Suvestinė redakcija nuo 2014-08-15 iki 2018-08-24
Įsakymas paskelbtas: TAR 2013-12-31, i. k. 2013-03824
PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL CENTRALIZUOTO VIDAUS AUDITO SKYRIAUS VIDAUS AUDITO METODIKOS, VIDAUS AUDITORIŲ PROFESINĖS ETIKOS TAISYKLIŲ, VIDAUS AUDITO POREIKIO ĮVERTINIMO ANALIZĖS METMENŲ PATVIRTINIMO
2013 m. gruodžio 31 d. Nr. A-1250
Panevėžys
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1K-117 „Dėl pavyzdinės vidaus audito metodikos, vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių ir vidaus audito poreikio įvertinimo analizės metmenų patvirtinimo“:
1. T v i r t i n u pridedamus:
1.1. Neteko galios nuo 2014-08-15
Punkto naikinimas:
Nr. A-874, 2014-08-14, paskelbta TAR 2014-08-14, i. k. 2014-11068
1.2. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vidaus auditorių profesinės etikos taisykles;
Patvirtinta. Neteko galios nuo 2014-08-15
Priedo naikinimas:
Nr. A-874, 2014-08-14, paskelbta TAR 2014-08-14, i. k. 2014-11068
1 priedas. Neteko galios nuo 2014-08-15
Priedo naikinimas:
Nr. A-874, 2014-08-14, paskelbta TAR 2014-08-14, i. k. 2014-11068
2 priedas. Neteko galios nuo 2014-08-15
Priedo naikinimas:
Nr. A-874, 2014-08-14, paskelbta TAR 2014-08-14, i. k. 2014-11068
PATVIRTINTA
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d.
įsakymu Nr. A-1250
PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS CENTRALIZUOTO VIDAUS AUDITO SKYRIAUS VIDAUS AUDITORIŲ PROFESINĖS ETIKOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šių taisyklių tikslas - apibrėžti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vidaus auditorių (toliau vadinama–vidaus auditoriai) profesinio elgesio principus ir normas, kurių jie turi laikytis įgyvendindami savo teises, atlikdami norminiuose teisės aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas, didinti viešojo juridinio asmens vadovo ir jo vadovaujamo viešojo juridinio asmens padalinių, jam pavaldžių ir jo valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų pasitikėjimą vidaus auditorių veikla.
II. VIDAUS AUDITORIŲ PROFESINĖS ETIKOS PRINCIPAI IR NORMOS
2. Sąžiningumo principas. Vidaus auditorių sąžiningumas suteikia pagrindą pasitikėti jų darbu ir pasikliauti jų nuomone. Vadovaudamasis šiuo principu, vidaus auditorius privalo laikytis šių profesinio elgesio normų:
2.2. deklaruoti savo privačius interesus, susijusius su asmeniniais įsipareigojimais, ir spręsti visus kylančius konfliktus taip, kad būtų apginti viešieji interesai;
2.4 atlikdamas vidaus auditą, turi vadovautis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais;
3. Objektyvumo principas. Vidaus auditoriai vadovaujasi aukščiausio lygio profesiniu objektyvumu rinkdami, vertindami ir pateikdami informaciją apie audituojamojo viešojo juridinio asmens veiklą. Prieš pareikšdami nuomonę, vidaus auditoriai turi surinkti pakankamai įrodymų ją pagrįsti, o asmeniniai jų interesai ar kiti asmenys neturi turėti tam įtakos.
Vadovaudamasis šiuo principu, vidaus auditorius privalo laikytis šių profesinio elgesio normų:
3.2. negali dalyvauti veikloje, kuri veiktų arba galėtų paveikti jo nešališkumą ir prieštarautų viešojo juridinio asmens interesams;
3.3. sprendimus, susijusius su tarnybine veikla, privalo priimti objektyviai ir be išankstinio asmeninio nusistatymo;
4. Konfidencialumo principas. Vidaus auditoriai supranta vidaus audito metu gautos informacijos vertę ir neatskleidžia jos be atitinkamo leidimo arba įgaliojimo, išskyrus atvejus, kai to reikalauja įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba profesiniai įsipareigojimai. Vadovaudamasis šiuo principu, vidaus auditorius privalo laikytis šių profesinio elgesio normų:
4.1. neskleisti informacijos arba faktų, kuriuos sužinojo atlikdamas vidaus auditą, išskyrus atvejus, kada tai yra jo pareiga;
4.2. negali naudoti vidaus audito metu gautos informacijos asmeniniams tikslams ir tada, kai tai prieštarauja įstatymams, kitiems norminiams teisės aktams arba daro žalą viešojo juridinio asmens interesams;
5. Kompetencijos ir profesionalumo principas. Vidaus auditoriai taiko žinias, įgūdžius ir patirtį, reikalingus vidaus auditui atlikti. Vadovaudamasis šiuo principu, vidaus auditorius privalo:
5.1. įsipareigoti atlikti tik vidaus auditą, kuriam atlikti jis turi reikalingų žinių, įgūdžių ir patirties;
5.4. būti gerai susipažinęs su įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą, auditą, mokesčius ir kitą;
5.5. sugebėti suprasti, apibendrinti, paaiškinti ir interpretuoti vidaus audito metu surinktą informaciją;
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
PATVIRTINTA
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d.
įsakymu Nr. A-1250
PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS CENTRALIZUOTO VIDAUS AUDITO SKYRIAUS VIDAUS AUDITO POREIKIO ĮVERTINIMO ANALIZĖS METMENYS
I BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vidaus audito poreikio įvertinimo analizės metmenys (toliau vadinama - metmenys) nustato Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus (toliau vadinama - CVAS) vidaus audito poreikio įvertinimo tvarką.
2. Vidaus audito poreikio įvertinimo analizės tikslas - nustatyti vidaus audito bei CVAS personalo poreikį Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje.
3. Vartojamos sąvokos:
3.1. audituotinas subjektas – viešasis juridinis asmuo, jo padalinys arba padaliniai, jam pavaldus ir (arba) jo valdymo sričiai priskirtas viešasis juridinis asmuo, kuriame turi būti atliekamas vidaus auditas;
3.2. audito visuma – audituotini subjektai, audituotinų subjektų veiklos sritys, audituotinų subjektų veiklos programos, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų ar fondų lėšomis finansuojamos programos bei projektai;
kitos metmenyse vartojamos sąvokos atitinka Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme vartojamas sąvokas.
II. VIDAUS AUDITO POREIKIO ĮVERTINIMAS
4. CVAS vedėjas, atsižvelgdamas į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos veiklos specifiką, įvertindamas vidaus auditorių kvalifikaciją bei remdamasis rizikos analize, vidaus audito poreikį Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje (jos padaliniuose), jai pavaldžiuose ir (arba) valdymo sričiai priskirtuose viešuose juridiniuose asmenyse nustato šia tvarka:
4.2. įvertina audito visumą sudarančių dalių reikšmingumą, palygindamas audito visumos dalis pagal trijų dydžių skalę (1 - mažai reikšminga, 2 - vidutiniškai reikšminga, 3 - labai reikšminga), pagal šiuos pagrindinius kriterijus:
4.2.1. audituotino subjekto pareigybių (etatų) skaičių bei atliekamų funkcijų svarbumą (CVAS vedėjo nuomone);
4.2.2. asignavimų arba išlaidų audituotinam subjektui, jo veiklos sričiai bei programai dydį; 4.2.3. audituotino subjekto turto vertę;
4.2.4. naudojamas informacines technologijas (kompiuterinė technika, ryšiai, informacinės sistemos duomenų bazės ir kita), įgalinančias greičiau atlikti vidaus auditą;
4.3. sudėjęs kiekvienos audito visumos dalies kriterijų įvertinimo santykinius dydžius nustato tos dalies svarbumą, kuris pagal gautą santykinių dydžių sumą skirstomas į:
4.3.1. mažai svarbią audito visumos dalį, kai dydžių suma sudaro ne daugiau kaip 1/3 bendro galimo šios dalies didžiausio įvertinimo;
4.3.2. vidutiniškai svarbią–kai dydžių suma sudaro nuo 1/3 iki 1/2 bendro galimo šios dalies didžiausio įvertinimo;
4.4. pagal nustatytą kiekvienos audito visumos dalies svarbumą paskiria vidaus auditui atlikti darbo dienų skaičių:
4.5. 4.4. punkte nurodytas darbo dienų skaičius, CVAS vedėjo nuomone, gali būti patikslintas atsižvelgiant į vidaus audito apimtis ir vidaus auditą atliekančių vidaus auditorių skaičių;
4.6. CVAS vedėjas, sudėdamas darbo dienas vidaus auditui atlikti, apskaičiuotas pagal 4.4 ir 4.5 punktų rekomendacijas, nustato vidaus audito poreikį viešajame juridiniame asmenyje. Vidaus audito poreikis, išreikštas darbo dienomis, parodo audito visumos vidaus auditą, kuris turi būti atliktas per trejus metus.
5. CVAS vedėjas, apskaičiuodamas CVAS personalo poreikį, atsižvelgia į tai, per kalendorinius metus vidaus auditams atlikti ir pažangos stebėjimui (veiklai po audito) vienam vidaus auditoriui rekomenduotina skirti vidutiniškai 175 darbo dienas (nustatytas vidutinis vienerių metų darbo dienų skaičius - 255, iš jų ne mažiau kaip 80 darbo dienų paliekama kvalifikacijai kelti, kitoms neplanuotoms reikmėms ir eilinėms atostogoms). Šis darbo dienų skaičius vidaus auditui atlikti netaikomas CVAS vedėjui, nes pagal Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 8 straipsnio 3 dalį jo kompetencijai priskirtos kitos pagrindinės funkcijos.
6. CVAS vedėjas CVAS personalo poreikį nustato 4.6 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotą vidaus audito poreikį dalindamas iš skaičiaus "3", kuris išreiškia periodą, per kurį turi būti įvertintas vidaus kontrolės veikimas viešajame juridiniame asmenyje (Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punktas), ir iš dienų skaičiaus, apskaičiuoto pagal šios tvarkos 5 punkto rekomendacijas. CVAS vedėjas, palyginęs CVAS personalo poreikį vidaus auditams atlikti viešajame juridiniame asmenyje su CVAS dirbančių vidaus auditorių skaičiumi, pateikia viešojo juridinio asmens vadovui vidaus audito poreikio įvertinimo analizę su pasiūlymais, kuriuos viešojo juridinio asmens vadovas gali įvertinti, nustatydamas vidaus audito tarnybos pareigybių (etatų) skaičių.
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Pakeitimai:
1.
Panevėžio rajono savivaldybės administracija, Įsakymas
Nr. A-874, 2014-08-14, paskelbta TAR 2014-08-14, i. k. 2014-11068
Dėl Panevėžio rajono Centralizuoto vidaus audito skyriaus vidaus audito metodikos patvirtinimo