Suvestinė redakcija nuo 2016-07-06

 

Sprendimas paskelbtas: TAR 2010-04-29, i. k. 2010-00479

 

HERBASmazas

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

sprendimas

DĖL ADMINISTRUOJAMŲ DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ BENDROSIOS

NUOSAVYBĖS ADMINISTRAVIMO TARIFO SKAIČIAVIMO IR NUOLATINĖS

TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TARIFŲ APSKAIČIAVIMO METODIKų PATVIRTINIMO

 

2010 m. balandžio 29 d. Nr. T2-108

Jurbarkas

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994 Nr. 55–1049; 2008, Nr. 113–4290 ) 16 straipsnio 4 dalimi, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Žin., 2001, Nr. 45–1584; 2002, Nr. 54–2123), 6.1 punktu,    Jurbarko rajono savivaldybės taryba  n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti:

1.1. Neteko galios nuo 2016-07-06

Punkto naikinimas:

Nr. T2-217, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-05, i. k. 2016-18550

 

1.2. Administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės nuolatinės techninės priežiūros tarifų apskaičiavimo metodiką (2 priedas).

2. Paskelbti informaciją apie šį sprendimą laikraštyje „Šviesa“, o visą sprendimą – savivaldybės interneto tinklalapyje www.jurbarkas.lt.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                                     Ričardas Juška

1 priedas. Neteko galios nuo 2016-07-06

Priedo naikinimas:

Nr. T2-217, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-05, i. k. 2016-18550

 

Jurbarko rajono savivaldybės tarybos

2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T2-108

2 priedas

 

 

ADMINISTRUOJAMŲ DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ BENDROSIOS NUOSAVYBĖS NUOLATINĖS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TARIFŲ APSKAIČIAVIMO METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ši metodika reglamentuoja daugiabučių namų bendrosios nuosavybės nuolatinės techninės priežiūros tarifo skaičiavimo tvarką, kai nuolatinė techninė priežiūra įgyvendinama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį.

2. Šia metodika privalo vadovautis Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus paskirta namo administravimą vykdanti įmonė. Rekomenduojama šią metodiką taikyti daugiabučių namų savininkų bendrijoms, taip pat namo priežiūros jungtinės veiklos sutarties dalyviams, sudarant sutartis su įmonėmis dėl bendrosios nuosavybės nuolatinės techninės priežiūros.

3. Informaciją apie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės nuolatinės techninės priežiūros tarifus, apskaičiuotus pagal šią metodiką, prižiūrėtojas privalo skelbti viešai, kartu pateikdamas namo bendro naudojimo objektų aprašą ir atliekamų nuolatinės techninės priežiūros darbų sąrašą.

 

II. NUORODOS

 

4. Metodika parengta vadovaujantis gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės  nuolatinę techninę priežiūrą  reglamentuojančiais šiais teisės aktais:

4.1. Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74–2262; 2000, Nr. 77; 2000, Nr. 80; 2000, Nr. 82);

4.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32–788; 2001, Nr. 101–3597);

4.3. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu (Žin. 1995, Nr. 20–449; 2000, Nr. 56–1639);

4.4. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Žin., 2001, Nr. 45–1584; 2002, Nr. 54–2123);

4.5. Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.07:2004 “Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 (Žin., 2004, Nr. 98–3658);

4.6. Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (Žin., 2002, Nr. 81–3504);

4.7. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (Žin., 2003, Nr. 70–3193; 2009, Nr. 1–14);

4.8. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 (Žin., 2009, Nr. 143–6311);

4.9. Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-131 (Žin., 2008, Nr. 35–1255).

III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

5. Šioje metodikoje vartojamos sąvokos:

5.1. Gyvenamasis namas – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.

5.2. Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų - prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos.

5.3. Butas – daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.

5.4. Patalpos – gyvenamosios patalpos (butai) ir negyvenamosios patalpos, esančios daugiabučiame name ir nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

5.5. Bendrojo naudojimo objektai – bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė. Tai yra:

1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos ( laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys);

2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, šilumos, elektros, tinklai, ventiliacijos kanalai ir angos, elektros skydinės, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai,  ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė;

3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

5.6. Pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo privalomieji reikalavimai – įstatymuose, valstybės ir savivaldybių institucijų teisės aktais patvirtintuose norminiuose dokumentuose (techniniuose reglamentuose, priežiūros bei naudojimo taisyklėse ir kituose) nustatyti privalomi pastato konstrukcijų mechaninio atsparumo ir stabilumo, priešgaisrinės saugos, higienos, aplinkosaugos ir kiti specialieji reikalavimai.

5.7. Administravimas – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo patalpų) paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.

5.8. Nuolatinė techninė priežiūra (eksploatavimas) – kompleksas prevencinių ir operatyvių techninių priemonių, kuriomis siekiama, kad namas ir jo dalys per tarpremontinį ar kitaip nustatytą normatyvinį naudojimo laikotarpį atitiktų numatytą paskirtį ir būklę: pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kitų konstrukcijų) mechaninio patvarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimas ir profilaktika, avarijų likvidavimas, gaisrinės saugos palaikymas, kitos profilaktinės techninės priemonės.

5.9.  Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti   statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.

5.10. Statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį remontą:

5.10.1. Statinio kapitalinis remontas – statinio remontas, kai: statinio susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas, karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies keičiama statinio fasadų išvaizda (keičiama dalis fasado elementų ar įrengiami papildomai nauji elementai – balkonai, durys, langai, architektūros detalės, keičiama susidėvėjusi statinio išorės apdaila į tokio pat tipo kaip buvusi ar į kitą apdailą); keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nekeičiant jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

5.10.2. Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statinio remontas, kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai – šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai, pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų; atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

 

IV. DAUGIABUČIŲ NAMŲ BENDROSIOS NUOSAVYBĖS NUOLATINĖS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TARIFAS

 

6. Nuolatinės techninės priežiūros tarifą tvirtina Jurbarko rajono savivaldybės taryba.

7. Nuolatinės techninės priežiūros tarifas apskaičiuotas vadovaujantis nuolatinės techninės priežiūros funkcijomis, kurios numatytos Daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose bei nuolatinės techninės priežiūros darbų sąraše, kuriuos tvirtina Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius.

8. Apskaičiuojant nuolatinės techninės priežiūros išlaidas, įvertinamos:

8.1. darbų apimtis, nustatyta pagal nuolatinės techninės priežiūros prižiūrėtojui priskirtus darbus, patvirtintus Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus:

8.2. darbo užmokestis;

8.3. valstybinio socialinio draudimo įmokos – pagal įstatymo nustatytą jų dydį ir apskaičiavimo tvarką;

8.4. pridėtinės išlaidos, apskaičiuojamos procentais nuo darbuotojų darbo užmokesčio sumos. Pridėtines išlaidas sudaro:

8.4.1. ūkio išlaidos, tenkančios administravimo funkcijoms vykdyti:

8.4.1.1. ūkio išlaidos (pašto, banko, ryšių, transporto, informacinės, kanceliarinės, apsaugos, apšvietimo, šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, patalpų valymo ir pan.);

8.4.1.2. ilgalaikio turto amortizaciniai atskaitymai, inventoriaus įsigijimo, nusidėvėjimo ir remonto išlaidos;

8.4.2. išlaidos darbo įrankiams ir priemonėms;

8.4.3. darbų organizavimo išlaidos;

8.4.4. mokesčių (nekilnojamojo turto, žemės, garantinio fondo mokesčiai ir kt.) išlaidos;

8.4.5. personalo rengimo išlaidos;

8.4.6. juridinės paslaugos ir pan.;

8.4.7. įmokas priimančių įstaigų (banko, pašto) išlaidos;

8.4.8. sąskaitų gyventojams paruošimo ir pateikimo išlaidos;

8.4.9. kitos išlaidos;

8.5. pelno norma, kurią tvirtina Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius.

9. Nuolatinės techninės priežiūros  funkcijoms vykdyti išlaidos apskaičiuojamos:

 

NT = I du + Ipdu + Isodra + Iprdt + P;

 

NT – išlaidos nuolatinės techninės priežiūros funkcijoms atlikti;

10. Darbo užmokesčio išlaidų poreikis apskaičiuojamas vadovaujantis patvirtintu privalomu darbų sąrašu bei kitais privalomaisiais reikalavimais nuolatinės techninės priežiūros funkcijoms vykdyti. Nustatytas rekomenduotinas nuolatinės techninės priežiūros įmonės darbuotojų pareigybių poreikis: (A – pareiginės algos (valandinio atlyginimo) dydis),

10.1. direktoriaus pavaduotojas būsto priežiūrai – 50 procentų pareiginės algos;

10.2. vadybininkas – pareiginė alga ;

10.3. darbo saugos ir sveikatos specialistas – 25 procentai pareiginės algos ;

10.4. viešųjų pirkimų specialistas – 25 procentai pareiginės algos ;

10.5. mechanikas – 10 procentų pareiginės algos ;

10.6. elektromonteris – remontininkas – valandinis atlyginimas ;

10.7. vairuotojas – darbininkas – valandinis atlyginimas ;

10.8. šaltkalvis – remontininkas – valandinis atlyginimas ;

10.9. stalius – valandinis atlyginimas;

10.10. apdailininkas – valandinis atlyginimas;

11. Įmonės darbo užmokesčio išlaidos apskaičiuotos:

 

Idu = A ;

 

11.1.  Ipdu- papildomas darbo užmokestis –  8 procentai nuo darbo užmokesčio;

 

Ipdu = Idu x 0,08;

 

11.2. Isodra – išlaidos valstybiniam socialiniam draudimui – 31 procentas nuo darbo užmokesčio sumos;

 

Isodra = (Idu + Ipdu) x 0,31;

 

11.3. Iprdt – pridėtinės išlaidos  25 procentai nuo darbo užmokesčio sumos;

 

Iprdt = (Idu + Ipdu)  x 0,25;

 

12.3. P – norminis pelnas 3 procentai nuo visų išlaidų;

 

P = (Idu + Ipdu + Isodra + Iprdt ) x 0,03;

 

13. Tntp - bendrosios nuosavybės nuolatinės techninės priežiūros tarifas apskaičiuojamas:

NT

Tntp =   ––––– (Eur/m2 x mėn.);

Svid

 

Svid – vidutinis Jurbarko miesto administruojamos įmonės namų, butų bei kitų patalpų plotas pagal Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą administruojamų daugiabučių namų sąrašą.

Punkto pakeitimai:

Nr. T2-409, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20477

 

NT

Tntp =                   –––––    ( Lt/m2 x mėn.);

Svid

 

Svid  –  vidutinis Jurbarko miesto administruojamos įmonės namų butų , bei kitų patalpų  plotas , pagal patvirtintą, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. Įsakymu Nr. 01-138, administruojamų daugiabučių namų sąrašą.

14.Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės nuolatinės techninės priežiūros  tarifas gali būti administratoriaus perskaičiuojamas tada, jei pasikeitė:

14.1.administruojamų daugiabučių namų, paskirtų administruoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsniu, sąrašas;

14.2. nuolatinės techninės priežiūros  darbų sąrašas;

14.3. darbo užmokestis;

14.4. papildomo darbo užmokesčio procentai;

14.5. valstybinio socialinio draudimo įmokų dydis;

14.6. pridėtinių išlaidų procentai;

14.7. pelno norma.

15.Perskaičiuotą daugiabučių namų bendrosios nuosavybės nuolatinės techninės priežiūros tarifą tvirtina Jurbarko  rajono savivaldybės taryba.

 

_____________________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Jurbarko rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T2-409, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20477

Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T2-108 „Dėl administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifo skaičiavimo ir nuolatinės techninės priežiūros tarifų apskaičiavimo metodikų patvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Jurbarko rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T2-217, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-05, i. k. 2016-18550

Dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių Jurbarko mieste, bendrojo naudojimo objektų maksimalaus administravimo mokesčio tarifo apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo