Suvestinė redakcija nuo 2013-04-17 iki 2019-02-28

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2013-01-09, i. k. 2013-00414

 

IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS

ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO IR IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2013 m. sausio 9 d. Nr. V2-19

Ignalina

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 18 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2011, Nr. 38-1804) 53 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-1201 (Žin., 2012, Nr. 98-5004) patvirtinto Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo 20 ir 28 punktais,

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašą (pridedama);

1.2. Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. V2-142 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių tvirtinimo“.

2.2. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. V2-499 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos duomenų tvarkymo Regioninėje švietimo valdymo informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

 

 

Administracijos direktorius pavaduotojas,

l. e. direktoriaus pareigas                                                                                             Vidas Kreivėnas


PATVIRTINTA

Ignalinos rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2013 m. sausio 9 d.

įsakymu Nr. V2-19

 

 

IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsena (toliau – švietimo stebėsena) yra švietimo stebėsenos subjektų vykdoma nuolatinė savivaldybės švietimo būklės bei kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas, taip pat tam reikalingų duomenų rinkimas. Ji apima duomenų rinkimą apie švietimą: ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą, suaugusiųjų mokymą, neformalųjį vaikų švietimą.

2. Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato švietimo stebėsenos paskirtį, uždavinius, objektą ir subjektus, principus, organizavimą ir vykdymą, rodiklių tvirtinimą, disponavimą stebėsenos informacija bei finansavimą.

3. Švietimo stebėsenos objektas – švietimo būklė savivaldybėje.

4.  Švietimo stebėsenos subjektai – institucijos, vykdančios švietimo stebėsena savivaldybėje:

4.1. Ignalinos rajono savivaldybės administracija;

4.2. Ignalinos rajono savivaldybės tarybos įsteigtos švietimo įstaigos.

5. Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas savivaldybės švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, taip pat informuoti visuomenę apie švietimo būklę.

6. Švietimo stebėsenos uždaviniai yra šie:

6.1. rinkti, kaupti ir apdoroti duomenis apie švietimo sistemos būklę savivaldybėje;

6.2. analizuoti ir vertinti savivaldybės švietimo būklę bei kaitą ir jai darančius įtaką veiksnius, atsižvelgiant į švietimui keliamus tikslus ir uždavinius;

6.3. teikti ir skelbti švietimo stebėsenos duomenis ir/ar analitinę informaciją.

7. Švietimas savivaldybėje stebimas šiais pagrindiniais aspektais:

7.1. švietimo funkcionavimo (švietimo kontekstas, indėlis į švietimą (materialinis ir nematerialinis), švietimo procesai (ugdymo organizavimas ir paslaugos, dalyvavimas švietime), švietimo rezultatai, poveikis ir pasekmės);

7.2. švietimo valdymo lygmenų – savivaldybės ir švietimo įstaigos.

8. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-1201 „Dėl Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo tvirtinimo“ ir kitais teisės aktais.

9. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos apraše vartojamas sąvokas.

10. Švietimo stebėsenos principai:

10.1. Tikslingumas – renkami tik tie duomenys ir informacija, kurie yra reikalingi ir tinkami švietimo būklei vertinti bei sprendimams priimti.

10.2. Sistemingumas – švietimo stebėsena vykdoma planingai, suderintai ir laikantis tęstinumo.

10.3. Nešališkumas – švietimo stebėsena vykdoma be išankstinio nusistatymo, laikantis profesinio nepriklausomumo nuo įvairių interesų grupių.

10.4. Patikimumas – duomenys renkami laikantis duomenų rinkimo standartų, skelbiama tikrovę atitinkanti informacija.

10.5. Konfidencialumas − skelbiama tik tokia informacija, kuri garantuoja fizinio asmens duomenų anonimiškumą, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus.

10.6. Saikingumas – siekiama maksimaliai sumažinti duomenų teikimo naštą ir suvaržyti besaikį duomenų rinkimą. Duomenis surinkus vienąkart, pakartotinai jie neberenkami.

 

II. ŠVIETIMO STEBĖSENOS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

 

11. Švietimo stebėsenos savivaldybėje organizavimas ir vykdymas apima šias veiklas:

11.1. informacijos, rodiklių ir duomenų poreikių tyrimą;

11.2. rodiklių sąrašų ir rodiklių aprašų sudarymą, tvirtinimą ir atnaujinimą;

11.3. duomenų rinkimą, kaupimą ir apdorojimą ir šių veiklų koordinavimą;

11.4. analizių, apžvalgų, ataskaitų ir vertinimų rengimą, prognozavimą;

11.5. duomenų, rodiklių ir analitinės informacijos teikimą (arba skelbimą) naudotojams.

12. Švietimo stebėsena organizuojama ir vykdoma savivaldybės ir švietimo įstaigos lygmenimis.

13. Savivaldybės lygmens švietimo stebėseną organizuoja ir vykdo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius. Apibendrinta informacija apie švietimo stebėseną (už praėjusius kalendorinius metus) skelbiama kasmet iki kovo 1 d.

14. Duomenis, reikalingus savivaldybės lygmens švietimo stebėsenai teikia savivaldybės administracijos padaliniai, savivaldybės švietimo įstaigos ir kitos savivaldybei pavaldžios įstaigos.

15. Savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės švietimo įstaigų ir kitų savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai atsako už valstybės ir savivaldybės lygmens švietimo stebėsenai reikalingų duomenų pateikimą laiku, už jų patikimumą, teisingumą ir kokybę.

16. Švietimo įstaigos lygmens švietimo stebėseną organizuoja ir vykdo savivaldybės švietimo įstaigos. Švietimo stebėsenos organizavimas ir vykdymas švietimo įstaigos lygmeniu nustatomas švietimo įstaigos dokumentuose.

17. Savivaldybės švietimo įstaigos šalies ar savivaldybės lygmens švietimo stebėsenai reikalingus duomenis įveda (teikia) Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (toliau – ŠVIS).

18. Skirtingų lygmenų švietimo subjektai neatlygintinai keičiasi stebėsenos duomenimis ir informacija naudodami ŠVIS.

 

III. ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI, JŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR TVIRTINIMAS

 

19. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, apibūdinantys švietimo būklę ir kaitą savivaldybės mastu. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą tvirtina Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorius.

20. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašas atnaujinamas pagal poreikį, bet ne dažniau kaip kartą per metus.

21. Švietimo stebėsenos rodikliai turi atitikti šiuos kriterijus:

21.1. rodiklio aiškumas ir informatyvumas;

21.2. rodiklio naudingumas, tinkamumas švietimo valdymo, būklės analizės ir visuomenės informavimo reikmėms;

21.3. rodikliui skaičiuoti reikalingų duomenų prieinamumas ir patikimumas.

22. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąraše nurodoma:

22.1. rodiklio pavadinimas;

22.2. rodiklio aprašymas;

22.3. rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys (duomens pavadinimas; duomens šaltinis arba už duomens pateikimą atsakingas savivaldybės padalinys, švietimo ar kita įstaiga);

22.4. rodiklio rinkimo dažnumas (ne rečiau kaip kartą per metus).

23. Švietimo įstaigos švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, parodantys švietimo būklę ir (ar) pokyčių mastą švietimo įstaigoje. Švietimo įstaigos švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą tvirtina švietimo įstaigos direktorius.

 

IV. DISPONAVIMAS ŠVIETIMO STEBĖSENOS INFORMACIJA

 

24. Savivaldybės administracija disponuoja duomenimis ir informacija, gautais vykdant pagal papildomus savivaldybės poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir informacija kitų lygmenų švietimo ir mokslo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimis tarp savivaldybės administracijos ir duomenų gavėjo.

25. Savivaldybės švietimo įstaiga disponuoja duomenimis ir informacija, gautais vykdant pagal papildomus švietimo įstaigos poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir informacija kitų lygmenų švietimo ir mokslo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimis tarp švietimo įstaigos ir duomenų gavėjo.

 

V. ŠVIETIMO STEBĖSENOS FINANSAVIMAS

 

26. Švietimo stebėsenos sistemos finansavimas yra vykdomas biudžeto bei kitomis teisėtai gautomis lėšomis.

27. Savivaldybės švietimo stebėsenos subjektai savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodikliams būtinus duomenis ir informaciją teikia neatlygintinai teisės aktų nustatyta tvarka.

28. Savivaldybės administracija savivaldybės švietimo stebėsenai gali naudoti prieinamus ŠVIS esančius duomenis, taip pat kitų institucijų − Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kt. − viešai skelbiamus duomenis.

29. Visi savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodikliai yra vieši, išskyrus atvejus, kai iš pateiktos informacijos galima identifikuoti asmenis ar institucijas. Visa informacija nemokamai prieinama savivaldybės interneto svetainėje www.ignalina.lt.

 

PATVIRTINTA

Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus

2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V2-19

 

(Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus

2013 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. V2-237

redakcija)

 

IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI

 

I. ŠVIETIMO KONTEKSTO RODIKLIAI

 

1. Švietimo konteksto rodikliai parodo išorines sąlygas, turinčias įtakos švietimui:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Rodiklio rinkimo dažnumas

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis arba atsakingas už pateikimą

1.1.

Gyventojų sudėtis pagal amžių

Savivaldybės gyventojų skaičius ir dalis (%) pagal tokias amžiaus grupes: 0 – 6 m., 7 – 16 m., 17 – 21 m., 22 – 35 m., 36 – 64; 65 m. ir vyresni

Bendras savivaldybės gyventojų skaičius sausio 1 d. Iš jų:

Lietuvos Respublikos   statistikos departamento interneto svetainė http://db1.stat.gov.lt/   (toliau – STD)

Kartą per metus

0 – 6 m. gyventojų skaičius

7 – 16 m. gyventojų skaičius

17 – 21 m. gyventojų skaičius

22 – 35 m. gyventojų skaičius

36 – 64 m. gyventojų skaičius

65 m. ir vyresnių gyventojų skaičius

1.2.

Gimstamumas

Per praėjusius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. rajone gimusių vaikų skaičius (ne deklaruotų, o faktiškai gyvenusių rajone)

Per praėjusius metus gimusių vaikų skaičius

Seniūnijos

Kartą per metus

1.3.

Specialiųjų poreikių turinčių mokinių dalis savivaldybėje

Specialiųjų poreikių turinčių 1 – 12 klasių mokinių dalis (%), palyginti su mokinių skaičiumi mokyklose

1 – 12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.

Mokinių registras (toliau – MR)

Kartą per metus

Iš jų specialiųjų poreikių mokinių bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse skaičius

MR

Iš jų specialiosiose ir lavinamosiose klasėse ugdomų vaikų, taip pat asmenų, ugdomų pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą, skaičius

MR

1.4.

Specialiųjų poreikių mokinių bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse dalis (%)

Specialiųjų poreikių mokinių bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse dalis (%), palyginti su bendru mokinių skaičiumi mokyklose

1 – 12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų specialiųjų poreikių mokinių bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse skaičius

MR

1.5.

Nemokamai maitinamų mokinių skaičius ir dalis

Nemokamai maitinamų priešmokyk-linukų ir 1 – 12 klasių mokinių skaičius lapkričio 2 d. ir dalis (%)

1 – 12 klasių mokinių (be suaugusiųjų) ir priešmokyklinukų skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Nemokamai maitinamų priešmokyklinukų ir 1 – 12 klasių mokinių skaičius lapkričio 2 d.

Duomenis teikia Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyrius iš Socialinės paramos informacinės sistemos SPIS

 

II. ŠVIETIMO MATERIALINIO APRŪPINIMO RODIKLIAI

 

2. Švietimo materialinio aprūpinimo rodikliai parodo materialinį indėlį į švietimo aprūpinimą:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Rodiklio rinkimas

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis arba atsakingas už pateikimą

2.1.

Per pastaruosius 15 metų rekonstruotų bent už 1 mln. Lt švietimo įstaigų dalis

Per pastaruosius 15 metų rekonstruotų bent už 1 mln. Lt švietimo įstaigų dalis (%). Skaičiuojamos visos švietimo įstaigų remontui, renovacijai skirtos lėšos per pastaruosius 15 metų

Švietimo įstaigų remontui,   renovacijai per praėjusius metus skirtų lėšų skaičius

Švietimo įstaigos

Kartą per metus

Per pastaruosius 15 metų švietimo įstaigų remontui,   renovacijai skirtų lėšų suma pagal švietimo įstaigas

Finansų skyrius

Visų savivaldybės švietimo įstaigų skaičius

Švietimo ir mokslo institucijų registras (toliau – ŠMIR)

2.2.

Mokinių ugdymui naudojamų kompiuterių skaičius, tenkantis šimtui 1 – 12 klasių mokinių

Mokinių ugdymui naudojamų kompiuterių skaičius, tenkantis šimtui 1 – 12 klasių (be suaugusiųjų) mokinių. Mokiniai, ugdomi pagal Socialinių įgūdžių ugdymo programą, čia ir kituose rodikliuose į 1 – 12 klasių mokinių skaičių įskaičiuojami.

Mokinių ugdymui naudojamas kompiuteris – tai kompiuteris, kuriuo gali dirbti mokiniai, ar kompiuteris, mokytojo naudojamas pamokos metu mokinių ugdymui

1 – 12 klasių mokinių (be suaugusiųjų) skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Mokinių ugdymui naudojamų kompiuterių skaičius

Švietimo valdymo informacinė sistema (toliau – ŠVIS)

(2-mokykla)

2.3.

Kompiuterių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose

Bendrojo ugdymo mokyklose esantis bendras kompiuterių skaičius

Kompiuterių skaičius spalio 1 d.

ŠVIS

(2-mokykla)

Kartą per metus

2.4.

Interaktyvių lentų bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam klasės komplektui

Interaktyvių lentų bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam 1 – 12 klasių komplektui (be suaugusiųjų)

Interaktyvių lentų skaičius spalio 1 d.

ŠVIS

(2-mokykla)

Kartą per metus

1 – 12 klasių komplektų (be suaugusiųjų) skaičius rugsėjo 1 d.

MR

2.5.

Projektorių bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam klasės komplektui

Projektorių bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam klasės komplektui (be suaugusiųjų)

Projektorių skaičius spalio 1 d.

ŠVIS

(2-mokykla)

Kartą per metus

1 – 12 klasių komplektų (be suaugusiųjų) skaičius rugsėjo 1 d.

Bendrojo ugdymo mokyklos

 

III. DARBUOTOJUS APIBŪDINANTYS RODIKLIAI

 

3. Darbuotojus apibūdinantys rodikliai parodo nematerialinį indėlį į švietimą – mokyklų darbuotojų (vadovų, pedagogų, kitų) charakteristikas pagal amžių, kvalifikaciją ir kt.:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Rodiklio rinkimas

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis arba atsakingas už pateikimą

3.1.

Tinkamą kvalifikaciją turinčių mokytojų dalis

Tinkamą kvalifikaciją turinčių bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų mokytojų dalis (%)

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų mokytojų skaičius spalio 1 d.

Pedagogų registras (toliau – PR)

Kartą per metus

Iš jų turinčių tinkamą kvalifikaciją skaičius spalio 1 d.

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos

3.2.

Mokyklų pedagogų pasiskirstymas pagal amžių

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų pasiskirstymas (%) pagal amžių. Amžius skaičiuojamas pagal spalio 1 d. datą.

Čia ir kituose rodikliuose į pedagogų skaičių įeina darbuotojai, nurodyti Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąraše, patvirtintame švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407 (Žin., 2003, Nr. 97-4367).

Dirbančiųjų ne pagrindinėse darbovietėse skaičiuoti nereikia, išskyrus atvejus, kai jų pagrindinės pareigos yra ne Ignalinos rajono savivaldybės mokyklose

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų skaičius spalio 1 d.

PR

Kartą per metus

Iš jų iki 25 m.

Iš jų nuo 25 m. (imtinai) iki 58 m.

Iš jų nuo 58 m. (imtinai) iki 60 m.

Iš jų nuo 60 m. (imtinai) iki 65 m.

Nuo 65 m. ir vyresni

3.3.

Mokyklų pedagogų pasiskirstymas pagal kvalifikacines kategorijas

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų pasiskirstymas (%) pagal kvalifikacines kategorijas. Kategorijos skaičiuojamos pagal atitinkamų metų spalio 1 d. duomenis.

Jei asmuo turi kelias kvalifikacines kategorijas (pvz., matematikos vyr. mokytojas, informatikos mokytojas metodininkas), skaičiuojama aukštesnė kategorija (šiuo atveju – metodininkas).

Dirbančiųjų ne pagrindinėse darbovietėse skaičiuoti nereikia, išskyrus atvejus, kai jų pagrindinės pareigos yra ne Ignalinos rajono savivaldybės mokyklose

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų skaičius spalio 1 d.

PR

Kartą per metus

Iš jų mokytojų (pedagogų) ir neatestuotų pedagogų skaičius

Iš jų vyresniųjų mokytojų (pedagogų) skaičius

Iš jų mokytojų metodininkų (pedagogų) skaičius

Iš jų mokytojų ekspertų (pedagogų) skaičius

3.4.

Mokyklų vadovų pasiskirstymas pagal kvalifikacines kategorijas

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų vadovų (direktorių, pavaduotojų ugdymui) pasiskirstymas (%) pagal kvalifikacines kategorijas.

Vadybinės kategorijos skaičiuojamos pagal atitinkamų metų spalio 1 d. duomenis

 

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų vadovų skaičius spalio 1 d.

PR

Kartą per metus

Iš jų neatestuotų

Iš jų turinčių 3 vadybinę kategoriją skaičius

Iš jų turinčių 2 vadybinę kategoriją skaičius

Iš jų turinčių 1 vadybinę kategoriją skaičius

 

IV. UGDYMO ORGANIZAVIMĄ IR PASLAUGAS APIBŪDINANTYS RODIKLIAI

 

4. Ugdymo organizavimą ir paslaugas apibūdinantys rodikliai:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Rodiklio rinkimas

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis arba atsakingas už pateikimą

4.1.

Pavežamų iš namų į mokyklą mokinių skaičius ir dalis

Pavežamų iš namų į mokyklą 1 – 12 klasių mokinių ir priešmokyklinukų   skaičius ir dalis (%)

1 – 12 klasių mokinių (be suaugusiųjų) ir priešmokyklinukų skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų pavežamų iš namų į mokyklą skaičius

MR

Kartą per metus

4.2.

Pavežamų iš mokyklos į namus mokinių skaičius ir dalis

Pavežamų iš mokyklos į namus 1 – 12 klasių mokinių ir priešmokyklinukų   skaičius ir dalis (%)

1 – 12 klasių mokinių (be suaugusiųjų) ir priešmokyklinukų skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų pavežamų iš mokyklos į namus skaičius

MR

4.3.

Mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo programas, skaičiaus vidurkis klasės komplekte

Mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo programas (be suaugusiųjų, be specialiųjų), skaičiaus vidurkis klasės komplekte

Mokinių, ugdomų pagal Pradinio ugdymo programą, Pradinio ugdymo individualizuotą programą, skaičius

MR

Kartą per metus

1 – 4 klasių (be suaugusiųjų, be specialiųjų) komplektų skaičius

MR

4.4.

Mokinių, ugdomų pagal pagrindinio ugdymo programas, skaičiaus vidurkis klasės komplekte

Mokinių, ugdomų pagal pagrindinio ugdymo programas (be suaugusiųjų, be specialiųjų), skaičiaus vidurkis klasės komplekte

Mokinių, ugdomų pagal Pagrindinio ugdymo programą, Pagrindinio ugdymo individualizuotą programą skaičius

MR

Kartą per metus

5 – 10 klasių (be suaugusiųjų, be specialiųjų) komplektų skaičius

MR

4.5.

Mokinių, ugdomų pagal vidurinio ugdymo programas, skaičiaus vidurkis klasės komplekte

Mokinių, ugdomų pagal vidurinio ugdymo programas (be suaugusiųjų, be specialiųjų), skaičiaus vidurkis klasės komplekte

Mokinių, ugdomų pagal Vidurinio ugdymo programą, skaičius

MR

Kartą per metus

11 – 12 klasių (be suaugusiųjų, be specialiųjų) komplektų skaičius

MR

4.6.

Švietimo įstaigų dalyvavimas projektuose

Švietimo įstaigų dalyvavimas projektuose ir programose.

Jeigu tame pačiame projekte dalyvavo kelios švietimo įstaigos, projektas skaičiuojamas kelis kartus

Projektų, kuriuose dalyvavo švietimo įstaigos, skaičius

Švietimo įstaigos

Kartą per metus

 

V. DALYVAVIMO ŠVIETIMO PROCESE RODIKLIAI

 

5. Dalyvavimo švietimo procese rodikliai parodo, kuri gyventojų dalis ir pagal kokias programas mokosi bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Rodiklio rinkimas

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis arba atsakingas už pateikimą

5.1.

Rajono švietimo įstaigose ugdomų 0 – 6 metų vaikų dalis

Rajono švietimo įstaigose ugdomų 0 – 6 metų vaikų dalis (%), palyginti su bendru savivaldybės to amžiaus vaikų skaičiumi.

Bendras savivaldybės 0 – 6 m. amžiaus vaikų skaičius gaunamas, iš rajone gyvenamąją vietą deklaravusių 0 – 6 m. amžiaus vaikų imant tik faktiškai rajone gyvenančius.

Švietimo įstaigose ugdomų 0 – 6 m. amžiaus vaikų skaičius gaunamas, imant visus rajone gyvenamąją vietą deklaravusius ir faktiškai jame gyvenančius vaikus, kurie ugdomi Ignalinos rajono savivaldybės   mokyklose (jei vaikas ugdomas rajono švietimo įstaigoje, bet gyvenamąją vietą deklaravęs kitur, jis į ugdomų vaikų skaičių neįtraukiamas)

Bendras 0 – 6 m. amžiaus vaikų, deklaravusių gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenančių Ignalinos rajono savivaldybėje, skaičius sausio 1 d.

Seniūnijos

Kartą per metus

Iš jų savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas skaičius

MR

5.2.

Mokinių pasiskirstymas pagal ugdymo programas

Savivaldybės mokyklose pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir individualizuotas, suaugusiųjų), pagrindinio (ir individualizuotas, suaugusiųjų), vidurinio (ir suaugusiųjų,   socialinių įgūdžių) ugdymo programas ugdomų vaikų skaičius ir dalis (%) rugsėjo 1 d.

Mokyklose ugdomų vaikų skaičius (visi MR esantys vaikai) rugsėjo 1 d. Iš jų:

MR

Kartą per metus

Ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas skaičius

MR

Ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programas skaičius

MR

Ugdomų pagal pradinio ugdymo programas (1 – 4 klasėse) skaičius

MR

Ugdomų pagal pagrindinio ugdymo programas (5 – 10 klasėse) skaičius

MR

Ugdomų pagal vidurinio ugdymo programas (11 – 12 klasėse) skaičius

MR

5.3.

Mokinių, lankančių neformaliojo švietimo mokyklas, dalis

Rajono bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių mokinių, lankančių neformaliojo švietimo mokyklas (Ignalinos ar kitoje savivaldybėje), dalis (%) rugsėjo 1 d.

Jei vaikas lanko kelias neformaliojo švietimo mokyklas, jis skaičiuojamas 1 kartą

Mokinių registre esančių mokinių (išskyrus ikimokyklinukus) skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų lankančių neformaliojo švietimo mokyklas (išskyrus ikimokyklinukus) skaičius spalio 1 d.

MR

5.4.

Mokinių, lankančių papildomo ugdymo būrelius savo mokykloje, dalis

Mokinių, lankančių papildomo ugdymo būrelius savo mokykloje, dalis (%) rugsėjo 1 d.

Jei vaikas lanko kelis būrelius, jis skaičiuojamas 1 kartą

Mokinių registre esančių mokinių (išskyrus ikimokyklinukus) skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų mokinių, nelankančių nei vieno papildomo ugdymo būrelio savo mokykloje, skaičius spalio 1 d.

Bendrojo ugdymo mokyklos

5.5.

Mokinių, dalyvaujančių neformaliajame ugdyme, dalis

Mokinių, lankančių papildomo ugdymo būrelius bendrojo ugdymo ar neformaliojo švietimo mokyklose, dalis (%).

Jei vaikas lanko kelis būrelius, kelias mokyklas, jis skaičiuojamas 1 kartą

Mokinių registre esančių mokinių (išskyrus ikimokyklinukus) skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų mokinių, nelankančių nei neformaliojo švietimo mokyklos, nei papildomo ugdymo būrelių bendrojo ugdymo mokykloje, skaičius spalio 1 d.

Bendrojo ugdymo mokyklos

5.6.

Praleistų pamokų, tenkančių vienam mokiniui, skaičiaus pasiskirstymas pagal priežastis

Praleistų pamokų, tenkančių vienam mokiniui, skaičiaus ir dalies (%) pasiskirstymas pagal priežastis: pateisintų, nepateisintų

Mokinių skaičius mokslo metų pradžioje (rugsėjo 1 d.)

MR

Kartą per metus

Per praėjusius mokslo metus bendras praleistų pamokų skaičius (skaičiuojamas mokslo metų pabaigoje).

Bendrojo ugdymo mokyklos

Iš jų be pateisinamos priežasties praleistų pamokų skaičius

Bendrojo ugdymo mokyklos

 

5.7.

Mokyklos nelankančių mokinių skaičius

Mokyklos nelankiusių mokinių (per mėnesį be pateisinamos priežasties praleidusių daugiau kaip pusę pamokų pagal privalomojo švietimo programas) skaičius per praėjusius mokslo metus (jei vaikas kelis mėnesius buvo nelankančiųjų sąraše, jis skaičiuojamas vieną kartą)

Mokyklos nelankančių mokinių skaičius

NEMIS

Kartą per metus

5.8.

Mokinių pasiskirstymas pagal užsienio kalbas, kurių mokosi

Mokinių pasiskirstymas (%) pagal užsienio kalbas (anglų, vokiečių, rusų, kitas), kurių mokosi

1 – 12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų besimokančių anglų k. skaičius

MR

Iš jų besimokančių vokiečių k. skaičius

MR

Iš jų besimokančių rusų k. skaičius

MR

Iš jų besimokančių kitų užsienio kalbų skaičius

MR

 

VI. ŠVIETIMO REZULTATŲ, POVEIKIO IR PASEKMIŲ RODIKLIAI

 

6. Švietimo rezultatų ir pasekmių rodikliai parodo rezultatus ir pasekmes, pasiektus baigus tam tikrą švietimo proceso etapą: mokyklos pakopą, švietimo lygmenį ir pan., bei švietimo rezultatų poveikį visuomenei:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Rodiklio rinkimas

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis arba atsakingas už pateikimą

6.1.

Įgijusių pagrindinį išsilavinimą ir tais pačiais metais tęsiančiųjų mokslą dalis

Įgijusių pagrindinį išsilavinimą ir tais pačiais metais tęsiančiųjų mokslą dalis (%)

10 klasių mokinių, gavusių išsilavinimo pažymėjimus, skaičius mokslo metų pabaigoje

MR

(1 mokykla)

Kartą per metus

Iš jų tęsiančių mokslą savo ar kitoje mokykloje skaičius   rugsėjo 1 d.

Bendrojo ugdymo mokyklos

6.2.

Kartojančiųjų kursą dalis

 

Kartojančiųjų kursą dalis (%)

 

1 – 12 klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje

MR

(1 mokykla)

Kartą per metus

Iš jų paliktų kartoti kurso skaičius

MR

(1 mokykla)

6.3.

Abiturientų pasiskirstymas pagal tolimesnę veiklą po mokyklos baigimo

Abiturientų pasiskirstymas pagal tolimesnę veiklą po mokyklos baigimo (įstojusiųjų į aukštąsias universitetines mokyklas skaičius ir dalis, įstojusiųjų į aukštąsias neuniversitetines mokyklas skaičius ir dalis, įstojusiųjų į profesines mokyklas skaičius ir dalis, kita)

Abiturientų, baigusių mokyklą, skaičius

Bendrojo ugdymo mokyklos

Kartą per metus

Iš jų įstojusiųjų į aukštąsias universitetines mokyklas skaičius rugpjūčio 20 d.

Bendrojo ugdymo mokyklos

Iš jų įstojusiųjų į aukštąsias neuniversitetines mokyklas skaičius rugpjūčio 20 d.

Bendrojo ugdymo mokyklos

Iš jų įstojusiųjų į profesines mokyklas skaičius rugpjūčio 20 d.

Bendrojo ugdymo mokyklos

Kita

Bendrojo ugdymo mokyklos

6.4.

Registruotų darbo biržoje   16 – 21 m. amžiaus asmenų dalis

Registruotų darbo biržoje   16 – 21 m. amžiaus asmenų dalis (%)

16 – 21 m. amžiaus asmenų, registruotų Ignalinos darbo biržoje, skaičius sausio 1 d.

Utenos teritorinės darbo biržos Ignalinos skyrius

Kartą per metus

Bendras 16 – 21 m. amžiaus   savivaldybės gyventojų skaičius sausio 1 d.

STD

 

Priedo pakeitimai:

Nr. V2-237, 2013-04-16, paskelbta TAR 2013-04-16, i. k. 2013-01292

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Ignalinos rajono savivaldybės administracija, Įsakymas

Nr. V2-237, 2013-04-16, paskelbta TAR 2013-04-16, i. k. 2013-01292

Dėl Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. V2-19 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo ir Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ pakeitimo