Įsakymas netenka galios 2022-06-15:

Ignalinos rajono savivaldybės administracija, Įsakymas

Nr. VT-274, 2022-06-14, paskelbta TAR 2022-06-14, i. k. 2022-12734

Dėl Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo

 

Suvestinė redakcija nuo 2019-03-01 iki 2022-06-14

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2013-01-09, i. k. 2013-00414

 

IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS

ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO IR IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2013 m. sausio 9 d. Nr. V2-19

Ignalina

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 18 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2011, Nr. 38-1804) 53 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-1201 (Žin., 2012, Nr. 98-5004) patvirtinto Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo 20 ir 28 punktais,

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašą (pridedama);

1.2. Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. V2-142 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių tvirtinimo“.

2.2. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. V2-499 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos duomenų tvarkymo Regioninėje švietimo valdymo informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

 

 

Administracijos direktorius pavaduotojas,

l. e. direktoriaus pareigas                                                                                     Vidas Kreivėnas


 

PATVIRTINTA

Ignalinos rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2013 m. sausio 9 d.

įsakymu Nr. V2-19

 

 

IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsena (toliau – švietimo stebėsena) yra švietimo stebėsenos subjektų vykdoma nuolatinė savivaldybės švietimo būklės bei kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas, taip pat tam reikalingų duomenų rinkimas. Ji apima duomenų rinkimą apie švietimą: ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą, suaugusiųjų mokymą, neformalųjį vaikų švietimą.

2. Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato švietimo stebėsenos paskirtį, uždavinius, objektą ir subjektus, principus, organizavimą ir vykdymą, rodiklių tvirtinimą, disponavimą stebėsenos informacija bei finansavimą.

3. Švietimo stebėsenos objektas – švietimo būklė savivaldybėje.

4.  Švietimo stebėsenos subjektai – institucijos, vykdančios švietimo stebėsena savivaldybėje:

4.1. Ignalinos rajono savivaldybės administracija;

4.2. Ignalinos rajono savivaldybės tarybos įsteigtos švietimo įstaigos.

5. Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas savivaldybės švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, taip pat informuoti visuomenę apie švietimo būklę.

6. Švietimo stebėsenos uždaviniai yra šie:

6.1. rinkti, kaupti ir apdoroti duomenis apie švietimo sistemos būklę savivaldybėje;

6.2. analizuoti ir vertinti savivaldybės švietimo būklę bei kaitą ir jai darančius įtaką veiksnius, atsižvelgiant į švietimui keliamus tikslus ir uždavinius;

6.3. teikti ir skelbti švietimo stebėsenos duomenis ir/ar analitinę informaciją.

7. Švietimas savivaldybėje stebimas šiais pagrindiniais aspektais:

7.1. švietimo funkcionavimo (švietimo kontekstas, indėlis į švietimą (materialinis ir nematerialinis), švietimo procesai (ugdymo organizavimas ir paslaugos, dalyvavimas švietime), švietimo rezultatai, poveikis ir pasekmės);

7.2. švietimo valdymo lygmenų – savivaldybės ir švietimo įstaigos.

8. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-1201 „Dėl Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo tvirtinimo“ ir kitais teisės aktais.

9. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos apraše vartojamas sąvokas.

10. Švietimo stebėsenos principai:

10.1. Tikslingumas – renkami tik tie duomenys ir informacija, kurie yra reikalingi ir tinkami švietimo būklei vertinti bei sprendimams priimti.

10.2. Sistemingumas – švietimo stebėsena vykdoma planingai, suderintai ir laikantis tęstinumo.

10.3. Nešališkumas – švietimo stebėsena vykdoma be išankstinio nusistatymo, laikantis profesinio nepriklausomumo nuo įvairių interesų grupių.

10.4. Patikimumas – duomenys renkami laikantis duomenų rinkimo standartų, skelbiama tikrovę atitinkanti informacija.

10.5. Konfidencialumas − skelbiama tik tokia informacija, kuri garantuoja fizinio asmens duomenų anonimiškumą, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus.

10.6. Saikingumas – siekiama maksimaliai sumažinti duomenų teikimo naštą ir suvaržyti besaikį duomenų rinkimą. Duomenis surinkus vienąkart, pakartotinai jie neberenkami.

 

II. ŠVIETIMO STEBĖSENOS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

 

11. Švietimo stebėsenos savivaldybėje organizavimas ir vykdymas apima šias veiklas:

11.1. informacijos, rodiklių ir duomenų poreikių tyrimą;

11.2. rodiklių sąrašų ir rodiklių aprašų sudarymą, tvirtinimą ir atnaujinimą;

11.3. duomenų rinkimą, kaupimą ir apdorojimą ir šių veiklų koordinavimą;

11.4. analizių, apžvalgų, ataskaitų ir vertinimų rengimą, prognozavimą;

11.5. duomenų, rodiklių ir analitinės informacijos teikimą (arba skelbimą) naudotojams.

12. Švietimo stebėsena organizuojama ir vykdoma savivaldybės ir švietimo įstaigos lygmenimis.

13. Savivaldybės lygmens švietimo stebėseną organizuoja ir vykdo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius. Apibendrinta informacija apie švietimo stebėseną (už praėjusius kalendorinius metus) skelbiama kasmet iki kovo 1 d.

14. Duomenis, reikalingus savivaldybės lygmens švietimo stebėsenai teikia savivaldybės administracijos padaliniai, savivaldybės švietimo įstaigos ir kitos savivaldybei pavaldžios įstaigos.

15. Savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės švietimo įstaigų ir kitų savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai atsako už valstybės ir savivaldybės lygmens švietimo stebėsenai reikalingų duomenų pateikimą laiku, už jų patikimumą, teisingumą ir kokybę.

16. Švietimo įstaigos lygmens švietimo stebėseną organizuoja ir vykdo savivaldybės švietimo įstaigos. Švietimo stebėsenos organizavimas ir vykdymas švietimo įstaigos lygmeniu nustatomas švietimo įstaigos dokumentuose.

17. Savivaldybės švietimo įstaigos šalies ar savivaldybės lygmens švietimo stebėsenai reikalingus duomenis įveda (teikia) Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (toliau – ŠVIS).

18. Skirtingų lygmenų švietimo subjektai neatlygintinai keičiasi stebėsenos duomenimis ir informacija naudodami ŠVIS.

 

III. ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI, JŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR TVIRTINIMAS

 

19. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, apibūdinantys švietimo būklę ir kaitą savivaldybės mastu. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą tvirtina Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorius.

20. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašas atnaujinamas pagal poreikį, bet ne dažniau kaip kartą per metus.

21. Švietimo stebėsenos rodikliai turi atitikti šiuos kriterijus:

21.1. rodiklio aiškumas ir informatyvumas;

21.2. rodiklio naudingumas, tinkamumas švietimo valdymo, būklės analizės ir visuomenės informavimo reikmėms;

21.3. rodikliui skaičiuoti reikalingų duomenų prieinamumas ir patikimumas.

22. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąraše nurodoma:

22.1. rodiklio pavadinimas;

22.2. rodiklio aprašymas;

22.3. rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys (duomens pavadinimas; duomens šaltinis arba už duomens pateikimą atsakingas savivaldybės padalinys, švietimo ar kita įstaiga);

22.4. rodiklio rinkimo dažnumas (ne rečiau kaip kartą per metus).

23. Švietimo įstaigos švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, parodantys švietimo būklę ir (ar) pokyčių mastą švietimo įstaigoje. Švietimo įstaigos švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą tvirtina švietimo įstaigos direktorius.

 

IV. DISPONAVIMAS ŠVIETIMO STEBĖSENOS INFORMACIJA

 

24. Savivaldybės administracija disponuoja duomenimis ir informacija, gautais vykdant pagal papildomus savivaldybės poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir informacija kitų lygmenų švietimo ir mokslo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimis tarp savivaldybės administracijos ir duomenų gavėjo.

25. Savivaldybės švietimo įstaiga disponuoja duomenimis ir informacija, gautais vykdant pagal papildomus švietimo įstaigos poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir informacija kitų lygmenų švietimo ir mokslo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimis tarp švietimo įstaigos ir duomenų gavėjo.

 

V. ŠVIETIMO STEBĖSENOS FINANSAVIMAS

 

26. Švietimo stebėsenos sistemos finansavimas yra vykdomas biudžeto bei kitomis teisėtai gautomis lėšomis.

27. Savivaldybės švietimo stebėsenos subjektai savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodikliams būtinus duomenis ir informaciją teikia neatlygintinai teisės aktų nustatyta tvarka.

28. Savivaldybės administracija savivaldybės švietimo stebėsenai gali naudoti prieinamus ŠVIS esančius duomenis, taip pat kitų institucijų − Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kt. − viešai skelbiamus duomenis.

29. Visi savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodikliai yra vieši, išskyrus atvejus, kai iš pateiktos informacijos galima identifikuoti asmenis ar institucijas. Visa informacija nemokamai prieinama savivaldybės interneto svetainėje www.ignalina.lt.

part_30fdb26a26f042819374cc225b0a905e_end


 

PATVIRTINTA

Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus

2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V2-19

 

(Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus

2019 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. VT-24

redakcija)

 

 

IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI

 

 

I. ŠVIETIMO KONTEKSTO RODIKLIAI

 

1.  Švietimo konteksto rodikliai parodo išorines sąlygas, turinčias įtakos švietimui:

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Rodiklio rinkimo dažnumas

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

1.1.

Gyventojų skaičius ir sudėtis pagal amžiaus grupes

Savivaldybės gyventojų skaičius ir dalis (%) metų pradžioje pagal tokias amžiaus grupes: 0–6 m., 7–16 m., 17–21 m., 22–35 m., 36–64; 65 m. ir vyresni

Bendras savivaldybės gyventojų skaičius sausio 1 d. Iš jų:

Lietuvos Respublikos  statistikos departamento interneto svetainė (toliau – STD)

Kartą per metus

0–6 m. gyventojų skaičius

7–16 m. gyventojų skaičius

17–21 m. gyventojų skaičius

22–35 m. gyventojų skaičius

36–64 m. gyventojų skaičius

65 m. ir vyresnių gyventojų skaičius

1.2.

Gimstamumas

Per praėjusius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. rajone gimusių vaikų skaičius (ne deklaruotų, o faktiškai gyvenusių rajone)

Per praėjusius metus gimusių vaikų skaičius

Seniūnijos

Kartą per metus

1.3.

Specialiųjų poreikių turinčių mokinių dalis savivaldybėje

Specialiųjų poreikių turinčių 1–12 klasių mokinių dalis (%), palyginti su mokinių skaičiumi mokyklose.

Mokiniai, ugdomi pagal Socialinių įgūdžių ugdymo programą, čia ir kituose rodikliuose į 1–12 klasių mokinių skaičių įskaičiuojami

 

1–12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.

Mokinių registras (toliau – MR)

Kartą per metus

Iš jų specialiųjų poreikių mokinių, ugdomų bendrojo ugdymo mokyk-lų bendrosiose klasėse, skaičius

MR

Iš jų mokinių, ugdomų specialiųjų  ugdymosi poreikių klasėse, skaičius

MR

1.4.

Nemokamai maitinamų mokinių skaičius ir dalis

Nemokamai maitinamų priešmokyk-linukų ir 1–12 klasių mokinių skaičius lapkričio 2 d. ir dalis (%)

1–12 klasių mokinių ir priešmo-kyklinukų skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų nemokamai maitinamų priešmokyklinukų ir 1–12 klasių mokinių skaičius lapkričio 2 d.

Socialinės paramos informacinė sistema SPIS

 

 

II. ŠVIETIMO MATERIALINIO APRŪPINIMO RODIKLIAI

 

2.  Švietimo materialinio aprūpinimo rodikliai parodo materialinį indėlį į švietimo aprūpinimą:

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Rodiklio rinkimas

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

2.1.

Mokinių ugdymui naudojamų kompiuterių skaičius, tenkantis šimtui 1–12 klasių mokinių

Mokinių ugdymui naudojamų kompiuterių skaičius, tenkantis šimtui 1–12 klasių mokinių. Mokinių ugdymui naudojamas kompiuteris – tai kompiuteris, kuriuo gali dirbti mokiniai, ar kompiuteris, mokytojo naudojamas pamokos metu mokinių ugdymui demonstruojant skaidres ir pan.

1–12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Mokinių ugdymui naudojamų kompiuterių skaičius

Švietimo valdymo informacinė sistema (toliau – ŠVIS)

(2-mokykla)

2.2.

Kompiuterių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose

Bendrojo ugdymo mokyklose esantis bendras kompiuterių skaičius

Kompiuterių skaičius spalio 1 d.

ŠVIS

(2-mokykla)

Kartą per metus

2.3.

Interaktyvių lentų bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam klasės komplektui

Interaktyvių lentų bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam 1–12 klasių komplektui

Interaktyvių lentų skaičius spalio 1 d.

ŠVIS

(2-mokykla)

Kartą per metus

1–12 klasių komplektų skaičius rugsėjo 1 d.

MR

2.4.

Daugialypės terpės projektorių bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam klasės komplektui

Daugialypės terpės projektorių bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam 1–12 klasių komplektui

Projektorių skaičius spalio 1 d.

ŠVIS

(2-mokykla)

Kartą per metus

1–12 klasių komplektų skaičius rugsėjo 1 d.

MR

 

 

III. DARBUOTOJUS APIBŪDINANTYS RODIKLIAI

 

3.  Darbuotojus apibūdinantys rodikliai parodo mokyklų darbuotojų (vadovų, pedagogų, kitų) charakteristikas pagal amžių, kvalifikaciją ir kt.:

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Rodiklio rinkimas

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

3.1.

Tinkamą kvalifikaciją turinčių mokytojų dalis

Tinkamą kvalifikaciją turinčių bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų mokytojų dalis (%)

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų mokytojų skaičius spalio 1 d.

Pedagogų registras (toliau – PR)

Kartą per metus

Iš jų turinčių tinkamą kvalifikaciją skaičius spalio 1 d.

Mokyklos

3.2.

Mokyklų pedagogų pasiskirsty-mas pagal amžių

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų pasiskirstymas (%) pagal amžių. Amžius skaičiuojamas pagal spalio 1 d. datą.

Čia ir kituose rodikliuose į pedagogų skaičių įeina darbuotojai, nurodyti Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąraše, patvirtintame švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407. Dirbančiųjų ne pagrindinėse darbovietėse skaičiuoti nereikia, išskyrus atvejus, kai jų pagrindinės pareigos yra ne Ignalinos rajono savivaldybės mokyklose

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų skaičius spalio 1 d.

 

PR

Kartą per metus

Iš jų iki 30 m.

 

Iš jų nuo 30 m. iki 45 m.

Iš jų nuo 45 m. iki 60 m.

 

Iš jų nuo 60 m. iki 65 m.

 

Iš jų 65 m. ir vyresni

3.3.

Mokyklų pedagogų pasiskirsty-mas pagal kvalifikacines kategorijas

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų pasiskirstymas (%) pagal kvalifikacines kategorijas. Kategorijos skaičiuojamos pagal atitinkamų metų spalio 1 d. duomenis.

Jei asmuo turi kelias kvalifikacines kategorijas (pvz., matematikos vyr. mokytojas, informatikos mokytojas metodininkas), skaičiuojama aukštesnė kategorija (šiuo atveju – metodininkas).

Dirbančiųjų ne pagrindinėse darbovietėse skaičiuoti nereikia, išskyrus atvejus, kai jų pagrindinės pareigos yra ne Ignalinos rajono savivaldybės mokyklose

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų skaičius spalio 1 d.

PR

Kartą per metus

Iš jų mokytojų (pedagogų) ir neatestuotų pedagogų skaičius

Iš jų vyresniųjų mokytojų (pedagogų) skaičius

Iš jų mokytojų metodininkų (pedagogų) skaičius

Iš jų mokytojų ekspertų (pedagogų) skaičius

3.4.

Kvalifikaciją tobulinusių peda-gogų dalis

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų, per metus  (laikotarpis nuo praėjusių metų spalio 1 d. iki einamų metų rugsėjo 30 d.) bent vieną dieną (8 val.) dalyvavusių mokymuose (pvz., seminare) ir turinčių tai patvirtinantį dokumentą, dalis (%).

Skaičiuojami pedagogai, esantys pedagogų registre pagal spalio 1 d. duomenis.

Dirbančiųjų ne pagrindinėse darbovietėse skaičiuoti nereikia, išskyrus atvejus, kai jų pagrindinės pareigos yra ne Ignalinos rajono savivaldybės mokyklose

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų, dirbančių pagrindinėse pareigose,  skaičius spalio 1 d.

PR

Kartą per metus

Iš jų per praėjusius metus tobulinusių kvalifikaciją skaičius

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos

3.5.

Kvalifikaciją tobulinusių švieti-mo įstaigų vadovų dalis

Švietimo įstaigų vadovų (direktorių, jų pavaduotojų (ugdymui ir ūkio reikmėms), skyrių vedėjų) per metus  (laikotarpis nuo praėjusių metų spalio 1 d. iki einamų metų rugsėjo 30 d.) bent vieną dieną dalyvavusių mokymuose (pvz., seminare) ir turinčių tai patvirtinantį dokumentą, dalis (%) nuo bendro vadovų skaičiaus

Švietimo įstaigų vadovų skaičius spalio 1 d.

Švietimo įstaigos

 

Iš jų per praėjusius metus tobulinusių kvalifikaciją skaičius

Švietimo įstaigos

Kartą per metus

 

 

IV. UGDYMO ORGANIZAVIMĄ IR PASLAUGAS APIBŪDINANTYS RODIKLIAI

 

4.  Ugdymo organizavimą ir paslaugas apibūdinantys rodikliai:

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Rodiklio rinkimas

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

4.1.

Pavežamų iš namų į mokyklą mokinių skaičius ir dalis

Pavežamų iš namų į mokyklą 1–12 klasių mokinių ir priešmokyklinukų  skaičius ir dalis (%)

1–12 klasių mokinių ir priešmo-kyklinukų skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų pavežamų iš namų į mokyklą skaičius

MR

Kartą per metus

4.2.

Mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo programas, skaičiaus vidurkis klasės komplekte

Mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičiaus vidurkis klasės komplekte

Mokinių, ugdomų pagal Pradinio ugdymo programą, Pradinio ugdymo individualizuotą pro-gramą bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičius

MR

Kartą per metus

Bendrojo ugdymo mokyklų 1–4 bendrųjų klasių komplektų skaičius

MR

4.3.

Mokinių, ugdomų pagal pagrindinio ugdymo programas, skaičiaus vidurkis klasės komplekte

Mokinių, ugdomų pagal pagrindinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičiaus vidurkis klasės komplekte

Mokinių, ugdomų pagal Pagrindinio ugdymo programą, Pagrindinio ugdymo individua-lizuotą programą bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičius

MR

Kartą per metus

Bendrojo ugdymo mokyklų 5–10  bendrųjų klasių komplektų skaičius

MR

4.4.

Mokinių, ugdomų pagal vidurinio ugdymo programas, skaičiaus vidurkis klasės komplekte

Mokinių, ugdomų pagal vidurinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičiaus vidurkis klasės komplekte

Mokinių, ugdomų pagal Vidurinio ugdymo programą bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičius

MR

Kartą per metus

Bendrojo ugdymo mokyklų 11–12  bendrųjų klasių komplektų skaičius

MR

4.5.

Projektų, kuriuose dalyvavo švietimo įstaigos, skaičius

Švietimo įstaigų dalyvavimas projektuose ir programose.

Jeigu tame pačiame projekte dalyvavo kelios švietimo įstaigos, projektas skaičiuojamas kelis kartus

Projektų, kuriuose dalyvavo švietimo įstaigos per kalendorinius metus, skaičius

Švietimo įstaigos

Kartą per metus

 

 

V. DALYVAVIMO ŠVIETIMO PROCESE RODIKLIAI

 

5.  Dalyvavimo švietimo procese rodikliai parodo, kuri mokinių dalis ir pagal kokias programas mokosi bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose, mokinių lankomumą:

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Rodiklio rinkimas

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

5.1.

Rajono švietimo įstaigose ugdomų 0–5 metų vaikų dalis

Rajono švietimo įstaigose ugdomų 0–5 metų vaikų dalis (%), palyginti su bendru savivaldybės to amžiaus vaikų skaičiumi.

Bendras savivaldybės 0–5 m. amžiaus vaikų skaičius gaunamas iš rajone gyvenamąją vietą deklaravusių 0–5 m. amžiaus vaikų imant tik faktiškai rajone gyvenančius.

Švietimo įstaigose ugdomų 0–5 m. amžiaus vaikų skaičius gaunamas imant visus rajone gyvenamąją vietą deklaravusius ir faktiškai jame gyvenančius vaikus, kurie ugdomi Ignalinos rajono savivaldybės  mokyklose (jei vaikas ugdomas rajono švietimo įstaigoje, bet gyvenamąją vietą deklaravęs kitur, jis į ugdomų vaikų skaičių neįtraukiamas)

Bendras 0–5 m. amžiaus vaikų, deklaravusių gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenančių Ignalinos rajono savivaldybėje, skaičius sausio 1 d.

Seniūnijos

Kartą per metus

Iš jų savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas skaičius

MR

5.2.

Mokinių pasiskirstymas pagal ugdymo programas

Savivaldybės mokyklose pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio (ir individualizuotas, ir suaugusiųjų), pagrindinio (ir individualizuotas, ir suaugusiųjų), vidurinio (ir suaugusiųjų,  ir socialinių įgūdžių) ugdymo programas ugdomų vaikų skaičius ir dalis (%) rugsėjo 1 d.

Mokyklose ugdomų vaikų skaičius (visi MR esantys vaikai) rugsėjo 1 d. Iš jų:

MR

Kartą per metus

Ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas skaičius

Ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programas skaičius

Ugdomų pagal pradinio ugdymo programas (1–4 klasėse) skaičius

 

Ugdomų pagal pagrindinio ugdymo programas (5–10 klasėse) skaičius

Ugdomų pagal vidurinio ugdymo programas (11–12 klasėse) ir pagal Socialinių įgūdžių ugdymo programą skaičius

5.3.

Mokinių, lankančių būrelius savo mokykloje, dalis

Mokinių, lankančių būrelius savo mokykloje (pagal mokyklos ugdymo planą), dalis (%) spalio 1 d.

Jei vaikas lanko kelis būrelius, jis skaičiuojamas 1 kartą

Mokinių registre esančių 1–12 kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų lankančių bent vieną būrelį savo mokykloje skaičius spalio 1 d.

MR, ŠVIS

5.4.

Mokinių, ugdomų pagal tikslinėmis valstybės lėšomis finansuojamas NVŠ programas, dalis

Mokinių, ugdomų pagal tikslinėmis valstybės lėšomis finansuojamas NVŠ programas, dalis (%) spalio 1 d.

Mokinių registre esančių 1–12 kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.

MR

 

Kartą per metus

Iš jų gaunančių NVŠ tikslinį finansavimą skaičius

5.5.

Mokinių, ugdomų pagal formalųjį švietimą papildančias neformaliojo vaikų švietimo programas, dalis

Rajono bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių mokinių, ugdomų  neformaliojo vaikų švietimo mokyklose (IKSC, IMM, kitų savivaldybių) pagal formalųjį švietimą papildančias programas, dalis (%) spalio 1 d.

Jei vaikas lanko kelias neformaliojo vaikų švietimo mokyklas ar toje pačioje mokykloje yra ugdomas pagal kelias skirtingas programas, jis skaičiuojamas 1 kartą

Mokinių registre esančių 1–12 kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų lankančių neformaliojo švietimo mokyklas skaičius spalio 1 d.

MR, ŠVIS

5.6.

Mokinių, dalyvaujančių nefor-maliajame ugdyme, dalis

Mokinių, ugdomų pagal neformaliojo vaikų švietimo programas ar formalųjį švietimą papildančias programas ar  lankančių būrelius bendrojo ugdymo mokyklose, dalis (%).

Jei vaikas ugdomas pagal kelias programas ar pas kelis NVŠ teikėjus, mokyklas, jis skaičiuojamas 1 kartą.

Įtraukiami ir tėvų lėšomis būrelius lankantys mokiniai

Mokinių registre esančių 1–12 kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų mokinių, nelankančių nei neformaliojo švietimo mokyklos, nei būrelių bendrojo ugdymo mokykloje, nei ugdomų pas kitus NVŠ programų teikėjus, skaičius spalio 1 d.

Bendrojo ugdymo mokyklos (mokinių apklausa)

5.7.

Praleistų pamokų, tenkančių vienam mokiniui, skaičiaus pasiskirstymas pagal priežastis

Praleistų pamokų, tenkančių vienam mokiniui, skaičiaus ir dalies (%) pasiskirstymas pagal priežastis: pateisintų, nepateisintų.

Praleistų pamokų skaičius skaičiuojamas ugdymo procesui pasibaigus

Mokinių skaičius mokslo metų pradžioje (rugsėjo 1 d.)

MR

Kartą per metus

Per praėjusius mokslo metus bendras praleistų pamokų skaičius (skaičiuojamas ugdymo procesui pasibaigus)

Bendrojo ugdymo mokyklos

Iš jų be pateisinamos priežasties praleistų pamokų skaičius

5.8.

Mokyklos nelankiusių mokinių skaičius

Mokyklos nelankiusių mokinių (per mėnesį be pateisinamos priežasties praleidusių daugiau kaip pusę pamokų pagal privalomojo švietimo programas) skaičius per praėjusius mokslo metus (jei vaikas kelis mėnesius buvo nelankančiųjų sąraše, jis skaičiuojamas vieną kartą)

Mokyklos nelankiusių mokinių skaičius

NEMIS

Kartą per metus

 

 

VI. ŠVIETIMO REZULTATŲ, POVEIKIO IR PASEKMIŲ RODIKLIAI

 

6.  Švietimo rezultatų ir pasekmių rodikliai parodo rezultatus ir pasekmes, pasiektus baigus tam tikrą švietimo proceso etapą: mokyklos pakopą, švietimo lygmenį ir pan., bei švietimo rezultatų poveikį visuomenei:

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Rodiklio rinkimas

 

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

 

6.1.

1–4 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus

1–4 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus skaičiuojamas pagal mokinių metinius įvertinimus.

„Labai gerai“ besimokantis mokinys – tai 1–4 klasių mokinys, pasiekęs visų mokomųjų dalykų aukštesnįjį pasiekimų lygmenį.

„Gerai“ besimokantis mokinys – tai 1–4 klasių mokinys, pasiekęs visų mokomųjų dalykų pagrindinį arba aukštesnįjį pasiekimų lygmenį, išskyrus labai gerai besimokančiuosius.

„Patenkinamai“ besimokantis mokinys – tai 1–4 klasių mokinys, pasiekęs visų mokomųjų dalykų ne žemesnį kaip patenkinamą pasiekimų lygmenį, išskyrus labai gerai ir gerai besimokančiuosius

1–4 klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje

MR

Kartą per metus

Iš jų labai gerai besimokančiųjų skaičius

Bendrojo ugdymo mokyklos

Iš jų gerai besimokančiųjų skaičius

 

Iš jų patenkinamai besimokan-čiųjų skaičius

 

 

 

Iš jų nepasiekusių bent vieno mokomojo dalyko patenkinamo pasiekimų lygmens skaičius

6.2.

5–8 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus

5–8 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus skaičiuojamas pagal mokinių metinius įvertinimus.

„Labai gerai“ besimokantis mokinys – tai 5–12 klasių mokinys, kurio metiniai visų dalykų įvertinimai yra „9“ arba „10“.

„Gerai“ besimokantis mokinys – tai 5–12 klasių mokinys, kurio metiniai visų dalykų įvertinimai yra ne mažesni negu „7“ (išskyrus labai gerai besimokančiuosius).

„Patenkinamai“ besimokantis mokinys – tai 5–12 klasių mokinys, kurio metiniai visų dalykų įvertinimai yra ne mažesni negu „4“ (išskyrus labai gerai ir gerai besimokančiuosius).

„Nepatenkinamai“ besimokantis mokinys – tai 5– 12 klasių mokinys, kurio bent vieno mokomojo dalyko metinis įvertinimas yra „1“, „2“ arba „3“

5–8 klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje

MR

Kartą per metus

Iš jų labai gerai besimokančiųjų skaičius

 

Bendrojo ugdymo mokyklos

Iš jų gerai besimokančiųjų skaičius

 

Iš jų patenkinamai besimokan-čiųjų skaičius

 

Iš jų nepatenkinamai besimokan-čiųjų skaičius

6.3.

9–10 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus

9–10 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus skaičiuojamas pagal mokinių metinius įvertinimus.

„Labai gerai“, „Gerai“, „Patenkinamai“, „Nepatenkinamai“ besimokančio mokinio sąvokos pateiktos 6.2 rodiklio aprašyme

9–10 klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje

MR

Kartą per metus

Iš jų labai gerai besimokančiųjų skaičius

Bendrojo ugdymo mokyklos

Iš jų gerai besimokančiųjų skaičius

Iš jų patenkinamai besimokan-čiųjų skaičius

Iš jų nepatenkinamai besimokan-čiųjų skaičius

6.4.

11–12 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus

11–12 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus skaičiuojamas pagal mokinių metinius įvertinimus.

„Labai gerai“, „Gerai“, „Patenkinamai“, „Nepatenkinamai“ besimokančio mokinio sąvokos pateiktos 6.2 rodiklio aprašyme

11–12 klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje

MR

Kartą per metus

Iš jų labai gerai besimokančiųjų skaičius

Bendrojo ugdymo mokyklos

 

Iš jų gerai besimokančiųjų skaičius

Iš jų patenkinamai besimokan-čiųjų skaičius

Iš jų nepatenkinamai besimokan-čiųjų skaičius

6.5.

Įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų dalyvių ir 1–3 vietų laimėtojų skaičius ir dalis (išskyrus sportą)

Rajono, regiono, šalies, tarptautinių įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų dalyvių skaičius gaunamas skaičiuojant kiekvieną mokinį tiek kartų, kiek įvairių konkursų, varžybų, olimpiadų (išskyrus sportą) vienas ar kartu su komanda jis dalyvavo per mokslo metus.

1–3 vietų laimėtojų skaičius gaunamas  skaičiuojant kiekvieną mokinį tiek kartų, kiek jis įvairiuose rajono, regiono, šalies, tarptautiniuose konkursuose vienas ar kartu su komanda užėmė 1–3 vietą ar gavo I–III laipsnio ar jį atitinkantį  diplomą (pvz., „Auksinės kengūros diplomas“ ir pan.) per mokslo metus.

Jei konkursas komandinis, skaičiuojami visi komandos nariai.

1–12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų rajono, regiono, šalies, tarptautinių įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų dalyvių skaičius per mokslo metus (skaičiuojamas mokslo metams pasibaigus)

 

Bendrojo ugdymo mokyklos

 

Iš jų rajono, regiono, šalies, tarptautinių įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų 1–3 vietų laimėtojų skaičius per mokslo metus (skaičiuojamas mokslo metams pasibaigus)

 

Laimėtojų skaičius ir dalis skaičiuojami nuo bendro 1–12 klasių mokinių skaičiaus

6.6.

Įvairių sporto varžybų dalyvių ir 1–3 vietų laimėtojų skaičius ir dalis

Įvairių rajono, regiono, šalies, tarptautinių sporto varžybų dalyvių skaičius gaunamas skaičiuojant kiekvieną mokinį tiek kartų, kiek įvairių varžybų jis vienas ar kartu su komanda dalyvavo per mokslo metus.

1–3 vietų laimėtojų skaičius gaunamas  skaičiuojant kiekvieną mokinį tiek kartų, kiek jis įvairiose rajono, regiono, šalies, tarptautinėse sporto varžybose vienas ar kartu su komanda užėmė 1–3 vietą ar gavo I–III laipsnio diplomą per mokslo metus. Jei konkursas komandinis, skaičiuojami visi komandos nariai.

Laimėtojų skaičius ir dalis skaičiuojami nuo bendro 1–12 klasių mokinių skaičiaus

1–12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų įvairių rajono, regiono, šalies, tarptautinių sporto varžybų dalyvių skaičius per mokslo metus (skaičiuojamas mokslo metams pasibaigus)

Bendrojo ugdymo mokyklos

Iš jų įvairių rajono, regiono, šalies, tarptautinių sporto varžybų 1–3 vietų laimėtojų skaičius per mokslo metus (skaičiuojamas mokslo metams pasibaigus)

 

 

6.7.

Įgijusių pagrindinį išsilavinimą ir tais pačiais metais tęsiančiųjų mokslą dalis

Įgijusių pagrindinį išsilavinimą ir tais pačiais metais tęsiančiųjų mokslą dalis (%)

10 klasių mokinių, gavusių išsilavinimo pažymėjimus, skaičius mokslo metų pabaigoje

MR

(1 mokykla)

Kartą per metus

Iš jų tęsiančių mokslą savo ar kitoje mokykloje skaičius  rugsėjo 1 d.

Bendrojo ugdymo mokyklos

6.8.

Kartojančiųjų kursą dalis

 

Kartojančiųjų kursą dalis (%)

 

1–12 klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje

MR

(1 mokykla)

Kartą per metus

Iš jų paliktų kartoti kurso skaičius

6.9.

Abiturientų pasiskirstymas pagal tolimesnę veiklą po mokyklos baigimo

Abiturientų pasiskirstymas pagal tolimesnę veiklą po mokyklos baigimo (įstojusiųjų į aukštąsias universitetines mokyklas skaičius ir dalis, įstojusiųjų į aukštąsias neuniversitetines mokyklas skaičius ir dalis, įstojusiųjų į profesines mokyklas skaičius ir dalis, kita)

Abiturientų, baigusių mokyklą, skaičius

Bendrojo ugdymo mokyklos

Kartą per metus

Iš jų įstojusiųjų į aukštąsias universitetines mokyklas skaičius rugpjūčio 20 d.

Iš jų įstojusiųjų į aukštąsias neuniversitetines mokyklas skaičius rugpjūčio 20 d.

Iš jų įstojusiųjų į profesines mokyklas skaičius rugpjūčio 20 d.

Kita

 

_____________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V2-237, 2013-04-16, paskelbta TAR 2013-04-16, i. k. 2013-01292

Nr. VT-24, 2019-01-18, paskelbta TAR 2019-01-31, i. k. 2019-01430

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Ignalinos rajono savivaldybės administracija, Įsakymas

Nr. V2-237, 2013-04-16, paskelbta TAR 2013-04-16, i. k. 2013-01292

Dėl Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. V2-19 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo ir Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Ignalinos rajono savivaldybės administracija, Įsakymas

Nr. VT-24, 2019-01-18, paskelbta TAR 2019-01-31, i. k. 2019-01430

Dėl Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. V2-19 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo ir Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ pakeitimo

 

 

part_45f64a686c70448282d99cd2d3a2393b_end