PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2022 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1264

redakcija)

STRATEGINIO VALDYMO METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Strateginio valdymo metodikoje (toliau – Metodika) detalizuojama sprendimų dėl planavimo dokumentų, išskyrus Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme nurodytas išimtis, rengimo priėmimo, aplinkos analizės, tų planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, keitimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus procesų organizavimo tvarka, nustatomi tų planavimo dokumentų struktūros ir turinio reikalavimai, reglamentuojamos strateginio valdymo sistemos dalyvių, dalyvaujančių sprendimų dėl tų planavimo dokumentų rengimo priėmimo, aplinkos analizės, tų planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, keitimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus procesų valdymo veikloje, funkcijos, teisės ir pareigos.

2. Metodikoje vartojamos sąvokos:

2.1. Administruojančioji institucija – Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 3 ir 8 punktuose nurodyti strateginio valdymo sistemos dalyviai ir kiti strateginio valdymo sistemos dalyviai, kurie vykdo Europos Sąjungos, kitos tarptautinės paramos ir (ar) valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų ir jų vykdytojų atranką, konsultuoja ir informuoja projektų vykdytojus apie projektų rengimo ir įgyvendinimo reikalavimus, administruoja atrinktų projektų įgyvendinimą, atlieka projektų įgyvendinimo priežiūrą ir stebėseną, jų rezultatų vertinimą, organizuoja projektų vykdytojų atsiskaitymą už pasiektus rezultatus ir atlieka kitas funkcijas, nustatytas Europos Sąjungos, tarptautiniuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose konkretų atitinkamą finansavimo šaltinį ar jo programavimo dokumentą.

2.2. Pažangos lėšų rezervinė priemonė – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos strateginio veiklos plano funkcijų vykdymo programoje suplanuota pervedimų priemonė, kurioje planuojamos pažangos lėšos tam tikrais biudžetiniais metais pasitarimų, kuriuose siekiama sutarimo tarp Ministro Pirmininko, finansų ministro ir atitinkamo ministro dėl n–(n + 2) metų planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų atitinkamose valstybės veiklos srityse, metu sutartoms pažangos priemonėms, kurioms dar yra nepatvirtinti plėtros programų pažangos priemonių aprašai, ir Nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių įgyvendinimo kryptims, už kurias pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atsakingos regionų plėtros tarybos ir (ar) savivaldybės ir kurių įgyvendinimas dar nėra suplanuotas regionų plėtros planuose, įgyvendinti bet kurioje valstybės veiklos srityje.

2.3. Pažangos priemonės koordinatorius – plėtros programoje nurodytas kitos plėtros programos valdytojas arba Vyriausybei nepavaldus ir (arba) neatskaitingas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, atsakingas už konkrečios pažangos priemonės koordinavimą, įgyvendinimą ir atsiskaitymą plėtros programos valdytojui už pasiektus rezultatus.

2.4. Pervedimų priemonė – tęstinės veiklos priemonė, taip pat pažangos lėšų rezervinė priemonė, skirta įgyvendinti valstybės biudžeto asignavimų valdytojo prisiimtiems įsipareigojimams pervesti lėšas, kai toks lėšų pervedimas neturi pamatuojamo rezultato.

2.5. Plėtros programos valdytojas (toliau – PP valdytojas) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija arba ministerija, atsakingos už Nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių įgyvendinimą konkrečioje valstybės veiklos srityje.

2.6. Projektų programa – pagal projekto tikslus, siekiamus rezultatus ir planuojamą pokytį tarpusavyje susijusių ir koordinuotai Metodikos 2 priede nustatyta tvarka valdomų projektų visuma.

2.7. Vadovaujančioji institucija – Vyriausybės paskirta įstaiga, atsakinga už Europos Sąjungos ir (ar) kitos tarptautinės paramos lėšų administravimą ir konkretaus atitinkamo finansavimo šaltinio programavimo dokumento įgyvendinimo reikalavimų laikymosi užtikrinimą, administravimo tvarką bei projektų administravimo ir finansavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų rengimą.

2.8. Finansavimo šaltiniai apima finansų ministro tvirtinamoje asignavimų valdytojų programų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, finansavimo šaltinių klasifikacijoje (toliau – Asignavimų valdytojų programų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, finansavimo šaltinių klasifikacija) nurodytus finansavimo šaltinius ir kitus finansavimo šaltinius (pavyzdžiui, savivaldybių biudžetus, valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių lėšas, privataus sektoriaus lėšas ir pan.).

2.9. Asignavimų valdytojo metinė veiklos ataskaita Metodikoje suprantama kaip viešojo sektoriaus subjekto, išskyrus fondus, ir viešojo sektoriaus subjektų grupės metinė veiklos ataskaita, apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1264, 2022-12-14, paskelbta TAR 2022-12-19, i. k. 2022-25849

2.10. Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.

3. Įgyvendinant įrodymais grįsto valdymo bei darnumo ir integralumo, lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus, rengiant planavimo dokumentus (Metodikos 1 priedas), nurodytus Strateginio valdymo įstatymo 6 straipsnio 1 punkte ir 7 straipsnio 1 ir 2 punktuose, atliekama aplinkos analizė ir atsižvelgiama į atliktų kitų galiojančių planavimo dokumentų aplinkos analizių ir vertinimų išvadas.

4. Įgyvendindami įrodymais grįsto valdymo principą, strateginio valdymo sistemos dalyviai visuose strateginio valdymo procesuose kaip pagrindą konkretiems sprendimams rengti ir priimti naudoja duomenų ir informacijos analizės rezultatus (toliau – Įrodymai).

5. Atliekant aplinkos analizę, nustatant ir vertinant statistinius duomenis ir kitą informaciją, konsultacinę pagalbą strateginio valdymo sistemos dalyviams, dalyvaujantiems rengiant valstybės strategijas ir strateginio lygmens planavimo dokumentus, teikia ir metodines rekomendacijas jiems rengia viešoji įstaiga Vyriausybės strateginės analizės centras (toliau – STRATA).

6. Įgyvendindami ateities vertinimo principą, strateginio valdymo sistemos dalyviai ateities įžvalgų rezultatus naudoja rengdami ir vertindami planavimo dokumentus, nurodytus Strateginio valdymo įstatymo 6 straipsnio 1 punkte ir 7 straipsnio 1 ir 2 punktuose. Ateities įžvalgos yra sistemiškas ir kompleksiškas procesas, apimantis globalių tendencijų ir pokyčio veiksnių stebėseną bei analizę, jų keliamų iššūkių ir ateities galimybių nagrinėjimą, įskaitant galimos jų įtakos Lietuvai vertinimą, siekiant geriau pasirengti būsimiems pokyčiams ir įgyti naudingos informacijos strateginio valdymo ir sprendimų priėmimo reikmėms.

7. Rengiant plėtros programas (toliau – PP), PP pažangos priemonių aprašus, Regionų plėtros programą (toliau – RPP) ir regionų plėtros planus (toliau – RPPl), nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojas (toliau – Portfelio valdytojas) konsultuoja strateginio valdymo sistemos dalyvius dėl pažangos priemonių ir (arba) pažangos priemonėse numatytų pažangos veiklų (toliau – pažangos priemonių veiklos) (poveiklių), Nacionaliniame pažangos plane
(toliau – NPP) nustatytų pažangos uždavinių įgyvendinimo krypčių, už kurias pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atsakingos regionų plėtros tarybos ir (ar) savivaldybės (toliau – regioninės pažangos priemonės), siekiamų rezultatų ir stebėsenos rodiklių (poveikio, rezultato ir produkto) nustatymo, galimų Europos Sąjungos (toliau – ES) ir kitos tarptautinės paramos finansavimo šaltinių. Dėl ES ir kitos tarptautinės paramos finansavimo šaltiniams taikomų reikalavimų konsultuoja vadovaujančios institucijos, o dėl valstybės biudžeto lėšų panaudojimui taikomų reikalavimų – Portfelio valdytojas.

8. Rengiant PP, PP pažangos priemonių aprašus, RPP ir RPPl, Portfelio valdytojo metodinės konsultacijų pagalbos centras – viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra – konsultuoja strateginio valdymo sistemos dalyvius dėl problemų ir jų priežasčių analizės atlikimo, pažangos priemonių veiksmingumo, naudos ir socialinio – ekonominio poveikio analizės metodų taikymo, investicijų projektų rengimui ir vertinimui taikomų reikalavimų, taip pat dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdo taikymo (dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamų projektų konsolidavimo, viešojo ir privataus sektorių partnerystės skatinimo priemonių taikymo, turtinių įsipareigojimų vertinimo pasirinkus viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdą ir pan.).

9. RPPl rengimo ir įgyvendinimo metu RPT ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, be Metodikos 7 ir 8 punktuose nurodytų konsultacijų, gali gauti konsultacijas iš:

9.1. projektų, kuriais įgyvendinamos RPPl pažangos priemonės, administruojančiosios institucijos (toliau – RPPl administruojančioji institucija), kuri teikia konsultacijas dėl galimų finansavimo šaltinių, konkretiems finansavimo šaltiniams ir valstybės pagalbai taikomų reikalavimų rengiant ir įgyvendinant projektus;

9.2. RPP valdytojo – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – RPP valdytojas), kuris teikia konsultacijas dėl RPPl atitikties nacionalinės regioninės politikos tikslams ir uždaviniams, pagal kompetenciją ir dėl kitų RPPl rengimo, įgyvendinimo ir stebėsenos klausimų;

9.3. ministerijų, kurios teikia kosultacijas dėl RPPl planuojamų regiono plėtrai aktualių pažangos priemonių nustatymo;

9.4. NPP nurodytų horizontaliųjų principų koordinatorių, kurie teikia metodinę pagalbą dėl horizontaliųjų principų įgyvendinimo;

9.5. Regioninės plėtros įstatymo 14 straipsnyje nurodytą kompetencijų tinklą sudarančių subjektų. Informaciją apie kompetencijų tinklo dalyvius ir veiklą RPP valdytojas skelbia savo interneto svetainėje.

10. Rengiant savivaldybių strateginius plėtros planus ir strateginius veiklos planus, viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra konsultuoja savivaldybes Metodikos taikymo klausimais.

11. Rengdamas planavimo dokumentus strateginio valdymo sistemos dalyvis dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytos teritorijos erdvinės struktūros, taip pat dėl teritorijos naudojimo privalomųjų nuostatų, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, reikalavimų ir apsaugos principų, teritorijų ekonominio ir socialinio potencialo, funkcinių ryšių konsultuojasi su Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koordinatore – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kuri, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktu, organizuoja valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų ir valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą.

12. Rengdamas valstybės strategijas, strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentus strateginio valdymo sistemos dalyvis konsultuojasi su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais, nustatydamas ir įtraukdamas į planavimo dokumento rengimo procesą suinteresuotus strateginio valdymo sistemos dalyvius, suinteresuotąsias šalis ir socialinius ir ekonominius partnerius. Bendradarbiavimas ir partnerystė turi būti tęsiami viso valstybės strategijų, strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimo metu, įtraukiant suinteresuotus strateginio valdymo sistemos dalyvius ir suinteresuotąsias šalis į stebėseną, ataskaitų nagrinėjimą ir sprendimų dėl planavimo dokumentų keitimo poreikio priėmimą, tam tikslui sudarant priežiūros komitetus, koordinavimo grupes ir pan. Strateginio valdymo sistemos dalyvis atitinkamo lygmens planavimo dokumento rengimo ir, jeigu pagal atitinkamo planavimo dokumento rengimą reglamentuojančius teisės aktus nustatyta, įgyvendinimo metu užtikrina informacijos, susijusios su rengiamu arba įgyvendinamu planavimo dokumentu, viešumą ir galimybę suinteresuotiems strateginio valdymo sistemos dalyviams ir suinteresuotosioms šalims teikti pastabas ir pasiūlymus. Viešųjų konsultacijų metodiką ir praktines rekomendacijas dėl jos taikymo rengia ir savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės kanceliarija. Vykdydami viešąsias konsultacijas, strateginio valdymo sistemos dalyviai taip pat gali vadovautis konkrečiam planavimo dokumentui ir (arba) finansavimo šaltiniui skirtomis viešinimo gairėmis.

13. Vyriausybės kanceliarija konsultuoja strateginio valdymo sistemos dalyvius dėl planavimo dokumentų rengimo ir rengia bei skelbia savo interneto svetainėje su tuo susijusias praktines rekomendacijas.

14. Finansų ministras tvirtina strateginio valdymo sistemoje naudojamų pažangos ir tęstinės veiklos stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo gaires (toliau – stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo gairės).

15. Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra atlieka RPPl administruojančiosios institucijos funkcijas, inter alia rengia projektų, kuriais įgyvendinamos RPPl pažangos priemonės, įgyvendinimo pažangos ataskaitas ir teikia jas RPT, RPP valdytojui bei PP valdytojams, kurių plėtros programose yra nustatytos regioninės pažangos priemonės; priima sprendimą dėl projektų, kuriais įgyvendinamos RPPl pažangos priemonės, finansavimo ir atlieka kitas tarpinei institucijai nustatytas funkcijas, kurias jai paveda vadovaujančioji institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1322 „Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos fondų lėšas ir jų administravimo“.

16. Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra atlieka su supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiais susijusias metodinio konsultacijų centro funkcijas: teikia metodinę pagalbą ir konsultacijas Portfelio valdytojui, vadovaujančiosioms institucijoms, administruojančiosioms institucijoms, PP valdytojams ir (arba) pažangos priemonių koordinatoriams dėl fiksuotųjų projekto išlaidų vieneto įkainių, fiksuotųjų projekto išlaidų sumų, fiksuotųjų projekto išlaidų normų, nustatytų ES teisės aktuose ar jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose arba nustatytų Portfelio valdytojo, nustatymo tvarkos ir šių dydžių taikymo; inicijuoja ir (arba) atlieka supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo tyrimus ir teikia išvadas strateginio valdymo sistemos dalyviams dėl jų atliktų supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo tyrimų tinkamumo.

II SKYRIUS

VALSTYBĖS STRATEGIJOS IR STRATEGINIO LYGMENS PLANAVIMO DOKUMENTAI

PIRMASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS PAŽANGOS STRATEGIJA

17. Valstybės pažangos strategija rengiama, tvirtinama, keičiama, įgyvendinama, jos stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą (toliau – atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) atliekami Strateginio valdymo įstatymo 6 straipsnio 1 punkto, 14 straipsnio, Metodikos V skyriaus ir šio skirsnio nustatyta tvarka.

18. Valstybės pažangos strategijos projektą rengia Vyriausybės kanceliarija kartu su STRATA ir kitais strateginio valdymo sistemos dalyviais.

19. Vyriausybės kanceliarija inicijuoja Valstybės pažangos strategijos rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės darbo reglamentas), nustatyta tvarka pateikdama Vyriausybei tvirtinti Valstybės pažangos strategijos rengimo koncepciją. Valstybės pažangos strategijos rengimo koncepcijoje nurodomas Valstybės pažangos strategijos rengimo tikslas, rengimo planas, strategijos pagrindinių rengimo etapų terminai, rengimo procese turintys dalyvauti strateginio valdymo sistemos dalyviai, suinteresuotosios šalys ir kita susijusi informacija.

20. STRATA organizuoja aplinkos analizės ir ateities įžvalgų rengimą ir užtikrina, kad ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo Valstybės pažangos strategijos rengimo koncepcijos patvirtinimo dienos būtų parengta aplinkos analizė ir ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo aplinkos analizės atlikimo, vykdant ekspertines diskusijas, būtų parengti galimi valstybės pažangos scenarijai. STRATA aplinkos analizę ir valstybės pažangos scenarijus pristato subjektams, nurodytiems Strateginio valdymo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

21. Valstybės pažangos scenarijus Vyriausybės kanceliarija pateikia svarstyti Vyriausybei. Vyriausybei įvertinus pateiktus valstybės pažangos scenarijus, Vyriausybės kanceliarija parengia Valstybės pažangos strategijos projektą, jį pristato subjektams, nurodytiems Strateginio valdymo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir aptaria su šiais subjektais.

22. Valstybės pažangos strategijos projektą aptarus Metodikos 21 punkte nustatyta tvarka, Vyriausybės kanceliarija pateikia jį Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka Vyriausybei.

23. Valstybės pažangos strategijai įgyvendinti rengiamas Nacionalinis pažangos planas. Informacija apie Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimą kartu su informacija apie Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimą pateikiama valstybės pažangos ataskaitoje, kuri rengiama Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1264, 2022-12-14, paskelbta TAR 2022-12-19, i. k. 2022-25849

24. Valstybės pažangos strategija gali būti keičiama prireikus, atsižvelgiant į metines NPP įgyvendinimo ataskaitas, tarpinių NPP vertinimų rezultatus ir kitas paaiškėjusias aplinkybes.

ANTRASIS SKIRSNIS

NACIONALINĖS DARBOTVARKĖS

25. Nacionalinės darbotvarkės rengiamos, tvirtinamos, keičiamos, įgyvendinamos, jų stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus atliekami Strateginio valdymo įstatymo 7 straipsnio 1 punkto, 15 straipsnio, Metodikos V skyriaus ir šio skirsnio nustatyta tvarka.

26. Nacionalines darbotvarkes sudaro Strateginio valdymo įstatymo 7 straipsnio 1 punkte nurodyti elementai. Šie elementai rengiami remiantis aplinkos analizės ir ateities įžvalgų rezultatais, kurie taip pat pateikiami nacionalinėje darbotvarkėje.

27. Siūlymą rengti nacionalinę darbotvarkę Vyriausybės kanceliarijai ir atitinkamai ministerijai pagal ministrui pavestą valdymo sritį gali teikti bet kuris strateginio valdymo sistemos dalyvis.

28. Siūlyme rengti konkrečią nacionalinę darbotvarkę turi būti pateikiamas konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimo poreikio pagrindimas, nacionalinės darbotvarkės plano (-ų), jeigu jį (juos) numatoma rengti, poreikio pagrindimas, nacionalinės darbotvarkės rengimo koncepcija, kurioje nurodomas rengimo tikslas, sąsajos su Valstybės pažangos strategija, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija ir NPP numatytais strateginiais tikslais ir pažangos uždaviniais, įvardijamos nacionalinės darbotvarkės struktūrinės dalys, rengimo planas, pagrindinių rengimo etapų terminai, siūlomas nacionalinės darbotvarkės rengimo koordinatorius, rengimo procese turintys dalyvauti strateginio valdymo sistemos dalyviai, suinteresuotosios šalys ir kita susijusi informacija.

29. Įvertinusi pateikto pasiūlymo pagrįstumą, Vyriausybės nutarimo dėl konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimo ir nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus paskyrimo projektą rengia ir Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka Vyriausybei teikia ministerija, kuriai buvo teiktas atitinkamas siūlymas rengti konkrečią nacionalinę darbotvarkę. Kartu su nutarimo projektu pateikiama Metodikos 28 punkte nurodyta nacionalinės darbotvarkės rengimo koncepcija.

30. Parengus nacionalinės darbotvarkės projektą, tos nacionalinės darbotvarkės koordinatorius, turintis Vyriausybės teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę, o kai nacionalinės darbotvarkės koordinatorius tokios teisės neturi, – atitinkamas ministras pagal jam pavestą valdymo sritį, nacionalinės darbotvarkės projektą Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka teikia Vyriausybei.

31. Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus konkrečią nacionalinę darbotvarkę, prireikus inicijuojamas Nacionalinio pažangos plano keitimas. Atitinkamus siūlymus keisti NPP nacionalinės darbotvarkės koordinatorius teikia Vyriausybės kanceliarijai.

32. Nacionalinės darbotvarkės įgyvendinamos įgyvendinant nacionalinių darbotvarkių planus ir (arba) nacionalines plėtros programas (toliau – nacionalinės PP) ir strateginius veiklos planus (toliau – SVP). Nacionalinės darbotvarkės įgyvendinimą koordinuoja nacionalinės darbotvarkės koordinatorius.

33. Nacionalinės darbotvarkės keičiamos prireikus.

TREČIASIS SKIRSNIS

NPP

34. NPP rengiamas, tvirtinamas, keičiamas, įgyvendinamas, jo stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus atliekami Strateginio valdymo įstatymo 7 straipsnio 2 punkto, 16 straipsnio, Metodikos V skyriaus ir šio skirsnio nustatyta tvarka.

NPP rengimas, tvirtinimas ir įgyvendinimas

35. NPP sudaro šios dalys:

35.1. įvadas – nurodoma NPP paskirtis, struktūra, jos paaiškinimas, esminės rengimo aplinkybės, susiję dokumentai, sėkmingo jo įgyvendinimo sąlygos ir kiti elementai, svarbūs NPP turiniui suprasti;

35.2. aplinkos analizė – nurodomi analizuojami pagrindiniai socialiniai, aplinkos ir ekonominiai, politiniai, prireikus ir kiti rodikliai, jų kaitos tendencijos, palyginimas su ES ir kitomis valstybėmis, vertinamas tarptautinis kontekstas, ateities tendencijos, ES ir tarptautiniai įsipareigojimai, bendrieji tikslai ir kryptys, nurodoma vertinama ankstesnio laikotarpio NPP įgyvendinimo geroji patirtis ir pamokos, nustatomi pagrindiniai šalies raidos iššūkiai ir pažangos galimybės;

35.3. horizontalieji principai – pateikiamas horizontaliųjų principų aprašymas, pagrindžiamas jų išskyrimas, nurodomi horizontaliųjų principų koordinatoriai, nustatomi kiekybiniai horizontaliųjų principų įgyvendinimo stebėsenos rodikliai, pateikiamos faktinės reikšmės ir suplanuojamos siektinos tarpinės ir galutinės reikšmės;

35.4. strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai – nurodomi strateginiai tikslai, kuriais parodomas esamos būklės pokytis, kurio bus siekiama įgyvendinant valstybės pažangos viziją ir vystymosi kryptis, pateikiamas strateginių tikslų pagrindimas remiantis aplinkos analize ir ateities įžvalgomis, nurodomi pažangos uždaviniai, kurie bus įgyvendinami siekiant strateginių tikslų, numatomi kiekybiniai ir kokybiniai strateginių tikslų ir pažangos uždavinių poveikio rodikliai, pateikiamos jų pradinės reikšmės ir suplanuojamos tarpinės bei galutinės siekiamos reikšmės;

35.5. finansinės projekcijos (finansavimo ir (arba) investavimo prioritetai) – pateikiamos finansinės projekcijos, parengtos vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymo 11 straipsniu ir Metodikos 46–48 punktais;

35.6. įgyvendinimas, stebėsena ir vertinimas, atskaitomybė – nurodomi strateginio valdymo sistemos dalyviai, atsakingi už strateginių tikslų pasiekimą ir pažangos uždavinių įgyvendinimą, ir įgyvendinant pažangos uždavinius dalyvaujantys strateginio valdymo sistemos dalyviai, taip pat nurodomi strateginio valdymo sistemos dalyviai, atsakingi už suplanuotų strateginių tikslų ir pažangos uždavinių bei horizontaliųjų principų įgyvendinimo poveikio rodiklių pasiekimą ir jų stebėseną, nustatomas vertinimo reguliarumas, kitos svarbios stebėsenos ir vertinimo nuostatos.

36. NPP rengimą inicijuoja Vyriausybės kanceliarija, Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka pateikdama Vyriausybei tvirtinti NPP rengimo koncepciją. NPP rengimo koncepcijoje turi būti pagrindžiamas NPP rengimo poreikis ir spręstinos problemos, nurodomas rengimo tikslas, principai, taip pat NPP rengimo planas, kuriame nurodomi rengimo etapų terminai, NPP rengiantis strateginio valdymo sistemos dalyvis ir rengiant NPP dalyvaujantys strateginio valdymo dalyviai, jų funkcijos rengiant NPP, planuojamos sudaryti darbo grupės, konsultavimosi su socialiniais ir ekonominiais partneriais, suinteresuotosiomis šalimis, Seimo komitetais ir komisijomis planas bei komunikacijos planas.

37. NPP projektą rengia Vyriausybės kanceliarija kartu su strateginio valdymo sistemos dalyviais: finansines projekcijas rengia Finansų ministerija, horizontaliuosius principus, strateginius tikslus, pažangos uždavinius ir poveikio rodiklius, įvertinę strateginių tikslų pasiekimo ir pažangos uždavinių įgyvendinimo rizikas, formuluoja strateginio valdymo sistemos dalyviai, nurodyti Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 3, 10 ir 11 punktuose, konsultuodamiesi su socialiniais ir ekonominiais partneriais bei kitomis suinteresuotosiomis šalimis.

38. Seimo nutarimo dėl pritarimo NPP strateginiams tikslams ir jų poveikio rodikliams projektą rengia Vyriausybės kanceliarija ir Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka teikia jį Vyriausybei.

39. Seimui nutarimu pritarus NPP strateginiams tikslams ir jų poveikio rodikliams, ne vėliau kaip likus pusei metų iki galiojančio NPP termino pabaigos Vyriausybės kanceliarija naujo NPP projektą pristato ir konsultuojasi su Seimo komitetais ir komisijomis.

40. NPP keičiamas Strateginio valdymo įstatymo 16 straipsnio ir šio Metodikos skirsnio nustatyta tvarka.

41. NPP keitimą, nepasibaigus galiojančio NPP terminui, inicijuoja Vyriausybės kanceliarija savo, Portfelio valdytojo arba PP valdytojo siūlymu, paaiškėjus, kad reikia keisti strateginius tikslus, finansines projekcijas ir (arba) kitus elementus, atsižvelgiant į metines NPP įgyvendinimo ataskaitas, tarpinių NPP vertinimų rezultatus ir (arba) kitas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos NPP rengimo metu.

42. Keičiant NPP, netaikomas Metodikos 36 punktas. Keičiant NPP nuostatas, nesusijusias su strateginiais tikslais, taip pat netaikomas Metodikos 38 punktas, o keičiant nesusijusias su pažangos uždaviniais, poveikio rodikliais, horizontaliaisiais principais ir finansinėmis projekcijomis, taip pat netaikomi Metodikos 38 ir 39 punktai.

43. NPP įgyvendinimo priežiūrai vykdyti gali būti steigiami finansavimo šaltinio priežiūros, stebėsenos ar panašaus pobūdžio komitetai, jeigu tai numatyta atskirų finansavimo šaltinių administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

44. Horizontaliųjų principų koordinatoriai, kurie nurodomi NPP, koordinuoja horizontaliųjų principų įtraukimą į nacionalines PP, analizuoja horizontaliųjų principų įgyvendinimo stebėsenos rodiklių pasiekimą, teikia metodinę pagalbą dėl horizontaliųjų principų įgyvendinimo ministerijoms ir RPT, skatina už NPP nustatytų pažangos uždavinių įgyvendinimą atsakingų strateginio valdymo sistemos dalyvių bendradarbiavimą horizontaliųjų principų įgyvendinimo klausimais.

45. Horizontaliųjų principų koordinatoriai turi teisę teikti pasiūlymus PP valdytojams, strateginio valdymo sistemos dalyviams, planuojantiems ir (ar) įgyvendinantiems pažangos priemones ir (ar) projektus, dėl pažangos priemonių ir (ar) projektų įgyvendinimo sąlygų, siekiamų stebėsenos rodiklių, gauti informaciją apie pažangos priemonių ir projektų įgyvendinimą, įskaitant duomenis apie stebėsenos rodiklių pasiekimą, išskyrus tuos atvejus, kai šiuos duomenis galima gauti naudojantis informacinėmis sistemomis.

NPP finansinių projekcijų nustatymas

46. NPP finansinės projekcijos apima visus finansavimo šaltinius, kuriuos gali naudoti valstybė siekdama NPP strateginių tikslų ir įgyvendindama pažangos uždavinius. Finansinės projekcijos nustatomos vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais tokiais etapais:

46.1. Remiantis vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijumi ir po jo rengiama ilgalaike makroekonomine projekcija sudaroma bendra valdžios sektoriaus pajamų projekcija. Prognozuojama atsižvelgiant į planuojamas ir (arba) įgyvendinamas mokesčių ir struktūrines reformas ir jų poveikio vertinimus, į vykdomus valdžios sektoriaus išlaidų mažinimo veiksmus (paslaugų centralizavimas, turto optimizavimas ir pan.), skolinimosi galimybes, ilgalaikes bendrojo vidaus produkto potencialo ir darbo užmokesčio fondo augimo projekcijas, ES fondų ir kitos tarptautinės paramos galimus investicijų finansavimo šaltinius ir šiems finansiniams šaltiniams taikomus apribojimus, galimybes taikyti viešosios ir privačios partnerystės būdą, diskrecinių mokestinių pajamų ir (arba) išlaidų padidinimo ir (arba) sumažinimo pažangos priemonių poveikio vertinimą.

46.2. Nustatoma pajamų dalis, kuri gali būti panaudota strateginių tikslų pasiekimui ir pažangos uždavinių įgyvendinimui finansuoti, – iš Metodikos 46.1 papunktyje nurodytos bendros valdžios sektoriaus pajamų projekcijos atimamos bendros visų valstybės veiklos sričių prognozuojamos tęstinės veiklos išlaidos NPP įgyvendinimo laikotarpiui.

46.3. Pajamų, kurios gali būti panaudotos strateginių tikslų pasiekimui ir pažangos uždavinių įgyvendinimui finansuoti, apimtis koreguojama:

46.3.1. įvertinus pastarųjų metų tendencijas ir numatomus pokyčius, pagrįstus objektyvių vidinių ir išorinių veiksnių poveikiu;

46.3.2. įvertinus būtiną tęstinės veiklos lėšų poreikio padidėjimo sumą tam tikriems sektoriams, atsižvelgiant į kituose teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus;

46.3.3. įvertinus tikėtiną tęstinės veiklos lėšų poreikio padidėjimą įgyvendinant planuojamus pokyčius.

46.4. Sudaromos preliminarios atitinkamo planavimo laikotarpio ES fondų lėšų ir jų privalomojo bendrojo finansavimo sumos proporcijos NPP strateginiams tikslams pasiekti:

46.4.1. įvertinamas ES fondų lėšų investicijų poreikis kiekvienam tikslui pasiekti;

46.4.2. įvertinami ES teisės aktuose nustatyti ES fondų lėšų investavimo į tam tikras sritis reikalavimai.

46.5. Apskaičiuojamos kitos tarptautinės paramos (kartu su privalomojo nacionalinio finansavimo lėšomis), planuojamos panaudoti per NPP įgyvendinimo laikotarpį, projekcijos ir nustatomos finansavimo proporcijos NPP strateginiams tikslams pasiekti, vadovaujantis šios tarptautinės paramos investicijas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

46.6. Vadovaujantis ES teisės aktų nuostatomis dėl ES fondų įnašo, apskaičiuojama privaloma bendrojo nacionalinio finansavimo lėšų suma pagal nacionalinio finansavimo lėšų šaltinius (valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, privataus sektoriaus lėšos).

46.7. Iš pagal Metodikos 46.2 papunktį apskaičiuotos valstybės biudžeto lėšų dalies atėmus pagal Metodikos 46.6 papunktį apskaičiuotą bendrą valstybės biudžeto lėšų sumą, likusios valstybės biudžeto lėšos paskirstomos valstybės veiklos sritims, atsižvelgiant į vykdomas struktūrines reformas, Europos Komisijos, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Tarptautinio valiutos fondo ir kitų tarptautinių institucijų ir organizacijų rekomendacijas ir valstybės biudžeto galimybes.

46.8. Sumuojamos pagal Metodikos 46.7 papunktį apskaičiuotos pažangos lėšos, priskirtinos vienai valstybės veiklos sričiai, ir apskaičiuojama jų dalis nuo bendrosios NPP finansinės projekcijos, atsižvelgiant į:

46.8.1. visus atitinkamai valstybės veiklos sričiai priskirtus strateginių tikslų pažangos uždavinius;

46.8.2. istorinius duomenis apie ankstesnių planavimo laikotarpių valstybės biudžeto lėšų paskirstymo proporcijas;

46.8.3. kiekvienos valstybės veiklos srities strateginio valdymo sistemos dalyvių pokyčių įgyvendinimo pajėgumus ir gebėjimus panaudoti pažangos lėšas, atsižvelgiant į ankstesnių metų valstybės biudžeto panaudojimo duomenis.

47. Finansinės projekcijos peržiūrimos, atsižvelgiant į Strateginio valdymo įstatymo
11 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Peržiūrint NPP finansines projekcijas atsižvelgiama į ūkio ciklinius svyravimus ir pagal galimybes siekiama šiuos svyravimus švelninti.

48. Atlikęs finansinių projekcijų peržiūrą, Portfelio valdytojas teikia Vyriausybei siūlymus dėl finansinių projekcijų tikslinimo atliekant NPP keitimą Metodikos 40–42 punktuose nustatyta tvarka. Pakeitus finansines projekcijas NPP, atitinkamai gali būti tikslinamas lėšų paskirstymas pažangos uždaviniams, inicijuojant PP keitimą Metodikos 80 ir 81 punktuose nustatytais atvejais.

III SKYRIUS

PROGRAMAVIMO LYGMENS PLANAVIMO DOKUMENTAI

PIRMASIS SKIRSNIS

VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

49. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas rengiamas, tvirtinamas, keičiamas, įgyvendinamas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus atliekami Strateginio valdymo įstatymo 8 straipsnio 3 punkto, 19 straipsnio, Metodikos V skyriaus ir šio skirsnio nustatyta tvarka. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas rengiamas siekiant suplanuoti Vyriausybės programos, kuri rengiama ir tvirtinama vadovaujantis Vyriausybės įstatymu, nuostatų įgyvendinimą.

50. Vyriausybės kanceliarija organizuoja Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekto rengimą: inicijuoja NPP ir nacionalinių PP peržiūrą, kartu su ministerijomis nustato strateginių tikslų, pažangos uždavinių ir pažangos priemonių atitiktį Vyriausybės programoje nustatytoms valstybės veiklos gairėms, vertina naujų strateginių tikslų, pažangos uždavinių ir pažangos priemonių poreikį.

51. Vyriausybės kanceliarija įvertina iš ministerijų ir kitų strateginio valdymo sistemos dalyvių gautus siūlymus ir rengia Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projektą: sudaro Vyriausybės programoje nustatytas valstybės veiklos gaires įgyvendinančių veiksmų sąrašą, nurodo šių veiksmų įgyvendinimo terminus ir vykdytojus.

52. Jeigu Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane yra suplanuoti nauji veiksmai, kurie nėra įgyvendinami per pažangos priemones ar regionines pažangos priemones, tačiau jais prisidedama prie strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių, jie turi būti numatyti nacionalinėse PP, jas keičiant Metodikos 80 ir 81 punktuose nustatytais atvejais, ir (arba) PP pažangos priemonių aprašuose, juos keičiant Metodikos III skyriaus trečiojo skirsnio poskirsnyje „PP pažangos priemonių aprašų rengimas“ nustatyta tvarka, užtikrinant, kad kiekvienas veiksmas savo apimtimi atitiktų pažangos priemonę, jos veiklą arba konkretų projektą.

53. Nustačius, kad reikia keisti strateginius tikslus, Metodikos II skyriaus trečiojo skirsnio poskirsnio „NPP rengimas, tvirtinimas ir įgyvendinimas“ nustatyta tvarka keičiama NPP.

54. Vyriausybės kanceliarija gali inicijuoti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano peržiūrą ir keitimą, jeigu tam yra pagrįstų priežasčių ir (ar) yra gauti Vyriausybei pavaldžių strateginio valdymo sistemos dalyvių siūlymai.

55. Vyriausybei patvirtinus Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, Vyriausybės kanceliarija inicijuoja strateginio projektų portfelio sudarymą, siūlydama į jį įtraukti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane nurodytus Vyriausybės veiklos prioritetus įgyvendinančius veiksmus, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

55.1. veiksmo įgyvendinimui Ministras Pirmininkas skiria ypač daug dėmesio;

55.2. veiksmas buvo įtrauktas į ankstesnės Vyriausybės strateginį projektų portfelį, tačiau atsižvelgiant į savo veiksmingumą ir efektyvumą atitinka ir esamos Vyriausybės veiklos prioritetus.

56. Strateginį projektų portfelį tvirtina ir Metodikos 2 priede nustatytas funkcijas atlieka Vyriausybės sudaryta komisija (toliau – Komisija).

57. Kiekvienam į strateginį projektų portfelį įtrauktam projektui arba projektų programai Metodikos 2 priede nustatyta tvarka sudaromas projekto arba projektų programos planas.

58. Į strateginį projektų portfelį įtraukti projektai arba projektų programos valdomi Metodikos 2 priede nustatyta tvarka, kuria PP valdytojai gali vadovautis įgyvendindami ir kitus projektus.

ANTRASIS SKIRSNIS

NACIONALINIŲ DARBOTVARKIŲ PLANAI

59. Nacionalinių darbotvarkių planai rengiami, tvirtinami, keičiami, įgyvendinami, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus atliekami Strateginio valdymo įstatymo 8 straipsnio 4 punkto, 20 straipsnio, Metodikos V skyriaus ir šio skirsnio, taip pat mutatis mutandis Metodikos 30 punkto nustatyta tvarka.

60. Nacionalinių darbotvarkių planus sudaro Strateginio valdymo įstatymo 8 straipsnio
4 punkte nurodyti elementai. Į nacionalinių darbotvarkių planuose sudaromą pažangos priemonių ir tęstinės veiklos priemonių (toliau kartu – priemonės) ir (arba) pažangos veiklų ir (arba) tęstinių veiklų rinkinį gali būti įtrauktos nacionalinėse PP nustatytos arba siūlomos nustatyti pažangos priemonės ir (arba) jų veiklos, taip pat SVP nustatytos arba siūlomos nustatyti tęstinės veiklos priemonės ir (arba) jose numatytos tęstinės veiklos (toliau – tęstinės priemonės veiklos). Nacionalinių darbotvarkių planuose nustatomi rezultato rodikliai. Nacionalinių darbotvarkių planuose gali būti nustatomi poveikio rodikliai, kai jų reikia nacionalinėse darbotvarkėse numatytų uždavinių stebėsenai atlikti.

61. Patvirtinus konkrečios nacionalinės darbotvarkės planą, šiame planavimo dokumente numatyti už atitinkamų priemonių įgyvendinimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai inicijuoja konkrečios nacionalinės darbotvarkės plane nurodytų naujų pažangos priemonių ir (ar) jų veiklų įtraukimą į nacionalines PP ir (ar) PP pažangos priemonių aprašus, teikdami atitinkamus pasiūlymus nacionalines PP rengusioms ministerijoms arba Vyriausybės kanceliarijai, taip pat nacionalinės darbotvarkės plane nurodytų naujų tęstinės veiklos priemonių ir (ar) jų veiklų įtraukimą į SVP, teikdami atitinkamus pasiūlymus strateginio valdymo sistemos dalyviams, į kurių SVP siūlomos įtraukti naujos tęstinės veiklos priemonės

62. Nacionalinių darbotvarkių planai gali būti keičiami prireikus.

TREČIASIS SKIRSNIS

NACIONALINĖS PP

63. Nacionalinės PP rengiamos, tvirtinamos, keičiamos, įgyvendinamos, jų stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus atliekami Strateginio valdymo įstatymo 8 straipsnio 1 punkto, 18 straipsnio, Metodikos III skyriaus penktojo skirsnio, V skyriaus ir šio skirsnio nustatyta tvarka. Nacionalinėms PP priskiriamos: PP, ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos ir RPP.

64. Nacionalinės PP trukmė parenkama tokia, kokios reikia konkrečiam pažangos uždaviniui įgyvendinti ir rezultatams pasiekti. Nacionalinė PP gali būti pradedama įgyvendinti vėliau, negu nustatyta NPP įgyvendinimo pradžia, bet nacionalinės PP įgyvendinimo pabaiga negali būti vėlesnė nei NPP įgyvendinimo pabaiga (atsižvelgiant į NPP finansinių projekcijų ribas).

65. Kai pažangos priemonės įgyvendinimo trukmė ilgesnė nei NPP (pavyzdžiui, laikas reformai pasirengti ir ją įgyvendinti, dideliam infrastruktūros projektui parengti ir jį įgyvendinti), veiksmai planuojami etapais ir į nacionalinę PP įtraukiami tik tie etapai, kuriuos įmanoma įgyvendinti per NPP įgyvendinimo laikotarpį, atitinkamai, nustatant pažangos uždavinių siektinus rezultatus, įtraukiami tik tie rezultatai, kuriuos bus įmanoma pasiekti per NPP įgyvendinimo laikotarpį.

PP rengimas

66. PP rengia PP valdytojai. PP rengimo metu PP valdytojas sujungia logiškai susijusius jam NPP priskirtus pažangos uždavinius, nustato PP apimtį ir rengiamų PP skaičių.

67. PP rengiama pagal Metodikos 3 priede nustatytą formą. PP sudaro šie skyriai:

67.1. PP paskirtis. Šiame skyriuje:

67.1.1. nurodoma valstybės veiklos sritis, kurioje bus įgyvendinama PP;

67.1.2. pagrindžiama NPP pažangos uždavinių įtraukimo į PP logika. PP gali apimti vieną ar daugiau NPP pažangos uždavinių;

67.1.3. nurodomi kiekvieno NPP pažangos uždavinio poveikio rodikliai ir (arba) strateginio tikslo poveikio rodikliai;

67.1.4. remiantis objektyviais informacijos šaltiniais (audito institucijų, Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ar kitų institucijų ar tarptautinių organizacijų atliktais vertinimais, statistiniais duomenimis ir kita informacija), nurodomos pagrindinės sprendžiamos problemos ir jų mastas;

67.1.5. pateikiamos problemos priežasčių analizės išvados (prioriteto tvarka (pagal poveikį problemai, pavyzdžiui, poveikis valstybės biudžetui, tikslinės grupės dydis ir panašiai) nurodomos priežastys, kurios turi būti šalinamos, ir pažangos priemonės, kuriomis bus sprendžiama problema). Prireikus gali būti nurodomos tęstinės veiklos priemonės, kurios prisideda prie problemos sprendimo ir to paties pažangos uždavinio siekimo. Kai PP valdytojas nustato, kad prie problemos sprendimo reikia prisidėti RPT ir (ar) savivaldybėms, šio PP skyriaus dalyje „Spręstinos problemos priežastys“ nurodoma, kad giluminės priežastys bus analizuojamos RPPl rengimo metu, atliekant kompleksinę problemų analizę, o šiai problemai spręsti skirtos pažangos priemonės bus nustatytos RPPl.

67.2. Finansavimo planas. Šiame skyriuje nurodomos kiekvienam PP įgyvendinamam NPP pažangos uždaviniui priskiriama finansinių projekcijų dalis, atskirai išskiriant regioninei pažangos priemonei tenkančią lėšų dalį, taip pat kitos lėšos pagal visus finansavimo šaltinius, iš kurių numatoma finansuoti šį pažangos uždavinį, pavyzdžiui, ES fondai, kitos tarptautinės paramos lėšos, valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetas, valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių lėšos, privataus sektoriaus lėšos. Finansinių projekcijų dalis Vyriausybei neatskaitingam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui apskaičiuojama pagal Metodikos 46.8.2 ir 46.8.3 papunkčiuose nustatytus reikalavimus.

67.3. Priemonių rinkinys. Šiame skyriuje pagal į PP įtrauktus NPP pažangos uždavinius nurodomos numatomos jų įgyvendinimo pažangos priemonės, kurios geriausiai atliepia sprendžiamas problemas. Jeigu problemų analizės metu nustatoma, kad prie problemos (-ų) sprendimo reikia prisidėti RPT ir (ar) savivaldybėms ir gali būti įvertinama problemos teritorinė sklaida, taip pat turi būti nurodytos regioninės pažangos priemonės.

67.3.1. Pažangos priemonės pavadinimas turi nurodyti ne konkretų problemos sprendimo būdą, o jo įgyvendinimo kryptį. Kiekvienai pažangos priemonei nurodoma:

67.3.1.1. būtinosios sąlygos, nuo kurių priklauso efektyvus pažangos priemonės įgyvendinimas (problemos sprendimas), kai sąlygos žinomos PP rengimo metu;

67.3.1.2. rezultato rodikliai, jų pradinės ir galutinės siektinos reikšmės;

67.3.1.3. informacija, kokių strateginio valdymo sistemos dalyvių dalyvavimas būtinas planuojant ir įgyvendinant pažangos priemonę, užtikrinant horizontaliųjų principų taikymą ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytų teritorijos naudojimo privalomųjų nuostatų laikymąsi;

67.3.1.4. informacija apie pažangos priemonių koordinatorius (jeigu koordinatoriai paskiriami Metodikos 76 punkto nustatyta tvarka);

67.3.1.5. kita svarbi informacija (pavyzdžiui, ar pažangos priemone prisidedama prie horizontaliojo principo ar Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano).

67.3.2. Regioninės pažangos priemonės pavadinimas turi parodyti konkretų NPP pažangos uždavinį ar jo dalį, prie kurio įgyvendinimo siūloma prisidėti RPT ir (arba) savivaldybėms. PP siūlomai regioninei pažangos priemonei nurodoma:

67.3.2.1. regioninei pažangos priemonei įgyvendinti skiriamos pažangos lėšos ir jų finansavimo šaltiniai;

67.3.2.2. su regionine pažangos priemone susijęs NPP pažangos uždavinio poveikio rodiklis ir (ar) jo dalis;

67.3.2.3. kai reikia, su NPP pažangos uždavinio poveikio rodikliu susieta išankstinė sąlyga.

67.4. PP priedas. PP pagrindimas. Šiame skyriuje pagrindžiama PP dalyje „Plėtros programos paskirtis“ nurodyta informacija: remiantis objektyviais informacijos šaltiniais, išnagrinėjamos kiekvienos problemos priežastys, nustatomi loginiai ryšiai tarp jų, nurodoma jų įtaka problemos mastui, nustatomi problemos ar jos priežasčių teritoriniai skirtumai (kartu parengiama problemos priežasčių loginių ryšių schema). Prireikus taip pat gali būti pagrįstos PP skyriuje „Finansavimo planas“ kiekvienam PP įgyvendinamam NPP pažangos uždaviniui priskirtos finansinių projekcijų dalys, įvertintas jų pakankamumas NPP pažangos uždavinių poveikio rodikliams pasiekti NPP nustatyta apimtimi.

68. PP rengti PP valdytojas paprastai sudaro PP darbo grupę, į kurią įtraukiami Strateginio valdymo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dalyvių ir kitų įgyvendinant atitinkamą NPP pažangos uždavinį dalyvaujančių strateginio valdymo sistemos dalyvių atstovai. Į PP darbo grupę gali būti įtraukiami ir kitų suinteresuotų strateginio valdymo sistemos dalyvių, jeigu nustatant problemų priežastis paaiškėja, kad priežastys susijusios su šių strateginio valdymo sistemos dalyvių kompetencija, atstovai. Siekiant pagerinti PP kokybę ir atitiktį visuomenės poreikiams, į PP darbo grupę taip pat rekomenduojama įtraukti socialinių ir ekonominių partnerių organizacijų atstovus (pasirenkant tuos partnerius, kurie susiję su sprendžiama problema ir atstovauja kuo daugiau suinteresuotųjų šalių). Prireikus PP darbo grupė gali veikti steigdama pogrupius (pavyzdžiui, pagal atskiras pažangos priemones ar jų grupes).

69.Dalyvauti PP darbo grupės posėdžiuose taip pat gali būti kviečiami strateginio valdymo sistemos dalyvių, atsakingų už nacionalinės regioninės politikos formavimą, nacionalinių darbotvarkių koordinatorių ir ES teisės aktais nustatytų privalomų rengti planavimo dokumentų koordinatorių atstovai.

70.PP darbo grupė teikia PP valdytojui siūlymus dėl atitinkamo NPP pažangos uždavinio problemų ir jų priežasčių nustatymo, pažangos priemonių ir regioninių pažangos priemonių nustatymo, pažangos priemonių ir regioninių pažangos priemonių atitikties NPP nustatytiems horizontaliesiems principams, pažangos priemonių vykdytojų ir (arba) būtinųjų sąlygų nustatymo.

71. PP rengti sudaryta PP darbo grupė taip pat gali veikti ir po PP patvirtinimo, PP valdytojui siekiant aptarti PP pažangos priemonių aprašų ir (arba) jų keitimų rengimą.

72. Jeigu su PP darbo grupe rengiami PP pažangos priemonės aprašai, į PP darbo grupę ar jos pogrupį gali būti įtraukiami administruojančiosios institucijos atstovai.

73. PP valdytojas turi užtikrinti, kad apie PP darbo grupės sudarymą ir planuojamus susitikimus socialiniai ir ekonominiai partneriai būtų informuoti, su PP darbo grupės veikla susijusi medžiaga jiems būtų pateikiama laiku, todėl informaciją apie planuojamą rengti PP ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki PP rengimo pradžios (pirmojo PP darbo grupės posėdžio) skelbia savo interneto svetainėje, nurodydamas:

73.1. PP pavadinimą;

73.2. PP sujungiamus NPP pažangos uždavinius;

73.3. numatomas PP rengimo pradžios ir pabaigos datas;

73.4. PP darbo grupės planuojamų ir įvykusių susitikimų datas ir jų metu priimtus sprendimus;

73.5. už PP rengimo koordinavimą atsakingą asmenį ir jo kontaktinius duomenis (vardas, pavardė, pareigos, elektroninio pašto adresas, telefono numeris);

73.6. informaciją apie planuojamus ir įvykusius PP projektų viešus aptarimus;

73.7. kitą PP rengimui svarbią informaciją.

74. Metodikos 73 punkte nurodytą informaciją, kartu pateikdamas interneto svetainės, kurioje ši informacija skelbiama, nuorodą, nacionalinės PP valdytojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po informacijos paskelbimo dienos teikia Portfelio valdytojui bei Vyriausybės kanceliarijai ir užtikrina, kad paskelbta informacija būtų nuolat atnaujinama.

75. PP darbo grupės sprendimų rezultatus ir siūlymus dėl PP projekto PP valdytojas aptaria su suinteresuotosiomis šalimis ir socialiniais ir ekonominiais parneriais Metodikos 12 punkte nustatyta tvarka. Siūlymai, dėl kurių nepavyksta pasiekti susitarimo, taip pat PP valdytojo argumentai dėl siūlymų, į kuriuos neatsižvelgiama, pateikiami PP projekto lydimojoje medžiagoje.

76. Jeigu rengiant PP problemų analizės metu nustatoma, kad problemos sprendimą ir vienos ar kelių jai įtakos turinčių priežasčių ar dalies jų šalinimą pagal kompetenciją tikslinga koordinuoti kitos PP valdytojui arba Vyriausybei neatskaitingam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, PP valdytojas, suderinęs su atitinkamu kitos PP valdytoju arba Vyriausybei neatskaitingu valstybės biudžeto asignavimų valdytoju, atitinkamoje PP nurodo kitos PP valdytoją arba Vyriausybei neatskaitingą valstybės biudžeto asignavimų valdytoją kaip konkrečios pažangos priemonės koordinatorių.

77. Kai PP valdytojas PP nurodo pažangos priemonės koordinatorių konkrečiai pažangos priemonei įgyvendinti, prie atitinkamos PP pažangos priemonių rinkinyje nurodytos pažangos priemonės, už kurios įgyvendinimą atsakingas pažangos priemonės koordinatorius, nurodoma priemonei įgyvendinti planuojamų lėšų finansinės projekcijos dalis arba pagal Metodikos
67.2 papunktį apskaičiuota Vyriausybei neatskaitingam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui numatyta finansinės projekcijos dalis. Tokiai pažangos priemonei įgyvendinti planuojamos pažangos lėšos nurodomos pažangos priemonės koordinatoriaus SVP. Jeigu pažangos priemonės koordinatoriumi numatomas Vyriausybei neatskaitingas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, kartu su Portfelio valdytojui teikiamu PP projektu teikiama informacija apie pažangos lėšų finansinės projekcijos dalies apskaičiavimą ir skaičiavimo pagrindimas.

78. Parengtą ir su Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koordinatoriumi ir horizontaliųjų principų koordinatoriais suderintą, su suinteresuotosiomis šalimis bei socialiniais ir ekonominiais partneriais aptartą PP projektą, suderinęs su Portfelio valdytoju, PP valdytojas teikia Vyriausybei tvirtinti Vyriausybės darbo reglamente nustatyta tvarka.

79.Patvirtintos PP kartu su jų pagrindimu ir kitais lydinčiaisiais dokumentais skelbiamos PP valdytojo interneto svetainėje skiltyje „Planavimo dokumentai“ (netaikoma, jeigu nurodoma informacija, sudaranti valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme).

80. Patvirtintos PP gali būti keičiamos prireikus, tačiau visais atvejais keičiamos, kai:

80.1. daugiau kaip 20 proc. keičiasi pažangos uždaviniams įgyvendinti skirtos pažangos lėšos;

80.2. bloginamos siektinos rezultato rodiklių reikšmės;

80.3. įtraukiamos naujos problemos, naujos pažangos priemonės, regioninės pažangos priemonės ir (arba) jų stebėsenos rodikliai.

81.PP keičiama laikantis Strateginio valdymo įstatymo 18 straipsnyje ir šiame Metodikos skirsnyje nustatytos PP rengimo tvarkos. Prireikus atlikti sisteminę visų nacionalinių PP peržiūrą, Portfelio valdytojo siūlymu Vyriausybės kanceliarija inicijuoja PP keitimą, nurodydama konkretiems strateginio valdymo sistemos dalyviams PP keitimo gaires ir PP keitimo projekto pateikimo Vyriausybei terminą.

PP pažangos priemonių aprašų rengimas

82. Patvirtinus PP, siekdami spręsti PP nustatytą problemą, PP valdytojas arba pažangos priemonės koordinatorius pagal Portfelio valdytojo nustatytą formą rengia ir tvirtina PP pažangos priemonės aprašą, kuriame nurodoma:

82.1. siekiami rezultatai: rezultato rodikliai, prie kurių pasiekimo prisidedama įgyvendinant PP pažangos priemonę;

82.2. finansavimo planas: PP pažangos priemonei finansinėse projekcijose numatytos pažangos lėšos, papildomas lėšų poreikis ir visi finansavimo šaltiniai, kuriais numatoma naudotis įgyvendinant PP pažangos priemonę;

82.3. pažangos priemonės veiklų suvestinė: veiklos, poveiklės ir (arba) projektai, galimi pareiškėjai arba projektų vykdytojai, projektų atrankos būdai, galimybė prisidėti prie horizontaliųjų principų įgyvendinimo, finansavimo forma, suma ir šaltiniai, rezultato ir, kai reikia, produkto rodikliai, dalyvaujanti institucija ir administruojančioji institucija (jeigu PP pažangos priemonės aprašo rengimo metu administruojančioji institucija dar nėra žinoma, ji gali būti nurodyta vėliau, papildant jau patvirtintą PP pažangos priemonės aprašą, arba gali būti nurodyta tik projektų finansavimo salygų apraše, jeigu toks aprašas rengiamas Metodikos 139 punkte nustatyta tvarka).

83. PP pažangos priemonės apraše nurodytos pažangos priemonės veiklos negali konkuruoti tarpusavyje, su kitų nacionalinių PP ar RPPl pažangos priemonių veiklomis, joms prieštarauti arba kurti atvirkštinį efektą.

84. PP pažangos priemonės apraše kiekvienai pažangos priemonės veiklai ir (arba) poveiklei turi būti pasirinktas bent vienas iš Metodikos 135 punkte nurodytų projektų atrankos būdų, išskyrus Metodikos 132 punkte nurodytus atvejus. Kai pasirenkamas planavimo būdas, kiekvienai pažangos priemonės veiklai ir (arba) poveiklei nurodomi pagal tą veiklą ir (arba) poveiklę numatomi įgyvendinti projektai, kurie nustatomi vadovaujantis PP valdytojo arba pažangos priemonės koordinatoriaus nustatytais reikalavimais, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatų. Pasirinkus planavimo būdą, projektai PP pažangos priemonės apraše gali būti ir nenurodomi, jeigu PP pažangos priemonės aprašo tvirtinimo metu jie dar nėra nustatyti, bet turi būti nurodyti vėliau, papildant jau patvirtintą PP pažangos priemonės aprašą. Finansavimo suma ir stebėsenos rodikliai kiekvienam projektui PP pažangos priemonės apraše gali būti nenurodomi, jeigu ši informacija nurodoma projektų finansavimo salygų apraše, kai toks aprašas rengiamas Metodikos 139 punkte nustatyta tvarka. Pasirinkus konkurso ar tęstinės atrankos būdus, PP pažangos priemonės apraše kiekvienai pažangos priemonės veiklai ir (arba) poveiklei projektai nenurodomi.

85. PP pažangos priemonės aprašo pažangos priemonės veiklų suvestinėje kiekvienai pažangos priemonės veiklai, poveiklei ir (arba) projektui nurodomi pažangos priemonei nustatyti rezultato rodikliai ir, kai įmanoma, detalizuojamos konkrečiai pažangos priemonės veiklai, poveiklei ir (arba) projektui siektinos šio rezultato rodiklio reikšmės. Produkto rodikliai gali būti nustatomi tik išimtiniais atvejais, jeigu jie numatyti finansavimo šaltinį reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (arba) yra būtini siekiant projektų lygiu nustatyti įsipareigojimus projektų vykdytojams sukurti konkrečius produktus.

86. Pažangos priemonės veikloms finansuoti taikomos finansavimo formos pasirenkamos atsižvelgiant į numatomų pažangos priemonės veiklų pobūdį, finansinį atsiperkamumą, galimybes pritraukti privačias lėšas, planuojamas sutaupyti lėšas įgyvendinus šias pažangos priemonės veiklas ir kitus šių veiklų ypatumus. PP valdytojas ar pažangos priemonės koordinatorius turi įvertinti, ar pažangos lėšų pakaks pažangos priemonių veikloms įgyvendinti, įvertinti papildomo išorinio finansavimo galimybes (pavyzdžiui, dalyvavimas įgyvendinant ES programas, įgyvendinant dvišalio finansavimo programas, tarptautinių finansinių institucijų siūlomas skatinamąsias finansines priemones, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme (toliau – finansinė priemonė), taip pat įvairių pažangos priemonės ir (arba) atskirų jos veiklų įgyvendinimo būdų (pavyzdžiui, viešojo ir privataus sektorių partnerystės ir pan.) taikymo galimybes ir skatinti pažangos priemonės veiklų projektų vykdytojus ir (arba) partnerius prisidėti prie pažangos priemonės veiklų finansavimo nuosavomis lėšomis. Nustačius, kad įgyvendinant pažangos priemonę ir (arba) atskiras jos veiklas tikslinga taikyti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdą, šios pažangos priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše (kai toks aprašas rengiamas Metodikos 139 punkte nustatyta tvarka) detalizuojamos projektų finansavimo sąlygos, taikytinos viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdo skatinimui, nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių viešojo ir privataus sektorių partnerystę, reikalavimų.

87. Kartu su PP pažangos priemonės aprašu PP valdytojas arba pažangos priemonės koordinatorius rengia:

87.1. PP pažangos priemonės pagrindimą, kuriame pagal Portfelio valdytojo nustatytą formą pateikiama Metodikos 88 punkte nurodyta informacija;

87.2. PP pažangos priemonės apraše nustatytų stebėsenos rodiklių aprašymo korteles, kurios rengiamos vadovaujantis stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo gairėmis.

88. PP pažangos priemonės pagrindime nurodoma:

88.1. įgyvendinus pažangos priemonę laukiamas pokytis (tikslinei grupei, paslaugos prieinamumui, jos kiekiui, kokybei ir (arba) teikimo efektyvumui) ir, kai aktualu, erdviniai apribojimai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas;

88.2. pažangos priemonės veiksmingumo, naudos ir socialinio-ekonominio poveikio analizės (toliau – alternatyvų analizė) rezultatai, įskaitant Metodikos 89.5 papunktyje nurodytą skaičiuoklę, ir aprašomas geriausias pažangos priemonės įgyvendinimo būdas (toliau – geriausia alternatyva).

89. Alternatyvų analizė atliekama remiantis šiais principais:

89.1. Atliekant alternatyvų analizę, turi būti siekiama pasirinkti geriausią alternatyvą, t. y. efektyviausią, didžiausią naudą duosiantį ir geriausią socialinį-ekonominį poveikį darysiantį pažangos priemonės įgyvendinimo būdą, kuris labiausiai prisidėtų prie pažangos uždavinio įgyvendinimo. Alternatyvos nagrinėjamos visam pažangos priemonės veiklų rinkiniui, išskyrus Metodikos 90 punkte nustatytą išimtį, kai alternatyvos gali būti nagrinėjamos atskiroms pažangos priemonės veikloms ar jų grupei.

89.2. Siekiant pasirinkti geriausią alternatyvą, nagrinėjamos įvairaus pobūdžio pažangos priemonės veiklos (analitinės, reguliacinės, investicinės, komunikacinės ir mišrios) arba jų rinkiniai.

89.3. Alternatyvų analizė neatliekama, kai įgyvendinant pažangos priemonę ar atskiras jos veiklas numatoma tik analitinė veikla arba pažangos priemone ar atskiromis jos veiklomis numatoma finansuoti įstatymais arba ES teisės aktais nustatytų išmokų mokėjimą.

89.4. Atliekant alternatyvų analizę, turi būti palygintas pagrįstas alternatyvų skaičius. Skirtingos alternatyvos gali būti nenagrinėjamos, o atliekama tik vienos alternatyvos analizė Metodikos 89.5 papunktyje nustytata tvarka, esant bent vienai iš nurodytų sąlygų:

89.4.1. konkretų pažangos priemonės ar atskirų jos veiklų įgyvendinimo būdą nustato įstatymai, ES teisės aktai, tarptautiniai įsipareigojimai, Vyriausybės programa;

89.4.2. pažangos priemonė ar atskiros jos veiklos rengiamos remiantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“, patvirtinto 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo su visais pakeitimais, nuostatomis;

89.4.3. galima pagrįsti, kad yra tik vienas pažangos priemonės ar atskirų jos veiklų įgyvendinimo būdas;

89.4.4. bendra pažangos priemonei įgyvendinti skiriamų pažangos lėšų suma neviršija
1 mln. eurų, išskyrus tuos atvejus, kai pažangos priemonė tvirtinama tik daliai veiklų (ne visos apimties);

89.4.5. sprendimai dėl konkrečių pažangos priemonės veiklų finansavimo jau priimti ir (arba) veiklos pradėtos vykdyti;

89.4.6. pažangos priemonė ar atskiros jos veiklos skirtos ekstremaliajai situacijai ir force majeure sąlygoms suvaldyti.

89.5. Siekiant pasirinkti geriausią alternatyvą, alternatyvų palyginimas turi būti atliekamas taikant sąnaudų ir naudos analizės arba sąnaudų ir veiksmingumo analizės metodus, naudojantis Portfelio valdytojo metodinės konsultacijų pagalbos centro parengta skaičiuokle, išskyrus atvejus, kai suderinęs su Portfelio valdytoju PP valdytojas arba pažangos priemonės koordinatorius gali naudoti savo poreikiams pritaikytą analizės įrankį. Gavus Portfelio valdytojo pritarimą, alternatyvos gali būti palyginamos ir kitais metodais, jeigu juos taikant bus įvertinta nauda ir sąnaudos, įskaitant ilgalaikio poveikio tęstinės veiklos išlaidoms įvertinimą.

89.6. Metodikos 89.4.2–89.4.5 papunkčiuose nurodytais atvejais, kai nustatoma ir nagrinėjama tik viena alternatyva, PP pažangos priemonės aprašo rengimo metu atliekamas tik ilgalaikio poveikio tęstinės veiklos išlaidoms įvertinimas, o sąnaudų ir naudos analizė arba sąnaudų ir veiksmingumo analizė turi būti atlikta per dvejus metus nuo PP pažangos priemonės aprašo patvirtinimo arba ne vėliau kaip iki pažangos priemonės įgyvendinimo pabaigos, jeigu ji bus vykdoma trumpiau nei dvejus metus.

89.7. Metodikos 89.4 papunktyje nurodytais atvejais, kai nustatoma ir nagrinėjama tik viena alternatyva, gavus Portfelio valdytojo pritarimą, sąnaudų ir naudos analizė arba sąnaudų ir veiksmingumo analizė gali būti neatliekama, kai:

89.7.1. pažangos priemonės ar atskirų jos veiklų socialinė-ekonominė nauda įvertinta ES mastu arba ji sunkiai pamatuojama, bet akivaizdi (pavyzdžiui, saugumo ir gynybos srityse);

89.7.2. pažangos priemonė ar atskiros jos veiklos skirtos ekstremaliajai situacijai ir force majeure sąlygoms suvaldyti;

89.7.3. pažangos priemonės ar atskirų joms veiklų socialinė-ekonominė nauda įvertinta rengiant kitus planavimo dokumentus, laikantis Metodikos 89.5 papunktyje nustatytų reikalavimų.

90. PP pažangos priemonės aprašas ir PP pažangos priemonės pagrindimas rengiami visoms pažangos priemonės veikloms (visos apimties), tačiau išimtiniais atvejais gali būti tvirtinami tik daliai pažangos priemonės veiklų (ne visos apimties), išimtį pagrindžiant PP pažangos priemonės pagrindime.

91. PP pažangos priemonės aprašo ir PP pažangos priemonės pagrindimo projektus PP valdytojas arba pažangos priemonės koordinatorius aptaria su suinteresuotosiomis šalimis bei socialiniais ir ekonominiais partneriais Metodikos 12 punkte nustatyta tvarka.

92. PP pažangos priemonių, kurioms įgyvendinti ateinančiais biudžetiniais metais planuojama išmokėti pažangos lėšų, aprašų projektai turi būti parengti ir (arba) patvirtinti iki einamųjų metų Vyriausybės kanceliarijos organizuojamų pasitarimų, kuriuose siekiama sutarimo tarp Ministro Pirmininko, finansų ministro ir atitinkamo ministro dėl n–(n + 2) metų planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų atitinkamose valstybės veiklos srityse (toliau – pasitarimai dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų).

93. Patvirtintas PP pažangos priemonės aprašas, taip pat PP pažangos priemonės pagrindimas skelbiami PP valdytojo arba pažangos priemonės koordinatoriaus interneto svetainės skiltyje „Planavimo dokumentai“ (netaikoma, jeigu nurodoma informacija, sudaranti valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip ji apibrėžta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme).

94. Patvirtintas PP pažangos priemonės aprašas ir PP pažangos priemonės pagrindimas gali būti keičiami prireikus. Keičiant PP pažangos priemonės aprašą, netaikomi jo rengimo reikalavimai (įskaitant PP pažangos priemonės pagrindimo atnaujinimą), išskyrus tuos atvejus, kai:

94.1. įtraukiamos naujos ir (arba) naikinamos PP pažangos priemonės apraše numatytos pažangos priemonės veiklos;

94.2. keičiamos PP pažangos priemonės stebėsenos rodiklių reikšmės (išskyrus atvejus, kai stebėsenos rodiklių reikšmės didinamos nedidinant finansavimo);

94.3. keičiamos PP pažangos priemonės ir (arba) jos veiklų finansavimo apimtys sudaro daugiau kaip 10 proc. bendros pažangos priemonės finansavimo sumos.

95. Kai Metodikos 94.3 papunktyje nurodytu atveju keičiamas PP pažangos priemonės aprašas ir šis keitimas susijęs su pažangos priemonės ir (arba) jos veiklų finansavimu valstybės biudžeto lėšomis, PP pažangos priemonės aprašo keitimo projektas turi būti suderintas su Portfelio valdytoju.

Ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos rengimas

96. Ilgalaikę valstybinę saugumo stiprinimo programą sudaro Strateginio valdymo įstatymo 8 straipsnio 1 punkte nurodyti elementai, taip pat kiti elementai, kurių reikia Nacionalinio saugumo strategijai įgyvendinti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Ilgalaikėje valstybinėje saugumo stiprinimo programoje nurodytos pažangos priemonės planuojamos Metodikos III skyriaus trečiojo skirsnio poskirsnyje „PP pažangos priemonių aprašų rengimas“ nustatyta tvarka. Valstybės saugumo ir gynybos srityje rengiamoje ilgalaikėje valstybinėje saugumo stiprinimo programoje numatytos pažangos ir (arba) tęstinės veiklos priemonės, kurios prisideda prie NPP nustatytų strateginių tikslų ir pažangos uždavinių įgyvendinimo, gali būti planuojamos pagal ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos valdytojo (tą programą rengusios ministerijos ar Vyriausybės kanceliarijos (toliau – ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos valdytojas) nustatytą tvarką, kurioje turi būti numatytas ilgalaikio poveikio tęstinės veiklos išlaidoms įvertinimas.

97. Patvirtintos ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos keičiamos mutatis mutandis Metodikos 80 ir 81 punktuose nustatytais atvejais.

RPP rengimas

98. RPP rengiama siekiant įgyvendinti Regioninės plėtros įstatyme nustatytą nacionalinės regioninės politikos tikslą ir uždavinius, vadovaujantis šio įstatymo ir Strateginio valdymo įstatymo nustatytais šios programos turinio reikalavimais.

99. RPP rengia RPP valdytojas, kuris Metodikos 68 punkte nustatyta tvarka sudaro RPP darbo grupę.

100. Rengiant RPP, įvertinami PP nustatytos regioninės pažangos priemonės, jų tinkamumas regioninės plėtros problemoms spręsti, išankstinės sąlygos ir RPT pasiūlymai dėl RPP.

101. RPP rengiama pagal Metodikos 4 priede nustatytą RPP formą. RPP sudaro šie skyriai:

101.1. RPP paskirtis:

101.1.1. NPP pažangos uždavinių įtraukimo į RPP logika;

101.1.2. regioninės plėtros pagrindinės problemos ir regionų vystymosi tendencijos. Šioje dalyje įvertinamos regionų vystymosi tendencijos ir nurodomos regioninės plėtros pagrindinės problemos, kurias planuojama spręsti arba sumažinti jų mastą įgyvendinant RPP, su kiekviena iš šių problemų susiję NPP pažangos uždaviniai, įvertinamas problemų mastas, teritorinė sklaida ir netolygumai, taip pat nurodomas kokybinis pokytis, kurio siekiama sprendžiant problemą įgyvendinus RPP;

101.1.3. regioninės plėtros pagrindinių problemų ir vystymosi tendencijų tarpusavio sąsajos. Šioje dalyje nurodomi regioninės plėtros pagrindinių problemų ir vystymosi tendencijų tarpusavio sąsajų analizės rezultatai, įvertinant, kaip šios problemos ir vystymosi tendencijos veikia vienos kitas.

101.2. Tikslinių teritorijų vystymas. Šis skyrius rengiamas, jeigu Vyriausybė ar jos įgaliota institucija yra išskyrusi tikslinę (-es) teritoriją (-as). Jame nustatomi tikslinių teritorijų vystymo tikslai, uždaviniai, jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai ir jų sąsajos su NPP pažangos uždaviniais ir regioninės plėtros pagrindinėmis problemomis.

101.3. Regioninės pažangos priemonės, siekiami poveikio rodikliai, išankstinės sąlygos. Šiame skyriuje nurodomos regioninės pažangos priemonės ir joms įgyvendinti preliminariai reikalingos pažangos lėšos, siekiami NPP pažangos uždavinių poveikio rodikliai ir išankstinės sąlygos.

101.4. RPP poveikio rodikliai:

101.4.1. nurodomi NPP pažangos uždavinių poveikio rodikliai, kurie skaičiuojami regiono ar savivaldybių lygiu. Jeigu NPP pažangos uždavinių poveikio rodikliai nėra skaičiuojami regiono ar savivaldybių lygiu, vietoj jų nurodomi kiti savo turiniu artimi poveikio rodikliai, skaičiuojami regiono ar savivaldybių lygiu. Taip pat gali būti nurodomi ir kiti poveikio rodikliai, matuojantys regiono vidinius netolygumus;

101.4.2. nurodomos siektinos NPP pažangos uždavinių, įgyvendinančių Regioninės plėtros įstatyme nustatytus nacionalinės regioninės politikos tikslus ir uždavinius, poveikio rodiklių reikšmės regionuose. Siektinos poveikio rodiklių reikšmės regionams nustatomos, atsižvelgiant į:

101.4.2.1. NPP nustatytas siektinas tarpines ir galutines poveikio rodiklių reikšmes šalies mastu;

101.4.2.2. poveikio rodiklio reikšmės kitimo konkrečiame regione istorinę tendenciją;

101.4.2.3. numatomą atitinkamų regioninių pažangos priemonių poveikį;

101.4.2.4. išorinių (makroekonominių ir (ar) demografinių) veiksnių poveikį;

101.4.2.5. regioninėms pažangos priemonėms priskirtų finansavimo šaltinių galimybes prisidėti prie atitinkamų poveikio rodiklių pasiekimo.

101.5. Preliminariai numatomos pažangos lėšos regionams. Šiame skyriuje kiekvienam regionui nurodoma preliminariai numatoma bendra pažangos lėšų suma pagal finansavimo šaltinius. Detali preliminaraus pažangos lėšų kiekvienam regionui poreikio apskaičiavimo tvarka pateikiama Metodikos 5 priede.

101.6. RPP priedas. RPP poveikio rodiklių pradinės reikšmės pagal regionus. Šiame priede pateikiamos RPP nurodytoms regioninėms pažangos priemonėms numatytų RPP poveikio rodiklių pradinės reikšmės pagal regionus. Jos naudojamos rengiant RPPl.

102. RPP valdytojas informaciją apie RPP rengimą skelbia Metodikos 73 punkte nustatyta tvarka.

103. RPP valdytojo parengtą, su suinteresuotosiomis šalimis bei socialiniais ir ekonominiais partneriais aptartą, su Portfelio valdytoju suderintą, Nacionalinės regioninės plėtros tarybos apsvarstytą RPP projektą RPP valdytojas teikia Vyriausybei tvirtinti Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

104. Vyriausybei patvirtinus RPP:

104.1. RPP valdytojas patvirtina RPP įgyvendinimo priežiūros planą (planuojamas skirti pažangos lėšas iš įvairių finansavimo šaltinių ir siektinus šių lėšų investavimo terminus);

104.2. PP, kuriose nustatytos regioninės pažangos priemonės, valdytojai, suderinę su RPP valdytoju ir RPPl administruojančiąja institucija (RPP valdytojas – tik su RPPl administruojančiąja institucija), aptarę su RPT, patvirtina kiekvienos regioninės pažangos priemonės finansavimo gaires, parengtas pagal Portfelio valdytojo nustatytą formą;

104.3. PP, kuriose nustatytos regioninės pažangos priemonės, valdytojai ir RPP valdytojas su RPPl administruojančiąja institucija sudaro visuotinių dotacijų valdymo sutartį (-is),
kuria (-iomis) RPPl administruojančioji institucija įgaliojama RPPl projektų vykdytojams skirti finansavimą iš regioninei (-ėms) pažangos priemonei (-ėms) numatytų RPP valdytojo ir (ar) PP valdytojo asignavimų. Visuotinių dotacijų valdymo sutartys rengiamos pagal Portfelio valdytojo patvirtintą pavyzdinę formą.

105. Ar reikia keisti RPP, įvertinama, kai:

105.1. parengus RPPl projektus, nustatoma, kad regionams RPP regioninėje pažangos priemonėje numatytas finansavimas neatitinka poreikių (preliminariai nustatytų pažangos lėšų dydis nėra pakankamas arba yra per didelis ir (ar) finansavimo šaltiniai nėra tinkami arba pakankami regionų plėtros problemoms spręsti);

105.2. yra objektyvių, nuo RPT ir savivaldybių sprendimų nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių negalima įgyvendinti visų ar dalies regionui RPP nustatytų išankstinių sąlygų, ir šios aplinkybės negalėjo būti numatytos rengiant RPP;

105.3. pakeistos strateginio lygmens planavimo dokumentų nuostatos, susijusios su RPP nuostatomis;

105.4. pakeistos PP (jose nustatytos naujos ir (arba) pakeistos regioninės pažangos priemonės, nustatyti nauji ir (arba) pakeisti jau suplanuoti finansavimo šaltiniai ir (arba) jų apimtis);

105.5. yra kitų objektyvių aplinkybių.

106. Nustatęs, kad reikia keisti RPP, ir rengdamas RPP keitimo projektą, RPP valdytojas įvertina, ar reikia keisti NPP ir kitas susijusias PP. Jeigu jas reikia keisti, RPP valdytojas parengia pasiūlymus dėl atitinkamų planavimo dokumentų keitimo ir pateikia juos Vyriausybės kanceliarijai ir (arba) susijusių PP valdytojams. Kai pasiūlymai yra susiję su finansinėmis projekcijomis, RPP valdytojas pateikia juos ir Portfelio valdytojui. Gavus visų nurodytų subjektų pritarimą, NPP keičiamos Metodikos 40–42 punktuose, o RPP ir kitos susijusios PP keičiamos Metodikos 80 ir 81 punktuose nustatytais atvejais. Nesuderinus siūlomų pakeitimų, galutinį sprendimą, ar reikia keisti NPP ir kitas susijusias PP, priima Vyriausybė, svarstydama RPP valdytojo pateiktą RPP keitimo projektą.

107. RPP ir kitų susijusių planavimo dokumentų rengimo ir (arba) keitimo schema pateikiama 6 priede „Regionų procesų grįžtamasis ryšys“. Visą kitą su RPP rengimu ir (arba) keitimu susijusią metodinę ir (arba) kitą aiškinamojo pobūdžio informaciją (pavyzdžiui, procesų schemas) RPP valdytojas skelbia savo interneto svetainėje.

Portfelis

108. Nacionalinės PP sujungiamos į nacionalinių PP portfelį (toliau – Portfelis), kuris valdomas vadovaujantis strateginio valdymo sistemos principais.

109. Portfelis subalansuojamas grupuojant pažangos priemones pagal pažangos uždavinius, priskirtus konkrečiam NPP strateginiam tikslui, ir pagal valstybės veiklos sritis, kurioms priskiriami pažangos uždaviniai. Vienos valstybės veiklos srities nacionalinių PP rinkinys turi sujungti skirtingų NPP pažangos uždavinių rinkinį, kuris atspindėtų pažangą, siekiamą šioje valstybės veiklos srityje.

110. Siekdamas Portfelį subalansuoti, Portfelio valdytojas:

110.1. vertina nacionalinėse PP nurodytų problemų ir jas lemiančių priežasčių aprašymo aiškumą ir logiškumą;

110.2. vertina, ar pažangos priemonės suderinamos su kitų nacionalinių PP pažangos priemonėmis, teikia pasiūlymus dėl pažangos priemonių tinkamumo ir (arba) pakankamumo nurodytoms problemoms spręsti;

110.3. vertina nacionalinių PP atitiktį NPP nustatytiems pažangos uždaviniams;

110.4. vertina nacionalinėse PP nurodytų stebėsenos rodiklių pasiekimo galimybes ir atitiktį stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo gairėms;

110.5. vertina nacionalinių PP atitiktį NPP nustatytoms finansinėms projekcijoms, PP finansinių projekcijų dalies ar kitų lėšų atitiktį susitarimams dėl tarptautinės paramos, ES fondų finansavimo ir (arba) valstybės biudžeto lėšų skyrimo;

110.6. vertina nacionalinių PP kokybę, atsižvelgdamas į kitus Metodikos III skyriaus trečiojo skirsnio poskirsniuose „PP rengimas“, „Ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos rengimas“ ir „RPP rengimas“ nustatytus reikalavimus;

110.7. stebi ir analizuoja nacionalinėse PP nustatytų stebėsenos rodiklių pasiekimo ir pažangos lėšų panaudojimo rezultatus. Siekiant laiku pasiekti NPP strateginius tikslus, įgyvendinti pažangos uždavinius ir efektyviai panaudoti pažangos lėšas, teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl NPP ir (arba) nacionalinių PP tikslinimo, finansinių projekcijų peržiūros ir (arba) jų perskirstymo tarp tos pačios valstybės veiklos srities uždavinių, jeigu būtina, – tarp valstybės veiklos sričių;

110.8. kartu su Vidaus reikalų ministerija, vadovaujančiosiomis institucijomis ir kitais strateginio valdymo sistemos dalyviais nustato bendrųjų administracinių gebėjimų, reikalingų efektyviam strateginio valdymo sistemos veikimui, stiprinimo poreikį ir koordinuoja šių gebėjimų stiprinimo priemonių įgyvendinimą.

111. Specialiųjų administracinių gebėjimų, nustatytų ES fondų ir (ar) tarptautinės paramos finansavimo šaltinio programavimo dokumente ir (arba) jį reglamentuojančiuose teisės aktuose, stiprinimą koordinuoja atitinkama vadovaujančioji institucija.

112. Portfelio valdytojas turi teisę prašyti pateikti jam suderinti PP pažangos priemonės aprašo projektą (įskaitant PP pažangos priemonės pagrindimą ir PP pažangos priemonės apraše numatytų stebėsenos rodiklių aprašymo korteles) ir RPPl projektą.

113. PP pažangos priemonės aprašo projekte arba RPPl projekte Portfelio valdytojas vertina:

113.1. strateginio tikslo, pažangos uždavinio, pažangos priemonės ir jos veiklų
(toliau kartu – intervencijos) logikos aiškumą ir nuoseklumą;

113.2. pažangos priemonės veiklų suderinamumą su kitų pažangos priemonių veiklomis;

113.3. pažangos priemonės veiklų atitiktį NPP nustatytiems horizontaliesiems principams;

113.4. nurodytų stebėsenos rodiklių pasiekimo galimybes ir stebėsenos rodiklių atitiktį stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo gairėms;

113.5. galimybes sumažinti valstybės biudžeto asignavimus, atsižvelgiant į papildomo išorinio finansavimo, projektų vykdytojų ir (arba) partnerių nuosavų lėšų pritraukimo ir (arba) finansinių priemonių įgyvendinimo galimybes;

113.6. galimybes pažangos priemonę ar atskiras jos veiklas įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu ir taikyti skatinimo priemones, kai pažangos priemonė arba atskiros jos veiklos įgyvendinamos savivaldybių viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu;

113.7. kai taikoma, alternatyvų analizės (pažangos priemonių veiksmingumo, naudos ir socialinio-ekonominio poveikio) rezultatų pagrįstumą ir pažangos priemonėmis siekiamų rezultatų ilgalaikį poveikį tęstinės veiklos išlaidoms;

113.8. PP pažangos priemonės aprašo ir PP pažangos priemonės pagrindimo kokybę, atsižvelgdamas į kitus Metodikos 82–90 punktuose nustatytus reikalavimus.

114. PP valdytojai valstybės biudžeto lėšų (įskaitant ES ir kitos tarptautinės paramos lėšas) poreikį 3 ateinantiems metams planuoja atsižvelgdami į NPP nustatytos finansinės projekcijos proporcijas strateginiams tikslams pasiekti ir (arba) pažangos uždaviniams įgyvendinti, vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtinta atitinkamų metų Lietuvos stabilumo programa ir valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat atsižvelgdami į Metodikos 146.1.1 papunktyje nustatyta tvarka RPPl administruojančiosios institucijos pateiktą informaciją. Pažangos veikloms finansuoti skirta valstybės biudžeto lėšų dalis negali būti naudojama tęstinėms veikloms finansuoti, išskyrus laikotarpius, kai paskelbiamos išskirtinės aplinkybės. Nepanaudota tęstinei veiklai skirta valstybės biudžeto lėšų dalis gali būti naudojama pažangos priemonėms finansuoti Biudžeto sandaros įstatymo 6 straipsnio 1 punkte nustatytomis sąlygomis. Didėjant tęstinės veiklos lėšoms dėl to, kad reikia palaikyti pažangos veiklų rezultatus, pažangos lėšų dalis atitinkamai mažėja. Maksimalius limitus 3 ateinančių metų valstybės biudžeto lėšų pažangos veikloms finansuoti nustato Finansų ministerija, atsižvelgdama į atitinkamų metų Vyriausybės tvirtinamą Lietuvos stabilumo programą ir įvertinusi, kokią lėšų dalį sudarys tęstinės veiklos lėšos.

115. Portfelio valdytojas, gavęs PP valdytojų parengtą informaciją apie valstybės biudžeto lėšų (įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) poreikį 3 artimiausiems metams, įvertina nacionalinių PP pažangos lėšų poreikio sumas ir, atlikęs Metodikos 110.5 papunktyje nurodytus portfelio subalansavimo veiksmus, parengia apibendrintą informaciją apie valstybės biudžeto lėšų (įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) poreikį pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (toliau – Biudžeto projektas) sudaryti.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

RPPL

116. RPPl rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, keičiami, jų stebėsena, vertinimai ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus atliekami Regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir kitomis šio įstatymo nuostatomis, skirtomis RPPl, Strateginio valdymo įstatymo 8 straipsnio 5 punkto, šio Metodikos skirsnio, taip pat Metodikos III skyriaus penktojo skirsnio ir Metodikos V skyriaus nustatyta tvarka.

117. Rengiant RPPl, atsižvelgiama į RPP nuostatas ir įvertinami savivaldybių vykdomųjų institucijų pasiūlymai dėl RPPl, pateikti vadovaujantis Regioninės plėtros įstatymo 13 straipsniu. Rengiant RPPl pažangos priemonių aprašus, taip pat turi būti atsižvelgiama į RPP įgyvendinimo priežiūros planą, regioninių pažangos priemonių finansavimo gaires, ES ar kitą tarptautinę finansinę paramą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

118. RPPl rengia RPT administracija. RPPl rengti ir įgyvendinimo priežiūrai vykdyti RPT kolegija sudaro RPPl darbo grupę, į kurią įtraukiami savivaldybių ir prireikus kitų suinteresuotųjų šalių atstovai.

119. RPPl planavimo trukmė negali būti ilgesnė už RPP planavimo trukmę.

120. RPPl rengiamas pagal Metodikos 7 priede nustatytą formą.

121. RPPl sudaro šios dalys:

121.1. regiono plėtros plano teritorinė aprėptis ir regiono esamos situacijos analizė, kurioje:

121.1.1. nurodoma teritorija, kuriai rengiamas RPPl;

121.1.2. pateikiamos regiono plėtros problemos ir jų giluminės priežastys, sąsajos su RPP nustatytomis pagrindinėmis regioninės plėtros problemomis;

121.1.3. apibūdinamos suformuotos ir numatomos suformuoti funkcinės zonos, tikslinės teritorijos ir kitos teritorijos, integruotai vystomos pagal konkrečius finansavimo šaltinius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (toliau – integruoto vystymo teritorijos), kurias vystant dalyvauja ar planuoja dalyvauti regiono savivaldybės. Jeigu numatomas regiono savivaldybių bendradarbiavimas su kito (-ų) regiono (-ų) savivaldybe (-ėmis) įgyvendinant bendrus veiksmus, tokiu atveju tai taip pat nurodoma atitinkamų regionų RPPl;

121.1.4. nurodomos regiono stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės ir aprašomi jų tarpusavio ryšiai;

121.2. regiono plėtros tikslai ir uždaviniai. Šioje dalyje nurodomi:

121.2.1. regiono plėtros tikslai ir jų poveikio rodikliai, prie kurių siekiama prisidėti, jų pradinės ir siektinos reikšmės;

121.2.2. regiono plėtros uždaviniai ir rezultato rodikliai, jų pradinės ir siektinos reikšmės;

121.2.3. su regiono plėtros tikslo įgyvendinimu susijusios Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos;

121.2.4. RPP nurodytų regioninių pažangos priemonių nustatytos išankstinės sąlygos;

121.3. RPPl pažangos priemonės (regiono plėtros tikslų ir uždavinių įgyvendinimo pažangos priemonės). Šioje dalyje nurodoma RPPl pažangos priemonių suvestinė, kurioje pateikiama informacija apie visas RPPl planuojamas pažangos priemones (RPPl pažangos priemonės pavadinimas, kodas, pažangos priemone įgyvendinami regiono plėtros uždaviniai, būtinosios sąlygos, prisidėjimas prie NPP nustatytų horizontaliųjų principų, koordinatorius ir preliminarus pažangos lėšų poreikis);

121.4. RPPl pažangos priemonių aprašai. Šioje dalyje kiekvienai RPPl pažangos priemonei nurodoma:

121.4.1 RRPl pažangos priemonės rezultato rodikliai ir jų siektinos reikšmės;

121.4.2. preliminarus pažangos lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai;

121.4.3. pažangos priemonės veiklos ir (arba) poveiklės ir projektai, kai jie atrenkami planavimo būdu; galimi pareiškėjai arba projektų vykdytojai, kai projektai atrenkami planavimo būdu; partneriai; projektų atrankos būdas ir finansavimo forma; pažangos priemonės veiklai, poveiklei ir (arba) projektui numatomos pažangos lėšos ir jų finansavimo šaltiniai; stebėsenos rodikliai (rezultato rodikliai yra privalomi, o produkto rodikliai nustatomi tik tuo atveju, jeigu jie numatyti finansavimo šaltinį reglamentuojančiuose teisės aktuose); įgyvendinimo terminai ir reikalavimai prisidėti prie NPP horizontaliųjų principų įgyvendinimo. Kiekvienai RPPl pažangos priemonės veiklai ir (arba) poveiklei turi būti pasirinktas bent vienas iš Metodikos 135 punkte nurodytų projektų atrankos būdų. Kai pasirenkamas planavimo būdas, kiekvienai RPPl pažangos priemonės veiklai ir (arba) poveiklei nurodomi pagal tą veiklą ir (arba) poveiklę numatomi įgyvendinti projektai, kuriuos RPT atsirenka įvertinusi savivaldybių pateiktus pasiūlymus, parengtus pagal RPP valdytojo nustatytą formą. Projekto įtraukimas į RPPl pažangos priemonės aprašą nėra laikomas sprendimu dėl projekto finansavimo. Sprendimą dėl RPPl pažangos priemonės apraše nurodyto projekto finansavimo priima RPPl administruojančioji institucija Metodikos III skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka;

121.4.4. jeigu reikia, specialieji ir (arba) prioritetiniai projektų atrankos kriterijai, projektų atitikties nustatytiems atrankos kriterijams vertinimo aspektai. Specialieji ir prioritetiniai projektų atrankos kriterijai nustatomi ir taikomi taip, kaip nurodyta šios Metodikos 138 punkte;

121.4.5. jeigu reikia, gali būti nustatomi ir kiti reikalavimai, skirti tinkamam pažangos priemonių ir (arba) jų projektų įgyvendinimui užtikrinti.

122. Kartu su RPPl pažangos priemonių aprašais pagal RPP valdytojo nustatytą ir su Portfelio valdytoju suderintą formą rengiami RPPl pažangos priemonių pagrindimai. Rengiant RPPl pažangos priemonių pagrindimus, alternatyvų analizė neatliekama.

123. RPPl gali būti tvirtinamas ne visos apimties, pateikiant ne visus pažangos priemonių aprašus (turi būti nustatytas bent vienos pažangos priemonės aprašas) ir (arba) ne visas pažangos priemonės veiklas. Ne visos apimties patvirtinti RPPl pildomi atliekant RPPl keitimą Metodikos 129 punkte nustatyta tvarka.

124. Regiono plėtros tikslų, uždavinių, RPPl pažangos priemonių ir jų stebėsenos rodiklių kodai sudaromi pagal Metodikos 7 priede nustatytus reikalavimus.

125. RPPl projektą (kartu su RPPl pažangos priemonių pagrindimais) RPT administracija teikia vertinti RPP valdytojui ir PP valdytojams, jeigu jų PP yra nustatytos regioninės pažangos priemonės, kurių lėšomis numatoma finansuoti RPPl projekte numatytas pažangos priemones (jų veiklas, poveikles ar projektus). RPPl projektas vertinamas Regioninės plėtros įstatymo
10 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalies 4 punkte nurodyta apimtimi. RPP valdytojas ir PP valdytojai RPPl projekto vertinimo išvadas pateikia RPT administracijai per 12 darbo dienų.

126. RPPl projektas (ir jo pakeitimai) su RPT kolegijos partnerių grupe, kuri sudaroma vadovaujantis Regioninės plėtros įstatymo 23 straipsnio 10 ir 14 dalimis, derinami Regioninės plėtros įstatymo 23 straipsnio 11 ir 12 dalyse nustatyta tvarka.

127. Įvertinusi gautas išvadas dėl RPPl projekto vertinimo ir patariamosios RPT kolegijos partnerių grupės pateiktus pasiūlymus, RPT administracija patikslina RPPl projektą ir pateikia jį tvirtinti RPT kolegijai.

128. Patvirtintas RPPl (kartu su RPPl pažangos priemonių pagrindimais) skelbiamas RPT interneto svetainėje.

129. RPPl keitimą prireikus inicijuoja RPT. Keičiant RPPl, netaikomi šios Metodikos
125 punkte nustatyti reikalavimai, išskyrus atvejus, kai:

129.1. įtraukiamos naujos ir (arba) keičiamos jau numatytos RPPl pažangos priemonės, išskyrus atvejus, kai pildoma arba keičiama informacija apie planuojamus projektus;

129.2. keičiamas RPPl nurodytas poveikio ir (arba) rezultato rodiklis ir (arba) bloginama jo siektina reikšmė, išskyrus atvejus, kai pakeitimai atliekami tik pažangos primonės veiklų, poveiklių arba projektų lygiu.

130. RPPl keitimo projektą (kartu su keičiamų RRPl pažangos priemonių pagrindimais) teikiant vertinti PP valdytojams, apie keitimus visais atvejais informuojamas RPP valdytojas.

131. Visą su RPPl rengimu ir (arba) keitimu susijusią metodinę ir (arba) kitą aiškinamojo pobūdžio informaciją (pavyzdžiui, procesų schemas) RPP valdytojas skelbia savo interneto svetainėje.

PENKTASIS SKIRSNIS

PAŽANGOS PRIEMONIŲ IR REGIONINIŲ PAŽANGOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS

132. Pažangos priemonės įgyvendinamos vykdant pažangos veiklas, kurios gali būti investicinės, reguliacinės, komunikacinės, analitinės arba mišrios. Jeigu veiklai įgyvendinti reikia pažangos lėšų, ši veikla įgyvendinama vykdant projektus, išskyrus atvejus, kai:

132.1. įstatymuose nustatomi išmokų gavėjai ir mokėjimo procesas;

132.2. įstatymuose nustatomos valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti;

132.3. skiriama speciali tikslinė dotacija savivaldybių biudžetui, kurios dydis nustatytas įstatymuose, o asignavimų valdytojas nustato finansavimo skyrimo sąlygas ir tvarką;

132.4. planuojama analitinė veikla, jeigu tokia išimtis numatyta finansavimo šaltinį reglamentuojančiuose teisės aktuose.

133. Visos pažangos veiklos, nesvarbu, koks jų finansavimo šaltinis, planuojamos, administruojamos ir įgyvendinamos vadovaujantis šio Metodikos skirsnio nuostatomis. Pažangos veikloms įgyvendinti skirtų projektų finansavimo, įgyvendinimo ir administravimo tvarką, įskaitant investicijų tęstinumo reikalavimus, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems projektams detalizuoja Portfelio valdytojas, o ES ir (ar) kitos tarptautinės paramos lėšomis finansuojamiems projektams – vadovaujančiosios institucijos. Jeigu projektų finansavimui kartu su ES ir (ar) kitos tarptautinės paramos lėšomis daliai projekto veiklų finansuoti papildomai skiriamos valstybės biudžeto lėšos, visam projektui taikomi reikalavimai, skirti ES ir (ar) kitos tarptautinės paramos finansuojamiems projektams ir jų finansavimui skirtoms lėšoms. Kai įgyvendinami projektai, apimantys finansines priemones, taikomi reikalavimai, nustatyti Skatinamųjų finansinių priemonių, finansuojamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 910 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymo įgyvendinimo“, ir finansų ministro tvirtinamose finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse (toliau kartu – Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklės). Kai projektai įgyvendinami viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, papildomai taikomi reikalavimai, nustatyti Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ (toliau – Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1264, 2022-12-14, paskelbta TAR 2022-12-19, i. k. 2022-25849

134. Pagal įgyvendinimo būdą projektai priskiriami:

134.1. pavieniam projektui, už kurio įgyvendinimą atsako tik vienas projekto vykdytojas;

134.2. jungtiniam projektui – jungtinio projekto vykdytojo įgyvendinama grupė projektų, kuriais siekiama šiuos projektus jungiančio projekto tikslų ir kuriuos įgyvendinant jungtinio projekto būdu būtų pasiektas geresnis rezultatas ir investicijų kokybė, nei įgyvendinant pavienį projektą. Jungtinius projektus vykdo biudžetinės įstaigos, Metodikos 8 priede pateiktame Strateginio valdymo sistemos dalyvių, galinčių atlikti jungtinių projektų vykdytojų funkcijas, sąraše nurodytos viešosios įstaigos ir (ar) kiti Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 8 ir 12 punktuose nurodyti strateginio valdymo sistemos dalyviai. Jungtinio projekto vykdytojas atlieka jungtinio projekto projektų vykdytojų ir projektų atranką, atsako už tinkamą jungtinio projekto įgyvendinimą ir jungtiniam projektui nustatytų stebėsenos rodiklių pasiekimą, užtikrina, kad būtų laikomasi jungtiniam projektui nustatytų viešinimo reikalavimų, saugo su jungtinio projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus ir užtikrina audito seką. Jungtinio projekto vykdytojas turi teisę gauti iš jungtinio projekto vykdytojų visą informaciją, kurios reikia jungtiniam projektui tinkamai įgyvendinti, teikia administruojančiajai institucijai su jungtinio projekto įgyvendinimu susijusią informaciją.

135. Atsižvelgiant į projektų pobūdį ir siekiamą rezultatą, projektų atranka gali būti organizuojama šiais būdais (netaikoma, kai įgyvendinamos finansinės priemonės):

135.1. Konkurso būdas taikomas, kai yra daug (daugiau nei vienas) projektų vykdytojų, turinčių teisę įgyvendinti numatytas pažangos priemonių veiklas ir galinčių prisidėti prie pažangos priemonės įgyvendinimo ir joje numatytų rezultatų pasiekimo, o intervencijos poreikis bei finansavimo ištekliai yra riboti, todėl siekiama finansuoti tik geriausiai atrankos kriterijus atitinkančius projektus pagal iš anksto nustatytas finansavimo sąlygas.

135.2. Planavimo būdas taikomas projektams, kuriais įgyvendinamos Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos funkcijos ir veiklos, kurie priskirtini valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms ar jų kontroliuojamiems juridiniams asmenims ir kuriais tiesiogiai prisidedama prie pažangos priemonės įgyvendinimo ir joje numatytų rezultatų pasiekimo. Atsižvelgiant į pažangos priemonės veiklų (poveiklių) pobūdį, apimtį ir pan., planavimo būdas gali būti taikomas ir kitais atvejais, nepažeidžiant Konkurencijos įstatyme nustatytų reikalavimų.

135.3. Tęstinės atrankos būdas taikomas, kai finansuojamos nesudėtingos vienarūšės pažangos veiklos, o šių veiklų projektai tarpusavyje nekonkuruoja. Tęstinė atranka vykdoma tol, kol paskirstoma pažangos veiklos kvietimui teikti projekto įgyvendinimo planą skirta suma.

136. Projektas, neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį, turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus:

136.1. projektu prisidedama prie nacionalinėje PP nurodytų NPP pažangos uždavinių ir konkrečios pažangos priemonės siekiamų rezultatų įgyvendinimo, o kai įgyvendinami RPPl projektai, prisidedama prie RPPl nustatytų regiono plėtros uždavinių ir RPPl pažangos priemonės siekiamų rezultatų įgyvendinimo;

136.2. projektas neturi neigiamo poveikio NPP horizontaliesiems principams;

136.3. projektas dera su ES konkurencijos politikos nuostatomis;

136.4. projektu siekiama aiškių, realių ir pamatuojamų rezultatų;

136.5. užtikrintas efektyvus projektui įgyvendinti reikalingų lėšų panaudojimas;

136.6. projekto vykdytojas organizaciniu ir finansiniu požiūriu yra pajėgus tinkamai ir laiku įgyvendinti projektą ir užtikrinti projekto rezultatų tęstinumą.

137. Bendruosius projektų atrankos kriterijus PP valdytojas ir (ar) pažangos priemonės koordinatorius, kai koordinatorius paskirtas, gali papildyti kitais bendraisiais projektų atrankos kriterijais pagal Metodikos 133 punkte nustatytą projektų finansavimo, įgyvendinimo ir administravimo tvarką. Papildomi bendrieji projektų atrankos kriterijai turi būti patvirtinti finansavimo šaltinio stebėsenos komitetuose, jeigu tokie komitetai numatyti finansavimo šaltinį reglamentuojančiuose teisės aktuose, arba, kai stebėsenos komitetas nenumatytas, aptarti su socialiniais ir ekonominiais partneriais.

138. Kartu su papildomais bendraisiais projektų atrankos kriterijais PP valdytojas ar pažangos priemonės koordinatorius, kai koordinatorius paskirtas, Metodikos 137 punkte nustatyta tvarka taip pat gali nustatyti:

138.1. specialiuosius projektų atrankos kriterijus, kuriais gali būti nustatyti teritorijos, tikslinės grupės, projektų vykdytojo segmento, veiklų ir kiti apribojimai, siekiant tikslingai skirti investicijas ir kuo geriau užtikrinti pažangos priemonės įgyvendinimą ir rezultatų pasiekimą. Specialiais projektų atrankos kriterijais taip pat gali būti nustatyti reikalavimai dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatų arba NPP nustatytų horizontaliųjų principų įgyvendinimo;

138.2. prioritetinius projektų atrankos kriterijus, kai projektų atranka vykdoma konkurso būdu. Prioritetinių projektų atrankos kriterijų tikslas – objektyviai palyginti projektų kokybę ir naudą ir atrinkti geriausius projektus.

139. Jeigu nustatyta konkretaus finansavimo šaltinio administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, PP valdytojas arba pažangos priemonės koordinatorius kiekvienai pažangos priemonės veiklai, poveiklei ar projektų grupei parengia ir patvirtina projektų finansavimo sąlygų aprašą, pagal kurį vykdoma projektų atranka ir vertinimas. Projektų finansavimo sąlygų aprašas turi būti suderintas su administruojančiąja institucija.

140. Projektai turi būti įgyvendinami pasirenkant geriausią projekto įgyvendinimo alternatyvą ir racionaliai paskirstant finansinius išteklius. Tuo tikslu kiekvienas projekto vykdytojas turi parengti siūlomo įgyvendinti projekto įgyvendinimo planą (netaikoma, kai įgyvendinamos finansinės priemonės), kurio forma nustatoma Metodikos 133 punkte numatytoje projektų finansavimo, įgyvendinimo ir administravimo tvarkoje. Projekto įgyvendinimo plane nurodomi:

140.1. bendrieji duomenys (kvietimo numeris, projekto pavadinimas ir kodas, projekto vykdytojas (pareiškėjas), kontaktinis asmuo, projekto partneris ir kt.);

140.2. projekto inicijavimo duomenys (projektu sprendžiamos problemos, tikslinė grupė, galimi teisiniai apribojimai, projekto tikslas ir rezultatai (stebėsenos rodikliai) ir kt.);

140.3. projekto veiklų įgyvendinimo planas (projekto veiklos, jų trukmė ir etapai, finansavimo šaltiniai, apskritis (savivaldybė), kuriai tenka didžioji projekto lėšų dalis, ir kita savivaldybė, kuriai tenka dalis projekto lėšų, projekto įgyvendinimo vieta, projekto dalyviai, suinteresuotosios šalys ir projekto partneriai, projekto viešinimas, informacija apie taikomą valstybės pagalbą, atitiktį horizontaliesiems principams ir kt.);

140.4. projekto rezultatų tęstinumo planas (taikoma tik investicijų projektams, kai įgyvendinus projektą gaunamas ilgalaikis rezultatas);

140.5. investicijų projektas (kartu su investicijų skaičiuokle) rengiamas, jeigu įgyvendinant projektą planuojama investicijų į ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, reikalingo viešosioms paslaugoms, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme, teikti ir (arba) viešojo administravimo funkcijoms atlikti ir (arba) teisingumo vykdymo funkcijai atlikti, sukūrimą, įsigijimą arba jo vertės padidinimą ir šių investicijų suma, išskyrus (atėmus) jai tenkantį pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokestį, viršija 1 (vieną) milijoną eurų. Investicijų projektas rengiamas vadovaujantis investicijų projektų rengimo metodika, patvirtinta viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus (dokumentas skelbiamas Finansų ministerijos interneto svetainėje). Vadovaujantis šia metodika, gali būti rengiamas vienas investicijų projektas keliems į RPPl įtrauktų projektų įgyvendinimo planams. Projektams, kuriais įsigyjami ginklai ir karinė įranga, naudojami tik kariniams tikslams, investicijų projektas ar jam prilyginamas dokumentas rengiamas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka;

140.6. pridedami dokumentai (dokumentai, kuriais pagrindžiama pateikta informacija ir kt.).

141. Kai įgyvendinamos projektų reguliacinės veiklos, PP valdytojas, vadovaudamasis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, nustatytais atvejais ir tvarka, atlieka siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Kai planuojama įgyvendinti finansinę priemonę, fondų fondo arba skatinamosios finansinės priemonės valdytojas paskiriamas arba prisijungiama prie jau įgyvendinamos finansinės priemonės vadovaujantis Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėmis.

142. Projektų atranką organizuoja administruojančioji institucija, nurodyta PP pažangos priemonės apraše, arba kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra – vietos veiklos grupės, kurios suprantamos taip, kaip 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, su visais pakeitimais. Kai rengiami RPPl, projektų atranką organizuoja RPPl administruojančioji institucija. Kai planuojama įgyvendinti finansines priemones, investavimo strategijos vertinimas atliekamas vadovaujantis Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėmis.

143. Jungtinio projekto projektų atranką organizuoja jungtinio projekto vykdytojas, kuris vertina, ar jungtinio projekto projektų paraiškos atitinka finansavimo šaltinį reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

144. Sprendimą dėl projekto finansavimo priima PP valdytojas, pažangos priemonės koordinatorius, jeigu koordinatorius paskirtas, arba PP valdytojo ar pažangos priemonės koordinatoriaus pavedimu administruojančioji institucija, vadovaudamiesi projektų atrankos rezultatais. Kai Metodikos 132 punkte nurodytais atvejais projektai nevykdomi, PP pažangos priemonės aprašo patvirtinimas laikomas sprendimu dėl atitinkamų pažangos priemonės veiklų finansavimo. Kai įgyvendinami RPPl projektai, sprendimą dėl projekto finansavimo, vadovaudamasi su PP ar RPP valdytoju sudaryta visuotinės dotacijos valdymo sutartimi, priima RPPl administruojančioji institucija. Kai įgyvendinamos finansinės priemonės, vadovaujamasi Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėmis. Kai projektas įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, sprendimas dėl projekto finansavimo priimamas vadovaujantis Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis.

145. Priimdamas sprendimą dėl projekto finansavimo, PP valdytojas, pažangos priemonės koordinatorius ar RPPl administruojančioji institucija privalo įvertinti ilgalaikį projekto rezultatų poveikį tęstinės veiklos išlaidoms ir nustatyti galimybes užtikrinti projekto rezultatų palaikymo finansavimo galimybes. Tokiu atveju sprendime dėl projekto finansavimo turi būti nurodyta:

145.1. ar projekto rezultatams palaikyti reikės papildomų tęstinės veiklos lėšų, jeigu
taip, – kokios sumos per metus reikės, atsižvelgiant į visą rezultato palaikymo laikotarpį;

145.2. iš kokio finansavimo šaltinio bus finansuojamas projekto rezultato palaikymas;

145.3. ar asignavimų valdytojas turi galimybę skirti finansavimą rezultatui palaikyti.

146. Regioninių pažangos priemonių įgyvendinimo koordinavimas, RPPl pažangos priemones įgyvendinančių projektų vertinimas ir jų įgyvendinimo administravimas, sprendimų dėl finansavimo priėmimas organizuojami vieno langelio principu:

146.1. RPPl administruojančioji institucija pagal Portfelio valdytojo nurodytas formas rengia ir teikia valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, su kuriais ji yra sudariusi visuotinių dotacijų valdymo sutartis:

146.1.1. kiekvienais metais iki kovo 1 dienos – informaciją apie valstybės biudžeto asignavimų poreikį regioninėms pažangos priemonėms įgyvendinti ir siekiamus rezultatus (regioninių pažangos priemonių finansavimo gairėse nurodytų stebėsenos rodiklių pasiekimo prognozes) ateinantiems 3 biudžetiniams metams;

146.1.2. kiekvienais metais iki sausio 15 d. – informaciją apie pažangos lėšų panaudojimą ir stebėsenos rodiklių pasiekimą, įgyvendinant RPPl pažangos priemones (ši informacija taip pat pateikiama RPT);

146.1.3. patvirtinus naują RPPl pažangos priemonę – informaciją apie šiai pažangos priemonei einamaisiais metais finansuoti reikalingus valstybės biudžeto asignavimus, numatytus pažangos lėšų rezervinėje priemonėje.

146.2. RPP valdytojas ir, vadovaudamosi Regioninės plėtros įstatymo 12 straipsnio
3 dalies 5 punktu, RPT teikia projektų vykdytojams pasiūlymus dėl jų rengiamų projektų atitikties regionui nustatytoms išankstinėms sąlygoms ir (arba) RPPl nustatytiems regiono plėtros uždaviniams.

146.3. Parengtus projektų įgyvendinimo planus projektų vykdytojai teikia RPPl administruojančiajai institucijai, kuri vertina:

146.3.1. projektų atitiktį nustatytiems bendriesiems, specialiesiems ir (arba) prioritetiniams projektų atrankos kriterijams;

146.3.2. galimybes finansuoti projektų išlaidas iš konkrečių finansavimo šaltinių;

146.3.3. galimus projektų finansavimo būdus (subsidijos arba finansinės priemonės), atsižvelgdama į įgyvendinant projektus gaunamas grynąsias pajamas ir investicijų atsiperkamumą.

146.4. Rengdamos projektų įgyvendinimo planus, savivaldybės privalo įvertinti ilgalaikį projekto rezultatų poveikį savivaldybės biudžeto tęstinių išlaidų lygiui ir nustatyti galimybes užtikrinti projekto rezultatų palaikymo finansavimo galimybes. Kartu su teikiamu projekto įgyvendinimo planu savivaldybė turi pateikti informaciją:

146.4.1. ar projekto rezultatams palaikyti reikės papildomų savivaldybės biudžeto asignavimų, jeigu asignavimų reikės, – kokios sumos per metus, atsižvelgiant į visą rezultato palaikymo laikotarpį;

146.4.2. iš kokio finansavimo šaltinio bus finansuojamas projekto rezultato palaikymas;

146.4.3. ar savivaldybė turi galimybę skirti finansavimą rezultatui palaikyti.

146.5. Nustačius, kad įgyvendinant savivaldybių projektus gaunama grynųjų pajamų ir projektai turi būti iš dalies finansuojami naudojant finansines priemones, RPPl administruojančioji institucija kreipiasi į Finansų ministeriją dėl:

146.5.1. savivaldybės skolinimosi limitų vertinimo ir papildomo skolinimosi projektui įgyvendinti galimybių vertinimo;

146.5.2. galimybių naudoti esamas valstybės bendrai finansuojamas finansines priemones;

146.5.3. galimybių parengti tikslinę skolinimosi schemą projektui arba grupei projektų finansuoti.

146.6. Atlikusi projekto įgyvendinimo plano vertinimą, RPPl administruojančioji institucija pateikia projekto vykdytojui išvadą dėl projekto finansavimo būdų, rekomendaciją dėl finansinių priemonių naudojimo ir sudaro projektų finansavimo ir administravimo sutartis. Informaciją apie sudarytas sutartis RPPl administruojančioji institucija teikia kiekvieno regiono RPT.

146.7. Projektų vykdytojai kiekvieną ketvirtį teikia RPPl administruojančiajai institucijai informaciją apie projektų įgyvendinimo pažangą. Šios informacijos pagrindu RPPl administruojančioji institucija:

146.7.1. sudaro projektų išlaidų apmokėjimo prognozes ir per 10 darbo dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos teikia RPP valdytojui ir PP, kuriose nustatytos regioninės pažangos priemonės, valdytojams informaciją apie kiekvienos regioninės pažangos priemonės įgyvendinimą pagal atskirus finansavimo šaltinius: paskelbtus ir planuojamus paskelbti kvietimus teikti projektų įgyvendinimo planus, pasirašytas ir planuojamas pasirašyti projektų finansavimo ir administravimo sutartis, išmokėtas ir planuojamas išmokėti lėšas;

146.7.2. vykdo projekto įgyvendinimo pažangos vertinimą, prireikus imasi veiksmų pažangai užtikrinti;

146.7.3. pagal RPP valdytojo pateiktą formą ir nurodytus terminus kiekvienam RPPl rengia jame suplanuotų projektų įgyvendinimo pažangos ataskaitą ir teikia ją RPT, RPP valdytojui ir PP valdytojams, jeigu jų PP nustatytos regioninės pažangos priemonės, kurių lėšomis numatoma finansuoti RPPl projekte numatytas pažangos priemones (jų veiklas, poveikles ar projektus).

Valstybei svarbūs ir regioninės svarbos projektai

147. Pagal svarbą projektai bet kuriuo jų įgyvendinimo metu gali būti pripažinti:

147.1. Valstybei svarbiais projektais:

147.1.1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymu, kai šie projektai yra stambūs projektai, kaip jie suprantami pagal Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį;

147.1.2. Vyriausybės sprendimu, jeigu projektas atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

147.1.2.1. projektais daromas poveikis ne mažiau kaip dviem valstybės veiklos sritims, jiems įgyvendinti reikia kelių asignavimų valdytojų suderintų veiksmų ir jais įgyvendinami Vyriausybės veiklos prioritetai, nurodyti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane;

147.1.2.2. projektais daromas poveikis bent dviem regionams, jiems įgyvendinti reikia kelių regionų suderintų veiksmų ir jais įgyvendinami Vyriausybės veiklos prioritetai, nurodyti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane;

147.1.2.3. projektai skirti išvystyti teritorijai, skirtai pramonės parkui, kaip jis suprantamas pagal Investicijų įstatymo 2 straipsnio 19 dalį, įsteigti;

147.1.2.4. projektai skirti išvystyti teritorijai stambiems projektams, kaip jie suprantami pagal Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį, pritraukti;

147.1.2.5. projektai skirti neatidėliotinoms valstybės saugumo ir gynybos, aplinkosaugos ar energetinės nepriklausomybės problemoms spręsti ir jais įgyvendinami ES, tarptautiniai įsipareigojimai arba strateginės ES iniciatyvos.

147.2. RPT savo sprendimu gali pripažinti projektą regioninės svarbos projektu, jeigu projektas atitinka poveikio nacionalinės regioninės politikos tikslui ir uždaviniams įgyvendinti vertinimo kriterijus, nurodytus Metodikos 147.2.1 papunktyje, taip pat ir 147.2.2 arba 147.2.3 papunktyje (laikoma, kad projektas atitinka Metodikos 147.2.2 ar 147.2.3 papunktyje nurodytą kriterijų, jeigu jis atitinka visas atitinkamame papunktyje nustatytas sąlygas):

147.2.1. projektas prisideda prie RPPl nustatyto regiono plėtros tikslo pasiekimo ir uždavinio įgyvendinimo ir, kai jį numatoma finansuoti iš finansavimo šaltinių, kurie nustatyti Asignavimų valdytojų programų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, finansavimo šaltinių klasifikacijoje, projektas skirtas RPPl arba PP pažangos priemonei įgyvendinti;

147.2.2. įgyvendinant projektą per 5 metus nuo projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos bus sukurta ne mažiau kaip 50 darbo vietų, kurias užimtų darbuotojai, su kuriais būtų sudarytos viso darbo laiko darbo sutartys, ir sukurtas darbo vietų skaičius išlaikomas ne trumpiau kaip 5 metus nuo darbuotojų pirmojo priėmimo į visas šias darbo vietas dienos. Sukurtoms darbo vietoms skiriamo darbo užmokesčio mediana bus didesnė kaip Lietuvos statistikos departamento paskelbtas paskutinių metų šalies ūkio vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio, įskaitant individualias įmones, dydis apskrityje ir investuota ne mažiau kaip 2 (du) milijonai eurų privačių kapitalo investicijų;

147.2.3. per 5 metus nuo projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu bus sukurta ar patobulinta viešoji infrastruktūra ir (arba) pagerintas viešosios paslaugos teikimas, kuris turės tiesioginį poveikį visuomenei ne mažesnėje nei trijų savivaldybių teritorijoje.

148. Sprendimą dėl projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu, remdamasi Metodikos 147.1.2 papunktyje nustatytais kriterijais, priima Vyriausybė. Projekto atitikties minėtiems kriterijams vertinimą ir projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu inicijavimą atlieka atitinkamai PP valdytojas arba pažangos priemonės koordinatorius, kai koordinatorius paskirtas, atlieka patvirtinus konkrečios PP pažangos priemonės aprašą, atlikus projektų atranką arba bet kuriuo projekto įgyvendinimo metu, jeigu nustatoma, kad projektas atitinka Metodikos
147.1.2 papunktyje nustatytus kriterijus. Atitinkamo Vyriausybės nutarimo projekte nurodomas projekto pavadinimas, projekto vykdytojas, nacionalinės PP, pažangos priemonės ir (arba) jos veiklos, kurios bus įgyvendinamos projektu, pavadinimai, projekto tikslas, preliminarus projekto biudžetas, finansavimo šaltiniai ir siekiami rezultatai (stebėsenos rodikliai). PP valdytojas arba pažangos priemonės koordinatorius, kai koordinatorius paskirtas, parengtą Vyriausybės nutarimo projektą kartu su pagrindimu dėl projekto atitikties Metodikos 147.1.2 papunktyje nustatytiems kriterijams ir pagrindimu, kodėl projektui reikalingas valstybei svarbaus projekto statusas, Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka teikia Vyriausybei.

149. PP valdytojas arba pažangos priemonės koordinatorius, kai koordinatorius paskirtas, inicijuoja Vyriausybės nutarimo, kuriuo projektas pripažintas valstybei svarbiu projektu remiantis Metodikos 147.1.2 papunktyje nustatyta tvarka, pripažinimą netekusiu galios, jeigu:

149.1. projektas įgyvendintas projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytu terminu ir apimtimi ir tai patvirtinama projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytais dokumentais;

149.2. atliekant projekto stebėseną, nustatoma, kad projekto vykdytojas neįgyvendina projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų projekto įgyvendinimo veiklų, nesilaiko terminų ar yra rezultatų ir jų stebėsenos rodiklių nukrypimų ir dėl to gali būti nepasiekti projekto tikslai, o projekto vykdytojas su nustatytais trūkumais ir (arba) administruojančiosios institucijos ar strateginio valdymo sistemos dalyvio nustatytu terminu jiems ištaisyti nesutinka ir todėl siūloma nutraukti su projekto vykdytoju sudarytą projekto finansavimo ir administravimo sutartį.

150. Projektas, pripažintas valstybei svarbiu projektu remiantis Metodikos
147.1.2 papunktyje nustatytais kriterijais, netenka valstybei svarbaus projekto statuso įsigaliojus Vyriausybės nutarimui dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo projektas pripažintas valstybei svarbiu projektu, pripažinimo netekusiu galios.

151. RPT vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka vertina projektų atitiktį Metodikos
147.2 papunktyje nurodytiems poveikio nacionalinės regioninės politikos tikslui pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti vertinimo kriterijams, priima sprendimą dėl projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu, vykdo regioninės svarbos projekto įgyvendinimo priežiūrą ir, kai reikia, keičia arba pripažįsta netekusiu galios RPT sprendimą dėl projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu. Regioninės svarbos projektais pripažinti projektai, kuriuos numatoma finansuoti tik iš savivaldybių arba privačių lėšų, nėra įtraukiami į RPPl ir jiems nėra taikomi Metodikoje nustatyti reikalavimai dėl projektų atrankos, vertinimo ir atitikties bendriesiems, specialiesiems ir prioritetiniams projektų atrankos kriterijams, taip pat dėl projektų administravimo.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ STRATEGINIAI PLĖTROS PLANAI

152. Savivaldybių strateginiai plėtros planai (toliau – SSPP) rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus atliekami Strateginio valdymo įstatymo 8 straipsnio 6 punkto, 22 straipsnio, Vietos savivaldos įstatymo 60 straipsnio 5 dalyje ir šio Metodikos skirsnio nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1264, 2022-12-14, paskelbta TAR 2022-12-19, i. k. 2022-25849

153. SSPP rengiamas pagal Metodikos 9 priede nustatytą formą, kurią sudaro ši informacija:

153.1. bendroji informacija – nurodomas SSPP planavimo laikotarpis, planavimo dokumentai, kuriais vadovautasi rengiant SSPP, taip pat pateikiama kita SSPP rengėjo nuožiūra svarbi informacija;

153.2. savivaldybės esamos situacijos analizė:

153.2.1. pateikiama savivaldybės pagrindinių vidinių ir išorinių veiksnių analizė, jos pagrindu nustatomos pagrindinės savivaldybės problemos ir esminės jų priežastys;

153.2.2. nurodomos savivaldybės stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės ir įvertinami jų tarpusavio ryšiai;

153.2.3. aprašoma ir pagrindžiama savivaldybės nustatyta (-os) pagrindinė (-s) problema (-os), kurią (-ias) tikslinga spręsti bendrais savivaldybių veiksmais;

153.3. savivaldybės plėtros vizija – nurodomas savivaldybės socialinės, ekonominės ir aplinkos plėtros ateities pokytis, kurio bus siekiama įgyvendinant SSPP. Vizijos formuluotė turėtų atskleisti savivaldybės išskirtinumą;

153.4. savivaldybės plėtros tikslai ir uždaviniai – nurodomi savivaldybės plėtros tikslai ir jų poveikio rodikliai, plėtros uždaviniai ir jų rezultato rodikliai;

153.5. priemonių planas – nurodomos plėtros tikslus ir uždavinius įgyvendinančios priemonės, atsakingi vykdytojai, įgyvendinimo laikotarpis ir stebėsenos rodikliai;

153.6. finansavimo planas – nurodomas preliminarus plėtros uždaviniams įgyvendinti reikalingų lėšų poreikis ir galimi finansavimo šaltiniai;

153.7. svarbiausi savivaldybės investiciniai projektai – nurodomi savivaldybės įgyvendinami ir (arba) planuojami įgyvendinti investiciniai projektai, pateikiant informaciją apie jų sąsajas su RPPl pažangos priemonėmis, projektų vykdytojus, įgyvendinimo terminus ir projektams įgyvendinti planuojamas ir (arba) skirtas pažangos lėšas, taip pat nurodant, ar šie projektai įgyvendinami ir (arba) planuojami įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu;

153.8. SSPP įgyvendinimo ir stebėsenos nuostatos.

154. Rengdama SSPP, savivaldybės administracija turi siekti kuo aktyvesnio visų suinteresuotų strateginio valdymo sistemos dalyvių dalyvavimo, pagrįsto bendradarbiavimu ir partneryste su socialiniais ir ekonominiais partneriais, suinteresuotosiomis šalimis.

155. Parengtas SSPP projektas pateikiamas konsultacijoms su vietos gyventojais, remiantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis.

IV SKYRIUS

VEIKLOS LYGMENS PLANAVIMO DOKUMENTAI

PIRMASIS SKIRSNIS

SVP

156. SVP rengiami, tvirtinami, keičiami, įgyvendinami, jų stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus atliekami Strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnio 1 punkto, 24 straipsnio, Metodikos V skyriaus ir šio skirsnio, o savivaldybių SVP – taip pat ir Vietos savivaldos įstatymo 60 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1264, 2022-12-14, paskelbta TAR 2022-12-19, i. k. 2022-25849

Įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, SVP rengimas

157. SVP projektus pagal Metodikos 10 priede nustatytą biudžeto projekto rengimo, svarstymo ir tvirtinimo ciklą ir Metodikos 11 priede nustatytą formą rengia ir įgyvendina įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Bendrieji asignavimų planavimo principai ir SVP projektų teikimo terminai nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, ir Vyriausybės tvirtinamame atitinkamų metų Biudžeto projekto rengimo plane (toliau – Biudžeto projekto rengimo planas).

158. Ministerija rengia ministrui pavestų valdymo sričių SVP (toliau – ministerijos SVP) projektą. Ministerijos ir ministrų valdymo sričių įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, užtikrina Vyriausybės programos nuostatų, NPP nustatytų strateginių tikslų pasiekimą ir pažangos uždavinių bei nacionalinių PP įgyvendinimą, planuodamos programų priemones. Ministro valdymo sričių įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, SVP projektus pradeda rengti suderinusios (jeigu tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms) su ministerijomis tęstinės veiklos uždavinius ir planuojamus pasiekti rezultatus.

159. Įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, jeigu tai neprieštarauja įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, Biudžeto projekto rengimo plane nustatyta tvarka teikia Finansų ministerijai informaciją apie papildomų lėšų poreikį bei siekiamus rezultatus. Finansų ministerija, apibendrinusi gautą informaciją apie papildomų lėšų poreikį bei siekiamus rezultatus, teikia ją Vyriausybės kanceliarijai.

160. Vyriausybės kanceliarija, įvertinusi iš Finansų ministerijos gautą apibendrintą informaciją apie papildomų lėšų poreikį bei siekiamus rezultatus, sprendžia, ar reikia pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų. Pasitarimuose dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų kartu su PP valdytojais kviečiami dalyvauti pažangos priemonių koordinatoriai, jeigu dalyvavimas pasitarimuose neprieštarauja jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Į pasitarimus dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų prireikus gali būti kviečiami dalyvauti Vyriausybei neatskaitingų įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, vadovai ar jų įgalioti asmenys, jeigu dalyvavimas pasitarimuose neprieštarauja jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms.

161. Pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu įvertinami n–(n + 2) metų, t. y. artimiausių 3 biudžetinių metų, įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, planuojami asignavimai pažangos priemonėms, regioninėms pažangos priemonėms ir tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti ir papildomų lėšų poreikis, atsižvelgiant į atnaujintas makroekonomines prognozes, fiskalinių taisyklių laikymąsi, NPP finansines projekcijas, atitinkamais metais planuojamas įgyvendinti nacionalinių PP pažangos priemones, regionines pažangos priemones ir tęstinės veiklos priemones, ankstesniais metais pasiektus rezultatus, atliktų viešųjų išlaidų peržiūrų ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktų auditų rezultatus.

162. Atitinkamais metais planuojamą pažangos lėšų sumą naujoms ir (arba) keičiamoms pažangos priemonėms ir regioninėms pažangos priemonėms įgyvendinti nustato Portfelio valdytojas, vadovaudamasis Metodikos 114 ir 115 punktų nuostatomis, ir šią informaciją pateikia pasitarimams dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų.

163. Pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu taip pat gali būti nusprendžiama dėl viešųjų išlaidų peržiūros ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo, viešųjų išlaidų peržiūrų atlikimo sričių ir (arba) nustatomos atitinkamos užduotys ministrui dėl dalyvavimo atliekant viešųjų išlaidų peržiūras.

164. Įvykus pasitarimams dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų, Finansų ministerija raštu praneša ministerijoms apie ministrų valdymo sritims ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, numatomus maksimalius n–(n + 2) metų asignavimų limitus (toliau – asignavimų limitai).

165. Ministerijos ir ministrų valdymo sričių įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, atsižvelgdamos į asignavimų limitus ir prireikus kitus pasitarimuose dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų priimtus sprendimus, rengia SVP projektus.

166. Ministerijos SVP projektus kartu su ministro valdymo sričių įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, SVP projektais iki einamųjų metų lapkričio 1 d. pateikia Finansų ministerijai ir Vyriausybės kanceliarijai. Kitos įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, SVP projektus, kuriuose neviršijami Finansų ministerijos pranešti asignavimų limitai, pateikia Finansų ministerijai.

167. Prireikus Vyriausybės kanceliarija ir Finansų ministerija gautus SVP projektus vertina atsižvelgdamos į pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu iškilusius klausimus ir (arba) siekdamos užtikrinti SVP projektų atitiktį Metodikoje nustatytiems reikalavimams. Gavus Vyriausybės kanceliarijos ir (arba) Finansų ministerijos pastabas, SVP projektai turi būti patikslinti iki jų patvirtinimo dienos.

168. Ministras SVP projektą patvirtina per 10 darbo dienų nuo atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Ministro valdymo sričių įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, SVP, suderintus su atitinkamu ministru, per 5 darbo dienas nuo ministro SVP patvirtinimo patvirtina šių įstaigų vadovai, išskyrus Vyriausybės įstatyme, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme, Lietuvos Respublikos muziejų įstatyme, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme ir kituose įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus atvejus.

169. Kiti, nenurodyti Metodikos 168 punkte, valstybės biudžeto asignavimų valdytojai patvirtina savo vadovaujamų įstaigų SVP, išskyrus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatytus atvejus, per 15 darbo dienų nuo atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo dienos.

170. Patvirtinti SVP per 5 darbo dienas nuo jų patvirtinimo dienos paskelbiami įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, interneto svetainėse (netaikoma, jeigu nurodoma informacija, sudaranti valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip ji apibrėžta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme).

171. Įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, privalo užtikrinti, kad SVP pateiktų asignavimų paskirstymas pagal programas atitiktų asignavimų paskirstymą pagal programas, tvirtinamas Vyriausybės nutarimu.

172. Patvirtinti SVP keičiami, kai:

172.1. Seimui patvirtinus atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimą ir (arba) Vyriausybei patvirtinus asignavimų paskirstymą pagal programas, įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, nustato neatitikimą tarp SVP pateiktų asignavimų paskirstymo pagal programas ir Vyriausybės nutarimu patvirtinto asignavimų pasiskirstymo pagal programas;

172.2. įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, planuodamos asignavimų paskirstymo tarp SVP numatytų priemonių pakeitimus, kai neviršijama programai numatytų asignavimų suma, nustato, kad asignavimų pakeitimai turi įtakos SVP suplanuotų stebėsenos rodiklių siektinoms reikšmėms ar kitai reikšmingai informacijai;

172.3. Metodikos 193 punkte nustatyta tvarka perskirstomos lėšos iš atitinkamais biudžetiniais metais numatytos pažangos lėšų rezervinės priemonės lėšų;

172.4. kitais atvejais, kai įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, nustato, kad reikia patikslinti patvirtintą SVP.

Įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, SVP struktūra

173. Rengdama SVP projektą įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, atsižvelgdama į Vyriausybės programą, NPP strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, nacionalines PP, šalies socialinės ir ekonominės situacijos analizės rezultatus atitinkamoje valstybės veiklos srityje, peržiūri ir prireikus patikslina ankstesnių metų SVP nustatytą misiją ir veiklos prioritetus. Ministerijos ir ministrų valdymo sričių įstaigos veiklos prioritetus nustato atsižvelgdamos į Vyriausybės programoje nurodytas valstybės veiklos gaires.

174. Įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, SVP nurodo visus NPP nustatytus strateginius tikslus, prie kurių pasiekimo tiesiogiai prisideda įstaiga, atsakinga už pažangos uždavinių ir (arba) pažangos priemonių įgyvendinimą, ir prireikus veiklos tikslus, prie kurių pasiekimo tiesiogiai prisideda įstaiga, įgyvendindama tęstinės veiklos uždavinius. Jeigu įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, tiesiogiai neprisideda prie NPP nustatytų strateginių tikslų pasiekimo (t. y. įstaiga vykdo tik tęstinės veiklos priemones), ji SVP nustato tik veiklos tikslus, kurie turi apimti programų tęstinės veiklos uždavinius.

175. Rengdamos SVP, įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, nurodo, kokiose valstybės veiklos srityse jos veikia, remdamosi Metodikos 12 priede pateiktu Valstybės veiklos sritims priskirtų įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, sąrašu, ir atitinkamai valstybės veiklos sričiai priskiria programas. Jeigu ministerija priskiriama kelioms valstybės veiklos sritims, kiekviena jos rengiama programa priskiriama vienai atitinkamai valstybės veiklos sričiai.

176. Įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, SVP rengia funkcijų vykdymo programas ir (arba) valdymo programas, kurioms vykdyti skiria programų koordinatorius. Valdymo programą rengia Metodikos 15 priede nurodytos įstaigos, kurios Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotos atlikti viešąjį administravimą ir kurios formuoja arba dalyvauja formuojant valstybės politiką atitinkamoje valstybės veiklos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, ir įstaigos, kurios yra atskaitingos Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui ar Vyriausybei. Jeigu tokia įstaiga jai priskirtas funkcijas atlieka tik iš Metodikos 185 punkte nurodytų veiklai užtikrinti skirtų lėšų ir kitų lėšų neplanuoja, tokia įstaiga gali funkcijų vykdymo programos neformuoti ir atitinkamus stebėsenos rodiklius, skirtus vykdomoms funkcijoms stebėti, nustatyti valdymo programoje. Programoms ir jų elementams SVP kodai suteikiami vadovaujantis Metodikos 13 priedu.

177. Funkcijų vykdymo programoje nurodomi pažangos ir (arba) tęstinės veiklos uždaviniai ir jų rodikliai, prisidėjimas prie strateginių tikslų ir (arba) veiklos tikslų pasiekimo, pažangos priemonės ir jų rezultato rodikliai, regioninės pažangos priemonės ir su jomis susiję NPP pažangos uždavinių poveikio rodikliai, tęstinės veiklos priemonės ir jų rezultato ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai, pervedimų priemonės ir joms įgyvendinti numatomos pažangos ir (arba) tęstinės veiklos lėšos (asignavimai ir (arba) kitos lėšos).

178. Funkcijų vykdymo programoje nurodomi tik tie pažangos uždaviniai ir jų poveikio rodikliai, PP valdytojų patvirtintos pažangos priemonės ir jų rezultato rodikliai, regioninės pažangos priemonės ir su jomis susiję NPP pažangos uždavinių poveikio rodikliai, taip pat pažangos priemonėms ir regioninėms pažangos priemonėms įgyvendinti numatomos pažangos lėšos (asignavimai ir (arba) kitos lėšos), kurie yra suplanuoti nacionalinėje PP. Į funkcijų vykdymo programą pažangos priemonės ir jų rezultato rodikliai perkeliami iš PP pažangos priemonės aprašo, regioninės pažangos priemonės ir su jomis susiję NPP pažangos uždavinių poveikio rodikliai perkeliami iš RPP. Pažangos priemonių veiklos ir jų produkto rodikliai į SVP neperkeliami (prireikus gali būti perkelti į metinį veiklos planą).

179. Įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, vykdomai tęstinei veiklai suplanuoti nustato tęstinės veiklos uždavinius ir jų poveikio rodiklius, tęstinės veiklos priemones, jų rezultato ir (arba) veiklos efektyvumo rodiklius ir priemonėms įgyvendinti numatomas tęstinės veiklos lėšas (asignavimus ir (arba) kitas lėšas). Tęstinės veiklos priemonių stebėsenai produkto rodikliai SVP nenustatomi (prireikus jie gali būti nustatomi metiniuose veiklos planuose).

180. Kai tęstinės veiklos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pažangos priemonėmis arba regioninėmis pažangos priemonėmis (pavyzdžiui, tęstinės veiklos priemone užtikrinamas esamos situacijos palaikymas, o pažangos priemone siekiama šios situacijos būklės pokyčio), šios tęstinės veiklos priemonės funkcijų vykdymo programoje priskiriamos atitinkamiems pažangos uždaviniams.

181. Planuodami pažangos ir tęstinės veiklos priemones ir lėšas, valstybės biudžeto asignavimų valdytojai vadovaujasi pažangos ir tęstinės veiklos išlaidų atskyrimo gairėmis, nurodytomis Metodikos 14 priede. Pažangos priemonės ir tęstinės veiklos priemonės gali būti finansinės, kai priemonei planuojami asignavimai ir (arba) kitos lėšos, ir nefinansinės, kai priemonei įgyvendinti asignavimai ir (arba) kitos lėšos atskirai neišskiriami. Ar reikia SVP išskirti nefinansines priemones, sprendžia valstybės biudžeto asignavimų valdytojas.

182. Pervedimų priemonėms nenustatomi stebėsenos rodikliai. Pervedimų priemonėms įgyvendinti numatomos tęstinės veiklos lėšos (asignavimai), išskyrus atvejus, kai pervedamos pažangos lėšos iš pažangos lėšų rezervinės priemonės.

183. Įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, išskyrus ministerijas ir ministrų valdymo sričių įstaigas, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, rengia po vieną funkcijų vykdymo programą kiekvienai vykdomų veiklų (funkcijų) sričiai.

184. Valdymo programoje nurodomi tęstinės veiklos uždaviniai ir jų poveikio rodikliai, prisidėjimas prie veiklos tikslų siekimo (kai jie nustatomi), tęstinės veiklos priemonės (finansinės ir nefinansinės) ir jų rezultato ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai ir priemonėms įgyvendinti numatomos tęstinės veiklos lėšos (asignavimai ir (arba) kitos lėšos). Tęstinės veiklos priemonių stebėsenai produkto rodikliai SVP nenustatomi (prireikus jie gali būti nustatomi metiniuose veiklos planuose).

185. Valdymo programose planuojamos Metodikos 176 punkte nurodytų įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai (be jiems pavaldžių įstaigų), veiklai užtikrinti skirtos išlaidos (darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, prekių ir paslaugų įsigijimo, darbdavių socialinių pašalpų, materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidos, išskyrus išlaidas bendrai naudojamiems informacinių technologijų sprendimams (centralizuotoms informacinėms sistemoms), kuriais naudojasi ir kitos institucijos bei įstaigos).

186. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojo SVP įgyvendinančių įstaigų, kurių vadovai nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, veiklai užtikrinti skirtos išlaidos planuojamos atitinkamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo funkcijų vykdymo programose.

187. Viena Metodikos 176 punkte nurodyta įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, rengia vieną valdymo programą.

188. Jeigu n–(n + 2) metais siekiama pradėti įgyvendinti naują pažangos priemonę, pasitarimams dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas pateikia informaciją apie planuojamą įgyvendinti naują pažangos priemonę, nurodydamas:

188.1. pažangos priemonės pavadinimą;

188.2. n–(n + 2) metais siekiamas stebėsenos rodiklių reikšmes;

188.3. n–(n + 2) metais planuojamą pažangos lėšų poreikį;

188.4. preliminarų planuojamų pažangos priemonės veiklų sąrašą;

188.5. kitą susijusią svarbią informaciją.

189. Jeigu pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu sutariama dėl naujos pažangos priemonės įgyvendinimo n–(n + 2) metais ir, iki Finansų ministerijai pranešant valstybės biudžeto asignavimų valdytojams apie asignavimų limitus, valstybės biudžeto asignavimų valdytojas patvirtina PP pažangos priemonės aprašą, ši pažangos priemonė kartu su n–(n + 2) metais siekiamais rezultato rodikliais ir jai įgyvendinti numatomomis pažangos lėšomis planuojama valstybės biudžeto asignavimų valdytojo n–(n + 2) metų SVP projekte, atitinkamoje funkcijų vykdymo programoje, ir ši informacija įtraukiama į atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui pranešamus asignavimų limitus.

190. Jeigu pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu sutariama dėl naujos pažangos priemonės įgyvendinimo n–(n + 2) metais, tačiau, iki Finansų ministerijai pranešant valstybės biudžeto asignavimų valdytojams apie asignavimų limitus, valstybės biudžeto asignavimų valdytojas nepatvirtina PP pažangos priemonės aprašo, savo n–(n + 2) metų SVP projekte šis valstybės biudžeto asignavimų valdytojas nurodo tik pažangos priemonės pavadinimą (be jai įgyvendinti numatytų pažangos lėšų ir rezultato rodiklių bei jų siektinų reikšmių). Šiai pažangos priemonei įgyvendinti numatomos pažangos lėšos planuojamos n–(n + 2) metų Finansų ministerijos SVP projekte, pažangos lėšų rezervinėje priemonėje, ir ši informacija į atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui pranešamus asignavimų limitus neįtraukiama.

191. Jeigu po Finansų ministerijos pranešimo valstybės biudžeto asignavimų valdytojams apie asignavimų limitus ir iki Biudžeto projekto pateikimo Vyriausybei datos valstybės biudžeto asignavimų valdytojas patvirtina PP pažangos priemonės, dėl kurios įgyvendinimo buvo sutarta pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu, aprašą ir apie jo patvirtinimą informuoja Portfelio valdytoją, ši pažangos priemonė kartu su n–(n + 2) metais siekiamais rezultato rodikliais ir jai įgyvendinti numatomomis pažangos lėšomis planuojama valstybės biudžeto asignavimų valdytojo n–(n + 2) metų SVP projekte. Šiai pažangos priemonei įgyvendinti planuojamomis lėšomis sumažinamos n–(n + 2) metų Finansų ministerijos SVP projekte planuojamos pažangos lėšų rezervinės priemonės lėšos.

192. Į pažangos lėšų rezervinę priemonę įtraukiamos pažangos lėšos (asignavimai), pažangos priemonėms, kurių aprašai nepatvirtinti iki Biudžeto projekto pateikimo Vyriausybei datos.

193. Kai einamaisiais biudžetiniais metais valstybės biudžeto asignavimų valdytojas patvirtina PP pažangos priemonės, dėl kurios įgyvendinimo buvo susitarta pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu, aprašą ir apie jo patvirtinimą informuoja Portfelio valdytoją, į atitinkamos įstaigos, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, SVP įtraukiamos šiai pažangos priemonei skirtos pažangos lėšos, kurios yra perskirstomos iš atitinkamais biudžetiniais metais numatytos pažangos lėšų rezervinės priemonės, ir šios pažangos priemonės rezultato rodikliai bei jų siektinos reikšmės.

194. SVP projektuose asignavimai pažangos priemonėms finansuoti planuojami atsižvelgiant į ankstesnių metų pasitarimuose dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų sutartas įgyvendinti ir ankstesnių metų SVP antrųjų (n + 1) ir trečiųjų (n + 2) metų patvirtintas pažangos priemones ir joms įgyvendinti numatytus asignavimus, juos atitinkamai tikslinant, atsižvelgiant į pažangos priemonių ir projektų įgyvendinimo pažangą. SVP projektuose atitinkamai tikslinamos ankstesnių metų SVP antrųjų (n + 1) ir trečiųjų (n + 2) metų patvirtintos ir SVP projektuose papildomai suplanuojamos trečiaisiais (n + 2) metais įgyvendinamos ir naujos pažangos priemonės ir joms įgyvendinti numatyti asignavimai perkeliami iš atitinkamų nacionalinių PP ir jose nustatytų finansinių projekcijų dalių.

195. PP valdytojai ir RPP valdytojas kartu su Metodikos 188 punkte nurodyta informacija pasitarimams dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų pateikia informaciją apie n–(n + 2) metais planuojamą pažangos lėšų poreikį regioninėms pažangos priemonėms įgyvendinti. Jeigu pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu sutariama dėl pažangos lėšų skyrimo regioninei pažangos priemonei, regioninė pažangos priemonė kartu su jai n–(n + 2) metais įgyvendinti numatomomis pažangos lėšomis planuojama valstybės biudžeto asignavimų valdytojo n–(n + 2) metų SVP projekte, atitinkamoje funkcijų vykdymo programoje, ir ši informacija įtraukiama į atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui pranešamus asignavimų limitus.

196. SVP projektuose asignavimai tęstinės veiklos priemonėms ir pervedimų priemonėms finansuoti planuojami atsižvelgiant į ankstesnių metų pasitarimuose dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų sutartus ir ankstesnių metų SVP antrųjų (n + 1) ir trečiųjų (n + 2) metų patvirtintus tęstinės veiklos priemonėms ir pervedimų priemonėms įgyvendinti numatytus asignavimus, juos atitinkamai tikslinant, atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę, socialinę ir ekonominę situaciją, priimtus teisės aktus ir kitas objektyvias priežastis. SVP projektuose suplanuojami trečiųjų (n + 2) metų tęstinės veiklos priemonių ir pervedimų priemonių asignavimai, atsižvelgiant į SVP projektų antrųjų (n + 1) metų atitinkamų priemonių planuojamus asignavimus ir ankstesniais metais šioms priemonėms įgyvendinti panaudotus asignavimus ir (arba) kitas lėšas, įvertinus geopolitinės, socialinės ir ekonominės situacijos pokyčius, priimtus teisės aktus ir kitas objektyvias priežastis.

197. SVP projektuose pateikiama informacija apie valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, n–(n + 2) metais planuojamas pasiekti pagrindinių veiklos rodiklių reikšmes.

198. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, vadovaudamasis atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, paskirstydamas valstybės biudžeto specialiąsias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, turi nustatyti stebėsenos rodiklius ir jų atitinkamais metais siektinas reikšmes, kurių siekia kiekviena savivaldybė, kuriai skiriamos valstybės biudžeto dotacijos. Stebėsenos rodikliai savivaldybėms nustatomi vadovaujantis stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo gairėmis. Savivaldybėms numatomi stebėsenos rodikliai turi būti susieti su asignavimų valdytojo SVP numatytos atitinkamos priemonės, kuriai įgyvendinti planuojamos savivaldybėms skiriamos valstybės biudžeto dotacijos, stebėsenos rodikliais.

Savivaldybių SVP rengimas

199. Savivaldybės SVP (toliau – SSVP) rengiamas siekiant suplanuoti savivaldybės asignavimus, skirtus RPPl nustatytoms pažangos priemonėms ir (arba) SSPP nustatytoms savivaldybės plėtros tikslus ir uždavinius įgyvendinančioms priemonėms ir (arba) projektams įgyvendinti, taip pat asignavimus savivaldybės tęstinei veiklai vykdyti.

200. SSVP rengiamas pagal Metodikos 16 priede nustatytą formą, kurioje pateikiama ši informacija:

200.1. savivaldybės misija ir veiklos prioritetai;

200.2. SSPP nurodyti savivaldybės plėtros tikslai, uždaviniai ir jų stebėsenos rodikliai;

200.3. planuojami 3 metų asignavimai, skirti savivaldybės plėtros tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonėms ir (ar) projektams įgyvendinti;

200.4. planuojami pasiekti rezultatai;

200.5. SSVP programos;

200.6. savivaldybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė arba kai savivaldybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime) planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai;

200.7. kita svarbi informacija.

201. Savivaldybės veiklos prioritetai gali būti planuojami metams arba savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui, susiejant juos su savivaldybės tarybos veiklos programa. Kiekvienais metais rengiant SSVP veiklos prioritetai ir siekiami rezultatai peržiūrimi, patikslinami ir suplanuojami svarbiausi darbai.

202. SSVP programos gali būti skirstomos į:

202.1. funkcijų vykdymo programą, kurioje, atsižvelgiant į SSPP nustatytas savivaldybės plėtros tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemones ir RPPl pažangos priemonėms įgyvendinti suplanuotus projektus, nurodomi ir trumpai aprašomi programos uždaviniai, numatomos įgyvendinti priemonės, jų rezultato ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai;

202.2. valdymo programą, kurioje nurodomi ir trumpai aprašomi savivaldybės nuolatinių funkcijų bei teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų uždaviniai, numatomos įgyvendinti priemonės, jų rezultato rodikliai ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai.

203. SSVP funkcijų vykdymo ir (arba) valdymo programose suplanuotoms priemonėms, kuriose planuojamos iš valstybės biudžeto skirtos specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams, turi būti nustatyti stebėsenos rodikliai ir jų atitinkamais metais siektinos reikšmės, kuriuos nustatė atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, vadovaudamasis atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu.

204. SSVP projektas yra savivaldybės biudžeto projekto planavimo pagrindas. Savivaldybės biudžeto projekte asignavimai planuojami SSVP programoms įgyvendinti ir šios programose nustatytiems stebėsenos rodikliams pasiekti.

205. Tvirtinant SSVP, SSVP programoms įgyvendinti numatyti asignavimai turi atitikti savivaldybės biudžeto projekte numatytus asignavimus. Biudžetiniais metais tikslinant savivaldybės biudžetą, turi būti įvertintas šių tikslinimų poveikis SSVP programų įgyvendinimui ir šios programose nustatytų stebėsenos rodiklių pasiekimui.

206. SSVP keičiamas prireikus savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

ANTRASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PLANAI

207. Veiksmų planai rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų stebėsena, vertinimai ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus atliekami Strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnio 2 punkto, 25 straipsnio ir šio Metodikos skirsnio nustatyta tvarka.

208. Veiksmų planai rengiami strateginio valdymo sistemos dalyvio pasirinkta forma.

209. Veiksmų plano trukmė nustatoma atsižvelgiant į numatomą detalizuojamų pažangos priemonių, tęstinės veiklos priemonių, projektų ir (arba) kitų įsipareigojimų įgyvendinimo trukmę ir (arba) kol reikia suderinti, detalizuoti ir (arba) koordinuoti strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmus.

210. Veiksmų planai, suderinti su suinteresuotais strateginio valdymo sistemos dalyviais, gali būti tvirtinami strateginio valdymo sistemos dalyvio ar prireikus kelių strateginio valdymo sistemos dalyvių bendru sprendimu.

TREČIASIS SKIRSNIS

METINIAI VEIKLOS PLANAI

211. Metiniai veiklos planai rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų stebėsena, vertinimai ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus atliekami Strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnio 3 punkto, 25 straipsnio, atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šio Metodikos skirsnio nustatyta tvarka.

212. Metiniame veiklos plane detalizuojami SVP planuojamų programų pažangos ir tęstinės veiklos uždaviniai ir priemonės.

213. Metiniame veiklos plane nustatomais rodikliais turi būti siekiama SVP nustatytų veiklos tikslų ir pažangos ir tęstinės veiklos uždavinių įgyvendinimo.

214. Metinio veiklos plano formą nustato asignavimų valdytojas, o tuo atveju, kai strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla finansuojama daugiau nei vieno asignavimų valdytojo lėšomis, – strateginio valdymo sistemos dalyvio steigėjas (-ai) (dalyvio (-ių) teises ir pareigas įgyvendinantis (-ys) subjektas (-ai)), jeigu kitaip nenustatyta strateginio valdymo sistemos dalyvio veiklą reglamentuojančiais įstatymais.

V SKYRIUS

STEBĖSENA, ATSISKAITYMAS UŽ PASIEKTUS REZULTATUS, VERTINIMAS IR VIEŠŲJŲ IŠLAIDŲ PERŽIŪRA

PIRMASIS SKIRSNIS

STEBĖSENA

215. Įsigaliojus atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymui ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojams patvirtinus SVP, o savivaldybių taryboms patvirtinus SSVP, pradedama pažangos ir tęstinės veiklos rezultatų stebėsena.

216. Stebėsenos tikslas – nuolat rinkti informaciją apie planavimo dokumentų įgyvendinimą pagal nustatytus stebėsenos rodiklius, analizuoti pasiektus rezultatus ir laiku priimti reikiamus sprendimus pažangos ir tęstinės veiklos efektyvumui užtikrinti, taip pat stebėti ir analizuoti kitą su veiklos rezultatais susijusią informaciją.

217. Stebėseną vykdo:

217.1. Vyriausybės kanceliarija – koordinuoja Valstybės pažangos strategijos, NPP, organizuoja Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano stebėseną;

217.2. nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai – vykdo nacionalinių darbotvarkių ir jas detalizuojančių nacionalinių darbotvarkių planų įgyvendinimo stebėseną, jeigu atitinkamoje nacionalinėje darbotvarkėje nenumatyta kitaip;

217.3. už horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai – vykdo horizontaliųjų principų įgyvendinimo stebėseną;

217.4. Lietuvos statistikos departamentas – dalyvauja vykdant NPP ir (arba) kitų planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėseną (renka duomenis apie poveikio rodiklių pasiekimą, konsultuoja kitus strateginio valdymo sistemos dalyvius dėl duomenų apie poveikio rodiklių pasiekimą apskaičiavimo ir (arba) kitų surinkimo galimybių). PP valdytojai arba pažangos priemonės koordinatorius, nustatęs, kad reikia pradėti rinkti, sisteminti ir reguliariai atnaujinti statistinius duomenis apie poveikio rodiklių pasiekimą, gali kreiptis į Lietuvos statistikos departamentą dėl šių duomenų rinkimo, sisteminimo ir reguliaraus atnaujinimo galimybių, pateikdami informaciją, numatytą stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo gairėse. Duomenys apie poveikio rodiklių pasiekimą gali būti pradėti rinkti tik po planavimo dokumentų, kuriuose nustatomi šie poveikio rodikliai, patvirtinimo;

217.5. STRATA – dalyvauja vykdant NPP įgyvendinimo stebėseną (atlieka strateginių tikslų pasiekimo analizę);

217.6. Portfelio valdytojas – vykdo NPP įgyvendinti skirtų lėšų panaudojimo stebėseną, atlieka pažangos uždavinių pasiekimo analizę, vykdo nacionalinių PP, sujungtų į Portfelį, įgyvendinimo stebėseną;

217.7. PP valdytojai – vykdo atskirų nacionalinių PP ir jose nustatytų pažangos priemonių įgyvendinimo stebėseną, išskyrus Metodikos 217.10 papunktyje nurodytą išimtį;

217.8. RPP valdytojas – vykdo RPP įgyvendinimo stebėseną, stebi RPPl nustatytų stebėsenos rodiklių pasiekimą ir išankstinių sąlygų įgyvendinimą;

217.9. RPT – vykdo RPPl įgyvendinimo stebėseną;

217.10. pažangos priemonės koordinatorius, kai vadovaujantis Metodikos 76 punktu jis paskiriamas, – vykdo pažangos priemonės įgyvendinimo stebėseną;

217.11. valstybės biudžeto asignavimų valdytojai – vykdo savo SVP įgyvendinimo stebėseną;

217.12. savivaldybių administracijos – vykdo savo SSPP ir SSVP įgyvendinimo stebėseną.

218. Planuojami pasiekti pažangos ir tęstinės veiklos rezultatai suvedami į Stebėsenos informacinę sistemą:

218.1. NPP nustatytus strateginius tikslus, pažangos uždavinius, poveikio rodiklius ir horizontaliųjų principų stebėsenos rodiklius suveda Vyriausybės kanceliarija per 1 (vieną) mėnesį nuo NPP patvirtinimo. Per 1 (vieną) mėnesį nuo NPP duomenų suvedimo NPP nustatytų poveikio rodiklių aprašymo korteles, vadovaudamiesi stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo gairėmis, parengia ir suveda NPP nurodyti už šiuos rodiklius atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, išskyrus tuos atvejus, kai šie duomenys importuojami iš kitų informacinių sistemų;

218.2. nacionalinėje PP nustatytas pažangos priemones ir jų rezultato rodiklius, regionines pažangos priemones ir jų poveikio rodiklius suveda PP valdytojas, RPP valdytojas arba ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos valdytojas (toliau – nacionalinių PP valdytojai) per 1 (vieną) mėnesį nuo nacionalinės PP patvirtinimo. Ši informacija suvedama tik tais atvejais, kai Stebėsenos informacinėje sistemoje sukurti tam reikalingi funkcionalumai;

218.3. PP pažangos priemonės apraše pateiktą informaciją apie pažangos priemonės įgyvendinimą ir stebėsenos rodiklių aprašymo korteles, kurios rengiamos šios Metodikos
87.2 punkte nustatyta tvarka, suveda PP valdytojas arba pažangos priemonės koordinatorius, kai koordinatorius paskirtas, per 1 (vieną) mėnesį nuo PP pažangos priemonės aprašo patvirtinimo. Ši informacija suvedama tik tais atvejais, kai Stebėsenos informacinėje sistemoje sukurti tam reikalingi funkcionalumai;

218.4. SVP nustatytus elementus suveda asignavimų valdytojas etapais:

218.4.1. iki lapkričio 1 d. suvedami SVP projekto duomenys, kurie turi atitikti Seimui pateiktą Biudžeto projektą. Kartu suvedamos SVP nustatytų tęstinės veiklos stebėsenos rodiklių aprašymo kortelės, kurios rengiamos pagal stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo gaires;

218.4.2. iki vasario 1 d. patikslinami suvesti SVP projekto duomenys, atsižvelgiant į patvirtintą SVP, kuris turi atitikti atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą;

218.4.3. einamaisiais biudžetiniais metais per 1 (vieną) mėnesį nuo SVP keitimo patikslinami suvesti SVP duomenys.

ANTRASIS SKIRSNIS

ATSISKAITYMAS UŽ PASIEKTUS REZULTATUS

219. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai iki kovo 1 dienos:

219.1. į Stebėsenos informacinę sistemą suveda arba kitomis Finansų ministerijos nurodytomis elektroninėmis ryšių priemonėmis pateikia Finansų ministerijai:

219.1.1. informaciją apie SVP nurodytų pažangos ir (arba) tęstinės veiklos priemonių įgyvendinimo eigą;

219.1.2. faktinius duomenis apie SVP nurodytų stebėsenos rodiklių pasiekimą, kartu pateikdami aiškinamąją informaciją apie stebėsenos rodiklių nepasiekimo ar viršijimo priežastis. Faktiniai duomenys apie stebėsenos rodiklių pasiekimą nesuvedami tais atvejais, kai jie importuojami iš kitų informacinių sistemų;

219.1.3. finansinius duomenis apie SVP įgyvendinimą. Finansiniai duomenys nesuvedami tais atvejais, kai jie importuojami iš kitų informacinių sistemų;

219.2. Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta tvarka parengia ir pateikia metinę veiklos ataskaitą.

220. NPP nurodyti strateginio valdymo sistemos dalyviai iki kovo 1 d. į Stebėsenos informacinę sistemą suveda faktinius duomenis apie horizontaliųjų principų įgyvendinimo stebėsenos rodiklių pasiekimą ir horizontaliųjų principų koordinatoriams pateikia informaciją apie svarbiausius rezultatus, pasiektus įgyvendinant pažangos priemones, veiklas ir (arba) jų projektus, kuriais tiesiogiai prisidedama prie horizontaliųjų principų įgyvendinimo. Faktiniai duomenys nesuvedami tais atvejais, kai jie importuojami iš kitų informacinių sistemų.

221. Remdamiesi Metodikos 220 punkte nurodytais duomenimis, horizontaliųjų principų koordinatoriai iki kovo 15 d. parengia ir raštu Portfelio valdytojui pateikia apibendrintą informaciją apie horizontaliųjų principų įgyvendinimą.

222. Nacionalinių PP valdytojai Portfelio valdytojo nurodyta forma pateikia jam:

222.1. per 10 darbo dienų nuo kiekvieno ketvirčio finansinius duomenis apie nacionalinių PP įgyvendinimą pažangos priemonių ir (arba) jų veiklų lygiais pagal atskirus finansavimo šaltinius: pažangos lėšų sumą pagal paskelbtus kvietimus teikti projektų įgyvendinimo planus, pažangos lėšų sumą pagal pasirašytas projektų finansavimo ir administravimo sutartis ir faktiškai išmokėtų lėšų sumą. Faktiniai duomenys pateikiami už laikotarpį nuo biudžetinių metų pradžios iki atitinkamo ketvirčio pabaigos ir nuo nacionalinės PP įgyvendinimo pradžios iki atitinkamo ketvirčio pabaigos. Faktiniai duomenys neteikiami tais atvejais, kai jie importuojami iš kitų informacinių sistemų;

222.2. iki liepos 15 d. papildomą informaciją apie nacionalinės PP įgyvendinimo pažangą, kylančias problemas ir siūlomus jų sprendimo būdus.

223. RPT iki vasario 1 d. parengia ir raštu pateikia RPP valdytojui RPPl įgyvendinimo ataskaitas, kurios rengiamos pagal RPP valdytojo nustatytą formą.

224. Remdamasis RPT pateiktomis RPPl įgyvendinimo ataskaitomis, RPP valdytojas iki kovo 1 d. parengia ir raštu Portfelio valdytojui ir PP valdytojams, kurių PP numatyti pažangos uždaviniai ar jų dalis, įtraukti į RPP, kitoms ministerijoms, kurios dalyvauja formuojant nacionalinę regioninę politiką vykdydamos Regioninės plėtros įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, ir RPT pateikia informaciją apie RPP įgyvendinimą, įskaitant RPP nustatytų išankstinių sąlygų įgyvendinimą, stebėsenos rodiklių pasiekimą ir pažangos lėšų panaudojimą.

225. Į strateginį projektų portfelį įtrauktų projektų arba projektų programų vykdytojai per 5 darbo dienas nuo kiekvieno mėnesio pabaigos per Portfelių ir projektų valdymo informacinę sistemą (toliau – PPVIS) pateikia Vyriausybės kanceliarijai faktinius duomenis apie projekto arba projektų programos plano įgyvendinimą. Faktiniai duomenys nepateikiami tais atvejais, kai jie importuojami iš kitų informacinių sistemų.

226. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane nurodyti subjektai per 10 darbo dienų nuo kiekvieno mėnesio pabaigos į Stebėsenos informacinę sistemą suveda ir (arba) atnaujina informaciją apie Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane suplanuotų veiksmų vykdymo būklę ir nurodo vėlavimo riziką (už einamąjį ir būsimą ketvirčius), o per 10 darbo dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos – papildomą informaciją apie įgyvendinant šiuos veiksmus pasiektus svarbiausius tarpinius arba galutinius rezultatus. Informacija nesuvedama tais atvejais, kai Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane suplanuoti veiksmai įgyvendinami kaip strateginio projektų portfelio projektai arba projektų programos, už kuriuos atsiskaitoma Metodikos 225 punkte nustatyta tvarka. Informacija taip pat nesuvedama tais atvejais, kai ji importuojama iš kitų informacinių sistemų.

227. Portfelio valdytojas:

227.1. remdamasis duomenimis, gautais vadovaujantis Metodikos 222 punkto nuostatomis, parengia ir iki rugsėjo 1 d. pateikia Vyriausybei tarpinę NPP įgyvendinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie nacionalinių PP įgyvendinimo būklę, finansinę pažangą, nustatytas rizikas, pasiūlymus dėl įgyvendinimo tobulinimo ir (arba) kita aktuali informacija;

227.2. remdamasis Metodikos 219.1 papunktyje nurodytais duomenimis ir informacija, gauta vadovaujantis Metodikos 219.2 papunkčio, 221 ir 224 punktų nuostatomis, iki balandžio
1 d. parengia ir Vyriausybės kanceliarijai pateikia metinę NPP įgyvendinimo ataskaitą, kurioje pateikiama:

227.2.1. finansinė informacija pagal kiekvieną valstybės veiklos sritį ir NPP tikslą (nuo biudžetinių metų pradžios ir konsoliduotus duomenis nuo Portfelio įgyvendinimo pradžios). Taip pat pateikiama informacija apie tęstinės veiklos lėšas, kuriomis prisidedama prie NPP tikslų ir pažangos uždavinių įgyvendinimo;

227.2.2. informacija apie NPP nustatytų pažangos uždavinių poveikio rodiklių pasiekimą;

227.2.3. informacija apie horizontaliųjų principų įgyvendinimą;

227.2.4. informacija apie nacionalinių PP įgyvendinimo rezultatus, nurodant, kurie iš jų prisideda įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą ir strateginį projektų portfelį;

227.2.5. per metus atliktų nacionalinių PP vertinimų rezultatų (vertinimo rekomendacijų ir jų įgyvendinimo kiekvienoje valstybės veiklos srityje) apžvalgą;

227.2.6. pasiūlymus Vyriausybei ir nacionalinių PP valdytojams dėl NPP strateginių tikslų ir pažangos uždavinių, poveikio rodiklių, horizontaliųjų principų ir jų stebėsenos rodiklių keitimo, finansinių projekcijų ir (arba) jų paskirstymo tarp valstybės veiklos sričių tikslinimo, nacionalinių PP, pažangos priemonių ir regioninių pažangos priemonių tikslinimo ir (arba) lėšų perskirstymo tarp nacionalinių PP, pažangos priemonių ir (arba) regioninių pažangos priemonių.

228. Remdamasi Metodikos 219.1 papunktyje nurodytais duomenimis ir prireikus kita reikiama informacija, STRATA iki balandžio 1 d. parengia ir Vyriausybės kanceliarijai pateikia analitinę informaciją apie NPP strateginių tikslų ir jų poveikio rodiklių pasiekimo pažangą.

229. Vyriausybės kanceliarija:

229.1. remdamasi Metodikos 225 ir 226 punktuose nurodytais duomenimis, įvertina per ataskaitinį laikotarpį pasiektą Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano vykdymo pažangą;

229.2. remdamasi Portfelio valdytojo pateikta metine NPP įgyvendinimo ataskaita, Metodikos 219, 225 ir 226 punktuose nurodytais duomenimis ir prireikus kita reikiama informacija, iki balandžio 20 d. Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka parengia valstybės pažangos ataskaitos projektą ir teikia jį Valstybės pažangos tarybai.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1264, 2022-12-14, paskelbta TAR 2022-12-19, i. k. 2022-25849

230. Remdamasi visais strateginio valdymo sistemoje sukauptais duomenimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Nacionalinės reformų darbotvarkės rengimo ir įgyvendinimo“ paskirta institucija nurodytame nutarime nustatyta tvarka ir terminais parengia Nacionalinės reformų darbotvarkės projektą.

TREČIASIS SKIRSNIS

VERTINIMAS

231. Vertinimo metu atliekama sisteminga ir objektyvi planuojamų vykdyti, vykdomų ar baigtų vykdyti intervencijų analizė, siekiant nustatyti jų tinkamumą, efektyvumą, veiksmingumą ir poveikį.

232. Vertinimo objektas – pažangos lėšomis finansuojamos intervencijos, tačiau jis gali apimti ir tęstinės veiklos lėšomis finansuojamas intervencijas, siekiant įvertinti jų suderinamumą, papildomumą ir (arba) indėlį į tų pačių pažangos uždavinių ir (arba) strateginių tikslų siekimą.

233. Vertinimams planuoti rengiamas 4 metų trukmės vertinimo planas. Vertinimo planas atnaujinamas ne rečiau kaip kas dvejus metus.

234. Vertinimo plano projektą rengia Finansų ministerija. Vertinimo planą, suderintą su Vyriausybės kanceliarija ir aptartą Vertinimo koordinavimo grupėje, tvirtina finansų ministras.

235. Vertinimo plane numatomi vertinimai, skirti įvertinti intervencijoms, įgyvendinamoms pagal NPP, nacionalines PP, nacionalines darbotvarkes ir (arba) jų planus, taip pat įtraukiami pagal ES investicijų įgyvendinimo reikalavimus planuojami vertinimai, prireikus ankstesnio laikotarpio planavimo dokumentų vertinimai. Į vertinimo planą įtraukiant konkrečius vertinimus, įvertinamas intervencijų vertinimo poreikis, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus įpareigojimus dėl vertinimo atlikimo, pačiuose planavimo dokumentuose nurodytus vertinimo atlikimo terminus bei Metodikos 238 punkte nurodytų subjektų siūlymus, pateiktus siekiant pašalinti įrodymų stoką arba įvertinti, ar pasiteisino naujos intervencijos. Sudarant vertinimo planą, taip pat turi būti atsižvelgiama į planuojamas atlikti viešųjų išlaidų peržiūras ir planuojamus teisinio reguliavimo poveikio vertinimus, siekiant išvengti vertinimų dubliavimo ir užtikrinti skirtingų analitinių instrumentų papildomumą.

236. Vertinimo plane nurodomi planuojamo atlikti vertinimo pavadinimas, objektas, poreikio pagrindimas ir tikslas, atlikimo terminas, preliminari vertinimui atlikti reikalinga lėšų suma ir finansavimo šaltinis, vertinimą organizuojantis strateginio valdymo sistemos dalyvis ir prireikus kita reikiama informacija.

237. Sprendimai dėl lėšų skyrimo vertinimams atlikti priimami pasitarimuose dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų. Kai vertinimo objektas apima ES ar kitos tarptautinės paramos lėšomis vykdomas intervencijas, vertinimui atlikti gali būti skiriamos atitinkamai ES ar kitos tarptautinės paramos lėšos.

238. Valstybės pažangos strategijos ir NPP vertinimas atliekamas juose nustatyta tvarka. RRPl vertinimus organizuoja RPP valdytojas, o kitų planavimo dokumentų – už šių planavimo dokumentų rengimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (toliau – už vertinimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai).

239. Vertinimo procesas, principai, vertinimo tipai, metodai, vertinimo plano sudarymo bei vykdymo tvarka ir kiti vertinimo aspektai nustatomi finansų ministro vertinimo metodinėse gairėse.

240. Vertinimų ataskaitos pristatomos suinteresuotosioms šalims ir skelbiamos viešai.

241. Atsižvelgiant į vertinimų ataskaitose pateiktus vertinimų rezultatus, gali būti peržiūrimi planavimo dokumentai ir (arba) inicijuojamas jų keitimas, tobulinamas intervencijų įgyvendinimas.

242. Vertinimo plano įgyvendinimui koordinuoti sudaroma Vertinimo koordinavimo grupė, kurios sudėtį, suderinęs su Vyriausybės kanceliarija, tvirtina finansų ministras.

243. Vertinimo koordinavimo grupės funkcijos:

243.1. svarstyti vertinimo plano projektą, teikti už vertinimą atsakingiems strateginio valdymo sistemos dalyviams pasiūlymus dėl vertinimų, jų planavimo ir atlikimo;

243.2. teikti už vertinimą atsakingiems strateginio valdymo sistemos dalyviams pasiūlymus dėl tarpinių vertinimo rezultatų ir aptarti galutinius vertinimo rezultatus;

243.3. svarstyti vertinimo metodinius dokumentus, teikti metodinių dokumentų rengėjams pasiūlymus dėl jų tobulinimo;

243.4. aptarti vertinimo ataskaitose pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą, teikti pasiūlymus dėl vertinimo rezultatų panaudojimo tobulinimo;

243.5. svarstyti klausimus, susijusius su vertinimui atlikti reikalingų duomenų ir informacijos prieinamumu;

243.6. teikti siūlymus dėl vertinimo sistemos tobulinimo.

244. Finansų ministerija atlieka šias funkcijas:

244.1. rengia vertinimo metodines gaires;

244.2. atnaujina vertinimo planą;

244.3. organizuoja nacionalinių PP vertinimo procesą, kai atliekamas centralizuotas, kelių strateginio valdymo sistemos dalyvių atsakomybei priskirtų intervencijų vertinimas;

244.4. atlieka vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną;

244.5. konsultuoja nacionalinių PP valdytojus ir kitus suinteresuotuosius strateginio valdymo sistemos dalyvius vertinimo metodinių gairių taikymo klausimais;

244.6. rengia teisės aktų, susijusių su vertinimu, projektus;

244.7. atlieka kitas su vertinimu susijusias funkcijas.

245. Už vertinimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai atlieka šias funkcijas:

245.1. teikia Finansų ministerijai siūlymus dėl vertinimų įtraukimo į vertinimo planą. Kiekvienas nacionalinės PP valdytojas privalo ne mažiau kaip vieną kartą per nacionalinės PP įgyvendinimo laikotarpį atlikti savo pasirinktų pažangos priemonių, pažangos uždavinių, visos nacionalinės PP ar jos dalies vertinimą;

245.2. patvirtinus vertinimo planą ir skyrus vertinimui finansavimą, organizuoja vertinimo, už kurį jis atsakingas, procesą;

245.3. galutinę vertinimo ataskaitą ir pasiūlymus dėl rekomendacijų įgyvendinimo teikia Finansų ministerijai;

245.4. viešina vertinimo rezultatus;

245.5. užtikrina, kad vertinimo ataskaitose pateiktos rekomendacijos ir susiję Vyriausybės sprendimai būtų įgyvendinami laiku.

246. Lietuvos statistikos departamentas bendradarbiauja su atsakingais už vertinimą strateginio valdymo sistemos dalyviais, Finansų ministerija, STRATA, Vyriausybės kanceliarija ir teikia jiems duomenis, kurių reikia vertinimui atlikti.

247. RPPl vertinimą organizuoja RPP valdytojas, kuris papildomai atlieka šias funkcijas:

247.1. įvertinęs iš RPT gautus siūlymus dėl RPPl vertinimo poreikio, parengia bendrą siūlymą dėl RPP vertinimo poreikio ir teikia jį Finansų ministerijai;

247.2. sudaro RPPl vertinimo priežiūros grupę;

247.3. atlieka RPPl vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną;

247.4. atlieka kitas RPPl vertinimo funkcijas.

248. Vertinant RPPl dalyvauja RPT, kurios atlieka šias funkcijas:

248.1. rengia ir teikia RPP valdytojui siūlymus dėl RPPl vertinimo poreikio;

248.2. dalyvauja RPP valdytojo sudarytoje RPPl vertinimo priežiūros grupėje;

248.3. pagal kompetenciją įgyvendina RPPl vertinimo ataskaitose pateiktas rekomendacijas ar koordinuoja jų įgyvendinimą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VIEŠŲJŲ IŠLAIDŲ PERŽIŪRA

249. Viešųjų išlaidų peržiūros (toliau – išlaidų peržiūra) metu remiantis ministerijų ir ministrų valdymo sričių įstaigų patirtų išlaidų analize priimami sprendimai dėl jų vykdomų tęstinės veiklos priemonių įgyvendinimo ir (arba) finansavimo pakeitimų. Išlaidų peržiūra atliekama siekiant nustatyti ministerijų ir ministrų valdymo sričių įstaigų naudojamų ir (arba) kitiems subjektams skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, skirtų tęstinei veiklai finansuoti, efektyvumą.

250. Pasiūlymą dėl išlaidų peržiūros objekto iki pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų rengia Finansų ministerija suderindama su Vyriausybės kanceliarija. Išlaidų peržiūra gali būti atliekama ministrų arba Ministro Pirmininko iniciatyva, taip pat remiantis Valstybės kontrolės, Europos Komisijos ir (arba) tarptautinių organizacijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Tarptautinio valiutos fondo ir kitų organizacijų) rekomendacijomis.

251. Pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu, įvertinus (n – 1) metais ministerijų ir ministrų valdymo sričių įstaigų pasiektus rezultatus ir panaudotus valstybės biudžeto asignavimus, sutariama dėl einamaisiais metais planuojamos atlikti išlaidų peržiūros vienoje arba keliose ministrų valdymo srityse.

252. Išlaidų peržiūros atlikimo procesą, atsižvelgdama į pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų susitarimus ir (arba) tarptautinių organizacijų rekomendacijas, koordinuoja Finansų ministerija, iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. sudarydama išlaidų peržiūros priežiūros grupę (toliau – priežiūros grupė).

253. Į priežiūros grupę įtraukiami Finansų ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos, atitinkamos ministerijos, kurios ministro valdymo srityje atliekamos išlaidų peržiūros, atstovai, taip pat prireikus gali būti kviečiami ir kitų įstaigų ir institucijų atstovai.

254. Išlaidų peržiūrą atlieka Finansų ministerija ir (arba) viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra. Išlaidų peržiūros atliekamos vadovaujantis finansų ministro tvirtinamomis viešųjų išlaidų peržiūros metodinėmis gairėmis (toliau – viešųjų išlaidų peržiūros metodinės gairės).

255. Atliekant išlaidų peržiūrą, gali būti naudojami STRATA ir kitų institucijų atliekamų viešosios politikos, planavimo dokumentų vertinimų, poveikio vertinimų, kaštų ir naudos analizės, Valstybės kontrolės atliktų auditų ir kitų veiksmų ir dokumentų, kuriuose vertinamas tęstinės veiklos lėšų panaudojimo efektyvumas, rezultatai.

256. Iki kitų metų gegužės 1 d. Finansų ministerija apibendrina einamaisiais metais atliktų išlaidų peržiūros rezultatus, parengia ir teikia rekomendacijas pasitarimams dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų. Įvertinus Finansų ministerijos rekomendacijas, pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu siūloma mažinti, didinti ir (arba) perskirstyti planuojamą tęstinės veiklos priemonių finansavimą ir (arba) įgyvendinti kitas rekomendacijas. Pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu priėmus sprendimą įgyvendinti išlaidų peržiūros rezultatų pagrindu suformuluotas rekomendacijas (toliau – išlaidų peržiūros rekomendacijos), jos kartu su išlaidų peržiūros ataskaita iki atitinkamų metų rugpjūčio 1 d. skelbiamos Finansų ministerijos interneto svetainėje.

257. Pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu priėmus sprendimą įgyvendinti išlaidų peržiūros rekomendacijas, ministerija, kurios ministro valdymo srityje buvo atlikta išlaidų peržiūra, už šių rekomendacijų įgyvendinimą atsiskaito savo metinėje veiklos ataskaitoje.

258. Išlaidų peržiūros rekomendacijų įgyvendinimo priežiūrą organizuoja Finansų ministerija.

259. Savivaldybės, rengdamos savo biudžetus, mutatis mutandis vadovaujasi Metodikos 249 ir 254 punktais.

260. Išlaidų peržiūrų metodinės konsultacijų pagalbos centro funkcijas atlieka viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra: rengia ir tobulina viešųjų išlaidų peržiūros metodines gaires; teikia konsultacijas ir metodinę pagalbą strateginio valdymo sistemos dalyviams, atliekantiems viešųjų išlaidų peržiūras ir dalyvaujantiems jas atliekant; sistemina informaciją apie atliekamas viešųjų išlaidų peržiūras ir (arba) atliktų viešųjų išlaidų peržiūrų rezultatus (rekomendacijas).

VI SKYRIUS

ĮRODYMŲ NAUDOJIMAS, KŪRIMAS IR DEPONAVIMAS

261. Strateginio valdymo sistemos dalyviai planavimo dokumentuose ir (arba) kituose sprendimus įtvirtinančiuose teisės aktuose arba juos lydinčiuose dokumentuose nurodo, kokiais Įrodymais ir (ar) konkrečiais duomenimis buvo remtasi rengiant planavimo dokumentus ir (arba) priimant sprendimą.

262. Įrodymai kaupiami ir saugomi duomenų bazėje „Analitinės informacijos biblioteka“ (toliau – AIB) ir yra viešai prieinami visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams ir visuomenei. AIB kaupiami ir saugomi strateginio valdymo sistemos dalyvių atliktų arba užsakytų vertinimų, išlaidų peržiūrų, tyrimų ir analizių rezultatai (ataskaitos), kurie naudojami rengiant NPP, PP, PP pažangos priemonių aprašus, teisinio reguliavimo iniciatyvas ar priimant kitus sprendimus.

263. Už Įrodymų tvarkymą ir AIB funkcionalumą atsako Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (toliau – AIB valdytojas).

264. Įrodymai AIB tvarkomi intelektinę nuosavybę ir asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

265. STRATA teikia rekomendacijas strateginio valdymo sistemos dalyviams ir AIB valdytojui dėl Įrodymų pateikimo į AIB, jų saugojimo ir AIB saugomų Įrodymų naudojimo procesų tobulinimo.

266. Strateginio valdymo sistemos dalyviai, planuodami pažangos ir tęstinę veiklą ar siekdami ją tobulinti, pirmiausiai įvertina AIB kaupiamų Įrodymų tinkamumą ir pakankamumą sprendimui rengti ir (arba) jam priimti.

267. Jeigu AIB kaupiamų įrodymų nepakanka sprendimui priimti, už sprendimo parengimą ir (arba) priėmimą atsakingas strateginio valdymo sistemos dalyvis inicijuoja Įrodymų kūrimą. Įrodymus už sprendimo parengimą ir (arba) priėmimą atsakingas strateginio valdymo sistemos dalyvis gali kurti pats ir (arba) jiems kurti pasitelkti kitus subjektus.

268. Įrodymai kuriami remiantis jau esamais Įrodymais, antriniais duomenimis iš nacionalinių ir tarptautinių šaltinių ir (arba) surinktais pirminiais duomenimis.

269. Už sprendimo parengimą ir (arba) priėmimą atsakingas strateginio valdymo sistemos dalyvis Įrodymus, nurodytus Metodikos 261 punkte, AIB valdytojui pateikia per 1 (vieną) mėnesį nuo galutinio jų parengimo. AIB valdytojui pateikiami galutiniai analizės rezultatai (ataskaita) ir nurodoma papildoma informacija apie teikiamą Įrodymą, užpildant AIB valdytojo kartu su STRATA parengtą ir AIB valdytojo interneto svetainėje skelbiamą formą. Už teikiamų duomenų apie sukurtą Įrodymą teisingumą atsakingas juos teikiantis strateginio valdymo sistemos dalyvis.

270. Strateginio valdymo sistemos dalyvių užsakymu atliktų apklausų (kiekybinių tyrimų) pirminiai duomenys, naudojami sprendimams priimti, teikiami Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvui (toliau – LiDA), administruojamam Kauno technologijos universiteto, atsižvelgiant į duomenų anonimiškumo ir konfidencialumo reikalavimus ir užtikrinant duomenų atvirą prieigą.

271. Strateginio valdymo sistemos dalyvis per 1 (vieną) mėnesį po galutinių apklausos rezultatų priėmimo iš apklausos vykdytojo pateikia LiDA apklausos pirminių duomenų elektronines laikmenas, kuriose integruoti pilni klausimų ir atsakymų variantų reikšmių pavadinimai, tyrimo klausimyną, korteles, kitus tyrimo instrumentus (jeigu buvo naudojami) ir lauko tyrimo atlikimo techninę ataskaitą.

__________________

Strateginio valdymo metodikos

2 priedas

PROJEKTINIO VALDYMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Projektinio valdymo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama strateginio projektų portfelio ir plėtros programos (toliau – PP) valdytojo projektų portfelio sudarymo, strateginio projektų portfelio projektų ir kitų PP valdytojo projektų portfelio projektų inicijavimo, planavimo, įgyvendinimo stebėsenos, užbaigimo ir valdymo tvarka.

2. Apraše vartojamos sąvokos:

2.1. Projekto arba projektų programos apimtis (toliau – apimtis) – projekto arba projektų programos tikslų ir rezultatų, jiems pasiekti keliamų reikalavimų ir skirtų veiklų visuma.

2.2. Projekto savininkas – plėtros programos valdytojo sudarytos komisijos paskirtas asmuo, atsakingas už projekto tikslų ir rezultatų pasiekimą, komunikaciją su projekto vadovu, išteklių užtikrinimą.

2.3. Projektų programos savininkas – plėtros programos valdytojo sudarytos komisijos paskirtas asmuo, atsakingas už projektų programos tikslų ir rezultatų pasiekimą, įgyvendinant projektų programą, taip pat už komunikaciją su projektų savininkais.

2.4. Projekto vadovas – plėtros programos valdytojo sudarytos komisijos paskirtas asmuo, atsakingas už projekto apimties planavimą, komandos suformavimo organizavimą, įgyvendinimo organizavimą ir stebėseną, išteklių panaudojimą, komunikaciją, rizikų valdymą, rezultatų kokybės užtikrinimą.

2.5. Projektų programos vadovas – plėtros programos valdytojo sudarytos komisijos paskirtas asmuo, atsakingas už projektų programos apimties planavimą, projektų programos įgyvendinimo organizavimą ir stebėseną, rizikų valdymą, rezultatų kokybės užtikrinimą ir komunikaciją su projektų vadovais.

2.6. Projektų valdymo tarnyba – plėtros programos valdytojo struktūrinis padalinys, kuriam priskirta projektinio valdymo koordinavimo ir projektų bei projektų programų įgyvendinimo stebėsenos funkcija.

2.7. Rizika – tikimybė, kad dėl aplinkybių, galinčių daryti teigiamą (galimybės) ar neigiamą (grėsmės) poveikį projekto arba projektų programos tikslui ar rezultatų pasiekimui, bus patirta teigiamų ar neigiamų pasekmių.

2.8. Plėtros programos valdytojo projektų portfelis – plėtros programos valdytojo koordinuotai Apraše nustatyta tvarka valdomų į strateginį projektų portfelį įtrauktų projektų ir (arba) projektų programų ir kitų plėtros programos valdytojo projektų ir (arba) projektų programų, kuriuos plėtros programos valdytojas nusprendė valdyti Aprašo nustatyta tvarka, visuma.

2.9. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme ir Strateginio valdymo metodikoje.

3. Projektų arba projektų programų informacijai (išskyrus informaciją, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį) kaupti, tvarkyti, apdoroti, sisteminti ir saugoti naudojama Portfelių ir projektų valdymo informacinė sistema (toliau – PPVIS).

4. Esant nenumatytoms aplinkybėms, dėl kurių negalima naudotis PPVIS, Apraše nustatyta informacija pateikiama elektroninėmis ryšių priemonėmis. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių nebuvo galima naudotis PPVIS, Apraše nustatyta informacija nedelsiant pateikiama per PPVIS.

5. Informacija, kuri sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį, teikiama teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos administravimą, nustatyta tvarka.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija apie visus Apraše nurodytus savo arba Vyriausybės sudarytos Strateginio projektų portfelio komisijos (toliau – Komisija) sprendimus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos elektroninėmis ryšių priemonėmis informuoja atitinkamus PP valdytojus ir pateikia su priimtais sprendimais susijusią informaciją.

7. Siekdama vienodos Apraše nustatytų procedūrų vykdymo praktikos, Vyriausybės kanceliarija rengia metodines projektinio valdymo rekomendacijas.

II SKYRIUS

PROJEKTINIO VALDYMO DALYVIAI IR JŲ KOMPETENCIJA

8. Projektinio valdymo dalyviai:

8.1. Komisija;

8.2. PP valdytojo sudaryta komisija (toliau – PP valdytojo komisija);

8.3. Vyriausybės kanceliarija;

8.4. PP valdytojai;

8.5. strateginio projektų portfelio savininkas – Ministras Pirmininkas;

8.6. PP valdytojo projektų portfelio savininkas – PP valdytojo paskirtas asmuo;

8.7. strateginio projektų portfelio vadovas ir PP valdytojo projektų portfelio vadovas – strateginio projektų portfelio savininko ir atitinkamai PP valdytojo projektų portfelio savininko paskirtas asmuo;

8.8. projekto savininkas;

8.9. projektų programos savininkas;

8.10. projekto vadovas;

8.11. projektų programos vadovas;

8.12. projekto arba projektų programos ir ją sudarančių projektų komanda – asmenų grupė, dirbanti pagal nustatytas funkcijas projekto arba projektų programos tikslui pasiekti;

8.13. Projektų valdymo tarnyba (toliau – PVT);

8.14. Projektų arba projektų programos priežiūros grupė (toliau – PPG) – PP valdytojo komisijos arba Komisijos siūlymu PP valdytojo sudaroma grupė, kurios paskirtis – atlikti projekto arba projektų programos įgyvendinimo priežiūrą ir stebėseną.

9. Komisija:

9.1. sudaro ir tvirtina strateginį projektų portfelį;

9.2. svarsto ir priima sprendimą atskirai dėl kiekvieno naujo projekto ir (arba) projektų programos įtraukimo į strateginį projektų portfelį;

9.3. vertina ir tvirtina projektų ir (arba) projektų programų, siūlomų įtraukti į strateginį projektų portfelį, pasiūlymus, įtrauktų į strateginį projektų portfelį projektų ir projektų programų planus, pokyčių prašymus, baigiamąsias ataskaitas, kuriems pritarta PP valdytojo komisijoje;

9.4. vertina į strateginį projektų portfelį įtrauktų projektų arba projektų programų įgyvendinimo rezultatus, sprendžia kylančius tarpinstitucinius klausimus dėl tų projektų ir (arba) projektų programų įgyvendinimo, vertina ir priima sprendimus dėl tų projektų ir (arba) projektų programų rizikų valdymo;

9.5. koordinuoja į strateginį projektų portfelį įtrauktų projektų ir (arba) projektų programų įgyvendinimo procesą;

9.6. atlieka kitas, su strateginio projektų portfelio valdymu susijusias, funkcijas.

10. PP valdytojo komisija:

10.1. sudaro ir tvirtina PP valdytojo projektų portfelį;

10.2. paskiria visų PP valdytojo projektų portfelio projektų ir (arba) programų savininkus ir projektų ir (arba) projektų programų vadovus;

10.3. svarsto ir tvirtina projektų ir (arba) projektų programų, siūlomų įtraukti į PP valdytojo projektų portfelį, bet nesiūlomų įtraukti į strateginį projektų portfelį, pasiūlymus, PP valdytojo projektų portfelio projektų ir (arba) projektų programų, neįtrauktų į strateginį projektų portfelį, planus, pokyčių prašymus, baigiamąsias ataskaitas;

10.4. svarsto ir pritaria dėl projektų ir (arba) projektų programų, siūlomų įtraukti į strateginį projektų portfelį, pasiūlymų, strateginio projektų portfelio projektų ir (arba) projektų programų planų, pokyčių prašymų, baigiamųjų ataskaitų teikimo Komisijai tvirtinti;

10.5. vertina visų PP valdytojo projektų portfelio projektų arba projektų programų įgyvendinimo rezultatus, sprendžia kylančius tarpinstitucinius klausimus dėl tų projektų ir (arba) projektų programų įgyvendinimo, vertina ir priima sprendimus dėl tų projektų ir (arba) projektų programų rizikų valdymo;

10.6. valdo visų PP valdytojo projektų portfelio projektų ir (arba) projektų programų įgyvendinimo procesą ir optimizuoja išteklių tiems projektams ir (arba) projektų programoms įgyvendinti naudojimą;

10.7. atlieka kitas, su PP valdytojo projektų portfelio valdymu susijusias, funkcijas, nustatytas PP valdytojo patvirtintame komisijos darbo reglamente.

11. Strateginio projektų portfelio arba PP valdytojo projektų portfelio savininkas:

11.1. formuoja strateginio projektų portfelio ir PP valdytojo projektų portfelio apimtį, nustato projektus arba projektų programas, kuriuos siūlo atitinkamai Komisijai arba PP valdytojo komisijai įtraukti į strateginį projektų portfelį arba PP valdytojo projektų portfelį;

11.2. teikia atitinkamai Komisijai arba PP valdytojo komisijai pasiūlymus dėl iškilusių klausimų, valdant rizikas, naudojant finansinius ir žmogiškuosius išteklius projektuose arba projektų programose;

12. Strateginio projektų portfelio arba PP valdytojo projektų portfelio vadovas, jeigu toks paskirtas:

12.1. atlieka atitinkamai strateginio projektų portfelio arba priskirto PP valdytojo projektų portfelio stebėseną, už kurią atsiskaito atitinkamai Komisijai arba PP valdytojo komisijai;

12.2. vertina ir valdo projektų ir (arba) projektų programų tarpusavio priklausomumą;

12.3. teikia projektų ir projektų programų savininkams rekomendacijas ir pasiūlymus dėl iškilusių rizikų valdymo ir problemų sprendimo.

13. Projekto savininkas:

13.1. teikia PP valdytojo komisijai pasiūlymus dėl projekto vadovo kompetencijų, veiklų ir atsakomybių;

13.2. vertina projekto vadovo pasiūlymus dėl projekto komandos narių kompetencijų, funkcijų ir atsakomybių;

13.3. vertina projekto vadovo parengtus projekto planus, eigos ataskaitas, pokyčio prašymus, baigiamąsias ataskaitas ir priima sprendimą dėl jų teikimo PP valdytojo komisijai;

13.4. nustato ir vertina projekto rizikas, prireikus imasi jų valdymo priemonių;

13.5. atsiskaito PP valdytojo komisijai, taip pat Komisijai, jeigu projektai įtraukti į strateginį projektų portfelį, už pasiektus rezultatus (stebėsenos rodiklius).

14. Projektų programos savininkas:

14.1. teikia PP valdytojo komisijai pasiūlymus dėl projektų programos vadovo kompetencijų, veiklų ir atsakomybių;

14.2. vertina projektų programos vadovo pasiūlymus dėl projektų programos projektų vadovų kompetencijų, funkcijų ir atsakomybių;

14.3. vertina projektų programos vadovo parengtus projektų programos planus, eigos ataskaitas, pokyčio prašymus, baigiamąsias ataskaitas ir priima sprendimą dėl jų teikimo PP valdytojo komisijai.

14.4. nustato ir vertina projektų programos rizikas, prireikus imasi jų valdymo priemonių;

14.5. atsiskaito PP valdytojo komisijai, taip pat Komisijai, jeigu projektų programa įtraukta į strateginį projektų portfelį, už pasiektus rezultatus (stebėsenos rodiklius).

15. Projekto vadovas:

15.1. teikia projekto savininkui pasiūlymus dėl projekto komandos narių kompetencijų, veiklų ir atsakomybių;

15.2. rengia atitinkamai pagal Aprašo 28, 34, 43 ir 50 punktus projekto planą, pokyčio prašymą, projekto įgyvendinimo eigos ataskaitas ir baigiamąją ataskaitą ir visa tai suderina su projekto savininku;

15.3. vadovauja projekto komandai;

15.4. vykdo projekto įgyvendinimo stebėseną pagal patvirtintą projekto planą;

15.5. vertina projekto rizikas, rengia rizikų valdymo planą, koordinuoja šio plano vykdymą;

15.6. sprendžia įgyvendinant projektą iškilusias problemas;

15.7. rengia projekto komunikacijos valdymo planą ir koordinuoja šio plano vykdymą;

15.8. fiksuoja informaciją apie projekto įgyvendinimo metu įgytą patirtį.

16. Projektų programos vadovas:

16.1. teikia projektų programos savininkui pasiūlymus dėl projektų programą sudarančių projektų vadovų kompetencijos, veiklų ir atsakomybių;

16.2. rengia atitinkamai pagal Aprašo 28, 34, 43 ir 50 punktus projektų programos planą, pokyčio prašymą, projektų programos įgyvendinimo eigos ataskaitas ir baigiamąją ataskaitą pagal projektų programą sudarančių projektų vadovų pateiktą informaciją ir visa tai suderina su projektų programos savininku;

16.3. vadovauja projektų programos projektų vadovams;

16.4. vykdo projektų programos įgyvendinimo stebėseną pagal patvirtintą projektų programos planą;

16.5. vertina projektų programos rizikas, rengia rizikų valdymo planą, koordinuoja šio plano vykdymą;

16.6. sprendžia problemas, iškilusias įgyvendinant projektų programą;

16.7. rengia projektų programos komunikacijos valdymo planą ir koordinuoja šio plano vykdymą;

16.8. fiksuoja informaciją apie projektų programos įgyvendinimo metu įgytą patirtį.

17. Projekto arba projektų programos ir ją sudarančių projektų komandos dalyvauja rengiant projekto ir (arba) projektų programos veiklų išskaidymo struktūrą, nustatant veiklų priklausomybę ir atlikimo trukmę, nustatant ir vertinant projekto ir (arba) projektų programos įgyvendinimo apribojimus ir nuokrypius, suinteresuotąsias šalis, rizikas, atlieka projekto arba projektų programos plane suplanuotas veiklas, vykdo rizikų ir komunikacijos valdymo planuose numatytus veiksmus.

18. PVT:

18.1. koordinuoja projektų ir (arba) projektų programų valdymą ir vykdo stebėseną pagal Aprašo nuostatas;

18.2. tikrina ir vertina projektų ir (arba) projektų programų pasiūlymų, planų, eigos ataskaitų, pokyčio prašymų ir baigiamųjų ataskaitų atitiktį Apraše nustatytiems reikalavimams;

18.3. kontroliuoja ir vykdo PP valdytojo projektų portfelio projektų ir projektų programų įgyvendinimo stebėseną;

18.4. teikia konsultacijas projektinio valdymo klausimais projektinio valdymo dalyviams ir suinteresuotosioms šalims dėl Aprašo nuostatų taikymo;

18.5. rengia ir teikia PP valdytojo projektų portfelio statuso ataskaitas Aprašo 37 punkte nurodytiems subjektams;

18.6. teikia PP valdytojo komisijai projektų ir (arba) projektų programų pasiūlymus, planus, pokyčio prašymus ir baigiamąsias ataskaitas;

18.7. teikia PP valdytojui pasiūlymus dėl projektinio valdymo tobulinimo;

18.8. ūkiškai ir techniškai aptarnauja PP valdytojo komisiją.

19. PPG, jeigu sudaryta:

19.1. atlieka projekto arba projektų programos įgyvendinimo eigos papildomą stebėseną;

19.2. vertina projekto arba projektų programos rezultatų atitiktį nustatytiems projekto arba projektų programos tikslams;

19.3. sprendžia tarpinstitucinius projekto arba projektų programos įgyvendinimo priežiūros klausimus;

19.4. atlieka kitas funkcijas, nustatytas PPG darbo organizavimo tvarkos apraše, kurį tvirtina PP valdytojas.

III SKYRIUS

STRATEGINIO PROJEKTŲ PORTFELIO IR PP VALDYTOJO PROJEKTŲ PORTFELIO SUDARYMAS

20. Vyriausybės kanceliarijai inicijavus strateginio projektų portfelio sudarymą, PP valdytojai rengia pasiūlymus dėl projektų ir (arba) projektų programų įtraukimo į strateginį projektų portfelį.

21. Projekto ir (arba) projektų programos pasiūlyme nurodomi šie duomenys:

21.1. bendrieji duomenys – PP valdytojo pavadinimas, projekto arba projektų programos pavadinimas, projekto arba projektų programos savininko vardas, pavardė, pareigos;

21.2. strateginė atitiktis – Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane (toliau – VPNĮP) numatyto darbo, priemonės, iniciatyvos ar kito elemento, kuriuo įgyvendinamas Vyriausybės veiklos prioritetas, pavadinimas ir numeris, plėtros programos pavadinimas, Vyriausybės nutarimo, kuriuo programa patvirtinta, numeris ir data, pažangos priemonės pavadinimas, numeris, data, pažangos priemonės elemento pavadinimas, PP valdytojo strateginiame veiklos plane nustatytas veiklos prioritetas, kai tai susiję su projekto arba projektų programos tęstinumu arba tęstinėmis veiklomis;

21.3. projekto arba projektų programos tikslas;

21.4. numatomas įgyvendinimo laikotarpis – pradžia, pabaiga;

21.5. preliminarus biudžetas;

21.6. etapai arba pagrindinės veiklos, kurias sudaro strateginio valdymo sistemos elementai (VPNĮP veiksmų, pažangos priemonių, jų veiklų, poveiklių ir kitų elementų pavadinimai), siekiami arba preliminarūs rezultatai, jų stebėsenos rodikliai ir terminai, jeigu pasiūlymo rengimo metu tokia informacija žinoma;

21.7. suinteresuotosios šalys;

21.8. rizikos ir jų įvertinimo duomenys;

21.9. prireikus – papildomi dokumentai, kuriais pagrindžiama Aprašo 21.4–21.8 papunkčiuose pateikta informacija.

22. Kai teikiamas projektų programos pasiūlymas, papildomai nurodomi ją sudarančių projektų pavadinimai ir juose pateikti duomenys pagal Aprašo 21.6 papunktį.

23. Projektų programos, kurią siūloma įtraukti į strateginį projektų portfelį, pasiūlymą rengia tas PP valdytojas, kuriam atitinkama pažangos priemonė, įgyvendinama šia projektų programa, yra priskirta programavimo lygmens planavimo dokumente (toliau – už projektų programą atsakingas PP valdytojas). PP valdytojai, kurių projektai įtraukti į projektų programą, teikia informaciją pagal Aprašo 21 punktą už projektų programą atsakingam PP valdytojui. Projektų programa gali būti formuojama Komisijos sprendimu sujungiant to paties PP valdytojo pateiktus projektų pasiūlymus, taip pat sujungiant skirtingų PP valdytojų pateiktus projektų pasiūlymus. Tokiu atveju Komisija priima sprendimą dėl PP valdytojo, atsakingo už projektų programą.

24. PP valdytojo parengtas projekto ir (arba) projektų programos pasiūlymas, suderintas su PP valdytojo PVT, teikiamas PP valdytojo komisijai.

25. PP valdytojo komisijai pritarus projekto ir (arba) projektų programos, kurią siūloma įtraukti į strateginį projektų portfelį, pasiūlymui, jis teikiamas Komisijai tvirtinti. Patvirtinusi pateiktus projektų ir (arba) projektų programų pasiūlymus, Komisija sudaro ir patvirtina strateginį projektų portfelį, į kurį įtraukti projektai ir (arba) projektų programos įtraukiami į atitinkamo PP valdytojo projektų portfelį.

26. Projektų ir (arba) projektų programų, kurių nesiūloma įtraukti į strateginį projektų portfelį, pasiūlymus patvirtina PP valdytojo komisija ir juos įtraukia į PP valdytojo projektų portfelį.

27. Strateginis projektų portfelis ir PP valdytojo projektų portfelis atnaujinami, jeigu reikia įtraukti naujus projektus ir (arba) projektų programas, išbraukti įgyvendintus projektus ir (arba) projektų programas.

IV SKYRIUS

strateginį projektų portfelĮ ir PP VALDYTOJO PROJEKTŲ PORTFELĮ SUDARANČIŲ PROJEKTŲ ir projektų programų planavimAS ir įgyvendinimo stebėsena

28. Komisija, kai projektas arba projektų programa įtraukti į strateginį projektų portfelį, arba PP valdytojo komisija, kai projektai ir (arba) projektų programos įtraukti tik į PP valdytojo projektų portfelį, nustato terminą, per kurį projekto arba projektų programos vadovas parengia atitinkamai projekto arba projektų programos planą. Plane pateikiami šie duomenys:

28.1. duomenys pagal Aprašo 21.1–21.4 papunkčius;

28.2. tvarkaraštis – etapai, veiklos ir jas sudarančių elementų pavadinimai, jų įgyvendinimo pradžios ir pabaigos datos, vadovaujantis projektą arba projektų programą įgyvendinančiais investiciniais projektais ir (arba) VPNĮP nustatytais veiksmais ir jų įgyvendinimo terminais, pažangos priemonės veiklomis ir jų įgyvendinimo terminais;

28.3. rezultatai, jų stebėsenos rodikliai ir terminai;

28.4. planuojamas biudžetas – pagal finansavimo šaltinius pamečiui, pradedant pirmaisiais ir baigiant paskutiniais projekto arba projektų programos įgyvendinimo metais;

28.5. suinteresuotosios šalys ir jų vertinimo duomenys;

28.6. projekto arba projektų programos komandos – projekto arba projektų programos vadovo ir komandos narių kontaktiniai duomenys ir atsakomybės;

28.7. tęstinumo biudžetas – lėšų poreikis rezultatams palaikyti ir kokiam laikotarpiui, jei numatyta;

28.8. rizikos ir jų vertinimo duomenys;

28.9. rizikų valdymo plano duomenys, kai sudaromas rizikų valdymo planas;

28.10. komunikacijos plano duomenys, kai sudaromas komunikacijos planas.

29. Jei projekto arba projektų programos įgyvendinimą numatoma finansuoti pažangos lėšomis, tai projekto arba projektų programos planas rengiamas pagal pažangos priemonių aprašų bei projektų įgyvendinimo planų duomenis. Duomenys neteikiami tais atvejais, kai jie importuojami iš kitų informacinių sistemų.

30. Projekto arba projektų programos vadovas suderina atitinkamai projekto arba projektų programos planą su projekto arba projektų programos savininku ir pateikia PVT. PVT pateikia projekto arba projektų programos planą PP valdytojo komisijai.

31. PP valdytojo komisijai priėmus sprendimą dėl projekto arba projektų programos, kurie įtraukti į strateginį projektų portfelį, plano teikimo Komisijai, PP valdytojas pateikia planą Vyriausybės kanceliarijai. Į kito PP valdytojo projektų programą įtraukto projekto planą PP valdytojas teikia kitam PP valdytojui.

32. Vyriausybės kanceliarija įvertina gautą projekto arba projektų programos planą ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki Komisijos posėdžio dienos planą pateikia Komisijos nariams arba grąžina pateikusiam PP valdytojui, nurodydama priežastis ir terminą, per kurį planas turi būti patikslintas.

33. Komisijai patvirtinus projekto arba projektų programos, įtrauktos į strateginį projektų portfelį, planą, o PP valdytojo komisijai patvirtinus projekto arba projektų programos, įtrauktos į PP valdytojo projektų portfelį, tačiau neįtrauktos į strateginį projektų portfelį, planą, projektą arba projektų programą įgyvendina projekto arba projektų programos ir ją sudarančių projektų komandos, vykdydamos projekto arba projektų programos plane ir (arba) projektų programą sudarančių projektų planuose numatytas veiklas.

34. Projekto arba projektų programos stebėsenos metu atitinkamai projekto arba projektų programos vadovas rengia ir teikia PVT atitinkamai su projekto arba projektų programos savininku suderintą projekto arba projektų programos įgyvendinimo eigos ataskaitą, kurioje pateikiami šie duomenys:

34.1. tvarkaraščio elementų įgyvendinimo informacija – elementų pavadinimai, suplanuota veiklų pradžia ir pabaiga, įvykdymo data, įgyvendinimo trukmė, faktinis baigtumas, tvarkaraščio elementų įgyvendinimo vertinimo komentarai;

34.2. biudžeto informacija – suplanuotas biudžetas ir faktinės išlaidos pagal finansavimo šaltinius, biudžeto panaudojimo komentarai;

34.3. projekto arba projektų programos apimties įvertinimo komentarai.

34.4. aktualios rizikos, jų vertinimo informacija, problemos ir jų sprendimo informacija.

35. Projekto, įtraukto į kito PP valdytojo projektų programą, projekto įgyvendinimo eigos ataskaitą projekto vadovas pateikia už projektų programą atsakingam PP valdytojui.

36. PVT, įvertinusi PP valdytojo projektų portfelio projektų arba projektų programų įgyvendinimo eigos ataskaitas, jose pateiktų duomenų pagrindu rengia PP valdytojo projektų portfelio statuso ataskaitą, kurią teikia PP valdytojo komisijai arba PP valdytojo projektų portfelio vadovui, jeigu toks paskirtas. Šis, įvertinęs PP valdytojo projektų portfelio statuso ataskaitą, ją teikia PP valdytojo komisijai.

37. PP valdytojas teikia projekto arba projektų programos, kurie įtraukti į strateginį projektų portfelį, įgyvendinimo eigos ataskaitą Strateginio valdymo metodikos 225 punkte nustatyta tvarka.

38. Vyriausybės kanceliarija, gavusi strateginio projektų portfelio projekto arba projektų programos įgyvendinimo eigos ataskaitą, įvertina, ar veiklos įgyvendintos ir ar tikslai ir stebėsenos rodikliai pasiekti pagal projekto arba projektų programos plane numatytą apimtį, biudžetą, veiklų tvarkaraštį, išanalizuoja rizikas, dėl kurių gali būti nukrypta nuo plane numatytos apimties, biudžeto ir nustatytų terminų. Vyriausybės kanceliarija, nustačiusi projekto arba projektų programos įgyvendinimo eigos ataskaitoje pateiktų duomenų trūkumą, turi teisę šią ataskaitą grąžinti PP valdytojui patikslinti, nurodydama priežastis ir terminą, per kurį ataskaita turi būti patikslinta.

39. Vyriausybės kanceliarija, įvertinusi strateginio projektų portfelio projektų arba projektų programų įgyvendinimo eigos ataskaitas, jose pateiktų duomenų pagrindu rengia strateginio projektų portfelio statuso ataskaitą, kurią teikia Komisijai arba strateginio projektų portfelio vadovui, jeigu toks paskirtas. Šis, įvertinęs strateginio projektų portfelio statuso ataskaitą, ją teikia Komisijai.

40. Strateginio projektų portfelio statuso ataskaitoje ir (arba) PP valdytojo projektų portfelio statuso ataskaitoje pateikiami šie duomenys:

40.1. projekto arba projektų programos bendra informacija – pavadinimas, savininko vardas, pavardė, pareigos, vadovo vardas, pavardė, pareigos, biudžetas, įgyvendinimo data;

40.2. projekto arba projektų programos įgyvendinimo informacija – veiklų vykdymo, rezultatų pasiekimo, biudžeto panaudojimo, apimties ir aktualių rizikų vertinimo informacija, nurodomas bendras projekto ir (arba) projektų programos vertinimas, pateikiami vertinimo komentarai.

41. Jeigu projekto arba projektų programos įgyvendinimo metu atsiranda projekto arba projektų programos plane numatytas nuokrypis nuo projekto arba projektų programos plane nustatytos apimties, biudžeto, veiklų tvarkaraščio, pasikeičia projekto arba projektų programos savininkas, projekto arba projektų programos vadovas parengia pokyčio prašymą, atnaujina planą, suderina pokyčio prašymą ir atnaujintą planą su projekto arba projektų programos savininku, PPG (jei yra sudaryta) ir pateikia PVT. PVT įvertina projekto arba projektų programos pokyčio prašymą ir nustačiusi, kad pateikta informacija išsami, tiksli ir pagrįsta, teikia PP valdytojo komisijai svarstyti.

42. Į kito PP valdytojo projektų programą įtraukto projekto vadovas projekto pokyčio prašymą ir atnaujintą projekto planą, patvirtintą projektą įgyvendinančio PP valdytojo komisijoje, pateikia projektų programos vadovui.

43. Projekto arba projektų programos pokyčio prašyme pateikiami šie duomenys:

43.1. bendra projekto arba projektų programos informacija – projekto arba projektų programos pavadinimas, projekto arba projektų programos savininko vardas, pavardė, pareigos, vadovo vardas, pavardė, pareigos;

43.2. keičiama projekto plano informacija (biudžetas, tvarkaraštis, rezultatai, įvertintos rizikos);

43.3. aprašomas siūlomas pokytis, pateikiamas sprendimas, nurodoma pasirinkta pokyčio alternatyva ir su ja susijusios pasekmės, jeigu jos turi įtakos projekto arba projektų programos rezultatams ir jų kokybei, veiklų įgyvendinimo terminui ir apimčiai, žmogiškiesiems ištekliams, nurodomos su atliekamu pokyčiu susijusios rizikos ir jų vertinimas;

43.4. prireikus pridedami papildomi dokumentai, kuriais pagrindžiama Aprašo 43.1 ir
43.2 papunkčiuose pateikta informacija.

44. PP valdytojo komisijai priėmus sprendimą dėl projekto arba projektų programos, kurie įtraukti į strateginį projektų portfelį, pokyčio, PP valdytojas pateikia pokyčio prašymą ir atnaujintą planą Vyriausybės kanceliarijai.

45. Vyriausybės kanceliarija, gavusi PP valdytojo pokyčio prašymą ir atnaujintą planą, įvertina nurodytą informaciją ir nustačiusi, kad pateikta informacija išsami, tiksli ir pagrįsta, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki Komisijos posėdžio dienos pokyčio prašymą ir atnaujintą planą pateikia Komisijos nariams.

46. Vyriausybės kanceliarija, nustačiusi, kad PP valdytojo pateiktame pokyčio prašyme ar atnaujintame plane pateikta informacija yra neišsami, netiksli ar nepagrįsta, grąžina dokumentus PP valdytojui patikslinti ir nurodo priežastis ir terminą, per kurį pokyčio prašymas ar atnaujintas planas turi būti patikslintas.

47. Projektas arba projektų programa, įtraukti į strateginį projektų portfelį, užbaigiami įvykdžius plane nurodytus darbus, projekto arba projektų programos vadovui parengus baigiamąją ataskaitą, PP valdytojo komisijai jai pritarus ir Komisijai ją patvirtinus. PP valdytojo projektų portfelio projektai ir projektų programos, neįtrauktos į strateginį projektų portfelį, užbaigiami atitinkamai PP valdytojo komisijai patvirtinus baigiamąją ataskaitą.

48. Projekto arba projektų programos vadovas per projekto arba projektų programos savininko nustatytą terminą parengia projekto arba projektų programos baigiamąją ataskaitą ir suderina ją su projekto arba projektų programos savininku, PPG, jei yra sudaryta, ir PVT.

49. Projekto, įtraukto į kito PP valdytojo projektų programą, vadovas pateikia projektų programos vadovui projekto baigiamąją ataskaitą, patvirtintą projektą įgyvendinančio PP valdytojo komisijoje.

50. Projekto arba projektų programos baigiamojoje ataskaitoje pateikiami šie duomenys:

50.1. duomenys pagal Aprašo 21.1–21.4 papunkčius;

50.2. faktinis įgyvendinimo laikotarpis;

50.3. apimtis – planuoti ir pasiekti rezultatai, jų perdavimo naudotojui informacija, neatlikti darbai;

50.4. planuotas biudžetas ir faktinės išlaidos, tęstinumo biudžetas, jeigu numatomas.

51. PP valdytojo komisijai pritarus dėl projekto arba projektų programos, įtrauktų į strateginį projektų portfelį, baigiamosios ataskaitos teikimo Komisijai, PP valdytojas projekto arba projektų programos baigiamąją ataskaitą pateikia Vyriausybės kanceliarijai ne vėliau kaip per
30 darbo dienų nuo plane numatytų darbų įvykdymo dienos.

52. Vyriausybės kanceliarija, gavusi projekto arba projektų programos, įtrauktos į strateginį projektų portfelį, baigiamąją ataskaitą, įvertina nurodytus projekto arba projektų programos duomenis, vertina pasiektus rezultatus pagal projekto arba projektų programos plane nustatytą apimtį, terminus ir biudžetą ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki Komisijos posėdžio dienos pateikia Komisijos nariams arba grąžina projekto arba projektų programos baigiamąją ataskaitą pateikusiam PP valdytojui patikslinti bei nurodo grąžinimo priežastis ir terminą, per kurį projekto arba projektų programos baigiamoji ataskaita turi būti patikslinta.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

53. Projekto arba projektų programos dokumentai saugomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais.

––––––––––––––––––

Regionas	Poveikio rodikliai, jų matavimo vienetai	Pradinė rodiklio reikšmė (metai)	Siektina tarpinė rodiklio reikšmė (metai)	Siektina galutinė rodiklio reikšmė (metai)
Nurodomas regiono pavadinimas	Nurodomas I skyriaus 1 dalyje pateiktas Regioninės plėtros įstatyme nustatytus regioninės politikos tikslus ir uždavinius įgyvendinančio NPP uždavinio poveikio rodiklio pavadinimas ir jo matavimo vienetas

Strateginio valdymo metodikos

7 priedas

(Regiono plėtros plano forma)

20...–20... M. ........................................................................ REGIONO PLĖTROS PLANAS

(konkretaus regiono pavadinimas)

I skyrius

REGIONO PLĖTROS PLANO TERITORINĖ APRĖPTIS ir

REGIONO ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

Regiono plėtros plano teritorinė aprėptis

Nurodomi savivaldybių, kurių vystymui skirtas regiono plėtros planas, pavadinimai ir pateikiamas teritorijos žemėlapis

_______________ REGIONO ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

Regiono problemos ir jų giluminės priežastys, sąsajos su Regionų plėtros programoje (toliau – RPP) nustatytomis pagrindinėmis regioninės plėtros problemomis

Pateikiama išsami regiono situacijos analizė, pagrindinės plėtros tendencijos, išskiriami ir apibūdinami pagrindiniai vidiniai ir išoriniai plėtros veiksniai.

Atskleidžiamos svarbiausios regiono plėtros problemos, jų giluminės priežastys ir (jei taikoma) nurodoma sąsaja su RPP nustatyta (-omis) pagrindine (-ėmis) regioninės plėtros problema (-omis), prie kurios (-ių) sprendimo bus prisidedama sprendžiant atitinkamą regiono plėtros problemą.

Informacija apie regiono plėtros problemas, jų gilumines priežastis ir (jei taikoma) sąsajas su RPP nustatyta (-omis) pagrindine (-ėmis) regioninės plėtros problema (‑omis) apibendrinama užpildant lentelę:

1 lentelė. Regiono problemos ir jų giluminės priežastys, sąsajos su RPP nustatytomis pagrindinėmis regioninės plėtros problemomis

Eil. Nr.	Regiono plėtros problemos	Regiono plėtros problemų giluminės priežastys	Regiono plėtros problemų ir jų priežasčių sąsaja su RPP nurodytomis pagrindinėmis regioninės plėtros problemomis
Eil. Nr.	Regiono plėtros problemos	Regiono plėtros problemų giluminės priežastys	Regioninės plėtros problemos	Regiono plėtros problemų ir jų giluminių priežasčių sąsajos su pagrindinėmis regioninės plėtros problemomis paaiškinimas
1	2	3	4	5
1.	Nurodoma nustatyta regiono plėtros problema	Išvardijamos nustatytos konkrečios giluminės regiono plėtros problemos priežastys	Jei taikoma, nurodoma (-os) RPP nustatyta (-os) regioninės plėtros problema (-os), prie kurios (-ių) sprendimo bus prisidedama sprendžiant regiono problemą (šalinant problemos priežastis arba sumažinant priežasčių poveikį)	Nurodoma regiono plėtros problemos ir jos priežasčių sąsaja su regioninės plėtros problema (-omis)

Funkcinės zonos, tikslinės teritorijos ir integruoto vystymo teritorijos (pildoma, jei tinkama)

Apibūdinamos suformuotos ir numatomos suformuoti funkcinės zonos (įskaitant apimančias savivaldybes daugiau nei viename regione), pagal Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 2 straipsnio 6 dalį nustatytos tikslinės teritorijos ir integruoto vystymo teritoritorijos, kurias vystant dalyvauja ar planuoja dayvauti regiono savivaldybės (apibrėžiamos teritorijos, jų vystymo tikslai, sprendimų, kuriais patvirtinti teritorijų integruoto vystymo strategijos, priėmimo datos, registracijos numeriai ir pavadinimai).

Jei numatomas regiono savivaldybių bendradarbiavimas su kito (-ų) regiono (-ų) savivaldybe (-ėmis) įgyvendinant bendrus veiksmus, tokiu atveju tai taip pat nurodoma atitinkamų regionų regionų plėtros planuose

Regiono stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (toliau – SSGG) analizė

Grafiškai pavaizduojama regiono SSGG ryšių schema ir aprašomi regiono stiprybių (palankių veiksnių), silpnybių (pagrindinių problemų priežasčių), galimybių (potencialiai regionui naudingų išorės sąlygų ir tendencijų) ir grėsmių (potencialiai regionui nenaudingų išorės sąlygų ir tendencijų) tarpusavio ryšiai, nurodant, kaip vienų veiksnių pokyčiai gali paveikti kitus, t. y. kaip sumažinti silpnybes bei grėsmes arba kaip jų išvengti išnaudojant galimybes, kaip silpnybės turėtų būti paverčiamos stiprybėmis, kaip grėsmės paverčiamos galimybėmis, stiprybės ir galimybės suderinamos, siekiant mažinti silpnybes

II skyrius

REGIONO PLĖTROS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

2 lentelė. Regiono plėtros tikslai ir uždaviniai

Eil. Nr.	Regiono plėtros tikslai ir uždaviniai		Stebėsenos rodiklio tipas	Stebėsenos rodikliai				Teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos	Išankstinės sąlygos
Eil. Nr.	Tikslų ir uždavinių pavadinimai	Tikslų ir uždavinių kodai	Stebėsenos rodiklio tipas	Rodiklio pavadinimas (matavimo vienetai)	Pradinė reikšmė (metai)	Tarpinė siektina reikšmė (metai)	Galutinė siektina reikšmė (metai)	Teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos	Išankstinės sąlygos
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10
1.	Įrašomas regiono plėtros tikslo pavadinimas. Regiono plėtros tikslas formuluojamas kaip išspręsta regiono lygmens problema, nurodant konkrečius probleminius aspektus (skirtumų nuo kitų regionų sumažinimą, regionų vidinių netolygumų sumažinimą, spartesnį gerą situaciją rodančių rodiklių reikšmių augimą (ar blogą situaciją rodančių rodiklių reikšmių mažėjimą ir pan.). Kai problema yra kompleksinė (pvz., ji apibūdinama keliais mažai susijusiais poveikio rodikliais ir (ar) skirtingi probleminiai aspektai būdingi skirtingoms regiono dalims), problemai spręsti gali būti nustatomi keli (bet ne daugiau kaip 3) regiono plėtros tikslai, o jiems pasiekti nustatomi skirtingi rodikliai^.	Įrašomas regiono plėtros tikslo kodas. Sudarant tikslo kodą, atskiriant brūkšneliais pažymimas penkiaženk-lis regiono kodas pagal teritorinių statistinių vienetų klasifikato-rių (NUTS) ir dviženklis skaitmuo, rodantis regiono plėtros tikslo eilės numerį regiono plėtros plane (pvz., Vilnius regiono plėtros plano pirmojo tikslo kodas – LT011-01)^.	Nurodomas (-i) RPP nurodyto (‑ų) rodiklio (-ių) tipas (‑ai): poveikio	Jei I skyriuje nurodytos regiono plėtros problemos sąsajos su RPP nustatyta (-omis) regioninės plėtros problema (-omis), šiame stulpelyje įrašomas (-i) RPP nurodytas (-i) rodiklis (-iai): pavadinimas (-ai) ir matavimo vienetas (-ai)	Jei taikoma, perkelia-ma iš RPP	Jei taikoma, perke-liama iš RPP. Nuro-domi rodiklio tarpinės reikšmės metai turi sutapti su RPP poveikio rodiklių metais (jei taiko-ma)	Jei taikoma, perkelia-ma iš RPP. Nurodomi rodiklio siektinos reikšmės metai turi sutapti su RPP poveikio rodiklių metais (jei taikoma)	Pildoma, jei taikomos privalomosios nuostatos (nurodomi Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano punktai, kuriais nustatytos teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos)	Pildoma, jei yra nustatyta RPP
1.1.	Įrašomas regiono plėtros uždavinio pavadinimas. Regiono plėtros uždavinys formuluojamas kaip pašalinta problemos priežastis (SSGG silpnybė), išnaudojant kitus palankius veiksnius (stiprybes, galimybes) arba sumažinant grėsmės poveikį. Uždaviniui priskiriami rezultato rodikliai rodo problemos priežasties kiekybinį pokytį arba pašalintą problemos priežastį	Įrašomas regiono plėtros uždavinio kodas. Sudarant uždavinio kodą, prie tikslo kodo pridedamas brūkšneliu atskirtas dviženklis skaitmuo, žymintis regiono plėtros uždavinio eilės numerį (pvz., Vilnius regiono plėtros plano pirmojo tikslo pirmasis uždavinys - LT011-01-01)	Nurodomas rodiklio (‑ių) tipas (‑ai): rezultato	Įrašomas rezultato rodiklio pavadinimas ir matavimo vienetas. Uždaviniui priskiriami rezultato rodikliai turi rodyti problemos priežasties kiekybinį pokytį arba pašalintą problemos priežastį. Nustatant rezultato rodiklius, būtina pasirinkti visus rezultato rodiklius, kurie yra numatyti finansavimo šaltinį reglamentuojančiuose teisės aktuose ir yra privalomi projektų vykdytojams įgyvendinant finansavimo šaltinio lėšomis remiamus veiksmus, kuriuos atitinka pažangos priemonės veikla (-os) ir projektas (-ai), ir atsiskaitant už konkretaus finansavimo šaltinio panaudojimą. Taip pat gali būti nustatyti ir kiti rezultato rodikliai, kurie reikalingi regiono plėtros uždavinio įgyvendinimo stebėsenai atlikti				Nepildoma	Nepildoma

III skyrius

REGIONO PLĖTROS PLANO PAŽANGOS PRIEMONĖS

3 lentelė. Pažangos priemonių suvestinė (turi būti nurodytos visos regiono plėtros plane (toliau – RPPl) planuojamos pažangos priemonės)

Eil. Nr.

Pažangos priemonė

Pažangos priemone įgyvendinamas regiono plėtros uždavinys

Kiti regiono plėtros uždaviniai

Būtinosios sąlygos

Prisidėjimas prie horizonta-liųjų principų (toliau – HP) įgyvendi-nimo

Koordi-natorius

Preliminarus pažangos lėšų poreikis (Eur)

Pavadinimas

Kodas

Iš viso

Iš jų:

ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos

Iš jų: Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Nurodomas pažangos priemonės pavadinimas (rekomenduojama, kad jį sudarytų ne daugiau kaip 6–10 žodžių)

Įrašomas pažangos priemo-nės kodas. Sudarant kodą, prie regiono plėtros uždavinio kodo prideda-mas brūkšne-liu atskirtas dviženklis skaitmuo, žymintis pažangos priemo-nės eilės numerį. Pažangos priemo-nės numeruo-jamos jų įtraukimo į regiono plėtros planą eilės tvarka. Išbraukus iš regiono plėtros plano pažangos priemonę, kitos pažangos priemo-nės nepernu-meruoja-mos

Nurodomas regiono plėtros uždavinio pavadinimas. Kai ta pati regiono problemos priežastis paaiškina keliais regiono plėtros uždaviniais sprendžiamą problemą, nurodomas vienas regiono plėtros uždavinys, prie kurio pažangos priemone prisidedama daugiausia

Kai ta pati priežastis paaiškina kelių uždavinių sprendžiamą problemą, šiame stulpelyje nurodomi kiti regiono plėtros uždaviniai, prie kurių įgyvendinimo prisidedama pažangos priemone

Jei reikia, nurodomos regiono plėtros tarybos nustatytos būtinos sąlygos efektyviam pažangos priemonės įgyvendi-nimui

Nurodomas (-i) NPP nustatytas (‑i) horizontalu-sis (-ieji) principas (‑ai), prie kurio (-ių) prisidedama pažangos priemone

Nurodo-mas pažangos priemo-nės koordina-toriaus – regiono plėtros tarybos pavadi-nimas

Nurodomos lėšos, neskaičiuo-jant valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų

Iš viso

IV skyrius

PAŽANGOS PRIEMONIŲ APRAŠAS

________________ SKIRSNIS

(nurodomas skirsnio eilės numeris)

_____________________________________________________________

(nurodomas pažangos priemonės kodas ir pavadinimas)

4 lentelė. Pažangos priemonės įgyvendinimo rezultato rodikliai

Eil. Nr.	Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas (matavimo vienetas)	Pradinė rodiklio reikšmė (metai)	Siektinos rodiklio reikšmės
Eil. Nr.	Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas (matavimo vienetas)	Pradinė rodiklio reikšmė (metai)	Siektina tarpinė rodiklio reikšmė (metai)	Siektina galutinė rodiklio reikšmė (metai)
1	2	3	4	5	6
1.	Įrašomas rezultato rodiklio kodas. Kai pasirenkamas rezultato rodiklis, susijęs su Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos programavimo dokumente ir (ar) jo įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais, nurodomas atitinkamos ministerijos patvirtintose regioninės pažangos priemonės finansavimo gairėse nurodytas atitinkamo rezultato rodiklio kodas. Kitais atvejais rezultato rodiklio kodas sudaromas prie regiono plėtros uždavinio kodo pridedant brūkšneliu atskirtą rezultato rodiklio požymį „R“ su dviženkliu skaitmeniu, žyminčiu regiono plėtros uždavinio rezultato rodiklio eilės numerį (pvz., Vilniaus regiono plėtros plano pirmojo tikslo pirmojo uždavinio pirmojo rezultato rodiklio kodas – LT011-01-01-R01)	Šiame stulpelyje detalizuojami 2 lentelėje nurodyti rezultato rodikliai. Įrašomas rezultato rodiklio pavadinimas ir matavimo vienetas

5 lentelė. Pažangos priemonės finansavimo šaltiniai ir preliminarus pažangos lėšų poreikis

Finansavimo šaltiniai	Lėšų poreikis, eurais
1	2
1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų lėšos:
1.1. Valstybės biudžeto lėšos
1.1.1. lėšų pavadinimas ir finansavimo šaltinio kodas
...
1.2. Europos Sąjungos (toliau – ES) ir kitos tarptautinės paramos bendrojo finansavimo lėšos
1.2.1. lėšų pavadinimas ir finansavimo šaltinio kodas
...
1.3. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos
1.3.1. lėšų pavadinimas ir finansavimo šaltinio kodas
...
1.4. Pajamų įmokos ir kitos pajamos
1.4.1. lėšų pavadinimas ir finansavimo šaltinio kodas
...
2. Kitos lėšos:
2.1. Savivaldybių biudžetų lėšos
2.2. Privačios lėšos
2.3. Kitos viešosios lėšos
IŠ VISO

Pastaba. Lentelės 1 stulpelio 1.1–1.4 papunkčiuose nurodomi finansavimo šaltiniai, jų pavadinimai ir kodai, atitinkantys Asignavimų valdytojų programų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, finansavimo šaltinių klasifikaciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1K‑265 „Dėl Asignavimų valdytojų programų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, finansavimo šaltinių klasifikacijos patvirtinimo“.

6 lentelė. Pažangos priemonės veiklos, poveiklės ir (arba) projektai

Veiklos, poveiklės, projektai

Veiklos, poveiklės, projekto tipas

Galimi pareiškėjai arba projektų vykdytojai, kai projektai atrenkami planavimo būdu

Galimi partneriai

Projektų atrankos būdas

Tiesiogiai priside-dama prie HP

Projektų finansavimo forma

Pažangos lėšos (eurais) ir jų finansavimo šaltiniai

Stebėsenos rodikliai

Įgyvendi-nimo pradžia (metai, ketv.)

Įgyven-dinimo pabaiga (metai, ketv.)

Iš viso

Iš jų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų lėšos, ne daugiau kaip

Iš jų kitos lėšos, ne mažiau kaip

Rodiklio kodas, pavadinimas ir matavimo vienetai

Siektina rodiklio reikšmė (metai)

Valsty-bės biudžeto lėšos

ES ir kitos tarptautinės paramos bendrojo finansavimo lėšos

ES ir kitos tarptau-tinės paramos lėšos

1.(veiklos pavadinimas)

Nurodoma planuojama veiklos kvietimo data, jei veiklai nurodytas projektų atrankos būdas – konkursas arba tęstinė atranka

1.1. (poveiklės pavadinimas)

Nurodoma planuojama poveiklės kvietimo data, jei veiklai nurodytas projektų atrankos būdas – konkursas arba tęstinė atranka

1.1.1. (projekto pavadinimas)

Nepildoma

Nurodomas konkretaus pareiškėjo pavadinimas

Nepildoma

Nurodoma planuojama projekto finansavi-mo ir administra-vimo sutarties sudarymo data

....

Iš viso pažangos priemonės veikloms:

Pastabos:

1. Jeigu pažangos priemonės veiklą numatoma finansuoti iš skirtingų finansavimo šaltinių, tokia veikla išskaidoma į poveikles, jai priskiriant ne daugiau kaip vieną finansavimo šaltinį (bendrojo finansavimo lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, kuriomis apmokamas pridėtinės vertės mokestis (jeigu tokios lėšos numatytos), į atskirą poveiklę neišskiriamos.

2. Šioje lentelėje projektai nurodomi tik tuo atveju, jei veiklai yra nurodytas projektų atrankos būdas – projektų planavimas.

3. 2 stulpelyje nurodomi veiklų (poveiklių, projektų) tipai: R – reguliacinė (-is), I – investicinė (-is), K – komunikacinė (-is), A – analitinė (-is), M – mišri (-us).

4. 5 stulpelyje projektų atrankos būdas nurodomas vadovaujantis Strateginio valdymo metodikos 135 punkto nuostatomis.

5. 6 stulpelyje nurodoma „taip“ arba „ne“. Nurodžius „taip“, taip pat nurodomas NPP nustatytas horizontalusis principas, prie kurio tiesiogiai prisidedama.

6. 13 stulpelyje detalizuojami 4 lentelėje nurodyti rezultato rodikliai. Produkto rodikliai nustatomi tik tuo atveju, kai to reikalauja finansavimo šaltinį reglamentuojantys teisės aktai ir jie yra privalomi vadovaujantis atitinkamos ministerijos patvirtintomis regioninės pažangos priemonės finansavimo gairėmis. Kai pasirenkamas produkto rodiklis, kuris susijęs su Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos programavimo dokumente ir (ar) jo įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais, nurodomas atitinkamos ministerijos patvirtintose regioninės pažangos priemonės finansavimo gairėse nurodytas atitinkamo produkto rodiklio kodas. Kitais atvejais produkto rodiklio kodas sudaromas prie regiono plėtros priemonės kodo pridedant brūkšneliu atskirtą produkto rodiklio požymį „P“ su dviženkliu skaitmeniu, žyminčiu regiono plėtros priemonės produkto rodiklio eilės numerį.

7 lentelė. Pažangos priemonės specialieji projektų atrankos kriterijai (pildoma, jeigu regiono plėtros taryba pažangos priemonei ar atskiroms jos veikloms / poveiklėms nustato specialųjį (-iuosius) projektų atrankos kriterijų (-us)

Eil. Nr.

Specialieji projektų atrankos kriterijai

Pažangos priemonės veikla (-os)

Atitikties specialiajam projektų atrankos kriterijui

vertinimo aspektai

Nurodomas kriterijaus pavadinimas

Nurodomas pažangos priemonės veiklos (-ų), kuriai (‑ioms) taikomas specialusis projektų atrankos kriterijus, pavadinimas (-ai). Nurodomas veiklos pavadinimas turi sutapti su šio skyriaus 6 lentelėje pateikiamu atitinkamos pažangos priemonės veiklos pavadinimu

Pateikiamas paaiškinimas, kaip įvertinti, ar projekto vykdytojas ir (ar) jo vykdomas projektas atitinka specialųjį projektų atrankos kriterijų. Priklausomai nuo kriterijaus turinio, pateikiamos kriterijaus pavadinime vartojamų sąvokų apibrėžtys, nuorodos į teisės aktus, klasifikatorius, sąrašus, apskaičiavimo formulės ir pan.

Nurodoma, ar projektas specialųjį projektų atrankos kriterijų turi atitikti visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Jeigu projektas turi atitikti kriterijų ne visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, nurodoma, kada projektas turi kriterijų atitikti

8 lentelė. Pažangos priemonės prioritetiniai projektų atrankos kriterijai (pildoma visoms pažangos priemonės veikloms, kurioms įgyvendinti skirti projektai atrenkami konkurso būdu)

Eil. Nr.

Prioritetinis projektų atrankos kriterijus

Pažangos priemonės veikla (-os)

Atitikties prioritetiniam projektų atrankos kriterijui vertinimo aspektai

Nurodomas kriterijaus pavadinimas (teritorijos, tikslinės grupės, galimų projektų vykdytojų ir (ar) projekto turinio ir (ar) kitas (-i) požymis (‑iai), kurį (-iuos) turi atitikti projekto vykdytojas ir (ar) projektas, kad būtų laikomas atitinkančiu kriterijų). Nustatomi prioritetiniai projektų atrankos kriterijai turi būti tinkami projektų kokybei ir naudai palyginti ir geriausiems projektams išrinkti

Nurodomas pažangos priemonės veiklos (-ų), kuriai (‑ioms) taikomas prioritetinis projektų atrankos kriterijus, pavadinimas (-ai). Nurodomas veiklos pavadinimas turi sutapti su šio skyriaus 6 lentelėje pateikiamu atitinkamos pažangos priemonės veiklos pavadinimu

Pateikiamas paaiškinimas, kaip įvertinti, ar projekto vykdytojas ir (ar) jo vykdomas projektas atitinka prioritetinį projektų atrankos kriterijų. Atsižvelgiant į kriterijaus turinį, pateikiamos kriterijaus pavadinime vartojamų sąvokų apibrėžtys, nuorodos į teisės aktus, klasifikatorius, sąrašus, apskaičiavimo formulės ir pan.

Kiekvienam kriterijui nurodomas galimas surinkti maksimalus balų skaičius. Rekomenduojama, kad didžiausia projektui galima skirti balų suma sudarytų 100 balų.

Jeigu veiklai taikomi keli prioritetiniai projektų atrankos kriterijai, nurodomas kiekvieno kriterijaus svoris (procentais nuo maksimalios balų sumos arba balų intervalais).

9 lentelė. Reikalavimai projektams (pildoma, jei reikalinga)

Eil. Nr.

Veikla (-os) ir (ar) poveiklė (-ės), kurios projektams taikomas reikalavimas

Reikalavimai projektams

Nurodomas veiklos (poveiklės) numeris ir pavadinimas

Jeigu būtina, nustatomi reikalavimai:

- dėl išankstinės (-ių) sąlygos (-ų) įvykdymo užtikrinimo;

- dėl projekto parengtumo (išvystymo) iki projekto įgyvendinimo plano pateikimo administruojančiajai institucijai dienos (pvz., reikalavimai paskelbti ar įvykdyti viešąjį (-uosius) pirkimą (-us), parengti techninį (-ius) projektą (-us), suderinti projekto įgyvendinimo planą su kitų regiono savivaldybių administracijomis);

- dėl didžiausio galimo projektui skirti finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų (gali būti taikoma tik tuo atveju, kai pažangos priemonei ar jos atskirai (-oms) veiklai (‑oms) įgyvendinti skirtų projektų atranką numatoma vykdyti kitu nei projektų planavimas būdu);

- dėl būtinybės tiesiogiai prisidėti prie NPP horizontaliųjų principų įgyvendinimo;

- dėl minimalios balų sumos, kurią turi surinkti administruojančiosios institucijos vertinami projektai (gali būti taikoma tik tuo atveju, kai pažangos priemonei ar jos atskirai (-oms) veiklai (-oms) įgyvendinti skirtų projektų atranką numatoma vykdyti kitu nei projektų planavimas būdu);

- kiti reikalavimai, skirti tinkamam projektų įgyvendinimui užtikrinti

10 lentelė. Kiti reikalavimai dėl pažangos priemonės įgyvendinimo (pildoma, jei reikalinga)

Eil. Nr.	Reikalavimai
1	2
	Pildoma, jeigu būtina ir jeigu finansavimo šaltinį reglamentuojančiuose teisės aktuose yra numatyta galimybė regionų plėtros planuose nustatyti tam tikrus reikalavimus dėl pažangos priemonės įgyvendinimo (pvz., dėl projektų įgyvendinimo planų pateikimo regionų plėtros planus administruojančiajai institucijai ir priėmimo vertinti terminų, dėl projektų įgyvendinimo planų vertinimo, papildomo finansavimo projektams skyrimo, įgyvendinant projektus sutaupytų lėšų panaudojimo ir pan.).

Pastaba. Formoje kursyvu ir pilka spalva pažymėtas tekstas pildant formą ištrinamas; jei reikia, lentelės papildomos naujomis eilutėmis arba ištrinamos nereikalingos lentelių eilutės, o formos IV skyrius papildomas naujais skirsniais.

___________________

Strateginio valdymo metodikos

11 priedas

(Strateginio veiklos plano forma)

PATVIRTINTA

__________________________

(pareigų pavadinimas)

____________________ Nr. ________

(teisės akto data, rūšis)

____________________________________

(asignavimų valdytojo pavadinimas ir kodas arba valdymo srities, kurią apima strateginis veiklos planas, pavadinimas)

n–(n + 2) METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Kursyvu ir pilka spalva pažymėtas tekstas pildant plano formą ištrinamas, lentelės ir grafikai numeruojami nuosekliai eilės tvarka, pradedant skaičiumi 1.

I SKYRIUS

MISIJA

Šiame skyriuje nurodoma misija, kuri turi atskleisti įstaigos paskirtį.

II SKYRIUS

VALSTYBĖS VEIKLOS SRITIS IR STRATEGINIAI IR (ARBA) VEIKLOS TIKSLAI

Šiame skyriuje nurodoma valstybės veiklos sritis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 27 dalį.

Šio skyriaus 1 lentelėje paeiliui nurodomi visi Nacionaliniame pažangos plane (toliau – NPP) nustatyti strateginiai tikslai, prie kurių pasiekimo tiesiogiai prisideda įstaiga, atsakinga už pažangos uždavinių ir (arba) pažangos priemonių įgyvendinimą. Taip pat nurodomi NPP nustatytų strateginių tikslų poveikio rodikliai, jei įstaiga NPP yra nurodyta kaip atsakinga už jų pasiekimą.

Prireikus taip pat gali būti nurodomi veiklos tikslai ir jų poveikio rodikliai. Jeigu įstaiga neprisideda prie NPP strateginių tikslų pasiekimo, šio skyriaus 1 lentelėje ji nurodo tik savo veiklos tikslus.

1 lentelė. Strateginiai ir (arba) veiklos tikslai ir jų poveikio rodikliai

NPP strateginis tikslas ir (arba) veiklos tikslas ir jo poveikio rodiklis (matavimo vienetai)	Pradinė poveikio rodiklio reikšmė (metai)	Siektinos poveikio rodiklio reikšmės			Vėliausiai prieinama faktinė poveikio rodiklio reikšmė (metai)	NPP nustatytos siektinos strateginio tikslo poveikio rodiklio reikšmės
	Pradinė poveikio rodiklio reikšmė (metai)	n metai	n + 1 metai	n + 2 metai		2025 m.	2030 m.
1	2	3	4	5	6	7	8
1. Nurodomas strateginio tikslo ir (arba) veiklos tikslo pavadinimas ir kodas. Strateginio tikslo kodas sudaromas taip: NPP-01 ir t. t. Veiklos tikslo kodas sudaromas pradedant nuo skaičiaus 11 ir tęsiant didėjančia tvarka
1.1. Nurodomas poveikio rodiklio kodas ir pavadinimas, skliaustuose nurodomi poveikio rodiklio matavimo vienetai	Nurodoma NPP nustatyta strateginio tikslo poveikio rodiklio pradinė reikšmė (metai) arba veiklos tikslo pradinė reikšmė pagal artimiausio paskesnio ataskaitinio laikotarpio duomenis (metai)	Nuro-doma planuo-jama n metų poveikio rodiklio reikšmė	Nurodoma planuoja-ma n + 1 metų poveikio rodiklio reikšmė	Nurodoma planuoja-ma n + 2 metų poveikio rodiklio reikšmė	Nurodoma vėliausiai prieinama faktinė poveikio rodiklio reikšmė	Perke-liama NPP nustaty-ta tarpinė poveikio rodiklio reikšmė. Taip pat gali būti nurody-ta geresnė poveikio rodiklio reikšmė nei nustaty-ta NPP	Perke-liama NPP nustaty-ta 2030 m. poveikio rodiklio reikšmė. Taip pat gali būti nurody-ta geresnė poveikio rodiklio reikšmė nei nustaty-ta NPP

III SKYRIUS

VEIKLOS PRIORITETAI

Šiame skyriuje laisva forma nurodomi 1–3 svarbiausi įstaigos arba ministro valdymo srities veiklos prioritetai ir pateikiamas trumpas jų aprašymas.

Nustatant veiklos prioritetus turėtų būti atsižvelgiama į aktualius pagrindinius socialinius, aplinkos ir ekonominius rodiklius, jų kaitos tendencijas, NPP pažangos tikslus ir pažangos uždavinius ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje nustatytas Vyriausybės veiklos laikotarpio valstybės veiklos gaires.

Ministro valdymo srities įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, įgyvendinančios ministro valdymo srities veiklos prioritetus, šiuos prioritetus nurodo savo strateginio veiklos plano III skyriuje, taip pat nurodo kitus savo veiklos prioritetus.

IV SKYRIUS

PROGRAMOS

Šio skyriaus pradžioje nurodoma, kiek strateginio veiklos plano programų vykdoma, kodėl pasirinktos šios programos. Taip pat lentelėje (pagal šiame skyriuje pateiktą 2 lentelės pavyzdį) nurodomos atitinkamoms valstybės veiklos sritims, kuriose įstaiga veikia, priskirtos funkcijų vykdymo ir valdymo programos ir asignavimų planas n–(n + 2) metams.

Funkcijų vykdymo programos pavadinimas turi atitikti įstaigos vykdomų veiklų sritį, pavyzdžiui: „Bendrasis ugdymas“, „Visuomenės sveikatos stiprinimas“ ir pan.

Valdymo programas rengia Strateginio valdymo metodikos 176 punkte nurodytos įstaigos (be joms pavaldžių įstaigų), kurios, planuodamos šių programų tęstinės veiklos priemones, taip pat planuoja įstaigos veiklai užtikrinti skirtas išlaidas. Valdymo programos pavadinimas sudaromas nurodant įstaigos, kuri turi rengti šią programą, pavadinimą ir pridedant formuluotę „valdymo programa“, pavyzdžiui, „Finansų ministerijos valdymo programa“ ir t. t.

Funkcijų vykdymo programose planuojami pažangos ir tęstinės veiklos uždaviniai, o valdymo programose planuojami tęstinės veiklos uždaviniai:

· Pažangos uždaviniai į funkcijų vykdymo programą perkeliami iš atitinkamos nacionalinės plėtros programos, taip pat nurodomos šiems uždaviniams įgyvendinti skirtos šioje nacionalinėje plėtros programoje suplanuotos pažangos priemonės ir (ar) regioninės pažangos priemonės. Pažangos uždavinio pavadinimas turi sutapti su nacionalinės plėtros programos uždavinio pavadinimu. Kai tęstinės veiklos priemonės tiesiogiai susijusios su įstaigos vykdomomis pažangos priemonėmis arba regioninėmis pažangos priemonėmis, šios priemonės priskiriamos atitinkamam pažangos uždaviniui, t. y. tęstinės veiklos uždavinys papildomai nenustatomas.

· Tęstinės veiklos uždaviniai planuojami įstaigos susijusioms tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti, šių uždavinių pavadinimai turi orientuoti į įstaigos vykdomos veiklos ar atliekamos funkcijos tęstinumą.

Funkcijų vykdymo programose planuojamos pažangos, tęstinės veiklos ir pervedimų priemonės, o valdymo programoje planuojamos tęstinės veiklos priemonės:

· Pažangos priemonių pavadinimai turi sutapti su atitinkamos nacionalinės plėtros programos priemonių pavadinimais.

· Regioninių pažangos priemonių pavadinimai turi sutapti su atitinkamoje nacionalinėje plėtros programoje nurodytais regioninių pažangos priemonių pavadinimais.

· Planuojant tęstinės veiklos priemones planuojamos išlaidos įstaigai priskirtoms funkcijoms atlikti. Šių priemonių pavadinimas turi orientuoti į įstaigos vykdomos veiklos efektyvumo didinimą. Siekiant šių priemonių atsekamumo ir palyginamumo, rekomenduojama jų pavadinimų nekeisti tol, kol ši priemonė yra įgyvendinama. Planuojant tęstinės veiklos priemones taip pat nustatomi asignavimai pereinamojo laikotarpio priemonėms –projektams, įgyvendinamiems pagal Valstybės investicijų programą, kuri rengiama vadovaujantis Investicijų įstatyme nustatyta tvarka. Šių priemonių pavadinimai turi būti suderinti su projektų, finansuojamų pagal šias priemones, pavadinimais.

· Pervedimų priemonės planuojamos techninei funkcijai atlikti, kai lėšos pervedamos kitiems subjektams, nesiekiant pamatuojamo rezultato, pavyzdžiui, rezervinių lėšų, įmokų tarptautinėms organizacijoms, kai už įmokėtus įnašus negaunamos paslaugos, pervedimų, taip pat pervedimų politinėms partijoms, religinėms bendruomenėms ir pan. Pervedimų priemonės pavadinimas turi rodyti lėšų pervedimo turinį ir prasidėti žodžiu „pervesti“, atitinkamai pažangos ir tęstinės veiklos priemonės negali prasidėti žodžiu „pervesti“.

Pildant šio skyriaus 2 lentelę pateikiama bendra informacija apie įstaigos ir jai pavaldžių įstaigų funkcijų vykdymo ir valdymo programoms planuojamu laikotarpiu įgyvendinti numatomus gauti valstybės biudžeto asignavimus ir kitas lėšas.

2 lentelė. n–(n + 2) metų asignavimų ir kitų lėšų pasiskirstymas pagal valstybės veiklos sritis ir programas (tūkst. eurų)

Eil. Nr.	Valstybės veiklos srities pavadinimas, programos kodas ir pavadinimas	n metų asignavimai			n + 1 metų asignavimai			n + 2 metų asignavimai
		iš viso	iš jų darbo užmokesčiui	iš viso		iš jų darbo užmokesčiui	iš viso		iš jų darbo užmokesčiui
1	2	3	4	5		6	7		8
1.	01 Valstybės veiklos sritis
1.1.	01-001 funkcijų vykdymo programa
1.2.	01-002 funkcijų vykdymo programa
1.3.	01-003 valdymo programa
IŠ VISO
Iš jų pažangos ir regioninių pažangos priemonių
Iš jų tęstinės veiklos priemonių
Iš jų pervedimų priemonių
Iš jų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas)
Iš jų kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)
Asignavimų pokytis, palyginti su ankstesnių metų patvirtintais asignavimais
Iš jų pažangos ir regioninių pažangos priemonių
Iš jų tęstinės veiklos priemonių
Iš jų pervedimų priemonių

n – pirmieji planuojami metai, n + 1 – antrieji planuojami metai ir n + 2 – tretieji planuojami metai.

Pastaba. 2 stulpelyje nurodomų valstybės veiklos srities ir programų kodai turi sutapti su 3 lentelėje nurodytais atitinkamų elementų kodais.

1 grafikas. (n)–(n + 2) metų asignavimų pasiskirstymas pagal programas

n – pirmieji planuojami metai, n + 1 – antrieji planuojami metai ir n + 2 – tretieji planuojami metai.

Pateikus apibendrintą informaciją, toliau pateikiama detali informacija apie kiekvieną įstaigos vykdomą programą ir programos uždavinius. Iš eilės aprašomos funkcijų vykdymo programos, o tada valdymo programa.

1 valstybės veiklos srities programa (įrašyti programos kodą ir pavadinimą)

Pateikiamas trumpas programos aprašymas ir bendra informacija:

1. Įgyvendinant funkcijų vykdymo programą pateikiama informacija:

· nurodomi ir trumpai aprašomi programos pažangos ir (arba) tęstinės veiklos uždaviniai, prisidėjimas siekiant strateginių ir (arba) veiklos tikslų, programoje nurodytiems uždavinams įgyvendinti numatomos priemonės, pateikiama grafinė programos ir jos uždavinių informacija, užpildant šiame skyriuje pateiktą 2 grafiką;

2 grafikas. (įrašomas pavadinimas) programa ir jos uždaviniai (grafike nurodomų elementų kodai turi sutapti su 3 lentelėje nurodomais elementų kodais)

· trumpai aprašomos nefinansinės priemonės, kurioms įgyvendinti asignavimų atitinkamoje funkcijų vykdymo programoje neplanuojama, pavyzdžiui, teisėkūros priemonės, kurias įgyvendinant patiriama tik darbo užmokesčio išlaidų, planuojamų valdymo programoje ar pagal kitą priemonę arba funkcijų vykdymo programoje;

· pateikiami asignavimų žymių (didesnių nei 10 procentų) pakeitimų paaiškinimai;

· nurodomas ir trumpai pagrindžiamas pažangos priemonių poveikis n + 1 ir n + 2 metų planuojamiems tęstinės veiklos priemonių asignavimams (pavyzdžiui, įgyvendinus pažangos priemonę pasiekto rezultato palaikymo išlaidos arba numatomos mažesnės tęstinės veiklos išlaidos);

· nurodoma, kiek laiko numatoma vykdyti programą;

· nurodomi programos vykdytojai ir programos koordinatorius (vardas, pavardė, pareigos ir kontaktinė informacija);

· pateikiama kita svarbi informacija;

· po funkcijų vykdymo programos aprašymo pateikiamos užpildytos atitinkamos funkcijų vykdymo programos 3 ir 4 lentelės.

2. Įgyvendinant valdymo programą pateikiama informacija:

· nurodomi ir trumpai aprašomi programos tęstinės veiklos uždaviniai, prisidėjimas siekiant veiklos tikslų (kai jie nurodomi), nurodytiems uždaviniams įgyvendinti numatomos tęstinės veiklos priemonės, pateikiama grafinė programos ir jos uždavinių informacija, užpildant šiame skyriuje pateiktą 3 grafiką;

3 grafikas. (įrašomas pavadinimas) programa ir jos uždaviniai (grafike nurodomų elementų kodai turi sutapti su 3 lentelėje nurodomais elementų kodais)

· trumpai aprašomos nefinansinės priemonės, kurioms įgyvendinti asignavimai planuojami pagal kitą priemonę;

· pateikiami asignavimų žymių (didesnių nei 10 procentų) pakeitimų paaiškinimai;

· nurodomi programos vykdytojai ir programos koordinatorius (vardas, pavardė, pareigos ir kontaktinė informacija);

· pateikiama kita svarbi informacija;

· po valdymo programos aprašymo pateikiamos užpildytos valdymo programos 3 ir 4 lentelės.

3 lentelė. n–(n + 2) metų programos (nurodomas programos kodas ir pavadinimas) uždaviniai, priemonės, asignavimai ir kitos lėšos (tūkst. eurų)

Uždavinio, priemonės kodas, požymis	Uždavinio, priemonės pavadinimas	n metų asignavimai		n + 1 metų asignavimai			n + 2 metų asignavimai		Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, Nacionalinės darbotvarkės, NPP ir (arba) nacionalinės plėtros programos akronimas ir elemento kodas
Uždavinio, priemonės kodas, požymis	Uždavinio, priemonės pavadinimas	iš viso	iš jų darbo užmo-kesčiui	iš viso	iš jų darbo užmo-kesčiui	iš viso		iš jų darbo užmo-kesčiui
1	2	3	4	5	6	7		8	9
01-001-01-01 (P)	Uždavinys:
01-001-01-01-01 (PP)	Priemonė:
	1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, iš viso
	iš jo: 1.1. valstybės biudžeto lėšos
	1.2. bendrojo finansavimo lėšos
	1.3. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos
	1.4. Pajamų įmokos ir kitos pajamos
	2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos, nurodant atskirus šaltinius)
	Iš viso programos pažangos ir regioninėms pažangos priemonėms finansuoti
	Iš jų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoms pažangos priemonėms
	Iš jų iš kitų šaltinių finansuojamoms pažangos priemonėms
	Iš viso programos tęstinės veiklos ir pervedimų priemonėms finansuoti
	Iš jų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoms tęstinės veiklos ir pervedimų priemonėms
	Iš jų iš kitų šaltinių finansuojamoms tęstinės veiklos ir pervedimų priemonėms
	Iš viso programai finansuoti (1 + 2)

n – pirmieji planuojami metai, n + 1 – antrieji planuojami metai ir n + 2– tretieji planuojami metai.

Pastabos:

1. 1 stulpelyje įrašomi programos elementai ir jų kodai:

- valstybės veiklos sritis (žymima skaitmenimis nuo „01“ iki „15“);

- programa žymima triženkliu skaitmeniu (pavyzdžiui, „001“ ir t. t.). Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemoje (VBAMS) ir Stebėsenos informacinėje sistemoje (SIS) (toliau kartu – IT sistemos) pasirenkamas programos požymis: funkcijų vykdymo programoms – požymis „F“, valdymo programai – požymis „V“;

- uždavinys žymimas dviženkliu skaitmeniu (pavyzdžiui, „01“ ir t. t.). Pažangos uždavinio kodas turi sutapti su NPP nustatyto pažangos uždavinio kodu. IT sistemose pasirenkamas uždavinio požymis: pažangos uždaviniams – požymis „P“, tęstinės veiklos uždaviniams – požymis „T“;

- priemonė žymima dviženkliu skaitmeniu (pavyzdžiui, „01“ ir t. t.). Pažangos priemonės kodas turi sutapti su nacionalinėje PP ir ministro įsakymu patvirtintame PP pažangos priemonės apraše nurodytos pažangos priemonės kodu. IT sistemose atitinkamoms priemonėms pasirenkami požymiai:

- pažangos priemonei – „PP“;

- regioninei pažangos priemonei – „RE“;

- tęstinės veiklos priemonei – „TP“;

- pervedimų priemonei – „PR“;

- pažangos priemonei, pagal kurią planuojami projektai, finansuojami iš kito asignavimų valdytojo nacionalinėje plėtros programoje ir (arba) pažangos priemonėje numatytų pažangos lėšų – „KT“;

- tęstinės veiklos priemonei, kurioje nustatomi asignavimai projektams, įgyvendinamiems pagal Valstybės investicijų programą, kuri rengiama vadovaujantis Investicijų istatyme nustatyta tvarka – „TI“.

Nefinansinės priemonės nurodomos pildant atskirą lentelę, nepildant 3 lentelės 3–18 stulpelių. Nefinansinės priemonės gali būti:

- nefinansinė pažangos priemonė – „PN“;

- nefinansinė tęstinės veiklos priemonė – „TN“.

2. 2 stulpelyje įrašomi programos uždavinių ir priemonių pavadinimai. Nefinansinės priemonės nurodomos įrašant tik jų pavadinimą. Iš kitų šaltinių finansuojamų priemonių pavadinimai nurodomi kartu skliaustuose pažymint „(kiti šaltiniai)“.

3. 9 stulpelyje įrašomas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, NPP ir (arba) nacionalinės plėtros programos elemento kodas (kai programos elementas susijęs su pažangos įgyvendinimu).

4. Nurodomi programos ir programos uždavinių asignavimai pagal šaltinius:

1 eilutėje nurodomi valstybės biudžeto asignavimai, t. y. visų programų asignavimų bendra suma planavimo etape turi atitikti planuojamus asignavimus, priėmus biudžeto įstatymą – įstatyme nustatytus asignavimus asignavimų valdytojui;

1.2 ir 1.3 eilutėse lėšas nurodo Europos Sąjungos finansinę paramą (techninės paramos (pagalbos) lėšas) administruojančios ir naudojančios įstaigos;

1.4 eilutėje lėšas nurodo tik tos įstaigos, kurios gauna pajamų įmokų ir kitų pajamų;

2 eilutėje lėšas nurodo, nurodydamos ir šių lėšų šaltinius, įstaigos, kurios planuoja gauti lėšų iš paramą administruojančių institucijų arba tiesiogiai iš Europos Sąjungos institucijų įgyvendinamiems projektams (dėl kurių pasirašytos sutartys, priimti sprendimai dėl lėšų skyrimo) finansuoti ir kitų teisėtai gautų lėšų.

5. Suminėse eilutėse nurodomi programos asignavimai pažangos priemonėms finansuoti ir programos asignavimai tęstinės veiklos priemonėms finansuoti.

6. Laukelio „Iš viso programai finansuoti“ suma turi sutapti su: 1) programos asignavimų pagal finansavimo šaltinius suma ir 2) programos asignavimų pagal pažangos ir tęstinės veiklos priemones suma.

4 lentelė. Programos uždaviniai, priemonės, stebėsenos rodikliai ir jų reikšmės

Stebėsenos rodiklio kodas	Uždavinių, priemonių, stebėsenos rodiklių pavadinimai ir matavimo vienetai	Stebėsenos rodiklių reikšmės			Susijęs strateginio planavimo dokumentas (VPNĮP, NPP, PP, RPP)
Stebėsenos rodiklio kodas		n	n + 1	n + 2
1	2	3	4	5	6
	1 uždavinys (pavadinimas)
E-01-001-01-01-01	Poveikio rodiklio pavadinimas
E-01-001-01-01-02	Poveikio rodiklio pavadinimas
	1 uždavinio 1 priemonės (pavadinimas)
R-01-001-01-01-01-01	Rezultato rodiklio pavadinimas
	2 uždavinys (pavadinimas)
E-01-001-11-02-01	Poveikio rodiklio pavadinimas
	2 uždavinio 1 priemonės (pavadinimas)
R-01-001-11-02-01-01	Rezultato rodiklio pavadinimas
	2 uždavinio 2 priemonės (pavadinimas)
V-01-001-11-02-02-01	Veiklos efektyvumo rodiklio pavadinimas

n – pirmieji planuojami metai, n + 1 – antrieji planuojami metai ir n + 2 – tretieji planuojami metai.

Pastabos:

1. Poveikio rodiklio kodą sudaro brūkšneliais atskirta raidė „E“, valstybės veiklos srities kodas, programos kodas, strateginio arba veiklos tikslo kodas, programos uždavinio kodas, poveikio rodiklio numeris didėjančia eilės tvarka, pradedant atitinkama raide ir skaitmeniu „01“.

2. Rezultato rodiklio kodą sudaro brūkšneliais atskirta raidė „R“, valstybės veiklos srities kodas, programos kodas, strateginio arba veiklos tikslo kodas, programos uždavinio kodas, priemonės kodas, rezultato rodiklio numeris didėjančia eilės tvarka, pradedant skaitmeniu „01“.

3. Veiklos efektyvumo rodiklio kodą sudaro brūkšneliais atskirta raidė „V“, valstybės veiklos srities kodas, programos kodas, veiklos tikslo kodas, programos uždavinio kodas, priemonės kodas, veiklos efektyvumo rodiklio numeris didėjančia eilės tvarka, pradedant skaitmeniu „01“.

4. 6 stulpelyje pateikiama nuoroda į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, NPP ir (arba) nacionalinę plėtros programą, kurioje nustatytas poveikio arba rezultato rodiklis nurodomas, kai uždavinys arba priemonė susiję su pažanga. Stulpelyje pateikiamas sutrumpintas strateginio planavimo dokumento pavadinimas arba akronimas.

VI SKYRIUS

ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

Pildant šio skyriaus 5 lentelę nurodomas įstaigos ar ministro valdymo srities įstaigų pareigybių skaičius, išlaidos darbo užmokesčiui, taip pat asignavimų valdytojo ir jam pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų (jeigu jiems skiriamas lėšas darbo užmokesčiui suplanuoja įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas), kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu, arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, planuojamas pareigybių skaičius ir planuojamas darbo užmokesčio fondas joms išlaikyti.

5 lentelė. Informacija apie įstaigos (ministro valdymo srities įstaigų) žmogiškuosius išteklius (vnt.) ir asignavimus jiems išlaikyti (tūkst. eurų)

Eil. Nr.	Įstaigos pavadinimas	n metai			n + 1 metai			n + 2 metai
		Pareigybių skaičius		Išlaidos darbo užmokesčiui	Pareigybių skaičius		Išlaidos darbo užmokesčiui	Pareigybių skaičius		Išlaidos darbo užmokesčiui
		iš viso	iš jų valstybės tarnautojai	Išlaidos darbo užmokesčiui	iš viso	iš jų valstybės tarnautojai	Išlaidos darbo užmokesčiui	iš viso	iš jų valstybės tarnautojai	Išlaidos darbo užmokesčiui
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11
1.
2.
3.
4.

Iš viso

Po lentele pateikiami numatomo pareigybių skaičiaus, darbo užmokesčio fondo reikšmingo didėjimo ar mažėjimo per planuojamą laikotarpį paaiškinimai, nurodant aplinkybes ir priežastis.

VII SKYRIUS

VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ PLANUOJAMOS PASIEKTI PAGRINDINIŲ VEIKLOS RODIKLIŲ REIKŠMĖS

Šio skyriaus 6 lentelėje pateikiama informacija apie valstybės valdomų įmonių n–(n + 2) metais planuojamas pasiekti pagrindinių veiklos rodiklių reikšmes.

6 lentelė. Valstybės valdomų įmonių planuojamos pasiekti pagrindinių veiklos rodiklių reikšmės

Eil. Nr.	Valstybės valdomos įmonės pavadinimas	Rodiklio pavadinimas, mato vnt.	Planuojamos rodiklių reikšmės
Eil. Nr.	Valstybės valdomos įmonės pavadinimas	Rodiklio pavadinimas, mato vnt.	n metais	n + 1 metais	n + 2 metais
1	2	3	4	5	6

VIII SKYRIUS

VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ, KURIŲ SAVININKĖ YRA VALSTYBĖ ARBA KAI VALSTYBĖ TURI 50 PROCENTŲ IR DAUGIAU BALSŲ VISUOTINIAME DALININKŲ SUSIRINKIME, PLANUOJAMOS PASIEKTI PAGRINDINIŲ VEIKLOS RODIKLIŲ REIKŠMĖS

Šiame skyriuje pateikiama informacija apie viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, n–(n + 2) metais planuojamas pasiekti pagrindinių veiklos rodiklių reikšmes.

Informacija apie viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojamas pasiekti pagrindinių veiklos rodiklių reikšmes pateikiama užpildant šio skyriaus 9 lentelę.

Pagrindiniai veiklos rodikliai, atsižvelgiant į viešosios įstaigos misiją ir jai įgyvendinti suformuluotus veiklos tikslus, suprantami kaip rodikliai, geriausiai parodantys įstaigos, kuri viešojoje įstaigoje atstovauja valstybei ir įgyvendina savininko ar dalininko teises ir pareigas, veiklos tikslų siekimą. Nustatomi viešųjų įstaigų pagrindiniai veiklos rodikliai turi būti susiję su įstaigos, kuri viešojoje įstaigoje atstovauja valstybei ir įgyvendina savininko ar dalininko teises ir pareigas, veiklos tikslais arba, jeigu įmanoma, įgyvendinamų programų uždaviniais.

Informacija apie viešųjų įstaigų, kai valstybė turi mažiau nei 50 procentų balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojamas pasiekti pagrindinių veiklos rodiklių reikšmes taip pat gali būti pateikiama šio skyriaus 7 lentelėje, tačiau ši informacija nėra privaloma.

7 lentelė. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojamos pasiekti pagrindinių veiklos rodiklių reikšmės

___________________

NPP pažangos uždavinys	Finansinių projekcijų dalys ir kitos lėšos, tūkst. Eur	Finansavimo šaltiniai	NPP finansavimo sąlygų tenkinimas
1	2	3	4
Nurodomi NPP pažangos uždaviniai, prie kurių įgyvendinimo prisidedama Programa. Vienoje eilutėje nurodomas vienas NPP pažangos uždavinys.	Nurodoma NPP pažangos uždaviniui tenkanti finansinių projekcijų dalis ir kitos lėšos pagal visus finansavimo šaltinius, iš jų dalis, skirta uždavinio daliai, įgyvendinamai įgyvendinant Regionų plėtros programą (toliau – RPP) (įskaitant regionų plėtros planus (toliau – RPPl), ir dalis, skirta pažangos priemonės koordinatoriaus įgyvendinamai pažangos priemonei, jei skiriamas pažangos priemonės koordinatorius. Finansinių projekcijų dalis ir kitos lėšos nurodomos atskirai (nesujungiant į bendrą sumą).	Prie kiekvieno NPP pažangos uždavinio nurodomi visi finansavimo šaltiniai, iš kurių gali būti finansuojamos pažangos priemonės, pvz., Europos Sąjungos fondai, kitos tarptautinės paramos lėšos, valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, valstybės ar savivaldybių įmonių lėšos, privataus sektoriaus lėšos, papildomo skolinimosi poreikis. Kai numatoma NPP pažangos uždaviniui tenkančios finansinės projekcijos dalį skirti NPP uždavinio daliai, įgyvendinamai įgyvendinant RPP ir RPPl, atskirai nurodomi visi šios finansinės projekcijos dalies finansavimo šaltiniai, iš kurių gali būti finansuojamos NPP uždavinį įgyvendinančios RPPl pažangos priemonės ir RPP numatytos NPP uždavinių įgyvendinimo kryptys, už kurias pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atsakingos regionų plėtros tarybos ir (ar) savivaldybės (toliau – regioninės pažangos priemonės). Taip pat, kai tinkama, nurodoma konkreti finansavimo šaltinių, nurodytų Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje (t. y. Lietuvos Respublikai ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslui skiriamų Sutarties dėl ES veikimo 162, 176 ir 177 straipsniuose nurodytų ES fondų), suma. Finansavimo šaltiniai nurodomi atskirai pagal kiekvieną NPP pažangos uždavinį, nurodant kiekvieno finansavimo šaltinio lėšų sumą; jei finansavimo šaltiniai tarptautiniai, sumos nurodomos įskaitant bendrojo finansavimo lėšas (atskirai bendrojo finansavimo lėšų sumos nurodyti nereikia). Valstybės biudžeto lėšos kaip atskiras finansavimo šaltinis nurodomos tik tuo atveju, jei numatoma dalį veiklų finansuoti išskirtinai šiomis lėšomis.	Prie kiekvieno NPP pažangos uždavinio pateikiama informacija, kaip bus tenkinamos NPP nurodytos finansavimo sąlygos, nustatytos tam NPP strateginiam tikslui, kuriam priklauso NPP pažangos uždavinys: - jeigu NPP strateginiam tikslui nustatyta sąlyga dalį NPP strateginiam tikslui pasiekti numatytų išlaidų finansuoti privačiomis lėšomis, nurodoma, kurią pažangos priemonę įgyvendinant bus vykdomos veiklos, pritrauksiančios privačių lėšų, ir kokio pobūdžio šios veiklos bus; - jeigu NPP strateginiam tikslui pasiekti nustatyta sąlyga panaudoti kitų tarptautinės paramos šaltinių lėšų, nurodoma, kokių šaltinių lėšų planuojama pritraukti; - jeigu NPP strateginiam tikslui nustatyta sąlyga panaudoti iš finansinių priemonių grįžtančių lėšų, nurodoma, kurias pažangos priemones įgyvendinant numatoma taikyti finansines priemones.
	Programos suma iš viso.

Prie-monės kodas	Pažangos priemonė ir regioninė pažangos priemonė (toliau kartu – priemonė)	NPP pažangos uždavinys	Kiti NPP pažangos uždaviniai	Būtinosios sąlygos	Dalyvaujančios institucijos	Priemonės stebėsenos rodiklio pavadinimas	Priemonės stebėsenos rodiklio reikšmės		Priemonės papildomas požymis
Prie-monės kodas		NPP pažangos uždavinys	Kiti NPP pažangos uždaviniai	Būtinosios sąlygos	Dalyvaujančios institucijos	Priemonės stebėsenos rodiklio pavadinimas	Pradinė reikšmė (metai)	Galutinė reikšmė (metai)	Priemonės papildomas požymis
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10
Kodas nuro-domas Strate-ginio valdy-mo meto-dikos 13 priede nuro-dyta prie-monių koda-vimo tvarka	Nurodoma planuojama pažangos priemonė, kurią siūloma įgyvendinti siekiant panaikinti problemos priežastį (-is) ar sumažinti neigiamą priežasties (-ių) poveikį, arba regioninė pažangos priemonė. Pažangos priemonė – intervencinė kryptis, kuri gali apimti reguliacines (normines, mokestines veiklas, finansinių paskatų teikimą, išmokų mokėjimą ir pan.), investicines (įskaitant infrastruktūros vystymą ir žmogiškųjų išteklių valdymą), komunikacines, analitines ir mišrias veiklas. Pažangos priemonės planuojamos remiantis problemų priežasčių analizės išvadomis. Pažangos priemonės pavadinime neturi būti nurodytas konkretus pažangos priemonės įgyvendinimo ar problemos sprendimo būdas, nes tai detaliau bus nagrinėjama kitame etape, rengiant detalų pažangos priemonės aprašą ir vertinant pažangos priemonės įgyvendinimo alternatyvas. Pažangos priemonės išdėstomos prioriteto tvarka, t. y. nuo svarbiausios pažangos priemonės, turinčios didžiausią įtaką NPP uždavinio pasiekimui. Kai ta pati problemos priežastis aktuali keliems uždaviniams, turėtų būti nustatoma viena pažangos priemonė, kuri būtų skirta nustatytai problemos priežasčiai panaikinti. Regioninė pažangos priemonė planuojama, jeigu problemų analizės metu nustatoma, kad sprendžiant problemas reikalingas regionų plėtros tarybų ir (ar) savivaldybių prisidėjimas. Regioninės pažangos priemonės pavadinimas turi parodyti konkretų NPP pažangos uždavinį ar jo dalį, prie kurio įgyvendinimo siūloma prisidėti regionų plėtros taryboms ir (arba) savivaldybėms. Vienoje eilutėje nurodoma viena priemonė. Rekomenduojama, kad priemonės pavadinimą sudarytų ne daugiau kaip 6–10 žodžių)	Nurodomas NPP pažangos uždavinys, kurį įgyvendins priemonė. Jeigu įgyvendinant priemonę naikinamos kelių uždavinių problemų priežastys, nurodomas tas NPP pažangos uždavinys, prie kurio įgyvendinimo priemone prisidedama daugiausia	Jei aktualu, nurodomi kiti NPP pažangos uždaviniai (šios ir kitų Programų), prie kurių įgyvendinimo prisidedama priemone	Pažangos priemonės atveju, jei aktualu, nurodomos efektyviam pažangos priemonės įgyvendinimui būtinosios sąlygos, kai jos žinomos Programos rengimo metu. Būtinosios sąlygos gali susidaryti dėl problemos priežasčių analizės, prioritetinių veiklos srities nuostatų ar kitų reikalavimų (pavyzdžiui, jei reikia atlikti tam tikrus veiksmus, iki pradedant įgyvendinti pažangos priemonę, arba pažangos priemonės įgyvendinimas apribotas tam tikrų sąlygų). Regioninės pažangos priemonės atveju, jei aktualu, nurodomos išankstinės sąlygos, t. y. reikalavimai, skirti NPP pažangos uždavinių veiksmingam ir rezultatyviam įgyvendinimui užtikrinti, kuriuos įgyvendinus įgyjama teisė RPPl pažangos priemonių įgyvendinimui naudoti regioninės pažangos priemonės finansinius išteklius	Nurodomos kitos ministerijos ir kiti asignavimų valdytojai, kurių dalyvavimas reikalingas planuojant ar įgyvendinant priemonę. Privaloma įtraukti tas ministerijas, kurios nurodytos NPP prie atitinkamo pažangos uždavinio, tačiau gali būti įtraukiamos ir papildomos institucijos. Jei aktualu, nurodomas pažangos priemonės koordinatorius, jei tai nėra Programą rengianti ministerija, ir skiriama finansinių projekcijų dalis	Nurodomas planuojamos įgyvendinti priemonės rezultato rodiklio pavadinimas ir matavimo vienetas. Jei NPP pažangos uždavinį ar jo dalį siūloma įtraukti į RPP ir RPPl, nurodomas regioninės pažangos priemonės poveikio rodiklis	Nurodo-ma pradinė priemo-nės rezultato rodiklio (regioni-nės pažangos priemo-nės atveju – poveikio rodiklio) reikšmė ir metai, kada ji nustatyta	Nurodo-ma planuo-jama galutinė priemo-nės rezultato rodiklio (regioni-nės pažangos priemo-nės atveju – poveikio rodiklio) reikšmė 2030 metais	Nurodomas priemonės požymis. Priemonės požymis gali būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendini-mo plano priemonė (VPNĮP), priemonė, kuria prisidedama prie NPP nustatyto horizontalio-jo principo įgyvendini-mo (HP)

Eil. Nr.	Tikslinės teritorijos (toliau – TT) vystymo tikslai ir uždaviniai	Regioninės plėtros problemos, prie kurių sprendimo prisideda TT vystymo tikslo / uždavinio įgyvendinimas	NPP pažangos uždaviniai, prie kurių prisideda TT vystymo tikslo / uždavinio įgyvendinimas	TT vystymo poveikio rodikliai, matavimo vienetai	Pradinė rodiklio reikšmė (metai)	Siektina galutinė rodiklio reikšmė (metai)
1	2	3	4	5	6	7
Tikslinė teritorija:
1.	Tikslas:
1.1.	Uždavinys:
1.2.	Uždavinys:
...
2.	Tikslas:
2.1.	Uždavinys:
...
Tikslinė teritorija:
1.	Tikslas:
...

Regioninė pažangos priemonė	NPP pažangos uždavinio kodas arba tikslinės teritorijos vystymo uždavinio kodas	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojas	Preliminarios planuojamos pažangos lėšos (tūkst. Eur)	Išankstinės sąlygos	Nacionalinėje plėtros programoje nurodytas NPP pažangos uždavinio poveikio rodiklis, matavimo vienetas	Pradinė rodiklio reikšmė (metai)	Siektina tarpinė rodiklio reikšmė (2025 m.)	Siektina galutinė rodiklio reikšmė (2030 m.)
1	2	3	4	5	6	7	8	9
Nurodomas regioninės pažangos priemonės (toliau – regioninė priemonė) kodas ir pavadinimas. Kodas sudaromas vadovaujan-tis Strateginio valdymo metodikos 13 priede pateikta instrukcija	Nurodo-mas NPP pažangos uždavinio, prie kurio įgyvendi-nimo siūloma prisidėti regionų plėtros taryboms (toliau – RPT) ir (arba) savival-dybėms, kodas, pvz., 3.2, kur 3 nurodo trečią NPP strateginį tikslą, 2 – antrą konkre-taus NPP strategi-nio tikslo pažangos uždavinį	Nurodomas asignavimų valdytojas	Nurodoma preliminari pažangos lėšų suma, iš jų – ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos	Nurodoma išankstinė sąlyga ir jos įgyvendinimui taikomi reikalavimai (jeigu taikoma). Jeigu su regionine priemone nesiejamos jokios išankstinės sąlygos, nurodoma „netaikoma“	NPP poveikio rodiklio eilės numeris ir tikslus pavadinimas iš NPP 1 priede pateikto sąrašo ir jo matavimo vienetas

RPP poveikio rodiklis	Matavimo vienetas, metai	Alytaus regionas	Kauno regionas	Klaipėdos regionas	Marijam-polės regionas	Panevėžio regionas	Šiaulių regionas	Tauragės regionas	Telšių regionas	Utenos regionas	Vilniaus regionas
Regioninės plėtros problema: nurodoma RPP I skyriuje išskirta regioninės plėtros problema

Regionas	Pažangos lėšos (tūkst. Eur)
	Iš viso	Iš jų:
	Iš viso	Nacionalinis prisidėjimas	ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos
1	2	3	4
Nurodomas regiono pavadinimas	Nurodoma bendra pažangos lėšų suma (X tūkst. Eur)	Nurodoma nacionalinio prisidėjimo (valstybės, savivaldybių biudžetų lėšos ir kt.) (X tūkst. Eur)	Nurodoma ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų suma

Tikslo, uždavinio, priemonės kodas	Tikslas, uždavinys, priemonė	Koordinatorius	Įgyvendinimo laikotarpis, metais		Stebėsenos rodiklis (matavimo vienetai)	Siektina stebėsenos rodiklio reikšmė
Tikslo, uždavinio, priemonės kodas	Tikslas, uždavinys, priemonė	Koordinatorius	Pradžia	Pabaiga	Stebėsenos rodiklis (matavimo vienetai)	Laikotarpio pradžioje	Laikotarpio pabaigoje
Nurodomas tikslo kodas, kuris sudaromas pradedant nuo skaičiaus 11 ir tęsiant didėjančia tvarka	Nurodomas tikslas	Nurodomas tikslo įgyvendinimo koordinatorius (paprastai –savivaldybės administracijos padalinio vadovas)	Paprastai tikslo įgyvendinimo pradžia sutampa su planavimo laikotarpio pradžia	Paprastai tikslo įgyvendinimo pabaiga sutampa su planavimo laikotarpio pabaiga	Nurodomas poveikio rodiklis ir jo matavimo vienetai	Nurodoma pradinė poveikio rodiklio reikšmė (skliausteliuose nurodant metus)	Nurodoma siektina poveikio rodiklio reikšmė laikotarpio pabaigoje (skliausteliuose nurodant metus)
Uždavinio kodas sudaromas prie tikslo kodo pridedant vieną skaitmenį, atskiriant jį brūkšneliu	Nurodomas uždavinys	Nurodomas uždavinio įgyvendinimo koordinatorius (paprastai -–savivaldybės administracijos padalinio vadovas)	Nurodoma uždavinio įgyvendinimo laikotarpio pradžia	Nurodoma uždavinio įgyvendinimo laikotarpio pabaiga	Nurodomas rezultato rodiklis ir jo matavimo vienetai	Nurodoma pradinė rezultato rodiklio reikšmė (skliausteliuose nurodant metus)	Nurodoma siektina rezultato rodiklio reikšmė laikotarpio pabaigoje (skliausteliuose nurodant metus)
Priemonės kodas sudaromas prie uždavinio kodo pridedant vieną skaitmenį, atskiriant jį brūkšneliu	Nurodomas priemonės pavadinimas. Rekomenduojama priemonės pavadinimą formuluoti kaip atliekamą veiksmą (pvz., Savivaldybės administracinių pastatų modernizavimas)	Nurodomas priemonės įgyvendinimo koordinatorius arba atsakingas vykdytojas	Nurodoma priemonės įgyvendinimo pradžia	Nurodoma priemonės įgyvendinimo pabaiga	Nurodomas produkto rodiklis ir jo matavimo vienetai	Nurodoma pradinė reikšmė (skliausteliuose nurodant metus). Pradinė reikšmė gali būti 0, jei kuriamas naujas produktas ar paslauga	Nurodoma siektina produkto rodiklio reikšmė įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje (skliausteliuose nurodant metus)

Savivaldybės plėtros uždaviniai	Lėšų poreikis, tūkst. eurų	Galimi finansavimo šaltiniai
1	2	3
Nurodomas savivaldybės plėtros uždavinys	Nurodomas preliminarus savivaldybės plėtros uždaviniui įgyvendinti reikalingas finansavimas, tūkst. eurų	Nurodomi planuojami savivaldybės plėtros uždaviniui įgyvendinti galimi finansavimo šaltiniai. Taip pat nurodomos privačios investicijos, jei planuojama projektus įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu
IŠ VISO

Regiono plėtros plano pažangos priemonės pavadinimas	Savivaldybės strateginio plėtros plano priemonės kodas	Projekto numeris (jei žinoma)	Projekto vykdytojo pavadinimas	Projekto pavadinimas	Įgyvendinimo terminai (metais)		Bendra projekto vertė, eurais
Regiono plėtros plano pažangos priemonės pavadinimas	Savivaldybės strateginio plėtros plano priemonės kodas	Projekto numeris (jei žinoma)	Projekto vykdytojo pavadinimas	Projekto pavadinimas	pradžia	pabaiga	Iš viso	Iš jų: savivaldybėsbiudžeto lėšos	Iš jų: kiti šaltiniai
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10
Jei taikoma, nurodoma regiono plėtros plano pažangos priemonė, prie kurios įgyvendinimo prisideda ar prisidės projektas	Nurodomas SSPP priemonės, prie kurios įgyvendinimo prisidės projektas, kodas	Jei žinoma, nurodo-mas projekto numeris	Nurodomas projekto vykdytojas, jei projektą numatoma įgyvendinti su partneriais, taip pat nurodomi ir partneriai	Nurodomas projekto pavadinimas	Nurodo-ma projekto įgyvendi-nimo pradžia	Nurodo-ma projekto įgyvendi-nimo pabaiga	Nuro-doma bendra pro-jekto vertė, eurais	Nurodomas planuojamas projektui įgyvendinti reikalingas savivaldybės biudžeto finansavi-mas, eurais	Nurodomas planuojamas projektui įgyvendinti reikalingas kitų finansavimo šaltinių finansavi-mas, eurais. Jei žinoma, skliaustuose nurodomas finansavimo šaltinis. Taip pat nurodomos ir privačios investicijos, jei planuojama įgyvendinti projektą valdžios ir privataus sektoriaus partnerystės būdu
...

Kodai	Programos elementai	Kodai	Rodikliai
01	Valstybės veiklos sritis
01-001	FUNKCIJŲ VYKDYMO PROGRAMA (Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemoje ir Stebėsenos informacinėje sistemoje (toliau kartu – IT sistemos) nurodomas programos požymis „F“)
01-001-01-01	Pažangos uždavinys (IT sistemose nurodomas uždavinio požymis „P“)	E-01-001-01-01-01	Poveikio rodiklis
01-001-01-01-01	Pažangos uždaviniui priskiriamos priemonės gali būti: - pažangos priemonė (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „PP“); - regioninė pažangos priemonė (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „RE“); - nefinansinė pažangos priemonė (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „PN“); - tęstinės veiklos priemonė (tiesiogiai susijusi su pažangos uždaviniu) (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „TP“); - nefinansinė tęstinės veiklos priemonė (tiesiogiai susijusi su pažangos uždaviniu) (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „TN); - pažangos priemonė, pagal kurią planuojami projektai, finansuojami iš kito asignavimų valdytojo nacionalinėje plėtros programoje ir (arba) pažangos priemonėje numatytų pažangos lėšų (IT sistemose, išskyrus VBAMS, nurodomas priemonės požymis „KT“); - tęstinės veiklos priemonė, kurioje nustatomi asignavimai projektams, įgyvendinamiems pagal Valstybės investicijų programą, kuri rengiama vadovaujantis Investicijų istatyme nustatyta tvarka (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „TI“)	R-01-001-01-01-01-01	Rezultato rodiklis
01-001-11-01	Tęstinės veiklos uždavinys (IT sistemose nurodomas uždavinio požymis „T“)	E-01-001-11-01-01	Poveikio rodiklis
01-001-11-01-01	Tęstinės veiklos uždaviniui priskiriamos priemonės gali būti: - tęstinės veiklos priemonė (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „TP“); - nefinansinė tęstinės veiklos priemonė (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „TN“); - tęstinės veiklos priemonė, kuri finansuojama iš kito asignavimų valdytojo nacionalinėje plėtros programoje ir (arba) pažangos priemonėje numatytų pažangos lėšų (IT sistemose, išskyrus VBAMS, nurodomas priemonės požymis „KT“); - tęstinės veiklos priemonė, kurioje nustatomi asignavimai projektams, įgyvendinamiems pagal Valstybės investicijų programą, kuri rengiama vadovaujantis Investicijų istatyme nustatyta tvarka (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „TI“)	R-01-001-11-01-01-01 V-01-001-11-01-01-01	Rezultato rodiklis Veiklos efektyvumo rodiklis
01-001-11-01-02	pervedimų priemonė (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „PR“)		be rodiklio
01-002	VALDYMO PROGRAMA (IT sistemose nurodomas programos požymis „V“)
01-002-12-01	Tęstinės veiklos uždavinys (IT sistemose nurodomas uždavinio požymis „T“)	E-01-002-12-01-01	Poveikio rodiklis
01-002-12-01-01	Tęstinės veiklos uždaviniui priskiriamos priemonės gali būti: - tęstinės veiklos priemonė (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „TP“); - nefinansinė tęstinės veiklos priemonė (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „TN“)	R-01-002-12-01-01-01 V-01-002-12-01-01-01	Rezultato rodiklis Veiklos efektyvumo rodiklis

PAŽANGOS IŠLAIDOS (PRIEMONĖS)	TĘSTINĖS VEIKLOS IŠLAIDOS (PRIEMONĖS)
1. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo arba pagerinimo išlaidos
Investicijos ilgalaikiam materialiajam turtui, reikalingam naujoms viešosioms paslaugoms teikti, esamų paslaugų teikimo efektyvumui, kokybei arba mastui didinti, vykdomoms funkcijoms reorganizuoti ir pan., sukurti, įsigyti, pagerinti arba jo vertei padidinti (pavyzdžiui, pastatų, įrangos įsigijimo išlaidos, kapitalinės pastatų renovacijos išlaidos ir pan.)	Išlaidos ilgalaikiam materialiajam turtui palaikyti arba pritaikyti pasikeitusiems reikalavimams (pavyzdžiui, išlaidos remonto darbams atlikti ar naujam pastatui įsigyti, kai tai reikalinga dėl senojo pastato natūralaus nusidėvėjimo arba siekiant pritaikyti ilgalaikį materialųjį turtą naujiems saugos reikalavimams, pašalinti trūkumus ir pan., taip pat įstaigos darbuotojų kompiuterinių darbo vietų įrengimo ir atnaujinimo išlaidos, ginklų ir karinės technikos įsigijimo išlaidos ir pan.)
2. Nematerialiojo turto įsigijimo arba pagerinimo išlaidos
Nematerialiajam turtui, reikalingam naujoms viešosioms paslaugoms teikti, esamų paslaugų teikimo efektyvumui, kokybei arba mastui didinti, vykdomoms funkcijoms reorganizuoti, perkelti į elektroninę erdvę, sukurti arba pagerinti (pavyzdžiui, informacinių technologijų sistemos (toliau ‒ IT sistemos) (arba naujo esamos IT sistemos modulio), duomenų bazės, reikalingų naujai paslaugai teikti arba perkelti į elektroninę erdvę, sukūrimas ir pan.)	Išlaidos nematerialiajam turtui palaikyti arba pritaikyti pasikeitusiems reikalavimams (pavyzdžiui, IT sistemų atnaujinimo ir palaikymo išlaidos ir pan.)
3. Darbo užmokesčio išlaidos
Išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, kai darbo užmokesčio didinimas planuojamas kaip viena iš sisteminės pertvarkos veiklų, kai parengiama pažangos priemonė, kaip veiklų rinkinys, kuriuo siekiama įgyvendinti tam tikrą pažangos uždavinį	Išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui, kai neplanuojama atitinkama sisteminė pertvarka, o darbo užmokesčio didinimas reikalingas dėl tokių objektyvių veiksnių kaip minimaliosios mėnesinės algos didinimas, infliacija, ekonominės ir socialinės aplinkos pokyčiai ir pan., taip pat kai pagrįstai didinamas etatų, reikalingų funkcijai vykdyti, skaičius ir nevykdoma sisteminė funkcijos vykdymo pertvarka
4. Kvalifikacijos kėlimo, mokymų organizavimo išlaidos
Išlaidos sisteminiams mokymams arba mokymams, reikalingiems gebėjimams vykdyti funkcijas, kurios iki šiol nebuvo vykdomos arba buvo vykdomos mažesne apimtimi, suteikti, taip pat siekiant išmokyti personalą naudotis sukurtu arba pagerintu materialiuoju ir nematerialiuoju turtu teikiant naują paslaugą ar teikiant esamą paslaugą efektyviau, platesniu mastu arba perkėlus ją į elektroninę erdvę (pavyzdžiui, mokymai visiems sistemos darbuotojams, padedant prisitaikyti prie reformos metu įvykusių ar įvyksiančių pokyčių ir pan.)	Išlaidos nuolatinėms esamų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir mokymų veikloms (pavyzdžiui, kasmetiniai ministerijų valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo mokymai, patirties mainų organizavimas ir patirties sklaidos vykdymas, periodiniai sveikatos priežiūros specialistų, pedagogų kvalifikacijos kėlimo mokymai ir pan.)
Išlaidos sisteminiams naujų darbuotojų, kurie priimti siekiant užtikrinti naujai sukurtos paslaugos ar platesnio masto paslaugos teikimą, naujos funkcijos vykdymą, mokymams (pavyzdžiui, reformos metu padidinus teikiamos paslaugos apimtį, jai teikti priimtų darbuotojų mokymai ir pan.)	Išlaidos pavienių naujų darbuotojų mokymams, reikalingiems dėl natūralios darbuotojų kaitos (pavyzdžiui, kai mokomi anksčiau paslaugą teikusius darbuotojus pakeičiantys nauji darbuotojai ir pan.)
5. Kitos pažangos priemonių ir jų įgyvendinimo projektų rengimo išlaidos
Išlaidos studijoms, analizėms, tyrimams, reikalingiems siekiant pasirengti sukurti naują paslaugą ar teikti esamą paslaugą efektyviau, platesniu mastu arba perkelti ją į elektroninę erdvę, siekiant pasirengti reorganizuoti ar optimizuoti funkcijas (kai šiems darbams atlikti samdomi išorės ekspertai), finansuoti (pavyzdžiui, galimybių studija, rengiantis įgyvendinti reformą ir pan.). „Efektyvesnis viešosios paslaugos teikimas“ suprantamas kaip: 1) esamos kokybės paslaugos teikimas didesnei tikslinei grupei patiriant tokio pat dydžio išlaidų; 2) aukštesnės kokybės paslaugos teikimas esamo dydžio tikslinei grupei patiriant tokio pat dydžio išlaidų; 3) aukštesnės kokybės paslaugos teikimas didesnei tikslinei grupei patiriant tokio pat dydžio išlaidų; 4) esamos kokybės paslaugos teikimas esamo dydžio tikslinei grupei patiriant mažiau išlaidų; 5) esamos kokybės paslaugos teikimas didesnei tikslinei grupei patiriant mažiau išlaidų; 6) aukštesnės kokybės paslaugos teikimas esamo dydžio tikslinei grupei patiriant mažiau išlaidų; 7) aukštesnės kokybės paslaugos teikimas didesnei tikslinei grupei patiriant mažiau išlaidų
Išlaidos techninių projektų, specifikacijų, pirkimo dokumentų parengimo, ekspertizės darbams, reikalingiems rengiantis sukurti naują paslaugą ar teikti esamą paslaugą efektyviau, platesniu mastu arba perkelti ją į elektroninę erdvę, taip pat reorganizuoti ar optimizuoti funkcijas, ar pagerinti jų kokybę, finansuoti (kai šiems darbams atlikti samdomi išorės ekspertai) (pavyzdžiui, įrangos įsigijimo techninės specifikacijos parengimas ir pan.)
Priemonės ar investicijų projekto, kuriuo siekiama sukurti naują paslaugą ar teikti esamą paslaugą efektyviau, platesniu mastu arba esamą paslaugą perkelti į elektroninę erdvę, taip pat reorganizuoti ar optimizuoti funkcijas, ar pagerinti funkcijų kokybę, vykdymo ir administravimo išlaidos (pavyzdžiui, investicijų projektą įgyvendinančių (administruojančių) darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos, jeigu projekto įgyvendinimui administruoti priimami nauji darbuotojai arba atsiranda papildomas krūvis esamiems darbuotojams, išorės ekspertų darbo užmokesčio išlaidos ir pan.)
Dotacijos savivaldybių viešųjų paslaugų gerinimo projektams, kuriais siekiama sukurti naują paslaugą ar teikti esamą paslaugą efektyviau, platesniu mastu arba perkelti ją į elektroninę erdvę, įgyvendinti (priskiriamos visos anksčiau minėtos išlaidos)
Visuomenės informavimo ir komunikacinių veiksmų išlaidos, kai informuojama ar komunikuojama apie numatomą ar įvykdytą naujos viešosios paslaugos sukūrimą, jos teikimo masto ar efektyvumo padidinimą, perkėlimą į elektroninę erdvę (pavyzdžiui, reklaminio vaizdo klipo sukūrimo ir transliavimo išlaidos ir pan.)
6. Išlaidos, susijusios su išmokų ir kitos finansinės paramos tikslinėms grupėms teikimu
Naujų išmokų formų pagrindimo ir sukūrimo, lengvatų tam tikrai paslaugos gavėjų grupei įvedimo, naujų pašalpų, pensijų, stipendijų ar pan. įvedimo išlaidos (pavyzdžiui, vadinamųjų vaiko pinigų įvedimas ir pan.) (prie pažangos išlaidų tokios naujos išmokos priskiriamos tik pirmaisiais metais, o antraisiais metais jos laikomos tęstinės veiklos išlaidomis)	Išlaidos teisės aktais nustatytoms išmokoms, pašalpoms, pensijoms, stipendijoms, subsidijoms ir pan. (išskyrus atvejus, kai įvedamos naujos išmokos arba didinamos esamos išmokos) išmokėti (pavyzdžiui, išlaidos senatvės pensijoms, nedarbo pašalpoms, socialinėms pašalpoms išmokėti ir pan.)
	Išlaidos esamoms išmokoms didinti, įskaitant išmokų didinimą teisės aktuose nustatytu indeksavimo dydžiu dėl infliacijos ar kitų makroekonominių, socialinių rodiklių arba demografinių pokyčių (pavyzdžiui, papildomos išlaidos teisės aktuose nustatytu dydžiu indeksavus senatvės pensijas ir pan.)
	Išlaidos valstybės pagalbai ūkio subjektams ekstremaliosios situacijos ar krizės sąlygomis (pavyzdžiui, subsidijos įmonėms COVID-19 pandemijos metu ir pan.) teikti
7. Tarptautinių įsipareigojimų vykdymo išlaidos
Stojimo į tarptautinę organizaciją išlaidos (išskyrus periodines narystės ar kitas įmokas), pavyzdžiui, pradiniai įnašai, mokami stojant į Tarptautinę plėtros asociaciją (priklausančią Pasaulio banko organizacijų grupei) ir pan.	Dotacijos užsienio valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms, periodinės narystės ar kitos įmokos (pavyzdžiui, įmokos į Europos Sąjungos biudžetą, privalomi kasmetiniai įnašai į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos biudžetą, humanitarinei pagalbai teikti skiriamos lėšos, lėšos Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui ir pan.)

Eil. Nr.	Institucijos, įstaigos pavadinimas
Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingos institucijos ir įstaigos
1.	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
2.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
3.	Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija
4.	Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga
5.	Valstybinė lietuvių kalbos komisija
6.	Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
7.	Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba
8.	Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
9.	Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
10.	Nacionalinė sveikatos taryba
11.	Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
12.	Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
13.	Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija
14.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
15.	Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba
16.	Etninės kultūros globos taryba
17.	Viešųjų pirkimų tarnyba
18.	Nacionalinė šeimos taryba
19.	Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
20.	Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Ministerijos
21.	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
22.	Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija
23.	Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
24.	Lietuvos Respublikos finansų ministerija
25.	Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
26.	Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
27.	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
28.	Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
29.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
30.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
31.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
32.	Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
33.	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
34.	Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Atitinkamam ministrui pavestos valdymo srities įstaigos
35.	Lietuvos statistikos departamentas
36.	Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba
37.	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
38.	Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
39.	Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

SSPP tikslai ir uždaviniai	Stebėsenos rodiklis (matavimo vnt.)	Pradinė stebėsenos rodiklio reikšmė (metai)	Siektinos stebėsenos rodiklio reikšmės			Faktinė stebėsenos rodiklio reikšmė (metai)	Siekiama stebėsenos rodiklio reikšmė (metai)
SSPP tikslai ir uždaviniai	Stebėsenos rodiklis (matavimo vnt.)	Pradinė stebėsenos rodiklio reikšmė (metai)	n metai	n + 1 metai	n + 2 metai	Faktinė stebėsenos rodiklio reikšmė (metai)	Siekiama stebėsenos rodiklio reikšmė (metai)
1	2	3	4	5	6	7	8
1. Nurodomas SSPP plėtros tikslas ir jo numeris (jei SSPP nurodyta, vietoj tikslo numerio nurodomas jo kodas)	Nurodomas SSPP tikslo poveikio rodiklis, jo matavimo vienetas (jei SSPP nurodyta, nurodomas ir rodiklio kodas)	Nurodoma pradinė poveikio rodiklio reikšmė, skliaustuose nurodomi metai	Nurodo-ma planuo-jama n metų poveikio rodiklio reikšmė	Nurodo-ma planuo-jama n + 1 metų poveikio rodiklio reikšmė	Nurodo-ma planuo-jama n + 2 metų poveikio rodiklio reikšmė	Pildoma, jeigu artimiausio paskesnio laikotarpio faktinė poveikio rodiklio reikšmė skiriasi nuo pradinės SSPP nustatytos reikšmės. Po kiekvieno rodiklio faktine reikšme skliaustuose nurodomi metai	Perkeliama SSPP nustatyta siektina poveikio rodiklio reikšmė SSPP laikotarpio pabaigoje
1.1. Nurodomas SSPP plėtros uždavinys ir jo numeris (jei SSPP nurodyta, vietoj tikslo numerio nurodomas jo kodas)	Nurodomas SSPP uždavinio rezultato rodiklis, jo matavimo vienetas (jei SSPP nurodyta, nurodomas ir rodiklio kodas)	Nurodoma pradinė rezultato rodiklio reikšmė, skliaustuose nurodomi metai	Nurodo-ma planuo-jama n metų rezultato rodiklio reikšmė	Nurodo-ma planuo-jama n + 1 metų rezultato rodiklio reikšmė	Nurodo-ma planuo-jama n + 2 metų rezultato rodiklio reikšmė	Pildoma, jeigu artimiausio paskesnio laikotarpio faktinė rezultato rodiklio reikšmė skiriasi nuo pradinės SSPP nustatytos reikšmės. Po kiekvieno rodiklio faktine reikšme skliaustuose nurodomi metai	Perkeliama SSPP nustatyta siektina rezultato rodiklio reikšmė SSPP laikotarpio pabaigai

Eil. Nr.	Programos kodas ir pavadinimas	n metų asignavimai ir kitos lėšos	n + 1 metų asignavimai ir kitos lėšos	n + 2 metų asignavimai ir kitos lėšos
1	2	3	4	5





1. Savivaldybės biudžetas (įskaitant skolintas lėšas)
Iš jo: 1.1. savivaldybės biudžeto lėšos (nuosavos, be ankstesnių metų likučio)
1.2. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto dotacijos
1.3. Pajamų įmokos ir kitos pajamos
1.4. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos
1.5. Skolintos lėšos
1.6. Ankstesnių metų likučiai
2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos, nurodant atskirus šaltinius)
IŠ VISO programai finansuoti pagal finansavimo šaltinius (1 ir 2 punktai)
Iš jų: regioninių pažangos priemonių lėšos
Asignavimų ir kitų lėšų pokytis, palyginti su ankstesnių metų patvirtintų asignavimų ir kitų lėšų planu

Programos uždavinio, priemonės kodas ir požymis	Uždavinio, priemonės pavadinimas, finansavimo šaltiniai	n metų asignavimai ir kitos lėšos	n + 1 metų asignavimai ir kitos lėšos	n + 2 metų asignavimai ir kitos lėšos	Savivaldybės strateginio plėtros plano priemonės kodas
1	2	3	4	5	6
001-01-01 (T)	Uždavinys:
001-01-01-01 (TP)	Priemonė:
	1. Savivaldybės biudžetas (įskaitant skolintas lėšas)
	Iš jo: 1.1. savivaldybės biudžeto lėšos (nuosavos, be ankstesnių metų likučio)
	1.2. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto dotacijos
	1.3. Pajamų įmokos ir kitos pajamos
	1.4. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos
	1.5. Skolintos lėšos
	1.6. Ankstesnių metų likučiai
	2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos, nurodant atskirus šaltinius)
	IŠ VISO programai finansuoti pagal finansavimo šaltinius (1 ir 2 punktai)
	Iš jų: regioninių pažangos priemonių lėšos
	Asignavimų ir kitų lėšų pokytis, palyginti su ankstesnių metų patvirtintų asignavimų ir kitų lėšų planu

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas (matavimo vnt.)	Siektinos stebėsenos rodiklių reikšmės			Savivaldybės strateginio plėtros plano rodiklis
Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas (matavimo vnt.)	n	n + 1	n + 2	Savivaldybės strateginio plėtros plano rodiklis
1	2	3	4	5	6
	1 uždavinys (pavadinimas)
E-001-01-01-01	Poveikio rodiklio pavadinimas
E-001-01-01-02	Poveikio rodiklio pavadinimas
	1 uždavinio 1 priemonės (pavadinimas)
R-001-01-01-01-01	Rezultato rodiklio pavadinimas
	2 uždavinys (pavadinimas)
E-001-01-02-01	Poveikio rodiklio pavadinimas
	2 uždavinio 1 priemonės (pavadinimas)
R-001-01-02-01-01	Rezultato rodiklio pavadinimas
	2 uždavinio 2 priemonės (pavadinimas)
V-001-01-02-02-01	Veiklos efektyvumo rodiklio pavadinimas

Eil. Nr.	Savivaldybės valdomos įmonės ar viešosios įstaigos pavadinimas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vnt.	Planuojamos rodiklių reikšmės
Eil. Nr.		Rodiklio pavadinimas, matavimo vnt.	n metais	n + 1 metais	n + 2 metais
1	2	3	4	5	6
*Savivaldybės valdomų įmonių planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai ir jų reikšmės*


*Viešųjų įstaigų planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai ir jų reikšmės*

Eil. Nr.

Viešosios įstaigos pavadinimas

Veiklos tikslas arba programos uždavinys

Rodiklio pavadinimas, matavimo vnt.

Planuojamos rodiklių reikšmės

Eil. Nr.

Viešosios įstaigos pavadinimas

Veiklos tikslas arba programos uždavinys

Rodiklio pavadinimas, matavimo vnt.

n + 1 metais

n + 2 metais