Suvestinė redakcija nuo 2017-07-05 iki 2018-01-29

 

Sprendimas paskelbtas: TAR 2017-08-02, i. k. 2017-12995

 

KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL pritarimo partnerystės sutarčiai ir KLAIPĖDOS MIESTO ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2013 m. rugsėjo 25 d. Nr. T2-255

Klaipėda

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290, Nr. 137-5379; 2009, Nr. 77-3165, Nr. 159-7206; 2010, Nr. 25-1177, Nr. 51‑2480, Nr. 84-4406, Nr. 86-4525; 2011, Nr. 52-2504, Nr. 155-7354; 2012, Nr. 136-6958, Nr. 154-7935; 2013, Nr. 76-3826, Nr. 79-3981) 6 straipsnio 22 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-311 patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarka ir atsižvelgdama į Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyva atrinktų neefektyviausiai energiją vartojančių daugiabučių gyvenamųjų namų energinio efektyvumo didinimo galimybių rezultatus, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Pritarti Partnerystės dėl projekto „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas, II etapas“ įgyvendinimo ir bendradarbiavimo dėl energinio efektyvumo didinimo programų įgyvendinimo savivaldybėje 2013 m. kovo 15 d. sutarčiai Nr. 1.8.2-20/J9-794/11 (pridedama).

2. Patvirtinti Klaipėdos miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą (toliau – Programa) (pridedama).

3. Pavesti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui suderinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Programos atitiktį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai.

4. Paskirti Programos įgyvendinimo administratoriais:

4.1. Smiltelės g. 9 namui – UAB „Vingio būstas“;

4.2. Vyturio g. 7, Vingio g. 35 namams – UAB „Laukininkų valda“;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

4.3. Taikos pr. 9, Sausio 15-osios g. 3, Panevėžio g. 15, Panevėžio g. 19, Taikos pr. 3  namams – UAB „Paslaugos būstui“;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. T2-148, 2014-07-31, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10820

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

4.4. Švyturio g. 8, Pušyno g. 29, Pušyno g. 29A, Sportininkų g. 8, Sportininkų g. 14, Sportininkų g. 16, Sportininkų g. 28, I. Simonaitytės g. 17, Nidos g. 40, Sportininkų g. 19, J. Zauerveino g. 10A namams – UAB „Vitės valdos“;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. T2-148, 2014-07-31, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10820

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

4.5. Taikos pr. 23, Taikos pr. 27, Taikos pr. 33, Taikos pr. 35B, Taikos pr. 35C, Taikos pr. 41, Paryžiaus Komunos g. 2, Rumpiškės g. 28, Sausio 15-osios g. 24, Taikos pr. 21, Taikos pr. 35, Rumpiškės g. 18, Rumpiškės g. 19, Rumpiškės g. 20B, Rumpiškės g. 21 namams – UAB „Vėtrungės būstas“;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. T2-148, 2014-07-31, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10820

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

4.6. Minijos g. 149, Naikupės g. 8, Naikupės g. 10, Sulupės g. 7, Sulupės g. 13 namams – UAB „Jūros būstas“;

4.7. M. Mažvydo al. 10 namui – DNSB „Alėja“;

Papildyta punktu:

Nr. T2-148, 2014-07-31, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10820

 

4.8. Naujakiemio g. 19 namui – UAB „Debreceno valda“;

Papildyta papunkčiu:

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

4.9. Baltijos pr. 93 namui – UAB „Klaipėdos būstas LT“;

Papildyta papunkčiu:

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

4.10. Kretingos g. 43 namui – DNSB „Miško gėlė“;

Papildyta papunkčiu:

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

4.11. Kooperacijos g. 9 namui – DNSB „Trinytis“;

Papildyta papunkčiu:

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

4.12. Taikos pr. 95 namui – DNSB „Darna“;

Papildyta papunkčiu:

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

4.13. Malūnininkų g. 16 namui – DNSB „Malūnas“;

Papildyta papunkčiu:

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

4.14. Kauno g. 29 namui – DNSB „Naglis“;

Papildyta papunkčiu:

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

4.15. Danės g. 9 namui – DNSB „Šeimyna“;.

Papildyta papunkčiu:

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

5. Sudaryti šios sudėties Programos įgyvendinimo priežiūros komitetą (toliau – Priežiūros komitetas):

5.1. Saulius Budinas, Savivaldybės administracijos direktorius, – Priežiūros komiteto pirmininkas;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

5.2. Liudvikas Dūda, Miesto ūkio departamento direktorius, – Priežiūros komiteto narys;

5.3. Violeta Gembutienė, Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja, – Priežiūros komiteto narė;

5.4. Algis Gaižutis, Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus, Butų ir energetikos poskyrio vedėjas, – Priežiūros komiteto narys.

5.5. Gediminas Pocius, Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas, – Priežiūros komiteto narys.

6. Nustatyti, kad Priežiūros komitetas ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinį ketvirtį pateikia ataskaitą apie Programos įgyvendinimo eigą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai pareikalavus, Priežiūros komitetas pateikia papildomą informaciją.

7. Pavesti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui:

7.1. paskirti už Programos įgyvendinimo administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakingą asmenį (specialistą);

7.2. ne vėliau kaip iki 2013 m. spalio 31 d. atrinkti neefektyviai energiją vartojančius pastatus ir parengti naują (papildyti esamą) energinio efektyvumo didinimo programą. Rengiant naują (papildant esamą) programą turi būti įvertintas ir šilumos gamybos bei tiekimo sektorius, nustatyta galima įtaka jam dėl sumažėjusio energijos suvartojimo bei numatytos priemonės šiai įtakai sumažinti. Naujai parengta (papildyta esama) programa turi būti pateikta 2014 m. rugpjūčio mėn. savivaldybės tarybos posėdžiui;

7.3. sudaryti sutartis su šio sprendimo 4 punkte nurodytais Programos įgyvendinimo administratoriais;

7.4. sutartyse numatyti Programos įgyvendinimo administratorių atsakomybę už galimus Klaipėdos miesto savivaldybės nuostolius dėl paskirtų Programos įgyvendinimo administratorių netinkamai vykdomų įsipareigojimų;

7.5. užtikrinti, kad paskirtas Programos įgyvendinimo administratorius būtų nedelsiant pakeistas, jei yra gauta informacija iš Programos finansavimą suteikusių bankų ar kitų finansų įstaigų, kad administratorius netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                      Vytautas Grubliauskas


 

PATVIRTINTA

Klaipėdos miesto savivaldybės

tarybos 2013 m. rugsėjo 25 d.

sprendimu Nr. T2-255

 

 

 

KLAIPĖDOS MIESTO ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Klaipėdos miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos (toliau – Programa) paskirtis – atkurti ar pagerinti Klaipėdos mieste esančių daugiabučių namų technines ir energines normatyvines savybes, siekiant esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymo, šiluminės energijos sąnaudų sumažinimo ir racionalaus energinių išteklių naudojimo, gyventojų išlaidų šildymui sumažinimo ir gyvenimo kokybės pagerinimo.

2. Programa parengta Klaipėdos miesto savivaldybei vykdant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2002, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) nustatytą statinių naudojimo priežiūros atlikimo funkciją bei įgyvendinant vieną iš Lietuvos būsto strategijos tikslų – užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą (modernizavimą), racionalų energijos išteklių naudojimą, taip pat vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ ir statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“.

3. Programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva dėl daugiabučių namų Lietuvos Respublikos savivaldybėse energijos taupymo priemonių įgyvendinimo, Klaipėdos miesto savivaldybės atrinktų neefektyviausiai energiją vartojančių pastatų įvertinimo rezultatais ir parengtais jų energinio efektyvumo didinimo investicijų planais, kurie yra neatskiriama šios Programos dalis.

 

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

 

4. Klaipėdos mieste gyvena 158 541 gyventojas. Klaipėdos miesto savivaldybės statinių naudotojų sąraše įrašyti 1 923 daugiabučiai namai. 506 daugiabučius namus administruoja daugiabučių namų savininkų bendrijos, 30 daugiabučių namų administruoja patys savininkai, sudarę jungtinės veiklos sutartį, 1 387 daugiabučius namus administruoja savivaldybės paskirti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Tai uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“, „Debreceno valda“, Būsto plėtros ir investicijų centras, „Klaipėdos bendrabutis“, „Laukininkų valda“, „Jūros būstas“, „Paslaugos būstui“, „Vitės valdos“, „Vėtrungės būstas“, „Klaipėdos būstas LT“. Dauguma pastatų yra daugiaaukščiai. Dominuoja plytų ir blokų mūro ir gelžbetonio plokščių namai. Daugiausia daugiabučių namų Klaipėdos mieste statyti iki 1993 metų. Kaip ir daugelyje kitų tuo pačiu metu statytų pastatų Lietuvoje, namai buvo pastatyti pagal žemus energinio efektyvumo standartus ir laikui bėgant jų būklė dėl nepakankamos techninės priežiūros vis prastėjo. Vidutinis buto plotas yra apie 49 m². Vieno namų ūkio skaičiuotinas šilumos energijos suvartojimas yra apie 170 kWh/m² per metus ir už tai vidutiniškai sumoka apie 12,74 Eur.

Punkto pakeitimai:

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

5. Sovietmečiu ir iš karto po Nepriklausomybės atgavimo buvusios santykinai žemos šilumos kainos, valstybės mokesčių politika (mokestinės lengvatos nepasiturintiems gyventojams) neskatino gyventojų taupyti energijos. Gyventojai neturi efektyvaus energijos vartojimo patirties ir dėl nepakankamų ar nenuolatinių pajamų iki šiol retai savarankiškai investuodavo į energijos taupymo priemones savo būstuose.

6. Energinio efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimas daugiabučiuose namuose, kuriuose tokios priemonės buvo įgyvendintos, parodė, kad po jų įgyvendinimo sutaupoma apie 50 proc. energijos, lyginant su energijos sąnaudomis iki šių priemonių įgyvendinimo, o sutaupytos lėšos dėl sumažėjusių šildymo išlaidų dažniausiai skiriamos investicijoms padengti. Pavyzdžiui, Debreceno g. 41 namas, kuriame įkurta daugiabučio namo savininkų bendrija „Lelija“, vieno kvadratinio metro šildymui per metus sunaudoja apie 45 kWh šilumos ir už tai vidutiniškai sumoka apie 3,48 Eur/m2 per metus.

Punkto pakeitimai:

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

7. Toliau sparčiai brangstant energijos ištekliams, racionalaus energijos vartojimo problema Klaipėdos miesto daugiabučiuose pastatuose tampa ypač opi, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyva buvo pradėta rengti ši Programa, apimanti daugiausia energijos suvartojančius daugiabučius namus Klaipėdos mieste. Šios Programos įgyvendinimas sudarys prielaidas spręsti  gyventojų socialines problemas, mažinant jų sąskaitų už energinius resursus dydį, užtikrinti esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymą daugiabučiuose namuose, gerinti vidaus patalpų temperatūrinio režimo sąlygas, skatinti būsto savininkus racionaliai vartoti energiją, taip pat prisidėti prie klimato taršos mažinimo bei aplinkos tausojimo šalies mastu, gerinti pastatų techninę būklę ir estetinį miesto vaizdą, didinti nekilnojamojo turto vertę ir likvidumą.

8. Rengiant Programą, Klaipėdos mieto savivaldybės iniciatyva buvo atrinkti 24 daugiausia energijos suvartojantys daugiabučiai pastatai, vėliau buvo įtraukti dar 6 daugiabučiai namai. Pagal 2016 m. Aplinkos ministro kvietimą teikti paraiškas atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus, Klaipėdos miesto savivaldybė atrinko dar 19 daugiabučių namų. Yra parengti jų energinio naudingumo sertifikatai bei daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planai. Vertinimo rezultatai parodė, kad visų pastatų energinio naudingumo klasė yra D arba E ir vidutinis šilumos suvartojimas yra 180 kWh/m2 per metus. Kai kuriuose atrinktuose namuose energijos suvartojimas yra labai didelis ir siekia net 220 kWh/m2 per metus ir daugiau.

Punkto pakeitimai:

Nr. T2-148, 2014-07-31, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10820

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

9. Rengiant techninį ir energinį atrinktų daugiabučių namų įvertinimą, buvo nustatyta, kad šie daugiabučiai namai neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustatytų esminių reikalavimų visumos:

9.1. Pastatų sienų konstrukcijos fizinė būklė ir šiluminės varžos lygis netenkina STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ ir STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ reikalavimų;

9.2. Pastato pamatų ir nuogrindų būklė bloga, stebimi įtrūkimai, apdailinis tinkas aptrupėjęs, matyti, kad į konstrukcijų vidų patenkanti drėgmė ardo struktūrą, formuojasi grybelinės kilmės dėmės. Būtinas nuogrindų atstatymas. Pastato sienų būklė ir šiluminės varžos lygis netenkina STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ ir STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ reikalavimų;

9.3. Stogų būklė bloga, danga nusidėvėjusi, lietaus surinkimo ir nuvedimo sistema nusidėvėjusi, kraštų apskardinimai netvarkingi. Pastato stogo konstrukcijos fizinė būklė ir šiluminės varžos lygis netenkina STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ ir STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ reikalavimų;

9.4. Langų, laiptinių durų būklė labai bloga, jie nesandarūs, mediniai, deformuotais rėmais, vyksta nuolatinė nekontroliuojama lauko oro infiltracija;

9.5. Šildymo sistemų būklė bloga, magistraliniai vamzdynai užakę, izoliacija labai bloga, armatūra rūsyje nesandari, susidėvėjusi, balansavimo ir reguliavimo armatūros nėra. Būtinas magistralių rūsyje demontavimas bei naujų įrengimas. Neatitinka STR ir HN reikalavimų, nėra galimybės individualiai reguliuoti šildymo;

9.6. Karšto vandens sistemų būklė bloga, magistralinių vamzdynų izoliacija susidėvėjusi, armatūra rūsyje nesandari. Būtinas magistralių rūsyje demontavimas bei naujų įrengimas. Neatitinka STR ir HN reikalavimų, nėra galimybės individualiai reguliuoti šildymo.

 

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

10. Programos įgyvendinimo tikslas – sumažinti daugiausia energijos vartojančiuose Klaipėdos miesto daugiabučiuose namuose suvartojamos šiluminės energijos sąnaudas, gerinti miesto estetinį vaizdą ir gyvenamąją aplinką.

11. Programos tikslui įgyvendinti numatomi uždaviniai:

11.1. Sukurti organizacinę struktūrą, kuri būtų atsakinga už Programos įgyvendinimo koordinavimą, teiktų organizacinę, teisinę, techninę paramą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti, taip pat rengti ir įgyvendinti kitas miesto daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo programas;

11.2. Atnaujinti daugiausia šiluminės energijos suvartojančius daugiabučius namus, užtikrinant, kad, įgyvendinus efektyvias energiją taupančias priemones, bus pasiekta ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šilumos energijos sąnaudos juose būtų sumažintos ne mažiau kaip 20 procentų;

11.3. Nuolat informuoti visuomenę energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose klausimais.

 

IV. PROGRAMOS TIKSLO IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

 

12. Programos tikslas ir uždaviniai vertinami pagal šiuos kriterijus:

12.1. atnaujintų namų skaičius (vertinama pagal Programoje numatytą įgyvendinti projektų skaičių);

12.2. skaičiuojamasis šiluminės energijos sutaupymas – 100 kWh/m2/metus (vertinama pagal investicijų plane numatomą skaičiuojamąjį šiluminės energijos sutaupymą);

12.3 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas CO2 ekvivalentu – 1865,67 t/metus (vertinama pagal investicijų plane apskaičiuotą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą);

12.4. sukurta organizacinė struktūra.

 

V. PRIEMONĖS, NUMATOMOS ĮGYVENDINTI DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE

 

13. Siekiant gerinti gyvenamąją aplinką, mažinti energinių išteklių sąnaudas ir užtikrinti daugiabučių namų atitiktį esminiams statinio reikalavimams, savivaldybės atrinktuose Klaipėdos miesto daugiabučiuose namuose numatoma įgyvendinti energinį efektyvumą didinančias priemones (toliau – priemonės), būtinas statinių naudojimo ir priežiūros esminiams reikalavimams užtikrinti ir leisiančias sumažinti bendras visų daugiabučių namų energijos sąnaudas ne mažiau kaip 40 %, ir juose pasiekti ne mažesnę kaip C energinio naudingumo klasę. Pagal Programą yra numatoma įgyvendinti šias pagrindines priemones:

13.1. Fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų šalinimą, ir nuogrindos sutvarkymas;

13.2. Stogo šiltinimas, taip pat ir naujos dangos ar naujo šlaitinio stogo įrengimas (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą) ir (ar) perdangos po vėdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimas;

13.3. Laiptinių lauko durų ir tambūro durų keitimas, įskaitant susijusius apdailos darbus, įėjimo laiptų remontą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams; butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus;

13.4. Butų ir kitų patalpų balkonų durų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo durų arba balkonų stiklinimas;

13.5. Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas; daliklių sistemos arba individualios šildymo apskaitos butuose įrengimas;

13.6. Vėdinimo sistemos atkūrimas.

14. Investicijų planai rengiant Programą yra parengti taip, kad būsto savininkų bendros išlaidos šiluminės energijos sąnaudoms bei investicijų padengimui būtų ne mažiau kaip 10 proc. mažesnės, lyginant su išlaidomis vien šiluminei energijai iki investicijų planuose numatytų priemonių įgyvendinimo.

 

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

15. Programa įgyvendinama dviem etapais. Detalų kiekvieno etapo įgyvendinimo planą rengia ir jo įgyvendinimą organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Pirmojo etapo įgyvendinimas skirtas parengiamiesiems investicijų planų įgyvendinimo darbams atlikti (investicijų planų aptarimui su būsto savininkais, galimomis investicijų planų korekcijomis, finansavimo užtikrinimui, reikalingų paslaugų ir darbų pirkimams):

15.1. pirmojo etapo įgyvendinimas 24 daugiabučiams namams pradedamas ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 15 d;

15.2. pirmojo etapo įgyvendinimas 6 daugiabučiams namams pradedamas ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 15 d.;

15.3. pirmojo etapo įgyvendinimas 19 daugiabučių namų pradedamas ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

Punkto pakeitimai:

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

16. Antrasis Programos įgyvendinimo etapas apima rangos darbų pagal investicijų projektus, patvirtintus pagal Programą, įgyvendinimą:

16.1. antrojo etapo įgyvendinimas 24 daugiabučiams namams baigiamas ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 15 d.;

16.2. antrojo etapo įgyvendinimas 6 daugiabučiams namams baigiamas ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 15 d.;

16.3. antrojo etapo įgyvendinimas 19 daugiabučių namų baigiamas ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Punkto pakeitimai:

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

17. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija koordinuoja visos Programos įgyvendinimą ir organizuoja jos įgyvendinimo veiksmus.

18. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, bendrojo naudojimo objektų valdymui sudarytos jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.84 straipsnio nuostatas paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius) (toliau – Programos vykdytojai) atlieka visus veiksmus, susijusius su Programos įgyvendinimu.

19. Savivaldybės paskirtas Programos įgyvendinimo administratorius atlieka visus veiksmus, susijusius su Programos ir parengtų investicijų planų įgyvendinimu: skolinasi lėšas iš kredito įstaigų, naudodamasis centrinės perkančiosios organizacijos parengtu elektroniniu katalogu, organizuoja rangos darbų (įskaitant ir projektavimo darbus), statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimus, organizuoja ir prižiūri statybos darbų atlikimą ir užtikrina jų įgyvendinimo kokybę.

20. Įgyvendinant pirmąjį Programos įgyvendinimo etapą Programos įgyvendinimo administratorius ir (ar) Programos vykdytojai išsamiai informuoja būsto savininkus apie Programą, būsto savininkams nusprendus įgyvendinti papildomas energinio efektyvumo didinimo priemones, neįtrauktas į investicijų planus, organizuoja šių investicijų planų pakeitimą, nebloginant planuojamų pasiekti energinio efektyvumo rezultatų.

21. Įgyvendinat antrąjį Programos įgyvendinimo etapą Programos įgyvendinimo administratorius ir (ar) Programos vykdytojai pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sudarytą ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą Programos įgyvendinimo grafiką organizuoja ir atlieka investicijų planų įgyvendinimą.

22. Savivaldybės administracija prižiūri ir kontroliuoja Programos įgyvendinimo administratorių vykdomą veiklą. Tuo atveju, jei gaunama informacija iš Programos finansavimą suteikusių bankų ar kitų finansų įstaigų, kad Programos įgyvendinimo administratorius nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal kredito sutartis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nedelsdama imasi veiksmų užtikrinti, kad Programos įgyvendinimo administratorius laikytųsi įsipareigojimų.

23. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savivaldybės asmuo (specialistas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovas, rangovui perdavus Programos įgyvendinimo administratoriui atliktų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus, įsitikinęs, ar statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktuose nurodyti darbai, numatyti statinio projekte, parengtame pagal investicijų plane nurodytas atnaujinimo (modernizavimo) priemones (ar jų neatitinka), tai konstatuoja, pasirašydamas statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus.

 

VII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

 

24. Rengiant investicijų planus, nustatyta, kad vertinant skaičiuojamosiomis kainomis šiai Programai įgyvendinti, priklausomai nuo pasirinktų atnaujinimo priemonių, reikėtų apie 21–29,5 mln. Eur.

Punkto pakeitimai:

Nr. T2-148, 2014-07-31, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10820

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

25. Programai įgyvendinti numatoma teisės aktų nustatyta tvarka gauti finansavimą iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, Klimato kaitos specialiosios programos ir kitų teisėtų šaltinių:

25.1 Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje numatytomis lėšomis galėtų būti teikiamas lengvatinis kreditas su ne didesnėmis kaip 3 procentų fiksuotomis metinėmis palūkanomis, butų ir kitų patalpų savininkams valstybės lėšomis apmokama arba kompensuojama:

100 proc. faktinių išlaidų projektui ar jo daliai parengti, po 2015 m. spalio 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams apmokama arba kompensuojama 50 proc. šių išlaidų;

100 proc. faktinių išlaidų už statybos techninę priežiūrą iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. apmokama arba kompensuojama 50 proc. šių išlaidų;

100 proc. už daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, suteiktas iki 2016 m. gruodžio 31 d. (tačiau neviršijančių 0,1 Eur/mėn. už kv. metrą buto naudingojo ar kitų patalpų bendrojo ploto), nuo 2017 m. sausio 1 d. apmokama arba kompensuojama 50 proc. šių išlaidų;

15 procentų investicijų, tenkančių investicijų plane nurodytoms valstybės remiamoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms įgyvendinti. Šios paramos dydis pagal parengtus investicijų planus sudarytų apie 3,2–4,4 mln. Eur;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. T2-148, 2014-07-31, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10820

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

25.2. 100 % valstybės parama apmokant kredito draudimo, jeigu kreditas draudžiamas, ir kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas teikiama:

25.2.1 daugiabučio namo butų savininkams, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;

25.2.2 savivaldybėms – už jų nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. T2-148, 2014-07-31, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10820

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

25.3. Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis galėtų būti kompensuojama:

25 procentai, jeigu statybos rangos darbų pirkimas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui ar jo daliai įgyvendinti įvykęs iki 2015 m. kovo 31 d. ir šis projektas įgyvendintas iki 2017 m. liepos 1 d. (jeigu įgyvendinus projektą pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė);

20 procentų, jeigu daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas įgyvendintas iki 2017 m. gruodžio 31 d. (jeigu įgyvendinus projektą pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė);

15 procentų, jeigu daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas įgyvendintas po 2017 m. gruodžio 31 d., bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. (jeigu įgyvendinus projektą pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė).

Pagal parengtus investicijų projektus ši paramos suma sudarytų apie 4,2–5,9 mln. Eur.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

25.4. esant galimybei, galėtų būti panaudojamos ir iš kitų piniginių šaltinių gautos lėšos.

26. Visų šiame skyriuje nurodytų finansavimo šaltinių parama Programai įgyvendinti skiriama vadovaujantis paramą reglamentuojančiais teisės aktais (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėmis ir kitais teisės aktais).

Punkto pakeitimai:

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

27. Programos įgyvendinimo stebėseną atlieka Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Programos stebėsena gali būti vykdoma vadovaujantis Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1055 (Žin., 2012, Nr. 6-1055).

_________________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T2-148, 2014-07-31, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10820

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. T2-255 „Dėl pritarimo Partnerystės sutarčiai ir Klaipėdos miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T2-146, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11380

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. T2-255 „Dėl Pritarimo Partnerystės sutarčiai ir Klaipėdos miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ pakeitimo