DĖL IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2013 M. SAUSIO 9 D. ĮSAKYMO NR. V2-19 "DĖL IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO IR IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ PATVIRTINIMO" PAKEITIM

Suvestinė redakcija nuo 2024-02-27

Įsakymas paskelbtas: TAR 2020-10-07, i. k. 2020-20900

Zarasų rajono savivaldybės ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO IR ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

2020 m. spalio 7 d. Nr. I(6.6 E)-624

Zarasai

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi, Valstybės (strateginiais) švietimo stebėsenos rodikliais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-620 „Dėl Valstybės (strateginių) švietimo ir mokslo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“, ir Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo, patvirtinto 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-757 „Dėl Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 20 ir 28 punktais:

1. Tvirtinu:

1.1. Zarasų rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašą (pridedama).

1.2. Zarasų rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. I-925 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo ir švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“.

Įsakymas skelbiamas Teisės aktų registre.

Administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas

PATVIRTINTA

Zarasų rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2020 m. spalio 7 d. įsakymu

Nr. I(6.6 E)-624

Zarasų RAJONO SAVIVALDYBĖS Švietimo stebėsenos tvarkos aprašas

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1. Zarasų rajono savivaldybės švietimo stebėsena (toliau – Švietimo stebėsena) yra Zarasų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vykdoma nuolatinė Savivaldybės švietimo būklės bei kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas, taip pat tam reikalingų duomenų rinkimas. Švietimo stebėsena apima duomenų rinkimą apie ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą Savivaldybėje.

2. Zarasų rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Švietimo stebėsenos paskirtį, uždavinius, objektą ir subjektą, principus, švietimo organizavimą ir vykdymą, rodiklius, jų atrankos kriterijus ir tvirtinimą, disponavimą stebėsenos informacija bei finansavimą.

3. Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, taip pat informuoti visuomenę apie švietimo būklę Savivaldybėje.

4. Švietimo stebėsenos uždaviniai yra šie:

4.1. tirti švietimo valdymo subjektų informacijos apie švietimą poreikius;

4.2. rinkti, kaupti ir apdoroti duomenis apie švietimo sistemos būklę Savivaldybėje;

4.3. analizuoti ir vertinti švietimo būklę bei kaitą ir jai darančius įtaką veiksnius, atsižvelgiant į švietimui keliamus tikslus ir uždavinius;

4.4. prognozuoti švietimo sistemos kaitą;

4.5. teikti ir skelbti Švietimo stebėsenos duomenis ir/ar analitinę informaciją.

5. Švietimo stebėsenos objektas – švietimo būklė.

6. Švietimas stebimas šiais pagrindiniais aspektais:

6.1. švietimo funkcionavimo (švietimo kontekstas, indėlis į švietimą, švietimo procesai, švietimo rezultatai, poveikis ir pasekmės);

6.2. švietimo rūšių ir programų (formalusis švietimas, švietimo programos, neformalusis švietimas, švietimo pagalba);

6.3. švietimo valdymo lygmenų – Savivaldybės ir švietimo įstaigos;

6.4. kitais teisės aktų nustatytais teminiais-analitiniais aspektais.

7. Švietimo stebėsenos subjektai – institucijos, vykdančios švietimo stebėseną Savivaldybėje:

7.1. Savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyrius;

7.2. Savivaldybės švietimo įstaigos.

8. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-757 „Dėl Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir kitais teisės aktais.

9. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Švietimo įstatyme bei Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos apraše vartojamas sąvokas.

10. Švietimo stebėsenos principai:

10.1. tikslingumas – renkami tik tie duomenys ir informacija, kurie yra reikalingi ir tinkami švietimo būklei vertinti Savivaldybėje bei jų valdymo subjektų sprendimams priimti;

10.2. sistemingumas – visa švietimo sistema stebima planingai, suderintai ir laikantis tęstinumo;

10.3. nešališkumas – švietimo stebėsena vykdoma be išankstinio nusistatymo, laikantis profesinio nepriklausomumo nuo įvairių interesų grupių;

10.4. patikimumas – duomenys renkami laikantis duomenų rinkimo standartų, skelbiama tikrovę atitinkanti informacija;

10.5. konfidencialumas − skelbiama tik tokia informacija, kuri garantuoja fizinio asmens duomenų anonimiškumą, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus;

10.6. saikingumas – siekiama maksimaliai sumažinti duomenų teikimo naštą. Duomenis surinkus vienąkart, pakartotinai jie neberenkami.

Ii SKYRIUS

švietimo Stebėsenos organizavimas ir vykdymas

11. Švietimo stebėseną inicijuoja Savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyrius.

12. Švietimo stebėsenos organizavimas ir vykdymas apima šias veiklas:

12.1. informacijos, rodiklių ir duomenų poreikių tyrimą;

12.2. rodiklių sąrašų ir rodiklių aprašų sudarymą, tvirtinimą ir atnaujinimą;

12.3. duomenų rinkimą, kaupimą ir apdorojimą ir šių veiklų koordinavimą;

12.4. stebėsenai reikalingų tyrimų užsakymą ir vykdymą;

12.5. analizių, apžvalgų, ataskaitų ir vertinimų rengimą, prognozavimą;

12.6. duomenų, rodiklių ir analitinės informacijos teikimą užsakovams ir / arba skelbimą naudotojams.

13. Švietimo stebėsena organizuojama ir vykdoma Savivaldybės bei švietimo įstaigos lygmenimis.

14. Savivaldybės lygmens švietimo stebėseną organizuoja ir vykdo rajono Savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyrius. Švietimo stebėsenos organizavimas ir vykdymas švietimo įstaigos lygmeniu nustatomas švietimo įstaigos dokumentuose.

15. Skirtingų lygmenų švietimo stebėsenos subjektai neatlygintinai keičiasi stebėsenos duomenimis ir informacija naudodami Švietimo valdymo informacinę sistemą (toliau – ŠVIS).

III SKYRIUS

švietimo Stebėsenos rodikliAI, JŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR TVIRTINIMAS

16. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, apibūdinantys švietimo būklę ir kaitą Savivaldybės mastu. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.

17. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašas atnaujinamas ne dažniau kaip kartą per metus.

18. Švietimo stebėsenos rodikliai turi atitikti šiuos kriterijus:

18.1. rodiklio aiškumas ir informatyvumas;

18.2. rodiklio naudingumas, tinkamumas švietimo valdymo, būklės analizės ir visuomenės informavimo reikmėms;

18.3. rodiklio universalumas;

18.4. rodikliui skaičiuoti reikalingų duomenų prieinamumas ir patikimumas.

19. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąraše nurodoma:

19.1. rodiklio pavadinimas;

19.2. rodiklio aprašymas;

19.3. rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys (duomens pavadinimas, duomens šaltinis arba už duomens pateikimą atsakingas Savivaldybės padalinys, švietimo ar kita įstaiga);

19.4. rodiklio rinkimo laikotarpis.

20. Švietimo įstaigos lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, parodantys švietimo būklę ir (ar) pokyčių mastą švietimo įstaigoje. Švietimo įstaigos švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą tvirtina švietimo įstaigos vadovas.

IV SKYRIUS

DISPONAVIMAS ŠVIETIMO STEBĖSENOS INFORMACIJA

21. Savivaldybės administracija disponuoja duomenimis ir informacija, gautais pagal Savivaldybės poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir informacija kitų lygmenų švietimo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimi tarp Savivaldybės administracijos ir duomenų gavėjo.

22. Švietimo įstaiga disponuoja duomenimis ir informacija, gautais pagal švietimo įstaigos poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir informacija kitų lygmenų švietimo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimi tarp švietimo įstaigos ir duomenų gavėjo.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23. Savivaldybės švietimo stebėsenos subjektai savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodikliams būtinus duomenis ir informaciją teikia neatlygintinai teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Švietimo stebėsenai galima naudoti prieinamus ŠVIS esančius duomenis, taip pat kitų institucijų viešai skelbiamus duomenis.

25. Savivaldybės ir švietimo įstaigos švietimo stebėsenos rodikliai yra vieši, išskyrus atvejus, kai iš pateiktos informacijos galima identifikuoti asmenis.

_______________

PATVIRTINTA

Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus

2020 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. I(6.6 E)-624

(2024 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. I-63

redakcija)

ZARASŲ rajono SAVIVALDYBĖS švietimo stebėsenos rodiklIAI

1. Zarasų rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, apibūdinantys švietimo būklę ir iliustruojantys kaitą savivaldybės mastu. Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai suskirstyti grupėmis pagal tai, kurią švietimo sistemos komponentą apibūdina: švietimo kontekstą, indėlį į švietimą, švietimo procesus ar švietimo rezultatus.

2. Švietimo konteksto rodikliai (parodo išorines sąlygas ir reikmes, darančias poveikį švietimo sistemos procesams):

2.1. Švietimo aplinka:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	duomens pavadinimas	duomens (-ų) šaltinis
2.1.1.	Gyventojų skaičiaus pokytis	Savivaldybės gyventojų skaičius ir pokytis	Bendras savivaldybės gyventojų skaičius atitinkamumų metų sausio 1 d.	Valstybės duomenų agentūros interneto svetainė (toliau – VDA)
2.1.2.	Gimstamumas	Per praėjusius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. rajone gimusių vaikų skaičius ir jo pokytis.	Gimusių vaikų skaičius atitinkamumų metų sausio 1 d.	VDA
2.1.3.	Gyventojų sudėtis pagal amžiaus grupes	Savivaldybės gyventojų skaičius ir dalis (%) metų pradžioje pagal amžiaus grupes.	Bendras savivaldybės gyventojų skaičius ir dalis (%) sausio 1 d. Iš jų:	VDA
			0–5 m. gyventojų skaičius, (%)
			6–16 m. gyventojų skaičius, (%)
			17–19 m. gyventojų skaičius, (%)
			20–34 m. gyventojų skaičius, (%)
			35–64 m. gyventojų skaičius, (%)
			65 m. ir vyresnių gyventojų skaičius, (%)

3. Indėlio į švietimą rodikliai (parodo pastangas ir/arba išteklius, reikalingus švietimo sistemai veikti ir tikslams pasiekti):

3.1. Besimokančiųjų charakteristikos:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
			duomens pavadinimas	duomens (-ų) šaltinis
3.1.1.	Švietimo įstaigų tinklas	Švietimo (formalaus ir neformalaus) įstaigų rajone pasiskirstymas pagal tipus, jų kaita, ugdytinių skaičius ir klasių/grupių komplektų skaičius įstaigose.	Švietimo įstaigos/padalinio pavadinimas ir jos/jo tipas	Švietimo valdymo informacinė sistema (toliau – ŠVIS) (1-mokykla ir 4-mokykla), Mokinių registras (toliau – MR)
			Bendras ugdytinių skaičius mokslo metų pradžiai, iš jų mokinių, priešmokyklinio ir ikimokyklinio grupėse ugdomų vaikų, specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių skaičiai
			Klasių/grupių komplektų skaičius švietimo įstaigoje mokslo metų pradžiai
3.1.2.	Besimokančiųjų skaičiaus ir pasiskirstymas pagal lytį	Rajono švietimo įstaigose besimokančiųjų skaičius ir jų pasiskirstymas pagal lytį, lyginat su praėjusiais mokslo metais.	Bendras besimokančiųjų skaičius atitinkamų mokslo metų pradžiai	ŠVIS (1-mokykla), MR
			Iš jų priešmokyklinio ugdymo ir 1–12 klasių mokinių skaičius
			Iš jų mergaičių ir berniukų skaičius
3.1.3.	Besimokančiųjų pasiskirstymas pagal mokyklose vykdomas ugdymo programas	Rajono bendrojo ugdymo mokyklose besimokančiųjų skaičius pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, pradinio ir pagrindinio ugdymo individualizuotas bei socialinių įgūdžių ugdymo programas mokslo metų pradžiai.	Bendras mokinių skaičius atitinkamų mokslo metų pradžiai. Iš jų besimokančiųjų skaičius pagal:	ŠVIS (1-mokykla)
			Priešmokyklinio ugdymo programą
			Pradinio ugdymo programą
			Pradinio ugdymo individualizuotą programą
			Pagrindinio ugdymo programą
			Pagrindinio ugdymo individualizuotą programą
			Vidurinio ugdymo programą
			Socialinių įgūdžių ugdymo programą
3.1.4.	Neformaliojo švietimo veikloje dalyvaujančių mokinių dalis	Neformaliojo vaikų švietimo veiklose, organizuojamose mokyklos ir kitų švietimo teikėjų, dalyvaujančių mokinių dalis.	Savivaldybės priklausomybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių (1–12 klasių), spalio 1 d. dalyvavusių neformaliojo vaikų švietimo veiklose mokykloje, neformaliojo vaikų švietimo mokyklose ir kitose neformaliojo vaikų švietimo veiklose už mokyklos ribų, skaičius. Jeigu mokinys dalyvauja keliose neformaliojo vaikų švietimo veiklose, jis skaičiuojamas tik vieną kartą.	ŠVIS
			Savivaldybės priklausomybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių (1–12 klasių), skaičius mokslo metų pradžiai.
3.1.5.	Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių dalis	Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių dalis (%), lyginat su bendru mokinių skaičiumi mokyklose.	Bendras besimokančiųjų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose mokslo metų pradžiai (priešmokyklinė grupė, 1–12 klasės, specialiųjų poreikių ir lavinamosios klasės). Iš jų:	ŠVIS (1-mokykla)
			Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse skaičius
			Specialiosiose, lavinamosiose klasėse ugdomų vaikų ir asmenų, ugdomų pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą, skaičius
3.1.6.	Švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis	Švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis (%), lyginat su visų mokinių, kuriems nustatytas švietimo pagalbos poreikis, skaičiumi.	Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių (1–12 klasių), kuriems suteikta švietimo pagalba, skaičius mokslo metų pradžiai.	ŠVIS
			Savivaldybės mokyklų mokinių (1–12 klasės), kuriems tokios pagalbos poreikis nustatytas, skaičius moklo metų pradžiai.
3.1.7.	Pavežamų mokinių dalis	Iš namų į mokyklą geltonaisiais autobusiukais, maršrutiniu ir kitu transportu pavežamų mokinių skaičius ir dalis (%).	Bendras besimokančiųjų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose mokslo metų pradžiai	ŠVIS (1-mokykla)
			Iš jų pavežamų iš namų į mokyklą mokinių skaičius
3.1.8.	Nemokamai maitinamų mokinių skaičius ir dalis	Nemokamai maitinamų priešmokyklinio ugdymo ir 1–12 klasių mokinių skaičius ir dalis (%).	Bendras besimokančiųjų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose mokslo metų pradžiai	ŠVIS, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Finansų skyrius (toliau – Finansų skyrius)
			Iš jų nemokamai maitinamų mokinių skaičius atitinkamumų metų spalio 1 d.
3.1.9.	Pagal privalomojo ugdymo programas nesimokančių vaikų skaičius	6–16 metų vaikų, registruotų pagal gyvenamąją vietą Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, nesimokančių (neregistruotų MR) pagal privalomojo ugdymo programas (priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas) skaičius.	6–16 metų vaikų, nesimokančių pagal privalomojo ugdymo programas (priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas), skaičius	NEMIS, ŠVIS
3.1.10.	Atvejų, kai Vaiko gerovės komisijos siūlymu vaikams buvo suteiktos koordinuotai teikiamos švietimo, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, dalis	Atvejų, kai Vaiko gerovės komisijos siūlymu vaikams buvo suteiktos koordinuotai teikiamos švietimo, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, dalis (%) lyginant su visų svarstytų atvejų skaičiumi.	Atvejų, kai Vaiko gerovės komisijos siūlymu buvo suteiktos koordinuotai teikiamos švietimo, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos vaikui ir/ar jo šeimai, skaičius	Savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus ataskaitos
			Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose visų svarstytų atvejų skaičius

3.2. Pedagoginio personalo charakteristikos:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
			duomens pavadinimas	duomens (-ų) šaltinis
3.2.1.	Pedagoginio personalo pasiskirstymas	Bendrojo ugdymo mokyklų pedagoginio personalo skaičius (duomenys apie pedagoginius darbuotojus, dirbančius pagrindinėje darbovietėje atitinkamų metų spalio 1 d.). Čia ir kituose rodikliuose į pedagogų skaičių įeina darbuotojai, nurodyti Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąraše, patvirtintame švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK‑1407.	Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų (išskyrus mokyklų vadovus), dirbančių pagrindinėje darbovietėje, skaičius, iš jų: priešmokyklinio ugdymo pedagogų, 1–4 klasių mokytojų, 5–12 (I–IV) klasių mokytojų	ŠVIS (3-mokykla), Pedagogų registras (toliau – PR)
			Mokyklos vadovų
			Mokyklos vadovo pavaduotojų ugdymo reikalams
			Bendras pedagoginių darbuotojų (mokytojų, vadovų, pavaduotojų specialiųjų pedagogų, pagalbos mokiniui specialistų ir pan.), dirbančių pagrindinėje darbovietėje, skaičius.
			Iš jų: logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų, socialinių pedagogų ir pan.
3.2.2.	Mokytojų pasiskirstymas pagal amžių, kvalifikacijas ir pedagoginio darbo stažą	Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų pasiskirstymas (skaičius, %) pagal amžių, kvalifikacinę kategoriją ir pedagoginio darbo stažą (skaičius). Duomenys apie mokytojus, dirbančius pagrindinėje darbovietėje atitinkamų metų spalio 1 d.	Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų skaičius	ŠVIS (3-mokykla), PR
			Iš jų pasiskirstymas pagal amžių (%, skaičius):
			Iki 29 m.
			30–39 m.
			40–49 m.
			50–59 m.
			60 m ir vyresni
			Jaunesnių nei 50 metų bei 50 ir vyresnių mokytojų skaičiaus santykis.
			Iš jų pasiskirstymas pagal kvalifikacinę kategoriją (%, skaičius):
			Neatestuotų mokytojų
			Mokytojų
			Vyresn. mokytojų
			Metodininkų
			Ekspertų
			Iš jų pasiskirstymas pagal pedagoginio darbo stažą (%, skaičius):
			Iki 4 metų
			4–9 metai
			10–14 metų
			15 ir daugiau metų
3.2.3.	Švietimo pagalbos specialistų tenkantis 100-ui mokinių	Švietimo pagalbos specialistų, teikiančių specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę ar socialinę pedagoginę pagalbą mokiniams, skaičius tenkantis 100-ui mokinių.	Švietimo pagalbos specialistų etatų skaičius spalio 1d.	ŠVIS
			Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius mokslo metų pradžiai.

3.3. Materialieji ir finansiniai ištekliai:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
			duomens pavadinimas	duomens (-ų) šaltinis
3.3.1.	Savivaldybės biudžeto asignavimai švietimui	Savivaldybės biudžeto asignavimų, skirtų švietimui, dydis ir dalis (%) nuo visų asignavimų, skirtų savivaldybės programoms įgyvendinti, lyginat su praėjusiais metais	Savivaldybės biudžeto asignavimai (tūkst. Eur). Iš jų:	Finansų skyrius, Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimas (toliau ZRSTS)
			Skirti švietimo programai (tūkst. Eur)
3.3.2.	Vidutinės vienam besimokančiam asmeniui tekusios lėšos	Vidutinė mokymo lėšų (toliau – ML) ir steigėjo (savivaldybės) mokyklos aplinkai (toliau – MA) skirta lėšų suma per metus, tenkanti vienam bendrojo ugdymo mokyklų mokiniui (vaikui), kuris mokosi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.	Savivaldybei skirta bendra mokymo lėšų suma (tūkst. Eur)	Finansų skyrius, ZRSTS, ŠVIS (1-mokykla)
			Mokyklų aplinkai steigėjo (savivaldybės) skirta lėšų suma (tūkst. Eur)
			Mokinių skaičius atitinkamų mokslo metų pradžiai.
3.3.3.	Mokymo lėšų suma, tenkanti vienam mokiniui	Vidutinė tikslinės dotacijos mokymo lėšų (ML) suma per metus skiriama vienam mokiniui (vaikui), kuris mokosi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.	Savivaldybei skirta mokymo lėšų suma (tūkst. Eur)	Finansų skyrius, ZRSTS, ŠVIS (1-mokykla)
			Mokinių skaičius atitinkamų mokslo metų pradžiai.
3.3.4.	Steigėjo skirtų lėšų suma, tenkanti vienam mokiniui	Vidutinė mokyklos aplinkai (MA) steigėjo (savivaldybės) skirtų lėšų suma per metus, tenkanti vienam mokiniui (vaikui), kuris mokosi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.	Mokyklų aplinkai steigėjo (savivaldybės) skirta lėšų suma (tūkst. Eur)	Finansų skyrius, ZRSTS, ŠVIS (1-mokykla)
			Mokinių skaičius atitinkamų mokslo metų pradžiai.
3.3.5.	Vidutinė lėšų suma, tenkanti vienam mokiniui, ugdomam pagal neformaliojo vaikų švietimo programas	Vidutinė ML ir MA lėšų suma, tenkanti vienam asmeniui, ugdomam pagal formalųjį švietimą papildančias neformaliojo vaikų švietimo programas. Mokinių, lankančiųjų neformaliojo vaikų švietimo įstaigų vykdomas programas, skaičius	ML lėšos, skirtos steigėjo neformalaus vaikų švietimo įstaigoms (tūkst. Eur)	Finansų skyrius, ZRSTS, ŠVIS (4-mokykla)
			MA lėšos, skirtos steigėjo neformalaus vaikų švietimo įstaigoms (tūkst. Eur)
			Mokinių, ugdomų pagal formalųjį švietimą papildančias neformaliojo vaikų švietimo programas, skaičius spalio 1 d.

4. Švietimo procesų rodikliai (parodo priežastiniais ryšiais susijusių švietimo sistemos pokyčių eigą):

4.1. Mokymas ir mokymasis:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
			duomens pavadinimas	duomens (-ų) šaltinis
4.1.1.	Besimokančiųjų dalis amžiaus grupėje	Rajono bendrojo ugdymo mokyklose besimokančiųjų skaičius pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bei socialinių įgūdžių ugdymo programas mokslo metų pradžiai	Bendras mokinių skaičius atitinkamų mokslo metų pradžiai. Iš jų besimokančiųjų skaičius:	ŠVIS (1-mokykla)
			Pagal priešmokyklinio ugdymo programą
			1–4 klasėse
			5–10 klasėse
			11–12 klasėse
			Pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą
4.1.2.	Vaikų (1–6 metų), dalyvaujančių ikimokykliniame ugdome dalis	Švietimo įstaigose ugdomų 1–6 metų vaikų skaičius lyginant su bendru rajono atitinkamo amžiaus vaikų skaičiumi.	Bendras 1–6 amžiaus vaikų skaičius savivaldybėje	ŠVIS, VDA
			Savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų 1-6 metų vaikų skaičius
4.1.3.	Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujantys 3–5 metų vaikų dalis	Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančių 3–5 metų vaikų, kurių gyvenamoji vieta deklaruota savivaldybės teritorijoje, dalis.	3–5 metų vaikų, kurių gyvenamoji vieta deklaruota savivaldybės teritorijoje, mokslo metų pradžiai ugdomų švietimo įstaigose, skaičius.	ŠVIS, VDA
			Visų 3–5 metų vaikų, kurių gyvenamoji vieta deklaruota savivaldybės teritorijoje, skaičius.
4.1.4.	Savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų 3–5 metų vaikų, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra kitoje savivaldybėje, dalis	Savivaldybės priklausomybės švietimo įstaigose ugdomų 3–5 metų vaikų, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra kitoje savivaldybėje, dalis lyginant su bendru savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų 3–5 metų vaikų skaičiumi	Švietimo įstaigose ugdomų 3-5 metų vaikų, kurių gyvenamoji vieta deklaruota yra kitoje savivaldybėje, skaičius mokslo metų pradžiai.	ŠVIS
			Savivaldybės švietimo įstaigose visų ugdomų 3–5 metų vaikų skaičius mokslo metų pradžiai.
4.1.5.	Besimokančiųjų Savivaldybės švietimo įstaigose kitų šalių piliečių skaičius	Rajono bendrojo ugdymo mokyklose besimokančiųjų kitų šalių piliečių skaičius pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas mokslo metų pradžiai	Bendras ugdytinių skaičius mokslo metų pradžiai. Iš jų besimokančių:	ŠVIS (1-mokykla)
			Pagal priešmokyklinio ugdymo programą
			1–4 klasėse
			5–10 klasėse
			11–12 klasėse

4.2. Ugdymo procesų organizavimas ir valdymas:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
			duomens pavadinimas	duomens (-ų) šaltinis
4.2.1.	Pedagogų kontaktinių darbo valandų dalis lyginant su visu pedagogų darbo laiku	Rajono bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių pedagogų kontaktinių darbo valandų dalis (%) lyginant su visu pedagogų darbo laiku.	Rajono bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių pedagogų visas metinis valandų skaičius. Iš jų:	Bendrojo ugdymo mokyklų tarifikacijos atitinkamų mokslo metų pradžiai
			Metininis kontaktinių darbo valandų skaičius
4.2.2.	Pedagogų, dirbančių visu krūviu, dalis	Rajono bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių pedagogų, dirbančių visu krūviu, dalis (%) lyginant su visais pedagogais, dirbančiais pagrindiniame darbe.	Bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų, dirbančių visu krūviu, skaičius	ŠVIS (3-mokykla), PR
			Bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų, dirbančių pagrindiniame darbe, skaičius
4.2.3.	Vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose	Mokinių, ugdomų pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičius, tenkantis vienai sąlyginei mokytojo pareigybei.	Sąlyginis mokytojų pareigybių skaičius	ŠVIS
			Bendras 1–12 klasių mokinių skaičius mokslo metų pradžiai
4.2.4.	Vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte	Mokinių, ugdomų pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičiaus vidurkis klasės komplekte.	Bendras 1–12 klasių mokinių skaičius mokslo metų pradžiai	ZRSTS dėl klasių/grupių komplektų skaičiaus, ŠVIS (1-mokykla)
			Klasių komplektų skaičius
4.2.5.	Klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai dalis	Bendrojo ugdymo mokyklų klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai, dalis (%) lyginant su bendru klasių komplektų skaičiumi mokyklose.	1–12 klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai, skaičius	ZRSTS dėl klasių/grupių komplektų skaičiaus, ŠVIS (1-mokykla)
			Bendras 1–12 klasių komplektų skaičius
4.2.6.	Bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis	Bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis (%) lyginant su bendru 1–8 klasių komplektų skaičiumi mokyklose.	1 – klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, skaičius	ZRSTS dėl klasių/grupių komplektų skaičiaus, ŠVIS (1-mokykla)
			Bendras 1–8 klasių komplektų skaičius
4.2.7.	Komplektuojamų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosios paskirties 1 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 24 mokiniai, dalis	Komplektuojamų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosios paskirties 1 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 24 mokiniai, dalis (%) lyginant su bendru sukomplektuotų 1 klasių komplektų skaičiumi.	Sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų 1 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 24 mokiniai, skaičius	ZRSTS dėl klasių/grupių komplektų skaičiaus, ŠVIS (1-mokykla)
			Bendras sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų 1 klasių komplektų skaičius
4.2.8.	Komplektuojamų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosios paskirties 5, 9 (I gimnazijos), III gimnazijos klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 30 mokinių, dalis	Komplektuojamų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosios paskirties 5, 9 (I gimnazijos) ir III gimnazijos klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 30 mokinių, dalis (%) lyginant su bendru sukomplektuotų 5, 9 (I gimnazijos) ir III gimnazijos klasių komplektų skaičiumi	Sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų 5 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 30 mokinių, skaičius	ZRSTS dėl klasių/grupių komplektų skaičiaus, ŠVIS (1-mokykla)
			Bendras sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų 5 klasių komplektų skaičius
			Sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų 9 (I gimnazijos) klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 30 mokinių, skaičius
			Bendras sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų 9 (I gimnazijos) klasių komplektų skaičius
			Sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų III gimnazijos klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 30 mokinių, skaičius
			Bendras sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų III gimnazijos klasių komplektų skaičius
4.2.9.	Švietimo įstaigų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, kuriose per paskutinius ketverius metus vykdytas veiklos kokybės išorinis verinimas, dalis	Švietimo įstaigų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, kuriose per paskutinius ketverius metus vykdytas veiklos kokybės išorinis verinimas, dalis dalis (%) lyginant su bendru švietimo įstaigų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, skaičiumi	Švietimo įstaigų, vykdančių bendrojo ugdymo programą, kuriose per paskutinius ketverius metus vykdytas veiklos kokybės išorinis verinimas, skaičius	Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainė (toliau – NŠA)
			Švietimo įstaigų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, skaičius

5. Švietimo rezultatų rodikliai (parodo būvį pasibaigus tam tikram švietimo proceso etapui arba švietimo sukurtą produktą):

5.1. Švietimo rezultatas:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
5.1.1.	Gavusių pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus dalis	Pagrindinį išsilavinimą įgijusių mokinių skaičius, išreikštas kaip bendro dešimtos klasės kursą išklausiusių mokinių skaičiaus dalis (%)	10 klasių ir II gimnazinių klasių mokinių, gavusių išsilavinimo pažymėjimus atitinkamais mokslo metais, skaičius	ŠVIS (1-mokykla)
			10 klasėse ir II gimnazijos klasėse mokinių, atitinkamais mokslo metais turėjusių gauti pažymėjimus, skaičius
5.1.2.	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių skaičius, išreikštas kaip bendro PUPP dalyvavusių mokinių skaičiaus dalis (%)	Lietuvių kalbos PUPP metu pasiekusių bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį mokinių skaičiaus	NŠA
			Matematikos PUPP metu pasiekusių bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį mokinių skaičiaus
			Bendras PUPP dalyvavusių mokinių skaičius
5.1.3.	Gavusių brandos atestatą dalis	Brandos atestatą įgijusių mokinių skaičius, išreikštas kaip bendro IV gimnazijos klasės kursą išklausiusių mokinių skaičiaus dalis (%)	IV gimnazinių klasių mokinių, gavusių brandos atestatus, skaičius	ŠVIS (1-mokykla)
			IV gimnazijos klasėse mokinių, atitinkamais mokslo metais turėjusių gauti pažymėjimus, skaičius
5.1.4.	Tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikiusių abiturientų dalis	Tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikiusių abiturientų skaičius, išreikštas kaip bendro abiturientų skaičiaus dalis (%)	Abiturientų, išlaikiusių tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų, skaičius	NŠA
			Bendras abiturientų skaičius
5.1.5.	Gabių mokinių dalis	Įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų 1–3 vietų laimėtojų dalis (%) lyginant su bendru bendrojo ugdymo mokinių skaičiumi bei 100 balų valstybiniuose brandos egzaminuose gavusių abiturientų dalis lygunant su bendru abiturientų skaičiumi	Rajono, regiono, šalies, tarptautinių įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų 1–3 vietų laimėtojų skaičius. Skaičiuojamas tik vieną kartą konkretus mokinys, neatsižvelgiant keliose konkursuose ar varžybose užėmė prizines vietas.	Gabių mokinių skatinimo komisija, švietimo įstaigų informacija
			Bendras 1–12 klasių mokinių skaičius
			100 balų valstybiniuose brandos egzaminuose gavusių abiturientų skaičius. Skaičiuojamas tik vieną kartą konkretus abiturientas.
			Bendras abiturientų skaičius

6. „Tūkstantmečio mokyklų“ programos rodikliai (rodiklio reikšmė skaičiuojama nuo 2023-06-30 kasmet iki mokslo metų pabaigos, bet ne ilgiau nei iki 2026 m. birželio 30 d.):

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
6.1.	Aktyviai įsitraukusių į svarbių mokykai pokyčių įgyvendinimą mokytojų skaičius	Aktyviai įsitraukęs mokytojas – tai mini komandoje dirbantis mokytojas, kuris mokslo metų eigoje, organizavo bent 3 veiklas su partneriais, įgyvendino bent vieną ilgalaikę iniciatyvą, rengė ir/ar dalyvavo įgyvendinime (buvo darbo, organizacinės grupės narys) aktualų mokyklai/savivaldybei švietimo projektą, vykdė kitas panašias iniciatyvas. Svarbus mokyklai pokytis, tai pagerėję mokinių rezultatai, pagerėjęs mikroklimatas mokykloje, išspręsta įsisenėjusi problema, pagerėjęs mokyklos įvaizdis ar/ir vertinimas, glaudesnis ir efektyvumą ugdymui nešantis bendradarbiavimas su partneriais.	Aktyviai įsitraukusių į svarbių mokyklai pokyčių įgyvendinimą mokytojų skaičius mokslo metų pabaigai.	Švietimo įstaigos
6.2.	Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP), įsitraukiančių į bendrojo ugdymo neformalaus ugdymo veiklas, dalis	Rodikliu vertinama savivaldybės priklausomybės bendrojo ugdymo mokyklų SUP mokinių, ugdomų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, dalyvavimo neformaliojo švietimo veikloje aprėptis.	Bendras mokinių (ugdomų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas), turinčių SUP skaičius mokslo metų pabaigai.	Švietimo įstaigos, ŠVIS
			Mokinių (ugdomų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas), turinčių SUP (išskyrus atsirandančių dėl išskirtinių gabumų ir nepalankių aplinkos veiksnių), dalyvavusių neformaliojo vaikų švietimo veiklose mokykloje, skaičius mokslo metų pabaigai. Jeigu mokinys dalyvauja keliose neformaliojo vaikų švietimo veiklose, jis skaičiuojamas tik vieną kartą.
6.3.	Mokinių, įsitraukiančių į ilgalaikes kultūrinio ugdymo veiklas, kurios atsispindi ugdymo planuose, dalis	TŪM programoje dalyvaujančių mokyklų mokslo metais vykdytose ilgalaikėse kultūrinėse – edukacinėse veiklose dalyvavusių mokinių dalis.	TŪM programoje dalyvaujančių mokyklų mokinių skaičius mokslo metų pradžiai.	Švietimo įstaigos, ŠVIS
			Mokslo metais vykdytose ilgalaikėse kultūrinėse – edukacinėse veiklose dalyvavusių TŪM programoje dalyvaujančių mokyklų mokinių skaičius. Jeigu mokinys dalyvauja keliose kultūrinėse – edukacinėse veiklose, jis skaičiuojamas tik vieną kartą.
6.4.	Mokytojų vedamų STEAM integruotų veiklų skaičius formaliame ugdyme	Mokyklose suformuojamos formaliojo ugdymo integruotos (tarpdalykinės) STEAM veiklos.	Mokslo metų pabaigai įvykdytų STEAM integruotų veiklų skaičius.	Švietimo įstaigos

7. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašas atnaujinamas ne dažniau kaip kartą per metus.

_______________________

Pakeitimai:

Zarasų rajono savivaldybės administracija, Įsakymas

Nr. I(6.6 E)-116, 2022-02-24, paskelbta TAR 2022-02-24, i. k. 2022-03570

Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. I(6.6 E)-624 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo ir švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ pakeitimo

Zarasų rajono savivaldybės administracija, Įsakymas

Nr. I-63, 2024-02-26, paskelbta TAR 2024-02-26, i. k. 2024-03491