Suvestinė redakcija nuo 2022-02-25 iki 2024-02-26

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2020-10-07, i. k. 2020-20900

 

 

https://www.e-tar.lt/rs/legalact/SAV.507866/content_files/image001.gif

 

Zarasų rajono savivaldybės ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO IR ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2020 m. spalio 7 d. Nr. I(6.6 E)-624

Zarasai

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi, Valstybės (strateginiais) švietimo stebėsenos rodikliais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-620 „Dėl Valstybės (strateginių) švietimo ir mokslo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“, ir Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo, patvirtinto 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-757 „Dėl Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 20 ir 28 punktais:

1. Tvirtinu:

1.1. Zarasų rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašą (pridedama).

1.2. Zarasų rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. I-925 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo ir švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“.

Įsakymas skelbiamas Teisės aktų registre.

 

 

 

Administracijos direktorius                                                                          Benjaminas Sakalauskas

 

PATVIRTINTA

Zarasų rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2020 m. spalio 7 d. įsakymu

Nr. I(6.6 E)-624

 

Zarasų RAJONO SAVIVALDYBĖS Švietimo stebėsenos tvarkos aprašas

 

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

 

1. Zarasų rajono savivaldybės švietimo stebėsena (toliau – Švietimo stebėsena) yra Zarasų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vykdoma nuolatinė Savivaldybės švietimo būklės bei kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas, taip pat tam reikalingų duomenų rinkimas. Švietimo stebėsena apima duomenų rinkimą apie ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą Savivaldybėje.

2. Zarasų rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Švietimo stebėsenos paskirtį, uždavinius, objektą ir subjektą, principus, švietimo organizavimą ir vykdymą, rodiklius, jų atrankos kriterijus ir tvirtinimą, disponavimą stebėsenos informacija bei finansavimą.

3. Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, taip pat informuoti visuomenę apie švietimo būklę Savivaldybėje.

4. Švietimo stebėsenos uždaviniai yra šie:

4.1. tirti švietimo valdymo subjektų informacijos apie švietimą poreikius;

4.2. rinkti, kaupti ir apdoroti duomenis apie švietimo sistemos būklę Savivaldybėje;

4.3. analizuoti ir vertinti švietimo būklę bei kaitą ir jai darančius įtaką veiksnius, atsižvelgiant į švietimui keliamus tikslus ir uždavinius;

4.4. prognozuoti švietimo sistemos kaitą;

4.5. teikti ir skelbti Švietimo stebėsenos duomenis ir/ar analitinę informaciją.

5. Švietimo stebėsenos objektas – švietimo būklė.

6. Švietimas stebimas šiais pagrindiniais aspektais:

6.1. švietimo funkcionavimo (švietimo kontekstas, indėlis į švietimą, švietimo procesai, švietimo rezultatai, poveikis ir pasekmės);

6.2. švietimo rūšių ir programų (formalusis švietimas, švietimo programos, neformalusis švietimas, švietimo pagalba);

6.3. švietimo valdymo lygmenų – Savivaldybės ir švietimo įstaigos;

6.4. kitais teisės aktų nustatytais teminiais-analitiniais aspektais.

7. Švietimo stebėsenos subjektai – institucijos, vykdančios švietimo stebėseną Savivaldybėje:

7.1. Savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyrius;

7.2. Savivaldybės švietimo įstaigos.

8. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-757 „Dėl Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir kitais teisės aktais.

9. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Švietimo įstatyme bei Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos apraše vartojamas sąvokas.

10. Švietimo stebėsenos principai:

10.1. tikslingumas – renkami tik tie duomenys ir informacija, kurie yra reikalingi ir tinkami švietimo  būklei vertinti Savivaldybėje bei jų valdymo subjektų sprendimams priimti;

10.2. sistemingumas – visa švietimo sistema stebima planingai, suderintai ir laikantis tęstinumo;

10.3. nešališkumas – švietimo stebėsena vykdoma be išankstinio nusistatymo, laikantis profesinio nepriklausomumo nuo įvairių interesų grupių;

10.4. patikimumas – duomenys renkami laikantis duomenų rinkimo standartų, skelbiama tikrovę atitinkanti informacija;

10.5. konfidencialumas − skelbiama tik tokia informacija, kuri garantuoja fizinio asmens duomenų anonimiškumą, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus;

10.6. saikingumas – siekiama maksimaliai sumažinti duomenų teikimo naštą. Duomenis surinkus vienąkart, pakartotinai jie neberenkami.

 

Ii SKYRIUS

švietimo Stebėsenos organizavimas ir vykdymas

 

11. Švietimo stebėseną inicijuoja Savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyrius.

12. Švietimo stebėsenos organizavimas ir vykdymas apima šias veiklas:

12.1. informacijos, rodiklių ir duomenų poreikių tyrimą;

12.2. rodiklių sąrašų ir rodiklių aprašų sudarymą, tvirtinimą ir atnaujinimą;

12.3. duomenų rinkimą, kaupimą ir apdorojimą ir šių veiklų koordinavimą;

12.4. stebėsenai reikalingų tyrimų užsakymą ir vykdymą;

12.5. analizių, apžvalgų, ataskaitų ir vertinimų rengimą, prognozavimą;

12.6. duomenų, rodiklių ir analitinės informacijos teikimą užsakovams ir / arba skelbimą naudotojams.

13. Švietimo stebėsena organizuojama ir vykdoma Savivaldybės bei švietimo įstaigos lygmenimis.

14. Savivaldybės lygmens švietimo stebėseną organizuoja ir vykdo rajono Savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyrius. Švietimo stebėsenos organizavimas ir vykdymas švietimo įstaigos lygmeniu nustatomas švietimo įstaigos dokumentuose.

15. Skirtingų lygmenų švietimo stebėsenos subjektai neatlygintinai keičiasi stebėsenos duomenimis ir informacija naudodami Švietimo valdymo informacinę sistemą (toliau – ŠVIS).

 

III SKYRIUS

švietimo Stebėsenos rodikliAI, JŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR TVIRTINIMAS

 

16. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, apibūdinantys švietimo būklę ir kaitą Savivaldybės mastu. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.

17. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašas atnaujinamas ne dažniau kaip kartą per metus.

18. Švietimo stebėsenos rodikliai turi atitikti šiuos kriterijus:

18.1. rodiklio aiškumas ir informatyvumas;

18.2. rodiklio naudingumas, tinkamumas švietimo valdymo, būklės analizės ir visuomenės informavimo reikmėms;

18.3. rodiklio universalumas;

18.4. rodikliui skaičiuoti reikalingų duomenų prieinamumas ir patikimumas.

19. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąraše nurodoma:

19.1. rodiklio pavadinimas;

19.2. rodiklio aprašymas;

19.3. rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys (duomens pavadinimas, duomens šaltinis arba už duomens pateikimą atsakingas Savivaldybės padalinys, švietimo ar kita įstaiga);

19.4. rodiklio rinkimo laikotarpis.

20. Švietimo įstaigos lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, parodantys švietimo būklę ir (ar) pokyčių mastą švietimo įstaigoje. Švietimo įstaigos švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą tvirtina švietimo įstaigos vadovas.

 

 

IV SKYRIUS

DISPONAVIMAS ŠVIETIMO STEBĖSENOS INFORMACIJA

 

21. Savivaldybės administracija disponuoja duomenimis ir informacija, gautais pagal Savivaldybės poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir informacija kitų lygmenų švietimo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimi tarp Savivaldybės administracijos ir duomenų gavėjo.

22. Švietimo įstaiga disponuoja duomenimis ir informacija, gautais pagal švietimo įstaigos poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir informacija kitų lygmenų švietimo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimi tarp švietimo įstaigos ir duomenų gavėjo.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

23. Savivaldybės švietimo stebėsenos subjektai savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodikliams būtinus duomenis ir informaciją teikia neatlygintinai teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Švietimo stebėsenai galima naudoti prieinamus ŠVIS esančius duomenis, taip pat kitų institucijų viešai skelbiamus duomenis.

25. Savivaldybės ir švietimo įstaigos švietimo stebėsenos rodikliai yra vieši, išskyrus atvejus, kai iš pateiktos informacijos galima identifikuoti asmenis. 

_______________

 

PATVIRTINTA

Zarasų rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2020 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. I(6.6 E)-624

(2022 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. I(6.6 E)-116

redakcija)

 

ZARASŲ rajono SAVIVALDYBĖS švietimo stebėsenos rodiklIAI

 

1.  Zarasų rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai suskirstyti grupėmis pagal tai, kurią švietimo sistemos komponentą apibūdina: švietimo kontekstą, indėlį į švietimą, švietimo procesus ar švietimo rezultatus.

2.  Švietimo konteksto rodikliai (parodo išorines sąlygas ir reikmes, darančias poveikį švietimo sistemos procesams):

2.1.                    Švietimo aplinka:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

2.1.1.

Gyventojų skaičiaus pokytis

Savivaldybės gyventojų skaičius ir pokytis

Bendras savivaldybės gyventojų skaičius atitinkamumų metų sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos statistikos departamento interneto svetainė (toliau – STD)

2.1.2.

Gimstamumas

Per praėjusius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. rajone gimusių vaikų skaičius ir jo pokytis.

Gimusių vaikų skaičius atitinkamumų metų sausio 1 d.

STD

2.1.3.

Gyventojų sudėtis pagal amžiaus grupes

Savivaldybės gyventojų skaičius ir dalis (%) metų pradžioje pagal amžiaus grupes.

Bendras savivaldybės gyventojų skaičius ir dalis (%) sausio 1 d. Iš jų:

STD

0–5 m. gyventojų skaičius, (%)

6–16 m. gyventojų skaičius, (%)

17–19 m. gyventojų skaičius, (%)

20–34 m. gyventojų skaičius, (%)

35–64 m. gyventojų skaičius, (%)

65 m. ir vyresnių gyventojų skaičius, (%)

 

3. Indėlio į švietimą rodikliai (parodo pastangas ir/arba išteklius, reikalingus švietimo sistemai veikti ir tikslams pasiekti):

3.1. Besimokančiųjų charakteristikos:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

3.1.1.

Švietimo įstaigų tinklas

Švietimo (formalaus ir neformalaus) įstaigų rajone pasiskirstymas pagal tipus, jų kaita, ugdytinių skaičius ir klasių/grupių komplektų skaičius įstaigose.

Švietimo įstaigos/padalinio pavadinimas ir jos/jo tipas

Švietimo valdymo informacinė sistema (toliau – ŠVIS)

(1-mokykla ir 4-mokykla), Mokinių registras (toliau – MR)

Bendras ugdytinių skaičius mokslo metų pradžiai, iš jų mokinių, priešmokyklinio ir ikimokyklinio grupėse ugdomų vaikų, specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių skaičiai

Klasių/grupių komplektų skaičius švietimo įstaigoje mokslo metų pradžiai

3.1.2.

Besimokančiųjų skaičiaus ir pasiskirstymas pagal lytį

Rajono švietimo įstaigose besimokančiųjų skaičius ir jų pasiskirstymas pagal lytį, lyginat su praėjusiais mokslo metais

Bendras besimokančiųjų skaičius atitinkamų mokslo metų pradžiai

ŠVIS

(1-mokykla),

MR

Iš jų priešmokyklinio ugdymo ir 1-12 klasių mokinių skaičius

Iš jų mergaičių ir berniukų skaičius

3.1.3.

Besimokančiųjų pasiskirstymas pagal mokyklose vykdomas ugdymo programas

Rajono bendrojo ugdymo mokyklose besimokančiųjų skaičius pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, pradinio ir pagrindinio ugdymo individualizuotas bei socialinių įgūdžių ugdymo programas mokslo metų pradžiai

Bendras mokinių skaičius atitinkamų mokslo metų pradžiai. Iš jų besimokančiųjų skaičius pagal:

ŠVIS

(1-mokykla)

 

Priešmokyklinio ugdymo programą

Pradinio ugdymo programą

Pradinio ugdymo individualizuotą programą

Pagrindinio ugdymo programą

Pagrindinio ugdymo individualizuotą programą

Vidurinio ugdymo programą

Socialinių įgūdžių ugdymo programą

3.1.4.

Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių dalis

Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių dalis (%), lyginat su bendru mokinių skaičiumi mokyklose

 

Bendras besimokančiųjų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose mokslo metų pradžiai

(priešmokyklinė grupė, 1–12 klasės, specialiųjų poreikių ir lavinamosios klasės). Iš jų:

ŠVIS

(1-mokykla)

 

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse skaičius

Specialiosiose, lavinamosiose klasėse ugdomų vaikų ir asmenų, ugdomų pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą, skaičius

3.1.5.

Švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis

Švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis (%), lyginat su visų mokinių, kuriems nustatytas švietimo pagalbos poreikis, skaičiumi

Švietimo pagalbą gaunančių mokinių skaičius

Švietimo įstaigos

Mokinių, kuriems nustatytas švietimo pagalbos poreikis, skaičius

3.1.6.

Pavežamų mokinių dalis

Iš namų į mokyklą geltonaisiais autobusiukais, maršrutiniu ir kitu transportu pavežamų mokinių skaičius ir dalis (%)

Bendras besimokančiųjų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose mokslo metų pradžiai

ŠVIS

(1-mokykla)

Iš jų pavežamų iš namų į mokyklą skaičius

3.1.7.

Nemokamai maitinamų mokinių skaičius ir dalis

Nemokamai maitinamų priešmokyklinio ugdymo ir 1–12 klasių mokinių skaičius ir dalis (%)

Bendras besimokančiųjų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose mokslo metų pradžiai

Zarasų rajono savivaldybės Finansų skyrius (toliau – Finansų skyrius)

Iš jų nemokamai maitinamų mokinių skaičius atitinkamumų metų spalio 1 d.

3.1.8.

Pagal privalomojo ugdymo programas nesimokančių vaikų skaičius

6-16 metų vaikų, registruotų pagal gyvenamąją vietą Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, nesimokančių (neregistruotų MR) pagal privalomojo ugdymo programas (priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas) skaičius.

6–16 metų vaikų, nesimokančių pagal privalomojo ugdymo programas (priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas), skaičius

NEMIS

3.1.9.

Atvejų, kai Vaiko gerovės komisijos siūlymu vaikams buvo suteiktos koordinuotai teikiamos švietimo, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, dalis

Atvejų, kai Vaiko gerovės komisijos siūlymu vaikams buvo suteiktos koordinuotai teikiamos švietimo, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, dalis (%) lyginant su visų svarstytų atvejų skaičiumi.

Atvejų, kai Vaiko gerovės komisijos siūlymu buvo suteiktos koordinuotai teikiamos švietimo, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos vaikui ir/ar jo šeimai, skaičius

Savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus ataskaitos

Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose visų svarstytų atvejų skaičius

 

 

 

3.2.                    Pedagoginio personalo charakteristikos:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

3.2.1.

Pedagoginio personalo pasiskirstymas

 

Bendrojo ugdymo mokyklų pedagoginio personalo skaičius (duomenys apie pedagoginius darbuotojus, dirbančius pagrindinėje darbovietėje atitinkamų metų spalio 1 d.).

Čia ir kituose rodikliuose į pedagogų skaičių įeina darbuotojai, nurodyti Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąraše, patvirtintame švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407.

Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų (išskyrus mokyklų vadovus), dirbančių pagrindinėje darbovietėje, skaičius, iš jų: priešmokyklinio ugdymo pedagogų, 1-4 klasių mokytojų, 5-12 (I-IV) klasių mokytojų

ŠVIS

(3-mokykla),

Pedagogų registras (toliau – PR)

Mokyklos vadovų

Mokyklos vadovo pavaduotojų ugdymo reikalams

Bendras pedagoginių darbuotojų (mokytojų, vadovų, pavaduotojų specialiųjų pedagogų, pagalbos mokiniui specialistų ir pan.), dirbančių pagrindinėje darbovietėje, skaičius.

Iš jų: logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų, socialinių pedagogų ir pan.

3.2.2.

Mokytojų pasiskirstymas pagal amžių, kvalifikacijas ir pedagoginio darbo stažą

Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų pasiskirstymas (skaičius, %) pagal amžių, kvalifikacinę kategoriją ir pedagoginio darbo stažą (skaičius).

Duomenys apie mokytojus, dirbančius pagrindinėje darbovietėje atitinkamų metų spalio 1 d.

Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų skaičius

ŠVIS

(3-mokykla),

PR

Iš jų pasiskirstymas pagal amžių (%, skaičius):

Iki 29 m.

30-39 m.

40-49 m.

50-59 m.

60 m ir vyresni

Jaunesnių nei 50 metų bei 50 ir vyresnių mokytojų skaičiaus santykis.

Iš jų pasiskirstymas pagal kvalifikacinę kategoriją (skaičius):

Neatestuotų mokytojų

Mokytojų

Vyresn. mokytojų

Metodininkų

Ekspertų

Iš jų pasiskirstymas pagal pedagoginio darbo stažą (%, skaičius):

Iki 4 metų

4-9 metai

10-14 metų

15 ir daugiau metų

 

3.3.    Materialieji ir finansiniai ištekliai:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

3.3.1.

Savivaldybės biudžeto asignavimai švietimui

Savivaldybės biudžeto asignavimų, skirtų švietimui, dydis ir dalis (%) nuo visų asignavimų, skirtų savivaldybės programoms įgyvendinti, lyginat su praėjusiais metais

Savivaldybės biudžeto asignavimai (tūkst. Eur). Iš jų:

Finansų skyrius

Skirti švietimo programai (tūkst. Eur)

3.3.2.

Vidutinės vienam besimokančiam asmeniui tekusios lėšos

 

Vidutinė mokymo lėšų (toliau – ML) ir steigėjo (savivaldybės) mokyklos aplinkai (toliau – MA) skirta lėšų suma per metus, tenkanti vienam bendrojo ugdymo mokyklų mokiniui (vaikui), kuris mokosi pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

Savivaldybei skirta bendra mokymo lėšų suma (tūkst. Eur)

Finansų skyrius, ŠVIS (1-mokykla)

Mokyklų aplinkai steigėjo (savivaldybės) skirta lėšų suma (tūkst. Eur)

Mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas skaičius atitinkamų mokslo metų pradžiai.

3.3.3.

Mokymo lėšų suma, tenkanti vienam mokiniui

Vidutinė tikslinės dotacijos mokymo lėšų (ML) suma per metus skiriama vienam mokiniui (vaikui), kuris mokosi pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

Savivaldybei skirta mokymo lėšų suma (tūkst. Eur)

Finansų skyrius, ŠVIS (1-mokykla)

Mokinių skaičius atitinkamų mokslo metų pradžiai.

3.3.4.

Steigėjo skirtų lėšų suma, tenkanti vienam mokiniui

Vidutinė mokyklos aplinkai (MA) steigėjo (savivaldybės) skirtų lėšų suma per metus, tenkanti vienam mokiniui (vaikui), kuris mokosi pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

Mokyklų aplinkai steigėjo (savivaldybės) skirta lėšų suma (tūkst. Eur)

Finansų skyrius, ŠVIS (1-mokykla)

Mokinių skaičius atitinkamų mokslo metų pradžiai.

3.3.5.

Vidutinė lėšų suma, tenkanti vienam mokiniui, ugdomam pagal neformaliojo vaikų švietimo programas

Vidutinė ML ir MA lėšų suma, tenkanti vienam asmeniui, ugdomam pagal formalųjį švietimą papildančias neformaliojo vaikų švietimo programas. Mokinių, lankančiųjų neformaliojo vaikų švietimo įstaigų vykdomas programas, skaičius

ML lėšos, skirtos steigėjo neformalaus vaikų švietimo įstaigoms (tūkst. Eur)

Finansų skyrius, ŠVIS (4-mokykla)

MA lėšos, skirtos steigėjo neformalaus vaikų švietimo įstaigoms (tūkst. Eur)

Mokinių, ugdomų pagal formalųjį švietimą papildančias neformaliojo vaikų švietimo programas, skaičius spalio 1 d.

 

4.    Švietimo procesų rodikliai (parodo priežastiniais ryšiais susijusių švietimo sistemos pokyčių eigą):

4.1.    Mokymas ir mokymasis:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

 

4.1.1.

Besimokančiųjų dalis amžiaus grupėje

Rajono bendrojo ugdymo mokyklose besimokančiųjų skaičius pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bei socialinių įgūdžių ugdymo programas mokslo metų pradžiai

Bendras mokinių skaičius atitinkamų mokslo metų pradžiai. Iš jų besimokančiųjų skaičius:

ŠVIS

(1-mokykla)

 

Pagal priešmokyklinio ugdymo programą

 

1-4 klasėse

 

5-10 klasėse

 

11-12 klasėse

 

Pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą

 

4.1.2.

Ugdomų 1-5 metų vaikų dalis

Švietimo įstaigose ugdomų 1-5 metų vaikų skaičius (dalis (%)) lyginant su bendru rajono to amžiaus vaikų skaičiumi.

Bendras 1-2 ir 3-5 m. amžiaus vaikų skaičius savivaldybėje atitinkamumų metų sausio 1 d.

ŠVIS (ŠV-03 ataskaita), STD

 

Savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų 1-2 ir 3-5 metų vaikų skaičius

 

4.1.3.

Savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų 3–5 metų vaikų, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra kitoje savivaldybėje, dalis 

Švietimo įstaigose ugdomų 3-5 metų vaikų, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra kitoje savivaldybėje, skaičius (dalis (%)) lyginant su bendru savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų 3-5 metų vaikų skaičiumi

Švietimo įstaigose ugdomų 3-5 metų vaikų, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra kitoje savivaldybėje, skaičius

ŠVIS (ŠV-03 ataskaita), švietimo įstaigos

 

Savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų 3-5 metų vaikų skaičius

 

4.1.4.

Besimokančiųjų Savivaldybės švietimo įstaigose kitų šalių piliečių skaičius

Rajono bendrojo ugdymo mokyklose besimokančiųjų kitų šalių piliečių skaičius pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas mokslo metų pradžiai

Bendras ugdytinių skaičius mokslo metų pradžiai. Iš jų besimokančių:

ŠVIS

(1-mokykla)

 

Pagal priešmokyklinio ugdymo programą

 

1-4 klasėse

 

5-10 klasėse

 

11-12 klasėse

 

 

4.2. Ugdymo procesų organizavimas ir valdymas:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

4.2.1.

Pedagogų kontaktinių darbo valandų dalis lyginant su visu pedagogų darbo laiku

Rajono bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių pedagogų kontaktinių darbo valandų dalis (%) lyginant su visu pedagogų darbo laiku.

Rajono bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių pedagogų visas metinis valandų skaičius. Iš jų:

Bendrojo ugdymo mokyklų tarifikacijos atitinkamų mokslo metų pradžiai

Metininis kontaktinių darbo valandų skaičius

4.2.2.

Pedagogų, dirbančių visu krūviu, dalis

Rajono bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių pedagogų, dirbančių visu krūviu, dalis (%) lyginant su visais pedagogais, dirbančiais pagrindiniame darbe.

Bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų, dirbančių visu krūviu, skaičius

ŠVIS (3-mokykla), PR

Bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų, dirbančių pagrindiniame darbe, skaičius

4.2.3.

Vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose

Mokinių, ugdomų pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičius, tenkantis vienai sąlygineui mokytojo pareigybei.

Sąlyginis mokytojų pareigybių skaičius

ŠVIS (etatinio mokytojų DU suvestinė)

Bendras 1-12 klasių mokinių skaičius mokslo metų pradžiai

4.2.4.

Administracinio ir kito personalo skaičius

Didžiausias leistinas darbuotojų pareigybių skaičius rajono švietimo įstaigose

Bendras pareigybių skaičius švietimo įstaigose.

Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimai dėl darbuotojų skaičiaus

4.2.5.

Vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte

Mokinių, ugdomų pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičiaus vidurkis klasės komplekte.

Bendras 1-12 klasių mokinių skaičius mokslo metų pradžiai

Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimai dėl klasių/grupių komplektų skaičiaus, ŠVIS (1-mokykla)

Klasių komplektų skaičius

4.2.6.

Klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai dalis

Bendrojo ugdymo mokyklų klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai, dalis (%) lyginant su bendru klasių komplektų skaičiumi mokyklose.

1-12 klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai, skaičius

Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimai dėl klasių/grupių komplektų skaičiaus, ŠVIS (1-mokykla)

Bendras 1-12 klasių komplektų skaičius

4.2.7.

Bendrojo ugdymo mokyklų 1–4 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis

Bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis (%) lyginant su bendru 1-4 klasių komplektų skaičiumi mokyklose.

1-4 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, skaičius

Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimai dėl klasių/grupių komplektų skaičiaus, ŠVIS (1-mokykla)

Bendras 1-4 klasių komplektų skaičius

4.2.8.

Komplektuojamų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosios paskirties 1 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 24 mokiniai, dalis

Komplektuojamų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosios paskirties 1 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 24 mokiniai, dalis (%) lyginant su bendru sukomplektuotų 1 klasių komplektų skaičiumi.

Sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų 1 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 24 mokiniai, skaičius

Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimai dėl klasių/grupių komplektų skaičiaus, ŠVIS (1-mokykla)

Bendras sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų 1 klasių komplektų skaičius

4.2.9.

Komplektuojamų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosios paskirties 5, 9 (I gimnazijos), III gimnazijos klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 30 mokinių, dalis

Komplektuojamų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosios paskirties 5, 9 (I gimnazijos) ir III gimnazijos klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 30 mokinių, dalis (%) lyginant su bendru sukomplektuotų 5, 9 (I gimnazijos) ir III gimnazijos klasių komplektų skaičiumi

Sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų 5 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 30 mokinių, skaičius

Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimai dėl klasių/grupių komplektų skaičiaus, ŠVIS (1-mokykla)

Bendras sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų 5 klasių komplektų skaičius

Sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų 9 (I gimnazijos) klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 30 mokinių, skaičius

Bendras sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų 9 (I gimnazijos) klasių komplektų skaičius

Sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų III gimnazijos klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 30 mokinių, skaičius

Bendras sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų III gimnazijos klasių komplektų skaičius

4.2.10.

Švietimo įstaigų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, kuriose per paskutinius ketverius metus vykdytas veiklos kokybės išorinis verinimas, dalis

Švietimo įstaigų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, kuriose per paskutinius ketverius metus vykdytas veiklos kokybės išorinis verinimas, dalis dalis (%) lyginant su bendru švietimo įstaigų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, skaičiumi

Švietimo įstaigų, vykdančių bendrojo ugdymo programą, kuriose per paskutinius ketverius metus vykdytas veiklos kokybės išorinis verinimas, skaičius

Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainė (toliau NŠA)

Švietimo įstaigų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, skaičius

 

5.    Švietimo rezultatų rodikliai (parodo būvį pasibaigus tam tikram švietimo proceso etapui arba švietimo sukurtą produktą):

5.1. Švietimo rezultatas:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

5.1.1.

Gavusių pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus dalis

Pagrindinį išsilavinimą įgijusių mokinių skaičius, išreikštas kaip bendro dešimtos klasės kursą išklausiusių mokinių skaičiaus dalis (%)

10 klasių ir II gimnazinių klasių mokinių, gavusių išsilavinimo pažymėjimus atitinkamais mokslo metais, skaičius

ŠVIS

(1-mokykla)

10 klasėse ir II gimnazijos klasėse mokinių, atitinkamais mokslo metais turėjusių gauti pažymėjimus, skaičius

5.1.2.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių skaičius, išreikštas kaip bendro PUPP dalyvavusių mokinių skaičiaus dalis (%)

Lietuvių kalbos PUPP metu pasiekusių bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį mokinių skaičiaus

NŠA

Matematikos PUPP metu pasiekusių bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį mokinių skaičiaus

Bendras PUPP dalyvavusių mokinių skaičius

5.1.3.

Gavusių brandos atestatą dalis

Brandos atestatą įgijusių mokinių skaičius, išreikštas kaip bendro IV gimnazijos klasės kursą išklausiusių mokinių skaičiaus dalis (%)

IV gimnazinių klasių mokinių, gavusių brandos atestatus, skaičius

ŠVIS

(1-mokykla)

IV gimnazijos klasėse mokinių, atitinkamais mokslo metais turėjusių gauti pažymėjimus, skaičius

5.1.4.

Tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikiusių abiturientų dalis

Tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikiusių abiturientų skaičius, išreikštas kaip bendro abiturientų skaičiaus dalis (%)

Abiturientų, išlaikiusių tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų, skaičius

NŠA

Bendras abiturientų skaičius

5.1.5.

Gabių mokinių dalis

Įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų 1–3 vietų laimėtojų dalis (%) lyginant su bendru bendrojo ugdymo mokinių skaičiumi bei 100 balų valstybiniuose brandos egzaminuose gavusių abiturientų dalis lygunant su bendru abiturientų skaičiumi

Rajono, regiono, šalies, tarptautinių įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų 1–3 vietų laimėtojų skaičius. Skaičiuojamas tik vieną kartą konkretus mokinys, neatsižvelgiant keliose konkursuose ar varžybose užėmė prizines vietas.

Gabių mokinių skatinimo komisija, švietimo įstaigų informacija

Bendras 1-12 klasių mokinių skaičius

100 balų valstybiniuose brandos egzaminuose gavusių abiturientų skaičius.

Skaičiuojamas tik vieną kartą konkretus abiturientas.

Bendras abiturientų skaičius

 

6.   Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašas atnaujinamas ne dažniau kaip kartą per metus.

_______________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Zarasų rajono savivaldybės administracija, Įsakymas

Nr. I(6.6 E)-116, 2022-02-24, paskelbta TAR 2022-02-24, i. k. 2022-03570

Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. I(6.6 E)-624 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo ir švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ pakeitimo