Suvestinė redakcija nuo 2024-11-14

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2022-02-01, i. k. 2022-01660

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

 

 

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL „TŪKSTANTMEČIO MOKYKLŲ“ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

 

 

2022 m. sausio 31 d. Nr. V-137

Vilnius

 

 

 

Įgyvendindama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.2.3 veiksmą ir atsižvelgdama į 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimo CM 4171/21 dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo priedo D.1.1.3. 3 papriemonę,

t v i r t i n u „Tūkstantmečio mokyklų“ programą (pridedama).

 

 

 

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė                                                                  Jurgita Šiugždinienė

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo, mokslo ir sporto ministro

2022 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-137

 

 

„TŪKSTANTMEČIO MOKYKLŲ“ PROGRAMA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. „Tūkstantmečio mokyklų“ programa (toliau – Programa) nustato Programos tikslą, siekiamą rezultatą, uždavinius ir rodiklius, reikalavimus savivaldybėms, ketinančioms dalyvauti Programoje, kvietimą dalyvauti Programoje, reikalavimus savivaldybės švietimo pažangos planui (toliau – Pažangos planas), jungtinės veiklos sutarties sudarymą, Pažangos plano stebėseną, bendrojo ugdymo mokyklų (toliau – mokykla), dalyvaujančių Programoje, veiklos tobulinimo sritis, galimas investavimo kryptis ir Programos įgyvendinimo priežiūrą.

2. Programos tikslas – iki 2030 metų kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti.

3. Programa įgyvendinama dviem etapais. Programos I etapo įgyvendinimo pradžia – 2022 m. vasario 1 d., pabaiga – 2026 m. balandžio 30 d. Programos II etapo įgyvendinimo pradžia bus tikslinama, atsižvelgiant į I etapo įgyvendinimo rezultatus, tęstinių veiklų finansavimo galimybes ir poreikius.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1268, 2024-11-13, paskelbta TAR 2024-11-13, i. k. 2024-19721

 

4. Programos I etapo veikloms įgyvendinti skiriama iki 210,00 mln. eurų (dviejų šimtų dešimties milijonų eurų) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų ir ne daugiau kaip 44,1 mln. eurų (keturiasdešimt keturi milijonai vienas šimtas tūkstančių eurų) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokesčiui (toliau – PVM) kompensuoti.

5. Programa įgyvendinama savivaldybių lygmeniu, kiekvienai Programoje dalyvaujančiai savivaldybei atlikus esamos švietimo sistemos būklės ir kaitos analizę bei parengus Pažangos planą, kuriam įgyvendinti yra suteikiama galimybė gauti reikalingas investicijas.

6. Programa parengta vadovaujantis:

6.1. 2021–2030 metų nacionaliniu pažangos planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“;

6.2. 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1016 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos patvirtinimo“;

6.3. 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimo CM 4171/21 dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo priedu;

6.4. Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės);

6.5. Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“;

6.6. Kokybės krepšelio skyrimo bendrojo ugdymo mokykloms tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-707 „Dėl Kokybės krepšelio skyrimo bendrojo ugdymo mokykloms tvarkos aprašo patvirtinimo“;

6.7. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuojamų ar iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimo laikinosios tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1K-240 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuojamų ar iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimo laikinosios tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Laikinoji tvarka);

6.8. Susitarimu dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030).

6.9. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – PAFT);

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-1268, 2024-11-13, paskelbta TAR 2024-11-13, i. k. 2024-19721

 

7. Programa grindžiama šiais principais:

7.1. mokyklų stiprinimo – padedama stiprėti savivaldybėse veikiančioms mokykloms, gerinant ugdymo(si) sąlygas ir ugdymo proceso organizavimą, siekiant geresnių mokinių pasiekimų ir pažangos;

7.2. įtraukties – švietimo sistemoje sudaromos sąlygos kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės;

7.3. mokyklos kultūros kaitos – skatinamos socialinės inovacijos, netradiciniai mokymo(si) problemų sprendimai, pasitelkiant šiuolaikinę didaktiką bei partnerius;

7.4. tinklaveikos – skatinamas mokyklų jungimasis į tinklus, kuriant naujus mokyklų tarpusavio ryšius;

7.5. išteklių prieinamumo – sukurta mokyklų infrastruktūra ir intelektiniai ištekliai prieinami kitų  mokyklų mokiniams bei mokytojams.

8. Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžtas sąvokas.

 

II SKYRIUS

PROGRAMOS SIEKIAMAS REZULTATAS, UŽDAVINIAI IR RODIKLIAI

 

9. Programos siekiamas rezultatas – kiekvienam besimokančiajam sukurtos lygiavertės ir šiuolaikiškos kokybiško ugdymo(si) sąlygos, lemiančios geresnius mokinių pasiekimus ir mažesnius pasiekimų atotrūkius tarp mokyklų ir savivaldybių.

10. Programos uždaviniai:

10.1. skatinti kiekvienoje savivaldybėje pokyčius, nukreiptus į veikiančių mokyklų stiprinimą ir mokinių pasiekimų gerinimą jose;

10.2. diegti mokyklose socialines inovacijas, padedančias mokyklų bendruomenėms edukacinėmis priemonėmis įveikti arba sumažinti socialinių veiksnių (nepalanki mokinio socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka, nepakankamas švietimo paslaugų prieinamumas ir pan.) įtaką mokinių, jų šeimų, vietos bendruomenės ir visuomenės socialinei raidai ir vystymuisi;

10.3. įgalinti mokyklų pedagoginius darbuotojus bendradarbiauti taikant įtraukties principus, kurti ugdymo(si) metodų įvairovę ir kuo anksčiau atpažinti individualius ugdymo(si) poreikius ir pagal kiekvieno galias ugdyti įvairių ugdymosi poreikių turinčius mokinius;

10.4. diegti tinklaveika grįstą ugdymo organizavimą, atveriant galimybes materialiaisiais, intelektiniais ir žmogiškaisiais ištekliais naudotis kitų mokyklų mokiniams ir mokytojams;

10.5. modernizuoti mokyklų infrastruktūrą, siekiant įveiklinti turimą bei, esant poreikiui, sukurti naują.

11. Programos rodikliai:

Rodiklio pavadinimas

Pradinė reikšmė

Siekiama reikšmė

2025 m.

Siekiama reikšmė

2030 m.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (proc.)

 

71,2 (6–10 balų) (2021–2022 m. m.)

 

48,2 (7–10 balų) (2021–2022 m. m.)

72,6 (6–10 balų) (2024–2025 m. m.)

 

50,0 (7–10 balų) (2024–2025 m. m.)

74 (6–10 balų) (2029–2030 m. m.)

 

52,0 (7–10 balų) (2029–2030 m. m.)

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį matematikos mokymosi pasiekimų lygį  pasiekusių mokinių dalis (proc.)

25,2 (6–10 balų) (2021–2022 m. m.)

 

16,2 (7–10 balų) (2021–2022 m. m.)

33 (6–10 balų)

(2024–2025 m. m.)

 

20 (7–10 balų) (1 pastaba)

(2024–2025 m. m.)

35 (6–10 balų) (2029–2030 m. m.)

 

26 (7–10 balų) (2029–2030 m. m.)

Bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis (proc.)

4,0 (2020–2021 m. m.)

2,0 (2024–2025 m. m.)

1,0 (2029–2030 m. m.)

Vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose

11,3

(2020–2021 m. m.)

11,8 (2024–2025 m. m.)

12,3 (2029–2030 m. m.)

Pastabos:

1. Rodiklių aprašymai pateikti 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-153 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ aprašo patvirtinimo“.

2. Iki 2024–2025 m. m. pabaigos „Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (proc.)“ ir „Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (proc.)“ rodiklių reikšmės skaičiuojamos pagrindinį pasiekimų lygmenį laikant 6–10 balų, nuo 2025–2026 m. m. pagrindinis pasiekimų lygmuo laikomas 7–10 balų. Rodikliai paskaičiuoti savivaldybės mokykloms (t. y. skaičiuojant bendrą rodiklį iš savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų rodiklių).

3. „Bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis (proc.)“ rodiklio reikšmės skaičiuojamos tik bendrosios klasės.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1268, 2024-11-13, paskelbta TAR 2024-11-13, i. k. 2024-19721

 

12. Programą įgyvendina:

12.1. VšĮ Europos socialinio fondo agentūra (toliau – Vykdytojas), atsakinga už Programos įgyvendinimo koordinavimą ir stebėseną: Tūkstantmečio mokyklų akademijos, sudarytos iš švietimo ekspertų, suformavimą ir jos veiklos vystymą, už savivaldybių ekspertinį konsultavimą rengiantis įgyvendinti Programą bei Programos įgyvendinimo metu, Pažangos planų dermės su Programos uždaviniais ir siekiamais rezultatais užtikrinimą, jungtinių veiklos sutarčių sudarymą, centralizuotų pirkimų vykdymą, dvigubo finansavimo prevenciją, lėšų pervedimus bei atsiskaitymą už Programos vykdymą;

12.2. savivaldybės, atsakingos už Pažangos planų parengimą, jų suderinimą su Tūkstantmečio mokyklų akademijos ekspertais (toliau – Ekspertai), Programoje dalyvaujančių mokyklų (toliau – Tūkstantmečio mokyklos) atranką, investicijų paskirstymą ir periodišką atsiskaitymą Vykdytojui už patirtas išlaidas bei pasiektus rezultatus. Pažangos planui rengti ir jam įgyvendinti rekomenduojama savivaldybėje sudaryti Programos įgyvendinimo grupę iš savivaldybės administracijos atstovų, mokyklų vadovų, mokytojų, švietimo centro ir kitų  partnerių, kompetentingų mokyklų veiklos tobulinimo srityse, nurodytose Programos VI skyriuje;

12.3. VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – Administruojanti institucija), atsakinga už Programos administravimą.

 

III SKYRIUS

REIKALAVIMAI SAVIVALDYBĖMS, KETINANČIOMS DALYVAUTI PROGRAMOJE

 

13. Dalyvauti Programoje gali:

13.1. savivaldybė, kurios teritorijoje esančiose mokyklose (išskyrus profesinio mokymo įstaigas ir aukštąsias mokyklas) yra ne mažiau kaip 1 000 pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių (toliau – Mokiniai), parengusi Pažangos planą, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip trys mokyklos, išskyrus atvejus, kai savivaldybėje nėra trijų  mokyklų, kuriose ji įgyvendina savininko arba dalininko teises (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis); 

13.2. dvi ir daugiau gretimos savivaldybės:

13.2.1. kai kiekvienos savivaldybės teritorijoje esančiose mokyklose (išskyrus profesinio mokymo įstaigas ir aukštąsias mokyklas) yra ne mažiau kaip 1 000 Mokinių, parengusios bendrą Pažangos planą, kuriame iš bent vienos savivaldybės dalyvauja ne mažiau kaip trys mokyklos, išskyrus atvejus, kai savivaldybėje nėra trijų mokyklų, kuriose ji įgyvendina savininko arba dalininko teises (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis);

13.2.2. kai iš jų bent vienos savivaldybės teritorijoje esančiose mokyklose (išskyrus profesinio mokymo įstaigas ir aukštąsias mokyklas) yra ne mažiau kaip 1 000 Mokinių, parengusios bendrą Pažangos planą, kuriame iš bent vienos savivaldybės dalyvauja ne mažiau kaip trys mokyklos, išskyrus atvejus, kai savivaldybėje nėra trijų mokyklų, kuriose ji įgyvendina savininko arba dalininko teises (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis).

14. Pažangos planui įgyvendinti savivaldybei galima skirti preliminari didžiausia suma priklauso nuo Mokinių skaičiaus:

Mokinių skaičius

Didžiausia finansavimo suma savivaldybei, eurais (neįskaitant PVM)

≥ 50 000

43 000 000,00

< 50 000 ir ≥ 25 000

21 500 000,00

< 25 000 ir ≥ 15 000

10 500 000,00

< 15 000 ir ≥ 10 000

5 500 000,00

< 10 000 ir ≥ 3 000

2 500 000,00

< 3 000 ir ≥ 1 000

1 500 000,00

 

15. Savivaldybei galima skirti didžiausia suma gali būti didinama:

15.1. jei Pažangos planą parengia kartu kelios savivaldybės, atitinkančios Programos 13.2.1 papunkčio nuostatas, – galima skirti didžiausia suma yra skaičiuojama pagal kiekvienos Pažangos planą parengusios savivaldybės Mokinių skaičių ir didinama iki 10 procentų;

15.2. jei Pažangos planą parengia kelios savivaldybės, atitinkančios Programos 13.2.2 papunkčio nuostatas, – galima skirti didžiausia suma savivaldybei, kurios Mokinių skaičius yra didesnis kaip 1 000 Mokinių, didinama iki 10 procentų, o kiekvienai savivaldybei, kurios Mokinių skaičius nesiekia 1 000, Pažangos plano veikloms vykdyti skiriama iki 0,5 mln. eurų.

 

IV SKYRIUS

KVIETIMAS DALYVAUTI PROGRAMOJE

 

16. Vykdytojas savivaldybes kviečia dalyvauti Programos I etape dviem srautais:

16.1. kvietimas dalyvauti savivaldybėms pirmajame sraute skelbiamas ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 31 d.;

16.2. kvietimas dalyvauti savivaldybėms antrajame sraute skelbiamas ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 31 d.

17. Savivaldybės, ketinančios dalyvauti pirmajame Programos sraute, ne vėliau kaip per 8 savaites nuo kvietimo paskelbimo dienos apie ketinimą dalyvauti Programoje turi informuoti (jei dalyvauja dvi ar daugiau savivaldybių – kiekviena atskirai) Vykdytoją elektroniniu paštu, paskelbtu kvietime, ir pateikti:

17.1. savivaldybės tarybos sprendimą dėl sutikimo dalyvauti Programoje (nuorodą į dokumentą, paskelbtą Teisės aktų registre);

17.2. 2021 metų savivaldybės pažangos ataskaitą (nuorodą į ataskaitą Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (ŠVIS)).

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1480, 2022-09-19, paskelbta TAR 2022-09-19, i. k. 2022-19046

 

18. Savivaldybė, ketinanti dalyvauti antrajame Programos sraute, ne vėliau kaip per 8 savaites nuo kvietimo paskelbimo dienos apie ketinimą dalyvauti Programoje turi informuoti Vykdytoją elektroniniu paštu, paskelbtu kvietime, ir pateikti Programos 17.1 bei 17.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus. Reikalavimas netaikomas savivaldybėms, jau pateikusioms reikalingus dokumentus iki kvietimo paskelbimo datos.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1480, 2022-09-19, paskelbta TAR 2022-09-19, i. k. 2022-19046

 

19. Vykdytojas, gavęs savivaldybės informaciją apie ketinimą dalyvauti Programoje, paskiria Ekspertus, kartu su kuriais savivaldybė iki kvietime nustatytos datos parengia Pažangos planą. Pažangos plano rengimo metu Ekspertai padeda savivaldybėms įsivertinti esamą švietimo būklę, kaitos kryptis ir veiklas joms įgyvendinti.

 

V SKYRIUS

PAŽANGOS PLANO REIKALAVIMAI.

JUNGTINĖS VEIKLOS SUTARTIES SUDARYMAS, PAŽANGOS PLANO STEBĖSENA

 

20. Pažangos plane turi būti pateikta informacija apie:

20.1. savivaldybės švietimo sistemos būklę ir kaitą, spręstinas problemas, siekiamo pokyčio tikslą ir tobulintinas sritis;

20.2. planuojamas veiklas Programos VI skyriuje nurodytose mokyklos veiklos tobulinimo srityse ir reikalingas investicijas joms įgyvendinti;

20.3. socialines inovacijas ar kitus būdus, kuriais bus stiprinama geros mokyklos požymių raiška;

20.4. rodiklius ir jų reikšmes, kurias įsipareigoja pasiekti įgyvendinamos Programos veiklomis (dviejų rodiklių („Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (proc.)“ ir „Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (proc.)“) pradinės reikšmės fiksuojamos 2022 metų; kitų rodiklių – 2021 metų):

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1480, 2022-09-19, paskelbta TAR 2022-09-19, i. k. 2022-19046

20.4.1. savivaldybei privalomus Programos rodiklius*:

Rodiklio pavadinimas

Siekiamas pokytis įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (proc.)

Didės

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį matematikos mokymosi pasiekimų lygį  pasiekusių mokinių dalis (proc.)

Didės

Bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių** komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis (proc.)

Mažės arba lygus nuliui

Vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose

Didės

Pastabos:

1. *Rodiklių aprašymai pateikti 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ apraše, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras.

2. ** Neįskaičiuojamos specialiosios klasės.

20.4.2. ne mažiau kaip tris savivaldybių pasirenkamuosius pažangos rodiklius* iš šio sąrašo:

Rodiklio pavadinimas

Laukiamas pokytis savivaldybėje

Jaunesnių nei 50 metų bei 50 metų ir vyresnio amžiaus mokytojų skaičiaus santykis (skaičius)

Didės

Daugiau kaip 2 metų pedagoginio darbo stažą turinčių darbuotojų dalis (proc.)

Bus išlaikytas esamas lygis arba mažės

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo procese dalyvaujančių 3–5 metų amžiaus vaikų dalis (proc.)

Didės

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių**, ugdomų integruotai bendrosios paskirties mokyklose, dalis (proc.)

Bus išlaikytas esamas lygis arba didės

Bendrojo ugdymo mokyklų klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai, dalis*** (proc.)

Mažės

Naujai komplektuojamų priešmokyklinio ugdymo grupių, kuriose yra ne daugiau kaip 20 mokinių, dalis*** (proc.)

Didės

Naujai komplektuojamų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosios paskirties 1 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 24 mokiniai, dalis*** (proc.)

Didės

Švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis**** (proc.)

Didės

Tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikiusių abiturientų dalis (proc.)

Didės

Pareigybės dalis, tenkanti vienam pedagoginiam darbuotojui (vnt.)

Didės

Švietimo įstaigų, kuriose nėra nuolatinio vadovo daugiau kaip 12 mėnesių, dalis nuo bendro švietimo įstaigų skaičiaus (proc.)

Mažės

Neformaliojo švietimo veikloje dalyvaujančių mokinių dalis (proc.)

Didės

Švietimo pagalbos specialistų, tenkančių 100 mokinių, skaičius

Didės

Pastabos:

1. *Rodiklių aprašymai pateikti 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ apraše, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras.

2. **Išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų ir nepalankių aplinkos veiksnių.

3. ***Neįskaičiuojamos specialiosios klasės / grupės.

4. ****Skaičiuojama nuo visų mokinių, kuriems nustatytas švietimo pagalbos poreikis, skaičiaus.

20.4.3. ne mažiau kaip 4 (kiekybinius ir / ar kokybinius) papildomus savivaldybės nustatytus rodiklius, atsižvelgiant į numatomas įgyvendinti veiklas kiekvienai Programos 27 punkte nustatytai sričiai;

20.5. į Programą planuojama įtraukti mokyklas, atitinkančias šiuos kriterijus:

20.5.1. mokyklos savininkė arba viena iš dalininkų yra savivaldybė (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis);

20.5.2. mokykla, organizuodama priėmimą, nevykdo mokinių atrankos;

20.5.3. mokykloje pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių skaičius, įskaitant visus jos skyrius, einamųjų mokslo metų rugsėjo 1 d. yra ne mažesnis kaip 200 (netaikoma naujai steigiamoms mokykloms);

20.6. mokyklos planuojamos išlaidos atitinka Programos 36 punkte nustatytas sąlygas.

21. Pažangos planas sudaromas ne trumpiau kaip 24 mėnesiams ir ne ilgiau kaip 36 mėnesiams. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių, kurių savivaldybė negalėjo numatyti iš anksto, veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 2026 m. balandžio 30 d.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1268, 2024-11-13, paskelbta TAR 2024-11-13, i. k. 2024-19721

 

22. Pažangos plane negali būti numatyta:

22.1. apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos principams įgyvendinti;

22.2. veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti.

23. Savivaldybė:

23.1. iki Pažangos plano suderinimo su Vykdytoju dienos atlieka savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrojo plano, jei šis neatitinka Taisyklių nuostatųpakeitimą, patvirtina  savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrąjį planą, atitinkantį Taisyklių nuostatas; 

23.2. Savivaldybė, rengdama Pažangos planą, turi užtikrinti, kad veiklomis būtų aktyviai prisidedama prie darnaus vystymosi ir (ar) lygių galimybių visiems horizontaliųjų principų įgyvendinimo.

23.3. suderina Pažangos planą su Ekspertais. Suderinimas įforminamas raštu, kurį pasirašo Vykdytojo įgaliotas atstovas ir savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas atstovas.

23.4. su Pažangos planu teikia investicijų projektą arba alternatyvų analizę.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1480, 2022-09-19, paskelbta TAR 2022-09-19, i. k. 2022-19046

 

24. Vykdytojas:

24.1. suderina Pažangos planą atsižvelgdamas į savivaldybių pateiktų Pažangos planų kiekį ir jų parengtumo kokybę. Pažangos planų parengtumo kokybė vertinama  pagal Programos priede nurodytus kriterijus. Prioritetas teikiamas savivaldybėms, geriausiai parengusioms Pažangos planus. Vykdytojas turi teisę pirmame sraute pareiškusias norą dalyvauti savivaldybes nukreipti į antrą srautą atsižvelgiant į Pažangos plano parengtumo kokybę bei pateiktų planų kiekį.

24.2. gavęs suderintą Pažangos planą, sudaro su savivaldybe preliminarią jungtinės veiklos sutartį, kurioje nurodoma:

24.2.1. abiejų šalių teisės;

24.2.2. abiejų šalių įsipareigojimai ir atsakomybės;

24.2.3. Pažangos plano įgyvendinimo trukmė;

24.2.4. preliminari finansavimo suma;

24.2.5. Neteko galios nuo 2024-11-14

Papunkčio naikinimas:

Nr. V-1268, 2024-11-13, paskelbta TAR 2024-11-13, i. k. 2024-19721

 

24.2. remdamasis pasirašyta preliminaria jungtinės veiklos sutartimi, teikia Programos projekto įgyvendinimo planą (toliau – Paraiška) kartu su savivaldybių investicijų projektais Administruojančiai institucijai.

25. Administruojančiai institucijai priėmus sprendimą dėl Paraiškos tinkamumo ir pasirašius sutartį su Vykdytoju, patikslinamos jungtinės veiklos sutartys su savivaldybėmis, nustatant jose galutinę finansavimo sumą ir kitus įsipareigojimus.

26. Savivaldybė, įgyvendindama Pažangos planą, periodiškai atsiskaito Vykdytojui už pasiektus rodiklius ir veiklų įgyvendinimą, teikdama išlaidas ir veiklas pagrindžiančių dokumentų kopijas.

 

VI SKYRIUS

MOKYKLŲ, DALYVAUJANČIŲ PROGRAMOJE, VEIKLOS TOBULINIMO SRITYS

 

27. Programoje dalyvaujančios mokyklos veiklą tobulina visose šiose srityse:

27.1. lyderystė veikiant;

27.2. įtraukusis ugdymas;

27.3. kultūrinis ugdymas;

27.4. gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAMangl. Science, Technology, Engineering, Art (creative activities), Mathematics) (toliau – STEAM) ugdymas.

28. Lyderystė veikiant – mokyklos vadovo ir mokytojų asmeninio pasitikėjimo ir įsitraukimo į mokyklos gyvenimą stiprinimas, mokyklos bendruomenės telkimas ir įgalinimas veikti kartu dėl kiekvieno mokinio sėkmės, pozityvių mokyklos bendruomenės tarpusavio santykių ir mokyklos mikroklimato kūrimas, užtikrinant saugią fizinę ir emocinę mokymo(si) aplinką kiekvienam.

29. Sėkmingos lyderystės veikiant požymiai:

29.1. asmeninis mokyklos vadovo įsipareigojimas dėl mokyklos sėkmės: vadovo vadybinių kompetencijų stiprinimas, įgalinantis jį telkti mokyklos bendruomenę pokyčiams, nukreiptiems į kiekvieno besimokančio mokinio sėkmę, inicijuoti, įgyvendinti ir jų rezultatams įtvirtinti, pasitelkiant patyrusio vadovo – mentoriaus pagalbą, dalyvaujant stažuotėse ar tiksliniuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose; 

29.2. mokyklos bendruomenės įgalinimas veiklai: mokytojų kompetencijos ir pasirengimas lyderių vaidmenims bei mokytojų, kaip profesinių besimokančių bendruomenių, veikimas; mokyklos, kaip organizacijos, mikroklimato kūrimas; taikomos į praktiką orientuotos profesinio tobulėjimo formos, dalijimasis žiniomis, patirtimis, ryšiais, randant bendrus atsakymus į sudėtingus profesinės praktikos klausimus; stiprinamas kryptingas savivaldos institucijų bendravimas ir bendradarbiavimas;

29.3. orientacija į mokymąsi: pedagoginių darbuotojų ir specialiosios pagalbos teikėjų  lyderystės kompetencijos, organizuojant ugdymo(si) procesą, stiprinimas; komandinio mokytojų, švietimo pagalbos ir kitų specialistų darbo, nukreipto į įvairių poreikių mokinių pažangą, stiprinimas; tvarių mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo modelių, nukreiptų į besimokančiojo ugdymosi poreikių identifikavimą, koordinuotą mokymo(si) ir švietimo pagalbos teikimą, refleksiją, pagalbą šeimai, plėtra;

29.4. bendradarbiavimas mokykloje bei tinklaveika tarp mokyklų ir kitų projekto partnerių: mokyklos bendruomenės narių atvirumas kitoms mokykloms, partnerysčių su kitomis mokyklomis, įstaigomis ir organizacijomis stiprinimas; bendradarbiavimo ir dalijimosi žiniomis, patirtimis formų, įgalinančių ir kitas savivaldybės teritorijoje veikiančias mokyklas tobulėti, plėtra.

30. Įtraukusis ugdymas – ugdymo(si) metodų įvairovė ir veiklos, nukreiptos į mokyklos bendruomenės kompetencijų mokyti įvairių ugdymosi poreikių turinčius vaikus tobulinimą, mokytojų, švietimo pagalbos ir kitų specialistų komandinį darbą, užtikrinant įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų kokybišką ugdymą, tinkamos ir saugios ugdymo(si) aplinkos jiems sukūrimą.

31. Sėkmingo įtraukiojo ugdymo požymiai:

31.1. bendruomenės profesinis augimas: vadovo, mokytojų, švietimo pagalbos ir kitų specialistų kompetencijų stiprinimas taikyti įtraukiojo švietimo principus ir ugdymą mokykloje pritaikyti įvairių poreikių vaikams; bendradarbiavimo ir susitarimų kultūros vystymas, užtikrinant komandinio darbo principų diegimą (mokytojas, mokinys, tėvai (kiti vaiko atstovai pagal įstatymą), specialistai, mokslininkai ir kt.); įvairių šiuolaikinių metodikų, instrumentų įvaldymas darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais; mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) gebėjimų priimti pagalbą stiprinimas;

31.2. įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų kokybiškas ugdymas: mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) gebėjimų priimti pagalbą stiprinimas; augantis mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, kurie mokosi kartu su bendraamžiais, skaičius; besikeičiančios mokyklos bendruomenės narių nuostatos; susikurti ir įveiklinti aiškūs atvejų sprendimo algoritmai mokyklos bendruomenėje; užtikrintas kitų specialistų įtraukimas į ugdymo procesą ir švietimo pagalbos teikimą, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų įtraukimas į klasės, mokyklos veiklas;

31.3. saugi ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų mokymui(si) pritaikyta  mokyklos infrastruktūra: sukurtos saugios ir mokinių poreikius atitinkančios fizinės aplinkos; mokiniai aprūpinti jiems reikalingomis specialiosiomis mokymo(si) priemonėmis.

32. Kultūrinis ugdymas – veiklos, kurių metu pasitelkiama kultūra, menas ar (ir) menininkai; bendradarbiaujama su menininkais, kūrėjais, kultūros ir meno institucijomis; kūrėjai pasitelkiami mokyklos bendruomenės ir asmenybės ūgčiai bei mokymo(si) pažangai. Kultūrinis ugdymas gali vykti bent trimis vienas kitą papildančiais būdais: saviraiška, žinių ir gebėjimų įgijimu, dalyvavimu.

33. Sėkmingo kultūrinio ugdymo požymiai:

33.1. veiklų ilgalaikiškumas ir tvarumas: įgyvendinamos veiklos trunka ne trumpiau kaip 3 mėnesius ir ne mažiau kaip 60 kontaktinių akademinių valandų; veiklomis sustiprinamos mokytojų ir mokinių kompetencijos, kuriamos ir (ar) stiprinamos kultūrinio ugdymo tradicijos;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1268, 2024-11-13, paskelbta TAR 2024-11-13, i. k. 2024-19721

 

33.2. organizacijų (kūrėjų ir menininkų) profesionalumas: su mokytojais ir mokiniais dirba savo sričių profesionalai;

33.3. veiklų aktualumas ir bendruomenės įgalinimas: veiklos turi būti šiuolaikiškos ir aktualios, padedančios mokyklos bendruomenei tobulinti pasirinktus veiklos aspektus; bendrų veiklų metu atrandami nauji ugdymo būdai, reflektuojama, vertinamas esamų ir naujų veiklų prasmingumas.

33.4. veiklos vykdomos kompleksiškai, derinant visus tris vienas kitą papildančius būdus: saviraišką, žinių ir gebėjimų įgijimą, dalyvavimą.

34. STEAM ugdymas – integruotų įvairių mokomųjų dalykų (gamtos mokslų, technologijų ir kt.) turinio įgyvendinimas, taikant inžinerinius bei meninius elementus ir grindžiant matematiniu mąstymu.

35. Sėkmingo STEAM ugdymo požymiai:

35.1. ugdymo turinio ir jo kokybės valdymas: bendruomenės patvirtintas STEAM ugdymo įgyvendinimo planas įtraukiamas į mokyklos ugdymo planą, jame numatytoms veikloms užtikrinti paskiriamas STEAM koordinatorius; vykdomas STEAM kompetencijų tobulinimas ir jo rezultatų stebėsena;

35.2. STEAM ugdymo aplinka: mokykloje sukuriama (atnaujinama) bent viena šiuolaikiška specializuota STEAM erdvė (laboratorija), skirta praktinėms formaliojo ir neformaliojo švietimo veikloms ir ji įveiklinama. Ne mažiau nei 10 proc. praktinių veiklų vykdomos pasitelkiant partnerius ir (ar) jų infrastruktūrą;

35.3. aktyvus bendradarbiavimas ir tinklaveika: lankstaus tvarkaraščio, ugdymo formų, jungiančių temų ir aplinkų taikymu paremtas tarpdalykinis bendradarbiavimas mokykloje; tikslingai sąveikaujama su kitomis mokyklomis; įgyvendinama tinklaveika su mokslo, kultūros įstaigomis, verslo ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei STEAM centrais; inicijuojami bei įgyvendinami tiksliniai projektai.

 

VII SKYRIUS

GALIMOS INVESTAVIMO KRYPTYS

 

36. Pažangos planui įgyvendinti investicijos yra galimos penkiose kryptyse:

Investavimo kryptis

Galimos išlaidos

Būtinos sąlygos išlaidoms

36.1. Infrastruktūra

Skiriamos lėšos naujai infrastruktūrai kurti, turimai infrastruktūrai įveiklinti, gerinti bei plėsti (sporto aikštynai, bibliotekos, laboratorijos, mokomieji kabinetai, koridoriai, individualaus mokymosi ir poilsio erdvės, mokyklos prieigos, naujų mokyklų statyba ir pan.), remonto darbams atlikti.

Pažangos plane būtina pagrįsti infrastruktūros poreikį.

Pažangos plane būtina aptarti turimą  infrastruktūrą (kiekį, užimamą plotą, būklę ir pan.) ir panaudojimo galimybes.

Programoje dalyvaujančių mokyklų turima ar joje numatoma kurti infrastruktūra turi būti prieinama naudotis kitoms mokykloms.

 

36.2. Įranga ir mokymo priemonės

Skiriamos lėšos mokymo priemonėms bei ugdymo(si) procese reikalingai įrangai įsigyti.

Pažangos plane būtina pagrįsti planuojamos įsigyti įrangos bei priemonių sąsają su bent viena iš Programos VI skyriuje nurodytų veiklos tobulinimo sričių.

Gali būti perkama tik nauja įranga.

36.3. Mokyklų bendruomenių kompetencijų stiprinimas

Skiriamos lėšos esamų bendrojo ugdymo mokyklų pedagoginių darbuotojų,  mokytojų padėjėjų, laborantų, mokinių, kitų mokyklų bendruomenės atstovų, STEAM, lyderystės, įtraukties ir kultūrinio ugdymo sričių koordinatorių, vadovų kompetencijoms tobulinti per praktiką (seminarai, kursai, stažuotės, mentoriavimas, šešėliavimas ir kt.), savivaldybės mokykloms pasidalyti patirtimi, bendriems edukaciniams renginiams organizuoti ir pan.

 

 

Kompetencijos gali būti tobulinamos tik pagal neformaliojo švietimo programas.

Kompetencijos tobulinimo kryptys turi atitikti Programos VI skyriuje nurodytas mokyklos veiklos tobulinimo sritis.

Pažangos plane galima numatyti tik į mokyklų praktikos tobulinimą nukreiptus mokymus, kuriuose turi dalyvauti mokyklų bendruomenės.

Programos mokymuose ir edukaciniuose renginiuose gali dalyvauti ir kitų savivaldybės mokyklų bendruomenių nariai (jungtinių Pažangos planų atveju – ir savivaldybės partnerės), bei savivaldybių administracijose už STEAM, lyderystės, įtraukties ir kultūrinio ugdymo sritis atsakingi koordinatoriai, o pasidalijimo patirtimi renginiuose – ir kitų savivaldybių mokyklų bendruomenės bei kitų savivaldybių administracijose už Programos VI skyriuje nurodytas mokyklos veiklos tobulinimo sritis atsakingi koordinatoriai.

36.4. Tinklo mokyklų išteklių prieinamumo gerinimas

Skiriamos lėšos mokinių vežiojimui organizuoti ir (arba) mokykliniams autobusams įsigyti.

Pažangos plane būtina pagrįsti planuojamų įsigyti mokyklinių autobusų poreikį bei sąsają su Programoje dalyvaujančių mokyklų turimų išteklių prieinamumo kitoms (jungtinių pažangos planų atveju – ir savivaldybės partnerės) savivaldybės teritorijoje esančioms mokykloms užtikrinimu.

Perkami mokykliniai autobusai turi būti pritaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams vežioti.

36.5. Ugdymo veiklų ir užsiėmimų organizavimas

Skiriamos lėšos mokyklos lygmeniu įtraukiajam, kultūriniam, STEAM ugdymui stiprinti, lyderystei visais lygmenimis skatinti.

Edukacinės veiklos turi būti ilgalaikės, įtraukiančios visus mokyklos mokinius, jų turinys turi stiprinti Programos VI skyriuje nurodytas mokyklos veiklos tobulinimo sritis.

Ugdymo veiklose gali dalyvauti ir kitų savivaldybės mokyklų (jungtinių Pažangos planų atveju – ir savivaldybės partnerės) mokiniai.“

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1268, 2024-11-13, paskelbta TAR 2024-11-13, i. k. 2024-19721

 

37. Visos investicijos pagal Programos 36 punktu nustatytas investavimo kryptis, numatytos savivaldybės Pažangos plane, turi būti susijusios su bendrojo ugdymo stiprinimu Programos 27 punktu nustatytose srityse, Programos ir savivaldybių pasirinktais pažangos rodikliais, atitinkančiais Programos 20.4.2 papunktį, atitikti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, 64, 68, 71, 145, 146, 151, 152 ir 174 punktų reikalavimus, jei jie yra taikomi, o planuojamos išlaidos turi atitikti PAFT VII skyriuje išdėstytus projektų išlaidoms taikomus reikalavimus. Programos 36.3 ir 36.5 papunkčiais nustatytos investavimo kryptys yra privalomos.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1480, 2022-09-19, paskelbta TAR 2022-09-19, i. k. 2022-19046

Nr. V-1268, 2024-11-13, paskelbta TAR 2024-11-13, i. k. 2024-19721

 

38. Pažangos plano parengimo išlaidos nėra finansuojamos.

 

VIII SKYRIUS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA

 

39. Programos įgyvendinimo priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaryta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektų portfelio komisija.

40. Vykdytojas Programos įgyvendinimo stebėsenai suformuoja Programos priežiūros komitetą, sudarytą iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Vykdytojo, Administruojančios institucijos, Nacionalinės švietimo agentūros, Kultūros ministerijos ir kitų partnerių deleguotų atstovų. Programos priežiūros komiteto veiklos reglamentą, suderinęs su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tvirtina Vykdytojas.

41. Vykdytojas periodiškai Administruojančiajai institucijai jos nustatytais terminais teikia ataskaitą apie Programos įgyvendinimo rezultatus.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1268, 2024-11-13, paskelbta TAR 2024-11-13, i. k. 2024-19721

 

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

42. Jeigu savivaldybėje ugdymas vykdomas lietuvių kalba ir tautinės mažumos (mažumų) kalba, rekomenduojama į Programą įtraukti bent vieną mokyklą, kurioje ugdoma tautinės mažumos kalba.  

43. Programos įgyvendinimo metu savivaldybei:

43.1. pakeitus sprendimus, lėmusius finansavimo skyrimą Programos lėšomis, finansavimas yra nutraukiamas, o pradėtų veiklų įgyvendinimas baigiamas savivaldybės lėšomis;

43.2. nepasiekus savivaldybei privalomų Programos ir (ar) savivaldybės pasirinktų pažangos pasirenkamųjų rodiklių reikšmių, numatytų Pažangos plane ir jungtinės veiklos sutartyje, galutinis savivaldybei skirtas finansavimas proporcingai nepasiektoms rodiklių reikšmėms gali būti mažinamas vadovaujantis PAFT 171–178 punktuose nustatyta tvarka.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1268, 2024-11-13, paskelbta TAR 2024-11-13, i. k. 2024-19721

 

44. Pasibaigus Programos įgyvendinimo terminui, savivaldybė užtikrina:

44.1. tinklaveika grįstos partnerystės tarp mokyklų tęstinumą, sudarant galimybes organizuoti bendras veiklas, bendradarbiauti ir dalytis žiniomis, materialiaisiais bei žmogiškaisiais ištekliais;

44.2. Programos lėšomis modernizuotos ar sukurtos naujos mokyklų infrastruktūros įveiklinimą, veiklos tęstinumą ir finansavimą savivaldybės biudžeto lėšomis.

45. Visa informacija, susijusi su Programos įgyvendinimu ir jos rezultatais, skelbiama interneto svetainėje www.tukstantmeciomokyklos.lt.

_________________________

 

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-1480, 2022-09-19, paskelbta TAR 2022-09-19, i. k. 2022-19046

Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-137 „Dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ programos patvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-1268, 2024-11-13, paskelbta TAR 2024-11-13, i. k. 2024-19721

Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-137 „Dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ programos patvirtinimo“ pakeitimo