Suvestinė redakcija nuo 2022-09-20 iki 2024-11-13
Įsakymas paskelbtas: TAR 2022-02-01, i. k. 2022-01660
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL „TŪKSTANTMEČIO MOKYKLŲ“ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2022 m. sausio 31 d. Nr. V-137
Vilnius
Įgyvendindama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.2.3 veiksmą ir atsižvelgdama į 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimo CM 4171/21 dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo priedo D.1.1.3. 3 papriemonę,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo, mokslo ir sporto ministro
2022 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-137
„TŪKSTANTMEČIO MOKYKLŲ“ PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. „Tūkstantmečio mokyklų“ programa (toliau – Programa) nustato Programos tikslą, siekiamą rezultatą, uždavinius ir rodiklius, reikalavimus savivaldybėms, ketinančioms dalyvauti Programoje, kvietimą dalyvauti Programoje, reikalavimus savivaldybės švietimo pažangos planui (toliau – Pažangos planas), jungtinės veiklos sutarties sudarymą, Pažangos plano stebėseną, bendrojo ugdymo mokyklų (toliau – mokykla), dalyvaujančių Programoje, veiklos tobulinimo sritis, galimas investavimo kryptis ir Programos įgyvendinimo priežiūrą.
2. Programos tikslas – iki 2030 metų kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti.
3. Programa įgyvendinama dviem etapais. Programos I etapo įgyvendinimo pradžia – 2022 vasario 1 d., pabaiga – 2026 m. birželio 30 d. Programos II etapo įgyvendinimo pradžia bus tikslinama, atsižvelgiant į I etapo įgyvendinimo rezultatus, tęstinių veiklų finansavimo galimybes ir poreikius.
4. Programos I etapo veikloms įgyvendinti skiriama iki 210,00 mln. eurų (dviejų šimtų dešimties milijonų eurų) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų ir ne daugiau kaip 44,1 mln. eurų (keturiasdešimt keturi milijonai vienas šimtas tūkstančių eurų) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokesčiui (toliau – PVM) kompensuoti.
5. Programa įgyvendinama savivaldybių lygmeniu, kiekvienai Programoje dalyvaujančiai savivaldybei atlikus esamos švietimo sistemos būklės ir kaitos analizę bei parengus Pažangos planą, kuriam įgyvendinti yra suteikiama galimybė gauti reikalingas investicijas.
6. Programa parengta vadovaujantis:
6.1. 2021–2030 metų nacionaliniu pažangos planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“;
6.2. 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1016 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos patvirtinimo“;
6.3. 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimo CM 4171/21 dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo priedu;
6.4. Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės);
6.5. Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“;
6.6. Kokybės krepšelio skyrimo bendrojo ugdymo mokykloms tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-707 „Dėl Kokybės krepšelio skyrimo bendrojo ugdymo mokykloms tvarkos aprašo patvirtinimo“;
6.7. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuojamų ar iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimo laikinosios tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1K-240 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuojamų ar iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimo laikinosios tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Laikinoji tvarka);
7. Programa grindžiama šiais principais:
7.1. mokyklų stiprinimo – padedama stiprėti savivaldybėse veikiančioms mokykloms, gerinant ugdymo(si) sąlygas ir ugdymo proceso organizavimą, siekiant geresnių mokinių pasiekimų ir pažangos;
7.2. įtraukties – švietimo sistemoje sudaromos sąlygos kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės;
7.3. mokyklos kultūros kaitos – skatinamos socialinės inovacijos, netradiciniai mokymo(si) problemų sprendimai, pasitelkiant šiuolaikinę didaktiką bei partnerius;
7.4. tinklaveikos – skatinamas mokyklų jungimasis į tinklus, kuriant naujus mokyklų tarpusavio ryšius;
II SKYRIUS
PROGRAMOS SIEKIAMAS REZULTATAS, UŽDAVINIAI IR RODIKLIAI
9. Programos siekiamas rezultatas – kiekvienam besimokančiajam sukurtos lygiavertės ir šiuolaikiškos kokybiško ugdymo(si) sąlygos, lemiančios geresnius mokinių pasiekimus ir mažesnius pasiekimų atotrūkius tarp mokyklų ir savivaldybių.
10. Programos uždaviniai:
10.1. skatinti kiekvienoje savivaldybėje pokyčius, nukreiptus į veikiančių mokyklų stiprinimą ir mokinių pasiekimų gerinimą jose;
10.2. diegti mokyklose socialines inovacijas, padedančias mokyklų bendruomenėms edukacinėmis priemonėmis įveikti arba sumažinti socialinių veiksnių (nepalanki mokinio socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka, nepakankamas švietimo paslaugų prieinamumas ir pan.) įtaką mokinių, jų šeimų, vietos bendruomenės ir visuomenės socialinei raidai ir vystymuisi;
10.3. įgalinti mokyklų pedagoginius darbuotojus bendradarbiauti taikant įtraukties principus, kurti ugdymo(si) metodų įvairovę ir kuo anksčiau atpažinti individualius ugdymo(si) poreikius ir pagal kiekvieno galias ugdyti įvairių ugdymosi poreikių turinčius mokinius;
10.4. diegti tinklaveika grįstą ugdymo organizavimą, atveriant galimybes materialiaisiais, intelektiniais ir žmogiškaisiais ištekliais naudotis kitų mokyklų mokiniams ir mokytojams;
11. Programos rodikliai*:
| Rodiklio pavadinimas |
Pradinė reikšmė |
Siekiama reikšmė 2025 m. |
Siekiama reikšmė 2030 m. |
| Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (proc.)** |
47,5 (2019) |
50,0 |
52,0 |
| Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (proc.)** |
40,1 (2019) |
45,0 |
47,0 |
| Bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių*** komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis (proc.) |
4,0 (2020) |
2,0 |
1,0 |
| Vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose |
11,3 (2020) |
11,8 |
12,3 |
Pastabos:
1. *Rodiklių aprašymai pateikti 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ apraše, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras.
2. **Rodiklis suskaičiuotas pagrindinį pasiekimų lygį laikant 6–10 balų. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus atnaujintoms bendrosioms programoms, pagrindinis pasiekimų lygis bus skaičiuojamas 7–10 balų.
3. ***Skaičiuojamos tik bendrosios klasės.
12. Programą įgyvendina:
12.1. VšĮ Europos socialinio fondo agentūra (toliau – Vykdytojas), atsakinga už Programos įgyvendinimo koordinavimą ir stebėseną: Tūkstantmečio mokyklų akademijos, sudarytos iš švietimo ekspertų, suformavimą ir jos veiklos vystymą, už savivaldybių ekspertinį konsultavimą rengiantis įgyvendinti Programą bei Programos įgyvendinimo metu, Pažangos planų dermės su Programos uždaviniais ir siekiamais rezultatais užtikrinimą, jungtinių veiklos sutarčių sudarymą, centralizuotų pirkimų vykdymą, dvigubo finansavimo prevenciją, lėšų pervedimus bei atsiskaitymą už Programos vykdymą;
12.2. savivaldybės, atsakingos už Pažangos planų parengimą, jų suderinimą su Tūkstantmečio mokyklų akademijos ekspertais (toliau – Ekspertai), Programoje dalyvaujančių mokyklų (toliau – Tūkstantmečio mokyklos) atranką, investicijų paskirstymą ir periodišką atsiskaitymą Vykdytojui už patirtas išlaidas bei pasiektus rezultatus. Pažangos planui rengti ir jam įgyvendinti rekomenduojama savivaldybėje sudaryti Programos įgyvendinimo grupę iš savivaldybės administracijos atstovų, mokyklų vadovų, mokytojų, švietimo centro ir kitų partnerių, kompetentingų mokyklų veiklos tobulinimo srityse, nurodytose Programos VI skyriuje;
III SKYRIUS
REIKALAVIMAI SAVIVALDYBĖMS, KETINANČIOMS DALYVAUTI PROGRAMOJE
13. Dalyvauti Programoje gali:
13.1. savivaldybė, kurios teritorijoje esančiose mokyklose (išskyrus profesinio mokymo įstaigas ir aukštąsias mokyklas) yra ne mažiau kaip 1 000 pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių (toliau – Mokiniai), parengusi Pažangos planą, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip trys mokyklos, išskyrus atvejus, kai savivaldybėje nėra trijų mokyklų, kuriose ji įgyvendina savininko arba dalininko teises (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis);
13.2. dvi ir daugiau gretimos savivaldybės:
13.2.1. kai kiekvienos savivaldybės teritorijoje esančiose mokyklose (išskyrus profesinio mokymo įstaigas ir aukštąsias mokyklas) yra ne mažiau kaip 1 000 Mokinių, parengusios bendrą Pažangos planą, kuriame iš bent vienos savivaldybės dalyvauja ne mažiau kaip trys mokyklos, išskyrus atvejus, kai savivaldybėje nėra trijų mokyklų, kuriose ji įgyvendina savininko arba dalininko teises (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis);
13.2.2. kai iš jų bent vienos savivaldybės teritorijoje esančiose mokyklose (išskyrus profesinio mokymo įstaigas ir aukštąsias mokyklas) yra ne mažiau kaip 1 000 Mokinių, parengusios bendrą Pažangos planą, kuriame iš bent vienos savivaldybės dalyvauja ne mažiau kaip trys mokyklos, išskyrus atvejus, kai savivaldybėje nėra trijų mokyklų, kuriose ji įgyvendina savininko arba dalininko teises (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis).
14. Pažangos planui įgyvendinti savivaldybei galima skirti preliminari didžiausia suma priklauso nuo Mokinių skaičiaus:
| Mokinių skaičius |
Didžiausia finansavimo suma savivaldybei, eurais (neįskaitant PVM) |
| ≥ 50 000 |
43 000 000,00 |
| < 50 000 ir ≥ 25 000 |
21 500 000,00 |
| < 25 000 ir ≥ 15 000 |
10 500 000,00 |
| < 15 000 ir ≥ 10 000 |
5 500 000,00 |
| < 10 000 ir ≥ 3 000 |
2 500 000,00 |
| < 3 000 ir ≥ 1 000 |
1 500 000,00 |
15. Savivaldybei galima skirti didžiausia suma gali būti didinama:
15.1. jei Pažangos planą parengia kartu kelios savivaldybės, atitinkančios Programos 13.2.1 papunkčio nuostatas, – galima skirti didžiausia suma yra skaičiuojama pagal kiekvienos Pažangos planą parengusios savivaldybės Mokinių skaičių ir didinama iki 10 procentų;
15.2. jei Pažangos planą parengia kelios savivaldybės, atitinkančios Programos 13.2.2 papunkčio nuostatas, – galima skirti didžiausia suma savivaldybei, kurios Mokinių skaičius yra didesnis kaip 1 000 Mokinių, didinama iki 10 procentų, o kiekvienai savivaldybei, kurios Mokinių skaičius nesiekia 1 000, Pažangos plano veikloms vykdyti skiriama iki 0,5 mln. eurų.
IV SKYRIUS
KVIETIMAS DALYVAUTI PROGRAMOJE
16. Vykdytojas savivaldybes kviečia dalyvauti Programos I etape dviem srautais:
16.1. kvietimas dalyvauti savivaldybėms pirmajame sraute skelbiamas ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 31 d.;
17. Savivaldybės, ketinančios dalyvauti pirmajame Programos sraute, ne vėliau kaip per 8 savaites nuo kvietimo paskelbimo dienos apie ketinimą dalyvauti Programoje turi informuoti (jei dalyvauja dvi ar daugiau savivaldybių – kiekviena atskirai) Vykdytoją elektroniniu paštu, paskelbtu kvietime, ir pateikti:
17.1. savivaldybės tarybos sprendimą dėl sutikimo dalyvauti Programoje (nuorodą į dokumentą, paskelbtą Teisės aktų registre);
17.2. 2021 metų savivaldybės pažangos ataskaitą (nuorodą į ataskaitą Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (ŠVIS)).
Papunkčio pakeitimai:
Nr. V-1480, 2022-09-19, paskelbta TAR 2022-09-19, i. k. 2022-19046
18. Savivaldybė, ketinanti dalyvauti antrajame Programos sraute, ne vėliau kaip per 8 savaites nuo kvietimo paskelbimo dienos apie ketinimą dalyvauti Programoje turi informuoti Vykdytoją elektroniniu paštu, paskelbtu kvietime, ir pateikti Programos 17.1 bei 17.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus. Reikalavimas netaikomas savivaldybėms, jau pateikusioms reikalingus dokumentus iki kvietimo paskelbimo datos.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1480, 2022-09-19, paskelbta TAR 2022-09-19, i. k. 2022-19046
19. Vykdytojas, gavęs savivaldybės informaciją apie ketinimą dalyvauti Programoje, paskiria Ekspertus, kartu su kuriais savivaldybė iki kvietime nustatytos datos parengia Pažangos planą. Pažangos plano rengimo metu Ekspertai padeda savivaldybėms įsivertinti esamą švietimo būklę, kaitos kryptis ir veiklas joms įgyvendinti.
V SKYRIUS
PAŽANGOS PLANO REIKALAVIMAI.
JUNGTINĖS VEIKLOS SUTARTIES SUDARYMAS, PAŽANGOS PLANO STEBĖSENA
20. Pažangos plane turi būti pateikta informacija apie:
20.1. savivaldybės švietimo sistemos būklę ir kaitą, spręstinas problemas, siekiamo pokyčio tikslą ir tobulintinas sritis;
20.2. planuojamas veiklas Programos VI skyriuje nurodytose mokyklos veiklos tobulinimo srityse ir reikalingas investicijas joms įgyvendinti;
20.4. rodiklius ir jų reikšmes, kurias įsipareigoja pasiekti įgyvendinamos Programos veiklomis (dviejų rodiklių („Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (proc.)“ ir „Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (proc.)“) pradinės reikšmės fiksuojamos 2022 metų; kitų rodiklių – 2021 metų):
Papunkčio pakeitimai:
Nr. V-1480, 2022-09-19, paskelbta TAR 2022-09-19, i. k. 2022-19046
20.4.1. savivaldybei privalomus Programos rodiklius*:
| Rodiklio pavadinimas |
Siekiamas pokytis įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje |
| Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (proc.) |
Didės |
| Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (proc.) |
Didės |
| Bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių** komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis (proc.) |
Mažės arba lygus nuliui |
| Vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose |
Didės |
Pastabos:
1. *Rodiklių aprašymai pateikti 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ apraše, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras.
2. ** Neįskaičiuojamos specialiosios klasės.
20.4.2. ne mažiau kaip tris savivaldybių pasirenkamuosius pažangos rodiklius* iš šio sąrašo:
| Rodiklio pavadinimas |
Laukiamas pokytis savivaldybėje |
| Jaunesnių nei 50 metų bei 50 metų ir vyresnio amžiaus mokytojų skaičiaus santykis (skaičius) |
Didės |
| Daugiau kaip 2 metų pedagoginio darbo stažą turinčių darbuotojų dalis (proc.) |
Bus išlaikytas esamas lygis arba mažės |
| Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo procese dalyvaujančių 3–5 metų amžiaus vaikų dalis (proc.) |
Didės |
| Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių**, ugdomų integruotai bendrosios paskirties mokyklose, dalis (proc.) |
Bus išlaikytas esamas lygis arba didės |
| Bendrojo ugdymo mokyklų klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai, dalis*** (proc.) |
Mažės |
| Naujai komplektuojamų priešmokyklinio ugdymo grupių, kuriose yra ne daugiau kaip 20 mokinių, dalis*** (proc.) |
Didės |
| Naujai komplektuojamų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosios paskirties 1 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 24 mokiniai, dalis*** (proc.) |
Didės |
| Švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis**** (proc.) |
Didės |
| Tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikiusių abiturientų dalis (proc.) |
Didės |
| Pareigybės dalis, tenkanti vienam pedagoginiam darbuotojui (vnt.) |
Didės |
| Švietimo įstaigų, kuriose nėra nuolatinio vadovo daugiau kaip 12 mėnesių, dalis nuo bendro švietimo įstaigų skaičiaus (proc.) |
Mažės |
| Neformaliojo švietimo veikloje dalyvaujančių mokinių dalis (proc.) |
Didės |
| Švietimo pagalbos specialistų, tenkančių 100 mokinių, skaičius |
Didės |
Pastabos:
1. *Rodiklių aprašymai pateikti 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ apraše, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras.
2. **Išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų ir nepalankių aplinkos veiksnių.
3. ***Neįskaičiuojamos specialiosios klasės / grupės.
4. ****Skaičiuojama nuo visų mokinių, kuriems nustatytas švietimo pagalbos poreikis, skaičiaus.
20.5. į Programą planuojama įtraukti mokyklas, atitinkančias šiuos kriterijus:
20.5.1. mokyklos savininkė arba viena iš dalininkų yra savivaldybė (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis);
20.5.3. mokykloje pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių skaičius, įskaitant visus jos skyrius, einamųjų mokslo metų rugsėjo 1 d. yra ne mažesnis kaip 200 (netaikoma naujai steigiamoms mokykloms);
21. Pažangos planas sudaromas ne trumpiau kaip 24 mėnesiams ir ne ilgiau kaip 36 mėnesiams. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių, kurių savivaldybė negalėjo numatyti iš anksto, veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 2026 m. birželio 30 d.
22. Pažangos plane negali būti numatyta:
22.1. apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos principams įgyvendinti;
23. Savivaldybė:
23.1. iki Pažangos plano suderinimo su Vykdytoju dienos atlieka savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrojo plano, jei šis neatitinka Taisyklių nuostatų, pakeitimą, patvirtina savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrąjį planą, atitinkantį Taisyklių nuostatas;
23.2. Savivaldybė, rengdama Pažangos planą, turi užtikrinti, kad veiklomis būtų aktyviai prisidedama prie darnaus vystymosi ir (ar) lygių galimybių visiems horizontaliųjų principų įgyvendinimo.
23.3. suderina Pažangos planą su Ekspertais. Suderinimas įforminamas raštu, kurį pasirašo Vykdytojo įgaliotas atstovas ir savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas atstovas.
23.4. su Pažangos planu teikia investicijų projektą arba alternatyvų analizę.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. V-1480, 2022-09-19, paskelbta TAR 2022-09-19, i. k. 2022-19046
24. Vykdytojas:
24.1. suderina Pažangos planą atsižvelgdamas į savivaldybių pateiktų Pažangos planų kiekį ir jų parengtumo kokybę. Pažangos planų parengtumo kokybė vertinama pagal Programos priede nurodytus kriterijus. Prioritetas teikiamas savivaldybėms, geriausiai parengusioms Pažangos planus. Vykdytojas turi teisę pirmame sraute pareiškusias norą dalyvauti savivaldybes nukreipti į antrą srautą atsižvelgiant į Pažangos plano parengtumo kokybę bei pateiktų planų kiekį.
24.2. gavęs suderintą Pažangos planą, sudaro su savivaldybe preliminarią jungtinės veiklos sutartį, kurioje nurodoma:
25. Administruojančiai institucijai priėmus sprendimą dėl Paraiškos tinkamumo ir pasirašius sutartį su Vykdytoju, patikslinamos jungtinės veiklos sutartys su savivaldybėmis, nustatant jose galutinę finansavimo sumą ir kitus įsipareigojimus.
VI SKYRIUS
MOKYKLŲ, DALYVAUJANČIŲ PROGRAMOJE, VEIKLOS TOBULINIMO SRITYS
27. Programoje dalyvaujančios mokyklos veiklą tobulina visose šiose srityse:
28. Lyderystė veikiant – mokyklos vadovo ir mokytojų asmeninio pasitikėjimo ir įsitraukimo į mokyklos gyvenimą stiprinimas, mokyklos bendruomenės telkimas ir įgalinimas veikti kartu dėl kiekvieno mokinio sėkmės, pozityvių mokyklos bendruomenės tarpusavio santykių ir mokyklos mikroklimato kūrimas, užtikrinant saugią fizinę ir emocinę mokymo(si) aplinką kiekvienam.
29. Sėkmingos lyderystės veikiant požymiai:
29.1. asmeninis mokyklos vadovo įsipareigojimas dėl mokyklos sėkmės: vadovo vadybinių kompetencijų stiprinimas, įgalinantis jį telkti mokyklos bendruomenę pokyčiams, nukreiptiems į kiekvieno besimokančio mokinio sėkmę, inicijuoti, įgyvendinti ir jų rezultatams įtvirtinti, pasitelkiant patyrusio vadovo – mentoriaus pagalbą, dalyvaujant stažuotėse ar tiksliniuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;
29.2. mokyklos bendruomenės įgalinimas veiklai: mokytojų kompetencijos ir pasirengimas lyderių vaidmenims bei mokytojų, kaip profesinių besimokančių bendruomenių, veikimas; mokyklos, kaip organizacijos, mikroklimato kūrimas; taikomos į praktiką orientuotos profesinio tobulėjimo formos, dalijimasis žiniomis, patirtimis, ryšiais, randant bendrus atsakymus į sudėtingus profesinės praktikos klausimus; stiprinamas kryptingas savivaldos institucijų bendravimas ir bendradarbiavimas;
29.3. orientacija į mokymąsi: pedagoginių darbuotojų ir specialiosios pagalbos teikėjų lyderystės kompetencijos, organizuojant ugdymo(si) procesą, stiprinimas; komandinio mokytojų, švietimo pagalbos ir kitų specialistų darbo, nukreipto į įvairių poreikių mokinių pažangą, stiprinimas; tvarių mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo modelių, nukreiptų į besimokančiojo ugdymosi poreikių identifikavimą, koordinuotą mokymo(si) ir švietimo pagalbos teikimą, refleksiją, pagalbą šeimai, plėtra;
29.4. bendradarbiavimas mokykloje bei tinklaveika tarp mokyklų ir kitų projekto partnerių: mokyklos bendruomenės narių atvirumas kitoms mokykloms, partnerysčių su kitomis mokyklomis, įstaigomis ir organizacijomis stiprinimas; bendradarbiavimo ir dalijimosi žiniomis, patirtimis formų, įgalinančių ir kitas savivaldybės teritorijoje veikiančias mokyklas tobulėti, plėtra.
30. Įtraukusis ugdymas – ugdymo(si) metodų įvairovė ir veiklos, nukreiptos į mokyklos bendruomenės kompetencijų mokyti įvairių ugdymosi poreikių turinčius vaikus tobulinimą, mokytojų, švietimo pagalbos ir kitų specialistų komandinį darbą, užtikrinant įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų kokybišką ugdymą, tinkamos ir saugios ugdymo(si) aplinkos jiems sukūrimą.
31. Sėkmingo įtraukiojo ugdymo požymiai:
31.1. bendruomenės profesinis augimas: vadovo, mokytojų, švietimo pagalbos ir kitų specialistų kompetencijų stiprinimas taikyti įtraukiojo švietimo principus ir ugdymą mokykloje pritaikyti įvairių poreikių vaikams; bendradarbiavimo ir susitarimų kultūros vystymas, užtikrinant komandinio darbo principų diegimą (mokytojas, mokinys, tėvai (kiti vaiko atstovai pagal įstatymą), specialistai, mokslininkai ir kt.); įvairių šiuolaikinių metodikų, instrumentų įvaldymas darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais; mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) gebėjimų priimti pagalbą stiprinimas;
31.2. įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų kokybiškas ugdymas: mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) gebėjimų priimti pagalbą stiprinimas; augantis mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, kurie mokosi kartu su bendraamžiais, skaičius; besikeičiančios mokyklos bendruomenės narių nuostatos; susikurti ir įveiklinti aiškūs atvejų sprendimo algoritmai mokyklos bendruomenėje; užtikrintas kitų specialistų įtraukimas į ugdymo procesą ir švietimo pagalbos teikimą, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų įtraukimas į klasės, mokyklos veiklas;
32. Kultūrinis ugdymas – veiklos, kurių metu pasitelkiama kultūra, menas ar (ir) menininkai; bendradarbiaujama su menininkais, kūrėjais, kultūros ir meno institucijomis; kūrėjai pasitelkiami mokyklos bendruomenės ir asmenybės ūgčiai bei mokymo(si) pažangai. Kultūrinis ugdymas gali vykti bent trimis vienas kitą papildančiais būdais: saviraiška, žinių ir gebėjimų įgijimu, dalyvavimu.
33. Sėkmingo kultūrinio ugdymo požymiai:
33.1. veiklų ilgalaikiškumas ir tvarumas: įgyvendinamos veiklos trunka ne trumpiau kaip 3 mėnesius ir ne mažiau kaip 60 kontaktinių valandų; veiklomis sustiprinamos mokytojų ir mokinių kompetencijos, kuriamos ir (ar) stiprinamos kultūrinio ugdymo tradicijos;
33.2. organizacijų (kūrėjų ir menininkų) profesionalumas: su mokytojais ir mokiniais dirba savo sričių profesionalai;
33.3. veiklų aktualumas ir bendruomenės įgalinimas: veiklos turi būti šiuolaikiškos ir aktualios, padedančios mokyklos bendruomenei tobulinti pasirinktus veiklos aspektus; bendrų veiklų metu atrandami nauji ugdymo būdai, reflektuojama, vertinamas esamų ir naujų veiklų prasmingumas.
34. STEAM ugdymas – integruotų įvairių mokomųjų dalykų (gamtos mokslų, technologijų ir kt.) turinio įgyvendinimas, taikant inžinerinius bei meninius elementus ir grindžiant matematiniu mąstymu.
35. Sėkmingo STEAM ugdymo požymiai:
35.1. ugdymo turinio ir jo kokybės valdymas: bendruomenės patvirtintas STEAM ugdymo įgyvendinimo planas įtraukiamas į mokyklos ugdymo planą, jame numatytoms veikloms užtikrinti paskiriamas STEAM koordinatorius; vykdomas STEAM kompetencijų tobulinimas ir jo rezultatų stebėsena;
35.2. STEAM ugdymo aplinka: mokykloje sukuriama (atnaujinama) bent viena šiuolaikiška specializuota STEAM erdvė (laboratorija), skirta praktinėms formaliojo ir neformaliojo švietimo veikloms ir ji įveiklinama. Ne mažiau nei 10 proc. praktinių veiklų vykdomos pasitelkiant partnerius ir (ar) jų infrastruktūrą;
35.3. aktyvus bendradarbiavimas ir tinklaveika: lankstaus tvarkaraščio, ugdymo formų, jungiančių temų ir aplinkų taikymu paremtas tarpdalykinis bendradarbiavimas mokykloje; tikslingai sąveikaujama su kitomis mokyklomis; įgyvendinama tinklaveika su mokslo, kultūros įstaigomis, verslo ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei STEAM centrais; inicijuojami bei įgyvendinami tiksliniai projektai.
VII SKYRIUS
GALIMOS INVESTAVIMO KRYPTYS
36. Pažangos planui įgyvendinti investicijos yra galimos penkiose kryptyse:
| Investavimo kryptis |
Galimos išlaidos |
Būtinos sąlygos išlaidoms |
| 36.1. Infrastruktūra |
Skiriamos lėšos naujai infrastruktūrai kurti, turimai infrastruktūrai įveiklinti, gerinti bei plėsti (sporto aikštynai, bibliotekos, laboratorijos, mokomieji kabinetai, koridoriai, individualaus mokymosi ir poilsio erdvės, mokyklos prieigos, naujų mokyklų statyba ir pan.), remonto darbams atlikti. |
Pažangos plane būtina pagrįsti infrastruktūros poreikį. Pažangos plane būtina aptarti turimą infrastruktūrą (kiekį, užimamą plotą, būklę ir pan.) ir panaudojimo galimybes. Programoje dalyvaujančių mokyklų turima ar joje numatoma kurti infrastruktūra turi būti prieinama naudotis kitoms mokykloms. Kuriama arba atnaujinama infrastruktūra turi atitikti universalaus dizaino principus. |
| 36.2. Įranga ir mokymo priemonės |
Skiriamos lėšos mokymo priemonėms bei ugdymo(si) procese reikalingai įrangai įsigyti. |
Pažangos plane būtina pagrįsti planuojamos įsigyti įrangos bei priemonių sąsają su bent viena iš Programos VI skyriuje nurodytų veiklos tobulinimo sričių. Gali būti perkama tik nauja įranga. |
| 36.3. Mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas |
Skiriamos lėšos esamų mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijoms tobulinti per praktiką (seminarai, kursai, stažuotės, mentoriavimas, šešėliavimas ir kt.), savivaldybės mokykloms pasidalyti patirtimi, bendriems edukaciniams renginiams organizuoti ir pan. |
Kompetencijos gali būti tobulinamos tik pagal neformaliojo švietimo programas. Kompetencijos tobulinimo kryptys turi atitikti Programos VI skyriuje nurodytas mokyklos veiklos tobulinimo sritis. Pažangos plane galima numatyti tik į mokyklos praktikos tobulinimą nukreiptus mokymus, kuriuose turi dalyvauti mokyklos bendruomenė. Programos mokymuose ir edukaciniuose renginiuose gali dalyvauti ir kitų savivaldybės mokyklų mokytojai. |
| 36.4. Tinklo mokyklų išteklių prieinamumo gerinimas |
Skiriamos lėšos mokinių vežiojimui organizuoti ir (arba) mokykliniams autobusams įsigyti. |
Pažangos plane būtina pagrįsti planuojamų įsigyti mokyklinių autobusų poreikį bei sąsają su Programoje dalyvaujančių mokyklų turimų išteklių prieinamumo kitoms savivaldybės teritorijoje esančioms mokykloms užtikrinimu. Perkami mokykliniai autobusai turi būti pritaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams vežioti. Mokyklinių autobusų įsigijimo išlaidos laikomos tinkamomis, jei jos atitinka Laikinosios tvarkos 2 priedo 9 punktą. |
| 36.5. Ugdymo veiklų ir užsiėmimų organizavimas |
Skiriamos lėšos mokyklos lygmeniu įtraukiajam, kultūriniam, STEAM ugdymui stiprinti, lyderystei visais lygmenimis skatinti. |
Edukacinės veiklos turi būti ilgalaikės, įtraukiančios visus mokyklos mokinius, jų turinys turi stiprinti Programos VI skyriuje nurodytas mokyklos veiklos tobulinimo sritis. |
37. Visos investicijos pagal Programos 36 punktu nustatytas investavimo kryptis, numatytos savivaldybės Pažangos plane, turi būti susijusios su bendrojo ugdymo stiprinimu Programos 27 punktu nustatytose srityse, Programos ir savivaldybių pasirinktais pažangos rodikliais, atitinkančiais Programos 20.4.2 papunktį, atitikti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, 64, 68, 71, 145, 146, 151, 152 ir 174 punktų reikalavimus, jei jie yra taikomi, o planuojamos išlaidos turi atitikti Laikinosios tvarkos 2 priede išdėstytus projektų išlaidoms taikomus reikalavimus. Programos 36.3 ir 36.5 papunkčiais nustatytos investavimo kryptys yra privalomos.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1480, 2022-09-19, paskelbta TAR 2022-09-19, i. k. 2022-19046
VIII SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA
39. Programos įgyvendinimo priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaryta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektų portfelio komisija.
40. Vykdytojas Programos įgyvendinimo stebėsenai suformuoja Programos priežiūros komitetą, sudarytą iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Vykdytojo, Administruojančios institucijos, Nacionalinės švietimo agentūros, Kultūros ministerijos ir kitų partnerių deleguotų atstovų. Programos priežiūros komiteto veiklos reglamentą, suderinęs su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tvirtina Vykdytojas.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
42. Jeigu savivaldybėje ugdymas vykdomas lietuvių kalba ir tautinės mažumos (mažumų) kalba, rekomenduojama į Programą įtraukti bent vieną mokyklą, kurioje ugdoma tautinės mažumos kalba.
43. Programos įgyvendinimo metu savivaldybei:
43.1. pakeitus sprendimus, lėmusius finansavimo skyrimą Programos lėšomis, finansavimas yra nutraukiamas, o pradėtų veiklų įgyvendinimas baigiamas savivaldybės lėšomis;
43.2. nepasiekus savivaldybei privalomų Programos ir (ar) savivaldybės pasirinktų pažangos pasirenkamųjų rodiklių reikšmių, numatytų Pažangos plane ir jungtinės veiklos sutartyje, galutinis savivaldybei skirtas finansavimas proporcingai nepasiektoms rodiklių reikšmėms gali būti mažinamas ne daugiau kaip 10 procentų.
44. Pasibaigus Programos įgyvendinimo terminui, savivaldybė užtikrina:
44.1. tinklaveika grįstos partnerystės tarp mokyklų tęstinumą, sudarant galimybes organizuoti bendras veiklas, bendradarbiauti ir dalytis žiniomis, materialiaisiais bei žmogiškaisiais ištekliais;
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas
Nr. V-1480, 2022-09-19, paskelbta TAR 2022-09-19, i. k. 2022-19046
Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-137 „Dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ programos patvirtinimo“ pakeitimo