Suvestinė redakcija nuo 2020-06-20

Įstatymas paskelbtas: TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21410

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

2019 m. gruodžio 17 d. Nr. XIII-2695

Vilnius

PREAMBULĖ

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – fiskalinę drausmę reglamentuojančias nuostatas, kurias vykdant valdomas valdžios sektoriaus struktūrinis balansas ir ribojamas valdžios sektoriaus išlaidų didėjimas, ir į tai, kad fiskalinę drausmę reglamentuojančių nuostatų nesilaikymas keltų riziką ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų ir ekonomikos augimo tvarumui;

įvertindamas tai, kad Lietuva 2018 metais nenukrypo nuo vidutinio laikotarpio tikslo (1 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) valdžios sektoriaus struktūrinio deficito) ir vidutiniu laikotarpiu numatoma nuo jo nenukrypti;

įvertindamas nuo 2019 m. sausio 1 d. pradėtas įgyvendinti naujas struktūrines reformas švietimo, sveikatos apsaugos, šešėlinės ekonomikos mažinimo, inovacijų, socialinio draudimo (pensijų) bei mokestinio reguliavimo srityse ir atsižvelgdamas į tai, kad reformų įgyvendinimo kaštai vidutiniu laikotarpiu turės įtakos valdžios sektoriaus pajamų, išlaidų, balanso rodikliams;

atsižvelgdamas į valstybės išorinės ekonominės aplinkos neapibrėžtumą, kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje ir į tai, kad tokiomis aplinkybėmis neigiama rizika dėl šalies ekonominės raidos scenarijaus išlieka, į poreikį vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus;

įgyvendindamas 2019 m. birželio 5 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2019 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2019 m. Lietuvos stabilumo programos, kurioje, be kita ko, nurodoma mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį;

įvertindamas tai, kad pagal šio įstatymo, taip pat įstatymų, reglamentuojančių Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų finansinius rodiklius, rengimo metu turimus duomenis formuojami valdžios sektoriaus finansų rodikliai 2020 metais turi atitikti nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas fiskalinės drausmės taisykles,

p r i i m a šį įstatymą.

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžetas – 11 530 292 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 1 982 356 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), 12 778 539 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 2 235 621 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 1 248 247 tūkst. eurų) (šio įstatymo 1, 2, 3 ir 4 priedai).

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2020 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir jų rengimas

1. Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2020 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:

1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 46,21 procento, iš kurios pastovioji dalis – 42,84 procento, kintamoji dalis – 3,1 procento;

2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 6 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei;

3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:

a) Vilniaus miesto savivaldybei – 60,88 procento;

b) Kauno miesto savivaldybei – 86,32 procento;

c) Klaipėdos miesto savivaldybei – 96,21 procento;

d) Neringos savivaldybei – 25,21 procento;

e) Kauno rajono savivaldybei – 85,09 procento;

f) Klaipėdos rajono savivaldybei – 55,22 procento;

g) Trakų rajono savivaldybei – 98,87 procento;

h) Vilniaus rajono savivaldybei – 86,65 procento;

i) visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;

4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 1 005 604 tūkst. eurų (šio įstatymo 5 priedas).

2. Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos, kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (šio įstatymo 6 priedas).

3. Šiuo įstatymu savivaldybės priskiriamos grupėms pagal teritorijoms keliamus ekonominio augimo tikslus (šio įstatymo 7 priedas). Savivaldybės šio įstatymo 6 priede nurodytas sumas verslo plėtros sąlygoms gerinti naudoja su infrastruktūros plėtra, žmogiškaisiais ištekliais, prekėmis ir paslaugomis, turto įsigijimu susijusioms priemonėms, kurios prisideda prie geresnių sąlygų plėtoti verslą. Savivaldybės šių priemonių sąrašą, joms skiriamas sumas ir tikslinės naudos gavėjus bei informaciją apie jų panaudojimą skelbia savo interneto svetainėse.

4. Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir Šiaulių miesto savivaldybių biudžetai turi būti planuojami, tvirtinami, keičiami ir vykdomi vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, o likusių savivaldybių – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas

1. Šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, nustatytas šio įstatymo 5 priede:

1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, išskyrus specialias tikslines dotacijas, skirtas mokytojų darbo užmokesčiui didinti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., kurias paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša iki 2020 m. spalio 1 d., taip pat iki 2020 m. sausio 15 d. praneša šias dotacijas gaunančioms savivaldybėms apie joms nustatytus tikslus, kuriuos jos turi pasiekti 2020 metais, ir jų pasiekimo vertinimo kriterijus;

2) perveda savivaldybėms atsižvelgdamos į lėšų poreikį.

2. Asignavimų valdytojai paskirsto savo asignavimų dalį, kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus. Asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas ir, atsižvelgdami į lėšų poreikį, perveda lėšas savivaldybėms. Valstybės biudžeto dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes sumokėti.

3. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į gautas valstybės biudžeto dotacijas, įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.

4. Savivaldybės gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų dalį.

4 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą

1. Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų.

2. Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:

1) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;

2) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai.

3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.

5 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą

2020 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 47 procentai Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) vidurkio ir sudaro 438 eurus už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

6 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti

2020 metų valstybės biudžeto asignavimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 1 918 527 tūkst. eurų, iš jų 7 862 tūkst. eurų – 2018 metų įsiskolinimui padengti.

7 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus

2020 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio, padauginto iš 1,289, ir sudaro 18,02 euro per mėnesį. 2020 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 0,6 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio, padauginto iš 1,289, ir sudaro 7,21 euro per mėnesį.

8 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti

Šiuo įstatymu patvirtinamos 2020 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus – 900 166 tūkst. eurų (šio įstatymo 3 priedas).

9 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai

2020 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:

1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 768 000 tūkst. eurų. Į garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų Moody’s, Standard & Poor’s ir Fitch Ratings;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2819, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05700

2) dėl paskolų, teikiamų valstybės investicijų projektams finansuoti ir (arba) naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 370 500 tūkst. eurų;

3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 95 000 tūkst. eurų, iš jų per 2020 metus prisiimtų naujų įsipareigojimų suma negali viršyti 16 000 tūkst. Eurų;

4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 000 tūkst. eurų.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-2819, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05700

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3032, 2020-06-09, paskelbta TAR 2020-06-19, i. k. 2020-13470

10 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas

2020 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 5 401 437 tūkst. eurų, iš jų 1 099 368 tūkst. eurų skirta sukaupti lėšoms euroobligacijų emisijai 2021 metais išpirkti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2819, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05700

11 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai

2020 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 8 500 tūkst. eurų. 2020 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2020 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 10 500 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms savo nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jos nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas

1. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai:

1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet neapsiribojant jomis) negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų) šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų;

2) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, yra ne daugiau kaip 10 procentų šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, o visų savivaldybių bendra metinio grynojo skolinimosi suma šiems projektams yra ne daugiau kaip 0,5 procento šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų visų savivaldybių biudžetų pajamų. Kiekvienos savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradedama naudoti metinio grynojo skolinimosi suma;

3) savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų.

2. Į skolos ir skolinimosi limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti ir trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų. Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

3. Savivaldybės 2021 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) turi būti ne didesnis už 2020 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti).

13 straipsnis.  Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą

1. Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė:

1) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2020–2022 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas; esant papildomam lėšų poreikiui ir (ar) sutaupytoms lėšoms, perskirstyti Valstybės investicijų 2020–2022 metų programoje asignavimų valdytojui paskirstytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas tarp jo investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų) ir ekonominės klasifikacijos straipsnių;

2) paskirstyti Finansų ministerijos vykdomai Finansų politikos formavimo ir įgyvendinimo programai skirtus asignavimus, numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (priemonėms) ir projektams įgyvendinti, pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir (arba) savivaldybes ir 2020 metais leisti juos naudoti iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų įgyvendinamiems ir (arba) numatomiems įgyvendinti projektams, programoms ir fondams finansuoti;

3) perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (priemonėms), projektams ir fondams valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;

4) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą, reikalavimais;

5) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems tikslams pasiskolintas lėšas;

6) perskirstyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos asignavimus turtui įsigyti, išskyrus asignavimus investicijų projektams, ir juos naudoti išlaidoms, išskyrus darbo užmokestį, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti tiekiant reikiamas prekes, teikiant paslaugas ar atliekant darbus pajėgoms, kurios atvyksta dalyvauti tarptautinėse operacijose, tarptautinėse karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose arba vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją (toliau – priimančiosios šalies parama);

7) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų asignavimų valdytojų atsiradimo;

8) Teisėjų tarybos teikimu vieną kartą per metus perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus, numatytus šio įstatymo 4 priede, tarp teismų, atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis;

9) perskirstyti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją įgyvendinančių veiksmų programų (toliau – veiksmų programos) projektų sugrąžintas į valstybės biudžetą Europos Sąjungos fondų lėšas, kurios, įvertinus Europos Komisijos priimtus sprendimus dėl galutinio likučio išmokėjimo, nemažina iš Europos Komisijos pagal veiksmų programas gautinų Europos Sąjungos fondų lėšų, ir panaudoti jas toms pačioms veiksmų programose numatytoms sritims finansuoti.

2. Valstybės institucijoms ir įstaigoms, nurodytoms šio įstatymo 5 priede, suteikiama teisė perskirstyti specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 5 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.

3. Finansų ministerijai suteikiama teisė:

1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti ne mažiau kaip 2,02 procento BVP, bet ne daugiau kaip 2,05 procento BVP skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; nepalankių klimato reiškinių nulemtiems nuostoliams žemės ūkio sektoriuje kompensuoti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3032, 2020-06-09, paskelbta TAR 2020-06-19, i. k. 2020-13470

2) leisti įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalies ir kitų lėšų, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamų programoms finansuoti, gautos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama, įmokėtos biudžetinių įstaigų pajamos, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, iš valstybės biudžeto būtų finansuojamos laiku;

3) savivaldybių grąžintas (nepanaudotas) valstybės biudžeto dotacijų sumas, kurios buvo išmokėtos savivaldybėms nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti iš lėšų, skirtų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamiems projektams, įgyvendinamiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialių asignavimų Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014) 6397) (toliau – 2014–2020 metų veiksmų programa), panaudoti tai pačiai paskirčiai, t. y. valstybės biudžeto dotacijoms savivaldybėms pagal 2014–2020 metų veiksmų programą įgyvendinamų projektų nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti;

4) kompensuoti nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš šiam tikslui Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų ir įmokėtą, bet nepanaudotą Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų dalį, skirtą šiam tikslui, naudoti viršijant Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

5) kompensuoti nustatyta tvarka 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų partnerių, programų operatorių ir kitų susijusių institucijų atstovų komandiruočių į patirties mainų renginius, kurių organizavimą remia atsakingos valstybių donorių institucijos, išlaidas iš šiam tikslui Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;

6) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus ir Lietuvos statistikos departamento paskelbtą tikinčiųjų skaičių.

4. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiama teisė:

1) paskirstyti pagal aukštąsias mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas studentų, 2020 metais priimamų studijuoti pagal pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų programas, studijų išlaidoms;

2) paskirstyti pagal savivaldybes ir valstybines mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimu, apmokėti;

3) paskirstyti savivaldybėms Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas neformaliajam vaikų švietimui, kurias savivaldybės perskirsto neformaliojo vaikų švietimo teikėjams, išskyrus atvejus, kai neformaliojo vaikų švietimo teikėja yra mokykla, teikianti bendrąjį ugdymą;

4) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių pareigybėms išlaikyti;

5) paskirstyti pagal valstybines mokslo ir studijų institucijas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas šių institucijų tinklo optimizavimui įgyvendinti ir kitoms priemonėms, susijusioms su mokslo ir studijų kokybės, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygų gerinimu;

6) skirti Lietuvos krepšinio federacijai 1 000 tūkst. eurų teisės organizuoti olimpinį krepšinio atrankos turnyrą Kaune 2020 m. birželio 23–28 d. mokesčio daliai sumokėti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytų lėšų.

5. Krašto apsaugos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė:

1) perskirstyti asignavimus išlaidoms ir juos naudoti turtui įsigyti ir investicijų projektams, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;

2) perskirstyti asignavimus turtui įsigyti ir juos naudoti investicijų projektams, taip pat perskirstyti asignavimus investicijų projektams ir juos naudoti turtui įsigyti, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;

3) naudoti paliekamus 3 mėnesių išlaidų dydžio pereinamuosius 2019 metų lėšų likučius, esančius tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

4) naudoti 2019 metais planuotas, bet nepanaudotas valstybės biudžeto asignavimų sumas pagal su užsienio tiekėjais sudarytas sutartis dėl investicijų projektų, ginklų ir karinės įrangos bei karinių atsargų įsigijimo, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas toms sutartims vykdyti;

5) naudoti strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas 2019 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 19 straipsnio nuostatos.

6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai suteikiama teisė įgalioti Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą vykdyti lėšų susigrąžinimą pagal įgyvendintas asignavimų valdytojo programas, kuriose buvo numatytos lėšos 2004–2006 metų Sanglaudos fondo projektams.

7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai suteikiama teisė skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 145 000 tūkst. eurų šiems projektams ar programoms ir kitiems svarbiems projektams finansuoti: valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti, specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai, investicijų projekto „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 89,40 iki 107,00 km rekonstravimas“, investicijų projekto „Dviejų lygių sankryžos Vilniuje, Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl., rekonstravimas“ ir investicijų projekto „Baltijos pr., Šilutės pl. (įskaitant ruožą į Dubysos g. įvažiavimą) ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos Klaipėdos m. rekonstravimas“ vykdymo priežiūrai ir darbams atlikti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų procentinių dydžių.

8. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė teikti dotacijas užsienio subjektams užsienio lietuvių, jų bendruomenių, organizacijų ir įstaigų kultūros, švietimo veiklai finansuoti ir infrastruktūrai gerinti, tautiniam tapatumui išsaugoti, lietuvių kultūrai puoselėti ir pristatyti pasauliui, bendruomeniškumui stiprinti, prisidėti užtikrinant lietuvių kultūrai reikšmingo paveldo užsienyje priežiūrą, įsitraukimo į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir kitai veiklai finansuoti iš Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų.

9. Kultūros ministerijai suteikiama teisė:

1) skirti 500 tūkst. eurų tikslinę dotaciją Kauno miesto savivaldybei programai „Europos kultūros sostinė 2022“ finansuoti iš Kultūros ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų;

2) suderinus su Finansų ministerija, naudoti ankstesniais metais nepanaudotus kino valstybiniam finansavimui skirtų lėšų likučius, esančius Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos sąskaitoje, numatytiems kino valstybinio finansavimo projektams finansuoti, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

10. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikiama teisė:

1) skirti lėšas investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų;

2) įgalioti Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdyti pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendintų projektų lėšų susigrąžinimą.

11. Užsienio reikalų ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė naudoti paliekamus vieno mėnesio išlaidų dydžio pereinamuosius 2019 metų lėšų likučius, esančius Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

12. Energetikos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2019 metų lėšų likutį naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

13. Asignavimų valdytojams, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplanines įmokas į biudžetą naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

14 straipsnis. Asignavimų valdytojo teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas

1. Susisiekimo ministerija 2020 metų mokėjimams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos gali naudoti 142 034 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2020 metais į valstybės biudžetą įmokėta lėšų šiai programai finansuoti. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, Susisiekimo ministerija gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos.

2. Aplinkos ministerija 2020 metų mokėjimams iš Klimato kaitos programos gali naudoti 18 000 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2020 metais ir (arba) ankstesniais metais į valstybės biudžetą įmokėtų lėšų bendra suma, kuri negali viršyti 2020 metais į valstybės biudžetą įmokėtų šios programos pajamų sumos. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, Aplinkos ministerija gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos.

3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2020 metų mokėjimams iš Sporto rėmimo fondo gali naudoti 2 700 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2020 metais suplanuota lėšų šiam fondui finansuoti. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos.

4. Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2020 metų mokėjimams gali naudoti 1 300 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2020 metais suplanuota lėšų šiai įstaigai. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos.

5. Nacionalinė teismų administracija iš jai skirtų asignavimų 400 tūkst. eurų, teismai iš jiems skirtų asignavimų 400 tūkst. eurų ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras iš jam skirtų asignavimų 1 000 tūkst. eurų turi naudoti įsiskolinimams kreditoriams padengti taip, kad šių asignavimų valdytojų 2021 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos) šioje dalyje nurodytomis sumomis būtų mažesnis už jų 2020 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas). Teisingumo ministerija iš jai skirtų asignavimų 13 000 tūkst. eurų turi naudoti taip, kad 2021 m. sausio 1 d. nebūtų įsiskolinimų kreditoriams (mokėtinų sumų).

6. Asignavimų valdytojai, siekdami, kad 2020 m. gruodžio 31 d. nebūtų darbo užmokesčio, įskaitant nuo jo mokamus mokesčius, įsiskolinimų (mokėtinų sumų), turi užtikrinti, kad valstybės institucijos ir įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu turi tam patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui.

15 straipsnis. Valstybės investicijų 2020–2022 metų programos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama Valstybės investicijų 2020–2022 metų programa (šio įstatymo 8 priedas).

16 straipsnis. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2020 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 9 priedas).

17 straipsnis. Garantinio fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2020 metų Garantinio fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 10 priedas).

18 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2020 metų Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 11 priedas).

19 straipsnis. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys

1. Nustatomas ne blogesnis negu 0,2 procento BVP 2020 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis.

2. Vidutiniu laikotarpiu bus siekiama perteklinio valdžios sektoriaus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

1 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS

	Tūkst. Eur
Pajamos	Iš viso
PAJAMOS	9 406 360
MOKESČIAI	8 835 785
Pajamų ir pelno mokesčiai	2 859 184
Gyventojų pajamų mokestis	1 997 875
Pelno mokestis	861 309
Turto mokesčiai	5 400
Nekilnojamojo turto mokestis	5 400
Prekių ir paslaugų mokesčiai	5 848 201
Pridėtinės vertės mokestis	4 148 827
Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą	28 000
Akcizai	1 610 804
Loterijų ir lošimų mokesčiai	22 000
Transporto priemonių mokesčiai	31 826
Mokesčiai už aplinkos teršimą	6 744
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai	123 000
KITOS PAJAMOS	570 575
Turto pajamos	268 865
Palūkanos už paskolas	9 178
Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius	252
Lietuvos banko pelno įmokos	12 700
Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos	217 833
Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius	21 665
Angliavandenilių išteklių mokestis	2 753
Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise	4 484
Pajamos už prekes ir paslaugas	237 681
Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas	94 830
Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą	3 897
Konsulinis mokestis	26 900
Žyminis mokestis	10 189
Rinkliavos	45 811
Kitos pajamos	56 054
Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų	53 537
Kitos neišvardytos pajamos	10 492
SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS	141 576
Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos	134 276
Žemės realizavimo pajamos	38 076
Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos	96 200
Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos / grįžusios finansinės investicijos)	7 300
Akcijos ir kitos gautinos sumos	7 300
IŠ VISO	9 547 936
Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos	1 982 356
IŠ VISO	11 530 292

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

2 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI

					Tūkst. Eur
Valstybės institucijos ir įstaigos	Iš viso		iš jų
			asignavimai išlaidoms			asignavimai turtui įsigyti
			iš viso		iš jų darbo užmokesčiui
I. RESPUBLIKOS PREZIDENTUI, SEIMUI, VYRIAUSYBEI ATSKAITINGOS INSTITUCIJOS
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija		7 208		6 617	4 567	591
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija		35 994		34 976	25 338	1 018
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija		19 795		19 763	1 135	32
iš jų: asignavimai politinėms partijoms		6 000		6 000	0	0
iš jų: politinėms partijoms pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį		498		498	0	0
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga		1 270		1 260	1 072	10
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė		9 645		9 492	8 327	153
Valstybinė lietuvių kalbos komisija		930		930	363	0
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba		2 507		2 427	1 848	80
Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba		222		222	171	0
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija		1 237		1 117	812	120
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba		369		369	319	0
Lietuvos radijo ir televizijos komisija		900		876	700	24
Nacionalinė sveikatos taryba		64		64	62	0
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga		570		570	485	0
Nacionalinė šeimos taryba		62		62	58	0
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba		438		438	365	0
Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija		294		294	254	0
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija		16 202		15 882	7 268	320
iš jų: kompensacijai už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą		3 620		3 620	0	0
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba		7 200		7 028	5 200	172
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija		1 870		1 867	1 723	3
Etninės kultūros globos taryba		265		265	211	0
Viešųjų pirkimų tarnyba		3 008		2 800	2 293	208
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas		36 207		31 963	26 148	4 244
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba		13 025		12 279	9 053	746
II. MINISTERIJOS
Aplinkos ministerija		365 858		362 987	45 788	2 871
Ekonomikos ir inovacijų ministerija		274 835		272 073	17 914	2 762
Energetikos ministerija		220 318		206 425	3 390	13 893
Finansų ministerija		1 282 608		1 270 216	121 120	12 392
iš jų:
Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti		118 369		118 369	0	0
Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas		1 448		1 448	0	0
Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms		1 197		1 197	0	0
Krašto apsaugos ministerija		1 017 068		637 641	327 354	379 427
Kultūros ministerija		213 916		201 696	54 504	12 220
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija		3 596 506		3 591 049	103 620	5 457
Susisiekimo ministerija		873 032		665 373	19 291	207 659
Sveikatos apsaugos ministerija		865 505		853 062	37 353	12 443
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija		1 332 452		1 325 707	155 082	6 745
Teisingumo ministerija		124 859		120 954	79 205	3 905
Užsienio reikalų ministerija		85 714		81 525	25 973	4 189
Vidaus reikalų ministerija		809 865		784 862	392 267	25 003
Žemės ūkio ministerija		958 170		952 829	44 297	5 341
III. MINISTRŲ VALDYMO SRIČIŲ INSTITUCIJOS IR ĮSTAIGOS
FINANSŲ MINISTRO VALDYMO SRITIS
Lietuvos statistikos departamentas		9 910		9 139	7 490	771
KULTŪROS MINISTRO VALDYMO SRITIS
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka		8 603		7 408	6 327	1 195
Lietuvos nacionalinis muziejus		7 641		4 941	3 996	2 700
Lietuvos dailės muziejus		6 824		6 454	5 331	370
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus		3 848		3 003	2 469	845
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras		14 351		12 637	9 851	1 714
Lietuvos nacionalinis dramos teatras		6 961		3 361	2 923	3 600
Nacionalinis Kauno dramos teatras		2 567		2 467	1 980	100
Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija		5 604		5 560	4 331	44
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai		3 420		3 320	2 357	100
Viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas		2 736		2 736	107	0
Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“		46 306		40 673	14 600	5 633
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba		8 916		8 513	5 767	403
Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės		1 164		1 164	314	0
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO VALDYMO SRITIS
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas		840		840	721	0
TEISINGUMO MINISTRO VALDYMO SRITIS
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija		1 201		1 191	919	10
ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO VALDYMO SRITIS
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba		30 158		29 078	21 019	1 080
IV. KITOS VALSTYBĖS INSTITUCIJOS IR ĮSTAIGOS
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas		2 290		2 275	1 905	15
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra		36 839		36 661	32 796	178
Nacionalinė teismų administracija		11 823		8 875	1 751	2 948
Teismai		83 444		83 380	75 746	64
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras		2 895		2 865	1 997	30
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas		145		145	93	0
Lietuvos administracinių ginčų komisija		1 543		1 523	1 348	20
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės		603		594	529	9
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba		9 129		6 699	4 915	2 430
V. ŠVIETIMO, KULTŪROS IR MOKSLO ORGANIZACIJOS (INSTITUTAI)
Vilniaus universitetas		72 394		72 090	0	304
iš jų: valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti		2 955		2 651	0	304
Vytauto Didžiojo universitetas		24 875		23 680	0	1 195
Kauno technologijos universitetas		33 396		33 365	0	31
Vilniaus Gedimino technikos universitetas		26 929		25 858	0	1 071
Klaipėdos universitetas		6 556		6 556	0	0
Mykolo Romerio universitetas		6 190		5 805	0	385
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas		27 567		26 840	0	727
Vilniaus dailės akademija		8 084		7 791	0	293
Lietuvos sporto universitetas		3 421		3 421	0	0
Šiaulių universitetas		2 733		2 733	0	0
Lietuvos muzikos ir teatro akademija		7 908		7 908	0	0
Lietuvos energetikos institutas		5 156		5 111	3 995	45
Nacionalinis vėžio institutas		1 640		1 491	982	149
Lietuvos kultūros tyrimų institutas		1 613		1 613	1 316	0
Lietuvos istorijos institutas		2 571		2 571	2 161	0
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas		1 682		1 682	1 472	0
Lietuvių kalbos institutas		1 349		1 349	1 168	0
Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas		478		478	429	0
Lietuvos teisės institutas		362		362	346	0
Lietuvos socialinių tyrimų centras		800		800	594	0
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras		1 349		1 344	1 030	5
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras		8 172		7 997	6 238	175
Gamtos tyrimų centras		4 977		4 917	3 913	60
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras		11 587		11 487	8 703	100
Lietuvos mokslų akademija		4 461		3 303	2 727	1 158
Lietuvos mokslo taryba		22 270		22 265	2 283	5
Kauno kunigų seminarija		112		112	0	0
Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija		37		37	0	0
Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija		121		121	0	0
IŠ VISO:		12 778 539		12 046 549	1 773 869	731 990

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

3 priedas

2020 METŲ BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAJAMŲ ĮMOKOS Į VALSTYBĖS BIUDŽETĄ, VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMŲ IŠ MOKESČIŲ DALIS IR KITOS LĖŠOS, ĮSTATYMAIS, NUTARIMAIS IR KITAIS TEISĖS AKTAIS SKIRIAMOS PROGRAMOMS FINANSUOTI, PAGAL ASIGNAVIMŲ VALDYTOJUS

			Tūkst. Eur
Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas	Iš viso	iš jų:
		valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti	biudžetinių įstaigų pajamų įmokos
			iš viso	iš jų pagal įstatymus, nutarimus ir kitus teisės aktus
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija	1		1
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija	100		100
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba	150		150
Lietuvos radijo ir televizijos komisija	900		900	900
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija	13		13
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba	7 200		7 200	7 200
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas	30		30
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba	5		5
Aplinkos ministerija	113 076	110 972	2 104
Ekonomikos ir inovacijų ministerija	1 162	675	487
Finansų ministerija	125 869	122 480	3 389
Krašto apsaugos ministerija	512		512
Kultūros ministerija	31 898	20 695	11 203
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	27 519	815	26 704
Susisiekimo ministerija	525 153	524 451	702
Sveikatos apsaugos ministerija	8 360	3 248	5 112
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija	22 884	17 533	5 351
Teisingumo ministerija	2 016	500	1 516
Vidaus reikalų ministerija	7 983		7 983
Žemės ūkio ministerija	605	70	535
Lietuvos statistikos departamentas	10		10
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka	220		220
Lietuvos nacionalinis muziejus	550		550
Lietuvos dailės muziejus	330		330
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus	150		150
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras	1 800		1 800
Lietuvos nacionalinis dramos teatras	500		500
Nacionalinis Kauno dramos teatras	521		521
Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija	700		700
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai	425		425
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba	558		558
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba	2 500		2 500
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas	2		2
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra	12		12
Nacionalinė teismų administracija	36		36
Teismai	76		76
iš jų:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas	5		5
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas	1		1
Lietuvos apeliacinis teismas	13		13
Vilniaus apygardos teismas	3		3
Kauno apygardos teismas	1		1
Klaipėdos apygardos teismas	7		7
Šiaulių apygardos teismas	1		1
Panevėžio apygardos teismas	1		1
Vilniaus miesto apylinkės teismas	7		7
Kauno apylinkės teismas	9		9
Klaipėdos apylinkės teismas	3		3
Šiaulių apylinkės teismas	1		1
Panevėžio apylinkės teismas	2		2
Alytaus apylinkės teismas	2		2
Marijampolės apylinkės teismas	1		1
Tauragės apylinkės teismas	1		1
Utenos apylinkės teismas	1		1
Vilniaus regiono apylinkės teismas	1		1
Vilniaus apygardos administracinis teismas	15		15
Regionų apygardos administracinis teismas	1		1
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras	200		200
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba	7 741		7 741	7 734
Lietuvos energetikos institutas	1 150		1 150
Nacionalinis vėžio institutas	570		570
Lietuvos kultūros tyrimų institutas	25		25
Lietuvos istorijos institutas	23		23
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas	30		30
Lietuvių kalbos institutas	29		29
Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas	43		43
Lietuvos teisės institutas	15		15
Lietuvos socialinių tyrimų centras	29		29
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras	270		270
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras	3 583		3 583
Gamtos tyrimų centras	600		600
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras	2 000		2 000
Lietuvos mokslų akademija	32		32
IŠ VISO	900 166	801 439	98 727	15 834

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

4 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI TEISMAMS

				Tūkst.Eur
Valstybės institucijos ir įstaigos	Iš viso	iš jų
		asignavimai išlaidoms		asignavimai turtui įsigyti
		iš viso	iš jų darbo užmokesčiui
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas	4 625	4 622	4 252	3
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas	2 828	2 826	2 617	2
Lietuvos apeliacinis teismas	4 249	4 234	3 974	15
Vilniaus apygardos teismas	5 881	5 875	5 415	6
Kauno apygardos teismas	4 537	4 535	4 189	2
Klaipėdos apygardos teismas	2 795	2 791	2 609	4
Šiaulių apygardos teismas	2 075	2 074	1 920	1
Panevėžio apygardos teismas	2 063	2 062	1 922	1
Vilniaus miesto apylinkės teismas	9 671	9 668	8 764	3
Kauno apylinkės teismas	8 109	8 106	7 352	3
Klaipėdos apylinkės teismas	3 960	3 955	3 618	5
Šiaulių apylinkės teismas	5 153	5 151	4 378	2
Panevėžio apylinkės teismas	3 913	3 911	3 543	2
Alytaus apylinkės teismas	3 033	3 032	2 727	1
Marijampolės apylinkės teismas	2 759	2 758	2 492	1
Plungės apylinkės teismas	1 775	1 774	1 593	1
Tauragės apylinkės teismas	1 970	1 969	1 781	1
Telšių apylinkės teismas	1 877	1 876	1 700	1
Utenos apylinkės teismas	2 778	2 777	2 520	1
Vilniaus regiono apylinkės teismas	4 061	4 059	3 468	2
Vilniaus apygardos administracinis teismas	2 662	2 656	2 473	6
Regionų apygardos administracinis teismas	2 670	2 669	2 439	1
IŠ VISO	83 444	83 380	75 746	64

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

5 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOS TIKSLINĖS DOTACIJOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS

		Tūkst. Eur
Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas	Dotacijos paskirties pavadinimas	Iš viso
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba	duomenims į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos pagalbos registrą teikti	35
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija		59
	iš jų:
	piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti	30
	valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdyti	29
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	dalyvauti rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, priimančiosios šalies paramą	633
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija	valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolei	571
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija		112 162
	iš jų:
	socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti	14 936
	būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti	1 770
	socialinei paramai mokiniams	24 555
	socialinėms paslaugoms	57 973
	jaunimo teisių apsaugai	1 080
	savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti	9 698
	pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti	2 150
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija		23 519
	iš jų:
	visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti	23 269
	neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimui užtikrinti	250
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija		809 925
	iš jų: ugdymo reikmėms finansuoti	788 209
	iš jų: mokytojų darbo užmokesčiui didinti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.	31 454
	savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti	21 716
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija		2 650
	iš jų:
	civilinės būklės aktams registruoti	2 054
	valstybės garantuojamai pirminei teisinei pagalbai teikti	549
	Gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims valstybės registrui teikti	47
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija		32 675
	iš jų:
	civilinei saugai	1 542
	priešgaisrinei saugai	30 459
	gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenims tvarkyti	674
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija		21 815
	iš jų:
	savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo patikėjimo teise užtikrinti	32
	žemės ūkio funkcijoms atlikti	8 715
	valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise užtikrinti	11 568
	savivaldybėms priskirtiems geodezijos ir kartografijos darbams (savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti) organizuoti ir vykdyti	1 500
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba	savivaldybėms priskirtiems archyviniams dokumentams tvarkyti	1 560
IŠ VISO		1 005 604

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

6 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2020 METŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS, SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS SKIRIAMOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO DALYS (PROCENTAIS) IR APSKAIČIUOTOS SUMOS SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI

Tūkst. Eur
Savivaldybės pavadinimas	Prognozuojamos pajamos	iš jų						Gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)	Apskaičiuotos sumos Seimo ar Vyriausybės priimtiems sprendimams įgyvendinti
		gyventojų pajamų mokestis	iš jo:						pagal teisės aktus darbo užmokesčiui padidinti	pagal teisės aktus perduotos lėšos funkcijoms vykdyti	pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti
			naudojamos sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti				verslo plėtros sąlygoms gerinti
			2018 ir 2019 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti	2020 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti	kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti	savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti
Vilniaus miesto	384 686	330 861	11 119		174			19,2804	6 160	–57
Alytaus miesto	34 064	32 266	4 686		77		162	1,8803	717	–8
Birštono	5 939	5 712	2 901		26		25	0,3329	172	–5
Druskininkų	13 164	12 060	932		34		78	0,7028	286	–6
Kauno miesto	200 342	178 537	5 752		292			10,4039	3 547	–39
Klaipėdos miesto	109 873	97 137	4 384		140			5,6604	2 382	–28
Marijampolės	33 363	30 193	1 806		121		262	1,7595	795	–27
Neringos	6 787	6 263	199	138	27	174	23	0,3650	148	–10
Palangos miesto	16 169	12 814	1 005		83		85	0,7467	367	–6
Panevėžio miesto	55 545	50 655	2 039	163	198		546	2,9519	1 356	–25
Šiaulių miesto	64 891	59 044	3 050	424	141		924	3,4406	1 390	–33	370
Visagino	16 070	15 814	3 264	477	40	1 019	115	0,9215	483	–6
Akmenės rajono	14 714	13 913	3 285		54		138	0,8108	346	–20
Alytaus rajono	15 549	15 063	741		62		187	0,8778	229	–23
Anykščių rajono	16 957	16 132	2 640		102		112	0,9401	401	–29
Biržų rajono	15 020	14 038	902		98		55	0,8180	457	–26
Ignalinos rajono	10 894	10 343	1 711		55			0,6027	309	–32
Jonavos rajono	27 742	26 458	3 538		79		123	1,5418	644	–18
Joniškio rajono	14 791	12 981	1 484		64		50	0,7565	327	–30
Jurbarko rajono	17 102	16 059	1 647		72		400	0,9358	446	–26
Kaišiadorių rajono	18 681	16 674	1 274		74		136	0,9717	438	–20
Kauno rajono	61 949	59 344	1 656		106		751	3,4582	1 069	–61
Kėdainių rajono	28 828	26 827	1 283		108		462	1,5633	776	–31
Kelmės rajono	18 111	17 453	2 785		93		115	1,0171	416	–28
Klaipėdos rajono	39 227	36 561	1 376		104		363	2,1305	860	–20
Kretingos rajono	21 796	20 304	848		94		86	1,1832	518	–25
Kupiškio rajono	11 018	10 361	1 128		66		58	0,6038	299	–18
Lazdijų rajono	12 358	11 895	1 481		66		63	0,6932	245	–34
Mažeikių rajono	32 028	30 408	2 363		98		274	1,7720	942	–23
Molėtų rajono	11 359	10 917	947		64		62	0,6362	292	–24
Pakruojo rajono	13 529	11 853	1 332		63		139	0,6907	386	–19
Panevėžio rajono	21 953	20 894	918		102		228	1,2176	584	–27
Pasvalio rajono	15 694	14 322	1 175		96		189	0,8346	431	–26
Plungės rajono	20 083	19 038	830		77		231	1,1094	509	–28
Prienų rajono	15 607	14 706	940		68		96	0,8570	405	–24
Radviliškio rajono	23 136	21 402	2 397		104		59	1,2472	634	–29
Raseinių rajono	19 044	17 939	1 043		87		144	1,0454	410	–35
Rokiškio rajono	18 660	17 508	1 562		100		118	1,0203	564	–25
Skuodo rajono	11 032	10 454	1 171		45		59	0,6092	253	–29
Šakių rajono	17 413	15 898	923		81		93	0,9264	525	–32
Šalčininkų rajono	19 362	18 826	1 949		78		103	1,0971	559	–32
Šiaulių rajono	24 223	22 868	1 071		77		134	1,3326	616	–23
Šilalės rajono	14 750	14 027	1 482		77		163	0,8174	403	–36
Šilutės rajono	24 102	22 792	1 025		76		147	1,3282	595	–32
Širvintų rajono	9 800	9 160	449		56		129	0,5338	244	–23
Švenčionių rajono	14 947	13 890	558		81		202	0,8094	336	–25	338
Tauragės rajono	22 976	21 570	850		97		152	1,2570	484	–24
Telšių rajono	24 280	23 562	1 610		91		135	1,3730	652	–34
Trakų rajono	22 610	21 392	790		64		286	1,2466	464	–21
Ukmergės rajono	21 339	19 974	1 650		92		115	1,1640	539	–33
Utenos rajono	22 881	21 241	1 386		91		162	1,2378	620	–26
Varėnos rajono	14 250	13 846	1 567		88			0,8069	387	–25
Vilkaviškio rajono	22 217	21 050	2 037		90		178	1,2267	526	–33
Vilniaus rajono	66 425	62 400	2 222		155		709	3,6363	1 444	–22
Zarasų rajono	11 320	10 888	1 966		66		37	0,6345	262	–25
Elektrėnų	17 018	15 273	692		70		124	0,8900	415	–23
Kalvarijos	6 464	6 276	756		17		62	0,3657	165	–14
Kazlų Rūdos	6 842	6 377	265		26		143	0,3716	149	–22
Pagėgių	5 786	4 969	425		22			0,2896	178	–9
Rietavo	4 761	4 555	319		21		48	0,2654	147	–17
IŠ VISO	1 881 521	1 716 037	107 586	1 202	5 070	1 193	10 040	100	40 703	–1 511	708

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

7 priedas

SAVIVALDYBIŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL TERITORIJOMS KELIAMUS EKONOMINIO AUGIMO TIKSLUS

Savaiminio ekonominio augimo požymių turinčios savivaldybės	I grupė. Ekonominių centrų savivaldybės	II grupė. Ekonominių centrų funkcinių zonų savivaldybės	III grupė. Savivaldybės, kuriose nėra ekonominių centrų ir lengvai pasiekiamų darbo vietų (nutolusios savivaldybės)
Vilniaus miesto	Alytaus miesto	Alytaus rajono	Visagino
Kauno miesto	Birštono	Kelmės rajono	Akmenės rajono
Klaipėdos miesto	Druskininkų	Kretingos rajono	Anykščių rajono
	Marijampolės	Molėtų rajono	Biržų rajono
	Neringos	Pakruojo rajono	Ignalinos rajono
	Palangos miesto	Panevėžio rajono	Joniškio rajono
	Panevėžio miesto	Prienų rajono	Jurbarko rajono
	Šiaulių miesto	Šiaulių rajono	Kaišiadorių rajono
	Jonavos rajono	Širvintų rajono	Kėdainių rajono
	Kauno rajono	Trakų rajono	Kupiškio rajono
	Klaipėdos rajono	Vilkaviškio rajono	Lazdijų rajono
	Mažeikių rajono	Kalvarijos	Pasvalio rajono
	Plungės rajono	Kazlų Rūdos	Raseinių rajono
	Radviliškio rajono	Pagėgių	Rokiškio rajono
	Šilutės rajono	Rietavo	Skuodo rajono
	Tauragės rajono		Šakių rajono
	Telšių rajono		Šalčininkų rajono
	Ukmergės rajono		Šilalės rajono
	Utenos rajono		Švenčionių rajono
	Vilniaus rajono		Varėnos rajono
	Elektrėnų		Zarasų rajono

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

8 priedas

VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2020–2022 METŲ PROGRAMA

(PAGAL INVESTAVIMO SRITIS)

Lietuvos Respublikos valstybės remiamų programų investicijų projektams įgyvendinti 2020–2022 metams planuojamos šios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos:

			Tūkst. Eur
Sritis	2020 metams	2021 metams	2022 metams
Valstybės valdymas	21 458	38 174	26 873
Krašto apsauga	101 302	136 884	183 531
Viešoji tvarka	6 791	8 222	8 222
Švietimas	121 453	107 890	146 806
Sveikatos apsauga	47 704	33 412	27 232
Socialinė apsauga	19 319	16 496	19 653
Aplinkos apsauga	115 811	111 385	48 719
Kultūra	84 190	60 163	40 986
Žemės ūkis	38 471	20 411	13 741
Visuomenės apsauga	161 119	139 333	78 805
Transportas ir ryšiai	417 558	465 915	372 758
Kita veikla	25 611	24 511	25 226
IŠ VISO	1 160 787	1 162 796	992 552

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

9 priedas

2020 METŲ REZERVINIO (STABILIZAVIMO) FONDO LĖŠŲ SĄMATA

		Tūkst. Eur
1.	Numatomas lėšų likutis 2020 m. sausio 1 d.	328 403
	iš jo:
1.1.	Radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti (25 procentai į valstybės biudžetą pervestų dividendų)	0
2.	Įplaukos 2020 metais	118 369
2.1.	50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus	3 250
2.2.	50 procentų gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą dividendų	90 497
	iš jų:
2.2.1.	Radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti (25 procentai į valstybės biudžetą pervestų dividendų)	45 249
2.3.	50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus viešo aukciono būdu įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus	5 584
2.4.	50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus valstybinės žemės sklypus	19 038
3.	Išlaidos 2020 metais	1 938
	iš jų:
	Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdymo išlaidos	1 938
4.	Lėšos, kurios gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) iki 2022 m. gruodžio 31 d.	300 000
5.	Numatomas lėšų likutis 2021 m. sausio 1 d. (1 + 2 – 3)	444 834
	iš jo: Radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti	45 249

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

10 priedas

2020 METŲ GARANTINIO FONDO LĖŠŲ SĄMATA

		Tūkst. Eur
1.	NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2020 M. SAUSIO 1 D.	76 621
2.	PAJAMOS IR ĮPLAUKOS
2.1.	Darbdavių įmokos	26 260
2.2.	Lėšos, gautos iš darbdavių Garantinio fondo administratoriaus reikalavimams tenkinti	1 000
2.3.	Pajamos už investuotas laikinai laisvas Garantinio fondo lėšas	0
2.4.	Kitos teisėtai gautos lėšos	200
3.	Iš viso pajamų ir įplaukų	27 460
4.	IŠLAIDOS
4.1.	Išmokos darbuotojams	8 519
4.2.	Apmokėjimas už paraiškų parengimą ir banko operacijas	60
4.3.	Garantinio fondo administravimo išlaidos	286
4.4.	Laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo išlaidos	60
5.	IŠ VISO IŠLAIDŲ	8 925
6.	NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2021 M. SAUSIO 1 D.	95 156

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

11 priedas

2020 METŲ ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ FONDO LĖŠŲ SĄMATA

		Tūkst. Eur
1.	NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2020 M. SAUSIO 1 D.	80 147
2.	PAJAMOS IR ĮPLAUKOS
2.1.	Darbdavių įmokos	26 260
2.2.	Pajamos už laikinai investuotas laisvas lėšas	0
2.3.	Kitos teisėtai gautos lėšos	0
3.	Iš viso pajamų ir įplaukų	26 260
4.	IŠLAIDOS
4.1.	Išmokos darbuotojams	10 700
4.2.	Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo išlaidos	171
4.3.	Laikinai laisvų lėšų investavimo išlaidos	25
5.	Iš viso išlaidų	10 896
6.	NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2021 M. SAUSIO 1 D.	95 511

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2819, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05700

Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2695 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3032, 2020-06-09, paskelbta TAR 2020-06-19, i. k. 2020-13470

Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2695 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas