Suvestinė redakcija nuo 2024-04-03

Įsakymas paskelbtas: TAR 2016-09-20, i. k. 2016-23802

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL PAJŪRIO REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO

2016 m. rugsėjo 19 Nr. D1-623

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ 1.31 papunkčiu:

1. T v i r t i n u Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą (pridedama).

2. Pavedu Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai pagal kompetenciją organizuoti Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano įgyvendinimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-105, 2024-04-02, paskelbta TAR 2024-04-02, i. k. 2024-06101

3. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. D1-282 „Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“;

3.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. D1-530 „Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano grafinės dalies“.

4. N u s t a t a u, kad Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano originalas su visais procedūriniais dokumentais saugomas Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos.

Aplinkos ministras                                                                                                  Kęstutis Trečiokas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623

PAJŪRIO REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pajūrio regioninio parko (toliau – Regioninio parko) tvarkymo plano (toliau – Tvarkymo planas) sprendinius sudaro tekstinė dalis (aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai) bei grafinė dalis (Tvarkymo plano brėžinys).

2. Tvarkymo plano tikslai yra šie:

2.1. nustatyti teritorijos tvarkymo principus ir kraštovaizdžio tvarkymo zonas;

2.2. numatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonų priežiūros ir vystymo, pažeistų gamtos kompleksų bei objektų atkūrimo priemones;

2.3. nustatyti gamtos ir kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos, gyvenamųjų vietovių vystymo kryptis bei priemones;

2.4. numatyti pažintiniam turizmui reikalingą infrastruktūrą ir plėtros kryptis;

2.5. nustatyti buferinės apsaugos zonos reglamentą.

3. Vietovėms, atitinkančioms gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, taikomas Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, nustatytas veiklos reglamentavimas.

II SKYRIUS

TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS

4. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“ (toliau – Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

4.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

4.1.1. rezervatinių miškų, pievų, pelkių ir smėlynų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona (KMn), absoliučios apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo pozonė (KMa) ir reguliuojamos apsaugos (KMr) kraštovaizdžio tvarkymo zona su pozonėmis smiltpievėms (KPvr) bei smėlynams (KSr);

4.1.2. rezervatinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – griežtos apsaugos vandenų (KVn) ir griežtos apsaugos pelkių (KPn) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

4.1.3. gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – griežtos apsaugos (KOn) ir reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zonos.

4.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

4.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo miškų (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona su pozonėmis – (M(P)Ek) išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo pelkėms bei atkuriančio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona smėlynams (M(S)Er); taip pat išskiriamos pelkes išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (PEk) bei smėlynus išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (SEk) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

4.2.2. rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona bei jos ekstensyvaus pritaikymo atkuriamų smėlynų pozonė (M(S)Re) ir intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) (MRi) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

4.2.3. apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – bendrojo apsauginio ūkininkavimo (MAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

4.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

4.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona bei pozonė išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo smiltpievėse (ŽEk1);

4.3.2. apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

4.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

4.4.1. rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje išskiriama intensyvaus (formuojančio) (GRi) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona;

4.4.2. apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) ir sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

4.4.3. bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona (GŪe);

4.4.4. rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) zona su subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (be paplūdimių) pozone (NRn1) ir urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) zona;

4.5. gynybinės (karinės) paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – subnatūralios (neurbanizuotos) aplinkos (NHn) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

4.6. vandens ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

4.6.1. ekosistemas saugančių vandenų grupėje – išsaugančio ūkininkavimo (VEk) ir atkuriančio ūkininkavimo (VEr) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

4.6.2. rekreacinių vandenų grupėje – ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo (VRe) ir intensyvaus rekreacinio pritaikymo (VRi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos.

5. Papildomai Tvarkymo plane nustatoma sudėtinė išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo miškų ir ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk-ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje veikla vykdoma atsižvelgiant į žemės sklypo paskirtį: žemės ūkio paskirties sklypuose – pagal ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonos (ŽEk) apsaugos reglamentą; miškų ūkio sklypuose – pagal ekosistemų apsauginių miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonos (MEk) apsaugos reglamentą).

III SKYRIUS

GAMTOS APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

6. Pagrindinės gamtos apsaugos kryptys yra:

6.1. išsaugoti ir atkurti vertingus gamtinius kompleksus bei objektus;

6.2. išsaugoti retų augalų ir gyvūnų rūšis, saugomas Europos bendrijos svarbos buveines, biologinę įvairovę;

6.3. užtikrinti geoekologinės takoskyros funkcionalumą;

6.4. išsaugoti pajūrio kraštovaizdį, atkurti pažeistus kraštovaizdžio fragmentus.

7. Vertingiausi gamtiniai kompleksai saugomi rezervate, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose – Regioninio parko konservacinės paskirties funkcinio prioriteto zonose. Saugant ir atkuriant gamtines vertybes:

7.1. reguliuojama laivyba Karklės talasologiniame draustinyje;

7.2. reguliuojamas plaukiojimas valtimis Kalotės ežere;

7.3. reguliuojamas invazinių augalų ir gyvūnų rūšių plitimas;

7.4. išlaikomos atviros smiltpievės, naudojant gamtotvarkines priemones (savaiminės, sumedėjusios augmenijos šalinimas) bei skatinant ekstensyvų jų naudojimą (ganymą, šienavimą);

7.5. Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės ir rūšių buveinės Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose „Natura 2000“ teritorijose tvarkomos pagal šių teritorijų gamtotvarkos planus, tvarkymo programas, rūšių apsaugos veiksmų planus;

7.6. klifinio kranto ir apsauginio kopagūbrio tvirtinimo darbai vykdomi vadovaujantis galiojančia Pajūrio juostos tvarkymo programa;

7.7. pagal specialų projektą valomas dumblas Kalotės ežere;

7.8. numatoma Rikinės upelio renatūralizacija, gerinanti lašišinių žuvų neršimo sąlygas;

7.9. specialios paskirties transporto priemonėms privažiuoti prie jūros galima tik Tvarkymo plano brėžinyje numatytose ir tam įrengtose vietose;

7.10. skatinama ekstensyvi rekreacija;

7.11. numatytas Regioninio parko, Plocio gamtinio rezervato ribų ženklinimas.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-105, 2024-04-02, paskelbta TAR 2024-04-02, i. k. 2024-06101

8. Regioninis parkas yra pajūrio regioninėje geoekologinėje takoskyroje. Gamtiniams ryšiams geoekologinėje takoskyroje išlaikyti ir sustiprinti:

8.1. plynose agrarinėse teritorijose skatinamas miškų ir želdynų įveisimas, didinantis geoekologinės takoskyros vientisumą bei atliekantis ekologinio kompensavimo vaidmenį;

8.2. ekologinės apsaugos ir gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonose formuojama želdynų sistema – lokalūs gamtinio karkaso elementai;

8.3. skatinamas ekologiškas ūkininkavimas, ekstensyvi žemės ūkio veikla;

8.4. skatinamas hidrologinio režimo, natūralių vandens telkinių krantų, vandentėkmių atkūrimas.

9. Saugant ir atkuriant žemyninį pajūrio kraštovaizdį ir jo gamtinę ekosistemą:

9.1. išlaikomos atviros natūralios pajūrinės pievos;

9.2. skatinamas kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimas draustiniuose ir rekreacinėse teritorijose;

9.3. atvirose agrarinėse teritorijose atkuriami natūralaus kraštovaizdžio elementai, formuojama tradicinė mozaikiška kraštovaizdžio struktūra;

9.4. miškuose palaikoma natūraliam miškui būdinga medynų rūšinė sudėtis ir medynų vertikalioji struktūra;

9.5. žemės ūkio paskirties specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai, kurioje yra elnių aptvaras, rekomenduojama parengti teritorijos apsaugos ir tvarkymo programą, suderintą su Regioninio parko direkcija, pagal kurią būtų įvertinta ir apibūdinta teritorijos ekologinė būklė, kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo problemos ir galimybės, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo tikslai, tvarkymo ir apsaugos priemonės;

9.6. buferinės apsaugos zonoje likviduojami apleisti, ūkinei veiklai nenaudojami gamybiniai kompleksai ar jų dalys.

10. Gamtos pažinimui bei gamtamoksliniam švietimui skirta gamtos vertybių reprezentavimo sistema:

10.1. Olandų kepurės skardis (geologinis gamtos paveldo objektas);

10.2. smiltpievės ekosistemos pažinimo vieta;

10.3. užmirkusio miško ekosistemos pažinimo vieta;

10.4. pelkės ekosistemos pažinimo vieta;

10.5. Nemirsetos botaninis pažintinis takas;

10.6. pažintinis takas „Litorina”.

11. Skatinant gamtos pažinimą, numatytas apžvalgos bokštų ir gyvosios gamtos stebėjimo aikštelių įrengimas, leidžiamas praėjimas Plocio gamtinio rezervato litoraline dalimi.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-105, 2024-04-02, paskelbta TAR 2024-04-02, i. k. 2024-06101

IV SKYRIUS

KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

12. Regioninio parko kultūros paveldo apsauga vykdoma vadovaujantis šiomis nuostatomis:

12.1. išsaugoti vertingąsias savybes autentiškoje aplinkoje ar autentiško pavidalo, užtikrinti kultūrinių raiškų ir tradicijų perdavimą ateinančioms kartoms;

12.2. atkurti sunykusius vertybių elementus ar savybes, atgaivinti istorines tradicijas;

12.3. vykdyti taikomąsias mokslinių tyrimų ir tvarkybos programas, sukurti optimalias sąlygas pažinti vertybes moksliniais, visuomenės ir kultūrinio turizmo tikslais;

12.4. integruoti kultūros paveldą į visuomenės gyvenimą – naudoti ar pritaikyti viešajai paskirčiai, kultūriniam ir pažintiniam turizmui;

12.5. stiprinti kultūros ir gamtos paveldo apsaugos integralumą, pirmenybę teikiant kultūros paveldo objektų autentiškumo apsaugai ir palaikymui.

13. Kultūros paveldo objektų apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas bei poįstatyminiai aktai.

14. Regioninio parko kultūros paveldo vertybių saugojimo būdai:

14.1. išsaugojimas vietoje (pagrindinis kultūros paveldo vertybių apsaugos būdas);

14.2. jei nėra galimybės išsaugoti vietoje – perkėlimas į muziejus;

14.3. fiksavimas dokumentuose.

15. Kultūros paveldo vertybių tvarkymo būdai: tyrimas, remontavimas, avarijų grėsmių šalinimas, konservavimas, restauravimas, atkūrimas, pritaikymas.

16. Tvarkymo būdai ar jų deriniai parenkami taip, kad būtų maksimaliai išsaugotas autentiškumas ir apskaitos dokumentuose nurodytos vertingosios savybės. Tvarkymo būdai nustatomi objektų paveldotvarkos projektuose.

17. Anksčiau nustatytos ir Kultūros vertybių registre pažymėtos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonos Tvarkymo planu nėra keičiamos.

18. Prioritetinės kultūros paveldo vertybių apsaugos ir pritaikymo priemonės:

18.1. didinama Regioninio parko teritorijos kultūrinė vertė atkuriant Karklininkų kaimo evangelikų liuteronų bažnyčią, restauruojant Nemirsetos laivų gelbėjimo stotį, Kalotės kaimo mokyklą, Karklininkų kaimo pradinės mokyklos pastatų kompleksą, pritaikant kultūros paveldo objektus lankymui ir pažinimui;

18.2. kultūros vertybių tvarkymas ir pritaikymas pažintiniam eksponavimui, tvarkant aplinką, gerinant privažiavimus prie jų, sukuriant vieningą vizualinės informacijos sistemą, integruojant į turistinių trasų tinklą. Prioritetas teikiamas kultūros paveldo objektams: Karklės (Kukuliškių) baterijai, Nemirsetos laivų gelbėjimo stočiai, Kalotės ir Karklininkų kaimų mokykloms.

19. Saugant, tvarkant ir pritaikant kultūros paveldą:

19.1. siūloma parengti Regioninio parko kultūros paveldo objektų paveldotvarkos projektus, numatančius jų tvarkymo priemones ir pritaikymo galimybes;

19.2. siūloma suformuoti Kukuliškių (Karklės) baterijos žemės sklypą;

19.3. siūloma suformuoti Kalotės kaimo mokyklos žemės sklypą, kooperuoti savininkų lėšas kultūros paveldo objekto tvarkymui;

19.4. siūloma senojo pašto trakto trasą pritaikyti pažintiniam pėsčiųjų ir dviračių turizmui.

20. Buferinės apsaugos zonoje esanti kultūros paveldo vertybė – Nemirsetos kurhauzas –turi būti restauruojamas, pritaikomas lankymui ir įtraukiamas į Regioninio parko pažintinius maršrutus.

V SKYRIUS

REKREACINĖS PLĖTROS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

21. Rekreacinės plėtros kryptys:

21.1. rekreacinė infrastruktūra kuriama reguliuojant rekreacinių ir gamtinių išteklių naudojimą;

21.2. pažintinis turizmas vystomas pritaikant lankymui Regioniniame parke esančias gamtos ir kultūros paveldo vertybes;

21.3. poilsiavimas vystomas plėtojant esamas bei įrengiant naujas poilsio vietas, rekreacinės infrastruktūros objektus Tvarkymo plano brėžinyje numatytose vietose;

21.4. vietos gyventojai skatinami puoselėti etnokultūrą, tradicinę kaimo gyvenseną, imtis rekreacijos verslo, pvz., nuomoti patalpas regioninio parko lankytojams, kurti kulinarinio paveldo maitinimo įstaigas.

22. Rekreacinis naudojimas vystomas laikantis šių nuostatų:

22.1. rekreacinė infrastruktūra ir poilsio objektai kuriami esamose urbanistinės infrastruktūros vietose arba Tvarkymo plano brėžinyje numatytose vietose, saugant gamtinį kraštovaizdį;

22.2. formuojama turistinių trasų (takų) sistema su reikalinga infrastruktūra, kurią sudaro įvairaus dydžio žiediniai bei tranzitiniai maršrutai į svarbiausius regioninio parko rekreacinius centrus (Karklę, Nemirsetą, Kalotę), įtraukiant lankytinus regioninio parko objektus;

22.3. prioritetas teikiamas pėsčiųjų ir dviračių turizmo vystymui ir propagavimui;

22.4. turizmo trasoms pritaikomi esami bendro naudojimo automobilių keliai, miško bei lauko keliai;

22.5. skatinamas Karklės kaimo senųjų kelių struktūros atsikūrimas, neužtveriant praėjimų link jūros;

22.6. rengiant techninius projektus galima turistinių trasų išdėstymo korektūra;

22.7. rekreacinės infrastruktūros plėtrai gyvenvietėse skatinama kultūros paveldo pastatų restauracija ir pritaikymas visuomeniniam rekreaciniam naudojimui;

22.8. skatinamas žirginis turizmas Šaipių kraštovaizdžio draustinyje bei Nemirsetoje, vietovėje pažymint žirginio turizmo trasas, įrengiant specializuotas žirgų išjojimo į paplūdimį vietas Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose. Jodinėjimo trasų susikirtimo su pėsčiųjų-dviračių trasomis vietose įrengiama informacinė infrastruktūra;

22.9. kuriama vieningo architektūrinio stiliaus kempingų, poilsiaviečių ir sustojimo bei apžvalgos aikštelių sistema dviračių bei pėsčiųjų sistemai aptarnauti.

23. Regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros priemonės:

23.1. vystant turizmą automobiliais:

23.1.1. kuriama infrastruktūra prie regioninį parką kertančių svarbiausių autoturizmo trasų „Gintaro kelias“, „Kuršių kelias“, „Lietuvos kultūros-istorijos vėrinys“, Lietuvos kurortų kelias“;

23.1.2. gerinama kelių būklė autoturizmo trasose, įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, atokvėpio vietos prie lankytinų objektų;

23.2. vystant dviračių ir pėsčiųjų turizmą:

23.2.1. kuriama infrastruktūra prie regioninį parką kertančių svarbiausių tarptautinių dviračių maršrutų Eurovelo10, Eurovelo13, Europos dviračių trasos „R1“, „Baltijos Gintaro kelias“ ir nacionalinių dviračių trasų „Gintarinis pajūris“, „Kuršių kelias“, Pajūrio dviračių trasa;

23.2.2. gerinamos esamų dviračių ir pėsčiųjų takų dangos, palaikoma gera jų būklė, įrengiama trūkstama infrastruktūra;

23.2.3. naudojamos įrengtos turistinės trasos (keliai) ir pritaikomi esami bendro naudojimo automobilių keliai, miško bei lauko keliai, Eurovelo10 tranzitinė dviračių turizmo trasa;

23.2.4. formuojama dviračių bei pėsčiųjų trasų (takų) sistema – rengiami trasų (takų) projektai Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtiems maršrutams ir takų atkarpoms, gerinama sunkiai praeinamų vietų danga, įrengiami informaciniai ženklai ir kita infrastruktūra, tinkamai tvarkoma trasų (takų) aplinka;

23.2.5. įrengiama dviračių turizmo trasa nuo Girulių link Kalotės (jungtis nuo esamos Eurovelo10 dviračių trasos) pro planuojamas atokvėpio vietas ir stovyklavietę šalia Kalotės ežero, Kalotės kaimo centrą, link vietinės reikšmės kelio Nr. 2245;

23.2.6. įrengiamas pėsčiųjų - dviračių takas iš centrinės Karklės dalies link Zeigių esamu keliu, įjungiant į regioninio parko rekreacinę infrastruktūrą buferinėje apsaugos zonoje esančias gyvenvietes;

23.2.7. įrengiamos naujos gamtos pažinimo vietos su edukaciniais takais, informaciniais stendais, reprezentuojančiais regioniniam parkui būdingas ekosistemas;

23.3. vystant vandens turizmą siūloma įrengti mažųjų laivų prieplauką Karklės rekreacinio prioriteto zonoje ir organizuoti ekskursijas laivu po Baltijos jūrą, skatinti mėgėjišką žūklę; įrengti visą reikalingą infrastruktūrą prieplaukai aptarnauti ir pasiekti. Siekti, kad prieplaukos infrastruktūra derėtų pajūrio kraštovaizdyje bei vykdyti nuolatinę prieplaukos priežiūrą;

23.4. Tvarkymo plano brėžinyje numatytose vietose prie Kalotės ežero atnaujinama ir sukuriama rekreacinė infrastruktūra, įrengiant 2 atokvėpio aikšteles (paprasta ir pritaikyta žvejams) ir stovyklavietę;

23.5. Tvarkymo plano brėžinyje numatytose vietose įrengiami 3 paplūdimiai ir 1 rekonstruojamas nuo Kukuliškių iki šiaurinės Karklės kaimo dalies;

23.6. Tvarkymo planu numatoma vieta telekomunikacijų-apžvalgos bokšto su apžvalgos aikštele apie 30 m aukštyje, šiaurinėje Karklės dalyje, statybai;

23.7. Tvarkymo plano brėžinyje pažymimos maitinimo įstaigos ir viešbučio kūrimo galimybė atstatomame malūne;

23.8. Tvarkymo plano brėžinyje numatytose vietose siūlomas apžvalgos bokštų iki 15 m aukščio įrengimas;

23.9. apžvalgos bokštai turi derėti su pajūrio kraštovaizdžiu ir agresyviai neįtakoti panoramų. Bokštų konstrukcijos turėtų būti ažūrinės ir, jei yra galimybė, jie įrengiami iš natūralių pajūrio kraštui būdingų medžiagų ar imituojančių jas;

23.10. Karklės rekreacinio prioriteto funkcinėje zonoje esantys miškai, nepatenkantys į miškų ūkio žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonas, tvarkomi pagal intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) (MRi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos apsaugos reglamentą.

VI SKYRIUS

GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ, UŽSTATYTŲ TERITORIJŲ BEI INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

24. Regioninio parko teritorijoje palaikomas istoriškai susiformavęs užstatymas, gyvenamųjų vietovių išdėstymas, kuriama kompaktiškai užstatytų, urbanistinių teritorijų sistema, kurioje saugoma ar atkuriama pajūrio gyvenviečių urbanistinė struktūra, puoselėjama tradicinė architektūra.

25. Gyvenamojo prioriteto funkcinėse zonose žemės sklypus leidžiama dalinti ne mažesnėmis kaip 0,2 ha dalimis.

26. Naujų sodybų kūrimas galimas:

26.1. gyvenamosios paskirties prioriteto funkcinių zonų sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe), sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) ir ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zonose;

26.2. buvusių sodybų vietose;

26.3. ekologinės apsaugos prioriteto funkcinės zonos bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) kraštovaizdžio tvarkymo zonose:

26.3.1. vienkieminių sodybų kūrimas galimas žemės sklypuose, kurių plotas ne mažesnis kaip 7 ha, sodybos vietą siejant su esamu užstatymu gretimuose sklypuose ar numatomu užstatymu. Galimas žemės sklypų stambinimas keičiant gretimų sklypų ribas;

26.3.2. kuriant sodybą, ne mažiau 20 % žemės sklypo ploto skiriama želdynams.

27. Karklės etnokultūriniame draustinyje veikla vykdoma atsižvelgiant į suformuoto žemės sklypo paskirtį ir patvirtintus detaliuosius planus: kitos paskirties žemės sklypuose – pagal sugriežtinto vizualinio reguliavimo gyvenamosios paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonos (GAi) apsaugos reglamentą; žemės ūkio paskirties sklypuose – pagal apsauginių agrarinių teritorijų bendrojo apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonos (ŽAs) apsaugos reglamentą; miškų ūkio paskirties sklypuose – pagal apsauginių miškų specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonos (MAs) apsaugos reglamentą; kultūros paveldo objektų teritorijose – pagal kultūros paveldo objektų teritorijų reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonos (KOr) apsaugos reglamentą.

28. Regioniniame parke esančios ir atstatomos sodybos, nepatenkančios į gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonas, tvarkomos pagal sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentą.

29. Sodybos vieta žemės sklype gali būti keičiama dėl aukšto gruntinio vandens lygio, neracionalaus inžinerinių tinklų išsidėstymo.

30. Statybų plėtrai Ekologinės apsaugos prioriteto funkcinėje zonoje itin smulkių žemės sklypų arealuose siūloma rengti atskirus specialiuosius planus. Specialiųjų planų teritorijos parodytos Tvarkymo plano brėžinyje sutartiniu ženklu. Šiose teritorijose esančiuose žemės sklypuose, kurių plotas ne mažesnis kaip 7 ha, vienkieminių sodybų kūrimas galimas vadovaujantis šių aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 26.3.1 punktu.

31. Draudžiama statyti sublokuotus gyvenamuosius namus, gyvenamuosius namus blokuoti su priklausiniais, išskyrus jų statybą kitos (gyvenamosios) paskirties funkcinio prioriteto zonose.

32. Plėtojant gyvenamąsias vietoves:

32.1. laikomasi šiam kraštui būdingo žemės sklypo planavimo, statinių išdėstymo, tradicinės architektūros, spalvų, medžiagų ir detalių;

32.2. viename žemės sklype gali būti statomas vienas gyvenamasis namas su priklausiniais;

33. Regioninio parko kelių tvarkymo tikslas – išsaugoti esamą kelių tinklą, gerinti jų dangas. Vidaus ūkinių bei privažiuojamųjų kelių nustatymo, tikslinimo ir statybos klausimai sprendžiami rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus bei specialiuosius planus.

34. Tvarkymo planu numatoma:

34.1. įrengti viešo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelę Kalotėje;

34.2. techniniu kelio Nr. 2217 rekonstrukcijos projektu išplatinus vieną kelio pusę, leisti automobilių statymą atkarpoje nuo Kukuliškių kaimo iki Olandų kepurės skardžio;

34.3. atkurti senąją Karklės kaimo takų struktūrą;

34.4. rekonstruoti pažymėtas dviračių tako atkarpas Šaipių kraštovaizdžio draustinyje bei Kukuliškių kaime, sudarant galimybę automobilių transportui privažiuoti prie esamų viešos paskirties objektų, esamų ar atkuriamų sodybų.

35. Svarbiausios smulkiųjų kraštovaizdžio elementų (tvorų, reklamos, inžinerinių įrenginių) statybos nuostatos:

35.1. draudžiama užtverti rekreacines teritorijas – apžvalgos aikšteles, privažiavimo kelius ar priėjimus prie jų, turistines trasas (takus) ir kelius, vaizdingas kraštovaizdžio erdves;

35.2. laikomasi istoriškai susiklosčiusių aptvėrimo tradicijų – tvoromis gali būti aptvertos sodybos, visuomeninių įstaigų ir specialių įrenginių sklypai, laukuose gali būti aptveriamos ganyklos, pasėliai, sodai, kt. Tvoros statomos iš natūralių medžiagų – medžio ir kitų tradicinių statybinių medžiagų, būdingų šiam regionui.

VII SKYRIUS

REGIONINIO PARKO BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS REGLAMENTAS

36. Regioninio parko buferinės apsaugos zonos tikslas – užtikrinti ekologinės sistemos stabilumą, išvengti neigiamo ūkinės veiklos poveikio paviršiniams ir požeminiams vandenims, nedidinti vizualinės (regimosios) kraštovaizdžio taršos.

37. Skatinamas ekologinis ūkininkavimas.

38. Naujos statybos galimos bendruosiuose planuose numatytose teritorijose, detaliaisiais planais nustačius pastatų aukštį, užstatymo plotą bei tankį.

39. Išlaikomos atviros erdvės, kraštovaizdžio elementai, susiformavę vizualiniai ryšiai, naudojamos tradicinės arba joms artimos estetine kokybe bei spalvine gama statybinės medžiagos ir apdaila.

40. Draudžiama statyti naujus pavojingų atliekų saugojimo, rūšiavimo bei perdirbimo ir pramoninės paskirties pastatus bei gamybinius ir garažų kompleksus, statyti daugiabučius gyvenamuosius pastatus ir aukštybinius statinius.

41. Vizualinės apsaugos aspektu svarbiausias dėmesys skiriamas statyboms reguliuoti. Rekomenduojamas dviejų tipų užstatymas: vienkieminiai ir kupetiniai kaimai. Vienkiemiai kuriami ūkininkų ūkiuose, kupetiniai kaimai formuojami esamų kaimų vietose, centralizuotai įrengiant inžinerinius tinklus. Bendras užstatymo plotas vienkiemiuose negali viršyti daugiau nei 2% ūkio ploto, kupetiniuose kaimuose – nuo 2,5% iki 5,0%. Naujus statinius rekomenduojama neutralizuoti želdinių grupėmis prie sodybų ir apsauginiais kelių želdiniais. Žemės ūkio naudmenose turėtų dominuoti pievos ir ganyklos.

42. Neigiamas esamų gamybinių pastatų vizualinis poveikis aplinkai mažinamas želdiniais, statiniai, nederantys kraštovaizdyje, demontuojami, rekonstruojami, konvertuojami.

__________________

Priedų pakeitimai:

Pajurio_RP_sprendiniai_tvarkymas

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-105, 2024-04-02, paskelbta TAR 2024-04-02, i. k. 2024-06101

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-105, 2024-04-02, paskelbta TAR 2024-04-02, i. k. 2024-06101

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. D1-623 „Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo