derinimui_Atliekų surinkimo_Regioninės_pažangos_priemonės

Suvestinė redakcija nuo 2024-08-30

Įsakymas paskelbtas: TAR 2023-09-22, i. k. 2023-18586

HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL REGIONINĖS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 02-001-06-10-01(RE) „SKATINTI RŪŠIUOJAMĄJĮ ATLIEKŲ SURINKIMĄ“ FINANSAVIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO

2023 m. rugsėjo 22 d. Nr. D1-323

Vilnius

Įgyvendindamas 2022–2030 metų Regionų plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl 2022–2030 metų Regionų plėtros programos patvirtinimo“ ir 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos patvirtinimo“, pažangos priemonę Nr. 02-001-06-10-01 (RE), vykdydamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 105 punktą,

t v i r t i n u Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-01(RE) „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“ finansavimo gaires (pridedama).

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. D1-323

REGIONINĖS PAŽANGOS PRIEMONĖS

NR. 02-001-06-10-01(RE) „SKATINTI RŪŠIUOJAMĄJĮ ATLIEKŲ SURINKIMĄ“

FINANSAVIMO GAIRĖS

I SKYRIUS

INFORMACIJA APIE REGIONINĘ PAŽANGOS PRIEMONĘ

Regioninė pažangos priemonė

2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) pažangos uždavinio kodas

Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas

Regioninei pažangos priemonei įgyvendinti skiriamos lėšos (tūkst. Eur)

Regioninės pažangos priemonės finansavimo šaltinis

Išankstinės sąlygos

NPP poveikio rodiklis

(matavimo vienetai)

Pradinė rodiklio reikšmė (metai)

Siektina rodiklio reikšmė (2025 m.)

Siektina rodiklio reikšmė (2030 m.)

02-001-06-10-01 (RE)

Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą

6.10

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

36 705,9

Iš jų:

31 200,0 Eur

2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų lėšos (toliau – ES lėšos)

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa (toliau – Investicijų programa)

Veiklų atitiktis patvirtintiems regioniniams ir (ar) savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planams, parengtiems Valstybiniam atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. planui įgyvendinti.

Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis (proc.)

21,5

(2019)

Paruoštų pakartotinai naudoti ir perdirbtų komunalinių atliekų dalis (proc.)

49,73

(2019)

II SKYRIUS

PAGRINDINĖ 2021–2027 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ PROGRAMOS INFORMACIJA

Prioritetas

Uždavinys

Fondas

Pagal uždavinį skiriama Europos Sąjungos finansavimo suma

Skiriamo nacionalinio bendrojo finansavimo suma

Intervencinės priemonės kodas

Pagrindinės teritorinės srities kodas

„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai

Ekonominės veiklos kodas

Lyčių lygybės matmens kodas

2. Žalesnė Lietuva

2.6. Skatinti perėjimą prie žiedinės ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos

Sanglaudos fondas

31 200 000

067 – Namų ūkių atliekų tvarkymas: prevencijos, mažinimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo priemonės.

02 – Miestai, miesteliai ir priemiesčiai

08 – Kitų rūšių tikslinės teritorijos

33 – Nesiorientuojant į teritoriškumą

13 – Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas ir valymas

03 – Neutralumas lyties požiūriu.

Pastaba. Skelbiant kvietimus teikti projektų įgyvendinimo planus ir prisiimant įsipareigojimus pagal sudarytas regionų projektų finansavimo sutartis Europos Sąjungos fondų lėšų sumą, nurodytą šios lentelės ketvirtoje skiltyje, galima viršyti tiek, kad bendra regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-01(RE) „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“ viršijama Europos Sąjungos fondų lėšų suma atitiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 612 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ Lietuvai skirtų lėšų paskirstymo“ 2.3 papunkčio nuostatas.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. D1-286, 2024-08-29, paskelbta TAR 2024-08-29, i. k. 2024-15000

III SKYRIUS

FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

1. Taikomi teisės aktai

Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi rengiant regionų plėtros planų pažangos priemones, rengiant, teikiant ir vertinant projektų įgyvendinimo planus (toliau – PĮP), priimant sprendimus dėl projektų finansavimo, sudarant projektų sutartis ir įgyvendinant projektus pagal regioninės pažangos priemonės 02-001-06-10-01(RE) „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“ finansavimo gaires (toliau – Gairės):

1.1. Bendrieji:

1.1.1. 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ (toliau – NPP);

1.1.2. 2022–2030 metų Regionų plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl 2022–2030 metų Regionų plėtros programos patvirtinimo“;

1.1.3. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“;

1.1.4. 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa, patvirtinta 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022) 5742 (toliau – Investicijų programa);

1.1.5. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2021/1058);

1.1.6. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (toliau – Reglamentas (ES) 2021/1060).

1.2. Specialieji:

1.2.1. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas;

1.2.2. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas;

1.2.3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas;

1.2.4. Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plano patvirtinimo“;

1.2.5. Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“;

1.2.6. Minimalūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“.

2. Reikalavimai projektams, finansuojamiems pagal regioninę pažangos priemonę

2.1. Projektai turi būti įgyvendinami Lietuvos Respublikoje.

2.2. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis sudaro iki 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

2.3. Kiekvienas projektas turi atitikti:

2.3.1. projekto bendruosius atrankos kriterijus, nustatytus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede;

2.3.2. Investicijų programos 2 prioriteto „Žalesnė Lietuva“ 2.6 konkretų uždavinį „Skatinti perėjimą prie žiedinės ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos“. Laikoma, kad projektas atitinka šį kriterijų, jeigu projektas padeda įgyvendinti NPP 6 tikslo „Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“ 6.10 uždavinį „Mažinti susidarančių atliekų kiekį ir efektyviai jas tvarkyti“ .

2.4. Įgyvendinant projektą turi būti siekiama Gairėse nustatytų stebėsenos rodiklių, kurių aprašymo kortelės pateikiamos Gairių 2 priede.

2.5. Kiekvienas projektas, vykdantis Gairių 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytą bent vieną iš 1, 2, 3, 4 ar 5 veiklų, privalo įgyvendinti Gairių 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytą 6 veiklą.

2.6. Įgyvendinant kiekvieną projektą turi būti siekiama visų Gairių 2 punkto 2.1 lentelėje išvardytų P.B.2.0107, R.B.2.2103 ir P.S.2.1015 rodiklių.

2.6¹. Projekto veiklos turi būti įgyvendintos iki 2028 m. lapkričio 30 d.

2.7. Su PĮP administruojančiajai institucijai turi būti pateikta:

2.7.1. išankstinių sąlygų įgyvendinimą patvirtinanti informacija – patvirtintas regioninis ir (ar) savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planas Valstybiniam atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. planui įgyvendinti;

2.7.2. investicijų projektas su investicijų skaičiuokle (jei taikoma pagal Strateginio valdymo metodikos 140.5 papunktį), parengtas pagal Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodiką, patvirtintą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337, kuri paskelbta interneto svetainės www.cpva.lt skiltyje „Plėtros programų portfelio metodinės pagalbos centras / Dokumentai / Investicijų projektų rengimo metodika“;

2.7.3. projekto išlaidų pagrįstumą patvirtinantys dokumentai (sudarytų sutarčių kopijos, komerciniai pasiūlymai, rinkoje esančių kainų nuorodos (pavyzdžiui, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje), jeigu išlaidos grindžiamos tiekėjų pasiūlymais, – paklausimai tiekėjams);

2.7.4. dokumentai, pagrindžiantys, kad pareiškėjas ir (ar) partneris bus pajėgūs padengti tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurių nepadengia projektui skiriamas finansavimas ir netinkamas finansuoti išlaidas (juridinio asmens valdymo organo, kompetentingo priimti atitinkamą sprendimą, sprendimą, banko sprendimą suteikti paskolą, savivaldybės tarybos sprendimą ar analogišką dokumentą);

2.7.5. dokumentai, parengti pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1 priedo 1–3 prieduose nustatytas formas (jei taikoma);

2.7.6. kvietime teikti PĮP įrašyti dokumentai (jei taikoma);

2.7.7. dokumentą, pagrindžiantį, kad pareiškėjas pradėjo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras (jei pareiškėjui priklauso žemės sklypas (-ai) nuosavybės, nuomos ar panaudos teise PĮP pateikimo metu) arba pagrindimą, kodėl minėtos procedūros netaikomos; pateikti informaciją apie projektui taikomus aplinkosauginius reikalavimus pagal PĮP 3 priede pateiktą pavyzdį.

2.8. Informavimas apie projektą ir komunikavimas atliekami vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis.

2.9. Jeigu projektas įgyvendinamas su partneriu, partnerystė projekte turi būti pagrįsta, teikti naudą ir prisidėti prie projekto tikslo įgyvendinimo; rekomenduojama, kad partnerystės sutartis būtų sudaryta prieš teikiant PĮP. Partnerystės sutartį pasirašo projekto vykdytojas ir projekto partneris. Partnerystės sutartyje turi būti aiškiai išdėstyti šalių įsipareigojimai ir teisės dėl projekto (kiekvienos šalies finansinis ir dalykinis indėlis, kokią veiklą vykdys kiekviena šalis, teisės į bendrai sukurtą ar įgytą turtą laikantis finansinės apskaitos principų, projekto rezultatai), šalių atsakomybė, įsipareigojimai laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių.

2.10. Atlikdami pirkimus, pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“ (toliau – Nutarimas), išskyrus Nutarime numatytas išimtis, turi taikyti žaliųjų pirkimų reikalavimus pagal Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2.11. Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo projekto sutarties pasirašymo dienos (jei pareiškėjui priklauso žemės sklypas (-ai) nuosavybės, nuomos ar panaudos teise PĮP pateikimo metu) arba ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo projekto sutarties pasirašymo dienos (jei pareiškėjui nepriklauso žemės sklypas (-ai) nuosavybės, nuomos ar panaudos teise PĮP pateikimo metu), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, pareiškėjas turi atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimą ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir pateikti administruojančiajai institucijai atsakingos institucijos priimtą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą ar sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (jeigu taikoma).

2.12. Pasibaigus projekto finansavimui, penkerius metus turi būti užtikrintas investicijų tęstinumas laikantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 246 punkte nustatytų reikalavimų.

2.13. Kai projektu prisidedama prie funkcinės zonos strategijos ar miesto tvarios plėtros strategijos įgyvendinimo, turi būti įgyvendinti šie reikalavimai:

2.13.1. projektu įgyvendinamas (-i) miesto tvarios plėtros strategijoje ar funkcinės zonos strategijoje numatytas (-i) investicinis (-iai) veiksmas (-ai); 

2.13.2. sudarytos sąlygos savivaldybėms bendrai naudoti viešąją infrastruktūrą ir (ar) bendrai teikti viešąsias paslaugas, kurias numatoma sukurti ar modernizuoti įgyvendinant projektą, t. y. įgyvendintas neinvesticinis veiksmas, susijęs su strategijos investiciniu veiksmu, kuriam įgyvendinti skirtas projektas (taikoma tik projektams, kuriais prisidedama prie funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo); 

2.13.3. pareiškėjas regioniniame plėtros plane administruojančiajai institucijai teikiamame projekto įgyvendinimo plane pateikia nuorodą (-as) į internete paskelbtą (-us) miesto tvarios plėtros strategiją ar funkcinės zonos strategiją, prie kurios įgyvendinimo prisideda projektas, ir į susitarimą dėl strategijos įgyvendinimo (kai tokį reikia sudaryti vadovaujantis Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo reikalavimais).

2.1. Finansuojamos veiklos ir siekiami stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Finansuojamos veiklos	Tikslinės grupės
1.	Konteinerių aikštelių įrengimas ir (arba) rekonstrukcija (išplėtimas) komunalinėms biologinėms, tekstilės, pavojingosioms atliekoms surinkti ir šių atliekų surinkimo priemonių (įskaitant maisto (virtuvės) atliekoms surinkti skirtus konteinerius, virtuvinius kibirėlius, maistinio aliejaus talpas, tekstilės, pavojingųjų atliekų surinkimo konteinerius) pirkimas. Konteinerių aikštelių rekonstrukcija (išplėtimas) suprantama kaip aikštelės didinimas pritaikant ją buityje susidarančioms maisto (virtuvės), tekstilės, pavojingoms atliekoms surinkti skirtiems konteineriams pastatyti. Nefinansuojama mišrių komunalinių atliekų, pakuočių ir apmokestinamųjų gaminių atliekų, kuriems taikomas gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas, konteinerių aikštelių įrengimas, atnaujinimas, plėtra ir atliekoms surinkti specializuoto transporto pirkimas. Konteineriai tekstilės atliekoms surinkti gali būti perkami ir pastatomi esančioje konteinerių aikštelėje, jos nerekonstruojant ir (ar) neišplečiant. Šie konteineriai gali būti statomi ir individualių namų kvartaluose ar žmonių gausiai lankomose vietose (pvz., prie prekybos centrų ir pan.). Konteineriai žaliosioms atliekoms surinkti gali būti perkami ir pastatomi tik įrengus ir (arba) rekonstruojant (išplečiant) konteinerių aikšteles prie kapinių ir sodų bendrijose.	Gyventojai, savivaldybės, atliekų tvarkytojai (įmonės).
2.	Komunalinių biologinių, tekstilės, pavojingųjų atliekų surinkimo priemonių (įskaitant maisto (virtuvės) atliekoms surinkti skirtus konteinerius, virtuvinius kibirėlius, maistinio aliejaus talpas, tekstilės atliekų surinkimo konteinerius, pavojingųjų atliekų surinkimo konteinerius ir dėžes-kibirėlius) pirkimas individualioms valdoms. Nefinansuojamas žaliųjų ir maisto (virtuvės) atliekų kompostavimo priemonių pirkimas.	Gyventojai, savivaldybės, atliekų tvarkytojai (įmonės).
3.	Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas atliekoms priimti ir laikinai laikyti skirtų įrenginių, įrangos, atliekų surinkimo konteinerių pirkimas.	Gyventojai, savivaldybės, atliekų tvarkytojai (įmonės).
4.	Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių atnaujinimas komunalinių biologinių, tekstilės, pavojingųjų atliekų surinkimo priemonėmis.	Gyventojai, savivaldybės, atliekų tvarkytojai (įmonės).
5.	Atliekų, tinkamų paruošti pakartotinai naudoti, surinkimo ir paruošimo pakartotinai naudoti infrastruktūros sukūrimas ir (ar) atnaujinimas. Infrastruktūra – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ar kitų vietų įrengimas ir (ar) atnaujinimas arba konteinerių ar kitų surinkimo priemonių pastatymas.	Gyventojai, savivaldybės, atliekų tvarkytojai (įmonės).
6.	Visuomenės, regiono ir (ar) savivaldybės gyventojų informavimas skatinant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą.	Gyventojai

Rodiklio pavadinimas	Rodiklio kodas (-ai)	Matavimo vienetai	Siektina reikšmė	Veiklų, kurias vykdant turi būti siekiama rodiklio, numeriai
Investicijos į rūšiuojamojo atliekų surinkimo įrenginius	RCO107 P.B.2.0107	Eurai	34 352 941	Gairių 2 punkto 2.1 lentelėje išvardytos 1–5 veiklos
Surinktos atskirai išrūšiuotos atliekos	RCR103 R.B.2.2103	Tonos per metus	38 527	Gairių 2 punkto 2.1 lentelėje išvardytos 1–5 veiklos
Įgyvendintos viešinimo kampanijos atliekų prevencijos ir tvarkymo temomis	P.S.2.1015	skaičius	10	Gairių 2 punkto 2.1 lentelėje įrašyta 6 veikla
Gyventojai, kuriems taikomi projektai, vykdomi pagal integruotas teritorinio vystymo programas	P.S.2.1037	Asmenys	251 132	Prie rodiklio prisidedama vykdant 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytas 1–5 veiklas. Šio rodiklio siekiama Investicijų programos 2.6 uždavinio lygiu. Regionų plėtros planų pažangos priemonių aprašuose prisidėjimas prie šio rodiklio neplanuojamas.
Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama	P.S.2.1038	Indėlis į strategijas	2	Prie rodiklio prisidedama vykdant 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytas 1–5 veiklas. Šio rodiklio siekiama Investicijų programos 2.6 uždavinio lygiu. Regionų plėtros planų pažangos priemonių aprašuose prisidėjimas prie šio rodiklio neplanuojamas.

Rodiklių aprašymai pateikti Gairių 2 priede ir skelbiami Aplinkos ministerijos interneto tinklalapio (https://am.lrv.lt/lt/administracine-informacija/planavimo-dokumentai) skiltyje „Pažangos priemonės“.

3. Horizontaliųjų principų laikymosi reikalavimai

3.1. Projektuose negali būti numatyta:

3.1.1. apribojimų, kurie darytų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, seksualinės orientacijos, kalbos, etninės priklausomybės ar kitais pagrindais principo įgyvendinimui;

3.1.2. veiksmų, kurie darytų neigiamą poveikį horizontalaus darnaus vystymosi principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimui;

3.1.3. veiksmų, kurie darytų neigiamą poveikį inovatyvumo principo įgyvendinimui.

3.2. Projektuose turi būti užtikrinama, kad vykdant projektų veiklas būtų padedama įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi vienuoliktojo tikslo – „pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs“ 11.6 uždavinio – iki 2030 metų sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai, ypatingą dėmesį skiriant oro kokybei bei komunalinių ir kitų atliekų tvarkymui ir dvyliktojo tikslo – „užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius“ 12.5 uždavinį – iki 2030 metų labai sumažinti atliekų susidarymą taikant prevenciją, mažinimą, perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą.

3.3. Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašas pateikiamas Gairių 1 priede.

3.1. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) laikymosi reikalavimai

Vykdant priemonės veiklas, turi būti laikomasi pagrindinių Chartijos teisių: orumo; privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.

Įgyvendinant projektų veiklas negali būti pažeista Chartijoje įtvirtinta teisė į nuosavybę (žemę, kilnojamąjį turtą, materialųjį ir nematerialųjį turtą).

Priemonės veiklos atitinka Chartiją pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą.

4. Reikalavimai valstybės pagalbai

4.1. Pagal Gaires valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje, ir de minimis pagalba, kuri atitinka 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai nuostatas, neteikiama.

4.2. Pagal Gaires valstybės pagalba, kuri atitinka 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka, taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius su visais pakeitimais, neteikiama.

IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

5. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai

5.1. Išlaidos turi atitikti Sanglaudos fondo finansavimo sritį, nustatytą Reglamento (ES) 2021/1058 6 straipsnio 1 dalies a) punkte, ir 7 straipsnio 1 dalyje išvardytas netinkamų finansuoti išlaidų nuostatas, Reglamento (ES) 2021/1060 63 straipsnyje nurodytas tinkamas finansuoti ir 64 straipsnyje nurodytas netinkamas finansuoti išlaidas.

5.2. Išlaidos turi atitikti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VII skyriuje nustatytus reikalavimus, taikomus iš Investicijų programos lėšų finansuojamiems projektams.

5.3. Išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2029 m. spalio 1 d., su sąlyga, kad visos projekto veiklos nebaigtos iki pareiškėjui pateikiant PĮP.

5.4. Konteinerių aikštelių projektavimo ir įrengimo išlaidos, jei aikštelėje įrengiami kitoms buityje susidarančioms atliekoms surinkti konteineriai kurie nefinansuojami pagal Gaires, tinkamos apmokėti pro rata principu, t. y. tinkama finansuoti išlaidų dalis, skirta įrengti konteinerių aikštelę atliekoms, išvardytoms Gairių 2.1 lentelės 1 veikloje.

5.5. Finansuojant projektus, kryžminis finansavimas netaikomas.

5.6. Pareiškėjas ir partneris privalo prisidėti prie projekto finansavimo ne mažiau kaip 15 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas savo iniciatyva ir savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali papildomai prisidėti įgyvendinant projektą.

6. Projekto veiklų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

Finansuojamos veiklos, kurioms taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio kodas	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio pavadinimas	Papildoma informacija
6.1. Netiesioginės projekto veiklos ir išlaidos joms apmokėti.	FN-01	Iki 7 proc. netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma.	Netiesioginės projekto išlaidos skaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų. Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras skelbiamas interneto svetainėje esinvesticijos.lt (https://www.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras).
6.2. Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės ir išlaidos.	FS-01-02	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES (toliau – Europos Sąjungos) fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma (toliau – FS), pirmojo rinkinio FS su PVM.	Fiksuotąją sumą sudaro visų pirmojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos: a) projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse paskelbta informacija; b) pakabintas bent vienas ne mažesnio kaip A3 formato spausdintas skelbimas (plakatas) arba elektroniniame ekrane paskelbtas lygiavertis pranešimas; c) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje paskelbtas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama Europos Sąjungos parama. Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras skelbiamas interneto svetainėje esinvesticijos.lt (https://www.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras).
6.3. Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės ir išlaidos.	FS-01-01	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas FS, pirmojo rinkinio FS be PVM.	Fiksuotąją sumą sudaro visų pirmojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos: a) projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse paskelbta informacija; b) pakabintas bent vienas ne mažesnio kaip A3 formato spausdintas skelbimas (plakatas) arba elektroniniame ekrane paskelbtas lygiavertis pranešimas; c) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje paskelbtas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama Europos Sąjungos parama. Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras skelbiamas interneto svetainėje esinvesticijos.lt (https://www.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras).
6.4. Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės ir išlaidos.	FS-01-04	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas FS, antrojo rinkinio FS su PVM	Fiksuotąją sumą sudaro visų antrojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos, kai: a) projekto įgyvendinimo pradžioje projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse patalpinta informacija – trumpas veiksmo, įskaitant jo tikslus ir rezultatus, aprašymas, proporcingas paramos dydžiui, bei informavimas apie iš ES gautą finansinę paramą; b) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje, susijusioje su veiksmo įgyvendinimu, gerai matomai pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama ES parama; c) kai tik pradedami fiziškai vykdyti veiksmai, susiję su fizinėmis investicijomis, arba sumontuojama nupirkta įranga, visuomenei gerai matomoje vietoje iškabinamos ilgalaikės lentelės ar informacinės lentos su ES emblema. Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras skelbiamas interneto svetainėje esinvesticijos.lt (https://www.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras)
6.5. Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės ir išlaidos.	FS-01-03	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas FS, antrojo rinkinio FS be PVM.	Fiksuotąją sumą sudaro visų antrojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos, kai: a) projekto įgyvendinimo pradžioje projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse patalpinta informacija – trumpas veiksmo, įskaitant jo tikslus ir rezultatus, aprašymas, proporcingas paramos dydžiui, informavimas apie iš ES gautą finansinę paramą; b) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje, susijusioje su veiksmo įgyvendinimu, gerai matomai pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama ES parama; c) kai tik pradedami fiziškai vykdyti veiksmai, susiję su fizinėmis investicijomis, arba sumontuojama nupirkta įranga, visuomenei gerai matomoje vietoje pakabinamos ilgalaikės lentelės ar informacinės lentos su ES emblema. Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras skelbiamas interneto svetainėje esinvesticijos.lt (https://www.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras).

Skyriaus pakeitimai:

Nr. D1-286, 2024-08-29, paskelbta TAR 2024-08-29, i. k. 2024-15000

_______________

Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-01 (RE) „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“

finansavimo gairių

1 priedas

PROJEKTO (ĮSKAITANT JUNGTINĮ PROJEKTĄ) ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

Regioninė pažangos priemonė: 02-001-06-10-01(RE) „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“

Finansavimo šaltinis, pagal kurį finansuojamas projektas:

£ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP)

Í 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa (toliau – ESFIP)

Aplinkos tikslai

Su Europos Komisija suderintas pagrindimas

Pagrindimo dokumentai

1. Klimato kaitos švelninimas

Vertinama, kad numatomos įgyvendinti veiklos mažindamos ŠESD (toliau – šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisiją reikšmingai prisidės prie klimato kaitos švelninimo.

Planuojama tęsti komunalinių atliekų rūšiuojamojo atliekų surinkimo pajėgumų plėtrą, prioritetą skiriant tekstilės, maisto ir pavojingoms atliekoms, plėtoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, taip pat atliekų, tinkamų paruošti pakartotinai naudoti, surinkimo vietų tinklą, priartinant prie atliekų susidarymo vietų.

Kuriami komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo pajėgumai turės atitikti:

· 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/1542 dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB bei Reglamentas (ES) 2019/1020 ir panaikinama Direktyva 2006/66/EB.

Kuriama nauja infrastruktūra turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“, 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo reikalavimus, susijusius su ŠESD emisija, ir energijos beveik nenaudojančių pastatų projektavimo, statybos ir eksploatacijos (angl. Nearly Zero Energy Building, NZEB) standartą.

Numatoma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą arba atranką dėl poveikio aplinkai, kai tokios procedūros turi būti atliktos pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimus.

Taip pat privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“.

Įgyvendinamos veiklos neleis patekti į aplinką:

· ŠESD, jei komunalinės atliekos būtų šalinamos sąvartynuose;

· šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms (daugiausia CO2), jei komunalinės atliekos būtų deginamos.

Kompostuojant išrūšiuotas atliekas, į aplinką patenka šiltnamio efektą sukeliančių dujų (daugiausia metano ir CO2), bet padariniai ne tokie reikšmingi, palyginti su komunalinių atliekų šalinimu sąvartynuose.

Apibendrinant daroma išvada, kad numatomos įgyvendinti veiklos mažindamos ŠESD emisiją reikšmingai prisidės prie klimato kaitos švelninimo.

Jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pareiškėjas / projekto vykdytojas turi pateikti administruojančiajai institucijai atsakingosios institucijos sprendimą dėl poveikio aplinkai vertinimo, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys neigiamo reikšmingo poveikio aplinkai, ar atrankos išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba pareiškėjo pagrindimą, kodėl nurodytos procedūros netaikomos.“

2. Prisitaikymas prie klimato kaitos

Vertinama, kad planuojama priemonė neturi numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba jis yra nereikšmingas, t. y. planuojama, kad įgyvendinama priemonė neturės įtakos išmetamų ŠESD kiekiui. Planuojamos priemonės veiklos (pagal pobūdį) neturi tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui.

Turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl poveikio aplinkai, kai tokios procedūros turi būti atliktos pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimus.

3. Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

4. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą

Veiksmas skirtas komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo pajėgumams didinti, t. y. tiesiogiai įgyvendina šį aplinkos tikslą, todėl vertintinas tik kaip teigiamą poveikį turintis veiksmas, mažinantis atliekų daromą žalą.

Planuojama tęsti komunalinių atliekų rūšiuojamojo atliekų surinkimo pajėgumų plėtrą prioritetą skiriant tekstilės, maisto ir pavojingoms atliekoms, plėtoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, taip pat atliekų, tinkamų paruošti pakartotinai naudoti, surinkimo vietų tinklą, priartinant prie atliekų susidarymo vietų.

Visos atskirai surinktos ir transportuotos atliekos skirtos paruošti jas pakartotinai naudoti ar perdirbti.

Iš bendros masės atskirtos popieriaus ir kartono, tekstilės, biomasės, medienos, stiklo atliekos surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitais atliekų srautais.

5. Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė

Veiksmas tiesiogiai gerina oro, vandens ir žemės apsaugą, o tarša dėl atliekų surinkimo galima tik įvykus avarijai (techninis ir žmogiškasis faktoriai) ir (arba) nesilaikant aikštelių įrengimo reikalavimų (statybos broko), ir (arba) nesilaikant atliekų surinkimo reikalavimų (žmogiškasis faktorius). Palyginus šiuo veiksmu išvengiamą žalą su galima žala įgyvendinus šį veiksmą, daroma išvada, kad šiuo veiksmu daroma atliekų žala (tarša) orui, vandeniui, žemei gerokai mažesnė. Planuojama tęsti komunalinių atliekų rūšiuojamojo atliekų surinkimo pajėgumų plėtrą prioritetą skiriant tekstilės, maisto ir pavojingoms atliekoms, plėtoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, taip pat atliekų, tinkamų paruošti pakartotinai naudoti, surinkimo vietų tinklą, priartinant prie atliekų susidarymo vietų.

Atliekų rūšiavimas, kurio tikslas – atliekų perdirbimas ir panaudojimas, leidžia išvengti žalų, kurios būtų be šio veiksmo, – taršos filtratų ir juose esančių teršalų (įvairių metalų (Zn, Pb, Cu, As), druskų, organinių teršalų, įskaitant patvariuosius organinius teršalus (POT)), eutrofikacijos dėl maistinių medžiagų patekimo, degalų, tepalų ir panašių skysčių patekimo į žemę bei paviršinius ir požeminius vandenis, oro taršos sąvartynų dujomis, transporto ir sąvartynuose veikiančių mechanizmų sukeliamos oro taršos šalinant atliekas sąvartynuose, taip pat oro taršos saugant ir ruošiant atliekas deginti, o deginant galimos taršos SO2, NOx, HF, HCl, LOJ, CO, N2O medžiagomis bei šių teršalų nusėdimo į žemę ir vandenį, vandens teršalų išsiplovimo iš šlako ir pelenų.

Minėtos veiklos išsamiam poveikiui šiam tikslui įvertinti turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl poveikio aplinkai, kai tokios procedūros turi būti atliktos pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimus.

6. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla tiesioginio neigiamo poveikio natūralioms buveinėms ir biologinei įvairovei (įskaitant pasekmes gyvūnijai ir augalijai) nedaro, nes saugomose, jautriose aplinkos poveikiui teritorijose atliekų tvarkymo įrenginių statyba neleistina.

Atliekų rūšiavimas, kurio tikslas – tolesnis atliekų perdirbimas ir panaudojimas, leidžia išvengti žalų, kurios būtų be šio veiksmo, – tiesioginio buveinių sunaikinimo, neigiamų pasekmių augalijai, susijusių su NOx ir SO2 išsiskyrimu, eutrofikacija, pasekmių dėl kenkėjų, parazitų, mikroorganizmų veisimosi, šiukšlių patekimo, pavojingų medžiagų bioakumuliacijos gyvuose organizmuose šalinant atliekas sąvartynuose; potencialių pasekmių gyvūnijai dėl metalų akumuliacijos, taršos dioksinais ir furanais (teršalų patekimo į mitybos grandinę) deginant atliekas.

Jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pareiškėjas turi pateikti administruojančiajai institucijai atsakingosios institucijos sprendimą dėl poveikio aplinkai vertinimo, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys neigiamo reikšmingo poveikio aplinkai, ar atrankos išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba pareiškėjo pagrindimą, kodėl nurodytos procedūros netaikomos.

_______________________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-286, 2024-08-29, paskelbta TAR 2024-08-29, i. k. 2024-15000

Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-01 (RE)

„Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“ finansavimo gairių

2 priedas

STEBĖSENOS RODIKLIŲ APRAŠYMO KORTELĖS

I SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO

RCO107 / P.B.2.0107 „INVESTICIJOS Į RŪŠIUOJAMOJO ATLIEKŲ SURINKIMO ĮRENGINIUS“

APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Investicijos į rūšiuojamojo atliekų surinkimo įrenginius
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Eurai
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	-
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCO107
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Suprantama kaip bendros investicijos į rūšiuojamojo atliekų surinkimo projektus, išskyrus visuomenės informavimo skatinant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą veiklą. Rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atliekų surinkimas, kai jos atskiriamos pagal rūšį ir pobūdį siekiant palengvinti specialų tos rūšies ir pobūdžio atliekų apdorojimą (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 59 punktą).
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Skaičiuojama sumuojant projektų tiesiogines išlaidas, įskaitant projektų vykdytojų indėlį. Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminiai duomenų šaltiniai – priėmimo–perdavimo aktas (kopija), statinio užbaigimo aktas (kopija). Antrinis duomenų šaltinis – galutinė veiklos ataskaita.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	-
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi perdavimo–priėmimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie šio rodiklio reikšmės teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas. ___________ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Strateginio valdymo ir investicijų departamento ES investicinių priemonių įgyvendinimo skyrius, mob. tel. +370 687 22178
16.	Kita svarbi informacija	Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 1 priede nurodytas rodiklio kodas – P.B.2.0107.

II SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO

RCR103 / R.B.2.2103 „SURINKTOS ATSKIRAI IŠRŪŠIUOTOS ATLIEKOS“

APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Surinktos atskirai išrūšiuotos atliekos
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Tonos per metus
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	-
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCR103
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atliekų surinkimas, kai jos atskiriamos pagal rūšį ir pobūdį siekiant palengvinti tos rūšies ir pobūdžio atliekų apdorojimą (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 59 punktas). Rodikliu matuojamas papildomas metinis atskirai išrūšiuotų atliekų kiekis dėl investicijų į rūšiuojamojo atliekų surinkimo įrenginius įgyvendinamuose projektuose.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Skaičiuojama sumuojant projekto metu įsigytuose ir pastatytuose konteineriuose ar kituose įrenginiuose (toliau – konteineris) surenkamą išrūšiuotų atliekų kiekį tonomis per metus. 1. Surinktų atskirai išrūšiuotų atliekų kiekis, įsigijus komunalinių biologinių, tekstilės, pavojingųjų atliekų surinkimo konteinerius ir priemones, apskaičiuojamas pagal formulę: Sk = Nk * Vk * Ivid * qn * Uk, kur: Sk – surinktų atskirai išrūšiuotų atliekų kiekis; Nk – konteinerių skaičius (faktinis, po pirkimo); Vk – vieno konteinerio tūris (faktinis, po pirkimo); Ivid – vidutinis konteinerių ištuštinimo dažnis (faktinis skaičius, iš tų, kas aptarnaus konteinerius) per metus (per projekto įgyvendinimo metus); qn – atliekų tankis pagal rūšis pagal Atliekų kiekio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-574 „Dėl Atliekų kiekio nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedą (pagal metodiką); Uk – vidutinis konteinerio užpildymo lygis (teorinis, daroma prielaida, pvz., 80 %, arba atliekami tyrimai, arba tūrio daviklis). 2. Faktinis naujai įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (arba) atliekų, tinkamų paruošti pakartotinai naudoti, surinkimo vietose priimtų rūšiuojamuoju būdu surinktų atliekų kiekis pagal atliekų tvarkymo apskaitos duomenis, pateiktus Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – GPAIS). 3. Faktinis papildomai didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) atliekų, tinkamų paruošti pakartotinai naudoti, surinkimo vietose priimtų rūšiuojamuoju būdu naujose įsigytose atliekų surinkimo priemonėse surinktų atliekų kiekis pagal atliekų tvarkymo apskaitos duomenis, pateiktus GPAIS. Projekto metu pasiekti rezultatai praėjus 1 kalendoriniams metams po projekto lyginami su surinktų atliekų kiekiu paskutiniais metais prieš pradedant projektą. Šie duomenys pateikiami projekto įgyvendinimo plane ir pagrindžiami atitinkamais atliekų tvarkymo apskaitos dokumentais.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminiai duomenų šaltiniai – priėmimo–perdavimo aktai, GPAIS pateikti atliekų tvarkymo apskaitos duomenys, pagal sutartis su atliekų surinkimo paslaugų teikėjais gaunami duomenys apie atliekų konteinerių ištuštinimo dažnį. Antrinis duomenų šaltinis – ataskaitos pasibaigus projekto finansavimui.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	-
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas – po projekto finansavimo pabaigos. Rodiklis skaičiuojamas praėjus vieniems kalendoriniams metams po projekto pagal regioninės pažangos priemonės 02-001-06-10-01(RE) „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“ finansavimo gairių 2 punkto 2.1 papunkčio lentelėje nurodytų 1–5 veiklų pabaigos.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie šio rodiklio reikšmės teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas. ___________ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Strateginio valdymo ir investicijų departamento ES investicinių priemonių įgyvendinimo skyrius, mob. tel. +370 687 22178
16.	Kita svarbi informacija	Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 1 priede nurodytas rodiklio kodas – R.B.2.2103.

III SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO

P.S.2.1015 „ĮGYVENDINTOS VIEŠINIMO KAMPANIJOS ATLIEKŲ PREVENCIJOS IR TVARKYMO TEMOMIS“

APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Įgyvendintos viešinimo kampanijos atliekų prevencijos ir tvarkymo temomis
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Skaičius
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	-
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	-
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Skaičiuojamos įvykdytos viešinimo kampanijos, skatinančios rūšiuoti atliekas. Viešinimo kampanija – viešinimo priemonė, kuri turi konkretų tikslą, uždavinį, susideda iš vienos ar kelių konkrečių įgyvendinimo iniciatyvų, turi pradžią ir pabaigą, gali būti skirta tikslinei grupei, informacijai, visuomenės nuomonei tam tikru klausimu perteikti, gyventojų įpročiams keisti, aktualioms problemoms, organizacijų indėliui atskleisti ir pan. Pvz., informacija per televiziją, leidinių parengimas ir išleidimas, akcijų organizavimas – priemonės, kurių kiekviena susideda iš konkrečių įgyvendinimo iniciatyvų, t. y. viena TV laida ar kelių laidų ciklas tam tikromis temomis, leidinys tikslinei auditorijai, viena akcija ar kelios akcijos tikslinei auditorijai konkrečia tema ar jų kompleksas, kai vieną viešinimo priemonę sudaro kelios įgyvendinimo iniciatyvos. Viešinimo priemonė – informacijos perdavimo visuomenės informavimo priemonėmis (visuomenės informavimo priemonės suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme) ir (ar) kitomis informacijos sklaidos formomis (renginiai, diskusijos, seminarai, reklaminiai suvenyrai, lankstinukai ir pan.) forma.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Skaičiuojama sumuojant įvykdytas viešinimo kampanijas.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – priėmimo–perdavimo aktas. Antrinis duomenų šaltinis – veiklos ataskaitos.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	-
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu projekto veiklų įgyvendinimo metu arba projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašius priėmimo–perdavimo aktą.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie šio rodiklio reikšmės teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas. ___________ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Strateginio valdymo ir investicijų departamento ES investicinių priemonių įgyvendinimo skyrius, mob. tel. +370 687 22178
16.	Kita svarbi informacija	Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 1 priede nurodytas rodiklio kodas – P.S.2.1015.

IV SKYRIUS

SPECIALIOJO STEBĖSENOS RODIKLIO

P.S.2.1037 „GYVENTOJAI, KURIEMS TAIKOMI PROJEKTAI,

VYKDOMI PAGAL INTEGRUOTAS TERITORINIO VYSTYMO PROGRAMAS“

APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Gyventojai, kuriems taikomi projektai, vykdomi pagal integruotas teritorinio vystymo programas
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Asmenys
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	-
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	-
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Gyventojų skaičius integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, kurioje įgyvendinant šią strategiją įvykdytas bent vienas finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavęs bet kokios teritorinės aprėpties projektas. Integruota teritorinio vystymo strategija – tvarios miesto plėtros strategija arba funkcinės zonos strategija, parengta pagal Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Projektas – finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavusi integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinanti veiklų visuma, turinti aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį. Gyventojai – asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. DĮ-149 „Dėl Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), 8.5 papunktis Prieiga per internetą https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/130368/Metodika_2016_149.pdf). Nuolatinė gyvenamoji vieta – vieta, kurioje asmuo paprastai praleidžia poilsiui skirtą paros dalį, nepaisant laikinųjų nebuvimų išvykstant poilsiauti, atostogauti, aplankyti draugus ir gimines, verslo reikalais, gydytis arba keliaujant religijos tikslais į šventąsias vietas. Nuolatiniais gyventojais yra laikomi tik asmenys, kurie iki ataskaitinės datos savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nenutrūkstamai gyveno mažiausiai 12 mėnesių arba per paskutinius 12 mėnesių iki ataskaitinės datos atvyko į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ketindami joje pasilikti mažiausiai vienerius metus (Metodikos 8.6 papunktis).
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Įvedamasis uždavinio lygmeniu.
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Rodiklio reikšmė apskaičiuojama sumuojant integruotų teritorinio vystymo strategijų teritorijų, kuriose įgyvendinant šias strategijas įvykdytas bent vienas projektas, gyventojų skaičių. Rodiklis apima visus integruotos teritorinio vystymosi strategijos gyventojus nepriklausomai nuo to, kokioje šios strategijos teritorijoje įvykdytas projektas. Integruotų teritorinio vystymo strategijų teritorijų gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros ir integruotose teritorinio vystymo strategijose nurodytus duomenis atsižvelgiant į strategijos tipą: 1. Kai projektas įvykdytas pagal tvarios miesto plėtros strategiją, kurios teritorija apima tik miestą, gyventojų skaičiumi laikomas šio miesto gyventojų skaičius. Nustatoma pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais baigtas projektas. 2. Kai projektas įvykdytas pagal tvarios miesto plėtros strategiją, kurios teritorija apima miestą ir priemiestį, sumuojamas šio miesto ir priemiesčio gyventojų skaičius. Miesto gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais baigtas projektas; nustatant priemiesčio gyventojų skaičių vadovaujamasi integruotoje teritorinio vystymosi strategijoje pateikta informacija apie priemiesčio gyventojų skaičių. 3. Kai projektas įvykdytas pagal funkcinės zonos strategiją, sumuojamas funkcinę zoną sudarančių savivaldybių gyventojų skaičius, iš jo atėmus su funkcinės zonos teritorija persidengiančių miestų ir, jei yra, priemiesčių, įeinančių į tvarios miesto plėtros strategijos teritoriją, gyventojų skaičių. Apskaičiuojama pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais baigtas projektas, ir, jei yra priemiesčių, – pagal integruotoje teritorinio vystymosi strategijoje pateiktą informaciją apie priemiesčio gyventojų skaičių. Rodiklio reikšmė pirmą kartą nustatoma baigus vykdyti pirmąjį integruotos teritorinio vystymo strategijos projektą. Kai toje pačioje integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, išskyrus kai teritorija apima miestą ir priemiestį, įvykdyti keli šią strategiją įgyvendinantys projektai pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, gyventojų skaičius nustatomas pagal vėliausiai įvykdyto projekto metų duomenis. Kai toje pačioje integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, kuri apima miestą ir priemiestį, įvykdyti keli šią strategiją įgyvendinantys projektai pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, gyventojų skaičius apskaičiuojamas pagal vėliausiai įvykdyto projekto metų duomenis šiuo būdu: prie miesto gyventojų skaičiaus, kuris nustatomas pagal metų, kai įvykdytas projektas, Lietuvos statistikos departamento duomenis, sumuojant priemiesčių gyventojų skaičių, kuris nurodytas integruotoje teritorinio vystymosi strategijoje.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Valstybės duomenų agentūros rodiklių duomenų bazė (nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje) Integruotos teritorinio vystymo strategijos (nustatant gyventojų skaičių priemiesčiuose). Antrinis duomenų šaltinis – INVESTIS.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Kas metus
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu apskaičiuojama pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams (išskyrus metus, kai dar nėra baigtų įgyvendinti projektų). Jei praėjusiais kalendoriniais metais projektų įgyvendinant integruotą teritorinio vystymosi strategiją neįvykdyta, buvusi rodiklio reikšmė perkeliama į naujus metus.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Už rodiklio reikšmės nustatymą ir duomenų apie šio rodiklio reikšmės teikimą antriniuose šaltiniuose atsakinga VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra. ___________ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Strateginio valdymo ir investicijų departamento ES investicinių priemonių įgyvendinimo skyrius, mob. tel. +370 687 22178
16.	Kita svarbi informacija	Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 1 priede nurodytas rodiklio kodas – P.S.2.1037.

V SKYRIUS

SPECIALIOJO STEBĖSENOS RODIKLIO

P.S.2.1038 „INTEGRUOTOS TERITORINIO VYSTYMO STRATEGIJOS, KURIOMS SUTEIKTA PARAMA“

APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Indėlis į strategijas
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	-
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	-
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Indėlių į integruotas teritorinio vystymo strategijas skaičius pagal kiekvieną 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, remiamą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2021/1060 (Bendrųjų nuostatų reglamento) 28 str. a ir c punktus. Indėlis į integruotą teritorinio vystymo strategiją – tai įgyvendintam projektui suteiktos finansinės paramos atvejis. Integruota teritorinio vystymo strategija – tvarios miesto plėtros strategija arba funkcinės zonos strategija, parengta pagal Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Projektas – integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinanti veiklų visuma, turinti aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Įvedamasis uždavinio lygiu.
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Sumuojami pirmieji pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją įgyvendinti projektai. Rodiklio reikšmė nustatoma Sostinės regionui ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui (NUTS 2 lygiu).
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Įgyvendintų projektų, kuriems suteikta finansinė parama, galutinės veiklos ataskaitos. Antrinis duomenų šaltinis – INVESTIS. Rodiklio pasiekimo momentas – pasiekta rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pagal įgyvendintų projektų galutinių veiklos ataskaitų duomenis apskaičiuoja iki praėjusių metų pabaigos pasiektą rodiklio reikšmę.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Kas metus
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu nustatoma pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams. Jei praėjusiais kalendoriniais metais tarp baigtų įgyvendinti projektų nebuvo tokio (-ių) projekto (-ų), kuris (-ie) yra pirmasis (-ieji) pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją, buvusi rodiklio reikšmė perkeliama į naujus metus.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Už rodiklio reikšmės nustatymą ir duomenų apie šio rodiklio reikšmės teikimą antriniuose šaltiniuose atsakinga VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra. ___________ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Strateginio valdymo ir investicijų departamento ES investicinių priemonių įgyvendinimo skyrius, mob. tel. +370 687 22178
16.	Kita svarbi informacija	Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 1 priede nurodytas rodiklio kodas – P.S.2.1038.

______________________________________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-286, 2024-08-29, paskelbta TAR 2024-08-29, i. k. 2024-15000

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-286, 2024-08-29, paskelbta TAR 2024-08-29, i. k. 2024-15000

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. D1-323 „Dėl Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-01(RE) „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“ finansavimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo