I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žmonių palaikų laidojimo Alytaus miesto kapinėse, jų tvarkymo ir lankymo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato Alytaus miesto kapinių statusą, laidojimo leidimų išdavimo, laidojimo, kapaviečių tvarkymo ir lankymo tvarką.
2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme vartojamas sąvokas.
III SKYRIUS
LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMO IR LAIDOJIMO TVARKA
5. Leidimą laidoti išduoda Alytaus miesto savivaldybės administracija vieno langelio principu.
6. Leidimas laidoti į naują kapavietę išduodamas laidojančiam asmeniui, kuris turi pateikti:
6.2. medicininį mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės;
6.3. kremacijos dokumentus, jeigu palaikai laidojami kremuoti;
6.4. patvirtinimą apie sumokėtą nustatyto dydžio įmoką už urnos su kremuotais žmogaus palaikais laikymą kolumbariumo nišoje;
6.5. pareiškėjo tapatybę patvirtinantį dokumentą arba laidojančio asmens įgaliotam asmeniui pateikus įgaliojimą, arba testamentą, kuriame nurodyta mirusiojo valia dėl laidojimo, arba paslaugų sutartį su juridiniu asmeniu šiam veiksmui atlikti.
7. Palaikams laidoti (įskaitant balzamuotus ir kremuotus), atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, skiriama kapavietė. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. m (1,5 x 2,5), keliems kapams (šeimos kapavietei) – 7 kv. m (2,8 x 2,5). Kremuotiems palaikams urnoje gali būti skiriama mažesnių matmenų kapavietė pagal kapinių planą arba niša kolumbariume eilės tvarka. Kolumbariumo nišų stulpeliai numeruojami iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią, naujame stulpelyje galima rinktis bet kurią laisvą nišą, naujame kolumbariume pradedama laidoti, kai visos kriptos būna užimtos.
8. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę – ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos.
9. Vienoje kolumbariumo nišoje galima patalpinti urnų tiek, kiek joje jų telpa. Kolumbariumų nišos akmens plokštėje rašoma nišoje palaidoto asmens vardas ir pavardė, gimimo ir mirties datos. Kolumbariumų nišos akmens plokštėje leidžiama pavaizduoti tik religinius tikėjimo simbolius.
10. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribas leidžiama pakeisti tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, galima pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek tai būtina laidojimui. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau, kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui, t. y. 25 metams.
11. Už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė, arba asmuo, kurį savo prašymu įrašė laidojantis asmuo, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 34–36 punktuose nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę:
11.1. Leidimas laidoti kapavietėje kitų asmenų palaikus išduodamas tik įrašytam atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmeniui arba esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje arba jeigu žmogaus palaikai kremuoti – kolumbariumo nišoje laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų.
11.2. Kai neįmanoma nustatyti kapavietę ar kolumbariumo nišą prižiūrinčio asmens, leidimas laidoti į turimą šeimos (giminės) kapavietę ar kolumbariumo nišą išduodamas asmeniui įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią kapavietės priežiūros teisę, raštiškus sutikimus arba raštu patvirtinus, kad tokių asmenų nėra. Šiuo atveju pirmenybę turi:
11.2.2. jei nėra sutuoktinio – pilnamečiai vaikai (įvaikiai);
11.2.3. jei nėra šių punktų 11.2.1 ir 11.2.2 papunkčiuose nurodytų asmenų – tėvai (įtėviai);
11.2.4. jei nėra šių punktų 11.2.1, 11.2.2 ir 11.2.3 papunkčiuose nurodytų asmenų – pilnamečiai broliai ir seserys (įbroliai, įseserės);
11.2.5. jei nėra šių punktų 11.2.1, 11.2.2, 11.2.3 ir 11.2.4 papunkčiuose nurodytų asmenų – seneliai, pilnamečiai vaikaičiai;
11.2.6. jei nėra šių punktų 11.2.1, 11.2.2, 11.2.3, 11.2.4 ir 11.2.5 papunkčiuose nurodytų asmenų – kiti giminaičiai.
11.2.7. Už melagingai pateiktą informaciją atsako prašymą pateikiantis asmuo.
11.3. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti Alytaus miesto savivaldybės administracijai bei nurodyti keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis.
12. Leidimas perlaidoti išduodamas iš Alytaus miesto ir kitų vietovių kapinių pervežtiems palaikams palaidoti į turimas ir prižiūrimas kapavietes, laikantis šių taisyklių. Palaikus galima perlaidoti tik gavus atitinkamo visuomenės sveikatos centro rašytinį sutikimą bei pateikus mirusiojo mirties liudijimą ar medicininį mirties liudijimą.
13. Pateikęs rašytinį prašymą kolumbariumo nišos prižiūrintis asmuo turi teisę nišoje esančią (-ias) urną ( -as) atsiimti. Sumokėta suma už kremuotų žmogaus palaikų laikymo paslaugą kolumbariumo nišoje negrąžinama. Atsilaisvinusi kolumbariumo niša skiriama kitiems asmenims. Kapinių prižiūrėtojas dalyvaujant kolumbariumo nišos prižiūrinčiam asmeniui atidaro nišą ir grąžina urną (-as) pareiškėjui. Apie urnos (-ų) grąžinimo faktą pažymima Leidimų laidoti žurnale.
14. Viešosiose kapinėse gali būti laidojami:
14.1. Užupių kapinėse – Alytaus miesto ir su kapinių teritorija besiribojančių Užupių ir Balninkų kaimų, taip pat Miklusėnų kaimo ir kitų su Alytaus miesto savivaldybės teritorija besiribojančių kaimų gyventojų palaikai ir Alytaus miesto gyventojų artimųjų palaikai; Alytaus miesto nusipelnę piliečiai gali būti laidojami Užupių kapinių antrajame kvartale;
14.2. Daugų gatvės kapinėse – tik į turimas ir prižiūrimas kapavietes, Dainavos apygardos kovotojų memorialo teritorijoje gali būti laidojami kariai savanoriai ir jų sutuoktiniai; Alytaus miesto ir Alytaus miesto gyventojų artimųjų kremuotiems palaikams laidoti gali būti skiriama nauja kapavietė kapinėse numatytose vietose;
14.3. Klevų gatvės kapinėse – tik į turimas ir prižiūrimas kapavietes. Alytaus miesto ir Alytaus miesto gyventojų artimųjų kremuotiems palaikams laidoti gali būti skiriama nauja kapavietė kapinėse numatytose vietose ar niša kolumbariume.
14.4. Savanorių gatvės kapinėse į turimas ir prižiūrimas kapavietes gali būti palaidoti tik kremuoti žmogaus palaikai. Šiuo atveju atsakingas valstybės tarnautojas (darbuotojas) leidimą laidoti išrašo tada, kai laidojantis asmuo kartu su rašytiniu prašymu pateikia kremavimo paslaugų įmonės išduotą mirusiojo kremavimo faktą patvirtinančią pažymą.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. T-263, 2022-08-25, paskelbta TAR 2022-08-30, i. k. 2022-17844
15. Visose kapinėse laidojama visomis dienomis, išskyrus lapkričio 1 d., kai laidojama iki 12 val.
16. Kapavietės ribos gali būti pakeistos, jei toks pakeitimas yra įmanomas, tačiau būtina kreiptis į savivaldybės administraciją su prašymu dėl kapavietės ribų pakeitimo. Prašymas nagrinėjamas savivaldybės administracijoje nustatyta tvarka. Ribos gali būti pakeistos tik gavus teigiamą atsakymą.
IV SKYRIUS
NENUSTATYTOS TAPATYBĖS IR VIENIŠŲ ASMENŲ PALAIKŲ LAIDOJIMAS
17. Vienišų asmenų ir nenustatytos tapatybės bei asmenų, neturėjusių nuolatinės gyvenamos vietos, kurių mirties faktas buvo nustatytas Alytaus miesto savivaldybėje, laidojimą organizuoja savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, šių asmenų kapų priežiūrą vykdo savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyrius.
18. Nenustatytos tapatybės ir vieniši asmenys laidojami Užupių kapinių penktame kvartale.
19. Nenustatytos tapatybės ir vienišų asmenų, neturinčių artimųjų, kitų asmenų ar organizacijų, galinčių apmokėti laidojimo išlaidas, laidojimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto.
20. Nenustatytos tapatybės ir vienišų asmenų, palaidotų savivaldybės lėšomis, medicininius mirties liudijimus saugo savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyrius neribotą laiką.
21. Nenustatytos tapatybės ir vienišų asmenų palaikų laidojimus registruoja kapinių prižiūrėtojas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, kuris saugomas neribotą laiką, eilės tvarka.
22. Ant nenustatytos tapatybės ar vienišo asmens karsto pritvirtinama nerūdijančio metalo lentelė su numeriu. Numeris įrašomas kapinių, kuriose laidojama, Leidimų laidoti žurnale.
23. Nenustatytos tapatybės asmenų palaikai laidojami tik gavus raštišką prokuroro leidimą.
24. Nenustatytos tapatybės asmenų palaikai į kapines vežami po vieną. Palaikus lydi ir laidojimo metu dalyvauja policijos, savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atsakingas darbuotojas, kapinių prižiūrėtojo ir laidojimo įmonės įgalioti asmenys.
25. Palaidojus nenustatytos tapatybės asmens palaikus, surašomas aktas (du egzemplioriai), jame nurodomas kapinių pavadinimas, kapinių kvartalo, kapavietės, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teritorinio skyriaus registracijos numeris, mirusiojo lytis, mirties laikas, radimo data ir vieta, medicininio mirties liudijimo registracijos numeriai, palaidojimo data. Aktą pasirašo asmenys, dalyvavę laidojime (policijos, savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atsakingas darbuotojas, kapinių prižiūrėtojo, laidojimo įmonės įgalioti atstovai). Vienas akto egzempliorius pridedamas prie baudžiamosios bylos arba nenustatytos tapatybės asmens asmenybės nustatymo bylos, kitą egzempliorių saugo kapinių prižiūrėtojas. Nenustatytos tapatybės asmens kapas ženklinamas neišblunkančiu užrašu, jame nurodoma asmens lytis, akto numeris ir palaidojimo data.
26. Vienišo asmens kapas ženklinamas neišblunkančiu užrašu, jame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos.
27. Nenustatytos tapatybės asmens palaikai negali būti kremuojami.
V SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ STATINIAI IR ŽELDINIAI
28. Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi, rekonstruojami ir prižiūrimi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius minėtų statinių statybą. Kapo paminklo aukštis gali būti ne didesnis kaip 1,2 m nuo žemės paviršiaus (įskaitant cokolio aukštį), plotis 1,5 m, dekoratyvinio stulpo – obelisko ar kryžiaus aukštis – iki 2 m. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius, aptvarą ir kitus statinius, kapavietę prižiūrintis asmuo privalo informuoti kapinių prižiūrėtoją ir pateikti jam kapo statinių schemą, kurioje nurodyti statinių pagrindiniai matmenys, medžiagos, ir nurodyti, kurioje kapavietėje bus statomi ir (ar) rekonstruojami statiniai. Rekonstruojant kapavietės aptvarą privaloma išlaikyti tas pačias kapavietės ribas, kapavietę praplėsti galima tik gavus raštišką savivaldybės administracijos pritarimą. Kapinių prižiūrėtojas žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas.
29. Fiziniai ar juridiniai asmenys, atliekantys kapo paminklų, antkapių, kapavietės tvoros ir kitų statinių statybą, rekonstravimą ir priežiūrą, privalo nepažeisti, negadinti kitų (gretimų) kapaviečių statinių, želdinių ir takų, o padarę pažeidimų juos pašalinti ar (ir) atlyginti žalą. Kapinių prižiūrėtojas privalo kontroliuoti, kad statant (rekonstruojant) kapaviečių statinius nebūtų pažeidžiami šių taisyklių reikalavimai.
30. Asmenų ar organizacijų prižiūrimose kapavietėse pastatyti statiniai yra jų nuosavybė. Už statinių priežiūrą, jų būklę atsakingi statinių savininkai.
31. Kapaviečių ir kapinių statinius statantys (rekonstruojantys) asmenys visas šių darbų vykdymo metu susidariusias atliekas (nugriautus, išardytus senus statinius, statinių ir statybinių gaminių nuolaužas, naudotas statybines medžiagas ir pan.) privalo išsivežti ir sutvarkyti teritoriją. Smulkias statybines atliekas galima sukrauti į tuo tikslu įrengtas aikšteles kapinių prieigose. Į kapinėse esančius buitinių atliekų konteinerius, taip pat rūšiuojamų atliekų konteinerius statybines atliekas mesti ar sudėti šalia jų griežtai draudžiama.
32. Praėjimo takai tarp kapaviečių gali būti išklojami betoninėmis trinkelėmis, akmenimis ar pan. (t. y. statybinėmis medžiagomis, pritaikytomis kloti šaligatvius ir takus), kurios būtų neslidžios bet kokiomis meteorologinėmis sąlygomis, tik tuo atveju, jeigu tai netrukdo greta esantiems kapams arba kapinėse tvarkymo darbus atliekančioms įmonėms ir tik suderinus su kapinių prižiūrėtoju. Stacionariai įrengtų praėjimo tarp gretimų kapaviečių takų visas plotis privalo būti viename aukštyje. Užupių kapinėse, kai kapavietė yra šlaite, atsižvelgiant į šalia esančių kapaviečių padėtį, galima formuoti laiptelį, taip pat iki 0,5 metro aukščio atraminę sienelę.
33. Kapinėse augantys želdiniai prižiūrimi ir tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir kitų želdinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Kapinėse medžių ir krūmų kirtimą ir genėjimą organizuoja savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyrius ir tik pagal Želdynų ir želdinių apsaugos komisijos leidimus. Jei želdiniai trukdo, atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo turi kreiptis į savivaldybės administraciją su motyvuotu prašymu kirsti ar genėti nurodytą medį ar krūmą.
VI SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMO NEPRIŽIŪRIMOMIS, JŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO IR LEIDIMŲ LAIDOTI NEPRIŽIŪRIMOSE KAPAVIETĖSE IŠDAVIMO TVARKA
34. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis komisija (toliau – Kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis komisija) parengia ir teikia administracijos direktoriui tvirtinti Neprižiūrimos kapavietės aprašą, jame nustato kriterijus, pagal kuriuos kapavietė įtraukiama į Galimai neprižiūrimų kapaviečių sąrašą. Vadovaudamasis Neprižiūrimos kapavietės aprašu, kapinių prižiūrėtojas ne rečiau kaip kartą per metus vykdo kapinių apžiūrą. Duomenis apie galimai neprižiūrimas kapavietes kapinių prižiūrėtojas registruoja Neprižiūrimų kapaviečių žurnale. Kapinių prižiūrėtojas, nustatęs, kad kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, yra neprižiūrima, raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti, ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes.
35. Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas raštu informuoja Kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis komisiją apie galbūt neprižiūrimą kapavietę ir pateikia jos duomenis (jeigu žinoma): kapinių pavadinimą, kapavietėje palaidotų asmenų vardus, pavardes, laidojimo datas, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje datą, nustatytą kapo ramybės laikotarpį, kapavietės matmenis, palaidotų kapavietėje asmenų skaičių, kapavietės statinius, jų pastatymo ir rekonstravimo datas.
35.1. Kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis komisija pateiktą informaciją patikrina nuvykusi į kapines, pažymi kapavietę lentele su numeriu, ją nufotografuoja ir šią informaciją paskelbia savivaldybės interneto svetainėje www.alytus.lt
35.2. Jeigu už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį nėra duomenų arba jo neįmanoma nustatyti, informacija apie galimai neprižiūrimą kapavietę perduodama Kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis komisijai. Ji pateiktą informaciją patikrina nuvykusi į kapines, pažymi kapavietę lentele su numeriu, ją nufotografuoja ir šią informaciją paskelbia savivaldybės interneto svetainėje www.alytus.lt
36. Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje dienos, apžiūrėję kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius, priima Kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis komisija. Po kiekvienos apžiūros kapavietės būklė užfiksuojama Galimai neprižiūrimos kapavietės apžiūros akte. Galimai neprižiūrimos kapavietės apžiūros akto formą tvirtina administracijos direktorius. Administracijos direktoriaus patvirtintas Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių sąrašas skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje www.alytus.lt.
37. 34–36 punktuose nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja savivaldybės administracija:
37.1. Neprižiūrimos kapavietės gali būti skiriamos asmenims, pageidaujantiems prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes. Asmenys raštu kreipiasi į savivaldybės administraciją su prašymu įrašyti kapavietę prižiūrinčiuoju asmeniu, nurodydami pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis, paskelbtus interneto svetainėje. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Kapaviečių (kapų) identifikavimo komisija (toliau – Kapaviečių (kapų) identifikavimo komisija) priimdama sprendimą pirmenybę teikia kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, turi prižiūrėti nurodytą kapavietę ir gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas šiose taisyklėse ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintame Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
37.2. Leidimas laidoti į neprižiūrimą kapavietę išduodamas asmeniui, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, pateikusiam rašytinį prašymą. Jame pažymima, kuriose kapinėse esančioje pripažintoje neprižiūrima kapavietėje pageidaujama gauti leidimą laidoti, medicininį mirties liudijimą ir Kapaviečių (kapų) identifikavimo komisijos priimtą sprendimą, suteikiantį teisę prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę. Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas, jeigu pagal šias taisykles galima laidoti ir kai yra pasibaigęs kapo ramybės laikotarpis, t. y. 25 metai.
37.3. Laidojant kapavietėje, kuri 35–37 punktuose nustatyta tvarka buvo pripažinta neprižiūrima, turi būti išsaugotas kapo paminklas, jeigu jis yra, ir jame esantys įrašai apie kapavietėje palaidotą (-us) asmenį (-is).
38. Jeigu asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, miršta arba dėl kitų priežasčių negali prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės, jo giminaičiai ir (ar) jo sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už neprižiūrimos kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti Alytaus miesto savivaldybės administracijai bei nurodyti keistinus duomenis.
VII SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMAS
39. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi pateikti:
39.1. rašytinį prašymą, kuriame nurodyti giminystės ryšiai ir žinomos aplinkybės, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą);
39.2. visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, mirties faktą liudijantys dokumentai, nuotraukos, liudininkų liudijimai ir kita), patvirtinantys pateiktus duomenis.
40. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo priima Kapaviečių (kapų) identifikavimo komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą). Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami.
41. Kapaviečių (kapų) identifikavimo komisija apie priimtą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį ir kapinių prižiūrėtoją, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo Leidimų laidoti žurnale, jeigu priimant sprendimą buvo identifikuota kapavietė (kapas).
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
44. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus, išardyti nesuderinus su kapinių prižiūrėtoju įrengtus praėjimo tarp kapaviečių takus ar atlyginti žalą, kuri buvo padaryta kapinėms ar kitoms kapavietėms, įrengiant kapo paminklą, antkapį, praėjimo tarp kapaviečių takelį ar atliekant kitus priežiūros darbus.
45. Tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose, jiems nerandant kompromiso, sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka teisme.
46. Kitus taisyklėse nenumatytus kapinių tvarkymo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtinti teisės aktai.
47. Už šių taisyklių pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė.
48. Taisyklės tvirtinamos, keičiamos ar papildomos Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu.
