Suvestinė redakcija nuo 2024-10-02

Įsakymas paskelbtas: TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11855

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

Dėl 2022–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS valdytojos LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 02-001-06-04-02 „DIDINTI KLIMATO KAITOS POLITIKOS VEIKSMINGUMĄ“ Aprašo

PATVIRTINIMO

2022 m. birželio 1 d. Nr. D1-160

Vilnius

Įgyvendindamas Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“ 87 punktą, 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programą patvirtinimo“, ir vykdydamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 1K-227 „Dėl Strateginio valdymo metodikos taikymo”,

tvirtinu 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ aprašą (pridedama).

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2022 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-160

2022–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS

APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS

NR. 02-001-06-04-02 „DIDINTI KLIMATO KAITOS POLITIKOS VEIKSMINGUMĄ“ APRAŠAS

I SKYRIUS

PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS SIEKIAMI REZULTATAI

Rodiklio kodas	Rodiklio tipas (rezultato / produkto)	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Pradinė rodiklio reikšmė (metai)	Siektinos rodiklio reikšmės		Finansavimo šaltinis
Rodiklio kodas	Rodiklio tipas (rezultato / produkto)	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Pradinė rodiklio reikšmė (metai)	Tarpinė reikšmė 2025 m.	Galutinė reikšmė 2030 m.	Finansavimo šaltinis
1	2	3	4	5	6	7	8
„R-02-001-06-04-02-01	Rezultato	Suminis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) sumažinimo efektas	Tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	0 (2021 m.)	664,76 (2025 m.)	2599,27	Klimato kaitos programa (toliau – KKP), valstybės biudžeto lėšos (toliau – VB)
P-02-001-06-04-02-01	Produkto	Įdiegta elektros energijos saugojimo galios	kWh	0 (2021 m.)	3000 (2023 m.)	8000 (2025 m.)	KKP
P-02-001-06-04-02-02	Produkto	Nevyriausybinių organizacijų, kurioms suteikta finansinė paskata formuoti klimato politiką ir informuoti visuomenę apie klimato kaitą, skaičius	Vienetai	0 (2021 m.)	8 (2023 m.)	10 (2025 m.)	KKP

II SKYRIUS

PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS FINANSAVIMO ŠALTINIAI

Finansavimo apimtis ir šaltiniai	Lėšų poreikis (tūkst. eurų)
1	2
1.1. Valstybės biudžeto lėšos	90 000
1.1.1.1.11. Valstybės biudžeto lėšos, skirtos pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje	90 000 (pastaba)
1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos	–
1.3. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos	–
1.4. Biudžetinių įstaigų pajamų įmokos ir kitos pajamos	274 200
1.4.3.1.2. Klimato kaitos programos lėšos	274 200
2. Kitos lėšos	723 550
2.1.Savivaldybių biudžetų lėšos	–
2.2. Privačios lėšos	723 550
2.3. Kitos viešosios lėšos	–
IŠ VISO:	1 087 750

Pastaba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. posėdžio protokolo Nr. 40 29 klausimo 2 punktu pritarta, kad 2022–2024 m. iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų teisės aktų nustatyta tvarka Aplinkos ministerijai būtų skirta iki 90 000 tūkst. eurų nurodytai investicinei veiklai, iš jų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 703 „Dėl lėšų skyrimo“ 2022 m. skirta iki 5000 tūkst. eurų.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. D1-416, 2023-12-18, paskelbta TAR 2023-12-18, i. k. 2023-24443

III SKYRIUS

PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS VEIKLŲ SUVESTINĖ

Veikla	Veiklos (poveiklės, projekto) tipas	Galimi pareiškėjai	Projektų atrankos būdas	Tiesiogiai prisidedama prie HP (Taip / Ne)	Finansa-vimo forma	Finansa-vimo suma (tūkst. eurų)	Finansavimo šaltinis(-iai)	Rodiklio pavadinimas ir tipas	Siektina galutinė rodiklio reikšmė (ir metai)	Adminis-truojančioji institucija	Dalyvau-janti institucija
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
1. Pastatų atnaujinimas (modernizavimas)	I	–	K	Taip	D	16 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	12,19 (2025 m.)	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA)	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – AM)
1.1. Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas)	I	Fiziniai asmenys Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdantys individualųjį gyvenamąjį namą	K	Taip	D	10 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	10,46 (2025 m.)	APVA	AM
1.2. Juridinių asmenų negyvenamosios paskirties pastatų atnaujinimas (modernizavimas)	I	Negyvenamosios paskirties pastatų, kurie nuosavybės teise priklauso juridiniams asmenims, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas, savininkai arba valdytojai	K	Taip	D	2 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	0,53 (2025 m.)	APVA	AM
1.3. Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas („mažoji renovacija“)	I	Paramos gavėjai – daugiabučio namo, pastatyto pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus, buto ar kitų patalpų savininkai arba šilumos tiekėjas, nuosavybės teise valdantis šilumos punkto įrenginius daugiabučiame name, pastatytame pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus	K	Taip	D	4 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	1,20 (2025 m.)	APVA	AM, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – EM)
2. Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimas	I	-	K	Taip	D	81 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	154,24 (2025 m.)	APVA	AM, EM
2.1. Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas valstybės, savivaldybių, tradicinių religinių bendruomenių, religinių bendrijų ar centrų poreikiams, pakeičiant iškastinį kurą	I	-	K	Taip	D	30 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	51,34 (2025 m.)	APVA	AM, EM
2.1.1 Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo) panaudojimas valstybės, savivaldybių, tradicinių religinių bendruomenių, religinių bendrijų ar centrų elektros energijos poreikiams	I	Valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos, tradicinės religinės bendruomenės, religinės bendrijos ar centrai ir viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Pareiškėjas turi būti turto, į kurį numatoma investuoti, savininkas arba valdytojai	K	Taip	D	25 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	47,78 (2025 m.)	APVA	AM, EM
„2.1.2 Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, geoterminės energijos, biokuro) panaudojimas valstybės, savivaldybių, tradicinių religinių bendruomenių, religinių bendrijų ar centrų, nevyriausybinių organizacijų poreikiams pakeičiant iškastinį kurą	I	Valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos, tradicinės religinės bendruomenės, religinės bendrijos ar centrai ir viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Pareiškėjas turi būti turto, į kurį numatoma investuoti, savininkas arba valdytojas	K	Taip	D	2 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekviva-lentu	3,56 (2025 m.)	APVA	AM, EM
2.1.3. Elektros energijos kaupimo įrenginiai valstybės, savivaldybių, tradicinių religinių bendruomenių, religinių bendrijų ar centrų poreikiams	I	Valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos, tradicinės religinės bendruomenės, religinės bendrijos ar centrai ir viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Pareiškėjas turi būti turto, į kurį numatoma investuoti, savininkas arba valdytojai	K	Taip	D	3 000	KKP	P – įdiegta elektros energijos saugojimo galios, kWh	6000 (2025 m.)	APVA	AM, EM
2.2. Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas nepasiturinčių fizinių asmenų elektros energijos reikmėms ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui	I	Fiziniai asmenys, kuriems nustatyta tvarka ir (ar) su jais gyvenantiems asmenims Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka yra buvo teikiama piniginė socialinė parama	K	Taip	D	2 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	0,40 (2025 m.)	APVA	AM, EM, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM)
2.3. Saulės elektrinių įsigijimas fiziniams asmenims (nutolusios saulės elektrinės dalies įsigijimas iš vystytojo elektrinių parke)	I	Fiziniai asmenys, gaminantys vartotojai	K	Taip	D	20 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	17,74 (2025 m.)	APVA	AM, EM
2.4. Elektros energijos kaupimo įrenginiai namų ūkiams (gaminantiems vartotojams)	I	Fiziniai asmenys, gaminantys vartotojai	K	Taip	D	1 000	KKP	P – įdiegta elektros energijos saugojimo galios, kWh	2000 (2025 m.)	APVA	AM, EM
2.5. Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas fizinių asmenų gyvenamuosiuose namuose pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius	I	Fiziniai asmenys Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdantys gyvenamąjį namą (t. y. vieno buto pastatą arba gyvenamosios paskirties butą dviejų butų arba daugiabučiame pastate)	K	Taip	D	25 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	80,40 (2025 m.)	APVA	AM, EM
2.6. Saulės elektrinės daugiabučiams	I	Fiziniai ir juridiniai asmenys	K	Taip	D	3 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	4,36 (2025 m.)	APVA	AM, EM
3.Investicinė parama biometano gamybai ir (ar) biodujų išvalymui	I	-	K	Taip	D	33 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	124,34 (2025 m.)	APVA
3.1. Investicinė parama biometano gamybai ir (ar) biodujų išvalymui	I	Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys	K	Taip	D	31 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	122,62 (2025 m.)	APVA	AM, EM, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM)
3.2. Biometano ir (ar) biodujų panaudojimas žemės ūkyje pakeičiant dyzelinį kurą	I	Lietuvoje registruoti fiziniai ir juridiniai asmenys. Žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai	K	Taip	D	2 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	1,72 (2025 m.)	APVA	AM, ŽŪM
4. Mažiau taršaus transporto įsigijimo ir (ar) panaudojimo skatinimas	I	Fiziniai asmenys	K	Taip	D	12 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	53,40 (2025 m.)	APVA	AM, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – SM)
4.1. Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimas (paspirtukai, dviračiai, dalijimosi paslauga, viešojo transporto bilietai)	I	Fiziniai asmenys	K	Taip	D	8 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	39,00 (2025 m.)	APVA	AM, SM
4.2. Mažiau taršių automobilių ir registruojamų elektrinių motorinių priemonių įsigijimo fiziniams asmenims skatinimas	I	Fiziniai asmenys	K	Taip	D	4 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	14,40 (2025 m.)	APVA	AM, SM
5. Juridinių asmenų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo skatinimas	I	-	K	Taip	D	15 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	7,58 (2025 m.)	APVA
5.1. Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas	I	Juridiniai asmenys	K	Taip	D	5 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	2,53 (2025 m.)	APVA	AM, EM, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – EIM)
5.2. Iškastinio kuro naudojimo mažinimas įmonėse	I	Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys, nevykdantys veiklos, kuri įrašyta į Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo I priedo veiklų sąrašą	K	Taip	D	10 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	5,05 (2025 m.)	APVA	AM, EIM
6. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIV-72, 155.4 papunktyje nurodyta priemonė „Neutralaus poveikio klimatui Vyriausybė nuo 2024 m.“	I	Valstybei priklausančių pastatų savininkai ir (ar) valdytojai	K	Taip	D	5 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	2,06 (2025 m.)	APVA	AM, Turto bankas
7. Finansinė paskata nevyriausybinių organizacijų veikloms ir (ar) veiksmams formuojant klimato politiką ir informuojant visuomenę apie klimato kaitą	K	Lietuvoje registruotos nevyriausybinės organizacijos	K	Taip	D	500	KKP	P – nevyriausybinių organizacijų, kurioms suteikta finansinė paskata formuoti klimato politiką ir informuoti visuomenę apie klimato kaitą, skaičius	10 (2025 m.)	APVA	AM, SADM
8. Juridinių asmenų investicijoms į iškastinio kuro naudojimo pakeitimą ar mažinimą ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą	I	Juridiniai asmenys, nukentėję dėl Rusijos karo prieš Ukrainą	K	Taip	D	90 000	VB	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	200 (2025 m.)	APVA	AM, EIM
9. Atnaujinto Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano priemonių įgyvendinimui
9.1. Pastatų atnaujinimas (modernizavimas)	I			Taip	D	64 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	21,7 (2025 m.)	APVA	AM, EM
9.1.1. Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas)	I	Fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdantys individualųjį gyvenamąjį namą	K	Taip	D	44 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	20,42 (2025 m.)	APVA	AM
9.1.2. Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas („mažoji renovacija“)	I	Paramos gavėjai – daugiabučio namo, pastatyto pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus, buto ar kitų patalpų savininkai	T	Taip	D	20 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	1,28 (2025 m.)	APVA	AM, EM
9.2. Mažiau taršaus transporto įsigijimo ir (ar) panaudojimo skatinimas ir infrastruktūros sukūrimas ir (ar) jos plėtra	I			Taip	D	24 600	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	13,43 (2025 m.)	APVA
9.2.1.Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimas (paspirtukai, dviračiai, dalijimosi paslauga, viešojo transporto bilietai)	I	Fiziniai asmenys	K	Taip	D	8 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	1,6 (2025 m.)	APVA	AM, SM
9.2.2.Mažiau taršių automobilių įsigijimo skatinimas fiziniams asmenims, įskaitant elektrinius motociklus; elektrinius mopedus	I	Fiziniai asmenys	K	Taip	D	5000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	6 (2025 m.)	APVA	AM, SM
9.2.3.Visai netaršių (varomų elektra arba vandeniliu) sunkiųjų (N3 klasės) transporto priemonių įsigijimo skatinimas	I	Juridiniai asmenys	T	Taip	D	11 600	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	5,83 (2025 m.)	APVA	AM, SM
9.3. Juridinių asmenų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo skatinimas		Juridiniai asmenys	T	Taip	D	12 100	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	4,2 (2025 m.)	APVA	AM, EM, EIM
9.3.1.Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas	I	Juridiniai asmenys	T	Taip	D	5 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	1,16 (2025 m.)	APVA	AM, EM, EIM
9.3.2. Fluorintų dujų naudojimo mažinimas	I	Juridiniai asmenys	T	Taip	D	7 100	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	3,04 (2025 m.)	APVA	AM
9.4. Antros kartos biodegalais ir elektra varomos žemės ūkio technikos skatinimas	I	Fiziniai ir juridiniai asmenys	T	Taip	D	7 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	4,82 (2025 m.)	APVA	ŽŪM, AM
9.5. Medžių savaiminukų išsaugojimas ir įtraukimas į miško žemės apskaitą	I	Fiziniai asmenys	T	Taip	D	4 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	66,8 (2025 m.)	APVA	AM

___________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-254, 2022-08-04, paskelbta TAR 2022-08-04, i. k. 2022-16695

1 priedas

2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ veiklos „Medžių savaiminukų išsaugojimas ir įtraukimas į miško žemės apskaitą“ projektų finansavimo sąlygų aprašas

VEIKLOS AR POVEIKLĖS, KURIOMS NUSTATOMOS PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGOS, PAVADINIMAS

9.5. „Medžių savaiminukų išsaugojimas ir įtraukimas į miško žemės apskaitą“

STEBĖSENOS RODIKLIAI (toliau – rodikliai)

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio kodas

Matavimo vienetai

Siektina reikšmė ir pasiekimo data

Suminis ŠESD sumažinimo efektas

tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu

66,8

(2025 m.)

233,8

(2030 m.)

Aplinkos ministerijos stebėsenos rodiklių aprašymo kortelės

https://am.lrv.lt/lt/administracine-informacija/planavimo-dokumentai/pazangos-priemones/didinti-klimato-kaitos-politikos-veiksminguma/

SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

1. Taikomi teisės aktai

1.1. 2022 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 383 „Dėl 2022–2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano patvirtinimo“;

1.2. 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ aprašo veiklos „Medžių savaiminukų išsaugojimas ir įtraukimas į miško žemės apskaitą“ projektų finansavimo sąlygų aprašas (toliau – Aprašas), parengtas atsižvelgiant į:

1.2.1. Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“;

1.2.2. Strateginio valdymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“;

1.2.3. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1K-257 „Dėl strateginio valdymo metodikos taikymo“, patvirtintas projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, administravimo ir finansavimo taisykles (toliau – Projektų taisyklės);

1.2.4. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 741 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programos patvirtinimo“;

1.2.5. 2021–2030 metų Nacionalinį pažangos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu „Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“;

1.2.6. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“;

1.2.7. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas;

1.2.8. Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331 „Dėl Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo“;

1.2.9. 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai;

1.3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 1.2.1–1.2.9 papunkčiuose nurodytuose teisės aktuose.

2. Reikalavimai projektams, pareiškėjams ir partneriams

2.1. Pagal Aprašą bus finansuojamas jungtinis projektas (toliau – JP).

2.2. Pagal Aprašą finansuojama veikla „Medžių savaiminukų išsaugojimas ir įtraukimas į miško žemės apskaitą“; finansuojami JP vykdytojo atrinkti projektai.

2.3. JP vykdytojo atranka atliekama planavimo būdu.

2.4. JP vykdytoja – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – Agentūra).

2.5. JP vykdytojo partneriai negalimi.

2.6. JP veiklos įgyvendinimą administruoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Ministerija).

2.7. JP turi atitikti bendruosius atrankos kriterijus, išdėstytus Projektų taisyklėse.

2.8. JP turi būti prisidedama prie 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ aprašo rodiklių pasiekimo. Rodiklis bus laikomas pasiektu, kai bus pasiektas suminis ŠESD sumažinimo efektas.

2.9. JP įgyvendinamas pagal Apraše ir Projektų taisyklėse nustatytus reikalavimus.

2.10. Agentūra turi įgyvendinti privalomus matomumo ir informavimo reikalavimus, patvirtintus Projektų taisyklių VIII skyriuje, konsultuoti galimus pareiškėjus dėl projektų atrankos tvarkos ir projektų finansavimo sąlygų; teikti pareiškėjams reikalingą informaciją apie galimybes gauti finansavimą iš Klimato kaitos programos lėšų.

2.11. Valstybės pagalba Agentūrai neteikiama.

2.12. Taikomi JP parengtumo reikalavimai: Agentūra turi parengti Projekto įgyvendinimo planą (pagal Projektų taisyklių 6 priedą) ir pateikti jį Ministerijai.

2.13. Projekto veiklomis turi būti prisidedama prie miškingumo didinimo Lietuvoje.

3. Reikalavimai jungtinio projekto projektams ir jungtinio projekto projektų pareiškėjams

3.1.  Pagal Aprašą finansuojama JP projektų veikla „Medžių savaiminukų išsaugojimas ir įtraukimas į miško žemės apskaitą“.

3.2. Pagal Aprašą projektams įgyvendinti skiriama iki 4 000 000 (keturių milijonų) eurų Klimato kaitos programos lėšų. 

3.3. Projektų atranką Agentūra atlieka tęstinės atrankos būdu (t. y. paraiškos priimamos, kol pakanka lėšų projektams įgyvendinti (4 000 000 eurų), bet ne ilgiau kaip 12 mėn. nuo kvietimo pradžios).

3.4. Pareiškėjai – fiziniai asmenys žemės savininkai. JP projekto partneriai negalimi.

3.5. Pagal Aprašą teikiamo finansavimo forma – dotacija, ji apskaičiuojama automatiškai teikiant paraišką Agentūros informacinėje sistemoje (toliau – APVIS). Kompensacijos dydis vienam pareiškėjui – 900 eur/ha (su PVM) už miško žemės plotą.

3.6. Paraiškos priimamos tik per Agentūros informacinę sistemą APVIS (https://apvis.apva.lt).

3.7. Paraiškoje nurodyti duomenys, be Agentūros paklausimo per APVIS sistemą, po paraiškos pateikimo dienos negali būti koreguojami ar tikslinami.

3.8. Teikdamas paraišką pareiškėjas užtikrina, kad veikla, kuriai vykdyti prašoma dotacija, nebuvo, nėra ir nebus finansuojama iš kitų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar išteklių fondų, Europos Sąjungos lėšų, kitų nacionalinių programų.

3.9. Paraiškas Agentūra vertina ir atrenka Projektų taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka.

3.10. Dotacija yra vienkartinė ir vertinama atsižvelgiant į žemės sklypo unikalų numerį.

3.11. Pareiškėjai, siekiantys gauti dotaciją, paraiškoje arba su paraiška Agentūrai pateikia:

3.11.1. dokumentą, įrodantį nuosavybės teisę į žemės sklypą, kopiją;

3.11.2. Valstybinės miškų tarnybos sprendimą dėl medžių savaiminukų inventorizacijos;

3.11.3. įgaliojimą teikti paraišką (jeigu teikia ne žemės savininkas) – notaro patvirtintą įgaliojimą arba informacinių technologijų priemonėmis sudarytą ir VĮ Registrų centro Įgaliojimų registre įregistruotą (https://igaliojimai.lt/) įgaliojimą.

3.12. Agentūra turi teisę prašyti papildomų dokumentų ir (ar) paaiškinimų, reikalingų vertinant paraišką.

3.13. JP įgyvendinimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo paraiškos pateikimo Agentūrai dienos.

3.14. Paraiškų atitiktį Aprašo reikalavimams Agentūra patikrina naudodamasi informacinėmis sistemomis, registrais, kadastrais, pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentais.

3.15. Paraiškų tinkamumo finansuoti vertinimą Agentūra atlieka eilės tvarka pagal jų registracijos datą APVIS. Paraiškos tinkamumo finansuoti vertinimas atliekamas per 20 darbo dienų nuo tinkamai pateiktos paraiškos (kai užpildyti visi privalomi paraiškos formos laukai ir pateikti visi Apraše nurodyti dokumentai ir priedai) užregistravimo APVIS.

3.16. Sprendimą dėl dotacijos skyrimo Agentūra direktoriaus įsakymu priima atsižvelgdama į paraiškų vertinimo rezultatus. Sprendime neskirti finansavimo pareiškėjui pateikiama sprendimą pagrindžianti informacija, motyvai ir sprendimo apskundimo tvarka. Apie sprendimą pareiškėjas informuojamas per APVIS automatine žinute ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

3.17. Per 3.13 papunktyje nurodytą laikotarpį įgyvendinus projektą, dotacija mokama pareiškėjui per APVIS pateikus teisingai užpildytą mokėjimo prašymą ir šiuos dokumentus, ir priedus:

3.17.1. Miškų valstybės kadastro pažymą, patvirtinančią, kad medžių savaiminukais apaugęs ne miško žemės plotas įtrauktas į miško žemės apskaitą;

3.17.2. Nekilnojamojo turto kadastro išrašą, įrodantį, kad medžių savaiminukais apaugęs plotas Nekilnojamojo turto kadastre pažymėtas kaip miškas (miško žemės naudmena) ir jam nustatytos specialiosios miško naudojimo sąlygos.

3.18. Dotaciją Agentūra moka į mokėjimo prašyme nurodytą pareiškėjo banko sąskaitą.

3.19. Agentūra, gavusi 3.17 papunktyje išvardytus dokumentus, dotaciją išmoka ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo pareiškėjo teisingai užpildyto galutinio mokėjimo prašymo užregistravimo APVIS dienos. Agentūra per 5 darbo dienas nuo dotacijos sumokėjimo apie tai automatine žinute per APVIS informuoja pareiškėją.

4. Projekto tikslinės grupės

Tikslinę grupę sudaro tiesioginiai ir netiesioginiai naudos gavėjai. Tiesioginiai naudos gavėjai – fiziniai asmenys žemės savininkai, kurie gaus dotacijas.

Netiesioginiai naudos gavėjai – visi Lietuvos Respublikos gyventojai, kadangi dėl poveikio tiesioginių naudos gavėjų grupėje jie gaus naudą, tokią kaip miškingumo Lietuvoje didėjimas ir klimato švelninimas.

5. Horizontaliųjų principų reikalavimai

5.1. Pagal Aprašą finansuojama JP veikla ir JP veikla:

5.1.1. bus prisidedama prie Nacionaliniame pažangos plane įtvirtinto darnaus vystymosi horizontaliųjų principų įgyvendinimo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą;

5.1.2. laikantis darnaus vystymosi horizontaliojo principo, remiami aplinkos atžvilgiu tvarūs projektai, kuriuos įgyvendinant laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą.

6. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) reikalavimai

Pagal Aprašą finansuojama veikla nepažeidžia Chartijos pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.

Įgyvendinant veiklą negali būti pažeista Chartijoje įtvirtinta teisė į nuosavybę.

7. Apskritis, kurioje gali būti įgyvendinami projektai

Netaikoma. Projektai įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijoje.

8. Reikalavimai valstybės pagalbai

8.1. Ūkinę veiklą vykdantiems fiziniams asmenims finansavimas pagal priemonę teikiamas vadovaujantis 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai.

8.2. Valstybės pagalba, teikiama vadovaujantis Reglamente (ES) Nr. 2023/2831 nustatytomis taisyklėmis, de minimis pagalba gali būti teikiama pagalbos gavėjams visuose sektoriuose, išskyrus:

8.2.1. pagalbą, suteiktą įmonėms, vykdančioms pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklą;

8.2.2. pagalbą, suteiktą įmonėms, vykdančioms žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo ir prekybos veiklą, kai pagalbos dydis nustatomas pagal įsigytų arba rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį;

8.2.3. pagalbą, suteiktą įmonėms, vykdančioms pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą;

8.2.4. pagalbą, suteiktą įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais veiklą, kai pagalbos suma nustatoma pagal iš pirminės produkcijos gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų tokių produktų kainą arba kiekį, arba kai pagalba priklauso nuo to, ar ji bus iš dalies arba visa perduota pirminės produkcijos gamintojams;

8.2.5. pagalbą, suteiktą su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose valstybėse arba valstybėse narėse, t. y. pagalbą, tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu ir veikla arba kitomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla;

8.2.6. pagalbą, kuri priklauso nuo to, ar naudojama daugiau vidaus nei importuotų prekių arba paslaugų.

8.3. Jeigu pagalbos gavėjas vykdo veiklą, nurodytą 8.2.1-8.2.4 papunkčiuose nurodytuose sektoriuose ir dar viename ar keliuose kituose sektoriuose arba kitose veiklos srityse, kurioms taikomas de minimis reglamentas, de minimis pagalba gali būti suteikta su sąlyga, kad pagalbos gavėjas tinkamomis priemonėmis, pvz., atskirdamas veiklos sritis ar apskaitą, užtikrina, kad veiklai tuose sektoriuose, kuriems de minimis reglamentas netaikomas, nebūtų naudojama pagal Aprašą suteikta de minimis pagalba.

8.4. Bendra pagalbos gavėjui (vienai įmonei) Lietuvoje suteiktos de minimis pagalbos suma negali viršyti 300 000 eurų per bet kurį trejų metų laikotarpį; visi naudojami skaičiai yra bruto, t. y. neatskaičius mokesčių ar kitų rinkliavų. Jeigu subsidija išmokama dalimis, pagalbos vertė yra diskontuojama suteikimo metu; palūkanų norma, naudojama diskontuojant, yra pagalbos suteikimo metu galiojusi diskonto norma.

8.5. Jei suteikus naują de minimis pagalbą būtų viršyta nustatyta viršutinė riba, tai nauja pagalba pagal De minimis reglamentą negali būti teikiama.

8.6. Viena įmone laikomos įmonės, įskaitant ūkinę veiklą vykdančius fizinius asmenis, kurių tarpusavio santykiai yra nors vienos iš šių rūšių:

8.6.1. viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsų daugumą;

8.6.2. viena įmonė turi teisę paskirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros organo narių;

8.6.3. viena įmonė turi teisę kitai įmonei daryti lemiamą poveikį, remdamasi su šia įmone sudaryta sutartimi arba vadovaujantis steigimo sutarties ar įstatų nuostata;

8.6.4. viena įmonė, kuri yra kitos įmonės akcininkė arba narė, pagal susitarimą su kitais tos įmonės akcininkais ar nariais, viena kontroliuoja tos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą;

8.6.5. įmonės, kurios Aprašo 8.6.1–8.6.4 papunkčiuose nurodytais santykiais yra susijusios per vieną ar daugiau kitų įmonių, taip pat laikomos viena įmone.

9. De minimis pagalba laikoma suteikta tuo momentu, kai įmonė pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti, nepriklausomai nuo de minimis pagalbos išmokėjimo įmonei datos.

10. Jeigu įmonės susijungia arba viena įsigyja kitą, apskaičiuojant, ar nauja de minimis pagalba naujajai arba įsigyjančiajai įmonei viršija atitinkamą viršutinę ribą, atsižvelgiama į visą ankstesnę susijungiančioms įmonėms suteiktą de minimis pagalbą; de minimis pagalba, kuri teisėtai suteikta prieš susijungimą arba įsigijimą, tebėra teisėta.

11. Jeigu viena įmonė suskaidoma į dvi ar daugiau atskirų įmonių, iki suskaidymo suteikta de minimis pagalba priskiriama įmonei, kuri ja pasinaudojo, o tai iš principo yra įmonė, perimanti veiklą, kuriai vykdyti de minimis pagalba panaudota. Jei toks priskyrimas neįmanomas, de minimis pagalba proporcingai paskirstoma remiantis naujųjų įmonių nuosavo kapitalo balansine verte suskaidymo įsigaliojimo dieną.

12. De minimis pagalba gali būti sumuojama su kita de minimis pagalba, suteikta De minimis reglamentą, taip pat su de minimis pagalba, suteikta pagal 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje ir (arba) 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, neviršijat Apraše nustatytos ribos.

13. De minimis pagalba nesumuojama su valstybės pagalba, skiriama toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, arba su valstybės pagalba, susijusia su ta pačia rizikos finansų priemone, jeigu dėl tokio pagalbos sumavimo būtų viršytas 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, arba Europos Komisijos priimtame sprendime nustatytas didžiausias atitinkamas pagalbos intensyvumas, arba kiekvienu atveju atskirai nustatyta pagalbos suma. De minimis pagalba, kuri nėra teikiama arba priskiriama konkrečioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, gali būti sumuojama su kita valstybės pagalba, suteikta pagal Reglamentą (ES) Nr. 651/2014 arba Europos Komisijos priimtą sprendimą.

14. Įmonėms, kurioms išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą dėl Lietuvos institucijų suteiktos neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos, nauja de minimis pagalba negali būti teikiama iki nebus sugrąžinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka gauta valstybės pagalba arba de minimis pagalba, įskaitant palūkanas, teisės aktuose nustatyta tvarka.

15. Agentūra tikrina pagalbos gavėjo ir projekto atitiktį de minimis reglamento nuostatoms pagal Atitikties nereikšmingos (de minimis) pagalbos taisyklėms patikros lapą (Aprašo 1 priedas).

16. Agentūra pagalbos gavėjo vykdomą ūkinę veiklą ir Apraše nustatytas sąsajas patikrina pagal duomenis, pateiktus VĮ Registrų centro registruose, Valstybės duomenų agentūros oficialiosios statistikos portale, VĮ Registrų centro regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos registre, Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinėse sistemose.

17. Priėmusi sprendimą skirti finansavimą, Agentūra duomenis apie suteiktą de minimis pagalbą pateikia Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrui, Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

18. Paaiškėjus, kad pagal Aprašą buvo suteikta neteisėta ir (arba) nesuderinama pagalba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 55¹ straipsnio nuostatomis, pagalbos gavėjas privalo jam išmokėtą pagalbos sumą sugrąžinti savanoriškai arba ši suma išieškoma ne ginčo tvarka.

9. Projektų atrankos kriterijai

Projektų specialieji ir (arba) prioritetiniai atrankos kriterijai netaikomi.

10. Jungtinio projekto projektų atrankos kriterijai (pildoma tik jungtiniam projektui)

Kiekvienas JP turi atitikti Projektų taisyklių 7 priede nustatytus projektų bendruosius atrankos kriterijus.

11. Reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas

Miškų valstybės kadastre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotą miško plotą saugoti ir tvarkyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu ir miškų apsaugą, tvarkymą ir atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais

12. Kiti reikalavimai

IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

13. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai

Netaikoma. Finansuojama remiantis 2024 m. birželio 6 d. Europos socialinio fondo agentūros atliktu medžių savaiminukų išsaugojimo ir įtraukimo į miško žemės apskaitą išlaidų fiksuotųjų vieneto įkainių nustatymo tyrimu.

14. Projektų veiklų ir jungtinio projekto projektų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

Projekto veiklos finansuojamos remiantis 2024 m. birželio 6 d. Europos socialinio fondo agentūros atliktu medžių savaiminukų išsaugojimo ir įtraukimo į miško žemės apskaitą išlaidų fiksuotųjų vieneto įkainių nustatymo tyrimu.

☐ Indeksuojama

X Neindeksuojama

Veiklos ir (ar) išlaidos, kurioms taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio kodas

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio versija

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio pavadinimas

Papildoma informacija

14.1. Medžių savaiminukų išsaugojimo ir įtraukimo į miško žemės apskaitą išlaidos

FĮ_1-₈+ FĮ₉

Fiksuotasis vieneto įkainis už savaiminukais apaugusį miško žemės plotą (ha) su PVM

900 eur/ha (su PVM) už miško žemės plotą

___________________________________

Papildyta priedu:

Nr. D1-278, 2024-08-21, paskelbta TAR 2024-08-21, i. k. 2024-14660

2 priedas

2022-2030 METŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 02-001-06-04-02 „DIDINTI KLIMATO KAITOS POLITIKOS VEIKSMINGUMĄ“ VEIKLOS „VISAI NETARŠIŲ (VAROMŲ ELEKTRA ARBA VANDENILIU) SUNKIŲJŲ (N3 KLASĖS) TRANSPORTO PRIEMONIŲ ĮSIGIJIMO SKATINIMAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠAS

VEIKLOS AR POVEIKLĖS, KURIAI NUSTATOMOS PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGOS, PAVADINIMAS

9.2.3. „Visai netaršių (varomų elektra arba vandeniliu) sunkiųjų (N3 klasės) transporto priemonių įsigijimo skatinimas“

STEBĖSENOS RODIKLIAI (toliau – rodikliai)

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio kodas

Matavimo vienetai

Siektina reikšmė ir pasiekimo data

Suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂

tūkst. tonų CO₂

2030 m. (IV ketv.)

Aplinkos ministerijos stebėsenos rodiklių aprašymo kortelės

https://am.lrv.lt/lt/administracine-informacija/planavimo-dokumentai/pazangos-priemones/didinti-klimato-kaitos-politikos-veiksminguma/

SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

1. Taikomi teisės aktai

1.1. 2022 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 383 „Dėl 2022–2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano patvirtinimo“;

1.2. Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi rengiant, teikiant ir vertinant projekto įgyvendinimo planą (toliau – PĮP), priimant sprendimą dėl projekto finansavimo, sudarant projekto sutartį ir įgyvendinant projektą, finansuojamą pagal 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ veiklos „Visai netaršių (varomų elektra arba vandeniliu) sunkiųjų (N3 klasės) transporto priemonių įsigijimo skatinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 2 (toliau – Aprašas):

1.2.1. 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. birželio 23 d. Komisijos reglamentu (ES) 2023/1315 (toliau – Reglamentas 651/2014);

1.2.2. Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“;

1.2.3. Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“;

1.2.4. Projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos 2023 m. liepos 4 d. finansų ministro įsakymu Nr. 1K-257 „Dėl Strateginio valdymo metodikos taikymo“ (toliau – Projektų taisyklės);

1.2.5. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai, patvirtinti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“;

1.2.6. Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymas;

1.2.7. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas;

1.2.8. Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas;

1.2.9. Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymas.

1.3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 1.2 papunktyje nurodytuose teisės aktuose.

2. Reikalavimai projektams, pareiškėjams ir partneriams

2.1. Pagal Aprašą finansuojama veikla – naujų visai netaršių (elektra ar vandeniliu varomų) sunkiasvorių (N3 klasės) transporto priemonių (toliau – visai netaršios transporto priemonės) įsigijimas. Nauja transporto priemonė – nuo kurios pirmo registravimo (registracijos liudijime nurodytas B kodas) iki registravimo transporto priemonės valdytojo vardu (registracijos liudijime nurodytas I.1 kodas) yra praėję ne daugiau kaip 6 (šeši) mėnesiai. Pirmo registravimo Lietuvoje data (registracijos liudijime nurodytas B.1 kodas) – ne ankstesnė kaip kvietimo teikti paraiškas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – Agentūra) paskelbimo diena.

2.2. Pagal Aprašą galimi pareiškėjai – juridiniai asmenys, turintys teisę vykdyti ekonominę veiklą.

2.3. Projektas vykdomas be partnerių.

2.4. Pagal Aprašą teikiamo finansavimo forma – dotacija.

2.5. Pagal 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ veiklą Nr. 9.2.3 „Visai netaršių (varomų elektra arba vandeniliu) sunkiųjų (N3 klasės) transporto priemonių įsigijimo skatinimas“ projektams įgyvendinti skiriama iki 11 600 000 (vienuolikos milijonų šešių šimtų tūkstančių) eurų Klimato kaitos programos lėšų.

2.6. Pagal Aprašą projektui teikiama valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje. Finansavimas skiriamas kaip valstybės pagalba, kuri teikiama pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 36b straipsnį. Visai netaršiai transporto priemonei įsigyti tinkamas finansavimas yra papildomos investicinės išlaidos, būtinos siekiant taikyti griežtesnius standartus, nei taikomi Europos Sąjungoje, apskaičiuojamos kaip visai netaršios transporto priemonės įsigijimo investicinių išlaidų ir tos pačios kategorijos transporto priemonės, kuri atitinka Europos Sąjungos standartus ir būtų įsigyta be pagalbos, įsigijimo investicinių išlaidų skirtumas (Reglamento (ES) Nr. 651/2014 36b straipsnio 3 punkto a dalis). Didžiausia galima projekto finansuojama dalis negali sudaryti daugiau kaip 30 proc. didelėms, 50 proc. vidutinėms ir 60 proc. mažoms įmonėms tinkamų finansuoti išlaidų. Projektui skirtų finansavimo išlaidų suma išmokama pagal projekto finansavimo sutartyje nustatytą finansavimo intensyvumą.

2.7. Projektui skiriamos finansavimo lėšos yra valstybės pagalba, kurios dydis nustatomas pagal Aprašo 8 punkto nuostatas. Finansavimo intensyvumas nustatomas kaip skirto finansavimo santykis su projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma. Projektui skirtų finansavimo išlaidų suma išmokama pagal projekto sutartyje nustatytą finansavimo intensyvumą. Dotacijos vieno pareiškėjo vienam projektui dydis negali viršyti 1 000 000 (vieno milijono) eurų.

2.8. Vienai įsigyjamai visai netaršiai viešojo transporto priemonei pagal Aprašą finansuojama suma negali viršyti 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) eurų.

2.9. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, ir netinkamos finansuoti projekto išlaidos turi būti finansuojamos iš pareiškėjo lėšų. Pareiškėjo nuosavų lėšų šaltiniai, iš kurių įgyvendinamas projektas ar jo dalis, turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami ir realūs PĮP pateikimo metu. Pakankamai apibrėžtais, patikimais ir tinkamais nuosavų lėšų finansavimo šaltiniais gali būti laikoma:

2.9.1. kredito įstaigos paskola; jei pareiškėjo planuojamas nuosavų lėšų šaltinis yra kredito įstaigos paskola, pateikiamas preliminarus kredito įstaigos sprendimas suteikti paskolą;

2.9.2. pareiškėjo piniginės lėšos; su PĮP pateikiamas sprendimas, patvirtintas juridinio asmens atitinkamo valdymo organo ar asmens (asmenų grupės), turinčio (-ios) teisę priimti tokius sprendimus, kuriuo nutarta projektui įgyvendinti skirti tam tikrą lėšų sumą, ir informacija apie lėšų šaltinį (kredito įstaigos sąskaitos (-ų) išrašas ar kredito įstaigos pažyma apie pareiškėjo turimas lėšas, numatomos pajamos, pelnas, nepaskirstytini rezervai ar kt.).

2.10. Projektų atranką Agentūra atlieka tęstinės atrankos būdu (t. y. paraiškos priimamos, kol pakanka lėšų projektams įgyvendinti (11 600 000 eurų), bet ne ilgiau kaip 12 mėn. nuo kvietimo pradžios).

2.11. Projektų atranką vykdo ir įgyvendinimą administruoja Agentūra.

2.12. Vienas pareiškėjas vieno kvietimo teikti PĮP metu gali pateikti tik vieną PĮP per Agentūros informacinę sistemą (toliau – APVIS) (https://apvis.apva.lt). PĮP rengiamas pagal Agentūros paskelbtą kvietimo formą.

2.13. PĮP teikiami tik per APVIS, vertinami ir atrenkami vadovaujantis Projektų taisyklių III skyriaus antrajame skirsnyje „PĮP vertinimas“, kvietime teikti PĮP nustatyta tvarka.

2.14. PĮP nurodyti duomenys, be Agentūros paklausimo, po PĮP pateikimo dienos negali būti koreguojami ar tikslinami.

2.15. Planuojamų įsigyti visai netaršių transporto priemonių skaičius neribojamas. Pareiškėjas yra tiesiogiai atsakingas už projekto įgyvendinimą, rezultatus ir turi užtikrinti, kad įsigytos visai netaršios transporto priemonės 5 metus po projekto finansavimo pabaigos būtų registruotos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas įsipareigoja neparduoti visai netaršios transporto priemonės ar kitaip neperleisti transporto priemonės, už kurią skirta dotacija, mažiausiai 5 (penkerius) metus nuo dotacijos sumokėjimo datos.

2.16. Projekto veiklos mažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) ir transportui būdingų oro teršalų kiekį Lietuvoje.

2.17. Finansavimas už visai netaršią transporto priemonę, kurios identifikavimo numeris (VIN) yra tas pats, gali būti skiriamas tik vieną kartą.

2.18. Finansavimas neskiriamas transporto priemonėms, registruotoms ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2.19. Jei visai netaršios transporto priemonės įsigyjamos lizingo būdu, jos pareiškėjo nuosavybėn turi pereiti iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo Agentūrai dienos; detalesnės sąlygos apibrėžiamos finansavimo sutartyje. Įsigyjant transporto priemones lizingo būdu, turi būti tenkinami Reglamento (ES) Nr. 651/2014 3b straipsnio 3 dalies b papunkčio reikalavimai dėl išlaidų tinkamumo.

2.20. Pagal Aprašą finansavimas projektui neskiriamas, jeigu pareiškėjas yra įtrauktas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje skelbiamą fizinių ir (arba) juridinių asmenų, turinčių sąsajų su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, sąrašą.

2.21. Kartu su PĮP pareiškėjas turi pateikti Agentūrai užpildytus Projektų taisyklėse nustatytus PĮP priedus ir šiuos dokumentus arba informaciją:

2.21.1. planuojamų įsigyti visai netaršių transporto priemonių skaičių, paraiškoje nurodytą kuro rūšį;

2.21.2. dokumentus, pagrindžiančius projekto biudžetą, naujų įsigyjamų visai netaršių transporto priemonių kainą ir tos pačios kategorijos naujų galiojančius Europos Sąjungos standartus atitinkančių transporto priemonių, kurios būtų įsigytos be valstybės pagalbos, kainą (kaip nustatyta Aprašo 8.3 papunktyje) pagrindžiančius dokumentus (bent 1 tiekėjo komercinius pasiūlymus ar nuorodas į rinkos kainas ir kt.);

2.21.3. apie planuojamą ŠESD sumažinimą per projekto įgyvendinimo laikotarpį. Įsigyjant elektra, vandeniliu varomus automobilius, projekto vertinamasis laikotarpis – 10 metų. ŠESD apskaičiuoti naudojama Transporto priemonių degalų rūšies reguliavimo poveikio vertinimo skaičiuoklė (https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/teisekuros-poveikio-vertinimas/teisekuros-poveikio-vertinimo-metodines-rekomendacijos-skaiciuokles/sesd-skaiciuokles/transporto-sektorius1/);

2.21.4. pareiškėjo smulkiojo ar vidutinio verslo statuso deklaraciją, jei pareiškėjas yra maža arba vidutinė įmonė, kaip šios sąvokos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnyje, arba laisvos formos deklaraciją, jei pareiškėjas yra didelė įmonė (t. y. juridinis asmuo, neatitinkantis labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės apibrėžties, pateiktos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme), kuri patvirtina, kad įmonė neturi smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso, ir informaciją apie susijusių įmonių sąrašą. Pareiškėjo įmonės dydis vertinamas pagal Reglamento 651/2014 I priedą. Jei Pareiškėjas teiks smulkiojo ir vidutinio verslo statuso deklaraciją (pasirenkamas vienas iš būdų):

2.21.4.1. ji gali būti pildoma prisijungus prie valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) savitarnos (https://svv.registrucentras.lt/), naudojantis Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos pildymo įrankiu, kuris automatiškai užpildo šią deklaraciją, nes turi sąsają su reikalingomis VĮ Registrų centro informacinėmis sistemomis;

2.21.4.2 jos forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119 „Dėl Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“ (https://eimin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/verslo-aplinka/smulkiojo-ir-vidutinio-verslo-politika/statuso-deklaravimas-aktualus-dokumentai), pildoma ir teikiama Excel formatu, pasirašyta kvalifikuotu parašu;

2.21.5. pareiškėjo pastarųjų finansinių metų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintų metinės finansinės (konsoliduotosios, jeigu taikoma) atskaitomybės dokumentų kopijas (netaikoma pareiškėjui, kuris šias kopijas yra pateikęs Juridinių asmenų registrui).

2.22. Pareiškėjas atsakingas, kad įsigyta transporto priemonė būtų įregistruota valstybės įmonėje „Regitra“.

2.23. Įgyvendinant pagal Aprašą finansuojamą veiklą, turi būti įsigyjamos visai netaršios transporto priemonės, kurioms (kiekvienai) taikomi šie reikalavimai: nauja visai netarši transporto priemonė – transporto priemonė, nuo kurios pirmo registravimo (registracijos liudijime nurodytas B kodas) iki registravimo transporto priemonės valdytojo vardu (registracijos liudijime nurodytas I.1 kodas) yra praėję ne daugiau kaip 6 (šeši) mėnesiai. Pirmo registravimo Lietuvoje data (registracijos liudijime nurodytas B.1 kodas) – ne ankstesnė kaip kvietimo teikti paraiškas Aplinkos projekto valdymo agentūrai paskelbimo diena.

2.24. Gautų PĮP vertinimą Agentūra atlieka per 60 darbo dienų.

2.25. Atlikus PĮP vertinimą, sprendimas skirti finansavimą įforminamas Agentūros direktoriaus įsakymu, skirtas finansavimas skelbiamas Teisės aktų registre. Skelbiamoje informacijoje nurodomi pareiškėjai, pareiškėjų (įmonių) kodai, projektų numeriai, skirtos dotacijos dydis.

2.26. Agentūros direktoriaus įsakymu skyrus finansavimą, pareiškėjas bet kuriuo metu turi teisę jo atsisakyti. Apie finansavimo atsisakymą pareiškėjas informuoja Agentūrą per APVIS, nurodydamas atsisakymo aplinkybes ir (ar) priežastis. Pareiškėjas išmokėtas lėšas privalo grąžinti per 10 darbo dienų.

2.27. Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtinus finansavimą, Agentūra per 30 darbo dienų su pareiškėju suderina ir pasirašo projekto finansavimo sutartį.

2.28. Projektų įgyvendinimo reikalavimai:

2.28.1. Projekto įgyvendinimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip 24 mėnesiai (nuo projekto finansavimo sutarties pasirašymo dienos) pagal projekto sutartyje, Apraše ir Projektų taisyklėse nustatytus reikalavimus. Agentūra gali jį pratęsti neviršydama pusės nustatyto projekto įgyvendinimo laikotarpio dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių objektyvių priežasčių, kurių jis negalėjo numatyti pateikdamas paraišką. Priėmusi sprendimą dėl projekto įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo, Agentūra apie priimtą sprendimą per 10 darbo dienų informuoja pareiškėją per APVIS.

2.28.2. Bendras projekto įgyvendinimo laikotarpis, įskaitant projekto įgyvendinimo termino pratęsimą, vadovaujantis 2.28.1 papunkčiu, negali būti ilgesnis kaip 36 mėnesiai.

2.29. Pareiškėjai, įgyvendinę projektus, privalo paviešinti informaciją apie juos – paskelbti naujieną, informaciją ar pan. (savo ar žiniasklaidos interneto svetainėje), nurodyti projekto pavadinimą, įgyvendintą veiklą, šiai veiklai įgyvendinti gautų lėšų kiekį, finansavimo šaltinį – Klimato kaitos programą. Pareiškėjai Klimato kaitos programos lėšomis įsigytas transporto priemones privalo pažymėti Aplinkos ministerijos ir Agentūros logotipais, kuriuose nurodyta, kad projektas finansuotas Klimato kaitos programos lėšomis.

2.30. Pareiškėjas privalo užtikrinti, kad visi su projekto įgyvendinimu susiję pirkimai būtų vykdomi laikantis pirkimų vykdymo ir vertinimo tvarkos reikalavimų:

2.30.1. Pareiškėjas, kai jis yra perkančioji organizacija, prekių, paslaugų ar darbų pirkimus, susijusius su projekto įgyvendinimu, privalo atlikti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, o kai jis nėra perkančioji organizacija, – vadovaudamasis Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir nėra perkantieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymą, pirkimų vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. D1-762 „Dėl Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir nėra perkantieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, pirkimų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pareiškėjas yra atsakingas už pirkimų reikalavimų laikymąsi teisės aktuose nustatyta tvarka.

2.30.2. Pareiškėjas turi vykdyti žaliuosius pirkimus vadovaudamasis Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2.31. Siekiant užtikrint atitiktį Reglamento (ES) Nr. 651/2014 6 straipsnio nuostatoms, projekto veiklos gali būti pradėtos įgyvendinti tik pateikus (užregistravus) paraišką APVIS, iki paraiškos užregistravimo APVIS dienos pareiškėjas negali būti sudaręs sutarties dėl transporto priemonės, kuriai įsigyti prašoma skirti finansavimą, pirkimo. Projekto išlaidos nuo paraiškos užregistravimo Agentūroje dienos iki projekto sutarties pasirašymo yra patiriamos pareiškėjo rizika. Projektui, kurio veiklos pradėtos įgyvendinti iki paraiškos užregistravimo Agentūroje dienos, finansavimas neskiriamas.

3. Reikalavimai jungtinio projekto projektams ir jungtinio projekto projektų pareiškėjams

Netaikomas

4. Projekto tikslinės grupės

Tikslinę grupę sudaro tiesioginiai ir netiesioginiai naudos gavėjai. Tiesioginiai naudos gavėjai – juridiniai asmenys, turintys teisę vykdyti ekonominę veiklą, kurie, gavę paramą įsigys visai netaršių transporto priemonių.

Netiesioginiai naudos gavėjai – visi Lietuvos Respublikos gyventojai, kadangi dėl tiesioginių naudos gavėjų poveikio sumažės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir oro tarša.

5. Horizontaliųjų principų reikalavimai

5.1. Įgyvendinant projektą, neturi būti pažeidžiami horizontalieji principai (toliau – HP): darnaus vystymosi principai, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumo ir pan.); inovatyvumo (kūrybingumo) (vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.), turi būti atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Neturi būti numatyta projekto įgyvendinimo veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį įgyvendinant HP.

5.2. Projekto veiklomis prisidedama siekiant Nacionaliniame pažangos plane įtvirtinto darnaus vystymosi HP įgyvendinimo ir pažangos rodiklių „1.2. Žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų dalies“ ir „1.3. Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m.“.

5.3. Projekto veiklos neturės tiesioginio poveikio inovatyvumo (kūrybingumo) HP, nes nėra susijusios su sisteminių inovacijų ekosistemos problemų sprendimu ar atviros, laisvos, savimi pasitikinčios ir kūrybingos visuomenės, kuri yra būtina inovatyvumo sąlyga, ugdymu.

5.4. Įgyvendinant projektą, turi būti laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą. Jokia projekto veikla neturėtų būti padaryta reikšminga žala 6 aplinkos tikslams, nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088.

6. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) reikalavimai

Pagal Aprašą finansuojamos veiklos nepažeidžia Chartijos pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingos teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.

Įgyvendinant projekto veiklas, negali būti pažeista Chartijoje įtvirtinta teisė į nuosavybę (žemę, kilnojamąjį turtą, materialųjį ir nematerialųjį turtą).

7. Apskritis, kurioje gali būti įgyvendinami projektai

Netaikoma. Projektai įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijoje.

8. Reikalavimai valstybės pagalbai

8.1. Pagal Aprašą projektams teikiama valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje. Finansavimas, skiriamas kaip valstybės pagalba projektams, yra investicinė pagalba, kuri teikiama pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 36b straipsnį, atsižvelgiant į I skyriaus nuostatas ir 1 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus apribojimus. Aprašas nustato transporto priemonių įsigijimo sąlygas, kurios atitinka nulinės taršos reikalavimus, kurie atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 nuostatas ir yra suderinami su vidaus rinka.

8.2. Didžiausia galima skirti projektui finansavimo lėšų suma nurodyta Aprašo 2.7 ir 2.8 papunkčiuose.

8.3. Visai netaršiai transporto priemonei įsigyti tinkamas finansavimas yra:

8.3.1. papildomos investicinės išlaidos, būtinos siekiant taikyti griežtesnius standartus, nei taikomi Europos Sąjungoje, apskaičiuojamos kaip visai netaršios transporto priemonės įsigijimo investicinių išlaidų ir tos pačios kategorijos transporto priemonės, kuri atitinka Europos Sąjungos standartus ir būtų įsigyta be pagalbos, įsigijimo investicinių išlaidų skirtumas (Reglamento (ES) Nr. 651/2014 36b straipsnio 3 dalies a punktas);

8.3.2. investuojant į netaršių transporto priemonių arba nulinės taršos transporto priemonių išperkamąją nuomą – papildomos netaršios transporto priemonės arba nulinės taršos transporto priemonės išperkamosios nuomos išlaidos. Jos apskaičiuojamos kaip netaršios transporto priemonės arba nulinės taršos transporto priemonės išperkamosios nuomos grynosios dabartinės vertės ir tos pačios kategorijos transporto priemonės, kuri atitinka taikomus Sąjungos standartus, kurie jau galioja, ir būtų išnuomota be pagalbos, išperkamosios nuomos grynosios dabartinės vertės skirtumas. Nustatant tinkamas finansuoti išlaidas, neatsižvelgiama į veiklos išlaidas, susijusias su transporto priemonės eksploatavimu, įskaitant išlaidas energijai, draudimo ir techninės priežiūros išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar jos įtrauktos į išperkamosios nuomos sutartį.

8.4. Valstybės pagalba neteikiama:

8.4.1. sunkumų patiriančioms įmonėms (sunkumus patiriančia įmone laikoma įmonė, kaip ji apibrėžta Reglamento 651/2014 2 straipsnio 18 punkte);

8.4.2. ūkio subjektams, kuriems išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame Lietuvos institucijų suteikta pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka; nauja valstybės pagalba negali būti teikiama, iki bus grąžinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka Lietuvoje gauta valstybės pagalba;

8.4.3. ūkio subjektams, vykdantiems veiklą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, patenkantiems į Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 3 dalies a punkto taikymo sritį;

8.4.4. jei pagalbos suteikimas būtų susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui turėti būstinę Lietuvoje arba būti iš esmės įsisteigusiu Lietuvoje ar su įpareigojimu pagalbos gavėjui naudoti Lietuvoje pagamintas prekes arba teikiamas paslaugas, ar būtų ribojamos pagalbos gavėjų galimybės naudoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų rezultatus kitose valstybėse narėse (Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 5 dalis).

8.5. Reglamento (ES) Nr. 651/2014 specialiosios III skyriaus sąlygos nustatytos 36b straipsnyje.

8.6. Valstybės pagalba, kurios tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti ir kuriai pagal Reglamentą (ES) Nr. 651/2014 taikoma išimtis, gali būti sumuojama su:

8.6.1. bet kokia kita valstybės pagalba, jei tos veiklos yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti;

8.6.2. bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, jeigu susumavus didžiausia pagalbos suma visai netaršioms transporto priemonėms įsigyti neviršija Reglamento (ES) Nr. 651/2014 36b straipsnio 6 ir (arba) 7 dalyse nustatyto intensyvumo.

8.7. Valstybės pagalba, kuriai pagal Reglamentą (ES) Nr. 651/2014 taikoma išimtis, nesumuojama su jokia de minimis pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei susumavus būtų viršytas pagalbos intensyvumas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 8 straipsnio 5 dalyje.

8.8. Apskaičiuojant pagalbos intensyvumą ir tinkamas finansuoti išlaidas, visi naudojami skaičiai imami prieš bet kokį mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą (Reglamento (ES) Nr. 651/2014 7 straipsnio 1 dalis).

8.9. Ateityje mokėtina valstybės pagalba, įskaitant keliomis dalimis mokamą pagalbą, diskontuojama iki suteikimo momentu esamos jos vertės, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 7 straipsnio 3 dalyje.

8.10. Valstybės pagalbos atitikties Reglamento (ES) Nr. 651/2014 nuostatoms vertinimą atlieka Agentūra.

8.11. Agentūra teisės aktų nustatyta tvarka skiriamą finansavimo sumą Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre registruoja vadovaudamasi Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatais.

8.12. Reglamento 651/2014 9 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinta, kad Europos Komisijos skaidraus pagalbos skyrimo modulyje turi būti skelbiama informacija apie kiekvieną skirtą individualios pagalbos sumą, viršijančią 100 000 eurų, todėl Agentūra elektroniniu paštu per 10 darbo dienų informuoja Ministeriją apie pagalbą, viršijančią 100 000 eurų, nurodydama pareiškėjo pavadinimą, pareiškėjo įmonės dydį, skirtą subsidiją.

8.13. Ministerija, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 651/2014 9 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatomis, informaciją apie suteiktą valstybės pagalbą turi paskelbti Europos Komisijos valstybės pagalbos skaidrumo viešos paieškos svetainėje per 6 mėnesius nuo pagalbos suteikimo dienos vadovaudamasi Agentūros pateikta informacija.

8.14. Agentūra pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 7 ir 12 straipsnių nuostatas vykdo pagalbos skaičiavimus, suteikimo kontrolę ir stebėseną, saugo išsamius suteiktos paramos duomenis ir dokumentus. Dokumentai, susiję su sprendimu skirti finansinę paramą ir šios paramos išmokėjimu, saugomi Agentūroje 10 metų nuo paskutinės finansinės paramos suteikimo dienos.

8.15. Paaiškėjus, kad pagal Aprašą buvo suteikta neteisėta ir (arba) nesuderinama pagalba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 55¹ straipsnio nuostatomis, pagalbos gavėjas privalo jam išmokėtą pagalbos sumą sugrąžinti savanoriškai arba ši suma išieškoma ne ginčo tvarka.

9. Projektų atrankos kriterijai

Kiekvienas projektas turi atitikti Projektų taisyklių 7 priede nustatytus projektų bendruosius atrankos kriterijus.

10. Jungtinio projekto projektų atrankos kriterijai (pildoma tik jungtiniam projektui)

Netaikomas

11. Reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas

11.1. Pasibaigus projekto finansavimui, 5 metus turi būti užtikrintas investicijų tęstinumas.

11.2. Projekto vykdytojas turi apdrausti projektui įgyvendinti skirtą ilgalaikį materialųjį turtą, kuris įsigytas ar sukurtas iš projektui skirto finansavimo lėšų, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų; turtas turi būti draudžiamas Aprašo 11.1 papunktyje nurodytą laikotarpį nuo tada, kai yra įsigyjamas; draudžiamojo įvykio atveju projekto vykdytojas turi atkurti prarastą turtą.

11.3. Projekto vykdytojas turi užtikrinti, kad ilgalaikis materialusis turtas, įsigytas ar sukurtas iš projektui skirtų lėšų, būtų naudojamas ir prižiūrimas vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis visą Aprašo 11.1 papunktyje nurodytą laikotarpį.

12. Kiti reikalavimai

12.1. Ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio mėnesio 20 dienos Agentūra pateikia Ministerijai apibendrintą informaciją apie Klimato kaitos programos lėšomis finansuotus projektus, sutaupytą ŠESD kiekį.

IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

13. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai

13.1. Pagal Aprašą tinkamos finansuoti išlaidos – papildomos investicinės išlaidos, būtinos siekiant taikyti griežtesnius standartus, nei taikomi Europos Sąjungoje, apskaičiuojamos kaip visai netaršios transporto priemonės įsigijimo investicinių išlaidų ir tos pačios kategorijos transporto priemonės, kuri atitinka Europos Sąjungos standartus ir būtų įsigyta be pagalbos, įsigijimo investicinių išlaidų skirtumas.

13.2. Projekto išlaidos apmokamos išlaidų kompensavimo būdu projekto vykdytojui deklaruojant patirtas ir apmokėtas išlaidas projekto finansavimo sutartyje nustatyta tvarka.

13.3. Projekto vykdytojo prašymu Agentūra priima sprendimą skirti iki 30 proc. projektui įgyvendinti skirtos projekto finansavimo sumos avansą. Avansinis mokėjimas skiriamas pateikus avansinio mokėjimo prašymą per APVIS ir finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją, laidavimo raštą ar laidavimo draudimo raštą dėl avanso sumos. Jeigu finansų įstaiga ar draudimo įmonė registruota ne Lietuvoje, privaloma pateikti ir Lietuvos banko patvirtinimą. Sumokėta avanso suma proporcingai atskaitoma iš mokėjimo prašymo (-ų) sumos. Agentūra per 15 darbo dienų patikrina užpildytą avansinio mokėjimo prašymą ir, jei jis užpildytas tinkamai, nurodo Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui prašyme nurodytą avansinio mokėjimo sumą išmokėti pareiškėjui į prašyme nurodytą banko sąskaitą arba nurodo pareiškėjui finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantijos, laidavimo rašto ar laidavimo draudimo rašto trūkumus, kuriuos pareiškėjas turi ištaisyti per 5 darbo dienas.

13.4. Įgyvendinęs projektą iki projekto įgyvendinimo termino pabaigos, projekto vykdytojas per APVIS Agentūrai pateikia galutinį mokėjimo prašymą su privalomais pateikti dokumentais.

13.5. Agentūra, gavusi mokėjimo prašymą, vadovaudamasi projekto vykdytojo pateiktais projekto įgyvendinimą įrodančiais dokumentais, nustato, ar išlaidos atitinka nustatytus reikalavimus, ar neviršija Agentūros direktoriaus įsakyme nurodytos subsidijos sumos.

13.6. Pagal Aprašą netinkamomis finansuoti laikomos šios išlaidos:

13.6.1. nurodytos Projektų taisyklių VII skyriaus trečiajame skirsnyje;

13.6.2. pridėtinės vertės mokestis;

13.6.3. žemės įsigijimo ar nuomos;

13.6.4. įrangos, įrenginių ir kito turto atsarginių ir (ar) pakaitinių dalių įsigijimo;

13.6.5. visai netaršių transporto priemonių eksploatavimo ir susijusios išlaidos, įskaitant išlaidas energijai, draudimo ir techninės priežiūros išlaidas;

13.6.6. naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos;

13.6.7. projektą vykdančio personalo ir (arba) projekto veiklose dalyvaujančių asmenų darbo užmokestis, komandiruočių ir kelionių išlaidos;

13.6.8. netiesioginės išlaidos ir kitos išlaidos pagal fiksuotąją projekto išlaidų normą.

13.7. Nepiniginis pareiškėjo įnašas laikomas netinkamomis finansuoti išlaidomis.

14. Projektų veiklų ir jungtinio projekto projektų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

X Netaikoma.

_______________

Papildyta priedu:

Nr. D1-324, 2024-10-01, paskelbta TAR 2024-10-01, i. k. 2024-17244

2022–2030 metų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ veiklos „Visai netaršių (varomų elektra arba vandeniliu) sunkiųjų (N3 klasės) transporto priemonių įsigijimo skatinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo

1 priedas

PROJEKTO (ĮSKAITANT JUNGTINĮ) ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

Finansavimo šaltinis, pagal kurį finansuojamas projektas: Klimato kaitos programa

Aplinkos tikslai	Pagrindimas	Pagrindimo dokumentai (pildo pareiškėjas, nurodydamas konkrečius su projektų įgyvendinimo planu teikiamus dokumentus)
1. Klimato kaitos švelninimas	Vertinama, kad veikla „Visai netaršių (varomų elektra arba vandeniliu) sunkiųjų (N3 klasės) transporto priemonių įsigijimo skatinimas“ 100 procentų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo – mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (toliau – ŠESD). Vadovaujantis 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedo klasifikatoriumi, taikomas 100 procentų paramos, siekiant su klimato kaita susijusių tikslų, skaičiavimo koeficientas (074). Šia investicija svariai prisidedama mažinant (ŠESD) emisijas, didinant švaraus ar neutralaus poveikio klimatui transporto priemonių judumą, nes planuojama įsigyti visai netaršių N3 transporto priemonių.	Pagrindimo dokumentai neteikiami. Kartu su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas teiks projektų įgyvendinimo planus (toliau – PĮP) visai netaršių transporto priemonių įsigijimą įrodančius dokumentus.
2. Prisitaikymas prie klimato kaitos	Vertinama, kad planuojama įgyvendinti veikla „Visai netaršių (varomų elektra arba vandeniliu) sunkiųjų (N3 klasės) transporto priemonių įsigijimo skatinimas“ neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad investicijos atitinka prisitaikymo prie klimato kaitos tikslą. Planuojamos investicijos į visai netaršių transporto priemonių įsigijimą neturės neigiamos įtakos prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar atsparumui žmonių, gamtos, turto ir kitos ekonominės veiklos rizikai ir yra suderintos su vietos, sektoriaus ir šalies prisitaikymo pastangomis, nes neplanuojama kurti jokios infrastruktūros potvynių zonoje. Projekto finansuojama veikla ir rezultatas – įsigytos visai netaršios transporto priemonės neturės tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos tikslui, nes nenumatomas neigiamas poveikis žmonėms, gamtai ar turtui.	Pagrindimo dokumentai neteikiami. Kartu su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas teiks „Visai netaršių (varomų elektra arba vandeniliu) sunkiųjų (N3 klasės) transporto priemonių įsigijimo skatinimas“ projektų finansavimo sąlygų apraše (toliau – Aprašas) ir (arba) kvietime teikti PĮP nurodytus visai netaršių transporto priemonių įsigijimą įrodančius dokumentus.
3. Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga	Vertinama, kad planuojama įgyvendinti veikla „Visai netaršių (varomų elektra arba vandeniliu) sunkiųjų (N3 klasės) transporto priemonių įsigijimo skatinimas“ neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad investicijos atitinka tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą. Planuojamos investicijos į visai netaršių transporto priemonių įsigijimą neturės jokio neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslui.	Pagrindimo dokumentai neteikiami. Kartu su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas teiks projektų įgyvendinimo planus (toliau – PĮP) ir visai netaršių transporto priemonių įsigijimą įrodančius dokumentus.
4. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą	Vertinama, kad planuojama įgyvendinti veikla „Visai netaršių (varomų elektra arba vandeniliu) sunkiųjų (N3 klasės) transporto priemonių įsigijimo skatinimas“ neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad investicijos atitinka žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, tikslą.	Pagrindimo dokumentai neteikiami. Kartu su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas teiks projektų įgyvendinimo planus (toliau – PĮP) ir visai netaršių transporto priemonių įsigijimą įrodančius dokumentus.
5. Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė	Vertinama, kad planuojama įgyvendinti veikla „Visai netaršių (varomų elektra arba vandeniliu) sunkiųjų (N3 klasės) transporto priemonių įsigijimo skatinimas“ neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad investicijos atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslą.	Pagrindimo dokumentai neteikiami. Kartu su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas teiks projektų įgyvendinimo planus (toliau – PĮP) ir visai netaršių transporto priemonių įsigijimą įrodančius dokumentus.
6. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas	Vertinama, kad planuojama įgyvendinti veikla „Visai netaršių (varomų elektra arba vandeniliu) sunkiųjų (N3 klasės) transporto priemonių įsigijimo skatinimas“ neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad investicija atitinka biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą. Nenumatoma, kad investicijos į visai netaršių transporto priemonių įsigijimą turės neigiamą poveikį biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslui.	Pagrindimo dokumentai neteikiami. Kartu su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas teiks projektų įgyvendinimo planus (toliau – PĮP) ir visai netaršių transporto priemonių įsigijimą įrodančius dokumentus.

________________

Papildyta priedu:

Nr. D1-324, 2024-10-01, paskelbta TAR 2024-10-01, i. k. 2024-17244

2 priedas

PROJEKTŲ ATITIKTIES VALSTYBĖS PAGALBOS TAISYKLĖMS PATIKROS LAPAS

1. Priemonės teisinis pagrindas

2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su visais pakeitimais I skyrius, III skyriaus 7 skirsnio „Pagalba aplinkos apsaugai“ 36b straipsnis „Investicinė pagalba netaršių arba nulinės taršos transporto priemonių įsigijimui ir transporto priemonių modifikavimui“.

2. Duomenys apie paraišką / projektą
Projekto įgyvendinimo plano / projekto numeris
Pareiškėjo / projekto vykdytojo pavadinimas
Projekto pavadinimas

3. Projekto patikra dėl atitikties Reglamento (ES) Nr. 651/2014 I skyriuje nustatytiems bendriesiems ir III skyriaus 7 skirsnio „Pagalba aplinkos apsaugai“ 36b straipsnyje „Investicinė pagalba netaršių arba nulinės taršos transporto priemonių įsigijimui ir transporto priemonių modifikavimui“ nustatytiems specialiesiems reikalavimams.
Nr.	Klausimai		Rezultatas			Pastabos
Bendrieji reikalavimai
3.1.	Kokiai kategorijai priskiriamas naudos gavėjas (Reglamento (ES) Nr. 651/2014 I priedas)? (pasirinkti tik vieną variantą)
	- labai maža įmonė		□ Taip	□ Ne
	- maža įmonė		□ Taip	□ Ne
	- vidutinė įmonė		□ Taip	□ Ne
	- didelė įmonė		□ Taip	□ Ne
3.2.	Ar teikiama valstybės pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl Reglamento (ES) Nr. 651/2014 netaikymo?		□ Taip	□ Ne
3.3.	Ar teikiama valstybės pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl Reglamento (ES) Nr. 651/2014 netaikymo?		□ Taip	□ Ne
3.4.	Ar teikiama valstybės pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 4 dalies c punkto nuostatas dėl Reglamento (ES) Nr. 651/2014 netaikymo sunkumų patiriančioms įmonėms?		□ Taip	□ Ne
3.5.	Ar teikiama valstybės pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl Reglamento (ES) Nr. 651/2014 netaikymo?		□ Taip	□ Ne
3.6.	Ar teikiama valstybės pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 4 straipsnio 1 dalies s punkte nustatytas pranešimo ribas (pagalba neviršija 30 mln. eurų vienos įmonės vienam projektui)?		□ Taip	□ Ne
3.7.	Ar teikiama valstybės pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. projektas nėra dirbtinai skaidomas?		□ Taip	□ Ne
3.8.	Ar yra pagrįstas valstybės pagalbos skatinamasis poveikis pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 6 straipsnio 2 dalį?		□ Taip	□ Ne
3.9.	Ar yra laikomasi valstybės pagalbos sumavimo reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 651/2014 8 straipsnyje?		□ Taip	□ Ne
3.10.	Ar valstybės pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 36b straipsnio nuostatas:
	- teikiama valstybės pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 36b straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. valstybės pagalba teikiama visai netaršioms transporto priemonėms įsigyti?		□ Taip	□ Ne
	- valstybės pagalba teikiama tinkamoms išlaidoms finansuoti, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 36b straipsnio 3 dalies a punkte?		□ Taip	□ Ne
	- teikiamos valstybės pagalbos intensyvumas neviršija nustatyto 36b straipsnio 5 dalyje?		□ Taip	□ Ne
	- valstybės pagalba teikiama laikantis 36b straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų?		□ Taip	□ Taip
Valstybės pagalbos atitikties vertinimas
3.11.	Ar teikiama valstybės pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 nuostatas?		□ Taip	□ Ne
__________________________________ (vertintojas)		____________ (parašas)			____________ (data)
Patikros peržiūra: □ Vertintojo išvadai pritarti □ Vertintojo išvadai nepritarti Pastabos:_______________________________________________________________________
______________________________________ (vertintojo tiesioginis vadovas)		____________ (parašas)			____________ (data)

__________________________________________________

Papildyta priedu:

Nr. D1-324, 2024-10-01, paskelbta TAR 2024-10-01, i. k. 2024-17244

Pakeitimai: