Suvestinė redakcija nuo 2024-08-22 iki 2024-10-01

Įsakymas paskelbtas: TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11855

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

Dėl 2022–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS valdytojos LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 02-001-06-04-02 „DIDINTI KLIMATO KAITOS POLITIKOS VEIKSMINGUMĄ“ Aprašo

PATVIRTINIMO

2022 m. birželio 1 d. Nr. D1-160

Vilnius

Įgyvendindamas Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“ 87 punktą, 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programą patvirtinimo“, ir vykdydamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 1K-227 „Dėl Strateginio valdymo metodikos taikymo”,

tvirtinu 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ aprašą (pridedama).

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2022 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-160

2022–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS

APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS

NR. 02-001-06-04-02 „DIDINTI KLIMATO KAITOS POLITIKOS VEIKSMINGUMĄ“ APRAŠAS

I SKYRIUS

PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS SIEKIAMI REZULTATAI

Rodiklio kodas	Rodiklio tipas (rezultato / produkto)	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Pradinė rodiklio reikšmė (metai)	Siektinos rodiklio reikšmės		Finansavimo šaltinis
Rodiklio kodas	Rodiklio tipas (rezultato / produkto)	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Pradinė rodiklio reikšmė (metai)	Tarpinė reikšmė 2025 m.	Galutinė reikšmė 2030 m.	Finansavimo šaltinis
1	2	3	4	5	6	7	8
„R-02-001-06-04-02-01	Rezultato	Suminis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) sumažinimo efektas	Tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	0 (2021 m.)	664,76 (2025 m.)	2599,27	Klimato kaitos programa (toliau – KKP), valstybės biudžeto lėšos (toliau – VB)
P-02-001-06-04-02-01	Produkto	Įdiegta elektros energijos saugojimo galios	kWh	0 (2021 m.)	3000 (2023 m.)	8000 (2025 m.)	KKP
P-02-001-06-04-02-02	Produkto	Nevyriausybinių organizacijų, kurioms suteikta finansinė paskata formuoti klimato politiką ir informuoti visuomenę apie klimato kaitą, skaičius	Vienetai	0 (2021 m.)	8 (2023 m.)	10 (2025 m.)	KKP

II SKYRIUS

PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS FINANSAVIMO ŠALTINIAI

Finansavimo apimtis ir šaltiniai	Lėšų poreikis (tūkst. eurų)
1	2
1.1. Valstybės biudžeto lėšos	90 000
1.1.1.1.11. Valstybės biudžeto lėšos, skirtos pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje	90 000 (pastaba)
1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos	–
1.3. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos	–
1.4. Biudžetinių įstaigų pajamų įmokos ir kitos pajamos	274 200
1.4.3.1.2. Klimato kaitos programos lėšos	274 200
2. Kitos lėšos	723 550
2.1.Savivaldybių biudžetų lėšos	–
2.2. Privačios lėšos	723 550
2.3. Kitos viešosios lėšos	–
IŠ VISO:	1 087 750

Pastaba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. posėdžio protokolo Nr. 40 29 klausimo 2 punktu pritarta, kad 2022–2024 m. iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų teisės aktų nustatyta tvarka Aplinkos ministerijai būtų skirta iki 90 000 tūkst. eurų nurodytai investicinei veiklai, iš jų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 703 „Dėl lėšų skyrimo“ 2022 m. skirta iki 5000 tūkst. eurų.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. D1-416, 2023-12-18, paskelbta TAR 2023-12-18, i. k. 2023-24443

III SKYRIUS

PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS VEIKLŲ SUVESTINĖ

Veikla	Veiklos (poveiklės, projekto) tipas	Galimi pareiškėjai	Projektų atrankos būdas	Tiesiogiai prisidedama prie HP (Taip / Ne)	Finansa-vimo forma	Finansa-vimo suma (tūkst. eurų)	Finansavimo šaltinis(-iai)	Rodiklio pavadinimas ir tipas	Siektina galutinė rodiklio reikšmė (ir metai)	Adminis-truojančioji institucija	Dalyvau-janti institucija
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
1. Pastatų atnaujinimas (modernizavimas)	I	–	K	Taip	D	16 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	12,19 (2025 m.)	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA)	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – AM)
1.1. Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas)	I	Fiziniai asmenys Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdantys individualųjį gyvenamąjį namą	K	Taip	D	10 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	10,46 (2025 m.)	APVA	AM
1.2. Juridinių asmenų negyvenamosios paskirties pastatų atnaujinimas (modernizavimas)	I	Negyvenamosios paskirties pastatų, kurie nuosavybės teise priklauso juridiniams asmenims, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas, savininkai arba valdytojai	K	Taip	D	2 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	0,53 (2025 m.)	APVA	AM
1.3. Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas („mažoji renovacija“)	I	Paramos gavėjai – daugiabučio namo, pastatyto pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus, buto ar kitų patalpų savininkai arba šilumos tiekėjas, nuosavybės teise valdantis šilumos punkto įrenginius daugiabučiame name, pastatytame pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus	K	Taip	D	4 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	1,20 (2025 m.)	APVA	AM, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – EM)
2. Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimas	I	-	K	Taip	D	81 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	154,24 (2025 m.)	APVA	AM, EM
2.1. Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas valstybės, savivaldybių, tradicinių religinių bendruomenių, religinių bendrijų ar centrų poreikiams, pakeičiant iškastinį kurą	I	-	K	Taip	D	30 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	51,34 (2025 m.)	APVA	AM, EM
2.1.1 Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo) panaudojimas valstybės, savivaldybių, tradicinių religinių bendruomenių, religinių bendrijų ar centrų elektros energijos poreikiams	I	Valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos, tradicinės religinės bendruomenės, religinės bendrijos ar centrai ir viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Pareiškėjas turi būti turto, į kurį numatoma investuoti, savininkas arba valdytojai	K	Taip	D	25 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	47,78 (2025 m.)	APVA	AM, EM
„2.1.2 Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, geoterminės energijos, biokuro) panaudojimas valstybės, savivaldybių, tradicinių religinių bendruomenių, religinių bendrijų ar centrų, nevyriausybinių organizacijų poreikiams pakeičiant iškastinį kurą	I	Valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos, tradicinės religinės bendruomenės, religinės bendrijos ar centrai ir viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Pareiškėjas turi būti turto, į kurį numatoma investuoti, savininkas arba valdytojas	K	Taip	D	2 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekviva-lentu	3,56 (2025 m.)	APVA	AM, EM
2.1.3. Elektros energijos kaupimo įrenginiai valstybės, savivaldybių, tradicinių religinių bendruomenių, religinių bendrijų ar centrų poreikiams	I	Valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos, tradicinės religinės bendruomenės, religinės bendrijos ar centrai ir viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Pareiškėjas turi būti turto, į kurį numatoma investuoti, savininkas arba valdytojai	K	Taip	D	3 000	KKP	P – įdiegta elektros energijos saugojimo galios, kWh	6000 (2025 m.)	APVA	AM, EM
2.2. Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas nepasiturinčių fizinių asmenų elektros energijos reikmėms ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui	I	Fiziniai asmenys, kuriems nustatyta tvarka ir (ar) su jais gyvenantiems asmenims Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka yra buvo teikiama piniginė socialinė parama	K	Taip	D	2 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	0,40 (2025 m.)	APVA	AM, EM, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM)
2.3. Saulės elektrinių įsigijimas fiziniams asmenims (nutolusios saulės elektrinės dalies įsigijimas iš vystytojo elektrinių parke)	I	Fiziniai asmenys, gaminantys vartotojai	K	Taip	D	20 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	17,74 (2025 m.)	APVA	AM, EM
2.4. Elektros energijos kaupimo įrenginiai namų ūkiams (gaminantiems vartotojams)	I	Fiziniai asmenys, gaminantys vartotojai	K	Taip	D	1 000	KKP	P – įdiegta elektros energijos saugojimo galios, kWh	2000 (2025 m.)	APVA	AM, EM
2.5. Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas fizinių asmenų gyvenamuosiuose namuose pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius	I	Fiziniai asmenys Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdantys gyvenamąjį namą (t. y. vieno buto pastatą arba gyvenamosios paskirties butą dviejų butų arba daugiabučiame pastate)	K	Taip	D	25 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	80,40 (2025 m.)	APVA	AM, EM
2.6. Saulės elektrinės daugiabučiams	I	Fiziniai ir juridiniai asmenys	K	Taip	D	3 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	4,36 (2025 m.)	APVA	AM, EM
3.Investicinė parama biometano gamybai ir (ar) biodujų išvalymui	I	-	K	Taip	D	33 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	124,34 (2025 m.)	APVA
3.1. Investicinė parama biometano gamybai ir (ar) biodujų išvalymui	I	Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys	K	Taip	D	31 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	122,62 (2025 m.)	APVA	AM, EM, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM)
3.2. Biometano ir (ar) biodujų panaudojimas žemės ūkyje pakeičiant dyzelinį kurą	I	Lietuvoje registruoti fiziniai ir juridiniai asmenys. Žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai	K	Taip	D	2 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	1,72 (2025 m.)	APVA	AM, ŽŪM
4. Mažiau taršaus transporto įsigijimo ir (ar) panaudojimo skatinimas	I	Fiziniai asmenys	K	Taip	D	12 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	53,40 (2025 m.)	APVA	AM, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – SM)
4.1. Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimas (paspirtukai, dviračiai, dalijimosi paslauga, viešojo transporto bilietai)	I	Fiziniai asmenys	K	Taip	D	8 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	39,00 (2025 m.)	APVA	AM, SM
4.2. Mažiau taršių automobilių ir registruojamų elektrinių motorinių priemonių įsigijimo fiziniams asmenims skatinimas	I	Fiziniai asmenys	K	Taip	D	4 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	14,40 (2025 m.)	APVA	AM, SM
5. Juridinių asmenų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo skatinimas	I	-	K	Taip	D	15 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	7,58 (2025 m.)	APVA
5.1. Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas	I	Juridiniai asmenys	K	Taip	D	5 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	2,53 (2025 m.)	APVA	AM, EM, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – EIM)
5.2. Iškastinio kuro naudojimo mažinimas įmonėse	I	Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys, nevykdantys veiklos, kuri įrašyta į Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo I priedo veiklų sąrašą	K	Taip	D	10 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	5,05 (2025 m.)	APVA	AM, EIM
6. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIV-72, 155.4 papunktyje nurodyta priemonė „Neutralaus poveikio klimatui Vyriausybė nuo 2024 m.“	I	Valstybei priklausančių pastatų savininkai ir (ar) valdytojai	K	Taip	D	5 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	2,06 (2025 m.)	APVA	AM, Turto bankas
7. Finansinė paskata nevyriausybinių organizacijų veikloms ir (ar) veiksmams formuojant klimato politiką ir informuojant visuomenę apie klimato kaitą	K	Lietuvoje registruotos nevyriausybinės organizacijos	K	Taip	D	500	KKP	P – nevyriausybinių organizacijų, kurioms suteikta finansinė paskata formuoti klimato politiką ir informuoti visuomenę apie klimato kaitą, skaičius	10 (2025 m.)	APVA	AM, SADM
8. Juridinių asmenų investicijoms į iškastinio kuro naudojimo pakeitimą ar mažinimą ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą	I	Juridiniai asmenys, nukentėję dėl Rusijos karo prieš Ukrainą	K	Taip	D	90 000	VB	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu	200 (2025 m.)	APVA	AM, EIM
9. Atnaujinto Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano priemonių įgyvendinimui
9.1. Pastatų atnaujinimas (modernizavimas)	I			Taip	D	64 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	21,7 (2025 m.)	APVA	AM, EM
9.1.1. Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas)	I	Fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdantys individualųjį gyvenamąjį namą	K	Taip	D	44 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	20,42 (2025 m.)	APVA	AM
9.1.2. Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas („mažoji renovacija“)	I	Paramos gavėjai – daugiabučio namo, pastatyto pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus, buto ar kitų patalpų savininkai	T	Taip	D	20 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	1,28 (2025 m.)	APVA	AM, EM
9.2. Mažiau taršaus transporto įsigijimo ir (ar) panaudojimo skatinimas ir infrastruktūros sukūrimas ir (ar) jos plėtra	I			Taip	D	24 600	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	13,43 (2025 m.)	APVA
9.2.1.Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimas (paspirtukai, dviračiai, dalijimosi paslauga, viešojo transporto bilietai)	I	Fiziniai asmenys	K	Taip	D	8 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	1,6 (2025 m.)	APVA	AM, SM
9.2.2.Mažiau taršių automobilių įsigijimo skatinimas fiziniams asmenims, įskaitant elektrinius motociklus; elektrinius mopedus	I	Fiziniai asmenys	K	Taip	D	5000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	6 (2025 m.)	APVA	AM, SM
9.2.3.Visai netaršių (varomų elektra arba vandeniliu) sunkiųjų (N3 klasės) transporto priemonių įsigijimo skatinimas	I	Juridiniai asmenys	T	Taip	D	11 600	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	5,83 (2025 m.)	APVA	AM, SM
9.3. Juridinių asmenų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo skatinimas		Juridiniai asmenys	T	Taip	D	12 100	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	4,2 (2025 m.)	APVA	AM, EM, EIM
9.3.1.Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas	I	Juridiniai asmenys	T	Taip	D	5 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	1,16 (2025 m.)	APVA	AM, EM, EIM
9.3.2. Fluorintų dujų naudojimo mažinimas	I	Juridiniai asmenys	T	Taip	D	7 100	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	3,04 (2025 m.)	APVA	AM
9.4. Antros kartos biodegalais ir elektra varomos žemės ūkio technikos skatinimas	I	Fiziniai ir juridiniai asmenys	T	Taip	D	7 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	4,82 (2025 m.)	APVA	ŽŪM, AM
9.5. Medžių savaiminukų išsaugojimas ir įtraukimas į miško žemės apskaitą	I	Fiziniai asmenys	T	Taip	D	4 000	KKP	R – suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu	66,8 (2025 m.)	APVA	AM

___________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-254, 2022-08-04, paskelbta TAR 2022-08-04, i. k. 2022-16695

1 priedas

2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ veiklos „Medžių savaiminukų išsaugojimas ir įtraukimas į miško žemės apskaitą“ projektų finansavimo sąlygų aprašas

VEIKLOS AR POVEIKLĖS, KURIOMS NUSTATOMOS PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGOS, PAVADINIMAS

9.5. „Medžių savaiminukų išsaugojimas ir įtraukimas į miško žemės apskaitą“

STEBĖSENOS RODIKLIAI (toliau – rodikliai)

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio kodas

Matavimo vienetai

Siektina reikšmė ir pasiekimo data

Suminis ŠESD sumažinimo efektas

tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu

66,8

(2025 m.)

233,8

(2030 m.)

Aplinkos ministerijos stebėsenos rodiklių aprašymo kortelės

https://am.lrv.lt/lt/administracine-informacija/planavimo-dokumentai/pazangos-priemones/didinti-klimato-kaitos-politikos-veiksminguma/

SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

1. Taikomi teisės aktai

1.1. 2022 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 383 „Dėl 2022–2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano patvirtinimo“;

1.2. 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ aprašo veiklos „Medžių savaiminukų išsaugojimas ir įtraukimas į miško žemės apskaitą“ projektų finansavimo sąlygų aprašas (toliau – Aprašas), parengtas atsižvelgiant į:

1.2.1. Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“;

1.2.2. Strateginio valdymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“;

1.2.3. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1K-257 „Dėl strateginio valdymo metodikos taikymo“, patvirtintas projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, administravimo ir finansavimo taisykles (toliau – Projektų taisyklės);

1.2.4. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 741 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programos patvirtinimo“;

1.2.5. 2021–2030 metų Nacionalinį pažangos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu „Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“;

1.2.6. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“;

1.2.7. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas;

1.2.8. Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331 „Dėl Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo“;

1.2.9. 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai;

1.3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 1.2.1–1.2.9 papunkčiuose nurodytuose teisės aktuose.

2. Reikalavimai projektams, pareiškėjams ir partneriams

2.1. Pagal Aprašą bus finansuojamas jungtinis projektas (toliau – JP).

2.2. Pagal Aprašą finansuojama veikla „Medžių savaiminukų išsaugojimas ir įtraukimas į miško žemės apskaitą“; finansuojami JP vykdytojo atrinkti projektai.

2.3. JP vykdytojo atranka atliekama planavimo būdu.

2.4. JP vykdytoja – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – Agentūra).

2.5. JP vykdytojo partneriai negalimi.

2.6. JP veiklos įgyvendinimą administruoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Ministerija).

2.7. JP turi atitikti bendruosius atrankos kriterijus, išdėstytus Projektų taisyklėse.

2.8. JP turi būti prisidedama prie 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ aprašo rodiklių pasiekimo. Rodiklis bus laikomas pasiektu, kai bus pasiektas suminis ŠESD sumažinimo efektas.

2.9. JP įgyvendinamas pagal Apraše ir Projektų taisyklėse nustatytus reikalavimus.

2.10. Agentūra turi įgyvendinti privalomus matomumo ir informavimo reikalavimus, patvirtintus Projektų taisyklių VIII skyriuje, konsultuoti galimus pareiškėjus dėl projektų atrankos tvarkos ir projektų finansavimo sąlygų; teikti pareiškėjams reikalingą informaciją apie galimybes gauti finansavimą iš Klimato kaitos programos lėšų.

2.11. Valstybės pagalba Agentūrai neteikiama.

2.12. Taikomi JP parengtumo reikalavimai: Agentūra turi parengti Projekto įgyvendinimo planą (pagal Projektų taisyklių 6 priedą) ir pateikti jį Ministerijai.

2.13. Projekto veiklomis turi būti prisidedama prie miškingumo didinimo Lietuvoje.

3. Reikalavimai jungtinio projekto projektams ir jungtinio projekto projektų pareiškėjams

3.1.  Pagal Aprašą finansuojama JP projektų veikla „Medžių savaiminukų išsaugojimas ir įtraukimas į miško žemės apskaitą“.

3.2. Pagal Aprašą projektams įgyvendinti skiriama iki 4 000 000 (keturių milijonų) eurų Klimato kaitos programos lėšų. 

3.3. Projektų atranką Agentūra atlieka tęstinės atrankos būdu (t. y. paraiškos priimamos, kol pakanka lėšų projektams įgyvendinti (4 000 000 eurų), bet ne ilgiau kaip 12 mėn. nuo kvietimo pradžios).

3.4. Pareiškėjai – fiziniai asmenys žemės savininkai. JP projekto partneriai negalimi.

3.5. Pagal Aprašą teikiamo finansavimo forma – dotacija, ji apskaičiuojama automatiškai teikiant paraišką Agentūros informacinėje sistemoje (toliau – APVIS). Kompensacijos dydis vienam pareiškėjui – 900 eur/ha (su PVM) už miško žemės plotą.

3.6. Paraiškos priimamos tik per Agentūros informacinę sistemą APVIS (https://apvis.apva.lt).

3.7. Paraiškoje nurodyti duomenys, be Agentūros paklausimo per APVIS sistemą, po paraiškos pateikimo dienos negali būti koreguojami ar tikslinami.

3.8. Teikdamas paraišką pareiškėjas užtikrina, kad veikla, kuriai vykdyti prašoma dotacija, nebuvo, nėra ir nebus finansuojama iš kitų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar išteklių fondų, Europos Sąjungos lėšų, kitų nacionalinių programų.

3.9. Paraiškas Agentūra vertina ir atrenka Projektų taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka.

3.10. Dotacija yra vienkartinė ir vertinama atsižvelgiant į žemės sklypo unikalų numerį.

3.11. Pareiškėjai, siekiantys gauti dotaciją, paraiškoje arba su paraiška Agentūrai pateikia:

3.11.1. dokumentą, įrodantį nuosavybės teisę į žemės sklypą, kopiją;

3.11.2. Valstybinės miškų tarnybos sprendimą dėl medžių savaiminukų inventorizacijos;

3.11.3. įgaliojimą teikti paraišką (jeigu teikia ne žemės savininkas) – notaro patvirtintą įgaliojimą arba informacinių technologijų priemonėmis sudarytą ir VĮ Registrų centro Įgaliojimų registre įregistruotą (https://igaliojimai.lt/) įgaliojimą.

3.12. Agentūra turi teisę prašyti papildomų dokumentų ir (ar) paaiškinimų, reikalingų vertinant paraišką.

3.13. JP įgyvendinimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo paraiškos pateikimo Agentūrai dienos.

3.14. Paraiškų atitiktį Aprašo reikalavimams Agentūra patikrina naudodamasi informacinėmis sistemomis, registrais, kadastrais, pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentais.

3.15. Paraiškų tinkamumo finansuoti vertinimą Agentūra atlieka eilės tvarka pagal jų registracijos datą APVIS. Paraiškos tinkamumo finansuoti vertinimas atliekamas per 20 darbo dienų nuo tinkamai pateiktos paraiškos (kai užpildyti visi privalomi paraiškos formos laukai ir pateikti visi Apraše nurodyti dokumentai ir priedai) užregistravimo APVIS.

3.16. Sprendimą dėl dotacijos skyrimo Agentūra direktoriaus įsakymu priima atsižvelgdama į paraiškų vertinimo rezultatus. Sprendime neskirti finansavimo pareiškėjui pateikiama sprendimą pagrindžianti informacija, motyvai ir sprendimo apskundimo tvarka. Apie sprendimą pareiškėjas informuojamas per APVIS automatine žinute ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

3.17. Per 3.13 papunktyje nurodytą laikotarpį įgyvendinus projektą, dotacija mokama pareiškėjui per APVIS pateikus teisingai užpildytą mokėjimo prašymą ir šiuos dokumentus, ir priedus:

3.17.1. Miškų valstybės kadastro pažymą, patvirtinančią, kad medžių savaiminukais apaugęs ne miško žemės plotas įtrauktas į miško žemės apskaitą;

3.17.2. Nekilnojamojo turto kadastro išrašą, įrodantį, kad medžių savaiminukais apaugęs plotas Nekilnojamojo turto kadastre pažymėtas kaip miškas (miško žemės naudmena) ir jam nustatytos specialiosios miško naudojimo sąlygos.

3.18. Dotaciją Agentūra moka į mokėjimo prašyme nurodytą pareiškėjo banko sąskaitą.

3.19. Agentūra, gavusi 3.17 papunktyje išvardytus dokumentus, dotaciją išmoka ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo pareiškėjo teisingai užpildyto galutinio mokėjimo prašymo užregistravimo APVIS dienos. Agentūra per 5 darbo dienas nuo dotacijos sumokėjimo apie tai automatine žinute per APVIS informuoja pareiškėją.

4. Projekto tikslinės grupės

Tikslinę grupę sudaro tiesioginiai ir netiesioginiai naudos gavėjai. Tiesioginiai naudos gavėjai – fiziniai asmenys žemės savininkai, kurie gaus dotacijas.

Netiesioginiai naudos gavėjai – visi Lietuvos Respublikos gyventojai, kadangi dėl poveikio tiesioginių naudos gavėjų grupėje jie gaus naudą, tokią kaip miškingumo Lietuvoje didėjimas ir klimato švelninimas.

5. Horizontaliųjų principų reikalavimai

5.1. Pagal Aprašą finansuojama JP veikla ir JP veikla:

5.1.1. bus prisidedama prie Nacionaliniame pažangos plane įtvirtinto darnaus vystymosi horizontaliųjų principų įgyvendinimo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą;

5.1.2. laikantis darnaus vystymosi horizontaliojo principo, remiami aplinkos atžvilgiu tvarūs projektai, kuriuos įgyvendinant laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą.

6. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) reikalavimai

Pagal Aprašą finansuojama veikla nepažeidžia Chartijos pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.

Įgyvendinant veiklą negali būti pažeista Chartijoje įtvirtinta teisė į nuosavybę.

7. Apskritis, kurioje gali būti įgyvendinami projektai

Netaikoma. Projektai įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijoje.

8. Reikalavimai valstybės pagalbai

8.1. Ūkinę veiklą vykdantiems fiziniams asmenims finansavimas pagal priemonę teikiamas vadovaujantis 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai.

8.2. Valstybės pagalba, teikiama vadovaujantis Reglamente (ES) Nr. 2023/2831 nustatytomis taisyklėmis, de minimis pagalba gali būti teikiama pagalbos gavėjams visuose sektoriuose, išskyrus:

8.2.1. pagalbą, suteiktą įmonėms, vykdančioms pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklą;

8.2.2. pagalbą, suteiktą įmonėms, vykdančioms žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo ir prekybos veiklą, kai pagalbos dydis nustatomas pagal įsigytų arba rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį;

8.2.3. pagalbą, suteiktą įmonėms, vykdančioms pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą;

8.2.4. pagalbą, suteiktą įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais veiklą, kai pagalbos suma nustatoma pagal iš pirminės produkcijos gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų tokių produktų kainą arba kiekį, arba kai pagalba priklauso nuo to, ar ji bus iš dalies arba visa perduota pirminės produkcijos gamintojams;

8.2.5. pagalbą, suteiktą su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose valstybėse arba valstybėse narėse, t. y. pagalbą, tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu ir veikla arba kitomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla;

8.2.6. pagalbą, kuri priklauso nuo to, ar naudojama daugiau vidaus nei importuotų prekių arba paslaugų.

8.3. Jeigu pagalbos gavėjas vykdo veiklą, nurodytą 8.2.1-8.2.4 papunkčiuose nurodytuose sektoriuose ir dar viename ar keliuose kituose sektoriuose arba kitose veiklos srityse, kurioms taikomas de minimis reglamentas, de minimis pagalba gali būti suteikta su sąlyga, kad pagalbos gavėjas tinkamomis priemonėmis, pvz., atskirdamas veiklos sritis ar apskaitą, užtikrina, kad veiklai tuose sektoriuose, kuriems de minimis reglamentas netaikomas, nebūtų naudojama pagal Aprašą suteikta de minimis pagalba.

8.4. Bendra pagalbos gavėjui (vienai įmonei) Lietuvoje suteiktos de minimis pagalbos suma negali viršyti 300 000 eurų per bet kurį trejų metų laikotarpį; visi naudojami skaičiai yra bruto, t. y. neatskaičius mokesčių ar kitų rinkliavų. Jeigu subsidija išmokama dalimis, pagalbos vertė yra diskontuojama suteikimo metu; palūkanų norma, naudojama diskontuojant, yra pagalbos suteikimo metu galiojusi diskonto norma.

8.5. Jei suteikus naują de minimis pagalbą būtų viršyta nustatyta viršutinė riba, tai nauja pagalba pagal De minimis reglamentą negali būti teikiama.

8.6. Viena įmone laikomos įmonės, įskaitant ūkinę veiklą vykdančius fizinius asmenis, kurių tarpusavio santykiai yra nors vienos iš šių rūšių:

8.6.1. viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsų daugumą;

8.6.2. viena įmonė turi teisę paskirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros organo narių;

8.6.3. viena įmonė turi teisę kitai įmonei daryti lemiamą poveikį, remdamasi su šia įmone sudaryta sutartimi arba vadovaujantis steigimo sutarties ar įstatų nuostata;

8.6.4. viena įmonė, kuri yra kitos įmonės akcininkė arba narė, pagal susitarimą su kitais tos įmonės akcininkais ar nariais, viena kontroliuoja tos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą;

8.6.5. įmonės, kurios Aprašo 8.6.1–8.6.4 papunkčiuose nurodytais santykiais yra susijusios per vieną ar daugiau kitų įmonių, taip pat laikomos viena įmone.

9. De minimis pagalba laikoma suteikta tuo momentu, kai įmonė pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti, nepriklausomai nuo de minimis pagalbos išmokėjimo įmonei datos.

10. Jeigu įmonės susijungia arba viena įsigyja kitą, apskaičiuojant, ar nauja de minimis pagalba naujajai arba įsigyjančiajai įmonei viršija atitinkamą viršutinę ribą, atsižvelgiama į visą ankstesnę susijungiančioms įmonėms suteiktą de minimis pagalbą; de minimis pagalba, kuri teisėtai suteikta prieš susijungimą arba įsigijimą, tebėra teisėta.

11. Jeigu viena įmonė suskaidoma į dvi ar daugiau atskirų įmonių, iki suskaidymo suteikta de minimis pagalba priskiriama įmonei, kuri ja pasinaudojo, o tai iš principo yra įmonė, perimanti veiklą, kuriai vykdyti de minimis pagalba panaudota. Jei toks priskyrimas neįmanomas, de minimis pagalba proporcingai paskirstoma remiantis naujųjų įmonių nuosavo kapitalo balansine verte suskaidymo įsigaliojimo dieną.

12. De minimis pagalba gali būti sumuojama su kita de minimis pagalba, suteikta De minimis reglamentą, taip pat su de minimis pagalba, suteikta pagal 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje ir (arba) 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, neviršijat Apraše nustatytos ribos.

13. De minimis pagalba nesumuojama su valstybės pagalba, skiriama toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, arba su valstybės pagalba, susijusia su ta pačia rizikos finansų priemone, jeigu dėl tokio pagalbos sumavimo būtų viršytas 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, arba Europos Komisijos priimtame sprendime nustatytas didžiausias atitinkamas pagalbos intensyvumas, arba kiekvienu atveju atskirai nustatyta pagalbos suma. De minimis pagalba, kuri nėra teikiama arba priskiriama konkrečioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, gali būti sumuojama su kita valstybės pagalba, suteikta pagal Reglamentą (ES) Nr. 651/2014 arba Europos Komisijos priimtą sprendimą.

14. Įmonėms, kurioms išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą dėl Lietuvos institucijų suteiktos neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos, nauja de minimis pagalba negali būti teikiama iki nebus sugrąžinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka gauta valstybės pagalba arba de minimis pagalba, įskaitant palūkanas, teisės aktuose nustatyta tvarka.

15. Agentūra tikrina pagalbos gavėjo ir projekto atitiktį de minimis reglamento nuostatoms pagal Atitikties nereikšmingos (de minimis) pagalbos taisyklėms patikros lapą (Aprašo 1 priedas).

16. Agentūra pagalbos gavėjo vykdomą ūkinę veiklą ir Apraše nustatytas sąsajas patikrina pagal duomenis, pateiktus VĮ Registrų centro registruose, Valstybės duomenų agentūros oficialiosios statistikos portale, VĮ Registrų centro regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos registre, Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinėse sistemose.

17. Priėmusi sprendimą skirti finansavimą, Agentūra duomenis apie suteiktą de minimis pagalbą pateikia Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrui, Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

18. Paaiškėjus, kad pagal Aprašą buvo suteikta neteisėta ir (arba) nesuderinama pagalba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 55¹ straipsnio nuostatomis, pagalbos gavėjas privalo jam išmokėtą pagalbos sumą sugrąžinti savanoriškai arba ši suma išieškoma ne ginčo tvarka.

9. Projektų atrankos kriterijai

Projektų specialieji ir (arba) prioritetiniai atrankos kriterijai netaikomi.

10. Jungtinio projekto projektų atrankos kriterijai (pildoma tik jungtiniam projektui)

Kiekvienas JP turi atitikti Projektų taisyklių 7 priede nustatytus projektų bendruosius atrankos kriterijus.

11. Reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas

Miškų valstybės kadastre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotą miško plotą saugoti ir tvarkyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu ir miškų apsaugą, tvarkymą ir atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais

12. Kiti reikalavimai

IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

13. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai

Netaikoma. Finansuojama remiantis 2024 m. birželio 6 d. Europos socialinio fondo agentūros atliktu medžių savaiminukų išsaugojimo ir įtraukimo į miško žemės apskaitą išlaidų fiksuotųjų vieneto įkainių nustatymo tyrimu.

14. Projektų veiklų ir jungtinio projekto projektų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

Projekto veiklos finansuojamos remiantis 2024 m. birželio 6 d. Europos socialinio fondo agentūros atliktu medžių savaiminukų išsaugojimo ir įtraukimo į miško žemės apskaitą išlaidų fiksuotųjų vieneto įkainių nustatymo tyrimu.

☐ Indeksuojama

X Neindeksuojama

Veiklos ir (ar) išlaidos, kurioms taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio kodas

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio versija

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio pavadinimas

Papildoma informacija

14.1. Medžių savaiminukų išsaugojimo ir įtraukimo į miško žemės apskaitą išlaidos

FĮ_1-₈+ FĮ₉

Fiksuotasis vieneto įkainis už savaiminukais apaugusį miško žemės plotą (ha) su PVM

900 eur/ha (su PVM) už miško žemės plotą

___________________________________

Papildyta priedu:

Nr. D1-278, 2024-08-21, paskelbta TAR 2024-08-21, i. k. 2024-14660

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-238, 2022-07-25, paskelbta TAR 2022-07-25, i. k. 2022-16088

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. D1-160 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-254, 2022-08-04, paskelbta TAR 2022-08-04, i. k. 2022-16695

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-416, 2023-12-18, paskelbta TAR 2023-12-18, i. k. 2023-24443

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-278, 2024-08-21, paskelbta TAR 2024-08-21, i. k. 2024-14660