Suvestinė redakcija nuo 2024-03-01
Įsakymas paskelbtas: TAR 2023-07-17, i. k. 2023-14662
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL APLINKOS APSAUGOS RĖMIMO PROGRAMOS ORO IR VANDENS TARŠOS MAŽINIMO IR PREVENCIJOS INVESTICINIŲ PROJEKTŲ
2023–2024 M. FINANSAVIMO KRYPČIŲ PATVIRTINIMO
2023 m. liepos 17 d. Nr. D1-233
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 4 straipsnio 12 ir 13 punktais,
tvirtinu Aplinkos apsaugos rėmimo programos oro ir vandens taršos mažinimo ir prevencijos investicinių projektų 2023–2024 m. finansavimo kryptis (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2023 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. D1‑233
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2024 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. D1-64 redakcija)
APLINKOS APSAUGOS RĖMIMO PROGRAMOS ORO IR VANDENS TARŠOS MAŽINIMO IR PREVENCIJOS INVESTICINIŲ PROJEKTŲ 2023–2024 M. FINANSAVIMO KRYPTYS
| Eil. Nr. |
Lėšų paskirtis |
2023 m., Eur |
2024 m., Eur |
Lėšų gavėjas (atsakinga institucija) |
Kita informacija |
| 1. |
Iš viso programoje suplanuota lėšų (1.1+1.2) |
6 742 000 |
6 732 000 |
|
|
| 1.1. |
Iš jų projektams (2.1+3+4+5) |
6 680 000 |
6 670 000 |
|
|
| 1.2. |
Iš jų kitoms išlaidoms (2.2+6) |
62 000 |
62 000 |
|
|
| 2. |
Nepaskirstytas rezervas (2.1+2.2) |
577 306 |
3 750 966 |
|
|
| 2.1. |
Iš jo projektams |
565 306 |
3 728 966 |
|
|
| 2.2. |
Iš jo kitoms išlaidoms |
12 000 |
22 000 |
|
|
| 3. |
Nepatvirtintos pažangos priemonės lėšos |
600 000 |
0 |
|
Lėšos galės būti naudojamos tik patvirtinus pažangos priemonės „Stiprinti neigiamo poveikio aplinkai prevenciją ir valdymą“ aprašą |
| 4. |
Pažangos priemonių projektai (4.1+4.2) |
3 620 000 |
|
|
|
| 4.1. |
Vandenų apsauga |
1 918 000 |
|
|
|
| 4.1.1.
|
Projektai, susiję su nuotekų surinkimo tinklų per vartotojui nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ar kitaip valdomą sklypą nuo centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos arba nuotekų išvado, esančių viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje), iki vartotojui priklausančio pastato (būsto), tiesimu ir prijungimu prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 g. e. |
1 918 000 |
|
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA) |
Šiai finansavimo krypčiai taikomas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų gyvenamų būstų prijungimo prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-398 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų gyvenamų būstų prijungimo prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nustatant aglomeracijas vadovaujamasi 2021 m. aglomeracijų sąrašu, skelbiamu Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklalapyje https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vanduo/nuoteku-tvarkymas/miesto-nuoteku-valymo-direktyvos-igyvendinimas |
| 4.2. |
Aplinkos oro apsauga |
1 702 000 |
|
|
Projektais siekiama sumažinti esamą poveikį aplinkai, kaip numatyta priedo 3 punkte |
| 4.2.1. |
Projektai, susiję su taršos iš 1 MW ir didesnės, bet mažesnės kaip 50 MW, šiluminės galios vidutinių kurą deginančių įrenginių mažinimu |
1 702 000 |
|
APVA |
Programos lėšomis finansuojami projektai, susiję su eksploatuojamų kurą deginančių įrenginių, išmetamųjų dujų valymo įrenginių, šiluminės energijos grąžinimo įrenginių (kondensacinių (drėgno tipo) ekonomaizerių) ar kitų taršai mažinti skirtų technologijų diegimu ir (ar) modernizavimu (vertinami pagal naudos ir kokybės vertinimo kriterijus, nustatytus finansavimo krypčių priede). Jei pareiškėjas neturi galiojančio taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo arba taršos leidimo (TL), privaloma pateikti Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, parengtą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 340 „Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ |
| 5. |
Finansiniai įsipareigojimai pagal sutartis |
2 527 766 |
2 941 034 |
|
|
| 5.1. |
Vandenų apsaugos projektai (pažangos priemonė) |
621 640 |
1 241 934 |
APVA |
|
| 5.2. |
Vandenų apsaugos tęstiniai projektai |
1 153 054 |
1 056 292 |
APVA |
|
| 5.3. |
Aplinkos oro apsaugos projektai (pažangos priemonė) |
120 000 |
399 100 |
APVA |
|
| 5.4. |
Aplinkos oro apsaugos tęstiniai projektai |
633 072 |
243 708 |
APVA |
|
| 6. |
Kitos išlaidos |
50 000 |
40 000 |
|
|
| 6.1. |
Informacinių technologijų prekės ir paslaugos |
40 000 |
40 000 |
APVA |
|
| 6.2. |
Informacinės aplinkosauginių mokesčių kontrolės sistemos atnaujinimas ir administravimas |
10 000 |
0 |
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos |
|
Aplinkos apsaugos rėmimo programos oro ir vandens taršos mažinimo ir prevencijos investicinių projektų 2023–2024 m. finansavimo krypčių priedas
Pareiškėjo (juridinio asmens pavadinimas) aplinkos oro apsaugos projekto „projekto pavadinimas“, VYKDOMO PAGAL 4.2.1 FINANSAVIMO KRYPTĮ, naudos ir kokybės vertinimo balų lentelė
| Kriterijaus pavadinimas |
Kriterijaus reikšmė |
Papildoma informacija |
Maksimalus vertinimas balais |
Projekto vertinimas |
|
| Balai |
Vertinimo pagrindimas |
||||
| 1. Kurą deginančio įrenginio vardinė (nominali) šiluminė galia |
|
1) Sąvoka „vardinė (nominali) šiluminė galia“ (toliau – nominali šiluminė galia) suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme. 2) Kurą projekto taikymo tikslais deginančiu įrenginiu laikomas esamas (pradėjęs veikti anksčiau nei 2018 m. gruodžio 20 d.) kurą deginantis įrenginys, apibrėžtas Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. D1-778 „Dėl Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normų patvirtinimo“ (toliau – VKDĮ normos), įskaitant mažesnės kaip 1 MW vardinės nominalios šiluminės galios kurą deginančius įrenginius, kurių išmetamosios dujos šalinamos per bendrą kaminą su kitomis kurą deginančių įrenginių dujomis, kai visų per bendrą kaminą išmetamąsias dujas šalinančių kurą deginančių įrenginių nominalios šiluminės galios suma lygi 1 MW arba didesnė, bet nesiekia 50 MW ir, vadovaujantis VKDĮ normų 10 punktu, šie įrenginiai laikomi vienu kurą deginančiu įrenginiu |
15 |
|
Nominalią šiluminę galią patvirtinančiu dokumentu laikomas įrenginio gamintojo išduotas dokumentas arba pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka kompetentingos institucijos išduotas dokumentas
|
| 1 MW ar didesnė, bet ne didesnė kaip 5 MW |
|
15 |
|
||
|
|
5 MW ar didesnė, bet ne didesnė kaip 20 MW |
|
10 |
|
|
|
|
20 MW ar didesnė iki 50 MW |
|
5 |
|
|
| 2. Kurą deginančio įrenginio naudojama kuro rūšis |
|
Kai VKDĮ normose apibrėžtame kurą deginančiame įrenginyje deginamas skirtingų rūšių kuras, šiame projekte naudojama kuro rūšimi laikoma rūšis, kuri naudojama didžiausios nominalios šiluminės galios kurą deginančiame įrenginyje |
10 |
|
|
| Kietąjį kurą deginantis įrenginys |
|
10 |
|
|
|
| 3. Projekto poveikis aplinkai |
|
|
75 |
|
|
| 3.1. Įgyvendinus projektą sumažėjusi oro tarša: |
|
Įgyvendinus projektą turi būti užtikrinta, kad: 1) iš VKDĮ išmetamų šiame papunktyje nurodytų teršalų koncentracija neviršys jiems VKDĮ normose nustatytos ribinės vertės; 2) sumažės iš taršos šaltinio išmetamo teršalo kiekis |
55 |
|
Projektas vertinamas naudojantis duomenimis, esančiais Aplinkos informacijos valdymo integruotoje kompiuterinėje sistemoje (toliau – IS AIVIKS), arba, kai dėl pagrįstų priežasčių tokių duomenų IS AIVIKS nėra, veiklos vykdytojo pagal teisės aktų reikalavimus atliktais išmetamo teršalo koncentracijos tyrimo rezultatais. Abi šios sąlygos vertinamos lyginant situaciją iki projekto ir po projekto. |
| kietosiomis dalelėmis |
80 proc. ir daugiau |
|
30 |
|
Skaičiuojamas planuojamas išmetamo teršalo kiekio sumažėjimas lyginant 3 paskutinių kalendorinių metų išmestą kiekio vidurkį (šaltinis – IS AIVIKS ar Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaita, jeigu neprivaloma teikti duomenų AIVIKS)
|
| 60 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 80 proc. |
|
25 |
|||
| 40 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 60 proc. |
|
20 |
|||
| 20 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 40 proc. |
|
15 |
|||
| azoto oksidais |
50 proc. ir daugiau |
|
25 |
||
| 25 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 50 proc. |
|
20 |
|||
| 10 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 25 proc. |
|
15 |
|||
| 3.2. Kietąjį kurą deginančio įrenginio eksploatavimo vieta |
|
|
20 |
|
|
| Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miesto padidėjusios aplinkos oro taršos zona |
Kas yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio miesto padidėjusios aplinkos oro taršos zona ir kaip nustatyti, ar kurą deginančio įrenginio eksploatavimo (veiklos) vieta patenka į šią zoną, nustatoma vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros žemėlapiais ir jų naudojimo aprašu, parengtais pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1‑12 „Dėl aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygio, viršijančio šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), žemėlapių ir jų naudojimo aprašo parengimo ir taikymo“ (http://gamta.lt/cms/index). Kas yra miestas, apibrėžta Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme. |
20 |
|
Vertinama, ar kurą deginantis įrenginys eksploatuojamas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio miesto teritorijoje, kuri patenka į padidėjusios aplinkos oro taršos kietosiomis dalelėmis zoną, kitą išvardytų miestų ar kitų Lietuvos miestų teritoriją, kitą urbanizuotą teritoriją. |
|
| Kita Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miesto teritorija arba kitas Lietuvos miestas |
|
15 |
|
||
| Kita urbanizuota teritorija |
Kas yra urbanizuota teritorija, apibrėžta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme.
|
10 |
|
||
| Bendras balų skaičius |
|
|
∑ 100 |
|
|
Pastabos:
1. Jei projekto naudos ir kokybės vertinimo metu projektui skiriama mažiau kaip 30 balų, paraiška atmetama.
2. Jeigu pagal šią lentelę įvertinti projektai surenka vienodai balų (ne mažiau kaip 30), reitinguojama pagal subsidijos aplinkosauginį efektą, prioritetą teikiant didesnio aplinkosauginio efekto siekiančiam projektui.
3. Balai skiriami sudarius visų projektų paraiškų vertinimo suvestinę.
| Subsidijos aplinkosauginis efektas |
Balai apskaičiuojami pagal formulę: Ei = (Ri/Rmax)×10, kur: Ei – vertinamo projekto subsidijos aplinkosauginio efekto balai; Ri – vertinamo projekto subsidijos aplinkosauginio efekto reikšmė, kg/Eur; Rmax – didžiausia visų vertinamų projektų paraiškose nustatyta subsidijos aplinkosauginio efekto reikšmė, kg/Eur |
Vertintojas (vardas ir pavardė, parašas), data
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-64, 2024-02-29, paskelbta TAR 2024-02-29, i. k. 2024-03742
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. D1-233 „Dėl Aplinkos apsaugos rėmimo programos oro ir vandens taršos mažinimo ir prevencijos investicinių projektų 2023–2024 m. finansavimo krypčių patvirtinimo“ pakeitimo