Redaguota:1994

Redaguota:1994.04.06

Pakeitimai:

1.Parlamentas. Įstatymas

I-620; 1990.09.27; Žin., 1990, Nr.29-695

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SANTVARKOS

IR TEISĖJŲ STATUSO ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

2.Parlamentas. Įstatymas.

Nr. I-725, priimtas 1990.10.31; Žin., 1990, Nr.32-772

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SANTVARKOS IR TEISĖJŲ

STATUSO ĮSTATYMO 49 STRAIPSNIO PAKEITIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEISMŲ SANTVARKOS IR TEISĖJŲ STATUSO

Į S T A T Y M A S

I skyrius

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismas

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucija teisingumą

Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas.

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų santvarkos ir

teisėjų statuso įstatymai

Lietuvos Respublikos teismų santvarką ir teisėjų statusą

nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas ir

kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

3 straipsnis. Teismo uždaviniai

1. Vykdydamas teisingumą, teismas gina piliečių socialines,

ekonomines, politines ir asmenines teises bei laisves, siekia,

kad visi piliečiai tiksliai vykdytų Lietuvos Respublikos

Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, gerbtų kitų piliečių

teises, garbę ir orumą, būtų ištikimi Respublikai.

2. Teismas savo kompetencijos ribose gina įmonių, įstaigų,

organizacijų, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų

teises ir teisėtus interesus.

4 straipsnis. Teisingumo vykdymas

1. Teisingumas Lietuvos Respublikoje vykdomas tiksliai

laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų.

2. Teisingumas vykdomas:

1) nagrinėjant ir išsprendžiant teismo posėdžiuose civilines

bylas dėl ginčų, susijusių su piliečių, įmonių, įstaigų,

organizacijų, kooperatinių, kitų visuomeninių organizacijų

teisėmis;

2) nagrinėjant teismo posėdžiuose baudžiamąsias bylas ir

skiriant bausmes asmenims, kurie teismo nuosprendžiu pripažįstami

padarę nusikaltimus, arba išteisinant nepagrįstai kaltinamus

asmenis.

5 straispnis. Administracinių teisės pažeidimų bylų

nagrinėjimas

Rajonų (miestų) teismai, teisėjai, administracinio proceso

teisėjai, laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, nagrinėja

Lietuvos Respublikos įstatymų jų kompetencijai priskirtas

administracinių teisės pažeidimų bylas.

6 straipsnis. Piliečių lygybė prieš įstatymą ir teismą

1. Lietuvos Respublikoje visi piliečiai prieš įstatymą ir

teismą lygūs.

2. Teisingumas Lietuvos Respublikoje vykdomas tiksliai

laikantis piliečių lygybės prieš įstatymą ir teismą

principo, nepriklausomai nuo socialinės ir turtinės padėties,

pareigų, partiškumo, kilmės, rasės ir tautybės, kalbos,

išsilavinimo, santykio su religija, užsiėmimo ir kitų aplinkybių.

7 straipsnis. Piliečių teisė į teisminę gynybą

1. Lietuvos Respublikos piliečiai sutinkamai su įstatymu

turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir

sveikatą, asmeninę laisvę it turtą, garbę ir orumą ir kitų

Lietuvos Respublikos Konstitucijos jiems numatytų teisių ir

laisvių apsaugą, taip pat gynybą nuo valstybės valdymo organų

ir pareigūnų neteisėtų veiksmų.

2. Kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės

Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojasi teise į teisminę

gynybą lygiai su Lietuvos Respublikos piliečiais.

8 straipsnis. Teismų sudarymas

Lietuvos Respublikos teismai sudaromi iš renkamų teisėjų

ir teismo tarėjų.

9 straipsnis. Kolegialus civilinių ir baudžiamųjų bylų

nagrinėjimas

1. Civilines ir baudžiamąsias bylas visi teismai nagrinėja

kolegialiai, išskyrus įstatymo numatytas išimtis.

2. Pirmosios instancijos teismas civilines ir baudžiamąsias

bylas nagrinėja dalyvaujant teisėjui ir dviem teismo tarėjams.

3. Įstatymo numatytais atvejais Lietuvos Respublikos

aukščiausiasis teismas kaip pirmosios instancijos teismas

civilines ir baudžiamąsias bylas nagrinėja dalyvaujant trims

teisėjams.

4. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka

baudžiamąsias bylas dėl padarytų nusikaltimų, už kuriuos

įstatyme numatyta mirties bausmė, nagrinėja prisiekusiųjų

teismas.

5. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo kolegijose

bylas kasacine ir priežiūros tvarka nagrinėja trys teisėjai.

6. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo prezidiumas

bylas nagrinėja dalyvaujant daugumai Prezidiumo narių.

7. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo plenumas

bylas narginėja dalyvaujant ne mažiau kaip dviem

trečdaliams jo sudėties.

10 straipsnis. Vienasmeniškas bylų nagrinėjimas

1. Įstatymo nustatytais atvejais bylas teismuose gali

nagrinėti teisėjas vienasmeniškai.

2. Nagrinėdamas bylas vienasmeniškai, teisėjas veikia teismo

vardu.

11 straipsnis. Teisminio proceso kalba

Teisminis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta

lietuvių kalba. Byloje dalyvaujantiems asmenims, nemokantiems

lietuvių kalbos, užtikrinama teisė visapusiškai susipažinti su

bylos medžiaga, dalyvauti teisminiuose veiksmuose per vertėją

ir teisė kalbėti teisme gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis

moka.

12 straipsnis. Bylų nagrinėjimo viešumas

1. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai.

2. Nagrinėti bylas uždarame teismo posėdyje leidžiama tik

įstatymo nustatytais atvejais.

3. Teismų sprendimai ir nuosprendžiai visada skelbiami

viešai.

13 straipsnis. Nekaltumo prezumcija

Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nebus įrodytas

įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo

nuosprendžiu.

14 straipsnis. Teisės į gynybą užtikrinimas

Įtariamasis, kaltinamasis ir teisiamasis turi teisę į

gynybą. Gynėjas kviečiamas nuo sulaikymo, suėmimo ar kaltinimo

pareiškimo momento.

15 straipsnis. Teisinė pagalba piliečiams ir

organizacijoms

1. Civilinių, baudžiamųjų ir administracinių teisės

pažeidimų bylų procese teisinę pagalbą piliečiams ir

organizacijoms teikia advokatų kolegijos.

2. Teisinės pagalbos teikimo tvarką, dalyvaujančių procese

asmenų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

16 straipsnis. Prokuroro dalyvavimas nagrinėjant bylas

teismuose

Lietuvos Respublikos prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai,

remdamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais ir laikydamiesi jų

nustatytos tvarkos, dalyvauja nagrinėjant bylas teismuose.

17 straipsnis. Organizacinis rajonų (miestų) teismų

veiklos užtikrinimas

1. Organizacinę rajonų (miestų) teismų veiklą užtikrina

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija griežtai laikydamasi

teisėjų nepriklausomumo ir jų klausymo tik įstatymo principo.

2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija:

1) rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai

Tarybai pasiūlymus rajonų (miestų) teismų organizavimo, rajonų

(miestų) teismų teisėjų rinkimų klausimais;

2) rengia ir teikia Liaudies deputatų taryboms pasiūlymus

rajonų (miestų) teismų tarėjų rinkimų klausimais;

3) rengia kandidatus į rajonų (miestų) teismų teisėjus,

organizuoja šių teismų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą;

4) organizuoja rajonų (miestų) teismų materialinį-techninį

aprūpinimą ir sudaro jiems tinkamas sąlygas teisingumui vykdyti;

5) organizuoja teisminės statistikos tvarkymą ir teismų

sprendimų vykdymą;

6) rengia ir įgyvendina priemones rajonų (miestų) teismų

teisėjų nepriklausomumui stiprinti.

II skyrius

TEISMŲ SISTEMA

Pirmasis skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMAI

18 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismai

1. Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Respublikos

aukščiausiasis teismas, rajonų (miestų) teismai.

2. Teismų su ypatingais įgaliojimais Lietuvos

Respublikoje negali būti.

Antrasis skirsnis

RAJONŲ (MIESTŲ) TEISMAI

19 straipsnis. Rajono (miesto) teismo sudarymas

1. Rajono (miesto) teismas sudaromas rajone, mieste

(išskyrus rajono pavaldumo miestus), miesto rajone.

2. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro teikimu gali sudaryti vieną

rajono (miesto) teismą rajonui ir miestui arba rajonui ir šio

rajono teritorijoje esantiems miestams, arba vieną teismą keliems

miestams, arba kelis teismus vienam miestui.

3. Rajono (miesto) teisme gali būti sudaryta teismo sudėtis,

nagrinėjanti bylas, kylančias iš šeimos santykių, nepilnamečių ir

kitas bylas.

Pakeitimai:I-620; 1990.09.27;

Žin.,Nr.29-695

20 straipsnis. Rajono (miesto) teismo sudėtis

1. Rajonų (miestų) teismai sudaromi iš teismo pirmininko,

teisėjų, administracinio proceso teisėjų ir teismo tarėjų.

2. Rajonų (miestų) teismų sudėtyje gali būti šių teismų

pirmininkų pavaduotojai.

3. Rajono (miesto) teismo pirmininką ir pirmininko

pavaduotoją iš teisėjų tarpo tvirtina Lietuvos Republikos

Aukščiausioji Taryba remdamasi Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro teikimu.

21 straipsnis. Rajonų (miestų) teismų teisėjų ir tarėjų

skaičius

Kiekvieno rajono (miesto) teismo teisėjų, administracinio

proceso teisėjų ir teismo tarėjų skaičių nustato Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro teikimu.

22 straipsnis. Rajono (miesto) teismo įgaliojimai

1. Rajono (miesto) teismas nagrinėja visas civilines,

baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas, išskyrus

bylas, kurias įstatymas priskiria Lietuvos Respublikos

aukščiausiojo teismo kompetencijai.

2. Rajono (miesto) teismas analizuoja ir apibendrina

teisminę praktiką, vykdo kitus įstatymų suteiktus įgaliojimus.

23 straipsnis. Administracinio proceso teisėjo

įgaliojimai

Administracinio proceso teisėjai nagrinėja administracinių

teisės pažeidimų bylas, rajono (miesto) teismo pirmininkui

pavedus, organizuoja teismo vykdytojų darbą ir jį kontroliuoja,

Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nagrinėja

klausimus, susijusius su teismų ir kitų organų sprendimų vykdymu.

24 straipsnis. Rajono (miesto) teismo pirmininkas

1. Rajono (miesto) teismo pirmininkas:

1) paskirsto darbą teisėjams;

2) organizuoja teismo tarėjų mokymą;

3) priima piliečius, organizuoja piliečių priėmimą ir jų

pasiūlymų, pareiškimų bei skundų svarstymą;

4) vadovauja teisminės praktikos apibendrinimui, teisminės

statistikos tvarkymui, teikia valstybiniams organams,

visuomeninėms organizacijoms ir pareigūnams bei jų priežastis ir

sąlygas;

5) siūlo paskirti teismo vykdytojus, priima ir atledžia iš

darbo kitus teismo aparato darbuotojus;

6) vadovauja teismo aparato darbui;

7) organizuoja teismo darbuotojų kvalifikacijos kėlimą,

teisėjų profesinių žinių gilinimą.

2. Teismuose, kuriuose yra vienas teisėjas, jis yra ir šio

teismo pirmininkas.

25 straipsnis. Rajono (miesto) teismo pirmininko

pavaduotojas

Rajono (miesto) teismo pirmininko pavaduotojas:

1) pagal darbo pasiskirstymą vykdo jam pavestas funkcijas;

2) rajono (miesto) teismo pirmininkui laikinai nesant, eina

teismo pirmininko pareigas.

26 straipsnis. Rajono (miesto) teismo pirmininko

pavadavimas

1. Rajono (miesto) teismuose, kuriuose nėra teismo

pirmininko pavaduotojo, teismo pirmininkui laikinai nesant,

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras eiti teismo pirmininko

pareigas paveda vienam iš šio teismo teisėjų.

2. Teisėjui laikinai nesant, taip pat jį atšaukus ar

atleidus prieš terminą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

teikimu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumas eiti teisėjo pareigas paveda vienam iš šio

teismo tarėjų, o kai kuriais atvejais ir kito rajono (miesto)

teismo teisėjui.

Trečiasis skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

27 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiasis

teismas - aukščiausioji teisminė valdžia

1. Lietuvos Respublikos aukščiausiasis teismas yra

aukščiausioji teisminė valdžia Lietuvos Respublikoje, kuri

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatoma tvarka vykdo teisingumą

ir prižiūri Lietuvos Respublikos teismų teisminę veiklą.

2. Lietuvos Respublikos aukščiausiasis teismas

susideda iš pirmininko, pirmininko pavaduotojų, teisėjų ir

teismo tarėjų.

28 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo įgaliojimai

1. Lietuvos Respublikos aukščiausiasis teismas:

1) savo įgaliojimų ribose bylas nagrinėja kaip pirmosios

instancijos teismas, kasacine tvarka, priežiūros tvarka ar

paaiškėjus naujomis aplinkybėmis;

2) analizuoja ir apibendrina teisminę praktiką, teisminę

statistiką ir duoda vadovaujamuosius išaiškinimus teismams

Lietuvos Respublikos įstatymų taikymo klausimais,

iškylančiais nagrinėjant teismines bylas. Lietuvos Respublikos

aukščiausiojo teismo plenumo vadovaujamieji išaiškinimai yra

privalomi teismams, kitiems organams ir pareigūnams, taikantiems

įstatymą;

3) savo įgaliojimų ribose sprendžia klausimus, kylančius iš

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių;

4) vykdo kitus įstatymo jam suteiktus įgaliojimus.

2. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucija

Lietuvos Respublikos aukščiausiasis teismas turi įstatymų

leidybos iniciatyvos teisę Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje

Taryboje.

29 straipsnis. Lietuvos Reapublikos aukščiausiojo

teismo sudėtis

Lietuvos Respublikos aukščiausiasis teismas veikia šios

sudėties:

1) Aukščiausiojo teismo plenumas;

2) Aukščiausiojo teismo prezidiumas;

3) Civilinių bylų kolegija;

4) Baudžiamųjų bylų kolegija.

30 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo plenumas

1. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo plenumas

veikia šios sudėties: Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojai, Lietuvos

Respublikos aukščiausiojo teismo teisėjai.

2. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo plenumo

posėdžiuose dalyvauja Lietuvos Respublikos prokuroras ir

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos

prokuroro dalyvavimas plenumo darbe yra būtinas.

3. Nagrinėjant plenumo posėdžiuose bylas priežiūros tvarka

ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, įstatymo nustatyta tvarka

dalyvauja advokatai.

4. Plenumo posėdžiuose Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo pirmininko kvietimu gali dalyvauti rajonų (miestų)

teismų pirmininkas ir teisėjai, Mokslinės konsultacinės

tarybos prie Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

nariai, ministerijų, valstybinių komitetų, žinybų, mokslo

įstaigų ir kitų valstybinių bei visuomeninių organizacijų

atstovai.

31 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo plenumo įgaliojimai

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo plenumas:

1) savo įgaliojimų ribose nagrinėja bylas priežiūros tvarka

ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms;

2) nagrinėja teisminės praktikos ir teisminės statistikos

apibendrinimo medžiagą, taip pat Lietuvos Respublikos

prokuroro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

teikimus ir duoda vadovaujamuosius išaiškinimus teismams

Lietuvos Respublikos įstatymų taikymo klausimais; išklauso

rajonų (miestų) teismų arba teisėjų pranešimus apie teisminę

įstatymų taikymo praktiką;

3) Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo pirmininko

teikimu sudaro Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

kolegijas ir iš Aukščiausiojo teismo teisėjų renka plenumo

sekretorių;

4) Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo pirmininko

teikimu sudaro Mokslinę konsultacinę tarybą prie

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo;

5) įgyvendindamas įstatymų leidybos iniciatyvą, nagrinėja ir

sprendžia klausimus dėl teikimų Lietuvos Respublikos

Aukščiausiajai Tarybai priimti naujus, pakeisti ar

panaikinti galiojančius įstatymus kreipiasi į Lietuvos

Respublikos Aukščiausiąją Tarybą dėl Lietuvos Respublikos

įstatymų aiškinimo;

6) išklauso informacijas apie Lietuvos Respublikos

aukščiausiojo teismo prezidiumo darbą ir Lietuvos Respublikos

aukščiausiojo teismo kolegijų pirmininkų ataskaitas apie

kolegijų veiklą;

7) nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

pirmininko teikimus dėl to, kad Lietuvos Respublikos

aukščiausiojo teismo plenumo vadovaujamieji išaiškinimai

nebeatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų;

8) renka Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

teisėjų kvalifikacinę kolegiją.

32 straipsnis. Klausimų, nesusijusių su teisminių bylų

nagrinėjimu, svarstymas plenume

1. Klausimai, nesusiję su teisminių bylų nagrinėjimu,

kuriuos sutinkamai su šiuo įstatymu plenumui svarstyti pateikė

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo pirmininkas,

Lietuvos Respublikos prokuroras ar Lietuvos Respublikos

teisingumo ministras, svarstomi pagal jų arba jų įgaliotų asmenų

pranešimus.

2. Svarstant klausimus, kuriuos plenumui pateikia Lietuvos

Respublikos aukščiausiojo teismo pirmininkas ar Lietuvos

Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos prokuroras

pateikia išvada.

3. Nutarimo, kuriame yra vadovaujamųjų išaiškinimų,

projektui parengti plenumas gali sudaryti redakcinę komisiją iš

plenumo narių.

33 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo plenumo darbo tvarka

1. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo plenumas

šaukiamas nerečiau kaip du kartus per metus. Plenumo data ir

pateikiami svarstyti klausimai pranešami plenumo nariams,

Lietuvos Respublikos prokurorui, Lietuvos Respublikos

teisingumo ministrui ne vėliau kaip trisdešimt dienų iki

posėdžio.

2. Plenumo nutarimų projektai, protestų arba išvadų dėl

teisminių bylų nuorašai siunčiami plenumo nariams, Lietuvos

Respublikos prokurorui ir Lietuvos Respublikos teisingumo

ministrui ne vėliau kaip dešimt dienų iki posėdžio.

3. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo plenumo

posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du

trečdaliai jo narių. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

plenumo nutarimai priimami balsuojant atvirai. Nutarimas

laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma plenumo narių.

4. Plenumo nutarimus pasirašo plenumo pirmininkas ir plenumo

sekretorius.

5. Lietuvios Respublikos aukščiausiojo teismo plenumo

sekretorius organizuoja plenumo posėdžius, užtikrina, kad

būtų surašomas plenumo posėdžio protokolas.

34 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo prezidiumas

1. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba sudaro

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo prezidiumą šios

sidėties: Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

pirmininkas, pirmininko pavaduotojai ir Lietuvos Respublikos

aukščiausiojo teismo teisėjai. Prezidiumo narių skaičių

nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

2. Lietuvos Respublikos prokuroro dalyvavimas

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo prezidiumo

posėdžiuose, kuriuose nagrinėjamos teisminės bylos, būtinas.

Įstatymo nustatyta tvarka posėdžiuose taip pat dalyvauja

advokatai.

3. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo prezidiumo

posėdžiai rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

4. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo prezidiumo

posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja prezidiumo narių

dauguma.

5. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo prezidiumo

nutarimai priimami, jei už juos balsavo posėdyje dalyvavusių

prezidiumo narių dauguma. Nutarimus pasirašo prezidiumo

pirmininkas.

35 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo prezidiumo įgaliojimai

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo prezidiumas:

1) savo įgaliojimų ribose nagrinėja bylas priežiūros tvarka

ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms;

2) nagrinėja teisminės praktikos apibendrinimo medžiagą,

analizuoja teisminę statistiką;

3) nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

kolegijų ir tesimo aparato darbo organizavimo problemas.

36 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo kolegijos

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų

kolegiją ir baudžiamųjų bylų kolegiją tvirtina Lietuvos

Respublikos aukščiausiojo teismo plenumas iš Lietuvos

Respublikos aukščiausiojo teismo teisėjų.

37 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo kolegijų įgaliojimai

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų

kolegija ir Baudžiamųjų bylų kolegija savo įgaliojimų ribose

bylas nagrinėja kaip pirmosios instancijos teismas, kasacine,

priežiūros tvarka ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

38 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo pirmininkas

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo pirmininkas:

1) savo įgaliojimų ribose ir įstatymo nustatyta tvarka

paduoda protestus dėl teisminėse bylose priimtų sprendimų,

nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų;

2) įstatymo nustatytais atvejais ir laikydamasis jų

nustatytos tvarkos turi teisę sustabdyti teisminėse bylose

priimtų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų vykdymą;

3) organizuoja teisminės praktikos ir teisminės statistikos

analitinį darbą, teikia valstybiniams organams, visuomeninėms

organizacijoms teikimus, kad būtų pašalinti įstatymo pažeidimai

ir jų priežastys;

4) šaukia Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

plenumą ir pirmininkauja jo posėdžiams;

5) šaukia Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

prezidiumą ir pateikia jam svarstyti klausimus,

pirmininkauja prezidiumo posėdžiams, gali pirmininkauti

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo kolegijų teismo

posėdžiams nagrinėjant bet kokią bylą;

6) pateikia Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai

ataskaitas apie Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

veiklą ir teikimus dėl Lietuvos Respublikos įstatymų

išaiškinimo;

7) pateikia Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

plenumui teikimus dėl Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

plenumo nutarimų pateikimo, jei jų nuostatos nebeatitinka

įstatymo;

8) paskirsto pareigas Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo pirmininko pavaduotojams;

9) priima piliečius ir organizuoja teisme piliečių priėmimą,

pasiūlymų, pareiškimų ir skundų svarstymą.

39 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo pirmininko pavaduotojai

1. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

pirmininko pavaduotojai:

1) gali pirmininkauti Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo kolegijų teisminiams posėdžiams;

2) įstatymo nustatytuose ribose ir laikydamiesi jo

nustatytos tvarklos paduoda protestus dėl teisminėse bylose

priimtų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų;

3) įstatymo nustatytais atvejais ir laikydamiesi jo

nustatytos tvarkos turi teisę sustabdyti teisminėse bylose

priimtų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymą;

4) pagal pasiskirstymą pareigomis vadovauja Lietuvos

Respublikos aukščiausiojo teismo kolegijų ir teismo aparato

padalinių darbui;

5) sudaro teismo sudėtis byloms nagrinėti kolegijų

posėdžiuose;

6) pateikia Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

plenumo kolegijų veiklos ataskaitas;

7) organizuoja atitinkamos kolegijos teisėjų kvalifikacijos

kėlimą.

2. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo pirmininkui

nesant, Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo pirmininko

pareigas jo pavedimu eina Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo pirmininko pavaduotojas. Eidamas pirmininko pareigas, jis

turi visas pirmininko teises.

3. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba

Lietuvos Reapublikos aukščiausiojo teismo pirmininko

teikimu iš Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

pirmininko pavaduotojų tvirtina Lietuvos Respublikos

aukščiausiojo teismo kolegijų pirmininkus.

40 straipsnis. Procesiniai Lietuvos Respublikos

aukščiausiojo teismo pirmininko ir jo

pavaduotojų apribojimai

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo pirmininkas ir

jo pavaduotojai, jeigu jie paduoda protestą Lietuvos

Respublikos aukščiausiojo teismo kolegijai, prezidiumui

arba plenumui konkrečiojoje byloje, negali balsuoti sprendžiant

šią bylą.

III skyrius

TEISĖJŲ STATUSAS

Pirmasis skirsnis

BENDRIEJI NUOSTATAI

41 straipsnis. Teisėjai ir teismo tarėjai

1. Teisėjai ir teismo tarėjai yra Lietuvos Respublikos

piliečiai, įstatymo nustatyta tvarka išrinkti į Lietuvos

Respublikos aukščiausiąjį teismą, rajonų (miestų) teismus.

2. Teisėjai ir teismo tarėjai atsakingi juos išrinkusiems

valstybės valdžios organams.

3. Teismo tarėjai, vykdydami teisingumą, turi visas teisėjo

teises.

Antrasis skirsnis

PAGRINDINĖS TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ

NEPRIKLAUSMUMO GARANTIJOS

42 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų

nepriklausomumas

1. Teisėjai ir teismo tarėjai yra nepriklausomi ir klauso

tik įstatymo.

2. Teisėjų ir teismo tarėjų nepriklausomumą užtikrina

įstatymo nystatyta jų išrinkimo ir atleidimo tvarka, jų

neliečiamumas, griežtai reglamentuota teisingumo vykdymo

procedūra, teisėjų pasitarimo slaptumas priimant teismo

sprendimus ir draudimas reikalauti atskleisti pasitarimo

paslaptį, atsakomybė už teismo negerbimą ir kišimąsi į konkrečių

bylų nagrinėjimą, reikiamų organizacinių ir techninių sąlygų

teismų veiklai sudarymas, taip pat teisėjų materialinis ir

socialinis aprūpinimas.

3. Teisėjai negali būti jokios politinės partijos nariu,

visuomeninio politinio judėjimo dalyviu.

43 straipsnis. Atsakomybė už teismo negerbimą

Dalyvaujančių byloje asmenų arba esančių teismo posėdyje

piliečių parodyta nepagarba teismui, taip pat veiksmai,

liudijantys aiškų teismo niekinimą, nepaisant kas juos padarė,

užtraukia atsakomybę sutinkamai su Lietuvos Respublikos

įstatymais.

44 straipsnis. Draudimas kištis į teisminių bylų

sprendimą

1. Valstybės valdžios ir valdymo organų, politinių partijų,

visuomeninių organizacijų, visuomeninių judėjimų, pareigūnų ir

kitų piliečių kišimasis į teisėjų ir teismo tarėjų veiklą,

vykdant teisingumą, draudžiamas.

2. Bet koks poveikis teisėjams arba teismo tarėjams turint

tikslą kliudyti teisingai išnagrinėti konkrečią bylą arba

pasiekti, kad būtų priimtas neteisėtas teismo sprendimas,

užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

3. Masinės informacijos priemonės neturi teisės savo

pranešimuose iš anksto skelbti žinių, darančių poveikį teisminio

nagrinėjimo rezultatams ar pažeidančių nekaltumo prezumpciją.

45 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų neliečiamumas

1. Teisėjui negali būti iškelta baudžiamoji byla, jis negali

būti suimtas be Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, o

tarp jos sesijų - be Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo sutikimo. Teismo tarėjams šios garantijos

galioja, kai jie eina tarėjo pareigas teisme.

2. Neleidžiama teisėjo sulaikyti, atvesdinti ar taikyti jam

administracines nuobaudas teismine tvarka. Teismo tarėjams šios

garantijos galioja, kai jie eina tarėjo pareigas teisme.

3. Baudžiamąją bylą teisėjams arba teismo tarėjams gali

iškelti tik Lietuvos Respublikos prokuroras. Tuo pat metu

sprendžiamas teisėjo įgaliojimų sustabdymo klausimas. Bylos

tyrimo priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos prokuroras.

4. Teisėjų ir teismo tarėjų baudžiamosios bylos teismingos

Lietuvos Respublikos aukščiausiajam teismui.

46 straipsnis. Teismo tarėjų darbo teisių garantijos

Administracijos iniciatyva atleisti iš darbo teismo tarėją

jo įgaliojimų laikotarpių arba drausminės nuobaudos tvarka ir

perkelti į mažiau apmokamą darbą leidžiama laikantis bendros

atleidimo tvarkos, tik sutikus jį išrinkusiai Liaudies deputatų

tarybai.

Trečiasis skirsnis

TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ RINKIMAI

47 straipsnis. Reikalavimai, keliami kandidatams į

teisėjus ir teismo tarėjus

1. Rajono (miesto) teisėju gali būti išrinktas Lietuvos

Respublikos pilietis, kuriam rinkimų dieną yra ne mažiau kaip

25 metai, turintis aukštąjį juridinį išsilavinimą, ne mažesnį

kaip dvejų metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs kvalifikacinį

egzaminą.

2. Rajono (miesto) teismo adminisracinio proceso teisėju

gali būti išrinktas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam

rinkimų dieną yra ne mažiau kaip 23 metai, turintis

aukštąjį juridinįišsilavinimą ir išlaikęs kvalifikacinį

egzaminą.

3. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėju,

Aukščiausiojo teismo pirmininko pavaduotoju ar Aukščiausoijo

teismo pirmininku gali būti išrinktas Lietuvos Respublikos

pilietis, turintis aukštąjį juridinį išsilavinimą ir ne

mažesnį kaip penkerių metų teisėjo, prokuroro arba advokato darbo

stažą.

4. Teismo tarėju gali būti išrinktas Lietuvos Respublikos

pilietis, kuriam rinkimų dieną yra ne mažiau kaip 25 metai.

48 straipsnis. Kandidatų į teisėjus parinkimas

1. Kandidatus į rajonų (miestų) teismų tarėjus,

administracinio proceso teisėjus parenka Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerija, remdamasi kolektyvų, kuriuose jie dirba,

nuomone ir teisėjų kvalifikacinės kolegijos išvada.

2. Kandidatus į Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

teisėjus, laikantis šio įstatymo reikalavimų, parenka

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo plenumas, remdamasis

teisėjų kvalifikacinės kolegijos išvada.

3. Asmenys, pirmą kartą rekomenduojami kandidatais į

teisėjus, atlieka profesinį pasirengimą Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo nustatomais atvejais ir tvarka.

4. Kandidatus į rajonų (miestų) teismų teisėjus,

administracinio proceso teisėjus Lietuvos Respublikos

Aukščiausiajai Tarybai pristato kartu Lietuvos Respublikos

tesingumo ministras ir Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo pirmininkas.

5. Kandidatus į Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

teisėjus Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai

pristato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumas.

49 straipsnis. Kandidatų į teismo tarėjus iškėlimas

1. Kandidatus į teismo tarėjus kelia piliečių susirinkimai

(ne mažiau kaip 25 žmonės) pagal darbo arba gyvenamąją vietą.

2. Kandidatų į rajonų (miestų) teismų tarėjus kėlimą

organizuoja rajonų, miestų Liaudies deputatų tarybų prezidiumai,

o kandidatų į Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo tarėjus -

Lietuos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas

sutinkamai su šio įstatymo reikalavimais.

3. Kandidatus į rajonų (miestų) teismų tarėjus rajono

(miesto) Liaudies deputatų tarybai pristato šios tarybos

prezidiumas.

4. Kandidatus į Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

tarėjus Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai

pristato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Prezidumas.

Pakeitimai : Nr. I-725, priimtas 1990.10.31;

Žin., 1990, Nr.32-772

50 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų rinkimo tvarka

bei įgaliojimų laikas

1. Rajonų (miestų) teismų teisėjus, administracinio proceso

teisėjus ir Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

teisėjus renka Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

2. Rajonų (miestų) teismų tarėjus renka Liaudies deputatų

tarybos, o Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo tarėjus -

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

3. Teismų teisėjai renkami dešimčiai metų, o teismų tarėjai

- penkeriems metams.

4. Jeigu teisėjų ir teismo tarėjų įgaliojimų laikas baigiasi

tuo metu, kai jie nagrinėja teisminę bylą, jų įgaliojimai

išlieka, kol bus baigta nagrinėti ši byla.

5. Eiti savo pareigų teismuose tarėjai šaukiami iš eilės ne

daugiau kaip dviem savaitėms per metus, išskyrus atvejus, kai šį

laiką būtina prailginti teisminės bylos nagrinėjimui, pradėtam

jiems dalyvaujant, užbaigti.

51 straipsnis. Teisėjo ir teismo tarėjo priesaika

1. Teisėjai ir teismo tarėjai duoda priesaiką.

2. Teisėjo ir teismo tarėjo priesaikos tekstą, taip pat jos

davimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas.

Ketvirtasis skirsnis

TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

52 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų teisės

1. Teisėjai ir teismo tarėjai turi valdingus įgaliojimus,

reikalingus teisingumui vykdyti. Šiuos įgaliojimus nustato

Lietuvos Respublikos įstatymai.

2. Teisėjai, be to, turi teisę:

1) reikalauti, kad pareigūnai ir piliečiai vykdytų jo

nurodymus, susijusius su įstatymo jam pavestų pareigų vykdymu;

2) teikti valstybiniams organams, visuomeninėms

organizacijoms ir pareigūnams teikimus dėl įstatymų pažeidimų, jų

priežasčių ir sąlygų pašalinimo;

3) išreikalauti žinias iš valstybinių ir visuomeninių

organų, mokslo įstaigų ir informacijos centrų.

3. Valstybiniai organai, visuomeninės organizacijos ir

pareigūnai privalo vykdyti teisėjų reikalavimus ir nurodymus,

susijusius su teismine veikla, laiku atsakyti į jų teikimus ir

paklausimus.

4. Teisėjas gali pateikti teisėjų konferencijai, Lietuvos

Respublikos aukščiausiajam teismui svarstyti pasiūlymus dėl

vadovaujamųjų išaiškinimų įstatymų taikymo klausimais.

5. Teismo tarėjas, turintis aukštąjį juridinį išsilavinimą,

gali pavaduoti rajono (miesto) teismo teisėją jam laikinai

nesant, taip pat jį atšaukus arba atleidus prieš terminą.

53 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų pareigos

1. Teisėjai ir teismo tarėjai, nagrinėdami civilines,

baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas, privalo

tiksliai vykdyti įstatymo reikalavimus, užtikrinti piliečių

teisių ir laisvių, jų garbės ir orumo, visuomenės interesų

gynybą, aukštą teisminės veiklos kultūrą, būti teisingi ir

humaniški.

2. Teisėjai privalo ugdyti savo profesines žinias,

analizuoti ir apibendrinti teisminę praktiką.

3. Teisėjai ir teismo tarėjai, eidami savo pareigas teisme,

taip pat ir netarnybiniuose santykiuose, turi vengti poelgių,

kurie galėtų menkinti teisingumo autoritetą, teisėjo orumą arba

kelti abejonę dėl jo objektyvumo.

4. Teismo tarėjai privalo gilinti teisės žinias, rengtis

kiekvienos bylos teisminiam nagrinėjimui.

5. Teisėjai turi iš anksto supažindinti teismo tarėjus su

nagrinėtinomis bylomis, įstatymais ir jų taikymo praktika, teikti

kitą pagalbą, susijusią su tarėjo įgaliojimų vykdymu.

6. Teisėjai ir teismo tarėjai neturi teisės atskleisti

teisėjų pasitarimo paslapties ir žinių, gautų uždaruose

posėdžiuose.

7. Teismo tarėjai privalo laiku atvykti į teismą vykdyti

teisingumą. Teismo tarėjo iškvietimas į teismą yra privalomas

įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai.

Penktasis skirsnis

TEISĖJŲ KONFERENCIJOS, TEISĖJŲ KVALIFIKACINĖS KOLEGIJOS

54 straipsnis. Teisėjų konferencijos

1. Lietuvos Respublikos teismų teisėjai kasmet

šaukiami į konferencijas.

2.Teisėjų konferencijas šaukia Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos aukščiausiasis

teismas.

3. Teisėjų konferencijos svarsto teisminėje praktikoje

iškilusius įstatymo taikymo klausimus, kreipiasi į Lietuvos

Respublikos aukščiausiąjį teismą dėl vadovaujamųjų išaiškinimų

davimo.

4. Teisėjų konferencijų šaukimo ir jų darbo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir

Lietuvos Respublikos aukščiausiasis teismas.

55 straipsnis. Teisėjų kvalifikacinės kolegijos

1. Teisėjų kvalifikacinės kolegijos sudaromos siekiant, kad

į teisminį darbą būtų iškelti tinkami kandidatai ir būtų

užtikrinamas teisėjų nepriklausomumas.

2. Rajonų (miestų) teismų teisėjų kvalifikacinę kolegiją

renka teisėjų konferencija iš šių teismų teisėjų.

3. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėjų

kvalifikacinę kolegiją renka Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo plenumas iš Aukščiausiojo teismo teisėjų.

4. Teisėjų kvalifikacinės kolegijos narių skaičius

nustatomas ją renkant. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo pirmininkas ir jo pavaduotojai į teisėjų kvalifikacinės

kolegijos sudėtį neįeina.

5. Teisėjų kvalifikacinės kolegijos renkamos penkeriems

metams. Jos atsiskaito atitinkamai teisėjų konferencijai,

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo plenumui.

6. Teisėjų kvalifikacinių kolegijų rinkimų ir jų veiklos

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo tvirtinami nuostatai.

56 straipsnis. Teisėjų kvalifikacinių kolegijų

įgaliojimai

1. Teisėjų kvalifikacinės kolegijos:

1) įvertina kiekvieno kandidato, pirmą kartą keliamo į

teisėjus, tinkamumą teisėjo darbui ir rengia kandidatų į teisėjus

kvalifikacinį egzaminą;

2) pateikia išvadą, ar asmuo tinka dirbti teisėjo darbą;

3) rengia teisėjų kvalifikacinį atestavimą;

4) pateikia išvadą dėl teisėjo atšaukimo;

5) nagrinėja teisėjų drausminės atsakomybės bylas.

2. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėjų

kvalifikacinė kolegija nagrinėja skundus dėl rajonų (miestų)

teismų teisėjų kvalifikacinės kolegijos sprendimų teisėjų

atšaukimo ir drausminės atsakomybės klausimais.

Šeštasis skirsnis

TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ ATŠAUKIMAS

IR JŲ ATLEIDIMAS PRIEŠ TERMINĄ.

TEISĖJŲ DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

57 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų atšaukimas ir

atleidimas prieš terminą

1. Teisėjas ir teismo tarėjas gali būti prieš terminą

atšaukti už tyčinį šiurkštų įstatymo pažeidimą, jų vardą

žeminantį poelgį, taip pat kai jų atžvilgiu įsiteisėja

apkaltinamasis teismo nuosprendis.

2. Teisėjas ir teismo tarėjas prieš terminą gali būti

atleistas iš pareigų:

1) dėl sveikatos būklės, kliudančios dirbti;

2) išrinkus į kitas pareigas arba perkėlus jo sutikimu į

kitą darbą;

3) savo noru.

3. Teisėjų ir teismo tarėjų atšaukimo ir atleidimo prieš

terminą tvarką nustato šis įstatymas ir kiti Lietuvos

Respublikos įstatymai.

4. Teisėjų atšaukimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į

teisėjų kvalifikacinės kolegijos išvadas.

58 straipsnis. Teisėjų atsakomybė

1. Teisėjas gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn:

1) už tyčinį šiurkštų įstatymo pažeidimą nagrinėjant

teismines bylas;

2) už kitokį tarnybinį nusižengimą;

3) už teisėjo vardą žeminantį poelgį.

2. Teismo sprendimo panaikinimas arba pakeitimas savaime

neužtraukia teisėjo, dalyvavusio priimant šį sprendimą,

drausminės atsakomybės jeigu jis sąmoningai nepažeidė įstatymo

arba nenusikalto nesąžiningumu, kuris sukėlė esminių pasekmių.

3. Teisėjų patraukimo drausminėn atsakomybėn tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

Septintasis skirsnis

KITOKIE TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ STATUSO KLAUSIMAI

59 straipsnis. Kvalifikacinis teisėjų atestavimas

Teisėjai Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo nustatoma tvarka yra atestuojami ir pagal atestacijos

rezultatus jiems, atsižvelgus į kvalifikaciją ir darbo patirtį,

suteikiamos kvalifikacinės klasės.

60 straipsnis. Teisėjų materialinis ir socialinis

aprūpinimas

Teisėjų darbo užmokiestį, tarnybinių atlyginimų priemokų už

kvalifikaciją skyrimo tvarką ir dydžius, atostogų trukmę, pensinį

ir kitokį materialinį bei socialinį aprūpinimą nustato Lietuvos

Respublikos įstatymai.

61 straipsnis. Teisėjų antraeilis darbas

Teisėjams dirbti antraeilį darbą neleidžiama, išskyrus

pedagoginę ir mokslinio tyrimo veiklą.

62 straipsnis. Darbo užmokesčio, kitokių išmokų ir

lengvatų palikimas teismo tarėjams už

laiką, kai jie eina pareigas teisme

1. Teismo tarėjams už laiką, kai jie eina pareigas teisme,

nuolatinėje darbovietėje paliekamas vidutinis uždarbis.

2. Sprendžiant kitokių išmokų ir lengvatų klausimą, laikas,

kurį teismo tarėjas ėjo pareigas teisme, prilyginamas pagrindinio

darbo atlikimo laikui.

3. Materialinio skatinimo ir išlaidų, susijusių su teismo

tarėjų pareigų ėjimu teisme, atlyginimo tvarką ir dydį nustato

Lietuvos Respublikos įstatymai.

63 straipsnis. Teismo valdžios simbolis. Teisėjo ir

teismo tarėjo pažymėjimai

1. Teismo valdžios simbolis Lietuvos Respublikos

teismuose yra teisėjo mantija su Lietuvos Respublikos

valstybinio herbo atvaizdu.

2. Lietuvos Respublikos teismų teisėjams ir tarėjams

išduodami pažymėjimai, kurių pavyzdžius nustato

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

IV skyrius

TEISMO VYKDYTOJAI

64 straipsnis. Teismo vykdytojų skyrimas

1. Teismo vykdytojai yra prie rajonų (miestų) teismų. Juos

skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

2. Teismuose, kuriuose yra du ar daugiau teismo vykdytojų,

vienas jų skiriamas vyresniuoju teismo vykdytoju.

3. Teismuose, kuriuose yra vienas teismo vykdytojas, jis yra

šio teismo vyresnysis teismo vykdytojas.

65 straipsnis. Teismo vykdytojų įgaliojimai

Teismo vykdytojai vykdo:

1) sprendimus, nutartis ir nutarimus cilivinėse bylose;

2) nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų dalis, numatančias

turtines išieškas baudžiamosiose bylose;

3) kitus sprendimus ir nutarimus įstatymo numatytais

atvejais.

66 straipsnis. Teismo vykdytojų reikalavimų

privalomumas

Teismo vykdytojų reikalavimai dėl teismų sprendimų,

nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų, kitų vykdytinų sprendimų ir

nutarimų vykdymo yra privalomi visoms įmonėms, įstaigoms ir

organiacijoms, pareigūnams ir piliečiams.

V skyrius

KITOKIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ORGANIZAVIMO KLAUSIMAI

67 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų aparatų

struktūra ir etatų skaičius

1. Užtikrinti teismų darbą vykdant teisingumą, teisminei

praktikai apibendrinti ir kitokiai veiklai Lietuvos Respublikos

teismuose yra teismų aparatas.

2. Rajono (miesto) teismo aparato struktūrą ir etatų skaičių

nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras

patvirtintų etatų skaičiaus ir metinio darbo apmokėjimo fondo

ribose.

3. Teisminei praktikai analizuoti ir apibendrinti, teisminei

statistikai analizuoti, įstatymams sisteminti ir kitoms

funkcijoms, susijusioms su Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo veikla, vykdyti Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo aparate sudaromi skyriai ir kiti padaliniai.

4. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo aparato

struktūrą, jo etatų skaičių ir metinį darbo apmokėjimo fondą

tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumas Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

pirmininko teikimu.

5. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo etatų sąrašą

ir kitų padalinių nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos

aukščiausiojo teismo pirmininkas.

68 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų antspaudas

Lietuvos Respublikos aukščiausiasis teismas, rajonų (miestų)

teismai turi antspaudą su Lietuvos Respublikos valstybinio herbo

atvaizdu ir savo pavadinimu.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas

A.BRAZAUSKAS

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius

L.SABUTIS

Vilnius, 1990 m. vasario 13 d.

Nr. XI-3684