Įsakymas netenka galios 2023-09-01:

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-948, 2023-07-05, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14020

Dėl Inžinerijos mokslų studijų krypčių grupės aprašo patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2018-01-16 iki 2023-08-31

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-09-11, i. k. 2015-13746

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS APRAŠO PATVIRTINIMO

2015 m. rugsėjo 10 d. Nr. V-964

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 48 straipsnio 3 dalimi:

1. T v i r t i n u Inžinerijos studijų krypčių grupės aprašą (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Inžinerijos studijų krypčių grupės aprašu iki 2016 m. birželio 1 d.

Švietimo ir mokslo ministrė                                                                                  Audronė Pitrėnienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu  Nr. V-964

INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.       Inžinerijos studijų krypčių grupės aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami inžinerijos studijų krypčių grupės studijų programų specialieji reikalavimai.

2.       Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. V-2212 „Dėl Studijų pakopų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V-2463 „Dėl Studijų krypties arba krypčių grupės aprašo rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. ISAK-1026 „Dėl Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašo patvirtinimo“, ir atsižvelgiant į EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standartą (2008) (http://www.enaee.eu/).

3.       Aprašo paskirtis:

3.1.    Suformuluoti gaires, į kurias aukštosios mokyklos turėtų atsižvelgti rengdamos, vykdydamos ir vertindamos studijų programas;

3.2.    Informuoti studentus ir darbdavius apie kompetencijas, įgyjamas vykdant studijų programą;

3.3.    Padėti išorinį vertinimą atliekančioms institucijoms vertinti studijų programas.

4.       Aprašas taikomas koleginėms ir universitetinėms inžinerijos studijų krypčių grupės studijų programoms.

5.       Inžinerijos studijų krypčių grupė priklauso technologijos mokslų sričiai. Grupę sudaro šios studijų kryptys: bendroji inžinerija, statybos inžinerija, mechanikos inžinerija, aeronautikos inžinerija, jūrų inžinerija, elektronikos ir elektros inžinerija, gamybos inžinerija, chemijos ir procesų inžinerija, informatikos inžinerija, sausumos transporto inžinerija, energijos inžinerija, inžinerija.

6.       Baigus inžinerijos studijų krypčių grupei priklausančias studijų krypties studijų programas įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:

6.1.    Baigus kolegines studijas suteikiamas vienos iš grupę sudarančių krypčių (šakų) profesinio bakalauro laipsnis, liudijamas aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro diplomu;

6.2.    Baigus pirmosios studijų pakopos universitetines studijas įgyjamas vienos iš grupę sudarančių krypčių (šakų) bakalauro laipsnis, liudijamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro diplomu;

6.3.    Baigus antrosios studijų pakopos universitetines arba vientisąsias studijas įgyjamas vienos iš grupę sudarančių krypčių (šakų) magistro laipsnis, liudijamas aukštosios mokyklos išduodamu magistro diplomu;

6.4.    Baigus studijas pagal valstybės reguliuojamos specialybės akredituotą studijų programą kartu su diplomu išduodama profesinės kvalifikacijos suteikimo pažyma.

7.       Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą, o magistro laipsnis atitinka septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą.

8.       Inžinerinių studijų krypčių studijas organizuojant skirtingomis formomis, to paties kvalifikacinio laipsnio studijų programų sandara, apimtis (studijų kreditai, mokymo ir mokymosi būdai ir kita), studijų turinys ir rezultatai turi nesiskirti.

9.       Inžinerijos studijų krypčių grupės pirmosios studijų pakopos studijose gali būti numatytos dviejų krypčių (pagrindinės ir gretutinės) studijų programos, kurias baigus suteikiamas dvigubas ‒ pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) ‒ kvalifikacinis laipsnis. Reikalavimus stojantiesiems į gretutinę inžinerijos studijų krypties studijų programą nustato aukštoji mokykla.

10.     Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai:

10.1.  Į inžinerijos studijų krypčių grupės pirmosios studijų pakopos studijas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios;

10.2.  Į antrosios studijų pakopos technologijos studijų krypčių grupės studijas priimami asmenys, atitinkantys universiteto nustatytus reikalavimus.

II SKYRIUS

STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS SAMPRATA IR APRĖPTIS

11.     Inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti gamtinių išteklių ir gamtos reiškinių naudojimo žmonių poreikiams tenkinti įrankius, priemones ir sistemas. Inžinerinė veikla – tai pažinimu, sukauptu moksliniuose tyrimuose ir iš praktinės patirties, pagrįsti sistemingi darbai, kurių tikslas – kurti naujas arba iš esmės tobulinti jau sukurtas medžiagas, technologijas, gaminius, įrenginius, procesus, paslaugas, projektuoti jų diegimą, planuoti ir organizuoti gamybą.

12.     Pagrindinis visų inžinerijos studijų krypčių grupės studijų tikslas yra suteikti būsimiems specialistams tokį išsilavinimą, kad jie:

12.1.  Turėtų žinių ir gebėjimų, reikalingų inžinerinei veiklai aukštųjų technologijų naudojimo globaliose rinkose;

12.2.  Išsiugdytų poreikį domėtis inžinerijos mokslų žiniomis, mokėtų taikyti jas įvairiomis aplinkybėmis, sugebėtų derinti to taikymo gebėjimus su verslo ir vadybos pagrindais, su humanitarinių ir socialinių mokslų žiniomis, suvoktų inžinerinių sprendimų įtaką ir svarbą visuomenės raidai;

12.3.  Būtų plačios erudicijos, gebėtų kūrybiškai ir kritiškai mąstyti;

12.4.  Sugebėtų palaikyti savo profesinę kompetenciją mokydamiesi visą gyvenimą.

13.     Bendrasis universitetinių inžinerijos studijų krypčių grupės studijų tikslas yra sukurti ir užtikrinti prielaidas įgyti pakankamų matematikos ir kitų fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, inžinerinio projektavimo žinių, išsiugdyti gebėjimus tas žinias taikyti ir kurti naujas žinias. Konkretūs studijų programų tikslai turi išreikšti individualius aukštosios mokyklos siekius ir atitikti galimybes ir pramonės bei rinkos poreikius.

14.     Koleginės inžinerijos studijų krypčių grupės studijos turi būti nukreiptos į mokslo žinių ir technologijų taikymą, o ne į naujų žinių ir technologijų kūrimą, taip pat į projektų įgyvendinimą ir technologinių procesų valdymą, o ne į projektavimą.

15.     Inžinieriaus profesines kvalifikacijas teikia ir jas liudijančius diplomus ar pažymėjimus išduoda įgaliotosios institucijos. Inžinerijos studijų krypčių grupės studijų programos turi būti sudarytos taip, kad studentų įgytos teorinės ir pirminės praktinės žinios bei gebėjimai, juos papildžius reikiama inžinerinio darbo praktika ir specifinėmis žiniomis, sudarytų pagrindą siekti sertifikuoto inžinerinės kvalifikacijos patvirtinimo.

16.     Aprašo prieduose pateikiami bendrosios inžinerijos, statybos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, jūrų inžinerijos, elektronikos ir elektros inžinerijos, gamybos inžinerijos, chemijos ir procesų inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos studijų krypčių aprašai.

III SKYRIUS

BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI

17.     Sudarant naujas studijų programas šiame skyriuje pateikti pagrindiniai inžinerijos studijų krypčių grupės studijų programų studijų rezultatai turi būti konkretinami taip, kad studijų programa geriausiai atitiktų specifinius konkrečios inžinerijos studijų krypties ar jos šakos reikalavimus.

18.     Baigęs kolegines studijas asmuo turi:

18.1.  Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

18.1.1. Žinoti bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus ir dėsnius, reikalingus studijų programą atitinkančios inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti;

18.1.2. Žinoti svarbiausias studijų programą atitinkančios inžinerijos studijų krypties sąvokas ir suprasti jų turinį;

18.1.3. Turėti pagrindinių praktikoje svarbių studijų programą atitinkančios inžinerijos studijų krypties žinių;

18.1.4. Žinoti gretimų studijų krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.

18.2.  Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

18.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančios inžinerijos studijų krypties problemoms kūrybiškai spręsti žinomais metodais;

18.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą analizuojant inžinerinius uždavinius ir juos spręsti parenkant tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą;

18.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus sprendžiant studijų programą atitinkančios inžinerijos studijų krypties inžinerinius uždavinius.

18.3.  Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų projektavimo darbams studijų programą atitinkančioje inžinerijos studijų kryptyje atlikti:

18.3.1. Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą studijų programą atitinkančioje inžinerijos studijų kryptyje formuluojant ir vykdant projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus;

18.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.

18.4.  Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:

18.4.1. Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją naudojant duomenų bazes ir kitus mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltinius;

18.4.2. Gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, apdoroti jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas;

18.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje inžinerijos studijų kryptyje, įgūdžių.

18.5.  Turėti praktinių žinių ir įgūdžių sprendžiant inžinerinius uždavinius:

18.5.1. Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingus šiems sprendimams įgyvendinti;

18.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias sprendžiant inžinerines problemas;

18.5.3. Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkosaugines ir komercines aplinkybes;

18.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo ir gaisrinės saugos reikalavimus.

18.6.  Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

18.6.1. Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius pavieniui ir komandoje;

18.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene;

18.6.3. Suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus;

18.6.4. Inžinerinės veiklos lygmeniu išmanyti pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo aspektus;

18.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

19.     Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas asmuo turi:

19.1.  Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

19.1.1. Žinoti ir suvokti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, kad galėtų suprasti studijų programą atitinkančios inžinerijos studijų krypties fundamentinius pagrindus;

19.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti studijų programą atitinkančios inžinerijos studijų krypties esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus ir sąvokas;

19.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių studijų programą atitinkančios inžinerijos studijų krypties žinių;

19.1.4. Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti adaptuoti kitų mokslo krypčių metodus ir procesus.

19.2.  Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

19.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančios inžinerijos studijų krypties problemoms formuluoti ir spręsti pasirenkant tinkamus metodus;

19.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluojant ir analizuojant inžinerinius uždavinius, jiems spręsti parenkant tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę įrangą;

19.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus studijų programą atitinkančioje inžinerijos studijų kryptyje.

19.3.  Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų projektavimo darbams studijų programą atitinkančioje inžinerijos studijų kryptyje atlikti:

19.3.1. Gebėti taikyti studijų programą atitinkančios inžinerijos studijų krypties inžinerines žinias ir supratimą kuriant ir įgyvendinant projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus;

19.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.

19.4.  Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

19.4.1. Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją naudojant duomenų bazes ir kitus informacijos šaltinius;

19.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti ir vertinti jų duomenis, pateikti išvadas;

19.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje inžinerijos studijų kryptyje, įgūdžių.

19.5.  Turėti praktinio darbo sprendžiant inžinerinius uždavinius gebėjimų:

19.5.1. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones ir įrangą inžineriniams sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių konstrukcijas, veikimo principus, funkcijas, turėti pradinių jų naudojimo gebėjimų;

19.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias sprendžiant inžinerines problemas;

19.5.3. Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkosaugines ir komercines aplinkybes;

19.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą ir pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.

19.6.  Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

19.6.1. Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje;

19.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene;

19.6.3. Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą;

19.6.4. Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais;

19.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

20.     Baigęs antrosios studijų pakopos ir vientisąsias studijas asmuo turi:

20.1.  Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

20.1.1. Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, nuodugniai žinoti ir suprasti studijų programą atitinkančios inžinerijos studijų krypties principus ir gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti;

20.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius pasiekimus inžinerijos srityje.

20.2.  Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

20.2.1. Gebėti spręsti netipines, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai specifikuotas problemas;

20.2.2. Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines problemas, gebėti jas aiškiai formuluoti ir spręsti;

20.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams inžineriniams uždaviniams spręsti pritaikant teorinius modelius ir tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę, skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus;

20.2.4. Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkosaugos ir komercinių reikalavimų svarbą;

20.2.5. Gebėti taikyti novatoriškus metodus specifinėms problemoms spręsti ir jų sprendimams įgyvendinti.

20.3.  Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų projektavimo darbams studijų programą atitinkančioje inžinerijos studijų kryptyje atlikti:

20.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą sprendžiant netipines problemas, tarp jų ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos kryptimis;

20.3.2. Gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas bei metodus;

20.3.3. Gebėti priimti inžinerinius sprendimus susidūrus su daugialypėmis, techniškai neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdinamomis problemomis;

20.4.  Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

20.4.1. Gebėti identifikuoti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis naudojant duomenų bazes ir kitus informacijos šaltinius;

20.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus, kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas;

20.4.3. Gebėti ištirti naujų ir naujai atsirandančių studijų programą atitinkančios inžinerijos studijų krypties inžinerinių problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.

20.5.  Turėti praktinio darbo sprendžiant inžinerinius uždavinius įgūdžių:

20.5.1. Gebėti sujungti į visumą skirtingų studijų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines problemas;

20.5.2. Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą;

20.5.3. Išmanyti etinius, aplinkosauginius ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus;

20.5.4. Žinoti inžinerinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių sąveiką, gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkosaugos aspektais.

20.6.    Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

20.6.1. Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje, gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių studijų krypčių ir lygių atstovai, lyderiu;

20.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene nacionaliniu bei tarptautiniu mastu;

20.6.3. Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą;

20.6.4. Labai gerai išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais.

IV SKYRIUS

DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS

21.     Dėstymo, studijavimo ir vertinimo veikla turi būti organizuota taip, kad studentai galėtų efektyviai pasiekti atitinkamos inžinerijos studijų krypties studijų programoje numatytus studijų rezultatus.

22.     Dėstytojai turi išmanyti dėstomą dalyką, remtis mokslinių tyrimų rezultatais, žinoti ryšius ir sanklodas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, tarpdalykiškumo galimybes.

23.     Taikomi dėstymo ir studijavimo metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai peržiūrimi ir tobulinami atsižvelgiant į naujausius inžinerijos mokslo pasiekimus ir šiuolaikinės didaktikos reikalavimus bei kintančius darbo rinkos poreikius.

24.     Dėstymo ir studijavimo strategija turi būti sukurta taip, kad studentams suteiktų aktualių dalykinių žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių, reikalingų darbui su inžinerija susijusiose srityse. Dėstymo turinys turi būti nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, į studijų procesą integruojant naujas žinias ir inovatyvius mokymo metodus, derančius su mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Ypač svarbus studijų komponentas yra tinkamas studentų praktinio darbo įgūdžių formavimas.

25.     Studentai turi būti skatinami ir rengiami būti atsakingi už savo mokymosi visą gyvenimą procesą ir mokymosi rezultatus.

26.     Dėstytojai turi žinoti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją, taikyti įvairius dėstymo metodus siekdami optimaliai išnaudoti turimus materialinius išteklius.

27.     Dėstymo ir studijavimo didaktinė koncepcija turi apimti lankstų įvairių dėstymo ir studijavimo metodų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų ir siekiant, kad studentai įsisavintų žinias ir išlavintų specialiuosius, socialinius ir asmeninius gebėjimus.

28.     Dėstymo ir studijavimo metodų pasirinkimas turi užtikrinti studento pasirinktos studijų krypties žinių ir gebėjimų įgijimą. Studijų procese gali būti taikomi gnoseologiniai ir veikdinamieji dėstymo metodai, savarankiškas studijas stimuliuojantys metodai, tiriamojo pobūdžio metodai, kontrolės ir savikontrolės metodai.

29.     Skirtingose studijų pakopose gali būti taikomi tie patys dėstymo ir studijavimo metodai, besiskiriantys užduočių apimtimi bei sudėtingumu ir studento savarankiškumo raiška. Mokymo ir mokymosi formos gali būti tokios:

29.1.  Paskaitos;

29.2.  Laboratoriniai darbai;

29.3.  Individualios konsultacijos;

29.4.  Seminarai (mokymas nedidelėse grupėse);

29.5.  Pratybos;

29.6.  Parodomieji užsiėmimai;

29.7.  Praktika (rekomenduojama pramonės įmonėje arba kitoje mokslo ir studijų institucijoje; esant atskiram teisiniam reguliavimui, praktiką galima atlikti toje pačioje mokymo įstaigoje);

29.8.  Individualūs arba komandiniai projektai;

29.9.  Mokymas nuotoliniu būdu, naudojant virtualią mokymo aplinką;

29.10. Pažintinės išvykos;

29.11. Atvejų analizė;

29.12. Referatų ir rašto darbų rašymas;

29.13. Reikiamos informacijos paieška ir apibendrinimas, knygų ir straipsnių skaitymas, žodinių pranešimų rengimas ir pristatymas;

29.14. Realių situacijų imitavimas treniruokliuose ir kita.

30.     Dėstymas neturi būti paremtas mechaniniu informacijos šaltinių teksto atkartojimu. Studentai turi būti orientuojami į gebėjimą ieškoti argumentų diskutuotiniems klausimams spręsti. Pagrindiniai dėstymo uždaviniai:

30.1.  Pagrindinės studijavimo medžiagos nurodymas ir trumpas aptarimas, akcentuojant svarbiausią informaciją;

30.2.  Studijavimo medžiagos pagrindinių koncepcijų identifikavimas ir aptarimas įvairiais aspektais;

30.3.  Problemų, kylančių iš studijavimo medžiagos, identifikavimas ir aptarimas;

30.4.  Studijavimo šaltinių, tinkamų iškeltoms problemoms spręsti, nurodymas.

31.     Inžinerijos studijų krypties absolventai studijų laikotarpiu turi būti įgyvendinę projektų. Projektai turi ugdyti tyrimo ir žinių taikymo, dažniausiai sprendžiant sudėtingą inžinerijos problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti aprašytas ataskaitoje, kuri atskleis studento įgytus gebėjimus:

31.1.  Suprasti projekto tema publikuotą literatūrą, kurioje pristatomi ir žinomi dalykai, ir dabartinių žinių ribos;

31.2.  Pasirinkti tyrimo metodologiją (metodiką);

31.3.  Projektuoti, tirti ir sukurti;

31.4.  Analizuoti ir kiekybiškai įvertinti rezultatų neapibrėžtumą;

31.5.  Aiškiai ir glaustai pateikti išvadas;

31.6.  Interpretuoti ir aptarti išvadas turimų (paplitusių) žinių kontekste;

31.7.  Apibendrinti pagrindines išvadas ir pateikti tikslią atlikto darbo apžvalgą.

32.     Itin vertinga studijų programos dalis yra darbas pramonės įmonėje ar kitoje praktikos vietoje, jis turi būti tinkamai organizuojamas. Būtinos sudėtinės studijų proceso dalys yra studentų paruošimas, dėstytojų ir įmonės praktikos vadovų bendradarbiavimas rengiant studentams individualias užduotis, praktikos įmonės procesų išaiškinimas, studentų darbo ataskaitų išklausymas ir įvertinimas.

33.     Studijavimas yra susietas su fundamentiniais ir taikomaisiais moksliniais tyrimais ir jų sklaida praktikoje. Tai pasiekiama pasirenkant tokias dėstymo ir studijavimo formas kaip moksliniai-praktiniai seminarai, studentų vykdomi tyrimai praktikos institucijose, absolventų baigiamųjų darbų pristatymas praktikos vietose, studentų, dėstytojų ir praktikų ar gamybininkų bendros publikacijos ir pranešimai mokslinėse konferencijose.

34.     Pageidautina, kad studentai studijų laikotarpiu dalyvautų veikloje, susijusioje su komandiniu darbu.

35.     Studijų dalykus būtina išdėstyti laikantis jų nuoseklumo ir siektinų rezultatų suderinamumo. Antrosios studijų pakopos universitetinių studijų programą, kurią baigus suteikiamas krypties (šakos) magistro laipsnis, turi sudaryti krypties dalykai, turinio požiūriu kokybiškai aukštesnio probleminio ar inovacinio mokslinio lygmens nei juos grindžiantys atitinkamo pažinimo lauko pirmosios studijų pakopos dalykai.

36.     Kiekvieno semestro pradžioje dėstytojai turi išsamiai pristatyti studentams dėstomojo dalyko programą, tikslus ir jų ryšį su bendraisiais studijų programos tikslais, laukiamus studijų dalyko rezultatus, numatomą mokymosi krūvį, mokymosi pasiekimų vertinimo tvarką ir kriterijus (egzamino ir tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, atsiskaitymų terminus ir kita).

37.     Dėstymas ir studijavimas turi užtikrinti specialistų, atitinkančių darbo rinkos poreikius, parengimą, todėl savianalizės (reflektyviųjų) gebėjimų ugdymas studijų programose sudaro sąlygas teorijos ir praktikos ryšio plėtotei (teoriniai kursai papildomi praktikumais, supervizijomis ar refleksijomis grįžtamajam ryšiui įtvirtinti), gerosios patirties sklaidai (studentai analizuoja ir praktikoje bei konferencijose viešai pristato vykdytus projektus, teikia siūlymus dėl praktikos organizavimo, įvardija profesinius lūkesčius ir pasiekimus; absolventai dalijasi profesine patirtimi, teikia siūlymus dėl studijų proceso; socialiniai partneriai kviečiami dalyvauti paskaitose, konferencijose, diskusijose apie profesinės veiklos turinį).

38.     Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo metodus, leidžiančius stebėti studento pasiekimus siekiamų rezultatų aspektu, susietai vertinti teorines žinias ir praktinius gebėjimus.

39.     Vertinimo kriterijai turi parodyti, ar studento veiklos kokybė atitinka nustatytus reikalavimus. Aukštoji mokykla, vadovaudamasi teisės aktais, detalizuoja ir tvirtina studentų pasiekimų vertinimo tvarką savo mokymo įstaigoje.

40.     Studentų pasiekimų vertinimo sistema ir tvarka grindžiama šiais pagrindiniais principais:

40.1.    Pagrįstumo – vertinimu turi būti matuojamas studijų rezultatų pasiekimo lygis;

40.2.    Nešališkumo – vertinimo rezultatai turi būti objektyvūs ir nepriklausyti nuo vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi būti vienodai tinkami visiems vertinamiesiems;

40.3.    Aiškumo – vertinimo sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir vertinamiesiems;

40.4.    Naudingumo – vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir prisidėti prie studijų programos tikslų įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo.

41.     Dėstytojams turi būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, jų taikymo metodiniai aspektai ir vaidmuo studentams įgyjant žinių ir gebėjimų, susijusių su inžinerinės krypties kvalifikacija. Dėstytojui paliekama teisė rinktis tinkamiausius vertinimo metodus atsižvelgiant į studentų grupės dydį, vertinimo ir dėstomojo dalyko ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus ir kitus veiksnius. Vertindami studentų pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo, nešališkumo, abipusės pagarbos ir geranoriškumo principais.

42.     Studentų pasiekimų vertinimo procedūros turi būti pagrįstos aiškiai suformuluotais kriterijais, suteikiančiais galimybę tinkamai ir patikimai atspindėti žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių lygį, kurį studentas pasiekė studijų laikotarpiu. Vertinimo kriterijai turi būti iš anksto žinomi, jie turi apimti darbo atlikimo sąlygas ir turimus išteklius. Atliktų darbų ir projektų įvertinimas turi būti lydimas konstruktyvių komentarų.

43.     Studentų pasiekimams vertinti gali būti taikomi šie būdai:

43.1.  Egzaminas raštu arba žodžiu;

43.2.  Kolokviumas;

43.3.  Kontroliniai darbai, pateikiant uždarojo ir (arba) atvirojo tipo užduotis;

43.4.  Uždavinių sprendimas;

43.5.  Laboratorinių darbų ataskaita ir gynimas;

43.6.  Žodiniai ir stendiniai pranešimai;

43.7.  Rašto darbai (literatūros apžvalga, esė ir panašiai);

43.8.  Individualaus ar komandinio projekto ataskaita;

43.9.  Praktikos ataskaita;

43.10. Baigiamasis darbas (projektas) ir jo gynimas.

44.     Baigiamasis darbas (projektas), jo gynimas ir vertinimas turi apibendrinti studento įgytas bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, atitinkančias profesinio bakalauro, bakalauro ar magistro laipsnio kvalifikacinius reikalavimus.

45.     Studento pasiekimams vertinti gali būti naudojami diagnostinis (vykdomas norint išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį), formuojamasis (nuolat vykdomas per studijų procesą), kaupiamasis (vykdomas sumuojant per tarpinius atsiskaitymus gautus studijų rezultatų įvertinimus) ir apibendrinamasis (formaliai patvirtinantis studento pasiekimus studijų programos pabaigoje) vertinimas.

46.     Gali būti taikomas individualus arba kolegialus vertinimas. Per kolegialų vertinimą studentus egzaminuoja dėstytojų ir (arba) inžinerijos specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų – komisija.

47.     Dėstytojai turi būti skatinami ieškoti naujų integruotų vertinimo metodų.

48.     Studentų pasiekimų vertinimo grįžtamasis ryšys suteikia galimybę nuolatos tirti ir apmąstyti bendradarbiavimo studijų procese (auditorijoje ir praktikos vietoje) rezultatyvumą ir numatyti studijų proceso tobulinimo perspektyvą. Veiksmingas grįžtamasis ryšys pasiekiamas naudojant įvairias jo užtikrinimo formas, įskaitant galimybę pačiam studentui refleksijos būdu įsivertinti, kokių studijų rezultatų pasiekė. Labai svarbus grįžtamasis ryšys, kurį dėstytojas gauna iš studentų.

49.     Su studijų programa susijusi studentų pasiekimų įvertinimo sistema turi būti aiškiai dokumentuota ir leisti aukštojo mokslo institucijai įsitikinti, kad studijų programą baigiantys studentai yra pasiekę studijų rezultatus.

50.     Formuluojant vertinimo kriterijus, nurodomi ir slenkstinio lygmens kriterijai, apibūdinantys minimalų privalomą rezultatą ir leidžiantys skirti studentui minimalų teigiamą įvertinimą.

V SKYRIUS

STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI

51.     Inžinerijos studijų krypties studijų programą organizuojanti aukštoji mokykla turi turėti pakankamai akademinio ir studijų pagalbinio personalo, materialinių, metodinių ir informacinių išteklių.

52.     Dėstytojai vertinami pagal jų mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, pažangių dėstymo metodų taikymą, patirtį dirbant tarptautinėje mokslinėje ir pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose, kvalifikacijos tobulinimo programose ir stažuotėse, pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose, profesinį įžvalgumą, asmeninį domėjimąsi studentų studijų reikalais, gebėjimą patarti studentams dėl jų studijų planų, profesinės karjeros ir kriterijų, kuriais remiantis vertinamos studijų programos žinios ir gebėjimai.

53.     Dėstytojams keliami šie reikalavimai:

53.1.  Visose studijų pakopose gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;

53.2.  Ne mažiau kaip pusė atitinkamos inžinerijos studijų krypties dalykus dėstančio akademinio personalo turi turėti šios inžinerijos studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;

53.3.  Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip atitinkamos inžinerijos studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip trejų metų šios inžinerijos studijų krypties dalykų dėstymo ar praktinės veiklos patirtį;

53.4.  Visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomą dalyką turi sieti su atitinkamos inžinerijos studijų krypties problematika, teorines žinias iliustruoti šios krypties veiklos pavyzdžiais.

54.     Ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų programos studijų krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį, atliekantys atitinkamos inžinerijos studijų krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvaujantys nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50 procentų studijų krypties programos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo dėstomo dalyko srityje patirtį, ne rečiau kaip kas penkeri metai atnaujinamą dviejų mėnesių trukmės mokymais ar praktika stažuotėse arba kvalifikacijos kėlimo kursuose, o valstybės reguliuojamų profesijų specialistus rengiančiose studijų programose – ir atitinkamos kvalifikacijos darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku.

55.     Pirmosios studijų pakopos universitetinėse studijose ne mažiau kaip pusę inžinerijos studijų krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį, atliekantys atitinkamos inžinerijos studijų krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvaujantys nacionaliniuose bei tarptautiniuose moksliniuose renginiuose, o valstybės reguliuojamų specialybių dėstytojai turi turėti atitinkamos kvalifikacijos darbo jūrų laivuose patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku. Ne mažiau kaip 10 procentų studijų krypties dalykų apimties pirmosios studijų pakopos studijose turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.

56.     Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai atitinkamos inžinerijos studijų krypties studijų programa orientuota į praktinę veiklą) antrosios studijų pakopos visų studijų dalykų dėstytojų turi turėti mokslo daktaro laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai atitinkamos inžinerijos studijų krypties studijų programa orientuota į praktinę veiklą) krypties dalykų dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomus dalykus. Jeigu studijų programa orientuota į praktinę veiklą, iki 40 procentų atitinkamos inžinerijos studijų krypties dalykus dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus specialiuosius dalykus atitinkančią profesinės veiklos patirtį. Į praktinę veiklą orientuotų programų specialiųjų dalykų dėstytojams šiame punkte nurodyta profesinės veiklos patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų studijų krypties dalykų apimties antrosios studijų pakopos studijose turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.

57.     Materialinė ir metodinė bazė turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:

57.1.  Auditorijos turi būti šiuolaikiškai įrengtos, aprūpintos vizualizavimo įranga (didelės auditorijos – ir įgarsinimo įranga) ir atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus; auditorijų vietų skaičius turi būti toks, kad daugumą paskaitų pirmosios studijų pakopos studentams, išskyrus pasirenkamuosius ir specialiuosius studijų dalyku;

57.2.  Turi būti specialių patalpų, tinkamų darbui grupėse, bendravimo gebėjimams lavinti ir panašiai;

57.3.  Studentų darbui skirtų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius. Kompiuteriai turi turėti standartinius tekstų bei grafinių programų paketus ir interneto ryšį. Būtina turėti ne senesnių kaip 5 metų inovatyvių mokomųjų ir inžinerinio projektavimo programų;

57.4.  Atitinkamos inžinerijos studijų krypties praktinio darbo gebėjimams lavinti būtina turėti stacionarių ar mobiliųjų laboratorijų su reikiama įranga;

57.5.  Bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai studijų programai įgyvendinti reikalingos spausdintos ar skaitmeninės mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su interneto ryšiu prieigai prie tarptautinių duomenų bazių, spausdinimo ir kopijavimo įranga;

57.6.  Aukštosios mokyklos turi turėti studijų programai būtinų mokymo priemonių (treniruoklių ir kitų mokymo ir vertinimo priemonių ar įrangos) ir paskirti dėstytojus ar instruktorius, turinčius reikiamą kvalifikaciją dirbti su šia įranga;

57.7.  Techninių tarnybų darbu turi būti sudaromos pakankamos studentų praktinių gebėjimų formavimo, programos individualizavimo sąlygos;

57.8.  Su studijomis susijusi organizacinė informacija (studijų planai, dalykų aprašai, tvarkaraščiai ir panašiai) turi būti pateikiama viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje;

57.9.  Turi būti specialiesiems poreikiams pritaikytų priemonių.

58.     Praktika yra integrali ir privaloma pirmosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų dalis. Ji turi garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti praktinės veiklos įgūdžiai.

59.     Antrojoje studijų pakopoje, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio, gali būti numatyta profesinės veiklos arba mokslinė praktika.

60.     Praktika turi būti organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengtu praktikos organizavimo tvarkos aprašu, kuriame apibrėžti praktikos reikalavimai, konkrečių praktikos užduočių sudarymo principai ir pasiekimų vertinimo sistema (apimanti studento įgytų gebėjimų vertinimo būdus ir kriterijus), parama studentui praktikos laikotarpiu.

61.     Praktikos organizavimo procese turi būti sudaromos praktinio mokymosi, jungiant profesinę veiklą, ugdymą ir asmenybės augimą, sąlygos.

62.     Organizuojant praktiką turi būti bendradarbiaujama su socialiniais partneriais:

62.1.  Socialinių partnerių paskirti vadovai įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą;

62.2.  Aukštoji mokykla organizuoja (esant poreikiui) praktikos vadovų mokymą, užtikrinantį kokybišką bendradarbiavimą tarp aukštosios mokyklos ir įmonės ar institucijos, kur atliekama praktika, ir teorijos bei praktikos plėtojimo integralumą.

63.     Aukštoji mokykla turi būti sudariusi praktikos atlikimo sutartis su šiuolaikinę technologinę bazę turinčiomis ir praktikos vietas parengusiomis šalies ar užsienio pramonės įmonėmis ar bendrovėmis. Jei aukštoji mokykla turi reikiamą technologinę ar techninę įrangą ir gebančių ja dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų, dalis ar visa praktika gali būti atliekama aukštojoje mokykloje.

64.     Valstybės reguliuojamų profesijų specialistus rengiančios aukštosios mokyklos savo veiklą turi vykdyti pagal Tarptautinės standartizacijos organizacijos kokybės sistemų standartų reikalavimus.

65.     Pirmosios ir antrosios studijų pakopų inžinerijos studijų krypčių studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu), o valstybės reguliuojamų specialybių studijos, kai suteikiama profesinė kvalifikacija – kvalifikacijos suteikimo egzaminu arba kvalifikacijos suteikimo egzaminu ir viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu).

66.     Pirmosios studijų pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti savarankiškas taikomojo ar tiriamojo pobūdžio darbas. Juo studentas turi parodyti, kad yra sukaupęs pakankamai žinių, įgijęs reikiamų gebėjimų ir turi pakankamą atitinkamos studijų krypties (šakos) analitinio ir projektavimo darbo patirtį. Baigiamuoju darbu (projektu) ir jo gynimu studentas turi parodyti nuodugnų nagrinėjamos temos supratimą, mokėjimą spręsti kylančius uždavinius, savo kūrybingumą, gebėjimą naudoti šiuolaikines inžinerines analizės, projektavimo bei tyrimo priemones ir metodus, tinkamai formuluoti išvadas, socialinės ir komercinės aplinkos, teisės aktų ir finansinių aspektų išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir jų analizės įgūdžius, informacinių technologijų naudojimo ir rašytinio bendravimo, taisyklingos kalbos vartosenos įgūdžius.

67.     Antrosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties (šakos) darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti tos krypties (šakos) tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas.

68.     Baigiamojo darbo (projekto) ir specialybės kvalifikacijos suteikimo egzamino vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų. Bent vienas baigiamojo darbo (projekto) gynimo komisijos narys turi būti iš kitos mokslo ir studijų institucijos.

VI SKYRIUS

PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS

69.     Skiriami šie studijų rezultatų pasiekimo lygmenys: slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniai reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei vidutiniai reikalavimai). Slenkstinis lygmuo suprantamas kaip lygis, kurį turi pasiekti visi studentai, įgyjantys aukštojo mokslo kvalifikaciją.

70.     Pirmosios studijų pakopos koleginėse studijose pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

70.1.  Puikus pasiekimų lygmuo:

70.1.1. Atitinkamos inžinerijos studijų krypties žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojantys informacija, pateikiama per studijas;

70.1.2. Absolventui analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus mąstymas, puikus atitinkamos inžinerinės veiklos išmanymas;

70.1.3. Žinias ir praktinius gebėjimus atitinkamos studijų krypties inžinerinėje veikloje greitai pritaiko prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

70.1.4. Įprastinius skaičiavimus, aiškinimus, interpretacijas ir analizes atlieka greitai, sklandžiai ir tiksliai. Geba taikyti analitinius ir modeliavimo metodus;

70.1.5. Naujų inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai. Turi puikius bendruosius gebėjimus ir gerai valdo darbotvarkę;

70.1.6. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius praktikas. Karjeros perspektyvos siejamos su atitinkamos studijų krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.

70.2.  Tipinis pasiekimų lygmuo:

70.2.1. Atitinkamos inžinerijos studijų krypties žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama per studijas;

70.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus, absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose atitinkamos inžinerinės studijų krypties veiklos situacijose;

70.2.3. Geba taikyti atitinkamos inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kuriais įvertinami iš anksto žinomi pokyčiai ir inžinerijos pažanga;

70.2.4. Įprastinius inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo ir valdymo veiksmus atlieka tiksliai;

70.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir geba valdyti darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorinės pagalbos;

70.2.6. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius praktikas. Karjeros perspektyvos siejamos su atitinkamos studijų krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.

70.3.  Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

70.3.1. Atitinkamos inžinerijos studijų krypties žinios ir praktiniai gebėjimai - baziniai;

70.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo jas naudoti;

70.3.3. Studentas pasirengęs vykdyti įprastinę atitinkamos inžinerijos studijų krypties veiklą, tačiau reikia pagalbos ir kontrolės;

70.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau reikia pagalbos ir kontrolės;

70.3.5. Šio lygmens absolventas turėtų tikti techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pareigoms. Įgijęs atitinkamos profesinės patirties galėtų tapti geru konkrečios srities, kurioje labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas ir tipines ar įprastas technologijas, bet nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių, praktiku.

71.     Pirmosios studijų pakopos universitetinėse studijose pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

71.1.  Puikus pasiekimų lygmuo:

71.1.1. Atitinkamos inžinerijos studijų krypties žinios, sistemiškas supratimas ir su ja susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojantys informacija, pateikiama per studijas;

71.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis mąstymas, puikus literatūros ir atitinkamos praktinės inžinerinės veiklos išmanymas;

71.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai atitinkamos studijų krypties inžinerinėje veikloje greitai pritaikomi prie nuolatinių, paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

71.1.4. Įprastinius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka greitai, sklandžiai ir tiksliai; sugeba parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus; problemą ir jos sprendimus vertina kritiškai;

71.1.5. Naujų inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius gebėjimus ir gerai valdo darbotvarkę;

71.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina tęsti studijas magistrantūroje;

71.1.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius novatorius. Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, atitinkamos krypties inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.

71.2.  Tipinis pasiekimų lygmuo:

71.2.1. Atitinkamos inžinerijos studijų krypties išmanymas ir sistemiškas supratimas bei su ja susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikta per studijas;

71.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose atitinkamos inžinerinės studijų krypties veiklos situacijose. Turėdamas inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra;

71.2.3. Geba greitai taikyti atitinkamos inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kuriais įvertinami iš anksto žinomi pokyčiai ir inžinerijos pažanga;

71.2.4. Įprastinius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sugeba taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus;

71.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir gerai valdo darbotvarkę. Darbo karjeros pradžioje reikės išorinės pagalbos;

71.2.6. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje;

71.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius. Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, atitinkamos studijų krypties inžinerinių veiklų valdymą.

71.3.  Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

71.3.1. Turi bazinį atitinkamos inžinerijos studijų krypties išmanymą, supratimą ir su tuo susijusius praktinius gebėjimus;

71.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau jam trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo tas žinias naudoti;

71.3.3. Geba taikyti atitinkamos inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, tačiau reikia pagalbos ir kontrolės;

71.3.4. Geba atlikti įprastinius skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus, tačiau reikia pagalbos ir kontrolės;

71.3.5. Minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje;

71.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pareigoms. Įgijęs atitinkamos profesinės patirties galėtų tapti geru konkrečių sričių, kuriose nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo, inžinieriumi.

72.     Antrosios studijų pakopos ir vientisosiose universitetinėse studijose pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

72.1.  Puikus pasiekimų lygmuo:

72.1.1. Fundamentalus studijuojamos ir jai artimų studijų krypčių supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojantys informacija, pateikiama per studijas;

72.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis mąstymas, puikus literatūros ir atitinkamos inžinerinės veiklos išmanymas;

72.1.3. Geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus;

72.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus studijuojamos ir artimų studijų krypčių veikloje greitai pritaikyti ir tada, kai veikla ir jos aplinka intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai;

72.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, sprendimui pritaikant teorinius modelius ir tyrimo metodus, o problema ir jos sprendimas vertinami kritiškai;

72.1.6. Naujų inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius gebėjimus ir gerai valdo darbotvarkę;

72.1.7. Šio lygmens absolventams rekomenduojama toliau tęsti studijas doktorantūroje;

72.1.8. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius analitikas, galintis parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų kūrimą, studijuojamos ir jai artimų studijų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.

72.2.  Tipinis pasiekimų lygmuo:

72.2.1. Fundamentinis studijuojamos ir jai artimų studijų krypčių supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama per studijas;

72.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose studijuojamos ir jai artimų studijų krypčių veiklos situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus;

72.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus studijuojamos ir jai artimų studijų krypčių inžinerinėje veikloje pritaikyti prie nuolatinių, paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

72.2.4. Gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sprendimams pritaiko įvaldytus teorinius modelius ir tyrimo metodus;

72.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir moka valdyti darbotvarkę;

72.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje;

72.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius, galintis parodyti gerus analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą, atitinkamos ir jai artimų studijų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.

72.3.  Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

72.3.1. Turi bazinį fundamentinį studijuojamos ir jai artimų studijų krypčių supratimą ir su tuo susijusius praktinius gebėjimus;

72.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta žinojimo ir pasitikėjimo tas žinias naudoti;

72.3.3. Geba taikyti studijuojamos inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kuriais įvertinami iš anksto žinomi pokyčiai ir inžinerijos pažanga;

72.3.4. Gali atlikti gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų analizes, tačiau reikia pagalbos ir kontrolės;

72.3.5. Įgijęs minimalų pasirengimą tinkamas tolesnėms studijoms doktorantūroje;

72.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo pareigoms. Įgijęs atitinkamos profesinės patirties galėtų tapti geru konkrečios srities inžinieriumi.

______________________

part_c73b635ce8f64275b0f314ed15460330_end

Inžinerijos studijų krypčių grupės aprašo

1 priedas

BENDROSIOS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS, STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS

1.       Bendrosios inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami bendrosios inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.

2.       Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios pakopos ir universitetinių antrosios pakopos bendrosios inžinerijos studijų krypties studijų programoms.

3.       Aprašas taikomas šioms bendrosios inžinerijos studijų krypties šakoms: integruota inžinerija, saugos inžinerija, inžinerinis projektavimas, matavimų inžinerija, biomechanikos inžinerija, biomedicinos inžinerija, aplinkos inžinerija, biosistemų inžinerija.

4.       Bendroji inžinerija – tai tarpdisciplininė mokslinė ir praktinė inžinerijos sritis, kuria siekiama sukurti įrankius, priemones ir sistemas žmogaus ir visuomenės poreikiams tenkinti efektyviai naudojant gamtinius išteklius, vertinant ir valdant medžiagų ir reiškinių keliamą riziką. Joje technologijų ir inžinerijos mokslo principai taikomi kuriant, planuojant, projektuojant technologinius įrenginius, priemones ir sistemas, skirtas gerinti gyvenimo kokybę, vertinant jas technologiniu, techniniu, saugos, aplinkosauginiu, ekonominiu, vadybiniu ar kitais aspektais. Per bendrosios inžinerijos studijų krypties studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sudaro pakankamą profesinės inžinieriaus veiklos pagrindą.

II SKYRIUS

BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI

5.       Sudarant naujas studijų programas reikėtų šiame skyriuje pateiktus pagrindinius bendrosios inžinerijos studijų krypties programų studijų rezultatus konkretinti taip, kad studijų programa geriausiai atitiktų specifinius bendrosios inžinerijos studijų krypties ar jos šakos reikalavimus.

6.       Koleginės ir pirmosios pakopos universitetinės bendrosios inžinerijos studijų krypties studijų programos, pagal kurias rengiami inžinieriai, remiasi tomis pačiomis inžinerinei veiklai reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikia tuos pačius pagrindinius inžinerinius gebėjimus, siekia suteikti ir tobulinti bendrosios inžinerijos kompetencijas, tačiau koleginės studijos labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą, o universitetinių studijų programų uždavinių specifika yra ir naujausių žinių suvokimas bei taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų radimas.

7.       Baigęs kolegines studijas asmuo turi:

7.1.    Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

7.1.1. Žinoti bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus ir dėsnius, reikalingus bendrosios inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti;

7.1.2. Žinoti svarbiausias bendrosios inžinerijos studijų krypties ir šakų sąvokas ir suprasti jų turinį;

7.1.3. Turėti pagrindinių bendrosios inžinerijos žinių;

7.1.4. Žinoti gretimų studijų krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.

7.2.    Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

7.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą bendrosios inžinerijos studijų krypties problemoms išspręsti, taip pat kūrybiškai taikyti žinomus metodus;

7.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą, analizuodamas inžinerinius uždavinius ir jiems spręsti parinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą;

7.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus, spręsdamas  bendrosios inžinerijos studijų krypties inžinerinius uždavinius.

7.3.    Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų bendrosios inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

7.3.1. Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą formuluodamas ir vykdydamas projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus;

7.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.

7.4.    Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:

7.4.1. Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais;

7.4.2. Gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, apdoroti jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas;

7.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama bendrosios inžinerijos studijų kryptyje, įgūdžių.

7.5.    Turėti praktinių žinių ir įgūdžių sprendžiant inžinerinius uždavinius:

7.5.1. Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingus šiems sprendimams įgyvendinti;

7.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas;

7.5.3. Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes;

7.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo ir gaisrinės saugos reikalavimus.

7.6.    Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

7.6.1. Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius savarankiškai ir komandoje;

7.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene;

7.6.3. Suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus;

7.6.4. Inžinerinės veiklos lygmeniu išmanyti pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo aspektus;

7.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

8.       Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas asmuo turi:

8.1.    Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

8.1.1. Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, reikalingus bendrosios inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti;

8.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti bendrosios inžinerijos studijų krypties esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus ir sąvokas;

8.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių studijų programą atitinkančių bendrosios inžinerijos studijų krypties žinių;

8.1.4. Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti pritaikyti kitų mokslo krypčių metodus ir procesus.

8.2.    Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

8.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą bendrosios inžinerijos studijų krypties problemoms suformuluoti ir išspręsti pasirinkdamas tinkamus metodus;

8.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluodamas ir analizuodamas inžinerinius uždavinius bei jiems spręsti parinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę įrangą;

8.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus bendrosios inžinerijos studijų krypties analitinius ir modeliavimo metodus.

8.3.    Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų  bendrosios inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

8.3.1. Gebėti taikyti bendrosios inžinerijos studijų krypties inžinerines žinias ir supratimą kurdamas ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus;

8.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.

8.4.    Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

8.4.1. Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją, naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais;

8.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti ir vertinti jų duomenis bei pateikti išvadas;

8.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama bendrosios inžinerijos studijų kryptyje ir šakose, įgūdžių.

8.5.    Turėti praktinio darbo spręsdamas inžinerinius uždavinius gebėjimų:

8.5.1. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones bei įrangą inžineriniams sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių konstrukcijas, veikimo principus, funkcijas, turėti pradinių jų naudojimo gebėjimų;

8.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas;

8.5.3. Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes;

8.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą bei pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.

8.6.    Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

8.6.1. Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje;

8.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene;

8.6.3. Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą;

8.6.4. Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais;

8.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

9.       Baigęs antrosios studijų pakopos studijas asmuo turi:

9.1.    Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

9.1.1. Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, nuodugniai žinoti bei suprasti bendrosios inžinerijos studijų krypties principus ir gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti;

9.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius inžinerijos srities pasiekimus.

9.2.    Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

9.2.1. Gebėti spręsti netipines, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas problemas;

9.2.2. Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines problemas, gebėti jas aiškiai formuluoti ir spręsti;

9.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams inžineriniams uždaviniams spręsti pritaikydamas teorinius modelius ir tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę, skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus;

9.2.4. Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkosaugos ir komercinių reikalavimų svarbą;

9.2.5. Gebėti taikyti novatoriškus metodus specifinėms problemoms spręsti ir jų sprendimams įgyvendinti.

9.3.    Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų bendrosios inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

9.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą spręsti nestandartines problemas, tarp jų ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos studijų kryptimis;

9.3.2. Gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas bei metodus;

9.3.3. Gebėti priimti inžinerinius sprendimus, susidūrus su daugialypėmis, techniškai neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdintomis problemomis.

9.4.    Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

9.4.1. Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais;

9.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus, gebėti kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas;

9.4.3. Gebėti ištirti naujų bendrosios inžinerijos studijų krypties inžinerinių problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.

9.5.    Turėti praktinio darbo sprendžiant inžinerinius uždavinius įgūdžių:

9.5.1. Gebėti sujungti į visumą skirtingų studijų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines problemas;

9.5.2. Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą;

9.5.3. Išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus;

9.5.4. Žinoti inžinerinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių sąveiką, gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkosaugos aspektais.

9.6.    Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

9.6.1. Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje, gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių studijų krypčių ir lygių atstovai, lyderiu;

9.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene nacionaliniu bei tarptautiniu mastu;

9.6.3. Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą;

9.6.4. Labai gerai išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais.

III SKYRIUS

DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS, VERTINIMAS, STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI IR PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS

10. Dėstymo, studijavimo, vertinimo ir studijų programų vykdymo reikalavimai atitinka Inžinerijos studijų krypčių grupės apraše pateiktus reikalavimus.

11.     Pasiektas studijų rezultatų lygmuo – tai studento žinių ir praktinių mokėjimų apibūdinimas, siejamas su akademinės ir (ar) profesinės karjeros galimybėmis.

12.     Skiriami šie bendrosios inžinerijos studijų krypties absolventų studijų pasiekimo lygmenys: slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniai reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). Slenkstinis pasiekimų lygmuo suprantamas kaip lygmuo, kurį turi pasiekti visi aukštojo mokslo kvalifikaciją įgyjantys studentai.

13.     Koleginių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

13.1.  Puikus pasiekimų lygmuo:

13.1.1. Bendrosios inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu;

13.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus mąstymas, puikus bendrosios inžinerijos inžinerinės veiklos išmanymas;

13.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

13.1.4. Įprasti skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos greitai, sklandžiai ir tiksliai,  taikomi analitiniai ir modeliavimo metodai;

13.1.5. Naujų bendrosios inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Puikūs bendrieji gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė;

13.1.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje;

13.1.7. Įgijęs profesinės patirties turėtų būti puikus inžinierius praktikas. Karjeros perspektyvos siejamos su bendrosios inžinerijos studijų krypties (šakos) inžinerine veikla bei vadybine atsakomybe. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo poziciją.

13.2.  Tipinis pasiekimų lygmuo:

13.2.1. Bendrosios inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje;

13.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose bendrosios inžinerijos studijų krypties veiklos situacijose;

13.2.3. Geba taikyti bendrosios inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir bendrosios inžinerijos pažangą;

13.2.4. Įprasti bendrosios inžinerijos inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo ir valdymo veiksmai atliekami tiksliai;

13.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir gebėjimą valdyti darbotvarkę. Karjeros pradžioje bus reikalinga išorės pagalba;

13.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje;

13.2.7. Įgijęs profesinės patirties turėtų būti geru inžinieriumi praktiku. Karjeros perspektyvos siejamos su bendrosios inžinerijos studijų krypties (šakos) krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe. Gali užimti aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.

13.3.  Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

13.3.1. Bendrosios inžinerijos žinios ir praktiniai gebėjimai baziniai;

13.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

13.3.3. Studentas pasirengęs vykdyti įprastą bendrosios inžinerijos studijų krypties veiklą, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

13.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

13.3.5. Yra įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms;

13.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai užimti. Įgijęs bendrosios inžinerijos profesinės patirties turėtų tapti geru konkrečios srities praktiku, kur labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas bei tipines ar įprastas technologijas, tačiau nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių.

14.     Pirmosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

14.1.  Puikus pasiekimų lygmuo:

14.1.1. Bendrosios inžinerijos žinios ir sistemiškas supratimas bei su juo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri pateikiama studijų metu;

14.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis mąstymas, puikus literatūros ir praktinės bendrosios inžinerijos inžinerinės veiklos išmanymas;

14.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

14.1.4. Įprasti skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai, sklandžiai ir tiksliai, sugebama parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus, problema ir jos sprendimai vertinami kritiškai;

14.1.5. Naujų bendrosios inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs bendrieji gebėjimai ir gerai valdoma darbotvarkė;

14.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina studijas tęsti magistrantūroje;

14.1.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius novatorius. Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, bendrosios inžinerijos studijų krypties (šakos) inžinerinių veiklų valdymą bei reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

14.2.  Tipinis pasiekimų lygmuo:

14.2.1. Bendrosios inžinerijos žinios ir sistemiškas supratimas bei su juo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu;

14.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose bendrosios inžinerijos studijų krypties inžinerinės veiklos situacijose. Turėdamas bendrosios inžinerijos studijų krypties inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra;

14.2.3. Geba greitai taikyti bendrosios inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomi pokyčiai ir inžinerijos pažanga;

14.2.4. Įprastinius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sugeba taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus;

14.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir gerai valdo darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorinės pagalbos;

14.2.6. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje;

14.2.7. Įgijęs profesinės patirties  absolventas turėtų būti geras inžinierius. Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, bendrosios inžinerijos studijų krypties (šakos) inžinerinių veiklų valdymą; galima tikėtis reikšmingos vadybinės atsakomybės bei karjeros augimo į aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.

14.3.  Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

14.3.1. Turi bazinių bendrosios inžinerijos studijų krypties žinių ir supratimą, praktinių gebėjimų;

14.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo, kaip jas naudoti;

14.3.3. Geba taikyti bendrosios inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

14.3.4. Geba atlikti įprastus skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

14.3.5. Yra minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje;

14.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai užimti. Įgijęs  bendrosios inžinerijos studijų krypties (šakos) profesinės patirties turėtų tapti geru konkrečios srities inžinieriumi, kur nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo.

15.     Antrosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

15.1.  Puikus pasiekimų lygmuo:

15.1.1. Fundamentalus bendrosios inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu;

15.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis mąstymas, puikus literatūros bei atitinkamos bendrosios inžinerijos inžinerinės veiklos išmanymas;

15.1.3. Absolventas geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus;

15.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla bei jos aplinka intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai;

15.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, taikomi teoriniai modeliai ir tyrimo metodai, o problema ir jos sprendimas yra vertinami kritiškai;

15.1.6. Naujų bendrosios inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs bendrieji gebėjimai ir gerai valdoma darbotvarkė;

15.1.7. Šio lygmens absolventams rekomenduojama tęsti studijas doktorantūroje;

15.1.8. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius analitikas, galintis parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų kūrimą, bendrosios inžinerijos bei jai artimų studijų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti labai aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

15.2.  Tipinis pasiekimų lygmuo:

15.2.1. Fundamentinis bendrosios inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje;

15.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose bendrosios inžinerijos bei jai artimų studijų krypčių veiklos situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti, mokslinius tyrimus;

15.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus pritaikyti prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos;

15.2.4. Gilesnius žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, spręsdamas pritaiko įvaldytus teorinius modelius ir tyrimo metodus;

15.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerų bendrųjų gebėjimų ir moka valdyti darbotvarkę;

15.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje;

15.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius, galintis parodyti gerus analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą, bendrosios inžinerijos bei jai artimų studijų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę. Yra pasirengęs užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

15.3.  Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

15.3.1. Turi bazinį studijuojamos bendrosios inžinerijos bei jai artimų studijų krypčių supratimą ir praktinių gebėjimų;

15.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta žinių ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

15.3.3. Geba taikyti bendrosios inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

15.3.4. Gali atlikti išsamesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų analizes, tačiau jam reikalinga pagalba ir kontrolė;

15.3.5. Turi įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje;

15.3.6. Šio lygmens absolventas tiks aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo pozicijai užimti. Kai įgis bendrosios inžinerijos profesinės patirties, galės tapti geru šios srities inžinieriumi.

______________________

part_f3c3e0e3b72a4810a33d2da271fc5bbe_end

Inžinerijos studijų krypčių grupės aprašo

2 priedas

STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS, STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS

1.        Statybos inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami statybos inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.

2.        Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios studijų pakopos ir universitetinių antrosios studijų pakopos statybos inžinerijos studijų krypties studijų programoms.

3.        Statybos inžinerijos studijų kryptis priklauso technologijos mokslų sričiai. Studijų kryptį sudaro šios šakos: statinių konstrukcijų inžinerija, kelių inžinerija, vandens inžinerija, statinių inžinerinės sistemos, geotechninė inžinerija, geodezija, urbanistinė inžinerija.

4.        Statybos inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti bei efektyviai ir saugiai naudoti įrangą, priemones ir sistemas, vartojančias gamtinius išteklius ir gamtos reiškinius, žmonių būsto, darbo ir poilsio užstatytos aplinkos poreikiams tenkinti. Inžinerinė veikla – tai sistemingi mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu grindžiami darbai, kurių tikslas – kurti naujas arba iš esmės tobulinti jau sukurtas statybos medžiagas, statinių konstrukcijas, jų statybos technologijas, projektuoti, planuoti ir organizuoti statybą. Per statybos inžinerijos krypties studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sudarytų pakankamą statybos inžinieriaus profesinės veiklos pagrindą. Statybos inžinerija apima gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus, specialiuosius ir hidrotechninius statinius, sporto ir kitos paskirties pastatus, susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus.

II SKYRIUS

BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI

5.        Koleginės ir pirmosios pakopos universitetinės statybos inžinerijos studijų krypties studijų programos turi remtis tomis pačiomis inžinerinei veiklai reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikti tuos pačius pagrindinius inžinerinius gebėjimus ir siekti suteikti bei tobulinti statybos inžinerijos studijų krypties kompetencijas, tačiau koleginės studijos turi būti labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą, o universitetinių studijų programų uždavinių specifika turi būti ir naujausių žinių įsisavinimas bei taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų radimas.

6.        Baigęs kolegines studijas, asmuo turi:

6.1.     Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

6.1.1.  Žinoti bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus ir dėsnius, reikalingus studijų programą atitinkančios statybos inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti;

6.1.2.  Žinoti svarbiausias statybos inžinerijos studijų krypties sąvokas ir suprasti jų turinį;

6.1.3.  Turėti pagrindinių statybos inžinerijos žinių, svarbių dirbant praktiškai;

6.1.4.  Žinoti gretimų studijų krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.

6.2.     Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

6.2.1.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą statybos inžinerijos studijų krypties problemoms išspręsti kūrybiškai taikydamas žinomus metodus;

6.2.2.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą analizuodamas statybos inžinerijos studijų krypties uždavinius ir jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą.

6.2.3.  Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus spręsdamas statybos inžinerijos studijų krypties inžinerinius uždavinius;

6.3.     Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų statybos inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

6.3.1.  Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą formuluodamas bei vykdydamas statybos inžinerijos studijų krypties projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus;

6.3.2.  Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.

6.3.3. Turėti žinių ir įgūdžių statinio informacinio modeliavimo srityje;

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-29, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-15, i. k. 2018-00534

6.4.     Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:

6.4.1.  Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais;

6.4.2.  Gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, apdoroti jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas;

6.4.3.  Turėti darbo su įranga, naudojama statybos inžinerijos studijų kryptyje, įgūdžių;

6.5.     Turėti praktinių žinių ir įgūdžių spręsti inžinerinius uždavinius:

6.5.1.  Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingą šiems sprendimams įgyvendinti;

6.5.2.  Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines statybos sektoriaus problemas;

6.5.3.  Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes;

6.5.4.  Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo ir gaisrinės saugos reikalavimus.

6.6.     Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

6.6.1.  Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius savarankiškai ir komandoje;

6.6.2.  Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene;

6.6.3.  Suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus;

6.6.4.  Inžinerinės veiklos lygmeniu išmanyti pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo aspektus;

6.6.5.  Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

7.        Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, asmuo turi:

7.1.     Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

7.1.1.  Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, reikalingus statybos inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suvokti;

7.1.2.  Žinoti ir sistemiškai suprasti statybos inžinerijos studijų krypties esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus bei sąvokas;

7.1.3.  Turėti nuosekliai susietų pagrindinių statybos inžinerijos žinių;

7.1.4.  Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti pritaikyti kitų mokslo krypčių metodus ir procesus.

7.2.     Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

7.2.1.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą statybos inžinerijos studijų krypties problemoms suformuluoti ir išspręsti pasirinkdamas tinkamus metodus;

7.2.2.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluodamas ir analizuodamas statybos inžinerijos studijų krypties uždavinius bei jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą;

7.2.3.  Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus statybos inžinerijos studijų krypties analitinius ir modeliavimo metodus.

7.3.     Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų statybos inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

7.3.1.  Gebėti taikyti statybos inžinerijos studijų krypties inžinerines žinias ir supratimą kurdamas ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus;

7.3.2.  Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.

7.3.3. Turėti žinių ir įgūdžių statinio informacinio modeliavimo srityje;

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-29, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-15, i. k. 2018-00534

7.4.     Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

7.4.1.  Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais;

7.4.2.  Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti ir vertinti jų duomenis bei pateikti išvadas;

7.4.3.  Turėti darbo su įranga, naudojama statybos inžinerijos studijų kryptyje, įgūdžių.

7.5.     Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius gebėjimų:

7.5.1.  Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones bei įrangą inžineriniams sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių konstrukcijas, veikimo principus, turėti pradinių jų naudojimo gebėjimų;

7.5.2.  Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas;

7.5.3.  Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes;

7.5.4.  Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą bei pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.

7.6.     Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

7.6.1.  Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje;

7.6.2.  Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene;

7.6.3.  Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą;

7.6.4.  Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais;

7.6.5.  Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

8.        Baigęs antrosios studijų pakopos studijas, asmuo turi:

8.1.     Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

8.1.1.  Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, nuodugniai žinoti ir suprasti statybos inžinerijos studijų krypties principus ir gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti;

8.1.2.  Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius statybos inžinerijos srities pasiekimus.

8.2.     Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

8.2.1.  Gebėti spręsti netipines, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas problemas;

8.2.2.  Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines problemas, gebėti jas aiškiai formuluoti ir spręsti;

8.2.3.  Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams statybos inžinerijos srities uždaviniams spręsti pritaikydamas teorinius modelius bei tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę, skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus;

8.2.4.  Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir komercinių reikalavimų svarbą;

8.2.5.  Gebėti taikyti novatoriškus metodus specifinėms problemoms spręsti ir jų sprendimams įgyvendinti.

8.3.     Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų statybos inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

8.3.1.  Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą nestandartinėms problemoms spręsti, tarp jų ir susijusioms su kitomis mokslo bei inžinerijos studijų kryptimis;

8.3.2.  Gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas ir metodus;

8.3.3.  Gebėti priimti inžinerinius sprendimus, susidūręs su daugialypėmis, techniškai neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdintomis problemomis.

8.3.4. Turėti žinių ir įgūdžių statinio informacinio modeliavimo srityje;

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-29, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-15, i. k. 2018-00534

8.4.     Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

8.4.1.  Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais;

8.4.2.  Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo bei eksperimentinius tyrimus, gebėti kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas;

8.4.3.  Gebėti ištirti naujų statybos inžinerijos studijų krypties inžinerinių problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.

8.5.     Turėti praktinio darbo įgūdžių spręsti statybos studijų krypties inžinerinius uždavinius:

8.5.1.  Gebėti sujungti į visumą skirtingų studijų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines problemas;

8.5.2.  Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą;

8.5.3.  Išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus;

8.5.4.  Žinoti inžinerinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių sąveiką, gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkos apsaugos aspektais.

8.6.     Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

8.6.1.  Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje, gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių studijų krypčių ir lygių atstovai, lyderiu;

8.6.2.  Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene nacionaliniu bei tarptautiniu mastu;

8.6.3.  Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą;

8.6.4.  Labai gerai išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais.

III SKYRIUS

DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS,VERTINIMAS,STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI IR PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS

9.         Dėstymo, studijavimo, vertinimo ir studijų programų vykdymo reikalavimai atitinka Inžinerijos studijų krypčių grupės apraše pateiktus reikalavimus.

10.                    Skiriami šie statybos inžinerijos studijų krypties absolventų studijų pasiekimo lygmenys: slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniški reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). Slenkstinis pasiekimų lygmuo suprantamas kaip lygmuo, kurį turi pasiekti visi aukštojo mokslo kvalifikaciją įgyjantys studentai.

11.      Koleginių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

11.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

11.1.1. Statybos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu;

11.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus mąstymas, puikus statybos srities inžinerinės veiklos išmanymas;

11.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

11.1.4. Įprasti skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos greitai, sklandžiai ir tiksliai. Absolventas geba taikyti analitinius ir modeliavimo metodus;

11.1.5. Naujų statybos srities inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę;

11.1.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje;

11.1.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus statybos srities inžinierius. Karjeros perspektyvos siejamos su statybos srities inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.

11.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

11.2.1. Statybos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu;

11.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose statybos srities inžinerinės veiklos situacijose;

11.2.3. Geba taikyti statybos inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir statybos inžinerijos pažangą;

11.2.4. Įprasti statybos inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo ir valdymo veiksmai atliekami tiksliai;

11.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir gebėjimą valdyti darbotvarkę. Karjeros pradžioje bus reikalinga išorės pagalba;

11.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje;

11.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras statybos srities inžinierius. Karjeros perspektyvos siejamos su statybos srities inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.

11.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

11.3.1. Statybos inžinerijos žinios ir praktiniai gebėjimai yra baziniai;

11.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

11.3.3. Studentas pasirengęs vykdyti įprastą statybos inžinerijos studijų krypties veiklą, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

11.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

11.3.5. Yra įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms;

11.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai užimti. Įgijęs atitinkamos profesinės patirties turėtų tapti geru konkrečios srities praktiku, kur svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas ir tipines ar įprastas technologijas.

12.      Pirmosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

12.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

12.1.1. Statybos inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu;

12.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis mąstymas, puikus literatūros bei praktinės statybos inžinerinės veiklos išmanymas;

12.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

12.1.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus absolventas atlieka greitai, sklandžiai ir tiksliai, sugeba parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus, problemą ir jos sprendimus vertina kritiškai;

12.1.5. Naujų statybos inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę;

12.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina tęsti studijas magistrantūroje;

12.1.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius novatorius. Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, atitinkamos statybos studijų krypties inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.

12.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

12.2.1. Statybos inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu;

12.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose statybos inžinerinės studijų krypties veiklos situacijose. Turėdamas statybos inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra;

12.2.3. Geba greitai taikyti statybos inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

12.2.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sugeba taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus;

12.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir gerai valdo darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorės pagalbos;

12.2.6. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje;

12.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius. Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, statybos studijų krypties inžinerinių veiklų valdymą.

12.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

12.3.1. Turi bazinių statybos inžinerijos žinių ir supratimą, praktinių gebėjimų;

12.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

12.3.3. Geba taikyti statybos inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

12.3.4. Geba atlikti įprastus skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

12.3.5. Yra minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje;

12.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai užimti. Įgijęs atitinkamos profesinės patirties, galėtų tapti geru konkrečios srities, kur nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo, inžinieriumi.

13.      Antrosios studijų pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

13.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

13.1.1. Fundamentalus statybos ir jai artimų studijų krypčių supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu;

13.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis mąstymas, puikus literatūros bei atitinkamos statybos inžinerinės veiklos išmanymas;

13.1.3. Absolventas geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus;

13.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla ir jos aplinka intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai;

13.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, sprendimui pritaikant teorinius modelius bei tyrimo metodus, o problema ir jos sprendimas yra vertinami kritiškai;

13.1.6. Naujų statybos inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę;

13.1.7. Šio lygmens absolventams rekomenduojama tęsti studijas doktorantūroje;

13.1.8. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius analitikas, galintis parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų kūrimą, statybos ir jai artimų studijų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.

13.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

13.2.1. Fundamentinis statybos ir jai artimų studijų krypčių supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu;

13.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose statybos ir jai artimų studijų krypčių veiklos situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus;

13.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus pritaikyti prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos;

13.2.4. Gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sprendimams pritaiko įvaldytus teorinius modelius bei tyrimo metodus;

13.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus, moka valdyti darbotvarkę;

13.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje;

13.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius, galintis parodyti gerus analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą, atitinkamos ir jai artimų studijų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.

13.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

13.3.1. Turi bazinį fundamentinį studijuojamos statybos ir jai artimų studijų krypčių supratimą ir praktinių gebėjimų;

13.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta žinių ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

13.3.3. Geba taikyti statybos inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

13.3.4. Gali atlikti gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų analizes, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

13.3.5. Turi įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje;

13.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo pozicijai užimti. Įgijęs atitinkamos profesinės patirties, galėtų tapti geru konkrečios srities inžinieriumi.

______________________

part_90c47cb6f0bc45fa8f291f1d14cafc6f_end

Inžinerijos studijų krypčių grupės aprašo

3 priedas

MECHANIKOS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.       Mechanikos inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami mechanikos inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.

2.        Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios pakopos ir universitetinių antrosios pakopos inžinerijos studijų krypčių grupės studijų programoms.

3.        Mechanikos inžinerijos studijų kryptis priklauso technologijos mokslų sričiai. Studijų kryptį sudaro šios šakos: dinamika, mechanizmai ir mašinos, mechanika, akustika ir vibracija, žemės ūkio technika, elektromechaninė inžinerija.

II SKYRIUS

STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS

4.        Mechanika – tai mokslas, nagrinėjantis paprasčiausią materijos judėjimo formą – mechaninį judėjimą (kūno padėties kitimą kitų kūnų atžvilgiu). Mechanikos inžinerija – tai mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu grindžiama sisteminga veikla, kurios tikslas – palaikyti techniškai veikiančius ir kurti naujus arba iš esmės tobulinti jau sukurtus mechanizmus ir mašinas, skirtas naudoti gamtiniams ištekliams ir gamtos reiškiniams žmonių poreikiams tenkinti. Per mechanikos inžinerijos studijų krypties studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sudaro pakankamą inžinieriaus profesinės veiklos pagrindą.

5.        Planuojant ir vykdant mechanikos inžinerijos studijų krypties studijas, būtina atsižvelgti į tai, kad inžinerija remiasi matematika ir kitais fiziniais mokslais, yra glaudžiai susijusi su fundamentiniais ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, taiko technologinius metodus ir procesus, materialiuosius ir nematerialiuosius skaičiavimo bei informacijos apdorojimo įrankius.

III SKYRIUS

BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI

6.        Sudarant naujas studijų programas, reikėtų šiame skyriuje pateiktus pagrindinius mechanikos inžinerijos studijų krypties programų studijų rezultatus konkretinti taip, kad studijų programa geriausiai atitiktų specifinius mechanikos inžinerijos studijų krypties ar jos šakos reikalavimus.

7.        Koleginės ir pirmosios pakopos universitetinės mechanikos inžinerijos studijų krypties studijų programos, pagal kurias rengiami inžinieriai, remiasi tomis pačiomis inžinerinei veiklai reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikia tuos pačius pagrindinius inžinerinius gebėjimus ir siekia suteikti bei tobulinti mechanikos inžinerijos studijų krypties kompetencijas, tačiau koleginės studijos yra labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą, o universitetinių studijų programų uždavinių specifika yra ir naujausių žinių įsisavinimas bei taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų radimas.

8.        Baigęs kolegines studijas asmuo turi:

8.1.     Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

8.1.1.  Žinoti bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus ir dėsnius, reikalingus mechanikos inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti;

8.1.2.  Žinoti svarbiausias mechanikos inžinerijos studijų krypties sąvokas ir suprasti jų turinį;

8.1.3.  Turėti pagrindinių mechanikos inžinerijos žinių, svarbių dirbant praktiškai;

8.1.4.  Žinoti gretimų studijų krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.

8.2.     Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

8.2.1.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą mechanikos inžinerijos studijų krypties problemoms išspręsti kūrybiškai taikydamas žinomus metodus;

8.2.2.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą analizuodamas inžinerinius uždavinius ir jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą;

8.2.3.  Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus spręsdamas mechanikos inžinerijos studijų krypties inžinerinius uždavinius.

8.3.     Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų mechanikos inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

8.3.1.  Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą formuluodamas ir vykdydamas projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus;

8.3.2.  Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.

8.4.     Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:

8.4.1.  Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais;

8.4.2.  Gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, apdoroti jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas;

8.4.3.  Turėti darbo su įranga, naudojama mechanikos inžinerijos studijų kryptyje, įgūdžių.

8.5.     Turėti praktinių žinių ir įgūdžių spręsti inžinerinius uždavinius:

8.5.1.  Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingą šiems sprendimams įgyvendinti;

8.5.2.  Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas;

8.5.3.  Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes;

8.5.4.  Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo ir gaisrinės saugos reikalavimus.

8.6.     Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

8.6.1.  Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius savarankiškai ir komandoje;

8.6.2.  Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene;

8.6.3.  Suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus;

8.6.4.  Inžinerinės veiklos lygmeniu išmanyti pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo aspektus;

8.6.5.  Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

9.        Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, asmuo turi:

9.1.     Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

9.1.1.  Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, reikalingus mechanikos inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti;

9.1.2.  Žinoti ir sistemiškai suprasti mechanikos inžinerijos studijų krypties esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus ir sąvokas;

9.1.3.  Turėti nuosekliai susietų pagrindinių mechanikos inžinerijos žinių;

9.1.4.  Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti pritaikyti kitų mokslo krypčių metodus ir procesus.

9.2.     Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

9.2.1.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą mechanikos inžinerijos studijų krypties problemoms suformuluoti ir išspręsti pasirinkdamas tinkamus metodus;

9.2.2.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluodamas ir analizuodamas inžinerinius uždavinius bei jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę įrangą;

9.2.3.  Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus mechanikos inžinerijos studijų krypties analitinius ir modeliavimo metodus.

9.3.     Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų mechanikos inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

9.3.1.  Gebėti taikyti mechanikos studijų krypties inžinerines žinias ir supratimą kurdamas ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus;

9.3.2.  Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.

9.4.     Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

9.4.1.  Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją, naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais;

9.4.2.  Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti ir vertinti jų duomenis bei pateikti išvadas;

9.4.3.  Turėti darbo su įranga, naudojama mechanikos inžinerijos studijų kryptyje, įgūdžių.

9.5.     Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius gebėjimų:

9.5.1.  Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones bei įrangą inžineriniams sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių konstrukcijas, veikimo principus, funkcijas, turėti pradinių jų naudojimo gebėjimų;

9.5.2.  Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas;

9.5.3.  Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes;

9.5.4.  Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą bei pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.

9.6.     Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

9.6.1.  Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje;

9.6.2.  Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene;

9.6.3.  Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą;

9.6.4.  Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais;

9.6.5.  Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

10.      Baigęs antrosios studijų pakopos studijas, asmuo turi:

10.1.   Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

10.1.1. Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, nuodugniai žinoti ir suprasti mechanikos inžinerijos studijų krypties principus ir gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti;

10.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius inžinerijos srities pasiekimus.

10.2.   Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

10.2.1. Gebėti spręsti netipines, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas problemas;

10.2.2. Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines problemas, gebėti jas aiškiai formuluoti ir spręsti;

10.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams inžineriniams uždaviniams spręsti pritaikydamas teorinius modelius bei tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę, skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus;

10.2.4. Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir komercinių reikalavimų svarbą;

10.2.5. Gebėti taikyti novatoriškus metodus specifinėms problemoms spręsti ir jų sprendimams įgyvendinti.

10.3.   Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios mechanikos inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti: 

10.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą nestandartinėms problemoms spręsti, tarp jų ir susijusioms su kitomis mokslo bei inžinerijos studijų kryptimis;

10.3.2. Gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas ir metodus;

10.3.3. Gebėti priimti inžinerinius sprendimus, susidūrus su daugialypėmis, techniškai neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdintomis problemomis.

10.4.   Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

10.4.1. Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis, naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais;

10.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus, gebėti kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas;

10.4.3. Gebėti ištirti naujų studijų programą atitinkančios mechanikos inžinerijos studijų krypties inžinerinių problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.

10.5.   Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius įgūdžių:

10.5.1. Gebėti sujungti į visumą skirtingų studijų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines problemas;

10.5.2. Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą;

10.5.3. Išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus;

10.5.4. Žinoti inžinerinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių sąveiką, gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkos apsaugos aspektais.

10.6.   Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

10.6.1. Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje, gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių studijų krypčių ir lygių atstovai, lyderiu;

10.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene nacionaliniu bei tarptautiniu mastu;

10.6.3. Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą;

10.6.4. Labai gerai išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais.

IV SKYRIUS

DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS,VERTINIMAS, STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI IR PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS

11.       Dėstymo, studijavimo, vertinimo ir studijų programų vykdymo reikalavimai atitinka Inžinerijos studijų krypčių grupės apraše pateiktus reikalavimus.

12.      Skiriami šie mechanikos inžinerijos studijų krypties absolventų studijų pasiekimo lygmenys: slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniški reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). Slenkstinis pasiekimų lygmuo suprantamas kaip lygmuo, kurį turi pasiekti visi aukštojo mokslo kvalifikaciją įgyjantys studentai.

13.      Koleginių studijų pasiektų studijų rezultatų:

13.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

13.1.1. Mechanikos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama programos studijų metu;

13.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus mąstymas, puikus mechanikos inžinerijos inžinerinės veiklos išmanymas;

13.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

13.1.4. Įprasti skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos greitai, sklandžiai ir tiksliai, taikomi analitiniai ir modeliavimo metodai;

13.1.5. Naujų mechanikos inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Puikūs bendrieji gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė;

13.1.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje;

13.1.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius praktikas. Karjeros perspektyvos siejamos su mechanikos inžinerijos studijų krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo poziciją.

13.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

13.2.1. Mechanikos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje;

13.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose mechanikos inžinerinės studijų krypties veiklos situacijose;

13.2.3. Geba taikyti mechanikos inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir mechanikos inžinerijos pažangą;

13.2.4. Įprasti mechanikos inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo bei valdymo veiksmai atliekami tiksliai;

13.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir gebėjimą valdyti darbotvarkę. Karjeros pradžioje bus reikalinga išorės pagalba;

13.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje;

13.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius praktikas. Karjeros perspektyvos siejamos su mechanikos studijų krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe. Gali užimti aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.

13.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

13.3.1. Mechanikos inžinerijos žinios ir gebėjimai yra baziniai;

13.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

13.3.3. Studentas pasirengęs vykdyti įprastą mechanikos inžinerijos studijų krypties veiklą, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

13.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

13.3.5. Yra įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms;

13.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai užimti. Įgijęs mechanikos inžinerijos profesinės patirties galėtų tapti geru konkrečios srities praktiku, kur labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas ir tipines ar įprastas technologijas, tačiau nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių.

14.      Pirmosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

14.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

14.1.1. Mechanikos inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama programos studijų metu;

14.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis mąstymas, puikus literatūros ir praktinės mechanikos inžinerinės veiklos išmanymas;

14.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

14.1.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus absolventas atlieka greitai, sklandžiai ir tiksliai, sugeba parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus, problemą ir jos sprendimus vertina kritiškai;

14.1.5. Naujų mechanikos inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę;

14.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina tęsti studijas magistrantūroje;

14.1.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius novatorius. Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, mechanikos inžinerijos studijų krypties inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

14.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

14.2.1. Mechanikos inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje;

14.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose mechanikos inžinerinės studijų krypties veiklos situacijose;

14.2.3. Turėdamas mechanikos inžinerijos inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra;

14.2.4. Geba greitai taikyti mechanikos inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

14.2.5. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sugeba taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus;

14.2.6. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorės pagalbos;

14.2.7. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje;

14.2.8. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius. Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, mechanikos studijų krypties inžinerinių veiklų valdymą; galima tikėtis reikšmingos vadybinės atsakomybės bei karjeros augimo į aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.

14.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

14.3.1. Turi bazinių mechanikos inžinerijos žinių ir jų supratimą, praktinių gebėjimų;

14.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

14.3.3. Geba taikyti mechanikos inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, tačiau jam reikalinga pagalba ir kontrolė;

14.3.4. Geba atlikti įprastus skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

14.3.5. Yra minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje;

14.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai užimti. Įgijęs mechanikos inžinerijos profesinės patirties galėtų tapti geru konkrečios srities, kur nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo, inžinieriumi.

15.      Antrosios studijų pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

15.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

15.1.1. Fundamentalus mechanikos ir jai artimų studijų krypčių supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu;

15.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis mąstymas, puikus literatūros ir mechanikos inžinerijos inžinerinės veiklos išmanymas;

15.1.3. Absolventas geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus;

15.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla ir jos aplinka intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai;

15.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, taikomi teoriniai modeliai ir tyrimo metodai, o problema ir jos sprendimas yra vertinami kritiškai;

15.1.6. Naujų chemijos ir procesų inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs bendrieji gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė;

15.1.7. Šio lygmens absolventams rekomenduojama tęsti studijas doktorantūroje;

15.1.8. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius analitikas, galintis parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų kūrimą, mechanikos inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti labai aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

15.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

15.2.1. Fundamentinis mechanikos ir jai artimų studijų krypčių supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu;

15.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose mechanikos ir jai artimų studijų krypčių veiklos situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti, mokslinius tyrimus;

15.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus pritaikyti prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos;

15.2.4. Gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, spręsdamas taiko įvaldytus teorinius modelius ir tyrimo metodus;

15.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir moka valdyti darbotvarkę;

15.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje;

15.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius, galintis parodyti gerus analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą, mechanikos inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę. Yra pasirengęs užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

15.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

15.3.1. Absolventas turi bazinį fundamentinį mechanikos ir jai artimų studijų krypčių supratimą ir praktinių gebėjimų;

15.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta žinių ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

15.3.3. Geba taikyti mechanikos inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

15.3.4. Gali atlikti gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų analizes, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

15.3.5. Turi įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje;

15.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo pozicijai užimti. Įgijęs mechanikos inžinerijos profesinės patirties galėtų tapti geru šios srities inžinieriumi.

______________________

part_0567ed6a7c674760bf708c457f0c0229_end

Inžinerijos studijų krypčių grupės aprašo

4 priedas

AERONAUTIKOS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Aeronautikos inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami aeronautikos inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.

2.  Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios pakopos ir universitetinių antrosios pakopos aeronautikos inžinerijos studijų krypties studijų programoms.

3.  Aprašas taikomas šioms aeronautikos inžinerijos studijų krypties šakoms: aviacijos inžinerija, aviacijos mechanikos inžinerija, aviacijos elektronikos ir elektros inžinerija, oro uostų inžinerija.

II SKYRIUS

STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS

4.    Aeronautikos inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti ir efektyviai bei saugiai naudoti įrankius, priemones ir sistemas, naudojančias gamtinius išteklius ir gamtos reiškinius žmonių susisiekimo ir gabenimo oru poreikiams tenkinti. Joje technologijų ir inžinerijos mokslo principai taikomi planuojant, projektuojant, eksploatuojant ir valdant oro transporto priemones, technologinius įrenginius ir infrastruktūrą, siekiant sukurti ar patobulinti priemones ir sistemas saugiam, efektyviam, greitam, komfortiškam, ekonomiškai ir ekologiškai darniam žmonių judėjimui ir krovinių pervežimui. Per aeronautikos inžinerijos studijas asmuo turi įgyti aukštąjį koleginį arba universitetinį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sukuria pakankamą pagrindą profesinei inžinieriaus veiklai. Aeronautikos inžinerija apima orlaivius, pervežimus oru užtikrinančios infrastruktūros mašinas, įrenginius bei technologijas.

5.    Kadangi Aeronautikos inžinerijos studijų krypčiai priklauso kai kurios specialybės Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) reguliuojamų profesijų grupei, šių programų sampratą ir reikalavimus nustato jas reguliuojantys tarptautiniai civilinės aviacijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai: 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB, 2011 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamentas (ES) Nr. 805/2011, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomos išsamios skrydžių vadovų licencijų ir tam tikrų pažymėjimų taisyklės ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. 3-517 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos specialistų licencijavimo nuostatų patvirtinimo“.

III SKYRIUS

BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI

6.    Sudarant naujas studijų programas reikėtų šiame skyriuje pateiktus pagrindinius aeronautikos inžinerijos studijų krypties programų studijų rezultatus konkretinti taip, kad studijų programa geriausiai atitiktų specifinius aeronautikos inžinerijos studijų krypties ar jos šakos reikalavimus.

7.    Koleginės ir pirmosios pakopos universitetinės aeronautikos inžinerijos studijų programos, pagal kurias rengiami inžinieriai, remiasi tomis pačiomis inžinerinei veiklai reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikia tuos pačius pagrindinius inžinerinius gebėjimus ir siekia suteikti bei tobulinti aeronautikos inžinerijos studijų krypties kompetencijas, tačiau koleginės studijos labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą, o universitetinių studijų programų uždavinių specifika yra ir naujausių žinių įsisavinimas bei taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų radimas.

8.    Baigęs kolegines studijas asmuo turi:

8.1.    Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

8.1.1.   Žinoti bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus ir dėsnius, reikalingus studijų programą atitinkančius aeronautikos inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti;

8.1.2.   Žinoti svarbiausias studijų programą atitinkančias aeronautikos inžinerijos studijų krypties sąvokas ir suprasti jų turinį;

8.1.3.   Turėti pagrindinių aeronautikos inžinerijos studijų programos žinių, svarbių dirbant praktiškai;

8.1.4.   Žinoti gretimų studijų krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.

8.2.    Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

8.2.1.   Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančioms aeronautikos inžinerijos studijų krypties problemoms išspręsti, taip pat kūrybiškai taikyti žinomus metodus;

8.2.2.   Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą analizuodamas inžinerinius uždavinius ir jiems spręsti parinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą;

8.2.3.   Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus, spręsdamas  studijų programą atitinkančius aeronautikos inžinerijos studijų krypties inžinerinius uždavinius.

8.3.    Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios aeronautikos inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

8.3.1.   Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą,  formuluodamas ir vykdydamas projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus;

8.3.2.   Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.

8.4.    Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:

8.4.1.   Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais;

8.4.2.   Gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, apdoroti jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas;

8.4.3.   Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje aeronautikos inžinerijos studijų kryptyje, įgūdžių.

8.5.    Turėti praktinių žinių ir įgūdžių sprendžiant inžinerinius uždavinius:

8.5.1.   Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingus šiems sprendimams įgyvendinti;

8.5.2.   Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas;

8.5.3.   Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes;

8.5.4.   Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo ir gaisrinės saugos reikalavimus.

8.6.    Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

8.6.1.   Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius savarankiškai ir komandoje;

8.6.2.   Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene;

8.6.3.   Suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus;

8.6.4.   Inžinerinės veiklos lygmeniu išmanyti pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo aspektus;

8.6.5.   Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

9.    Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas asmuo turi:

9.1.    Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

9.1.1. Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, reikalingus studijų programą atitinkančius aeronautikos inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti;

9.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti studijų programą atitinkančius aeronautikos inžinerijos studijų krypties esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus ir sąvokas;

9.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių studijų programą atitinkančių aeronautikos inžinerijos žinių;

9.1.4. Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti pritaikyti kitų mokslo krypčių metodus ir procesus.

9.2.    Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

9.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančios aeronautikos inžinerijos studijų krypties problemoms suformuluoti ir išspręsti pasirinkdamas tinkamus metodus;

9.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluodamas ir analizuodamas inžinerinius uždavinius bei jiems spręsti pasirinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę įrangą;

9.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus studijų programą atitinkančios aeronautikos inžinerijos studijų krypties analitinius ir modeliavimo metodus.

9.3.    Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios aeronautikos inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

9.3.1. Gebėti taikyti studijų programą atitinkančios aeronautikos inžinerijos studijų krypties inžinerines žinias ir supratimą kurdamas ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus;

9.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.

9.4.    Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

9.4.1. Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją, naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais;

9.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti, vertinti jų duomenis ir pateikti išvadas;

9.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje aeronautikos inžinerijos studijų kryptyje, įgūdžių.

9.5.    Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius gebėjimų:

9.5.1. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones bei įrangą inžineriniams sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių konstrukcijas, veikimo principus, funkcijas, turėti pradinių jų naudojimo gebėjimų;

9.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas;

9.5.3. Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkosaugos ir komercines aplinkybes;

9.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą bei pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.

9.6.    Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

9.6.1. Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje;

9.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene;

9.6.3. Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą;

9.6.4. Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais;

9.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

10.  Baigęs antrosios studijų pakopos ir vientisąsias studijas asmuo turi:

10.1.  Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

10.1.1. Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, nuodugniai žinoti bei suprasti studijų programą atitinkančius aeronautikos inžinerijos studijų krypties principus ir gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti;

10.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius inžinerijos srities pasiekimus.

10.2.  Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

10.2.1. Gebėti spręsti nestandartines, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas problemas;

10.2.2. Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines problemas, gebėti jas aiškiai formuluoti ir spręsti;

10.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams inžineriniams uždaviniams spręsti pritaikydamas teorinius modelius ir tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę, skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus;

10.2.4. Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkosaugos ir komercinių reikalavimų svarbą;

10.2.5. Gebėti taikyti novatoriškus metodus specifinėms problemoms spręsti ir jų sprendimams įgyvendinti.

10.3.  Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų  studijų programą atitinkančios aeronautikos inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

10.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą spręsdamas nestandartines problemas, tarp jų ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos studijų kryptimis;

10.3.2. Gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas bei metodus;

10.3.3. Gebėti priimti inžinerinius sprendimus, susidūrus su daugialypėmis, techniškai neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdintomis problemomis.

10.4.  Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

10.4.1. Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais;

10.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus, gebėti kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas;

10.4.3. Gebėti ištirti naujų studijų programą atitinkančios aeronautikos inžinerijos studijų krypties inžinerinių problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.

10.5.  Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius įgūdžių:

10.5.1. Gebėti sujungti į visumą skirtingų studijų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines problemas;

10.5.2. Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą;

10.5.3. Išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus;

10.5.4. Žinoti inžinerinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių sąveiką, gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkos apsaugos aspektais.

10.6.    Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

10.6.1. Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje, gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių studijų krypčių ir lygių atstovai, lyderiu;

10.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene nacionaliniu bei tarptautiniu mastu;

10.6.3. Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą;

10.6.4. Labai gerai išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais.

IV SKYRIUS

DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS, VERTINIMAS, STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI IR PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS

11.  Dėstymo, studijavimo, vertinimo ir studijų programų vykdymo reikalavimai atitinka Inžinerijos studijų krypčių grupės apraše pateiktus reikalavimus.

12.  Skiriami šie aeronautikos inžinerijos studijų krypties absolventų studijų pasiekimo lygmenys: slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniai reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei vidutiniški reikalavimai).

13.  Koleginių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

13.1.  Puikus pasiekimų lygmuo:

13.1.1. Aeronautikos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri pateikiama studijų metu;

13.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus mąstymas, puikus aeronautikos inžinerinės veiklos išmanymas;

13.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

13.1.4. Įprasti skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos greitai, sklandžiai ir tiksliai, taikomi analitiniai ir modeliavimo metodai;

13.1.5. Naujų aeronautikos inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Puikūs bendrieji gebėjimai ir gerai valdoma darbotvarkė;

13.1.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje;

13.1.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius praktikas. Karjeros perspektyvos siejamos su aeronautikos studijų krypties inžinerine veikla bei vadybine atsakomybe. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo poziciją.

13.2.  Tipinis pasiekimų lygmuo:

13.2.1. Aeronautikos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje;

13.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose aeronautikos inžinerinės studijų krypties veiklos situacijose;

13.2.3. Geba taikyti aeronautikos inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomi pokyčiai ir aeronautikos inžinerijos pažanga;

13.2.4. Įprastiniai aeronautikos inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo bei valdymo veiksmai atliekami tiksliai;

13.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir gebėjimą valdyti darbotvarkę. Karjeros pradžioje gali prireikti pagalbos;

13.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje;

13.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius praktikas. Karjeros perspektyvos siejamos su aeronautikos studijų krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe. Gali užimti aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.

13.3.  Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

13.3.1. Aeronautikos inžinerijos studijų krypties žinios ir praktiniai gebėjimai yra baziniai;

13.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose;

13.3.3. Studentas pasirengęs vykdyti įprastą aeronautikos inžinerijos studijų krypties veiklą, tačiau jam reikalinga pagalba ir kontrolė;

13.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

13.3.5. Yra įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms;

13.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai užimti. Įgijęs  aeronautikos inžinerijos profesinės patirties turėtų tapti geru konkrečios srities praktiku, kur labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas bei tipines ar įprastas technologijas, tačiau nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių.

14.  Pirmosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

14.1.  Puikus pasiekimų lygmuo:

14.1.1. Aeronautikos inžinerijos žinios ir sistemiškas supratimas bei su juo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri pateikiama studijų metu;

14.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis mąstymas, puikus literatūros ir praktinės aeronautikos inžinerinės veiklos išmanymas;

14.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

14.1.4. Įprasti skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai, sklandžiai ir tiksliai; sugebama parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus; problema ir jos sprendimai vertinami kritiškai;

14.1.5. Naujų aeronautikos inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs bendrieji gebėjimai ir gerai valdoma darbotvarkė;

14.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina studijas tęsti magistrantūroje;

14.1.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius novatorius. Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, aeronautikos studijų krypties inžinerinių veiklų valdymą bei reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

14.2.  Tipinis pasiekimų lygmuo:

14.2.1. Aeronautikos inžinerijos žinios ir sistemiškas supratimas bei su juo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu;

14.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose aeronautikos inžinerinės studijų krypties veiklos situacijose. Turėdamas aeronautikos inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra;

14.2.3. Geba greitai taikyti aeronautikos inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

14.2.4. Įprastinius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sugeba taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus;

14.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerų bendrųjų gebėjimų ir gerai valdo darbotvarkę. Karjeros pradžioje gali prireikti pagalbos;

14.2.6. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje;

14.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius. Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, aeronautikos studijų krypties inžinerinių veiklų valdymą; galima tikėtis reikšmingos vadybinės atsakomybės bei karjeros augimo į aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.

14.3.  Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

14.3.1. Turi bazinių aeronautikos inžinerijos žinių ir supratimą, praktinių gebėjimų;

14.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose;

14.3.3. Geba taikyti aeronautikos inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

14.3.4. Geba atlikti įprastinius skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

14.3.5. Yra minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje;

14.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai užimti. Įgijęs aeronautikos inžinerijos profesinės patirties turėtų tapti geru konkrečios srities inžinieriumi, kur nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo.

15.  Antrosios studijų pakopos ir vientisųjų universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

15.1.  Puikus pasiekimų lygmuo:

15.1.1. Fundamentalus aeronautikos ir jai artimų studijų krypčių supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri pateikiama studijų metu;

15.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis mąstymas, puikus literatūros bei aeronautikos inžinerinės veiklos išmanymas;

15.1.3. Absolventas geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus;

15.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus  greitai pritaikyti ir tada, kai veikla bei jos aplinka intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai;

15.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, taikomi teoriniai modeliai ir tyrimo metodai, o problema ir jos sprendimas vertinami kritiškai;

15.1.6. Naujų aeronautikos inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs bendrieji gebėjimai ir gerai valdoma darbotvarkė;

15.1.7. Šio lygmens absolventams rekomenduojama tęsti studijas doktorantūroje;

15.1.8. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius analitikas, galintis parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų kūrimą, aeronautikos bei jai artimų studijų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti labai aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

15.2.  Tipinis pasiekimų lygmuo:

15.2.1. Fundamentinis aeronautikos bei jai artimų studijų krypčių supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje;

15.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose aeronautikos ir jai artimų studijų krypčių veiklos situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus;

15.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus pritaikyti prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos;

15.2.4. Gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, spręsdamas taiko įvaldytus teorinius modelius ir tyrimo metodus;

15.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerų bendrųjų gebėjimų ir moka valdyti darbotvarkę;

15.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje;

15.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius, galintis parodyti gerus analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą, aeronautikos bei jai artimų studijų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę. Yra pasirengęs užimti į aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

15.3.  Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

15.3.1. Absolventas turi bazinį fundamentinį aeronautikos bei jai artimų studijų krypčių supratimą ir praktinių gebėjimų;

15.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta žinių ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

15.3.3. Geba taikyti aeronautikos inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

15.3.4. Gali atlikti gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų analizes, tačiau jam reikalinga pagalba ir kontrolė;

15.3.5. Turi įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje;

15.3.6. Šio lygmens absolventas tiks aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo pozicijai užimti. Kai įgis aeronautikos inžinerijos profesinės patirties, galės tapti geru konkrečios srities inžinieriumi.

____________________

part_430676fb765645eca152286cbc5b0dfc_end

Inžinerijos studijų krypčių grupės aprašo

5 priedas

JŪRŲ INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.        Jūrų inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami jūrų inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.

2.        Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios studijų pakopos ir universitetinių antrosios studijų pakopos jūrų inžinerijos studijų krypties studijų programoms.

3.        Jūrų inžinerijos studijų kryptis priklauso technologijos mokslų sričiai. Studijų kryptį sudaro šios šakos: laivų statyba, laivų projektavimas, jūrų uostų inžinerija, laivyno inžinerija, atviros jūros inžinerija, laivų jėgainių inžinerija.

II SKYRIUS

STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS

4.        Jūrų inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti įrenginius, priemones ir sistemas, skirtas saugiai, efektyviai, ekonomiškai ir tausojančiai naudoti gamtiniams ištekliams ir gamtos reiškiniams žmonių poreikiams tenkinti. Per jūrų inžinerijos studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sudaro pakankamą profesinės inžinieriaus veiklos pagrindą. Jūrų inžinerija sujungia įvairių inžinerijos studijų krypčių žinias, reikalingas vandens transporto priemonių ir jų propulsinėms bei bortinėms sistemoms projektuoti, statyti, eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti. 

5.        Papildomi jūrų inžinerijos studijų krypties konvencinėms (valstybės reguliuojamoms) studijų programų reikalavimai yra nustatyti tarptautiniais teisės aktais, kuriuos yra ratifikavusi ar kitaip pripažinusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

III SKYRIUS

BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI

6.        Koleginės ir pirmosios pakopos universitetinės jūrų inžinerijos studijų krypties studijų programos turi remtis tomis pačiomis inžinerinei veiklai reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikti tuos pačius pagrindinius inžinerinius gebėjimus ir siekti suteikti bei tobulinti tos pačios srities kompetencijas. Koleginės studijos turi būti nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą, o universitetinių studijų programų uždavinių specifika turi būti naujausių žinių įsisavinimas bei taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų radimas.

7.        Baigęs kolegines studijas, asmuo turi:

7.1.     Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

7.1.1.  Žinoti bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus ir dėsnius, reikalingus studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti;

7.1.2.  Žinoti svarbiausias studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos studijų krypties sąvokas ir suprasti jų turinį;

7.1.3.  Turėti pagrindinių studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos žinių, svarbių dirbant praktiškai;

7.1.4.  Žinoti gretimų studijų krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.

7.2.     Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

7.2.1.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos studijų krypties problemoms išspręsti kūrybiškai taikydamas žinomus metodus;

7.2.2.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą analizuodamas inžinerinius uždavinius ir jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą;

7.2.3.  Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus spręsdamas studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos studijų krypties inžinerinius uždavinius.

7.3.     Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

7.3.1.  Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą formuluodamas ir vykdydamas projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus;

7.3.2.  Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti;

7.4.     Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:

7.4.1.  Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais;

7.4.2.  Gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, apdoroti jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas;

7.4.3.  Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje jūrų inžinerijos studijų kryptyje, įgūdžių.

7.5.     Turėti praktinių žinių ir įgūdžių spręsti inžinerinius uždavinius:

7.5.1.  Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingus šiems sprendimams įgyvendinti;

7.5.2.  Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas;

7.5.3.  Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos  ir komercines aplinkybes;

7.5.4.  Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo ir gaisrinės saugos reikalavimus.

7.6.     Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

7.6.1.  Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius savarankiškai ir komandoje;

7.6.2.  Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene;

7.6.3.  Suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus;

7.6.4.  Inžinerinės veiklos lygmeniu išmanyti pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo aspektus;

7.6.5.  Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

8.        Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, asmuo turi:

8.1.     Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

8.1.1.  Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, reikalingus studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti;

8.1.2.  Žinoti ir sistemiškai suprasti studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos studijų krypties esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus ir sąvokas;

8.1.3.  Turėti nuosekliai susietų pagrindinių studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos žinių;

8.1.4.  Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti adaptuoti kitų mokslo krypčių metodus ir procesus.

8.2.     Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

8.2.1.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos studijų krypties problemoms suformuluoti ir išspręsti pasirinkdamas tinkamus metodus;

8.2.2.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluodamas ir analizuodamas jūrų inžinerijos uždavinius ir jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę įrangą;

8.2.3.  Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus studijų programą atitinkančios inžinerijos studijų krypties analitinius ir modeliavimo metodus.

8.3.     Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

8.3.1.  Gebėti taikyti studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos studijų krypties inžinerines žinias ir supratimą kurdamas ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus;

8.3.2.  Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.

8.4.     Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

8.4.1.  Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais;

8.4.2.  Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus jūrų inžinerijos eksperimentus, apdoroti ir vertinti jų duomenis bei pateikti išvadas;

8.4.3.  Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje inžinerijos studijų kryptyje, įgūdžių.

8.5.     Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius gebėjimų:

8.5.1.  Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones ir įrangą inžineriniams sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių konstrukcijas, veikimo principus, funkcijas, turėti pradinių jų naudojimo gebėjimų;

8.5.2.  Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas jūrų inžinerijos problemas;

8.5.3.  Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes;

8.5.4.  Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą bei pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.

8.6.     Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

8.6.1.  Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje;

8.6.2.  Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene;

8.6.3.  Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą;

8.6.4.  Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais;

8.6.5.  Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

9.        Baigęs antrosios studijų pakopos ir vientisąsias studijas, asmuo turi:

9.1.     Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

9.1.1.  Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, nuodugniai žinoti ir suprasti studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos studijų krypties principus ir gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti;

9.1.2.  Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius jūrų inžinerijos srities pasiekimus.

9.2.     Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

9.2.1.  Gebėti spręsti netipines, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas problemas;

9.2.2.  Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines problemas, gebėti jas aiškiai formuluoti ir spręsti;

9.2.3.  Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams jūrų inžinerijos uždaviniams spręsti pritaikydamas teorinius modelius bei tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę, skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus;

9.2.4.  Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir komercinių reikalavimų svarbą;

9.2.5.  Gebėti taikyti novatoriškus metodus specifinėms problemoms spręsti ir jų sprendimams įgyvendinti.

9.3.     Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

9.3.1.  Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą nestandartinėms problemoms spręsti, tarp jų ir susijusioms su kitomis mokslo bei inžinerijos studijų kryptimis;

9.3.2.  Gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas ir metodus;

9.3.3.  Gebėti priimti inžinerinius sprendimus, susidūrus su daugialypėmis, techniškai neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdintomis problemomis;

9.4.     Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

9.4.1.  Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais;

9.4.2.  Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius jūrų inžinerijos studijų krypties tyrimus, gebėti kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas;

9.4.3.  Gebėti ištirti naujų studijų programą atitinkančios inžinerijos studijų krypties inžinerinių problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.

9.5.     Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius įgūdžių:

9.5.1.  Gebėti sujungti į visumą skirtingų studijų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines problemas;

9.5.2.  Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą;

9.5.3.  Išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus;

9.5.4.  Žinoti inžinerinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių sąveiką, gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkos apsaugos aspektais.

9.6.     Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

9.6.1.   Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje, gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių studijų krypčių ir lygių atstovai, lyderiu;

9.6.2.   Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene nacionaliniu bei tarptautiniu mastu;

9.6.3.   Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą;

9.6.4.   Labai gerai išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais.

IV SKYRIUS

DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS, VERTINIMAS, STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI IR PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS

10.      Dėstymo, studijavimo, vertinimo ir studijų programų vykdymo reikalavimai atitinka Inžinerijos studijų krypčių grupės apraše pateiktus reikalavimus.

11.       Skiriami šie jūrų inžinerijos studijų krypties absolventų studijų pasiekimo lygmenys: slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniški reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). pasiekimų lygmuo suprantamas kaip lygmuo, kurį turi pasiekti visi aukštojo mokslo kvalifikaciją įgyjantys studentai.

12.      Koleginių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

12.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

12.1.1. Jūrų inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu;

12.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus mąstymas, puikus jūrų inžinerinės veiklos išmanymas;

12.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

12.1.4. Įprasti skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos greitai, sklandžiai ir tiksliai, taikomi analitiniai ir modeliavimo metodai;

12.1.5. Naujų jūrų inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Absolventas turi puikius bendruosius gebėjimus ir gerai valdo darbotvarkę;

12.1.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje;

12.1.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius praktikas. Karjeros perspektyvos siejamos su jūrų inžinerijos studijų krypties veikla ir vadybine atsakomybe.

12.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

12.2.1. Jūrų inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu;

12.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus, absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose jūrų inžinerijos studijų krypties veiklos situacijose;

12.2.3. Geba taikyti jūrų inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

12.2.4. Įprasti inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo ir valdymo veiksmai atliekami tiksliai;

12.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir gebėjimą valdyti darbotvarkę. Karjeros pradžioje bus reikalinga išorės pagalba;

12.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje;

12.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius praktikas. Karjeros perspektyvos siejamos su jūrų inžinerijos studijų krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.

12.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

12.3.1. Jūrų inžinerijos žinios ir praktiniai gebėjimai yra baziniai;

12.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

12.3.3. Yra pasirengęs vykdyti įprastą jūrų inžinerijos studijų krypties veiklą, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

12.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

12.3.5. Yra įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms;

12.3.6. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai užimti. Kai įgis atitinkamos profesinės patirties, galės tapti geru konkrečios srities praktiku, kur labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas ir tipines ar įprastas technologijas, tačiau nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių.

13.      Pirmosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

13.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

13.1.1. Jūrų inžinerijos ir sisteminis jų supratimas bei su juo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu;

13.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis mąstymas, puikus literatūros bei praktinės jūrų inžinerinės veiklos išmanymas;

13.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

13.1.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus absolventas atlieka greitai, sklandžiai ir tiksliai; sugeba parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus; problemą ir jos sprendimus vertina kritiškai;

13.1.5. Naujų jūrų inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę;

13.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduojama tęsti studijas magistrantūroje;

13.1.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų tapti puikiu inžinieriumi novatoriumi. Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, atitinkamos studijų krypties inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.

13.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

13.2.1. Jūrų inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu;

13.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose jūrų inžinerijos studijų krypties veiklos situacijose. Turėdamas inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra;

13.2.3. Geba greitai taikyti jūrų inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

13.2.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sugeba taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus;

13.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir gerai valdo darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorės pagalbos;

13.2.6. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje;

13.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius. Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, atitinkamos studijų krypties inžinerinių veiklų valdymą.

13.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

13.3.1. Turi bazinių jūrų inžinerijos žinių ir jų  supratimą, praktinių gebėjimų;

13.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

13.3.3. Geba taikyti jūrų inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

13.3.4. Geba atlikti įprastus skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

13.3.5. Yra minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje;

13.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai užimti. Įgijęs atitinkamos profesinės patirties galėtų tapti geru konkrečios srities, kur nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo, inžinieriumi.

14.      Antrosios studijų pakopos ir vientisųjų universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

14.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

14.1.1. Fundamentalus jūrų inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu;

14.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis mąstymas, puikus literatūros bei jūrų inžinerinės veiklos išmanymas;

14.1.3. Absolventas geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus;

14.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla ir jos aplinka intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai;

14.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, taikomi teoriniai modeliai ir tyrimo metodai, o problema ir jos sprendimas yra vertinami kritiškai;

14.1.6. Naujų jūrų inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, absolventas turi puikius bendruosius gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę;

14.1.7. Šio lygmens absolventams rekomenduojama tęsti studijas doktorantūroje;

14.1.8. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius analitikas, galintis parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų kūrimą, studijuojamos ir jai artimų studijų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.

14.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

14.2.1. Fundamentinis studijuojamos ir jai artimų studijų krypčių supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu;

14.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose jūrų inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių veiklos situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus;

14.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus pritaikyti prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos;

14.2.4. Gilesnius žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, spręsdamas taiko įvaldytus teorinius modelius ir tyrimo metodus;

14.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus, moka valdyti darbotvarkę;

14.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje;

14.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius, galintis parodyti gerus analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą, jūrų ir jai artimų studijų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.

14.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

14.3.1. Absolventas turi bazinį fundamentinį jūrų inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių supratimą ir praktinių gebėjimų;

14.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta žinių ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

14.3.3. Geba taikyti jūrų inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

14.3.4. Gali atlikti gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų analizes, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

14.3.5. Turi įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje;

14.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo pozicijai užimti. Įgijęs jūrų inžinerijos profesinės patirties turėtų tapti geru konkrečios srities inžinieriumi.

______________________

part_5029179eb7d3490ca0419c3a72bd9630_end

Inžinerijos studijų krypčių grupės aprašo

6 priedas

ELEKTRONIKOS IR ELEKTROS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS, STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS

1.        Elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.

2.        Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios pakopos ir universitetinių antrosios pakopos elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties studijų programoms.

3.        Aprašas taikomas šioms elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties šakoms: elektronikos inžinerija, elektros inžinerija, elektros energija, telekomunikacijų inžinerija, sistemų inžinerija, valdymo sistemos, robotika ir kibernetika, optoelektroninė inžinerija, kompiuterių inžinerija.

4.       Elektronikos ir elektros inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti, efektyviai bei saugiai naudoti elektronikos ir elektros įtaisus ir sistemas, naudojančias gamtinius išteklius ir gamtos reiškinius žmonių saugiai, efektyviai, komfortiškai, ekonomiškai ir ekologiškai darniai veiklai. Per elektronikos ir elektros inžinerijos studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sudaro pakankamą profesinės inžinieriaus veiklos pagrindą. Elektronikos ir elektros inžinerija apima elektronikos, elektros bei elektros energijos įtaisus ir sistemas, telekomunikacijas, valdymo sistemas, robotiką, optoelektroninę ir kompiuterių inžineriją.

II SKYRIUS

BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI

5.       Sudarant naujas studijų programas reikėtų šiame skyriuje pateiktus pagrindinius elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties programų studijų rezultatus konkretinti taip, kad studijų programa geriausiai atitiktų specifinius elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties ar jos šakos reikalavimus.

6.       Koleginės ir pirmosios pakopos universitetinės elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties studijų programos, pagal kurias rengiami inžinieriai, remiasi tomis pačiomis inžinerinei veiklai reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikia tuos pačius pagrindinius inžinerinius gebėjimus ir siekia suteikti bei tobulinti elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties kompetencijas, tačiau koleginės studijos yra labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą, o universitetinių studijų programų uždavinių specifika yra ir naujausių žinių įsisavinimas bei taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų radimas.

7.       Baigęs kolegines studijas, asmuo turi:

7.1.    Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

7.1.1. Žinoti bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus bei dėsnius, reikalingus studijų programą atitinkantiems elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti;

7.1.2. Žinoti svarbiausias studijų programą atitinkančias elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties sąvokas ir suprasti jų turinį;

7.1.3. Turėti pagrindinių praktikoje svarbių studijų programą atitinkančių elektronikos ir elektros inžinerijos žinių;

7.1.4. Žinoti gretimų studijų krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.

7.2.    Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

7.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančioms elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties problemoms išspręsti kūrybiškai taikydamas žinomus metodus;

7.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą analizuodamas inžinerinius uždavinius ir jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą;

7.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus spręsdamas studijų programą atitinkančios elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties inžinerinius uždavinius.

7.3.    Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkantiems elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

7.3.1. Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą formuluodamas bei vykdydamas projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus;

7.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.

7.4.    Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:

7.4.1. Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais;

7.4.2. Gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, apdoroti jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas;

7.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje elektronikos ir elektros inžinerijos studijų kryptyje, įgūdžių.

7.5.    Turėti praktinių žinių ir įgūdžių spręsti inžinerinius uždavinius:

7.5.1. Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingus šiems sprendimams įgyvendinti;

7.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas;

7.5.3. Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes;

7.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo ir gaisrinės saugos reikalavimus.

7.6.    Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

7.6.1. Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius savarankiškai ir komandoje;

7.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene;

7.6.3. Suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus;

7.6.4. Inžinerinės veiklos lygmeniu išmanyti pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo aspektus;

7.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

8.       Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, asmuo turi:

8.1.    Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

8.1.1. Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, reikalingus studijų programą atitinkantiems elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti;

8.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti studijų programą atitinkančius elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus ir sąvokas;

8.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių studijų programą atitinkančių elektronikos ir elektros inžinerijos žinių;

8.1.4. Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti pritaikyti kitų mokslo krypčių metodus ir procesus.

8.2.    Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

8.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančioms elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties problemoms suformuluoti ir išspręsti pasirinkdamas tinkamus metodus;

8.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluodamas ir analizuodamas inžinerinius uždavinius bei jiems spręsti parinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą;

8.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus studijų programą atitinkančios elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties analitinius ir modeliavimo metodus.

8.3.    Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

8.3.1. Gebėti taikyti studijų programą atitinkančios elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties inžinerines žinias ir supratimą kurdamas ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus;

8.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.

8.4.    Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

8.4.1. Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais;

8.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti ir vertinti jų duomenis bei pateikti išvadas;

8.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje elektronikos ir elektros inžinerijos studijų kryptyje, įgūdžių.

8.5.    Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius gebėjimų:

8.5.1. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones ir įrangą inžineriniams sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių konstrukcijas, veikimo principus, funkcijas, turėti pradinių jų naudojimo gebėjimų;

8.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas;

8.5.3. Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes;

8.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą ir pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.

8.6.    Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

8.6.1. Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje;

8.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene;

8.6.3. Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą;

8.6.4. Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais;

8.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

9.       Baigęs antrosios studijų pakopos studijas, asmuo turi:

9.1.    Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

9.1.1. Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, nuodugniai žinoti ir suprasti studijų programą atitinkančius elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties principus ir gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti;

9.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius inžinerijos srities pasiekimus.

9.2.    Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

9.2.1. Gebėti spręsti netipines, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas problemas;

9.2.2. Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines problemas, gebėti jas aiškiai formuluoti ir spręsti;

9.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiškai spręsdamas inžinerinius uždavinius ir pritaikydamas teorinius modelius bei tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę, skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus;

9.2.4. Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir komercinių reikalavimų svarbą;

9.2.5. Gebėti taikyti novatoriškus metodus specifinėms problemoms spręsti ir jų sprendimams įgyvendinti.

9.3.    Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

9.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą spręsdamas nestandartines problemas, tarp jų ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos studijų kryptimis;

9.3.2. Gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas bei metodus;

9.3.3. Gebėti priimti inžinerinius sprendimus, susidūręs su daugialypėmis, techniškai neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdintomis problemomis.

9.4.    Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

9.4.1. Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais;

9.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus, gebėti kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas;

9.4.3. Gebėti ištirti naujų studijų programą atitinkančios elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties inžinerinių problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.

9.5.    Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius įgūdžių:

9.5.1. Gebėti sujungti į visumą skirtingų studijų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines problemas;

9.5.2. Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą;

9.5.3. Išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus;

9.5.4. Žinoti inžinerinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių sąveiką, gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkos apsaugos aspektais.

9.6.    Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

9.6.1. Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje, gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių studijų krypčių ir lygių atstovai, lyderiu;

9.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene nacionaliniu bei tarptautiniu mastu;

9.6.3. Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą;

9.6.4. Labai gerai išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais.

III SKYRIUS

DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS, VERTINIMAS, STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI IR PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS

10.      Dėstymo, studijavimo, vertinimo ir studijų programų vykdymo reikalavimai atitinka Inžinerijos studijų krypčių grupės apraše pateiktus reikalavimus.

11.      Pasiektas studijų rezultatų lygmuo – tai studento žinių ir praktinių mokėjimų apibūdinimas, siejamas su akademinės ir (ar) profesinės karjeros galimybėmis.

12.      Skiriami šie elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties absolventų pasiektų studijų rezultatų lygmenys: slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniški reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). Slenkstinis pasiekimų lygmuo suprantamas kaip lygmuo, kurį turi pasiekti visi aukštojo mokslo kvalifikaciją įgyjantys studentai.

13.      Koleginių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

13.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

13.1.1. Elektronikos ir elektros inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu;

13.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus mąstymas, puikus elektronikos ir elektros inžinerinės veiklos išmanymas;

13.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

13.1.4. Įprasti skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos greitai, sklandžiai ir tiksliai, taikomi analitiniai ir modeliavimo metodai;

13.1.5. Naujų elektronikos ir elektros inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Puikūs bendrieji gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė;

13.1.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje;

13.1.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius praktikas. Karjeros perspektyvos siejamos su elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties inžinerine veikla bei vadybine atsakomybe. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo poziciją.

13.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

13.2.1. Elektronikos ir elektros inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje;

13.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose elektronikos ir elektros inžinerinės studijų krypties veiklos situacijose;

13.2.3. Geba taikyti elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius bei elektronikos ir elektros inžinerijos pažangą;

13.2.4. Įprasti elektronikos ir elektros inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo bei valdymo veiksmai atliekami tiksliai;

13.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir gebėjimą valdyti darbotvarkę. Karjeros pradžioje bus reikalinga išorės pagalba;

13.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje;

13.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius praktikas. Karjeros perspektyvos siejamos su elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe. Gali užimti aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.

13.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

13.3.1. Elektronikos ir elektros inžinerijos žinios ir praktiniai gebėjimai yra baziniai;

13.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

13.3.3. Studentas pasirengęs vykdyti įprastą elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties veiklą, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

13.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

13.3.5. Yra įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms;

13.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai užimti. Įgijęs elektronikos ir elektros inžinerijos profesinės patirties turėtų tapti geru konkrečios srities praktiku, kur labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas bei tipines ar įprastas technologijas, tačiau nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių.

14.      Pirmosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

14.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

14.1.1. Elektronikos ir elektros inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama programos studijų metu;

14.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis mąstymas, puikus literatūros ir praktinės elektronikos ir elektros inžinerinės veiklos išmanymas;

14.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

14.1.4. Įprasti skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai, sklandžiai ir tiksliai, sugebama parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus, problema ir jos sprendimai vertinami kritiškai;

14.1.5. Naujų elektronikos ir elektros inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs bendrieji gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė;

14.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina tęsti studijas magistrantūroje;

14.1.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius novatorius. Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

14.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

14.2.1. Elektronikos ir elektros inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu;

14.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose elektronikos ir elektros inžinerinės studijų krypties veiklos situacijose. Turėdamas elektronikos ir elektros inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra;

14.2.3. Geba greitai taikyti elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

14.2.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sugeba taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus;

14.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir gerai valdo darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorės pagalbos;

14.2.6. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje;

14.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius. Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties inžinerinių veiklų valdymą; galima tikėtis reikšmingos vadybinės atsakomybės bei karjeros augimo į aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.

14.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

14.3.1. Turi bazinių elektronikos ir elektros inžinerijos žinių ir jų supratimą bei praktinių gebėjimų;

14.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo, kaip jas naudoti;

14.3.3. Geba taikyti elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

14.3.4. Geba atlikti įprastus skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

14.3.5. Yra minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje;

14.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai užimti. Įgijęs elektronikos ir elektros inžinerijos profesinės patirties turėtų tapti geru konkrečios srities inžinieriumi, kur nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo.

15.      Antrosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

15.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

15.1.1. Fundamentalus elektronikos ir elektros ir jai artimų studijų krypčių supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu;

15.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis mąstymas, puikus literatūros bei atitinkamos elektronikos ir elektros inžinerinės veiklos išmanymas;

15.1.3. Absolventas geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus;

15.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla ir jos aplinka intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai;

15.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, taikomi teoriniai modeliai ir tyrimo metodai, o problema ir jos sprendimas yra vertinami kritiškai;

15.1.6. Naujų elektronikos ir elektros inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs bendrieji gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė;

15.1.7. Šio lygmens absolventams rekomenduojama tęsti studijas doktorantūroje;

15.1.8. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius analitikas, galintis parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų kūrimą, elektronikos ir elektros bei jai artimų studijų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti labai aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

15.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

15.2.1. Fundamentinis elektronikos ir elektros bei jai artimų studijų krypčių supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje;

15.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose elektronikos ir elektros bei jai artimų studijų krypčių veiklos situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti, mokslinius tyrimus;

15.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus pritaikyti prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos;

15.2.4. Gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, spręsdamas taiko įvaldytus teorinius modelius ir tyrimo metodus;

15.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir moka valdyti darbotvarkę;

15.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje;

15.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius, galintis parodyti gerus analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą, elektronikos ir elektros bei jai artimų studijų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę. Pasirengęs užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

15.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

15.3.1. Absolventas turi bazinį fundamentinį studijuojamos elektronikos ir elektros bei jai artimų studijų krypčių supratimą ir praktinių gebėjimų;

15.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta žinių ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

15.3.3. Geba taikyti elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

15.3.4. Gali atlikti gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų analizes, tačiau jam reikalinga pagalba ir kontrolė;

15.3.5. Turi įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje;

15.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo pozicijai užimti. Įgijęs atitinkamos elektronikos ir elektros inžinerijos profesinės patirties galėtų tapti geru konkrečios srities inžinieriumi.

______________________

part_3a0abb41e43a4de1a0484820f995e753_end

Inžinerijos studijų krypčių grupės aprašo

7 priedas

GAMYBOS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS IR STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS

1.        Gamybos inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami gamybos inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.

2.        Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios pakopos ir universitetinių antrosios pakopos gamybos inžinerijos studijų programoms.

3.        Aprašas taikomas šioms gamybos inžinerijos krypties šakoms: gamybos sistemų inžinerija, kokybės užtikrinimo inžinerija, mechatronika, spaudos inžinerija, medžiagų inžinerija, suvirinimo inžinerija, pramonės inžinerija, inovatyvioji inžinerija.

4.        Gamyba – tai žmogaus fizinėmis ir intelektinėmis pastangomis sukurta veikimo būdų ir priemonių visuma, kai žaliava paverčiama medžiaga, o medžiaga – gaminiu. Gamybos inžinerija – tai mokslinė ir praktinė inžinieriaus veikla, kurios tikslas – prižiūrėti, kad techniškai veiktų visa įranga, ir kurti naujus gamybos būdus bei priemones, naudojant žinomas ir kuriant naujas arba iš esmės tobulinant jau sukurtas medžiagas, technologijas, įrenginius, procesus, gaminius, paslaugas, taip pat rengti jų įdiegimą, planuoti ir organizuoti gamybos procesus. Per gamybos inžinerijos studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sudaro pakankamą gamybos krypties inžinieriaus profesinės veiklos pagrindą.

II SKYRIUS

BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI

5.        Koleginės ir pirmosios pakopos universitetinės gamybos inžinerijos studijų programos, pagal kurias rengiami inžinieriai, remiasi tomis pačiomis inžinerinei veiklai reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikia tuos pačius pagrindinius gamybos inžinieriaus gebėjimus ir siekia suteikti bei tobulinti tos pačios srities kompetencijas, tačiau koleginės studijos yra labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą gamyboje, o universitetinių studijų programų uždavinių specifika yra ir naujausių mokslo žinių įsisavinimas bei taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų radimas.

6.        Baigęs kolegines studijas, asmuo turi:

6.1.     Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

6.1.1.  Žinoti bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus bei dėsnius, reikalingus gamybos inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti;

6.1.2.  Žinoti svarbiausias gamybos inžinerijos studijų krypties sąvokas ir suprasti jų turinį;

6.1.3.  Turėti pagrindinių gamybos inžinerijos žinių, svarbių dirbant praktiškai;

6.1.4.  Žinoti gretimų studijų krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.

6.2.     Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

6.2.1.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą gamybos inžinerijos studijų krypties problemoms išspręsti, kūrybiškai taikydamas žinomus metodus;

6.2.2.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą analizuodamas inžinerinius uždavinius ir jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą;

6.2.3.  Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus gamybos inžinerijos studijų krypties inžineriniams uždaviniams.

6.3.     Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų gamybos inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

6.3.1.  Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą formuluodamas ir vykdydamas projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus;

6.3.2.  Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.

6.4.     Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:

6.4.1.  Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais;

6.4.2.  Gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, apdoroti jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas;

6.4.3.  Turėti darbo su tipine įranga, naudojama gamybos inžinerijos studijų kryptyje, įgūdžių.

6.5.     Turėti praktinių žinių ir įgūdžių spręsti gamybos inžinerinius uždavinius:

6.5.1.  Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingus šiems sprendimams įgyvendinti;

6.5.2.  Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas gamybos inžinerines problemas;

6.5.3.  Suprasti gamybos inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes;

6.5.4.  Suprasti gamybos inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo ir gaisrinės saugos reikalavimus.

6.6.     Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

6.6.1.  Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius savarankiškai ir komandoje;

6.6.2.  Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene;

6.6.3.  Suprasti konkrečių gamybos inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už savo veiklos rezultatus;

6.6.4.  Išmanyti gamybos inžinerijos profesinės veiklos srities pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo aspektus;

6.6.5.  Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

7.        Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, asmuo turi:

7.1.     Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

7.1.1.  Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, reikalingus gamybos inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti;

7.1.2.  Žinoti ir sistemiškai suprasti gamybos inžinerijos studijų krypties esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus bei sąvokas;

7.1.3.  Turėti nuosekliai susietų pagrindinių gamybos inžinerijos žinių;

7.1.4.  Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti pritaikyti kitų mokslo krypčių metodus ir procesus.

7.2.     Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

7.2.1.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą gamybos inžinerijos studijų krypties problemoms suformuluoti ir išspręsti, taikydamas tinkamus metodus;

7.2.2.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluodamas ir analizuodamas inžinerinius uždavinius bei jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę įrangą;

7.2.3.  Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus.

7.3.     Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų gamybos inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

7.3.1.  Gebėti taikyti gamybos inžinerijos žinias ir supratimą kurdamas ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus;

7.3.2.  Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.

7.4.     Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

7.4.1.  Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais;

7.4.2.  Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti ir vertinti jų duomenis bei pateikti išvadas;

7.4.3.  Turėti darbo su įranga, naudojama gamybos inžinerijoje, įgūdžių.

7.5.     Turėti praktinio darbo spręsti gamybos inžinerinius uždavinius gebėjimų:

7.5.1.  Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones ir įrangą konkretiems studijuojamos gamybos inžineriniams sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių konstrukcijas, veikimo principus, funkcijas, turėti pradinių jų naudojimo gebėjimų;

7.5.2.  Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas gamybos ir bendras tipines inžinerines problemas;

7.5.3.  Suprasti ir įvertinti studijuojamos gamybinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes;

7.5.4.  Suprasti gamybinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą bei pagrindinius reikalavimus, gamybos grandžių nuoseklumą ir sąveiką.

7.6.     Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

7.6.1.  Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje;

7.6.2.  Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene;

7.6.3.  Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos principų ir švariosios gamybos normų, suvokti atsakomybę už savo veiklą;

7.6.4.  Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais;

7.6.5.  Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

8.        Baigęs antrosios studijų pakopos studijas, asmuo turi:

8.1.     Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

8.1.1.  Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, nuodugniai žinoti ir suprasti gamybos inžinerijos studijų krypties principus ir gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti;

8.1.2.  Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius gamybos inžinerijos srities pasiekimus.

8.2.     Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

8.2.1.  Gebėti spręsti netipines, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas gamybos problemas;

8.2.2.  Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines gamybos problemas, gebėti jas aiškiai formuluoti ir spręsti;

8.2.3.  Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams inžineriniams gamybos uždaviniams spręsti pritaikydamas teorinius modelius ir tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę, skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus;

8.2.4.  Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir komercinių reikalavimų svarbą;

8.2.5.  Gebėti taikyti novatoriškus metodus tipinėms ir specifinėms problemoms spręsti ir jų sprendimams įgyvendinti.

8.3.     Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų gamybos inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

8.3.1.  Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą spręsdamas nestandartines gamybos problemas, tarp jų ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos studijų kryptimis;

8.3.2.  Gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas ir metodus;

8.3.3.  Gebėti priimti inžinerinius sprendimus, susidūrus su daugialypėmis, techniškai neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdintomis problemomis.

8.4.     Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

8.4.1.  Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais;

8.4.2.  Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus, gebėti kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas;

8.4.3.  Gebėti ištirti naujų ir naujai atsirandančių gamybos inžinerijos studijų krypties inžinerinių problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.

8.5.     Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius įgūdžių:

8.5.1.  Gebėti sujungti į visumą skirtingų studijų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines problemas;

8.5.2.  Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą;

8.5.3.  Išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus;

8.5.4.  Žinoti gamybinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių veiklos nuoseklumą ir sąveiką, gebėti vertinti gamybinę veiklą darbo saugos ir aplinkos apsaugos aspektais.

8.6.     Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

8.6.1.   Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje, gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių studijų krypčių ir lygių atstovai, lyderiu;

8.6.2.   Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene nacionaliniu bei tarptautiniu mastu;

8.6.3.   Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą;

8.6.4.   Labai gerai išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais.

III SKYRIUS

DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS, VERTINIMAS, STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI IR PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS

9.        Dėstymo, studijavimo, vertinimo ir studijų programų vykdymo reikalavimai atitinka Inžinerijos studijų krypčių grupės apraše pateiktus reikalavimus.

10.      Pasiektas studijų rezultatų lygmuo – tai studento žinių ir praktinių mokėjimų apibūdinimas, siejamas su akademinės ir (ar) profesinės karjeros galimybėmis.

11.      Skiriami šie gamybos inžinerijos studijų krypties absolventų studijų pasiekimo lygmenys: slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniški reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). Slenkstinis pasiekimų lygmuo suprantamas kaip lygmuo, kurį turi pasiekti visi aukštojo mokslo kvalifikaciją įgyjantys studentai.

12.      Koleginių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

12.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

12.1.1. Gamybos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu;

12.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus mąstymas, puikus gamybos inžinerijos veiklos išmanymas;

12.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

12.1.4. Įprasti skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos greitai, sklandžiai ir tiksliai, taikomi analitiniai ir modeliavimo metodai;

12.1.5. Naujų inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Puikūs bendrieji gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė;

12.1.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje;

12.1.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius praktikas. Karjeros perspektyvos siejamos su gamybos inžinerijos studijų krypties inžinerine veikla bei vadybine atsakomybe. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo poziciją.

12.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

12.2.1. Gamybos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje;

12.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose gamybos inžinerijos studijų krypties veiklos situacijose;

12.2.3. Geba taikyti gamybos inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

12.2.4. Įprasti inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo bei valdymo veiksmai atliekami tiksliai;

12.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir gebėjimą valdyti darbotvarkę. Karjeros pradžioje bus reikalinga išorės pagalba;

12.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje;

12.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius praktikas. Karjeros perspektyvos siejamos su gamybos inžinerijos studijų krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe. Gali užimti aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.

12.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

12.3.1. Gamybos inžinerijos žinios ir praktiniai gebėjimai yra baziniai;

12.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

12.3.3. Studentas pasirengęs vykdyti įprastą gamybos inžinerijos veiklą, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

12.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

12.3.5. Yra įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms;

12.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai užimti. Įgijęs gamybos inžinerijos profesinės patirties turėtų tapti geru konkrečios srities praktiku, kur labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas bei tipines ar įprastas technologijas, tačiau nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių.

13.      Pirmosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

13.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

13.1.1. Gamybos inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu;

13.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis mąstymas, puikus literatūros ir praktinės gamybos inžinerijos veiklos išmanymas;

13.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

13.1.4. Įprasti skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai, sklandžiai ir tiksliai, sugebama parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus, problema ir jos sprendimai vertinami kritiškai;

13.1.5. Naujų žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs bendrieji gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė;

13.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina tęsti studijas magistrantūroje;

13.1.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius novatorius. Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, gamybos inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

13.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

13.2.1. Gamybos inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu;

13.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose gamybos inžinerijos studijų krypties veiklos situacijose. Turėdamas inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra;

13.2.3. Geba greitai taikyti gamybos inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

13.2.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sugeba taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus;

13.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir gerai valdo darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorės pagalbos;

13.2.6. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje;

13.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius. Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, gamybos inžinerijos studijų krypties veiklų valdymą; galima tikėtis reikšmingos vadybinės atsakomybės bei karjeros augimo į aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.

13.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

13.3.1. Turi bazinių gamybos inžinerijos žinių ir jų supratimą, praktinių gebėjimų;

13.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo, kaip jas naudoti;

13.3.3. Geba taikyti gamybos inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

13.3.4. Geba atlikti įprastus skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

13.3.5. Yra minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje;

13.3.6. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai užimti. Kai įgis atitinkamos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities inžinieriumi, kur nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo.

14.      Antrosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

14.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

14.1.1. Fundamentalus gamybos inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama programos studijų metu;

14.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis mąstymas, puikus literatūros bei gamybos inžinerinės veiklos išmanymas;

14.1.3. Absolventas geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus;

14.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla ir jos aplinka intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai;

14.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, taikomi teoriniai modeliai ir tyrimo metodai, o problema ir jos sprendimas yra vertinami kritiškai;

14.1.6. Naujų žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, absolventas turi puikius bendruosius gebėjimus ir gerai valdo darbotvarkę;

14.1.7. Šio lygmens absolventams rekomenduojama tęsti studijas doktorantūroje;

14.1.8. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius analitikas, galintis parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų kūrimą, gamybos inžinerijos bei jai artimų studijų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti labai aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

14.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

14.2.1. Fundamentinis gamybos inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje;

14.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose gamybos inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių veiklos situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus;

14.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus pritaikyti prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos;

14.2.4. Gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, spręsdamas taiko įvaldytus teorinius modelius ir tyrimo metodus;

14.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir moka valdyti darbotvarkę;

14.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje;

14.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius, galintis parodyti gerus analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą, gamybos inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę. Pasirengęs užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

14.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

14.3.1. Turi bazinį fundamentinį gamybos inžinerijos bei jai artimų studijų krypčių supratimą ir praktinių gebėjimų;

14.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta žinių ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

14.3.3. Geba taikyti gamybos inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

14.3.4. Gali atlikti gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų analizes, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

14.3.5. Turi įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje;

14.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo pozicijai užimti. Įgijęs atitinkamos profesinės patirties turėtų tapti geru konkrečios srities inžinieriumi.

________________

part_28c01e864d89469c87aeeea1501d6811_end

Inžinerijos studijų krypčių grupės aprašo

8 priedas

CHEMIJOS IR PROCESŲ INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS, STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS

1.        Chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.

2.        Aprašas taikomas šioms chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties šakoms: chemijos inžinerija, procesų inžinerija, dujų inžinerija, naftos inžinerija.

3.        Chemijos ir procesų inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti įrankius, priemones ir sistemas, skirtas cheminėms medžiagoms žmonių poreikiams tenkinti gaminti, perdirbti ir pritaikyti. Per šios studijų krypties studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sudaro pakankamą profesinės inžinieriaus veiklos pagrindą.

II SKYRIUS

BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI

4.        Sudarant naujas studijų programas, reikėtų šiame skyriuje pateiktus pagrindinius chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties programų studijų rezultatus konkretinti taip, kad studijų programa geriausiai atitiktų specifinius chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties ar jos šakos reikalavimus.

5.        Koleginės ir pirmosios pakopos universitetinės chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties studijų programos, pagal kurias rengiami inžinieriai, remiasi tomis pačiomis inžinerinei veiklai reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikia tuos pačius pagrindinius inžinerinius gebėjimus ir siekia suteikti bei tobulinti tos pačios srities kompetencijas, tačiau koleginės studijos yra labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą, o universitetinių studijų programų uždavinių specifika yra ir naujausių žinių įsisavinimas bei taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų radimas.

6.        Baigęs kolegines studijas, asmuo turi:

6.1.     Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

6.1.1.  Žinoti bendruosius chemijos ir kitų gamtos mokslų bei matematikos dėsningumus ir dėsnius, reikalingus chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti;

6.1.2.  Žinoti svarbiausias chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties sąvokas ir suprasti jų turinį;

6.1.3.  Turėti pagrindinių chemijos ir procesų inžinerijos žinių, svarbių dirbant praktiškai;

6.1.4.  Žinoti gretimų studijų krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.

6.2.     Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

6.2.1.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties problemoms išspręsti, taip pat kūrybiškai taikyti žinomus metodus;

6.2.2.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą, analizuodamas inžinerinius uždavinius ir jiems spręsti parinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą;

6.2.3.  Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus, spręsdamas chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties inžinerinius uždavinius.

6.3.     Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

6.3.1.  Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą formuluodamas ir vykdydamas projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus;

6.3.2.  Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.

6.4.     Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:

6.4.1.  Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais;

6.4.2.  Gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, apdoroti jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas;

6.4.3.  Turėti darbo su įranga, naudojama chemijos ir procesų inžinerijos studijų kryptyje, įgūdžių.

6.5.     Turėti praktinių žinių ir įgūdžių sprendžiant inžinerinius uždavinius:

6.5.1.  Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingus šiems sprendimams įgyvendinti;

6.5.2.  Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas;

6.5.3.  Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes;

6.5.4.  Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo ir gaisrinės saugos reikalavimus.

6.6.     Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

6.6.1.  Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius savarankiškai ir komandoje;

6.6.2.  Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene;

6.6.3.  Suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus;

6.6.4.  Inžinerinės veiklos lygmeniu išmanyti pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo aspektus;

6.6.5.  Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

7.        Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, asmuo turi:

7.1.     Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

7.1.1.  Žinoti ir suprasti chemijos ir kitų gamtos mokslų bei matematikos pagrindus, reikalingus chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti;

7.1.2.  Žinoti ir sistemiškai suprasti chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus ir sąvokas;

7.1.3.  Turėti nuosekliai susietų pagrindinių chemijos ir procesų inžinerijos žinių;

7.1.4.  Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti pritaikyti kitų mokslo krypčių metodus ir procesus.

7.2.     Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

7.2.1.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties problemoms suformuluoti ir išspręsti pasirinkdamas tinkamus metodus;

7.2.2.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluodamas ir analizuodamas inžinerinius uždavinius bei jiems spręsti parinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę įrangą;

7.2.3.  Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties analitinius ir modeliavimo metodus.

7.3.     Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

7.3.1.  Gebėti taikyti chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties inžinerines žinias ir supratimą kurdamas ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus;

7.3.2.  Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.

7.4.     Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

7.4.1.  Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją, naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais;

7.4.2.  Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti ir vertinti jų duomenis bei pateikti išvadas;

7.4.3.  Turėti darbo su įranga, naudojama chemijos ir procesų inžinerijos studijų kryptyje, įgūdžių.

7.5.     Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius gebėjimų:

7.5.1.  Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones bei įrangą inžineriniams sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių konstrukcijas, veikimo principus, funkcijas, turėti pradinių jų naudojimo gebėjimų;

7.5.2.  Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas;

7.5.3.  Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes;

7.5.4.  Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą bei pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.

7.6.     Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

7.6.1.  Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje;

7.6.2.  Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene;

7.6.3.  Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą;

7.6.4.  Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais;

7.6.5.  Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

8.        Baigęs antrosios studijų pakopos studijas, asmuo turi:

8.1.     Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

8.1.1.  Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti chemijos ir kitų gamtos mokslų bei matematikos pagrindus, nuodugniai žinoti bei suprasti chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties principus ir gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti;

8.1.2.  Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius inžinerijos srities pasiekimus.

8.2.     Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

8.2.1.  Gebėti spręsti netipines, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas problemas;

8.2.2.  Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines problemas, gebėti jas aiškiai formuluoti ir spręsti;

8.2.3.  Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams inžineriniams uždaviniams spręsti pritaikydamas teorinius modelius ir tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę, skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus;

8.2.4.  Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir komercinių reikalavimų svarbą;

8.2.5.  Gebėti taikyti novatoriškus metodus specifinėms problemoms spręsti ir jų sprendimams įgyvendinti.

8.3.     Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

8.3.1.  Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą spręsti nestandartines problemas, tarp jų ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos studijų kryptimis;

8.3.2.  Gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas bei metodus;

8.3.3.  Gebėti priimti inžinerinius sprendimus, susidūrus su daugialypėmis, techniškai neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdintomis problemomis.

8.4.     Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

8.4.1.  Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais;

8.4.2.  Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus, gebėti kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas;

8.4.3.  Gebėti ištirti naujų chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties inžinerinių problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.

8.5.     Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius įgūdžių:

8.5.1.  Gebėti sujungti į visumą skirtingų studijų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines problemas;

8.5.2.  Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą;

8.5.3.  Išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus;

8.5.4.  Žinoti inžinerinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių sąveiką, gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkos apsaugos aspektais.

8.6.     Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

8.6.1.   Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje, gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių studijų krypčių ir lygių atstovai, lyderiu;

8.6.2.   Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene nacionaliniu bei tarptautiniu mastu;

8.6.3.   Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą;

8.6.4.   Labai gerai išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais.

III SKYRIUS

DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS, VERTINIMAS, STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI IR PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS

9.        Dėstymo, studijavimo, vertinimo ir studijų programų vykdymo reikalavimai atitinka Inžinerijos studijų krypčių grupės apraše pateiktus reikalavimus.

10.      Pasiektas studijų rezultatų lygmuo – tai studento žinių ir praktinių mokėjimų apibūdinimas, siejamas su akademinės ir (ar) profesinės karjeros galimybėmis.

11.      Skiriami šie chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties absolventų pasiektų studijų rezultatų lygmenys: slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniški reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). Slenkstinis pasiekimų lygmuo suprantamas kaip lygmuo, kurį turi pasiekti visi aukštojo mokslo kvalifikaciją įgyjantys studentai.

12.      Koleginių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

12.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

12.1.1. Chemijos ir procesų inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu;

12.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus mąstymas, puikus chemijos ir procesų inžinerinės veiklos išmanymas;

12.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

12.1.4. Įprasti skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos greitai, sklandžiai ir tiksliai, taikomi analitiniai ir modeliavimo metodai;

12.1.5. Naujų inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Puikūs bendrieji gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė;

12.1.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje;

12.1.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius praktikas. Karjeros perspektyvos siejamos su chemijos ir procesų krypties inžinerine veikla bei vadybine atsakomybe. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo poziciją.

12.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

12.2.1. Chemijos ir procesų inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje;

12.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose chemijos ir procesų inžinerinės studijų krypties veiklos situacijose;

12.2.3. Geba taikyti chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

12.2.4. Įprasti chemijos ir procesų inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo bei valdymo veiksmai atliekami tiksliai;

12.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir gebėjimą valdyti darbotvarkę. Karjeros pradžioje bus reikalinga išorės pagalba;

12.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje;

12.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius praktikas. Karjeros perspektyvos siejamos su chemijos ir procesų krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe. Gali užimti aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.

12.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

12.3.1. Chemijos ir procesų inžinerijos žinios ir praktiniai gebėjimai baziniai;

12.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

12.3.3. Studentas pasirengęs vykdyti įprastą chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties veiklą, tačiau jam reikalinga pagalba ir kontrolė;

12.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

12.3.5. Yra įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms;

12.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai užimti. Įgijęs chemijos ir procesų inžinerijos profesinės patirties turėtų tapti geru konkrečios srities praktiku, kur labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas bei tipines ar įprastas technologijas, tačiau nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių.

13.      Pirmosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

13.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

13.1.1. Chemijos ir procesų inžinerijos žinios ir sistemiškas supratimas bei su juo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu;

13.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis mąstymas, puikus literatūros ir praktinės chemijos ir procesų inžinerinės veiklos išmanymas;

13.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

13.1.4. Įprasti skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai, sklandžiai ir tiksliai, sugebama parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus, problema ir jos sprendimai vertinami kritiškai;

13.1.5. Naujų chemijos ir procesų inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs bendrieji gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė;

13.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina studijas tęsti magistrantūroje;

13.1.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius novatorius. Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties veiklų valdymą bei reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

13.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

13.2.1. Chemijos ir procesų inžinerijos žinios ir sistemiškas supratimas bei su juo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu;

13.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose chemijos ir procesų inžinerinės studijų krypties veiklos situacijose. Turėdamas inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra;

13.2.3. Geba greitai taikyti chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

13.2.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sugeba taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus;

13.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir gerai valdo darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorės pagalbos;

13.2.6. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje;

13.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius. Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties inžinerinių veiklų valdymą; galima tikėtis reikšmingos vadybinės atsakomybės bei karjeros augimo į aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.

13.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

13.3.1. Turi bazinių chemijos ir procesų inžinerijos žinių ir supratimą, praktinių gebėjimų;

13.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo, kaip jas naudoti;

13.3.3. Geba taikyti chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

13.3.4. Geba atlikti įprastus skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

13.3.5. Yra minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje;

13.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai užimti. Įgijęs chemijos ir procesų inžinerijos profesinės patirties turėtų tapti geru konkrečios srities inžinieriumi, kur nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo.

14.      Antrosios studijų pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

14.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

14.1.1. Fundamentalus chemijos ir procesų ir jai artimų studijų krypčių supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu;

14.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis mąstymas, puikus literatūros bei chemijos ir procesų inžinerinės veiklos išmanymas;

14.1.3. Absolventas geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus;

14.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla bei jos aplinka intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai;

14.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, taikomi teoriniai modeliai ir tyrimo metodai, o problema ir jos sprendimas yra vertinami kritiškai;

14.1.6. Naujų chemijos ir procesų inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs bendrieji gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė;

14.1.7. Šio lygmens absolventams rekomenduojama tęsti studijas doktorantūroje;

14.1.8. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius analitikas, galintis parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų kūrimą, chemijos ir procesų bei jai artimų studijų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti labai aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

14.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

14.2.1. Fundamentinis chemijos ir procesų bei jai artimų studijų krypčių supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje;

14.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose chemijos ir procesų bei jai artimų studijų krypčių veiklos situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus;

14.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus pritaikyti prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos;

14.2.4. Gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, spręsdamas taiko įvaldytus teorinius modelius ir tyrimo metodus;

14.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir moka valdyti darbotvarkę;

14.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje;

14.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius, galintis parodyti gerus analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą, chemijos ir procesų bei jai artimų studijų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę. Yra pasirengęs užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

14.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

14.3.1. Absolventas turi bazinį fundamentinį chemijos ir procesų bei jai artimų studijų krypčių supratimą ir praktinių gebėjimų;

14.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta žinių ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

14.3.3. Geba taikyti chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

14.3.4. Gali atlikti gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų analizes, tačiau jam reikalinga pagalba ir kontrolė;

14.3.5. Turi įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje;

14.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo pozicijai užimti. Įgijęs chemijos ir procesų inžinerijos profesinės patirties galėtų tapti geru šios srities inžinieriumi.

______________________

part_9542f2882e08462b9988bb0d2d3f3e16_end

Inžinerijos studijų krypčių grupės aprašo

9 priedas

SAUSUMOS TRANSPORTO INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS IR STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS

1.        Sausumos transporto inžinerijos studijų krypties studijų aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami sausumos transporto inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.

2.        Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios studijų pakopos ir universitetinių antrosios studijų pakopos sausumos transporto inžinerijos studijų krypties studijų programoms.

3.        Sausumos transporto inžinerijos studijų kryptis priklauso technologijos mokslų sričiai. Studijų kryptį sudaro šios šakos: automobilių transporto inžinerija, geležinkelių transporto inžinerija, transporto technologinių sistemų inžinerija, saugaus eismo inžinerija.

4.        Sausumos transporto inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti ir efektyviai bei saugiai naudoti įrankius, priemones ir sistemas, vartojančias gamtinius išteklius ir gamtos reiškinius žmonių susisiekimo ir gabenimo sausuma poreikiams tenkinti. Joje technologijų ir inžinerijos mokslo principai taikomi planuojant, projektuojant, eksploatuojant ir valdant sausumos transporto priemones, technologinius įrenginius ir infrastruktūrą, siekiant sukurti ar patobulinti priemones ir sistemas saugiai, efektyviai, greitai, komfortiškai, ekonomiškai ir ekologiškai darniai žmonėms judėti ir kroviniams pervežti. Per sausumos transporto inžinerijos studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sudarytų pakankamą profesinės inžinieriaus veiklos pagrindą. Sausumos transporto inžinerija apima kelių transportą, geležinkelių transportą, transporto infrastruktūros statybos ir priežiūros mašinas bei įrenginius, vamzdynų transportą.

II SKYRIUS

BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI

5.        Koleginės ir pirmosios pakopos universitetinės sausumos transporto inžinerijos studijų krypties studijų programos turi remtis tomis pačiomis inžinerinei veiklai reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikti tuos pačius pagrindinius inžinerinius gebėjimus ir siekti suteikti bei tobulinti tos pačios srities kompetencijas, tačiau koleginės studijos turi būti nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą, o universitetinių studijų programų uždavinių specifika turi būti naujausių žinių įsisavinimas bei taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų radimas.

6.        Baigęs kolegines studijas, asmuo turi:

6.1.     Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

6.1.1.  Žinoti bendruosius gamtos mokslų fizikinius ir cheminius procesus bei reiškinius, kuriais remiantis aiškinami gamtinės ir technologinės aplinkos vyksmai, taip pat matematikos dėsningumus ir dėsnius, reikalingus sausumos transporto inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti;

6.1.2.  Žinoti svarbiausias sausumos transporto inžinerijos studijų krypties sąvokas ir suprasti jų turinį;

6.1.3.  Turėti pagrindinių sausumos transporto inžinerijos žinių apie mašinų konstrukcijas, jų veikimo ir eksploatavimo principus, konstrukcines ir eksploatacines medžiagas, svarbių dirbant praktiškai;

6.1.4.  Žinoti gretimų studijų krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.

6.2.     Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

6.2.1.  Gebėti taikyti savo dalykines žinias ir supratimą sausumos transporto inžinerijos studijų krypties problemoms išspręsti, kūrybiškai taikydamas žinomus metodus;

6.2.2.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą, analizuodamas inžinerinius uždavinius, ir jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę, laboratorinę bei gamybinę įrangą;

6.2.3.  Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus, spręsdamas sausumos transporto inžinerijos studijų krypties kokybinius ir kiekybinius inžinerinius uždavinius.

6.3.     Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų sausumos transporto inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

6.3.1.  Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą, vykdydamas, organizuodamas bei kontroliuodamas vidaus degimo variklių, mechaninių, hidraulinių ir pneumatinių sistemų, transporto mašinų technologinius procesus pagal apibrėžtus reikalavimus;

6.3.2.  Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti projektuodamas technologinius procesus.

6.4.     Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:

6.4.1.  Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją, naudodamasis informacinėmis technologijomis, duomenų bazėmis, programine įranga ir kitais moksliniais bei inžineriniais informacijos šaltiniais;

6.4.2.  Gebėti atlikti sausumos transporto inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus bandymus, praktinius ir laboratorinius darbus, apdoroti jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas;

6.4.3.  Turėti darbo su technologine įranga, naudojama sausumos transporto inžinerijos studijų kryptyje, įgūdžių.

6.5.     Turėti praktinių žinių ir įgūdžių spręsti inžinerinius uždavinius:

6.5.1.  Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei technologinę įrangą, reikalingą projektuoti, organizuoti, vykdyti ir kontroliuoti transporto priemonių variklių, valdymo sistemų valdymo bei reguliavimo įrenginių diagnostikos ir priežiūros technologinį procesą;

6.5.2.  Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias, spręsdamas inžinerines transporto priemonių saugaus eksploatavimo problemas;

6.5.3.  Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos, ekonomines ir komercines aplinkybes;

6.5.4.  Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo ir gaisrinės saugos reikalavimus.

6.6.     Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

6.6.1.  Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius pavieniui ir daugiaprofilinėje grupėje (komandoje);

6.6.2.  Mokėti bendrauti taisyklinga lietuvių kalba ir bent viena iš užsienio kalbų su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene;

6.6.3.  Suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus;

6.6.4.  Inžinerinės veiklos lygmeniu išmanyti pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo aspektus, atsiskleidžiančius per organizacinius įgūdžius, mokėjimą planuoti ir įgyvendinti produktyvius bei veiksmingus darbo metodus;

6.6.5.  Suvokti individualaus profesinio tobulėjimo, mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

7.        Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, asmuo turi:

7.1.     Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

7.1.1.  Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos, mechanikos pagrindus, reikalingus sausumos transporto inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti;

7.1.2.  Žinoti ir sistemiškai suprasti sausumos transporto inžinerijos studijų krypties esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus ir sąvokas;

7.1.3.  Turėti nuosekliai susietų pagrindinių sausumos transporto inžinerijos žinių;

7.1.4.  Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti pritaikyti kitų mokslo krypčių metodus ir procesus.

7.2.     Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

7.2.1.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą transporto priemonių parinkimo, tobulinimo, pritaikymo specifiniams poreikiams, jų patikimumo ir saugumo didinimo bei kitoms sausumos transporto inžinerijos studijų krypties problemoms suformuluoti ir išspręsti, pasirinkdamas tinkamus metodus;

7.2.2.  Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą, formuluodamas ir analizuodamas inžinerinius uždavinius, ir jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą;

7.2.3.  Gebėti parinkti ir taikyti analitinius ir modeliavimo metodus, tinkamus sausumos transporto inžinerijos studijų kryptyje.

7.3.     Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų sausumos transporto inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

7.3.1.  Gebėti taikyti sausumos transporto inžinerijos studijų krypties inžinerines žinias ir supratimą apie vidaus degimo variklių konstrukcinius, teorinius principus, transporto priemonių mechanines, elektrines, hidraulines bei pneumatines darbo ir valdymo sistemas, jų struktūrą, veikimą, tinkamumą, projektavimo principus, dinamiką, kurdamas ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus;

7.3.2.  Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.

7.4.     Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

7.4.1.  Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją, naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais;

7.4.2.  Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti ir vertinti jų duomenis bei pateikti išvadas;

7.4.3.  Turėti darbo su mechaninių judesių, jėgų, virpesių, skysčių ir dujų srauto parametrų matavimo įranga, naudojama sausumos transporto inžinerijos studijų kryptyje, įgūdžių.

7.5.     Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius gebėjimų:

7.5.1.  Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones ir įrangą inžineriniams transporto priemonių ir technologinės įrangos tobulinimo, pritaikymo specifinėms funkcijoms ar darbo sąlygoms, saugumo didinimo ir kitiems sprendimams įgyvendinti, žinoti transporto priemonių ir inžinerinių įrenginių konstrukcijas, išmanyti veikimo principus, funkcijas, turėti pradinių jų naudojimo gebėjimų;

7.5.2.  Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias, spręsdamas inžinerines problemas;

7.5.3.  Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes;

7.5.4.  Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą bei pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.

7.6.     Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

7.6.1.  Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje;

7.6.2.  Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene;

7.6.3.  Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą;

7.6.4.  Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais;

7.6.5.  Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

8.        Baigęs antrosios studijų pakopos studijas, asmuo turi:

8.1.     Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

8.1.1.  Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų, matematikos ir mechanikos pagrindus, nuodugniai žinoti ir suprasti sausumos transporto inžinerijos studijų krypties mašinų, įrenginių ir sistemų principus ir gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti;

8.1.2.  Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius sausumos transporto inžinerijos srities pasiekimus.

8.2.     Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

8.2.1.  Gebėti spręsti netipines, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas transporto priemonių ir technologinių įrenginių bei sistemų tobulinimo, tyrimo, projektavimo problemas;

8.2.2.  Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines problemas, gebėti jas aiškiai formuluoti ir spręsti;

8.2.3.  Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą, praktiškai spręsdamas inžinerinius uždavinius taikyti teorinius modelius bei tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę, skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus;

8.2.4.  Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir komercinių reikalavimų svarbą;

8.2.5.  Gebėti taikyti novatoriškus metodus specifinėms problemoms spręsti ir jų sprendimams įgyvendinti.

8.3.     Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų sausumos transporto inžinerijos studijų krypties projektavimo darbams atlikti:

8.3.1.  Gebėti taikyti savo įgytas transporto priemonių ir technologinių sistemų kūrimo, eksploatavimo, projektavimo, tyrimo žinias ir supratimą, spręsdamas nestandartines problemas, tarp jų ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos studijų kryptimis;

8.3.2.  Gebėti inovatyviai taikyti ir plėtoti naujas, originalias inžinerines idėjas ir metodus;

8.3.3.  Gebėti priimti inžinerinius sprendimus, susidūręs su daugialypėmis, techniškai neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdintomis problemomis.

8.4.     Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

8.4.1.  Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis, naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais;

8.4.2.  Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius transporto priemonių, sistemų bei technologinių procesų tyrimus, gebėti kritiškai įvertinti jų duomenis bei pateikti kvalifikuotas išvadas;

8.4.3.  Gebėti suprasti ir įvertinti naujų sausumos transporto inžinerijos studijų krypties inžinerinių problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.

8.5.     Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius įgūdžių:

8.5.1.  Gebėti sujungti į visumą skirtingų studijų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines problemas;

8.5.2.  Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti tinkamus inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą;

8.5.3.  Išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus;

8.5.4.  Žinoti inžinerinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių sąveiką, gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkos apsaugos aspektais.

8.6.     Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

8.6.1.   Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje, gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių studijų krypčių ir lygių atstovai, lyderiu;

8.6.2.  Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene nacionaliniu bei tarptautiniu mastu;

8.6.3.   Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą;

8.6.4.   Labai gerai išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais.

III SKYRIUS

DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS,VERTINIMAS, STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI IR PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS

9.         Dėstymo, studijavimo, vertinimo ir studijų programų vykdymo reikalavimai atitinka Inžinerijos studijų krypčių grupės apraše pateiktus reikalavimus.

10.      Skiriami šie inžinerijos studijų krypties absolventų studijų pasiekimo lygmenys: slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniški reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). Slenkstinis pasiekimų lygmuo suprantamas kaip lygmuo, kurį turi pasiekti visi aukštojo mokslo kvalifikaciją įgyjantys studentai.

11.      Koleginių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

11.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

11.1.1. Sausumos transporto inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu;

11.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus mąstymas, puikus atitinkamos inžinerinės veiklos išmanymas;

11.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

11.1.4. Įprasti skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos greitai, sklandžiai ir tiksliai, taikomi analitiniai ir modeliavimo metodai;

11.1.5. Naujų inžinerijos žinių absolventas įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę;

11.1.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje;

11.1.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius praktikas. Karjeros perspektyvos siejamos su sausumos transporto inžinerijos studijų krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.

11.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

11.2.1. Sausumos transporto inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu;

11.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose sausumos transporto inžinerijos studijų krypties veiklos situacijose;

11.2.3. Geba taikyti sausumos transporto inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

11.2.4. Įprasti inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo ir valdymo veiksmai atliekami tiksliai;

11.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir gebėjimą valdyti darbotvarkę. Karjeros pradžioje bus reikalinga išorės pagalba;

11.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje;

11.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius praktikas. Karjeros perspektyvos siejamos su sausumos transporto inžinerijos studijų krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.

11.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

11.3.1. Sausumos transporto inžinerijos žinios ir praktiniai gebėjimai yra baziniai;

11.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

11.3.3. Studentas pasirengęs vykdyti įprastą sausumos transporto inžinerijos studijų krypties veiklą, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

11.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

11.3.5. Yra įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms;

11.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai užimti. Įgijęs atitinkamos profesinės patirties galėtų tapti geru konkrečios srities praktiku, kur svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas ir tipines ar įprastas technologijas.

12.      Pirmosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

12.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

12.1.1. Sausumos transporto inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu;

12.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis mąstymas, puikus literatūros bei praktinės sausumos transporto inžinerijos studijų krypties inžinerinės veiklos išmanymas;

12.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos;

12.1.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus absolventas atlieka greitai, sklandžiai ir tiksliai, sugeba parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus, problemą ir jos sprendimus vertina kritiškai;

12.1.5. Naujų inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę;

12.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina tęsti studijas magistrantūroje;

12.1.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius novatorius. Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, sausumos transporto studijų krypties inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.

12.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

12.2.1. Sausumos transporto inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu;

12.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose sausumos transporto inžinerijos studijų krypties veiklos situacijose. Turėdamas inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra;

12.2.3. Geba greitai taikyti sausumos transporto inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

12.2.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sugeba taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus;

12.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorės pagalbos;

12.2.6. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje;

12.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius. Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, sausumos transporto inžinerijos studijų krypties inžinerinių veiklų valdymą.

12.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

12.3.1. Turi bazinių sausumos transporto inžinerijos žinių ir jų supratimą, praktinių gebėjimų;

12.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

12.3.3. Geba taikyti sausumos transporto inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

12.3.4. Geba atlikti įprastus skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

12.3.5. Yra minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje;

12.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai užimti. Įgijęs atitinkamos profesinės patirties galėtų tapti geru konkrečios srities, kur nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo, inžinieriumi.

13.      Antrosios studijų pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

13.1.   Puikus pasiekimų lygmuo:

13.1.1. Fundamentalus studijuojamos ir jai artimų studijų krypčių supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu;

13.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis mąstymas, puikus literatūros bei atitinkamos inžinerinės veiklos išmanymas;

13.1.3. Absolventas geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus;

13.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla ir jos aplinka intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai;

13.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, taikomi teoriniai modeliai ir tyrimo metodai, o problema ir jos sprendimas yra vertinami kritiškai;

13.1.6. Naujų inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę;

13.1.7. Šio lygmens absolventams rekomenduojama tęsti studijas doktorantūroje;

13.1.8. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti puikus inžinierius analitikas, galintis parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų kūrimą, sausumos transporto inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.

13.2.   Tipinis pasiekimų lygmuo:

13.2.1. Fundamentinis sausumos transporto inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu;

13.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti naujose sausumos transporto inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių veiklos situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus;

13.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus pritaikyti prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos;

13.2.4. Gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, spręsdamas taiko įvaldytus teorinius modelius bei tyrimo metodus;

13.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus, moka valdyti darbotvarkę;

13.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje;

13.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas turėtų būti geras inžinierius, galintis parodyti gerus analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą, sausumos transporto inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių inžinerinių veiklų valdymą bei reikšmingą vadybinę atsakomybę.

13.3.   Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

13.3.1. Absolventas turi bazinį fundamentinį sausumos transporto inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių supratimą ir praktinių gebėjimų;

13.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta žinių ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti;

13.3.3. Geba taikyti sausumos transporto inžinerijos problemų sprendimo metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą;

13.3.4. Gali atlikti gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų analizes, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė;

13.3.5. Turi įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje;

13.3.6. Šio lygmens absolventas turėtų tikti aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo pozicijai užimti. Įgijęs atitinkamos profesinės patirties galėtų tapti geru sausumos transporto inžinerijos srities inžinieriumi.

______________________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-29, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-15, i. k. 2018-00534

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-964 „Dėl Inžinerijos studijų krypčių grupės aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

part_a1ab1b890c684d85b5bad08350f1f3c3_end