Suvestinė redakcija nuo 2021-01-06 iki 2022-02-25
Įsakymas paskelbtas: TAR 2020-03-25, i. k. 2020-06030
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ IR KITŲ PROFESINIO MOKYMO TEIKĖJŲ, VYKDANČIŲ FORMALŲJĮ PROFESINĮ MOKYMĄ, VEIKLOS IŠORINIO vertinimo tvarkos APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. kovo 25 d. Nr. V-442
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 22 straipsnio 7 dalimi:
1. T v i r t i n u Profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą, veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Į g a l i o j u Nacionalinę švietimo agentūrą vykdyti Profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą, veiklos išorinio vertinimo tvarkos apraše įgaliotai institucijai numatytas funkcijas.
3. P a v e d u Nacionalinei švietimo agentūrai apskaičiuoti ir per du mėnesius nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos Švietimo valdymo informacinėje sistemoje paskelbti profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą, veiklos išorinio vertinimo rodiklius.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto
ministro 2020 m. kovo 25 d.
įsakymu Nr. V-442
PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ IR KITŲ PROFESINIO MOKYMO TEIKĖJŲ, VYKDANČIŲ FORMALŲJĮ PROFESINĮ MOKYMĄ, VEIKLOS IŠORINIO vertinimo tvarkos aprašas
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą, veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą (toliau – Teikėjas), veiklos išorinio vertinimo sampratą, veiklos išorinio vertinimo organizavimą, veiklos išorinio vertinimo rodiklių apskaičiavimą ir jų skaitinių verčių vertinimą, išorinio vertinimo ekspertų grupės sudarymą ir jos veiklą, Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitos rengimą, derinimą ir skelbimą, pakartotinį Teikėjo veiklos išorinį vertinimą.
2. Teikėjo veiklos išorinis vertinimas yra viena iš profesinio mokymo kokybės užtikrinimo priemonių.
3. Teikėjo veiklos išorinį vertinimą organizuoja ir atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija (toliau – įgaliota institucija).
II SKYRIUS
TEIKĖJO VEIKLOS IŠORinio VERTINIMO SAMPRATA
5. Teikėjo veiklos išorinis vertinimas remiasi veiklos išorinio vertinimo rodiklių, nustatytų Aprašo 9 punkte, Teikėjo atliktos savianalizės ir profesinio mokymo stebėsenos duomenimis, informacija apie Teikėjo veiklos išorinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimą (jei per pastaruosius 5 metus Teikėjui buvo pateikta Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaita su rekomendacijomis dėl veiklos tobulinimo). Teikėjo veiklos išoriniam vertinimui gali būti naudojami ir patikrinimų, atliktų vadovaujantis Švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1766 „Dėl Švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų taisyklių patvirtinimo“, rezultatai.
6. Teikėjo veiklos išorinio vertinimo uždaviniai:
6.1. skatinti Teikėjo veiklos kokybės ir daromos pažangos įsivertinimą, Teikėjo bendruomenės susitarimus dėl veiklos kokybės sampratos, kokybės įsivertinimo ir kokybės gerinimo;
7. Teikėjo veiklos išorinio vertinimo principai:
7.1. kontekstualumo – atsižvelgiama į Teikėjo misijos, vizijos, strategijos bei veiklos sąlygų ypatumus;
7.3. suinteresuotų šalių dalyvavimo – į vertinimą įtraukiami profesinio mokymo sistemos suinteresuotų šalių atstovai (mokiniai, mokytojai ir kiti darbuotojai, socialiniai partneriai, atitinkamų sektorinių profesinių komitetų nariai);
7.4. nešališkumo – Teikėjo veiklos išorinis vertinimas atliekamas nepriklausomai, neatstovaujant jokios institucijos, įstaigos, įmonės ar organizacijos interesų;
7.5. vidinio ir išorinio veiklos kokybės užtikrinimo vienovės – vidinė Teikėjo veiklos kokybės užtikrinimo sistema ir Teikėjo veiklos išorinis vertinimas grindžiami tarpusavyje derančiais principais bei viešai skelbiamais kriterijais ir rodikliais;
III SKYRIUS
TEIKĖJO VEIKLOS IŠORINIO VERTINIMO ORGANIZAVIMAS
8. Įgaliota institucija nuolat stebi, analizuoja ir vertina Švietimo valdymo informacinėje sistemoje skelbiamus ir kasmet atnaujinamus Teikėjo lygmens veiklos išorinio vertinimo rodiklius, numatytus Aprašo 9 punkte, ir Aprašo 11 ir 12 punktuose nustatytais atvejais organizuoja išorinio vertinimo ekspertų grupės vizitą pas Teikėją, kurio metu identifikuojami ir nagrinėjami veiksniai, kurie trukdo pasiekti Teikėjui geresnių veiklos rezultatų.
9. Veiklos išorinio vertinimo rodikliai, kurių apskaičiavimas ir reikšmių vertinimas pateikiamas Aprašo IV skyriuje:
9.1. užpildytų valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų dalis (taikomas tik Teikėjams, vykdantiems priėmimą į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas);
9.4. įvertintų mokinių dalis, kurių asmens įgytų kompetencijų teorinės ir praktinės dalies įvertinimai yra „gerai“ (8 balai) arba „labai gerai“ (9 balai), arba „puikiai“ (10 balų);
10. Jei Teikėjo visų Aprašo 9.2–9.5 papunkčiuose įvardytų veiklos išorinio vertinimo rodiklių ir Teikėjo, vykdančio priėmimą į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas, 9.1 papunktyje įvardinto veiklos išorinio vertinimo rodiklio skaitinės vertės siekia Aprašo IV skyriuje nustatytas rodiklių ribines (minimalias ar maksimalias) skaitines vertes, laikoma, kad Teikėjo veiklos kokybė atitinka keliamus reikalavimus. Šiuo atveju profesinio mokymo įstaigos veiklos išorinis vertinimas, organizuojant išorinio vertinimo ekspertų grupės vizitą, vadovaujantis Aprašo V skyriaus nuostatomis, yra atliekamas vieną kartą per 5 metus, kitų profesinio mokymo teikėjų – nėra vykdomas.
11. Jei Teikėjo 3 iš Aprašo 9.2–9.5 papunkčiuose įvardytų veiklos išorinio vertinimo rodiklių ir Teikėjo, vykdančio priėmimą į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas, Aprašo 9.1 papunktyje įvardyto veiklos išorinio vertinimo rodiklio skaitinės vertės siekia Aprašo IV skyriuje nustatytas ribines (minimalias ar maksimalias) skaitines vertes, laikoma, kad Teikėjo iniciatyva jam gali būti teikiama metodinė pagalba. Įgaliota institucija Teikėjui gali teikti metodinę pagalbą dėl Teikėjo veiklos kokybės gerinimo, profesinio mokymo programų ir jų įgyvendinimo. Kitais Teikėjo veiklos klausimais Teikėjui pagalbą gali teikti įgaliotos institucijos konsultantai, kitų Teikėjų darbuotojai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbuotojai. Jei Teikėjo veiklos išorinio vertinimo rodiklių reikšmės, kurios nesiekia Aprašo IV skyriuje nustatytų ribinių (minimalių ar maksimalių) skaitinių verčių, jų nepasiekia per 2 metus nuo tokių skaitinių verčių paskelbimo viešai, įgaliota institucija organizuoja išorinio vertinimo ekspertų grupės vizitą pas Teikėją, vadovaudamasi Aprašo V skyriaus nuostatomis.
12. Jei Teikėjo 3 iš Aprašo 9.2–9.5 papunkčiuose įvardytų veiklos išorinio vertinimo rodiklių skaitinės vertės nesiekia nustatytų ribinių (minimalių ar maksimalių) skaitinių verčių, įgaliota institucija ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šių rodiklių paskelbimo Švietimo valdymo informacinėje sistemoje organizuoja išorinio vertinimo ekspertų grupės vizitą pas Teikėją, vadovaudamasi Aprašo V skyriaus nuostatomis.
13. Siekdami tobulinti Teikėjo veiklos kokybę Teikėjo veiklos išorinį vertinimą nepriklausomai nuo Aprašo 9.2–9.5 papunkčiuose įvardytų veiklos išorinio vertinimo rodiklių skaitinių verčių gali inicijuoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Teikėjas ir (arba) jo savininkas, savininko (dalininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) raštu kreipdamiesi į įgaliotą instituciją.
14. Išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito pas Teikėją metu jo veikla vertinama šiose srityse:
16. Vertinant Teikėjo veiklą turi būti įvertinama kiekviena vertinamoji sritis vienu iš penkių įvertinimų:
16.1. puikiai – 5 balai – sritis yra išskirtinai gera nacionaliniame kontekste, veikla atitinka gerąją praktiką, kuri gali būti skleidžiama regioniniu ar nacionaliniu lygiu;
16.2 labai gerai – 4 balai – sritis yra labai gera nacionaliniame kontekste, veikla atitinka nusistovėjusią praktiką, be jokių trūkumų;
16.4. patenkinamai – 2 balai – sritis tenkina minimalius reikalavimus, yra trūkumų, kuriuos būtina pašalinti;
17. Įgaliota institucija, organizuodama Teikėjo veiklos išorinį vertinimą, vykdo šias funkcijas:
17.1. rengia ir atnaujina metodines rekomendacijas Teikėjams dėl pasirengimo veiklos išoriniam vertinimui;
17.2. pagal poreikį konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą Teikėjams dėl Teikėjo veiklos kokybės gerinimo, formaliojo profesinio mokymo programų ir jų įgyvendinimo, organizuoja Teikėjams skirtus mokymus;
17.3. vykdo išorinio vertinimo ekspertų atranką ir jų mokymus, organizuoja periodiškai kas 3 metai išorinio vertinimo ekspertų veiklos įsivertinimą, apibendrina išorinio vertinimo eksperto veiklos rezultatus, vertina juos bei profesinį tobulėjimą ir teikia rekomendacijas veiklai tobulinti;
17.4. suderinusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sudaro išorinio vertinimo ekspertų grupių dydžius, vizitų pas Teikėjus tvarkaraščius ir trukmes;
17.5. atsižvelgdama į Teikėjų dydį, įgyvendinamų formaliojo profesinio mokymo programų skaičių, į Aprašo 9.2–9.5 papunkčiuose įvardytų veiklos išorinio vertinimo rodiklių skaitines vertes ir numatomų vertinti sričių apimtis nustato specialius reikalavimus konkrečių Teikėjų išorinio vertinimo ekspertų grupėms, formuoja išorinio vertinimo ekspertų grupes, instruktuoja ekspertų grupes vertinimo veiklai vykdyti, organizuoja, koordinuoja ir vertina jų darbą;
18. Asmuo, pageidaujantis tapti išorinio vertinimo ekspertu, turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, ir atitikti Aprašo 19 punkte nustatytus reikalavimus.
19. Reikalavimai išorinio vertinimo ekspertui:
19.2. turėti ne mažesnę kaip 5 metų pedagoginio ar (ir) vadybinio darbo patirtį profesinio mokymo įstaigoje ar mokslo ir studijų institucijoje arba ne mažesnę kaip 5 metų profesinę patirtį atitinkamo ūkio sektoriaus įmonėje (organizacijoje) ar vertimosi atitinkama profesine praktika;
19.3. išmanyti profesinį mokymą ir Teikėjų veiklos išorinį vertinimą reglamentuojančius teisės aktus;
19.4. mokėti apibendrinti, sisteminti, analizuoti informaciją, rengti išvadas ir sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu;
19.7. gebėti priimti objektyvius sprendimus, išlaikant pusiausvyrą tarp emocionalumo ir racionalumo;
20. Išorinio vertinimo ekspertai yra įgaliotos institucijos darbuotojai arba kiti ekspertai, atrenkami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Išorinio vertinimo ekspertai įgaliotai institucijai turi pateikti užpildytą nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atitikties ir nešališkumo deklaraciją, kurios forma pateikiama Aprašo 2 priede.
21. Atlikdami Teikėjo veiklos išorinį vertinimą išorinio vertinimo ekspertai savo veikloje vadovaujasi šiais etikos principais:
21.1. objektyvumo – išorinio vertinimo ekspertas formuluodamas išvadas ir priimdamas sprendimus, remiasi duomenimis, informacija ir bendru išorinio vertinimo ekspertų grupės susitarimu, Aprašo 17.1 papunktyje įvardytomis rekomendacijomis;
21.2. pagarbos veiklos išoriniame vertinime dalyvaujantiems asmenis – Teikėjo veiklos išorinio vertinimo metu išorinio vertinimo ekspertas elgiasi profesionaliai, mandagiai, nepiktnaudžiauja savo padėtimi, nenaudoja finansinio, psichologinio ar kitokio spaudimo. Teikėjo veiklos išoriniame vertinime dalyvaujančius asmenis išorinio vertinimo ekspertas priima kaip gebančius atsakyti už savo veiklą, todėl įvardydamas Teikėjo veiklos stiprybes ir trūkumus vengia patarimų, nurodančių, eksperto nuomone, geriausius problemų sprendimo būdus;
21.3. konfidencialumo – visa su Teikėjo veiklos išoriniu vertinimu susijusi informacija (posėdžiuose nagrinėjami klausimai bei Teikėjo veiklos išorinio vertinimo dalyvių išsakomos nuomonės, Teikėjo savianalizės ataskaita bei papildomi Teikėjo veiklos išoriniam vertinimui pateikti dokumentai) yra naudojama tik Teikėjo veiklos išorinio vertinimo tikslams ir negali būti atskleidžiama;
21.4. bendradarbiavimo – dirbdamas grupėje išorinio vertinimo ekspertas siekia bendrų tikslų su kitais išorinio vertinimo ekspertų grupės nariais, laiku atlieka jam priskirtas užduotis. Bendraudamas su Teikėju išorinio vertinimo ekspertas stengiasi jam pagelbėti, kelti kokybės kultūrą ir siekia abipusio supratimo.
22. Išorinio vertinimo ekspertai, nesilaikantys etikos principų, savo veikla ar neveikimu diskredituojantys Teikėjo veiklos išorinį vertinimą ir (arba) įgaliotą instituciją, įgaliotos institucijos sprendimu nušalinami nuo Teikėjo veiklos išorinio vertinimo, su jais nutraukiama sudaryta paslaugų sutartis joje numatyta tvarka.
IV SKYRIUS
VEIKLOS IŠORINIO VERTINIMO RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS IR JŲ SKAITINIŲ VERČIŲ VERTINIMAS
23. Užpildytų valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų dalies rodiklis (toliau –VFVR):
23.1. apskaičiuojamas pagal formulę:
,
čia PMS yra atitinkamais metais Teikėjo priimtų į I kursą mokinių skaičius, o VFV yra atitinkamais metais švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas Teikėjui skiriamų galutinis valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičius. Skaičiavimo lygmuo – Teikėjo. Duomenų šaltinis PMS reikšmei nustatyti – Mokinių registras, o duomenų šaltinis VFV reikšmei nustatyti – švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamas Asmenų, išskyrus asmenis, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ar Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, pageidaujančių įgyti kvalifikaciją, priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas atitinkamų metų planas;
24. Pameistrystės forma besimokančių mokinių dalies rodiklis (toliau – PAMR):
24.1. apskaičiuojamas pagal formulę:
,
čia PM yra atitinkamais metais mokymosi sutartį ir pameistrystės darbo sutartį ne trumpiau kaip 1 moduliui ar 2 mėnesiams sudariusių mokinių skaičius, o PMM yra atitinkamais metais kvalifikaciją įgijusių mokinių skaičius. Skaičiavimo lygmuo – Teikėjo. Duomenų šaltinis PM ir PMM reikšmėms nustatyti – Mokinių registras;
25. Nebaigusių formaliojo profesinio mokymo programos asmenų dalies rodiklis (toliau – NPAR):
25.1. apskaičiuojamas pagal formulę:
,
čia IM yra atitinkamais metais į formaliojo profesinio mokymo programą priimtų mokinių skaičius, o PK yra atitinkamais metais asmenų, po formaliojo profesinio mokymo programos įgyvendinimo laiko įgijusių kvalifikaciją, skaičius. Skaičiavimo lygmuo – Teikėjo. Duomenų šaltinis IM ir PK reikšmėms nustatyti – Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registras;
26. Įvertintų mokinių, kurių asmens įgytų kompetencijų teorinės ir praktinės dalies įvertinimai yra „gerai“ (8 balai) arba „labai gerai“ (9 balai), arba „puikiai“ (10 balų) dalies rodiklis (toliau – KVER):
26.1. apskaičiuojamas pagal formulę:
,
čia LG yra asmenų, atitinkamais metais baigusių formaliojo profesinio mokymo programas, kurių asmens įgytų kompetencijų teorinės ir praktinės dalies įvertinimai yra „gerai“ (8 balai) arba „labai gerai“(9 balai), arba „puikiai“ (10 balų), skaičius, o KV yra asmenų, atitinkamais metais įgijusių kvalifikaciją baigus formaliojo profesinio mokymo programą skaičius. Skaičiavimo lygmuo – Teikėjo. Duomenų šaltinis LG ir KV reikšmėms nustatyti – Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registras;
27. Absolventų, dirbusių šeštą mėnesį po formaliojo profesinio mokymo programos, baigimo dalies rodiklis (toliau – ABIR):
27.1. apskaičiuojamas pagal formulę:
,
čia AK yra asmenų, įgijusių kvalifikaciją atitinkamais metais ir 6-tą mėnesį po baigimo dirbusių (skaičiuojami asmenys, dirbantys samdomą darbą ir savarankiškai), skaičius, o KV yra asmenų, atitinkamais metais įgijusių kvalifikaciją baigus formaliojo profesinio mokymo programą skaičius. Skaičiavimo lygmuo – Teikėjo. Duomenų šaltiniai AK reikšmei nustatyti – Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registras ir Mokesčių mokėtojų registras, o duomenų šaltinis KV reikšmei nustatyti – Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registras;
V SKYRIUS
IŠORINIO VERTINIMO EKSPERTŲ GRUPĖS SUDARYMAS IR JOS VEIKLA
30. Teikėjas įgaliotai institucijai likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito pas Teikėją dienos pateikia elektronine forma (elektroniniu paštu arba kompiuterinėje laikmenoje) įgaliotos institucijos adresu paskutinių 3 metų Teikėjo veiklos savianalizės ataskaitą, parengtą atsižvelgiant į Teikėjo pasirinktą vidinę profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemą ir įgaliotos institucijos rekomendacijas Teikėjams dėl pasirengimo veiklos išoriniam vertinimui. Jei per pastaruosius 5 metus Teikėjui buvo pateikta Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaita su rekomendacijomis dėl veiklos tobulinimo, Teikėjas įgaliotai institucijai taip pat turi pateikti informaciją apie Teikėjo veiklos išorinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimą.
31. Įgaliota institucija patvirtina išorinio vertinimo ekspertų grupės sudėtį Teikėjo veiklos išoriniam vertinimui atlikti, paskiria išorinio vertinimo ekspertų grupės vadovą, kuris pirmininkauja išorinio vertinimo ekspertų grupės posėdžiams, numato išorinio vertinimo ekspertų grupės narių funkcijas, atsako už visos išorinio vertinimo ekspertų grupės darbo rezultatus. Jei yra vykdomas profesinio mokymo teikėjo, vykdančio formalųjį profesinį mokymą (išskyrus atvejį, jei profesinio mokymo teikėjas yra profesinio mokymo įstaiga), veiklos išorinis vertinimas, į išorinio vertinimo ekspertų grupę yra įtraukiamas ne mažiau kaip 1 sektorinio profesinio komiteto deleguotas narys. Į išorinio vertinimo ekspertų grupę įtraukiamam sektorinio profesinio komiteto nariui netaikomi Aprašo 19 punkte nustatyti reikalavimai išorinio vertinimo ekspertui.
32. Įgaliota institucija Teikėjo elektroniniu paštu likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito pas Teikėją dienos informuoja Teikėją apie išorinio vertinimo ekspertų grupės sudėtį. Teikėjas per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie numatomą išorinio vertinimo ekspertų grupės sudėtį gavimo dienos gali argumentuotai siūlyti pakeisti išorinio vertinimo ekspertų grupės narį (narius). Įgaliota institucija gautas pastabas svarsto ir apie priimtą sprendimą informuoja Teikėją. Jeigu Teikėjas per 5 darbo dienas nepateikė pasiūlymo dėl išorinio vertinimo ekspertų grupės sudėties keitimo, laikoma, kad Teikėjas išorinio vertinimo ekspertų grupės sudėčiai pritarė.
33. Aprašo 22 punkte nustatytu atveju išorinio vertinimo ekspertų grupės ekspertą nušalinus nuo Teikėjo veiklos išorinio vertinimo į jo vietą įgaliota institucija Aprašo nustatyta tvarka paskiria kitą išorinio vertinimo ekspertą.
34. Įgaliota institucija išorinio vertinimo ekspertų grupei likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito pas Teikėją dienos pateikia profesinio mokymo stebėsenos duomenis, Aprašo 30 punkte įvardytą iš Teikėjo gautą informaciją ir dokumentus.
35. Išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito pas Teikėją trukmė 1–3 darbo dienos. Išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito trukmę darbo dienomis nustato įgaliota institucija Aprašo 17.5 papunktyje nustatyta tvarka, suderinusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsižvelgdama į Teikėjo dydį (mokytojų ir besimokančių asmenų, įgyvendinamų formaliojo profesinio mokymo programų skaičių ir kt.) ir vertinimo apimtis (formaliojo profesinio mokymo programų, kurių įgyvendinimas vertinamas, skaičių ir kt.). Vizitas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja nemažiau kaip 2/3 išorinio vertinimo ekspertų grupės narių.
36. Išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito metu organizuojami susitikimai su Teikėjo administracija, Teikėjo veiklos savianalizės darbo grupės nariais, mokytojais, mokiniais, absolventais ir socialiniais partneriais. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir (ar) karantiną, vizitas, šie susitikimai ir (ar) kitos išorinio vertinimo veiklos gali būti vykdomos nuotoliniu būdu. Įgaliotos institucijos vadovas, įvertinęs galimybes užtikrinti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, priima sprendimą dėl išorinio vertinimo vykdymo nuotoliniu būdu ir apie tai informuoja Teikėją. Išorinio vertinimo ekspertai, išorinį vertinimą vykdydami tiesioginiu ar nuotoliniu būdu, turi įvertinti Teikėjo veiklą Aprašo 14 punkte nurodytose srityse, vadovaujantis Aprašo 1 priede nurodytais vertinimo sričių kriterijais, rodikliais pagal Aprašo 16 punkte nustatytą įvertinimo skalę. Išorinio vertinimo ekspertų grupės sprendimu vizito pas Teikėją metu gali būti stebimos mokymo veiklos (užsiėmimai).
Punkto pakeitimai:
Nr. V-14, 2021-01-05, paskelbta TAR 2021-01-05, i. k. 2021-00136
37. Teikėjas išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito ar nuotolinio vertinimo metu turi užtikrinti susitikimams ir darbui tinkamas patalpas, saugų vaizdo ryšį, technines bei interneto ryšio priemones.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-14, 2021-01-05, paskelbta TAR 2021-01-05, i. k. 2021-00136
38. Išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito pas Teikėją pabaigoje išorinio vertinimo ekspertų grupės pirmininkas žodžiu pristato Teikėjo bendruomenės nariams Teikėjo veiklos išorinio vertinimo rezultatus ir rekomendacijas.
39. Numatytas išorinio vertinimo ekspertų grupės vizitas pas Teikėją gali būti atšauktas arba pakeista jo data, jei atsirado force majeure aplinkybių, kurias gali sukelti įvykiai nustatyti Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majoure) aplinkybėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majoure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“, 3 punkte.
VI SKYRIUS
TEIKĖJO VEIKLOS IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITOS RENGIMAS, DERINIMAS IR SKELBIMAS
40. Po išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito pas Teikėją išorinio vertinimo ekspertų grupė ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo vizito pabaigos parengia ir pateikia įgaliotai institucijai Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitos projektą.
41. Susipažinusi su Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitos projektu įgaliota institucija jį oficialiu Teikėjo elektroniniu paštu išsiunčia Teikėjui, kuris turi teisę per 5 darbo dienas nuo Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitos projekto išsiuntimo dienos pateikti pastabas dėl Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitos projekte esančių faktinių klaidų.
42. Įgaliota institucija persiunčia gautas Teikėjo pastabas dėl Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitos projekte esančių faktinių klaidų išorinio vertinimo ekspertų grupei, kuri, jas išnagrinėjusi, per 5 darbo dienas pateikia įgaliotai institucijai galutinę Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitą. Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitoje turi būti suformuluota vertinimo išvada – „veikla vertinama teigiamai“ arba „veikla vertinama neigiamai“ ir pateikiamos rekomendacijos Teikėjui dėl jo veiklos tobulinimo.
43. Sprendimas vertinti „veikla vertinama teigiamai“ priimamas, kai nei viena iš vertinimo sričių nėra įvertinama nepatenkinamai (1 balu).
44. Sprendimas vertinti „veikla vertinama neigiamai“ priimamas, kai bent viena iš vertinimo sričių yra įvertinama nepatenkinamai (1 balu).
VII SKYRIUS
PAKARTOTINIS TEIKĖJO VEIKLOS IŠORINIS VERTINIMAS
46. Jei Teikėjo veikla įvertinama neigiamai, jis ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitos paskelbimo dienos pateikia įgaliotai institucijai suderintą su savininku, savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (dalyvių susirinkimu) Teikėjo veiklos tobulinimo planą. Ne anksčiau kaip po 2 metų įgaliota institucija inicijuoja pakartotinį Teikėjo veiklos išorinį vertinimą.
47. Pakartotinio Teikėjo veiklos išorinio vertinimo vykdymui taikomi Aprašo 29–33, 37–39 punktuose nustatyti reikalavimai. Pakartotinio Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito pas Teikėją trukmė 1 darbo diena. Vizitas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 išorinio vertinimo ekspertų grupės narių.
48. Pakartotinio Teikėjo išorinio vertinimo metu išorinio vertinimo ekspertai vertina, kaip yra įgyvendinamos Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitoje suformuluotos rekomendacijos dėl veiklos tobulinimo ir įgaliotai institucijai pateiktas Teikėjo veiklos tobulinimo planas.
49. Po pakartotinio išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito (važiuoja tie patys ekspertai) pas Teikėją išorinio vertinimo ekspertų grupė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vizito pabaigos parengia ir pateikia įgaliotai institucijai pakartotinio Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitos projektą. Pakartotinio Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitai rengti, derinti ir skelbti taikomi Aprašo 40–45 punktuose nustatyti reikalavimai.
50. Jei Teikėjo veikla pakartotinio Teikėjo veiklos išorinio vertinimo metu yra įvertinama nepatenkinamai, įgaliota institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pakartotinio Teikėjo veiklos išorinio vertinimo paskelbimo dienos apie tai informuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kuri vadovaudamasi Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 14 straipsnio 11 dalies 6 punktu priima sprendimą dėl licencijos galiojimo Teikėjui panaikinimo.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
51. Jei Teikėjas mano, kad atliekant Teikėjo veiklos išorinį vertinimą buvo pažeista šiame Apraše nustatyta Teikėjo išorinio veiklos vertinimo procedūra, Teikėjas per 3 darbo dienas nuo Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitos gavimo dienos turi teisę pateikti skundą švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris gali sudaryti komisiją skundui tirti. Sudaryta komisija pateikia išvadą per 5 darbo dienas.
52. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į komisijos išvadą, priima vieną iš šių sprendimų:
52.1. pripažinti, kad šiame Apraše nustatyta Teikėjo veiklos išorinio vertinimo procedūra nebuvo pažeista, o Teikėjo skundą atmesti;
53. Veiksmai, neveikimas ir (ar) sprendimai, kuriais pažeidžiamos Aprašo nuostatos, gali būti skundžiami teismui teisės aktų nustatyta tvarka.
54. Kiekvieno Teikėjo veiklos išorinio vertinimo rodikliai yra skelbiami viešai Švietimo valdymo informacinėje sistemoje, jų reikšmės atnaujinamos ne rečiau kaip kas 5 metus.
Profesinio mokymo įstaigų ir kitų
profesinio mokymo teikėjų, vykdančių
formalųjį profesinį mokymą, veiklos
išorinio vertinimo tvarkos aprašo
1 priedas
PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ IR KITŲ PROFESINIO MOKYMO TEIKĖJŲ, VYKDANČIŲ FORMALŲJĮ PROFESINĮ MOKYMĄ, VEIKLOS IŠORINIO VERTINIMO SRITYS, KRITERIJAI IR RODIKLIAI
| Kriterijai |
Rodikliai |
Analizuojami ir vertinami duomenys ir informacija |
| 1. Vertinimo sritis – Lyderystė ir vadyba |
||
| 1.1. Strateginių sprendimų priėmimas |
1.1.1. Profesinio mokymo įstaigos ar kito profesinio mokymo teikėjo, vykdančio formalųjį profesinį mokymą (toliau – mokymo įstaiga), bendruomenės, darbdavių ir kitų socialinių partnerių įtraukimas priimant mokymo įstaigos strateginius sprendimus, susijusius su profesiniu mokymu |
Vertinami mokymo įstaigos bendruomenės, darbdavių ir kitų socialinių partnerių įsitraukimo / įtraukimo priimant mokymo įstaigos strateginius sprendimus atvejai. |
| 1.1.2. Kokybės vadybos sistemos taikymas mokymo įstaigoje |
Nustatoma, kokia kokybės vadybos sistema taikoma. Įvardijama sertifikuota arba vertinama nesertifikuota kokybės vadybos sistema. |
|
| 1.2. Lyderystė |
1.2.1. Mokymo įstaigos vadovaujančio personalo lyderystė |
Vertinami mokymo įstaigos bendruomenės įtraukimo į veiklos planavimą, sprendimų priėmimą, jų įgyvendinimą, mokymąsi kartu ir bendradarbiavimą atvejai. |
| 1.2.2. Mokymo įstaigos bendruomenės narių lyderystė |
Vertinami mokymo įstaigos bendruomenės narių iniciatyvumo ir atsakomybės, įsitraukimo į mokymo įstaigos veiklos tobulinimą, planavimą, sprendimų priėmimą ir jų įgyvendinimą atvejai. |
|
| 1.2.3. Regiono darbo rinkos (ir / arba ūkio sektoriaus) poreikius atitinkančių formaliojo profesinio mokymo programų pasiūla mokymo įstaigoje |
Mokymo įstaigos vykdomų paklausių regione (ir / arba ūkio sektoriuje) formaliojo profesinio mokymo programų (pvz.: pagal Įsidarbinimo galimybių barometrą, Profesijų žemėlapį, sutartis su darbdaviais ir kt.) dalis nuo visų mokymo įstaigos vykdomų formaliojo profesinio mokymo programų. |
|
| 2. Vertinimo sritis – Formaliojo profesinio mokymo programų įgyvendinimas |
||
| 2.1. Mokymo ir mokymosi proceso organizavimo efektyvumas |
2.1.1. Mokymo ir mokymosi proceso organizavimas
|
Vertinami mokymo proceso organizavimo aspektai (pvz.: praktinio mokymo organizavimas, pagalbos mokiniui teikimas, grįžtamojo ryšio užtikrinimas ir kt.). |
| 2.1.2. Mokinių pasitenkinimo mokymo ir mokymosi procesu lygis |
Mokinių, teigiamai vertinančių mokymo ir mokymosi procesą, dalis nuo visų n formaliojo profesinio mokymo programos / mokymo įstaigos mokinių. Mokinių apklausos duomenys. |
|
| 2.1.3. Pedagogų pasitenkinimo darbo procesu lygis |
Pedagogų patenkintų darbu dalis nuo visų n formaliojo profesinio mokymo programos / mokymo įstaigos pedagogų. Pedagogų apklausos duomenys. |
|
| 3. Vertinimo sritis – Personalas |
||
| 3.1. Personalo atitiktis |
3.1.1. Profesijos mokytojų kvalifikacijos (dalykinės, pedagoginės) atitiktis formaliojo profesinio mokymo programos reikalavimams |
Profesijos mokytojų, atitinkančių formaliojo profesinio mokymo programoje nurodytus kvalifikacinius reikalavimus (dalykinius, pedagoginius), dalis nuo visų formaliojo profesinio mokymo programoje dirbančių profesijos mokytojų. |
| 3.1.2. Mokinių skaičius, tenkantis vienam pagalbos mokiniui specialistui |
Mokymo įstaigos mokinių skaičius dalinamas iš mokymo įstaigoje turimų pagalbos mokiniui specialistų (karjeros specialistų, specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų ir kt.) etatų skaičiaus. |
|
| 3.1.3. Profesijos mokytojų dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo renginiuose |
Profesijos mokytojų, per kalendorinius metus ne mažiau 5 dienų (arba 30 valandų) dalyvavusių kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, dalis nuo visų mokymo įstaigos profesijos mokytojų. |
|
| 4. Vertinimo sritis – Mokymo ir mokymosi ištekliai |
||
| 4.1. Mokymui skirtos lėšos |
4.1.1. Mokymo įstaigos lėšos (išskyrus ilgalaikes investicijas), tenkančios vienam mokiniui |
Panaudotos mokinio krepšelio (profesinio mokymo) lėšos dalinamos iš mokinių skaičiaus. Mokymo įstaigos pajamos už teikiamas mokymo ir kitas paslaugas dalinamos iš mokinių skaičiaus. |
| 4.2. Materialieji ištekliai |
4.2.1. Materialiųjų išteklių prieinamumas, pakankamumas mokymo procesui organizuoti |
Mokymo įstaigoje besimokančių mokinių dalis, kuriems nekyla problemų mokymosi vietų bei mokymuisi naudojamų išteklių prieinamumo ir pakankamumo, padalinta iš bendro tais metais besimokančio mokinių skaičiaus. |
| 4.2.2. Materialiųjų išteklių modernumas ir atitiktis darbo rinkos poreikiams |
Mokymo įstaigoje dirbančių profesijos mokytojų dalis, kurių nuomone, jų dėstomam dalykui (moduliui) naudojami materialieji ištekliai yra modernūs ir atitinka darbo rinkos poreikius skaičius padalintas iš bendro tais metais dirbusių profesijos mokytojų skaičiaus. |
|
| 4.2.3. Materialinės bazės pritaikymas mokiniams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais |
Mokymosi vietų, turinčių pagal specialiuosius ugdymosi poreikius pritaikytą aplinką, skaičius padalintas iš bendro mokymosi vietų skaičiaus mokymo įstaigoje. |
|
| 4.3. Metodiniai ištekliai |
4.3.1. Metodinių išteklių prieinamumas, pakankamumas mokymo procesui organizuoti |
Mokymo įstaigoje besimokančių mokinių dalis, kuriems metodiniai ištekliai yra prieinami ir pakankami, padalinta iš bendro tais metais besimokančio mokinių skaičiaus. |
| 4.3.2. Metodinių išteklių modernumas ir atitiktis darbo rinkos poreikiams |
Mokymo įstaigoje dirbančių profesijos mokytojų dalis, kurių nuomone, jų dėstomam dalykui (moduliui) naudojami materialieji ištekliai yra modernūs ir atitinka darbo rinkos poreikius skaičius padalintas iš bendro tais metais dirbusių profesijos mokytojų skaičiaus. |
|
| 5. Vertinimo sritis – Mokymo ir mokymosi rezultatai |
||
| 5.1. Kvalifikacijos įgijimas |
5.1.1. Asmenys, priimti į formaliojo profesinio mokymo programą (modulį) ir įgiję kvalifikaciją (kompetencijas)
|
Asmenų, atitinkamais mokslo metais (laikotarpiu) įgijusių kvalifikaciją (kompetencijas) pagal formaliojo profesinio mokymo programą (modulį) per numatytą įgyvendinimo laiką, skaičius padalintas iš asmenų, priimtų į šią formaliojo profesinio mokymo programą (modulį), skaičiaus. |
| 5.1.2. Kvalifikaciją įgiję asmenys |
Kvalifikaciją n mokslo metais įgijusių asmenų skaičius padalintas iš visų n metais atitinkamos formaliojo profesinio mokymo programos asmenų, kuriems atliktas įgytų kompetencijų vertinimas (siekiant įgyti kvalifikaciją), skaičiaus. |
|
| 5.1.3. Absolventai, tęsiantys mokymąsi pagal aukštesnio švietimo lygio programas |
N mokslo metų absolventų, tais pačiais metais tęsiančių mokymąsi, siekiant aukštesnio lygio kvalifikacijos, skaičius padalintas iš atitinkamų mokslo metų absolventų skaičiaus. |
|
| 5.2. Absolventų konkurencingumas darbo rinkoje |
5.2.1. Kvalifikaciją įgijusių asmenų įsidarbinimas |
Asmenų, įgijusių kvalifikaciją n mokslo metais ir 6-tą mėnesį po baigimo dirbančių samdomąjį darbą ar savarankiškai, skaičius padalintas iš asmenų, atitinkamais mokslo metais įgijusių kvalifikaciją baigus formaliojo profesinio mokymo programą skaičiaus. |
| 5.2.2. Įgiję kvalifikaciją asmenys, turintys užimtojo statusą
|
Asmenų, įgijusių kvalifikaciją n mokslo metais ir 6-tą mėnesį po baigimo turinčio užimtojo statusą (dirba, tarnauja kariuomenėje, vaiko priežiūros atostogose), skaičius padalintas iš asmenų, atitinkamais mokslo metais įgijusių kvalifikaciją baigus formaliojo profesinio mokymo programą skaičiaus. |
|
| 5.2.3. Įgiję kvalifikaciją asmenys, turintys bedarbio statusą |
Asmenų, įgijusių kvalifikaciją n mokslo metais ir 6 mėnesį po baigimo užsiregistravusių užimtumo tarnyboje (turinčių bedarbio statusą), skaičius padalintas iš kvalifikaciją įgijusių tais pačiais mokslo metais asmenų skaičiaus. |
|
| 5.2.4. Darbdavių pasitenkinimas įsidarbinusių absolventų įgytomis kompetencijomis
|
Darbdavių, kurie nurodė esantys patenkinti jų įmonėje įsidarbinusių absolventų įgytomis kompetencijomis, dalis padalinta iš bendro apklaustų darbdavių skaičiaus. Darbdavių apklausos duomenys. |
|
| 5.2.5. Absolventų pasitenkinimas įgyta kvalifikacija |
Absolventų, kurie nurodė esantys patenkinti mokymo įstaigoje įgyta kvalifikacija, dalis padalinta iš bendro apklaustų mokymo įstaigos absolventų skaičiaus. Absolventų apklausos duomenys. |
|
______________________________
Profesinio mokymo įstaigų ir kitų
profesinio mokymo teikėjų, vykdančių
formalųjį profesinį mokymą, veiklos
išorinio vertinimo tvarkos aprašo
2 priedas
(Nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atitikties ir nešališkumo deklaracijos forma)
NEPRIEKAIŠTINGOS REPUTACIJOS REIKALAVIMŲ ATITIKTIES IR NEŠALIŠKUMO DEKLARACIJA
______________________________________________
(vardas, pavardė)
______________________________________________
(data)
______________________________________________
(vieta)
Būdamas profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą (toliau – Teikėjas), veiklos išorinio vertinimo ekspertu patvirtinu, kad:
1. Nesu teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas.
2. Nebuvau atleistas iš pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų ar darbo drausmės pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų ar darbo nepraėjo treji metai.
3. Nepiktnaudžiauju alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.
4. Mano elgesys ir veikla yra suderinami su Pedagogų etikos kodeksu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-561 „Dėl Pedagogų etikos kodekso patvirtinimo“.
5. Pasižadu, kad:
5.1. objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, principais, atlikti man pavestą užduotį;
5.2. gautą informaciją ir dokumentus naudoti tik Teikėjo veiklos išorinio vertinimo atlikimui, gautos medžiagos savarankiškai nedauginti ar kitaip viešinti;
5.3. nedelsdamas nusišalinti nuo Teikėjo veiklos išorinio vertinimo atlikimo esant bent minimaliai galimybei kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui ir raštu pranešti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos (toliau – Įgaliota institucija) vadovui ar jo įgaliotajam atstovui paaiškėjus bent vienai iš šių aplinkybių:
6.___________________________________________________ Man išaiškinta, kad:
6.1. man artimi asmenys yra: sutuoktinis, sugyventinis, partneris...., mano ir mano sutuoktinio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai ....;
6.2. įgaliotai institucijai gavus pagrįstos informacijos apie tai, kad Profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą, veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašo 21 punkte nustatytu atveju nesilaikydamas etikos principų, savo veikla ar neveikimu diskredituodamas Teikėjo veiklos išorinį vertinimą ir (arba) įgaliotą instituciją arba galiu būti patekęs į intereso konflikto situaciją ir nenusišalinau nuo Teikėjo veiklos išorinio vertinimo atlikimo, įgaliotos institucijos vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo mano dalyvavimą Teikėjo veiklos išorinio vertinimo atlikimo procese ir atlieka mano su Teikėjo veiklos išorinio vertinimo atlikimu susijusios veiklos patikrinimą.
_________________________ ____________________________
(parašas) (vardas, pavardė)
____________________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas
Nr. V-14, 2021-01-05, paskelbta TAR 2021-01-05, i. k. 2021-00136
Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V-442 „Dėl Profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą, veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo