Suvestinė redakcija nuo 2021-01-01 iki 2021-07-31
Nutarimas paskelbtas: TAR 2015-09-23, i. k. 2015-14120
TAR pastaba. 2020 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-1582 nauja redakcija išdėstyta Metodika taikoma ūkio subjektų reguliuojamų paslaugų (produkto) kainų, bazinių kainų, kainų ar pajamų viršutinių ribų projektams, pateiktiems paskelbus pagal šiuo nutarimu nauja redakcija išdėstytą Metodikos redakciją apskaičiuotus investicijų grąžos normos duomenis. Ūkio subjektų reguliuojamų paslaugų (produkto) kainų, kainų ar pajamų viršutinių ribų projektams, pateiktiems iki pagal 2020 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-1582 nauja redakcija išdėstytą Metodiką apskaičiuotų investicijų grąžos normos duomenų paskelbimo, taikomi pagal iki šio nutarimo įsigaliojimo (2021-01-01) galiojusios Metodikos redakcijos nuostatas apskaičiuoti ir paskelbti duomenys investicijų grąžos normai skaičiuoti.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Nutarimas
Nr. O3E-1582, 2020-12-31, paskelbta TAR 2020-12-31, i. k. 2020-29347
Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo
Nauja redakcija nuo 2021-01-01:
Nr. O3E-1582, 2020-12-31, paskelbta TAR 2020-12-31, i. k. 2020-29347
VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA
NUTARIMAS
DĖL INVESTICIJŲ GRĄŽOS NORMOS NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2015 m. rugsėjo 22 d. Nr. O3-510
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1–3 dalimis, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 34 straipsnio 6 dalies 3 punktu ir 7 dalies 3 punktu bei Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio 1 dalimi, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) nutaria:
PATVIRTINTA
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510
(Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos
2020 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. O3E-1582
redakcija)
INVESTICIJŲ GRĄŽOS NORMOS NUSTATYMO METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Investicijų grąžos normos nustatymo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja asmenų, vykdančių veiklą gamtinių dujų, centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų, elektros energetikos, šilumos gamybos ir (ar) tiekimo, karšto vandens tiekimo, geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo, keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją sektoriuose ir kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos (toliau – Ūkio subjektai), investicijų grąžos normos nustatymo reikalavimus.
2. Metodikos tikslas – nustatyti aiškiai apibrėžtus, skaidrius, nediskriminuojančius investicijų grąžos normos nustatymo kriterijus ir tvarką.
3. Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu.
II SKYRIUS
INVESTICIJŲ GRĄŽOS NORMOS NUSTATYMO KRITERIJAI
5. Investicijų grąžos norma nustatoma kaip vidutinė svertinė kapitalo kaina pagal formulę:
čia:
r – protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžos norma, proc.;
WACC – vidutinė svertinė kapitalo kaina, proc.;
WD – skolinto kapitalo dalis kapitalo struktūroje (finansavimo skolintomis lėšomis dalis), vieneto dalimis – 0,5;
WE – nuosavo kapitalo dalis kapitalo struktūroje (finansavimo nuosavomis lėšomis dalis), vieneto dalimis – 0,5;
Rd – skolinto kapitalo kaina, proc.;
Re – nuosavo kapitalo grąža, proc.;
m – Lietuvoje taikomas pelno mokesčio tarifas, vieneto dalimis.
6. Jeigu ūkio subjektas turi ilgalaikių paskolų, skolinto kapitalo kaina nustatoma pagal formulę:
Čia:
Rd – skolinto kapitalo kaina, proc.;
Rdf – Ūkio subjekto faktinės paskolų litais ir (arba) eurais, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučio palūkanų normos svertinis vidurkis, kuris negali būti didesnis nei to paties laikotarpio Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų eurais, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkis;
Rvid – atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, paskolų svertinis vidurkis;
SKP – skolinto kapitalo priedas, nustatomas pagal Metodikos 6.1 papunktį.
Skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma, už kurią Ūkio subjektas gali gauti ilgalaikę paskolą), proc., atitinka paskutinių dvylikos mėnesių, prieš Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) nustatant skolinto kapitalo kainą, Ūkio subjekto faktinės paskolų litais ir (arba) eurais, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučio palūkanų normos svertinį vidurkį, ne didesnį nei to paties laikotarpio Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų eurais, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkį. Tarybos nustatyta skolinto kapitalo kaina, proc., negali viršyti to paties laikotarpio Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų eurais, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkio, išskyrus atvejus, numatytus 6.1 papunktyje. Tuo atveju, jeigu elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, sektoriui Taryba vertina vidutinę svertinę kapitalo kainą, faktinio skolinto kapitalo kaina skaičiuojama kaip elektros energetikos sektoriaus faktinio skolinto kapitalo kainos svertinis vidurkis. Nustatant biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifus, vadovaujantis Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-230 „Dėl Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“, faktinio skolinto kapitalo kaina skaičiuojama kaip gamtinių dujų sektoriaus skolinto kapitalo kainos svertinis vidurkis.
6.1. Skolinto kapitalo priedas, lygus iki 1 procentinio punkto dydžiui, gali būti skiriamas, kai Ūkio subjektas Tarybai pagrindžia, kad:
6.1.1. Ūkio subjektas atlieka investicijas, vykdydamas specialiuosius teisinius įpareigojimus, kylančius iš teisinio reguliavimo ir įgyvendinant Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus valstybės energetikos politikos tikslus ir uždavinius ir Ūkio subjektas minėtas investicijas finansuoja skolintu kapitalu, įkeisdamas ar kitaip apsunkindamas Ūkio subjektui priklausančio didelės vertės komercinio turto panaudojimą komerciniams tikslams (pavyzdžiui, skolinimuisi komerciniams projektams) arba skolinto kapitalo naudojimas minėtoms investicijoms reikšmingai riboja Ūkio subjekto galimybes rinkos sąlygomis skolintis nereguliuojamos komercinės veiklos strateginiams tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;
6.1.2. Ūkio subjekto faktinė skolinto kapitalo kaina yra daugiau nei du kartus didesnė nei Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai, likučių palūkanų normų vidurkis, o bendras Ūkio subjekto faktinių ilgalaikių paskolų, gautų iš finansų rinkos dalyvių, turinčių licenciją ar leidimą, išduoto Lietuvos Banko, likutis paskutinio mėnesio, už kurį yra teikiama informacija pagal Metodikos priedą, pabaigai yra didesnis nei 50 proc. ir skolinto kapitalo dalis faktinėje Ūkio subjekto kapitalo struktūroje sudaro daugiau kaip 50 proc.
6.1.3. Ūkio subjekto faktinė skolinto kapitalo kaina yra daugiau nei 1 procentiniu punktu didesnė nei Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai, likučių palūkanų normų vidurkis, o bendras Ūkio subjekto faktinių ilgalaikių paskolų, gautų iš finansų rinkos dalyvių, turinčių licenciją ar leidimą, išduoto Lietuvos Banko likutis paskutinio mėnesio, už kurį yra teikiama informacija pagal Metodikos priedą, pabaigai yra didesnis nei 70 proc., ir skolinto kapitalo dalis faktinėje Ūkio subjekto kapitalo struktūroje sudaro daugiau kaip 50 proc.
7. Jeigu Ūkio subjekto faktinė ilgalaikių paskolų palūkanų norma yra mažesnė nei Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkis, skolinto kapitalo kaina padidinama dalimi, kuri lygi skirtumui tarp vidutinės svertinės skolinto kapitalo kainos, suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, ir Ūkio subjekto faktinės skolinto kapitalo kainos (efektyvaus skolinimosi skatinimo riba). Efektyvaus skolinimosi skatinimo riba skaičiuojama tik tuo atveju, kai Ūkio subjekto faktinė skolinto kapitalo kaina yra mažesnė nei vidutinė skolinto kapitalo kaina, suskaičiuota kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis.
TAR pastaba. Metodikos 7 punkto redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. O3E-1582 įsigaliojimo (2021-01-01), patvirtinta Tarybos 2020 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. O3E-143, taikoma ūkio subjektams, vykdantiems veiklą gamtinių dujų, elektros energetikos sektoriuose, kurių kainų ar pajamų viršutinių ribų reguliavimo periodas prasidės ne anksčiau, nei 2022 m. sausio 1 d., einamajam reguliavimo periodui skolinto kapitalo kainos apskaičiavimui.
Ūkio subjektams, vykdantiems veiklą šilumos gamybos ir (ar) tiekimo, karšto vandens tiekimo, geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo, keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją sektoriuose ir kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, ir kuriems investicijų grąžos normos dydis, nustatant reguliuojamų paslaugų (produkto) bazines kainas ar didžiausius tarifus reguliavimo periodui, nustatytas pagal iki 2020 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. O3E-1582 įsigaliojimo (2021-01-01) galiojusią Metodikos redakciją ir nesibaigė reguliavimo periodas, investicijų grąžos norma perskaičiuojama taikant iki šio nutarimo įsigaliojimo (2021-01-01) galiojusios Metodikos redakcijos 7 punkto nuostatas.
8. Jeigu Ūkio subjektas neturi ilgalaikių paskolų, skolinto kapitalo kaina skaičiuojama kaip energetikos sektoriaus, kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, skolinto kapitalo kainos svertinis vidurkis, netaikant Metodikos 7 punkto nuostatų. Jeigu ūkio subjektas, vykdantis veiklą centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų sektoriuje, neturi ilgalaikių paskolų, skolinto kapitalo kaina skaičiuojama kaip gamtinių dujų sektoriaus skolinto kapitalo kainos svertinis vidurkis, netaikant Metodikos 7 punkto nuostatų. Jeigu energetikos sektoriuje, kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, nei vienas Ūkio subjektas neturi ilgalaikių paskolų, skolinto kapitalo kaina skaičiuojama kaip elektros energetikos, gamtinių dujų, šilumos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo sektorių skolinto kapitalo kainos svertinis vidurkis.
9. Nuosavo kapitalo grąža, proc., taikytina reguliavimo tikslams ateinančiu reguliavimo periodu, nustatoma pagal formulę:
čia:
Rf – nerizikingų investicijų grąžos norma, proc.;
Rerp – nuosavybės rizikos priedas, proc.;
β – santykinis rizikos matmuo, atspindintis ūkio šakos rizikingumo lygį, palyginti su bendru šalies ūkio rizikingumu (svertinė β).
9.1. nerizikingų investicijų grąžos norma atitinka 10 metų ir artimos trukmės (t. y., ne trumpesnės nei 3468 dienų) Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.) aukcionų, vykusių per paskutinius 10 metų iki einamųjų metų liepos 1 d., proc., vidutinio svertinio pelningumo (pagal patenkintas paraiškas) aritmetinį vidurkį, proc.;
9.3. santykinis rizikos matmuo, atspindintis ūkio šakos rizikingumo lygį, palyginti su bendru šalies ūkio rizikingumu (svertinė β), kuris apskaičiuojamas pagal formulę:
,
čia:
βU – atitinkamo sektoriaus finansinio sverto neturinti beta (angl. asset beta), vieneto dalimis;
β – atitinkamo sektoriaus finansinį svertą turinti beta (angl. equity beta) optimaliam skolinto ir nuosavo kapitalo santykiui, vieneto dalimis;
WD/WE – Tarybos nustatytas skolinto ir nuosavo kapitalo santykis vieneto dalimis, (esant 50/50 santykiui WD/WE = 1);
m - Lietuvoje taikomas pelno mokesčio tarifas, vieneto dalimis.
Finansinio sverto neturinti beta βU nustatoma naudojant:
9.3.1. gamtinių dujų perdavimo, suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo, laikymo veiklą vykdantiems Ūkio subjektams bei nustatant biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifus – naudojant gamtinių dujų perdavimo veiklos finansinio sverto neturinčios beta (βU) aritmetinį vidurkį, apskaičiuotą pagal Europos energetikos reguliuotojų tarybos (toliau – CEER) kasmet rengiamoje ataskaitoje skelbiamus duomenis (nevertinant Lietuvos duomenų) (CEER ataskaitoje nurodyta kaip „aß = eß/[1+(1-t)*(D/E)]“ );
9.3.2. gamtinių dujų skirstymo, centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų veiklą vykdantiems Ūkio subjektams – naudojant gamtinių dujų skirstymo veiklos finansinio sverto neturinčios beta (βU) aritmetinį vidurkį, apskaičiuotą pagal Europos energetikos reguliuotojų tarybos (toliau – CEER) kasmet rengiamoje ataskaitoje skelbiamus duomenis (nevertinant Lietuvos duomenų) (CEER ataskaitoje nurodyta kaip „aß = eß/[1+(1-t)*(D/E)]“);
9.3.3. elektros energetikos perdavimo veiklą vykdantiems Ūkio subjektams, Ūkio subjektams, Elektros energetikos įstatymo tvarka pripažintiems turinčiais didelę įtaką elektros energetikos rinkose, išskyrus Ūkio subjektus, nurodytus 9.3.5 papunktyje, taip pat Ūkio subjektams, teikiantiems paslaugas, įtvirtintas Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 11 dalyje, viešuosius interesus atitinkančias paslaugas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, sektoriui Taryba vertina vidutinę svertinę kapitalo kainą – naudojant elektros energetikos perdavimo veiklos finansinio sverto neturinčios beta (βU) aritmetinį vidurkį, apskaičiuotą pagal Europos energetikos reguliuotojų tarybos (toliau – CEER) kasmet rengiamoje ataskaitoje skelbiamus duomenis (nevertinant Lietuvos duomenų) (CEER ataskaitoje nurodyta kaip „aß = eß/[1+(1-t)*(D/E)]“);
9.3.4. Elektros energijos gamybos, panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius, veiklai – naudojant Europos valstybių žaliosios ir atsinaujinančios energijos (angl. Green and renewable energy) veiklos finansinio sverto neturinčios beta (βU) aritmetinį vidurkį, nustatytą viešai prieinamoje A. Damodaran duomenų bazėje;
9.3.5. elektros energetikos skirstymo, visuomeninio tiekimo veiklą vykdantiems Ūkio subjektams, taip pat ūkio subjektams, pripažintiems turinčiais didelę įtaką elektros energijos nepriklausomo tiekimo rinkose – naudojant elektros energetikos skirstymo veiklos finansinio sverto neturinčios beta (βU) aritmetinį vidurkį, apskaičiuotą pagal Europos energetikos reguliuotojų tarybos (toliau – CEER) kasmet rengiamoje ataskaitoje skelbiamus duomenis (nevertinant Lietuvos duomenų) (CEER ataskaitoje nurodyta kaip „aß = eß/[1+(1-t)*(D/E)]“);
9.3.6. šilumos gamybos, išskyrus Metodikos 9.3.7 papunktį, ir (ar) tiekimo, karšto vandens tiekimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo veiklą vykdantiems Ūkio subjektams – naudojant Europos valstybių komunalinių paslaugų veiklų finansinio sverto neturinčios beta (βU) aritmetinį vidurkį, nustatytą viešai prieinamoje A. Damodaran duomenų bazėje;
9.3.7. šilumos gamybos, panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius, nepanaudotą (atliekinę) šilumą veiklai – naudojant Europos valstybių žaliosios ir atsinaujinančios energijos (angl. Green and renewable energy) veiklos finansinio sverto neturinčios beta (βU) aritmetinį vidurkį, nustatytą viešai prieinamoje A. Damodaran duomenų bazėje. Šis papunktis taikomas nepriklausomiems šilumos gamintojams ir šilumos tiekėjams tose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, kuriose veikia nepriklausomi šilumos gamintojai, išskyrus šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugą;
9.3.8. Ūkio subjektams, vykdantiems keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją veiklą – naudojant Europos valstybių transporto paslaugų veiklų finansinio sverto neturinčios beta (βU) aritmetinį vidurkį, nustatytą viešai prieinamoje A. Damodaran duomenų bazėje.
9.3.9. Tais atvejais, kai finansinio sverto neturinti beta (βU) viešai neskelbiama, atitinkama finansinio sverto neturinti beta (βU) gali būti skaičiuojama pagal formulę:
čia:
βU – atitinkamo sektoriaus (veiklos) finansinio sverto neturinti beta, vieneto dalimis;
βL – viešai skelbiama atitinkamo sektoriaus finansinį svertą turinti beta (arba aritmetinis vidurkis), vieneto dalimis;
WD/WE – atitinkamo duomenų šaltinio viešai skelbiamas finansinį svertą turinčios beta vidutinis skolinto ir nuosavo kapitalo santykis, vieneto dalimis;
ts – šaltinyje nurodytas mokesčių tarifas, vieneto dalimis.
10. Investicijų projektams, įgyvendinantiems Lietuvos Respublikos klimato kaitos mažinimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, aplinkos apsaugos tikslus, nustatytus atskiriems reguliuojamiems sektoriams Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XIII-1288 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Nacionaliniame energetikos ir klimato kaitos srities veiksmų plane 2021–2030 m. ir Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ ir prisidedantiems prie teigiamo poveikio šiuose strateginiuose dokumentuose nustatytiems rodikliams pagal atskirų sektorių kainodaros metodikas, Taryba gali skirti papildomą 1 proc. investicijų grąžos priedą. Šis priedas skiriamas pagal kriterijus ir tvarką, numatytus Tarybos patvirtintame Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos apraše, Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos apraše ar kituose Tarybos patvirtintuose teisės aktuose.
TAR pastaba. 10 punktas įsigalioja nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d.
11. Ūkio subjektui investicijų grąžos norma nustatoma taikant optimalią kapitalo struktūrą. Skolinto ir nuosavo kapitalo struktūra yra laikoma optimalia, kai skolintas kapitalas sudaro 50 proc., nuosavas – 50 proc.
12. Tuo atveju, jeigu elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, sektoriui Taryba vertina vidutinę svertinę kapitalo kainą ir nustatant biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifus, taikoma Metodikos 11 punkte nurodyta kapitalo struktūra.
13. Investicijų grąžos norma Ūkio subjektui nustatoma reguliavimo periodui, nekeičiant nustatytos kapitalo struktūros ir nuosavo kapitalo kainos, tačiau kasmet koreguojama atsižvelgiant į Metodikos 6–8 punktuose išdėstytas nuostatas ir skolinto kapitalo kainos, kuri negali viršyti Metodikos 6 punkte nurodytų reikalavimų, pokytį.
III SKYRIUS
DUOMENŲ PATEIKIMAS IR SKELBIMAS
15. Ūkio subjektai duomenis Ūkio subjekto ir energetikos sektoriaus, kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, faktinei skolinto kapitalo kainai nustatyti bei perskaičiuoti Tarybai pateikia pagal Metodikos priede pateikiamą lentelę kasmet iki liepos 10 d.
IV SKYRIUS
KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS APSAUGA
17. Jei Tarybai pateikiama konfidenciali informacija, ją pateikiantis Ūkio subjektas privalo konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kuri informacija yra konfidenciali.
18. Konfidencialia negali būti laikoma informacija, kurią teisės aktai nustato kaip nekonfidencialią ir (ar) kuri nebuvo konfidenciali, ar nebuvo nurodyta kaip konfidenciali Tarybai, kai ji šią informaciją sužinojo.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20. Ūkio subjektai, pažeidę Metodikos nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Investicijų grąžos normos nustatymo
metodikos
priedas
| Duomenys apie ūkio subjektą: |
|
Duomenys apie kontaktinį asmenį: |
|
| Pavadinimas |
|
V., pavardė |
|
| Kodas |
|
Pareigos |
|
| Buveinės adresas |
|
Telefonas |
|
| Telefonas |
|
Faksas |
|
| Faksas |
|
El. paštas |
|
| Tinklalapis |
|
|
|
| El. paštas |
|
|
|
ILGALAIKIŲ PASKOLŲ PALŪKANŲ NORMŲ DUOMENYS INVESTICIJŲ GRĄŽOS NORMOS SKOLINTO KAPITALO KAINAI SKAIČIUOTI
(Už laikotarpį nuo praėjusių ataskaitinių metų liepos mėn. iki einamųjų metų liepos mėn.)
| Metai, mėnuo |
Paskolos likutis mėnesio pabaigoje |
Paskolos valiuta |
Paskolos palūkanų norma, proc. |
Grąžinimo terminas (metai, mėnuo) |
Paskolos sutarties Nr., sudarymo data, paskolos teikėjas |
Paskolos paskirtis |
| Liepa |
1. |
1. |
1. |
1. |
1. |
|
| 2. |
2. |
2. |
2. |
2. |
|
|
| ... |
... |
... |
... |
... |
|
|
| Rugpjūtis |
|
|
|
|
|
|
| Rugsėjis |
|
|
|
|
|
|
| Spalis |
|
|
|
|
|
|
| Lapkritis |
|
|
|
|
|
|
| Gruodis |
|
|
|
|
|
|
| Sausis |
|
|
|
|
|
|
| Vasaris |
|
|
|
|
|
|
| Kovas |
|
|
|
|
|
|
| Balandis |
|
|
|
|
|
|
| Gegužė |
|
|
|
|
|
|
| Birželis |
|
|
|
|
|
|
| Tvirtinu: |
____________ Pareigos |
________ Parašas |
_______________ Vardas, pavardė |
Pakeitimai:
1.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Nutarimas
Nr. O3E-143, 2020-02-14, paskelbta TAR 2020-02-17, i. k. 2020-03429
Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Nutarimas
Nr. O3E-1582, 2020-12-31, paskelbta TAR 2020-12-31, i. k. 2020-29347
Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo