TVARKA

Suvestinė redakcija nuo 2022-10-20 iki 2023-02-08

Sprendimas paskelbtas: TAR 2018-10-10, i. k. 2018-16012

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL MOKYMO LĖŠŲ SKYRIMO, NAUDOJIMO IR PERSKIRSTYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2018 m. spalio 9 d. Nr. T-490

Kaunas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Kauno miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Mokymo lėšų skyrimo, naudojimo ir perskirstymo tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. T-453 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų skyrimo, naudojimo ir perskirstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

Savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis

PATVIRTINTA

Kauno miesto savivaldybės tarybos

2018 m. spalio 9 d.

sprendimu Nr. T-490

(Kauno miesto savivaldybės tarybos

2022 m. spalio 18 d.

sprendimo Nr. T-474

redakcija)

MOKYMO LĖŠŲ SKYRIMO, NAUDOJIMO IR PERSKIRSTYMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokymo lėšų skyrimo, naudojimo ir perskirstymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriamų mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo Kauno miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) įsteigtų ir nevalstybinių mokyklų, teikiančių ikimokyklinį, priešmokyklinį ir bendrąjį ugdymą (toliau – mokyklos), mokinių, kurie mokosi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programas, ugdymo reikmėms tenkinti, taip pat formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykloms ir Savivaldybės biudžetinei įstaigai Kauno pedagoginei psichologinei tarnybai (toliau – KPPT) tvarką.

Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas).

II SKYRIUS

MOKYMO LĖŠŲ SKYRIMAS, NAUDOJIMAS IR PERSKIRSTYMAS

2. Mokymo lėšas sudaro:

2.1. lėšos ugdymo planui (ugdomajai veiklai) įgyvendinti (darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą mokėti, taip pat sumokėti už ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, finansuojamą iš mokymo lėšų);

2.2. lėšos vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms (įsigyti ir nuomoti, įskaitant ir skaitmenines versijas), kurios naudojamos vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamu Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašu;

2.3. lėšos mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui, kurias rekomenduojama naudoti vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamomis Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo metodinėmis rekomendacijomis;

2.4. lėšos mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, kurios naudojamos kvalifikacijai tobulinti vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamais Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatais, taip pat komandiruočių išlaidoms padengti, kai vykstama tobulinti kvalifikacijos;

2.5. lėšos informacinėms ir komunikacinėms technologijoms (toliau – IKT) diegti ir naudoti (internetui diegti ir naudoti, duomenų bazėms, elektroniniams dienynams tvarkyti, IKT prižiūrintiems darbuotojams mokėti už darbą ir kitoms išlaidoms, susijusioms su IKT);

2.6. lėšos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti;

2.7. lėšos švietimo pagalbai mokyklose ir KPPT (darbo užmokesčiui mokėti, paslaugoms, susijusioms su psichologine, specialiąja pedagogine, specialiąja ir socialine pedagogine pagalba, prevencinėms programoms įgyvendinti);

2.8. lėšos mokymosi pasiekimų patikrinimams organizuoti ir vykdyti;

2.9. lėšos formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti (sumokėti už darbą mokytojams, dirbantiems pagal šias programas, jų kvalifikacijai tobulinti, su šių programų įgyvendinimu susijusių prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms pagal finansų ministro tvirtinamą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikaciją);

2.10. lėšos ugdymo finansavimo poreikių skirtumams tarp mokyklų sumažinti;

2.11. lėšos skaitmeninio ugdymo plėtrai (švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus atitinkantiems skaitmeniniams mokymo(si) ištekliams, priemonėms ir informacinių ir komunikacinių technologijų įrangai įsigyti, taip pat mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetencijai tobulinti pagal skaitmeninio raštingumo programas, atitinkančias švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus);

2.12. lėšos mokyklų bibliotekų darbuotojams išlaikyti.

3. Mokykloms ir Savivaldybei mokymo lėšų suma apskaičiuojama ir paskirstoma pagal mokinių skaičių rugsėjo 1 dieną, o ligoninių mokykloms (ligoninių klasėms), nepilnamečių tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų mokykloms (nepilnamečių tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų klasėms), tardymo izoliatorių ir (ar) pataisos įstaigų suaugusiųjų mokykloms (suaugusiųjų klasėms), specialiosioms mokykloms (skyriams), skirtoms elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems mokiniams, taip pat specialiosioms mokykloms, skirtoms sveikatos problemų turintiems mokiniams (sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis, dėl kurių jie turi didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių), bendrojo ugdymo mokyklų išlyginamosioms lietuvių kalbos klasėms – pagal vidutinį metinį mokinių skaičių, kuris apskaičiuojamas Tvarkos apraše nustatytu būdu. Mokykloms skiriamos mokymo lėšos tarp mokyklų perskirstomos pakitus mokinių ir sąlyginiam klasių (grupių) skaičiui einamųjų metų rugsėjo 1 d., iki einamųjų metų lapkričio 1 d. Savivaldybei skiriamos mokymo lėšos ugdymo reikmėms tenkinti tarp švietimo įstaigų per mokslo metus perskirstomos pagal poreikį.

4. Iš mokymo lėšų mokama:

4.1. privalomos darbuotojų, kuriems už darbą mokama iš mokymo lėšų, su darbo santykiais susijusios valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos, išmokos ir kompensacijos šiems darbuotojams;

4.2. už darbą pedagoginiams darbuotojams, nurodytiems švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamame Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąraše, išskyrus užmokestį už darbą auklėtojams, taip pat užmokestį už darbą kitiems pedagoginiams darbuotojams, kai mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikiamos papildomos paslaugos;

4.3. už darbą mokyklų bibliotekų darbuotojams, gestų kalbos vertėjams, mokytojų padėjėjams, taip pat darbuotojams, kurių funkcijoms priskiriamas mokyklų veiklos kokybės įsivertinimas;

4.4. tarptautinis mokestis už tarptautinio bakalaureato klases.

5. Mokymo lėšos neskiriamos:

5.1. pradinės mokyklos, progimnazijos ar pagrindinės mokyklos tipo mokykloms, kuriose pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas mokosi 60 ir mažiau mokinių, išskyrus nevalstybines mokyklas, vaikų socializacijos centrus, specialiąsias mokyklas (specialiąsias mokyklas ir specialiąsias mokyklas-daugiafunkcius centrus) ir specialiojo ugdymo centrus;

5.2. klasėms, kuriose mokoma pagal bendrojo ugdymo programas, jeigu faktinis mokinių skaičius mokinių sraute yra mažesnis už Tvarkos aprašo 3 priede nustatytą mažiausią sąlyginės klasės mokinių skaičių, išskyrus atvejus, nurodytus Tvarkos aprašo 4 ir 5 prieduose;

5.3. III gimnazijos klasei ir IV gimnazijos klasei, jeigu faktinis mokinių skaičius III gimnazijos klasės arba IV gimnazijos klasės mokinių sraute yra nuo 1 iki 30 mokinių, išskyrus atvejus, kai pagal Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles mokyklose gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė arba viena IV gimnazijos klasė. Mokyklų, kuriose pagal Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė arba viena IV gimnazijos klasė (išskyrus nevalstybines mokyklas), sąrašus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.

6. Tais atvejais, kai mokykloje iš visų klasių, kuriose mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą, yra viena klasė, kuriai mokymo lėšos neskiriamos pagal 5.2 papunktį, mokyklos savininko (dalyvių susirinkimo) iš jam numatytų Savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų dalininkų lėšų mokyklai papildomai skiriamos mokymo lėšos (išskyrus pagal Tvarkos aprašą skiriamas mokymo lėšas) apskaičiuojamos pagal Tvarkos aprašą kaip atitinkamai klasei, turinčiai nustatytą mažiausią sąlyginės klasės mokinių skaičių.

7. Iš mokymo lėšų, skiriamų pagal Tvarkos aprašą ikimokykliniam ugdymui, finansuojamas ne trumpesnis kaip 20 valandų per savaitę mokinių ugdymas.

8. Aprašo 2.1–2.5 papunkčiuose nurodytos lėšos skiriamos mokykloms, o 2.6–2.12 papunkčiuose nurodytos lėšos – Savivaldybei.

9. Aprašo 2.6–2.12 papunkčiuose nurodytas lėšas Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius (toliau – Finansų ir ekonomikos skyrius) paskirsto taip:

9.1. ikimokyklinio ugdymo mokykloms, bendrojo ugdymo mokykloms, vykdančioms ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, apskaičiuotas atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 1 priede nurodytus ugdymo reikmių koeficientus Tvarkos apraše nustatyta tvarka:

9.1.1. lėšas ugdymo procesui organizuoti ir valdyti;

9.1.2. lėšas švietimo pagalbai mokyklose teikti, ne mažiau kaip 100 proc.;

9.1.3. lėšas mokymosi pasiekimų patikrinimams organizuoti ir vykdyti. Lėšų poreikį mokymosi pasiekimų patikrinimams organizuoti ir vykdyti pagal įstaigas teikia Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius (toliau – Švietimo skyrius);

9.1.4. lėšas ugdymo finansavimo poreikių skirtumams tarp mokyklų sumažinti, vadovaujantis Aprašo 11 punkte nurodytomis reikmėmis ir tvarka;

9.2. lėšas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti, apskaičiuotas atsižvelgiant į mokinių, besimokančių pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, skaičių, nurodytą Mokinių registre, ne mažiau kaip 100 proc., šias programas vykdančioms mokykloms. Mokinių, besimokančių pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, skaičių, nurodytą Mokinių registre, pagal įstaigas teikia Švietimo skyrius;

9.3. lėšas KPPT pedagoginei psichologinei pagalbai organizuoti ir prevencinėms programoms įgyvendinti, apskaičiuotas atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 1 priede nurodytus ugdymo reikmių koeficientus Tvarkos apraše nustatyta tvarka, ne mažiau kaip 100 proc.;

9.4. lėšas skaitmeninio ugdymo plėtrai, ne mažiau kaip 100 proc., apskaičiuotas atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 1 priede nurodytus ugdymo reikmių koeficientus Tvarkos apraše nustatyta tvarka;

9.5. lėšas mokyklų bibliotekų darbuotojams išlaikyti, ne mažiau kaip 100 proc., apskaičiuotas atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 1 priede nurodytus ugdymo reikmių koeficientus Tvarkos apraše nustatyta tvarka.

10. Patenkinus 2.7, 2.9, 2.11, 2.12 papunkčiuose nurodytų reikmių finansavimo poreikius ir dėl objektyvių priežasčių (dėl darbuotojų ligos, nesant galimybių tam tikrą laiką užpildyti laisvas pareigybes, esant mažesnėms nei planuota prekių ir paslaugų įsigijimo ar darbo apmokėjimo išlaidoms) likus nepanaudotų lėšų, jos skiriamos kitoms Aprašo 2 punkte nurodytoms reikmėms.

11. Ikimokyklinio ugdymo mokyklų, bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, vadovai pateikia Finansų ir ekonomikos skyriui motyvuotus prašymus skirti lėšų ugdymo finansavimo poreikių skirtumams tarp mokyklų sumažinti (tokius prašymus vizuoja Švietimo skyriaus vedėjas) šiais atvejais:

11.1. pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui (įskaitant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų padidinimą dėl veiklos sudėtingumo);

11.2. ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo prieinamumui užtikrinti, ugdymo formų įvairovei diegti:

11.2.1. kai mokykla reorganizuojama, pertvarkoma ar pertvarkoma jos vidaus struktūra arba dėl keičiamos mokymo formos mažėja mokinių skaičius mokykloje;

11.2.2. mokykloms, įgyvendinančioms savitos pedagogikos elementus;

11.2.3. mokykloms, kurios vienintelės įgyvendina atitinkamo lygmens ugdymo programas seniūnijoje;

11.2.4. mokykloms, kurios įgyvendina dvikalbį ugdymą;

11.2.5. mokykloms, kuriose mokosi iš užsienio atvykę mokiniai, kuriems reikalingas individualus ugdymo planas;

11.2.6. mokykloms, kuriose yra specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų klasės, specialiosioms mokykloms, mokykloms, vykdančioms mokymo procesą sanatorijose ir ligoninėse;

11.2.7. mokykloms, vykdančioms ugdymo procesą laisvės atėmimo ar apribojimo įstaigose;

11.2.8. mokykloms, vykdančioms ugdymo procesą vasaros metu;

11.2.9. mokymui namuose finansuoti tais atvejais, kai mokiniui (mokiniams) mokymas namuose paskirtas po rugsėjo 1 dienos;

11.2.10. mokykloms, kuriose vykdomas nuotolinio ugdymo procesas;

11.2.11. mokyklų pedagoginių darbuotojų išeitinėms išmokoms, privalomoms pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus, išmokėti (kai pati mokykla neturi pakankamai asignavimų);

11.2.12. mokyklų pedagoginiam personalui optimizuoti dengiant Savivaldybės biudžeto lėšų dalį ir kitais atvejais;

11.3. finansuoti užsienio kalbų mokymuisi laikinosiose grupėse, mažesnėse už numatytąsias švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamuose pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose;

11.4. finansuoti priemonėms, skirtoms mokinių iš nepalankios socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos mokymosi skirtumams sumažinti, švietimo pagalbai teikti;

11.5. ugdymo procesui organizuoti ir valdyti:

11.5.1. jei bendrojo ugdymo mokyklose (išskyrus specialiąsias mokyklas) neviršijamas ugdymo procesui organizuoti ir valdyti pareigybių skaičius, kai mokyklose pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas mokosi:

11.5.1.1. iki 120 mokinių – 1 pareigybė;

11.5.1.2. 121–200 mokinių – iki 2 pareigybių;

11.5.1.3. 201–600 mokinių – iki 3 pareigybių;

11.5.1.4. 601 ir daugiau mokinių – iki 4 pareigybių;

11.5.2. jei specialiosiose mokyklose neviršijamas ugdymo procesui organizuoti ir valdyti pareigybių skaičius, kai mokyklose pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas mokosi:

11.5.2.1. iki 70 mokinių – iki 2 pareigybių;

11.5.2.2. 71 ir daugiau mokinių – iki 3 pareigybių.

Specialiojo ugdymo centruose, kurie pagal nuostatus teikia metodinę pagalbą, gali būti 1 pareigybe daugiau.

12. Tais atvejais, kai specialios tikslinės dotacijos dalis, skirta ugdymo reikmėms finansuoti nuo rugsėjo 1 d. iki einamųjų metų pabaigos, yra mažesnė už lėšų sumą, kuri turi būti skiriama pagal Tvarkos aprašo 18.1 papunktį, atitinkamai mažinama lėšų dalis ugdymo finansavimo poreikių skirtumams tarp mokyklų sumažinti, nurodyta Tvarkos aprašo 9 punkte.

13. Mokyklos vadovas, siekdamas išvengti mokymo lėšų trūkumo, kiekvienų mokslo metų mokyklos ugdymo planą turi suderinti su Švietimo skyriumi.

14. Efektyviam ir rezultatyviam mokymo lėšų panaudojimui užtikrinti Švietimo skyrius vykdo nuolatinę ugdymo proceso stebėseną, o Finansų ir ekonomikos skyrius – mokykloms ir KPPT skirtų mokymo lėšų panaudojimo stebėseną.

15. Mokyklų ir KPPT vadovai atsako už teisingų duomenų apie mokinių skaičių pateikimą laiku, už tai, kad ugdymo planai būtų sudaromi ir vykdomi, mokymo lėšos panaudotos atsižvelgiant į mokykloms skirtus asignavimus, duomenų, reikalingų papildomoms mokymo lėšoms gauti, pateikimą.

16. Biudžetinė įstaiga „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ pasibaigus kalendoriniams metams per mėnesį Finansų ir ekonomikos skyriui pateikia informaciją, reikalingą ataskaitoms dėl mokymo lėšų panaudojimo parengti.

17. Per metus nepanaudotas mokymo lėšas mokyklos ir KPPT grąžina į Savivaldybės biudžeto sąskaitą teisės aktų nustatyta tvarka.

_____________________________________

Pakeitimai:

Kauno miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-587, 2019-12-17, paskelbta TAR 2019-12-18, i. k. 2019-20399