Suvestinė redakcija nuo 2015-01-08 iki 2016-12-31
Įstatymas paskelbtas: TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04875
LIETUVOS RESPUBLIKOS
EURO ĮVEDIMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE
ĮSTATYMAS
2014 m. balandžio 17 d. Nr. XII-828
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Euro ir lito perskaičiavimo kursas (toliau – perskaičiavimo kursas) – pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 3 dalį neatšaukiamai nustatytas kursas, kuriuo eurai (litai) perskaičiuojami į litus (eurus).
2. Euro įvedimo diena – diena, nustatyta Europos Sąjungos Tarybos sprendime panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį, kai Lietuvos Respublika tenkina eurui įvesti reikalingas sąlygas.
3. Litų keitimas į eurus – grynųjų pinigų – litų banknotų ir monetų pakeitimas į grynuosius pinigus – eurų banknotus ir monetas taikant euro ir lito perskaičiavimo kursą.
4. Teisiniai dokumentai – kaip apibrėžtos „teisės priemonės“ 1997 m. birželio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 81), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2595/2000 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 261), (toliau – Reglamentas) 1 straipsnyje.
5. Ūkio subjektas – ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, išteklių ar mokesčių fondas, ūkininko ūkis, gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla (nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla, ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas, veikiantis per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje), užsienio juridinio asmens filialas ar atstovybė, esantys Lietuvos Respublikoje.
3 straipsnis. Euro įvedimas Lietuvos Respublikoje
1. Nuo euro įvedimo dienos euro tampa teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemone Lietuvos Respublikoje.
3. Nuo euro įvedimo dienos Lietuvos Respublikoje juridiniai ir fiziniai asmenys eurus mokėjimams ir atsiskaitymams privalo priimti be apribojimų, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį.
4. Piniginės prievolės, piniginės baudos ir negrynieji pinigai perskaičiuojami iš litų į eurus šio įstatymo nustatyta tvarka.
4 straipsnis. Informacija apie eurų banknotų ir monetų atvaizdus
ANTRASIS SKIRSNIS
LITŲ KEITIMAS Į EURUS
5 straipsnis. Litų keitimas į eurus nuo euro įvedimo dienos
2. Bankai ir užsienio bankų filialai (toliau – bankai) litus į eurus keičia 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai ir neribodami sumos. Šiam terminui pasibaigus, bankai litų banknotus į eurus keičia dar 6 mėnesius neatlygintinai ir neribodami sumos. Bankų padalinių, kurie litus į eurus keis 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos ir kurie litų banknotus keis į eurus pasibaigus šiam terminui dar 6 mėnesius, sąrašus sudaro Lietuvos bankas bankų siūlymu. Pasibaigus šioje dalyje nustatytiems terminams, bankai litus į eurus gali keisti neribotą laiką savo nustatyta tvarka, kuri turi būti paskelbta aiškiai matomose klientų aptarnavimo vietose.
3. Akcinė bendrovė Lietuvos paštas (toliau – Lietuvos paštas) ir kredito unijos litus į eurus keičia 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai Lietuvos pašto skyriuose ir kredito unijų padaliniuose. Lietuvos paštas, patvirtina ir paskelbia sąrašą skyrių, kuriuose keis litus į eurus, suderinęs su Lietuvos banku. Kredito unijų padalinių, kurie keis litus į eurus, sąrašą sudaro Lietuvos bankas kredito unijų siūlymu. Pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui, Lietuvos paštas ir kredito unijos litus į eurus gali keisti neribotą laiką savo nustatyta tvarka. Lietuvos paštas ir kredito unijos gali nusistatyti maksimalią vienu kartu keistiną litų į eurus sumą, kuri turi būti paskelbta aiškiai matomose klientų aptarnavimo vietose.
4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti juridiniai asmenys litus į eurus keičia laikydamiesi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9–17 straipsnių reikalavimų.
5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti juridiniai asmenys gali nustatyti ir aiškiai matomose klientų aptarnavimo vietose turi paskelbti reikalavimą, kad asmenys, norintys vienu kartu pasikeisti 15 000 litų viršijančią sumą (Lietuvos paštas ir kredito unijos gali nusistatyti kitą tokios maksimalios vienu kartu keistinos sumos dydį) į eurus, turi apie tai ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas pranešti jiems raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, o keitimo metu turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
6 straipsnis. Aprūpinimas banknotais ir monetomis, jų paskirstymas, naikinimas ir keitimas
1. Iki euro įvedimo dienos Lietuvos bankas, vadovaudamasis Europos Sąjungos teisės aktais, organizuoja ir užtikrina euro monetų gamybą ir apsirūpinimą eurų banknotais, eurų monetų ir banknotų paskirstymą ir išdavimą bankams, taip pat eurų monetų rinkinių platinimą.
3. Lietuvos bankas ir bankai keičia susidėvėjusius ir sugadintus litų banknotus ir apyvartines monetas, kurie atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, į eurus taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.
4. Lietuvos bankas parduoda Lietuvos banko numizmatines vertybes savo nustatyta tvarka, taip pat priima Lietuvos banko numizmatines vertybes, litų banknotus ir monetas, kurie buvo paskelbti mokėjimo ir atsiskaitymo priemonėmis, nominaliąja jų verte ir keičia juos į eurus taikydamas perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles.
TREČIASIS SKIRSNIS
LITŲ (EURŲ) PERSKAIČIAVIMAS Į EURUS (LITUS) IR MOKĖJIMAI NEGRYNAISIAIS PINIGAIS
7 straipsnis. Litų (eurų) perskaičiavimas į eurus (litus) ir apvalinimas
1. Perskaičiuojant litus į eurus ir eurus į litus, taikomos Reglamento 4 ir 5 straipsniuose nustatytos perskaičiavimo ir apvalinimo taisyklės.
2. Kai pinigų sumos litais perskaičiuojamos į eurus ar pinigų sumos eurais perskaičiuojamos į litus, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis, taikomas perskaičiavimo kursas ir apvalinimas atliekamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs.
3. Tais atvejais, kai dokumentai, kurių pagrindu turi būti atliekami mokėjimai, mokėjimą atliekančiam asmeniui yra pateikti anksčiau negu šio įstatymo penktajame skirsnyje nurodyti terminai, kurių metu kainos ir mokėtinos sumos nurodomos tiek litais, tiek eurais, šioje dalyje nurodytus litų perskaičiavimo į eurus veiksmus atlieka mokėjimą atliekantis asmuo.
4. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.
5. Tarifai, įkainiai, komisiniai užmokesčiai ir kiti litais (eurais) išreikšti dydžiai, kuriuos reikia perskaičiuoti į eurus (litus), perskaičiuojami ir išreiškiami eurais (litais) tiek pat skaitmenų po kablelio tikslumu, kaip jie buvo išreikšti litais (eurais). Valstybės ir savivaldybių institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ar šalys – tarpusavio susitarimu gali taikyti tikslesnius išraiškos būdus. Apvalinama iki 2 skaitmenų po kablelio tik apskaičiavus galutinę pinigų sumą.
6. Perskaičiuojant prekių (paslaugų) vieneto kainą, vertė eurais nurodoma tokiu pačiu skaičiumi skaitmenų po kablelio kaip vieneto kaina litais.
8 straipsnis. Darbo užmokesčio dydžio nurodymas eurais ir litais
Darbo sutartyse nustatyti darbo užmokesčio dydžiai litais nuo euro įvedimo dienos darbo sutartyse perskaičiuojami į eurus darbuotojo naudai apvalinant iki euro cento. Tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra didesnis už 0, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus.
9 straipsnis. Pensijų ir kitų socialinės apsaugos išmokų mokėjimas ir jų perskaičiavimas
2. Iki euro įvedimo dienos apskaičiuotos, bet neišmokėtos pensijos ir kitos socialinės apsaugos išmokos litais nuo euro įvedimo dienos perskaičiuojamos į eurus asmens naudai apvalinant iki euro cento. Tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra didesnis už 0, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus.
10 straipsnis. Pinigų sąskaitose ir elektroninių pinigų vertės neatlygintinas perskaičiavimas
1. Euro įvedimo dieną pinigų sumos litais visose kredito įstaigų ir kitų finansų įstaigų bei mokėjimo įstaigų sąskaitose perskaičiuojamos į eurus neatlygintinai, taikant perskaičiavimo kursą ir laikantis šio įstatymo 7, 31 ir 32 straipsniuose nustatytų perskaičiavimo bei kitų reikalavimų bei išsaugant sąskaitos, kurioje yra pinigai, unikalų numerį.
2. Kai asmuo iki euro įvedimo dienos turi sąskaitų litais ir eurais toje pačioje įstaigoje, vienoje iš nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, per 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos jis turi teisę nurodyti uždaryti vieną ar keletą sąskaitų ir pervesti joje arba jose esančias lėšas pasirinktinai į kitą arba kitas sąskaitas toje įstaigoje neatlygintinai.
11 straipsnis. Mokėjimų negrynaisiais pinigais valiuta
1. Iki euro įvedimo dienos atliekami ar atliktini mokėjimai negrynaisiais pinigais litais nuo euro įvedimo dienos atliekami eurais.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
NUORODOS Į LITUS IR KITUS SUSIJUSIUS DYDŽIUS TEISINIUOSE DOKUMENTUOSE
12 straipsnis. Nuorodos į VILIBOR teisiniuose dokumentuose
1. Visos teisinių dokumentų nuorodos į VILIBOR indeksą, įskaitant bet kurias kitas palūkanų normos sudedamąsias dalis, nuo euro įvedimo dienos yra laikomos nuorodomis į EURIBOR indeksą, išskyrus vienos nakties VILIBOR indeksą, o nuorodos į vienos nakties VILIBOR indeksą yra laikomos nuorodomis į EONIA indeksą. Sutartyse šalys gali numatyti kitaip.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1535, 2014-12-23, paskelbta TAR 2015-01-07, i. k. 2015-00226
2. Jeigu teisiniuose dokumentuose numatyta nuoroda į VILIBOR indeksą laikotarpiui, prasidėjusiam iki euro įvedimo dienos ir pasibaigsiančiam po euro įvedimo dienos, šis palūkanų normų dydis naudojamas iki laikotarpio, kuriam jis nustatytas, pabaigos, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
3. Kai keičiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas indeksas, kreditorius negali padidinti maržos, naudojamos apskaičiuojant palūkanų normą kartu su VILIBOR indeksu, įskaitant bet kurias kitas palūkanų normos sudedamąsias dalis, arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1535, 2014-12-23, paskelbta TAR 2015-01-07, i. k. 2015-00226
13 straipsnis. Finansų rinkos dalyvių teikiamas paslaugas reglamentuojančių teisinių dokumentų pakeitimai
1. Finansų įstaigos, informuotiesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės bei draudimo ir perdraudimo įmonės po šio įstatymo įsigaliojimo atlieka su valiutos pakeitimu susijusius pensijų fondų taisyklių, draudimo taisyklių, kolektyvinio investavimo subjektų steigimo dokumentų, prospektų, pagrindinės informacijos investuotojams ir kitų panašias susijusias finansų rinkos dalyvių teikiamas paslaugas reglamentuojančių dokumentų pakeitimus ne vėliau kaip per vienus metus nuo euro įvedimo dienos. Keičiami tik šioje dalyje nurodyti dokumentai, pagal kuriuos sudaromos naujos sutartys.
14 straipsnis. Vertybinių popierių nominaliosios vertės ir kitų finansinių priemonių vertės išraiškos pakeitimas
1. Visų litais išleistų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių nominaliosios vertės išraiška litais į išraišką eurais pakeičiama pagal kiekvieną vertybinio popieriaus emisijos atpažinimo kodą, kiekvienoje konkretaus investuotojo atskiroje sąskaitoje turimų vertybinių popierių bendrąją nominaliąją vertę padalijant iš perskaičiavimo kurso, padauginant iš 100 ir apvalinant iki sveikojo skaičiaus. Gauta reikšmė yra to investuotojo turimų vertybinių popierių, kurių nominalioji vertė yra vienas euro centas, skaičius.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių nominaliosios vertės pakeitimo tvarka, nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, taikoma ir kitiems nematerialiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams, jeigu ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos sąlygose nebuvo numatyta kitokia nominaliosios vertės keitimo tvarka.
3. Konvertuojamų obligacijų nominalioji vertė keičiama pagal kiekvieną obligaciją atskirai. Jos nominalioji vertė dalijama iš perskaičiavimo kurso ir apvalinama iki dviejų skaitmenų po kablelio šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.
4. Nuosavybės vertybinių popierių nominalioji vertė keičiama taip: bendra tos pačios klasės ir nominaliosios vertės išleistų vertybinių popierių nominalioji vertė litais dalijama iš perskaičiavimo kurso ir iš išleistų tos klasės ir nominaliosios vertės vertybinių popierių skaičiaus. Gauta reikšmė apvalinama iki dviejų skaitmenų po kablelio šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.
5. Nepažeisdamas šio straipsnio 1–4 dalių nuostatų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas nustato įtrauktų į jo apskaitą vertybinių popierių nominaliosios vertės pakeitimo tvarką.
6. Pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų vieneto vertė keičiama pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertę perskaičiavus pagal perskaičiavimo kursą ir ją padalijus iš viso pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų vienetų skaičiaus. Gauta reikšmė apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.
7. Pajų (žemės ūkio bendrovėse – minimalaus pajinio įnašo dydis, kiekvieno nario ir pajininko pajaus dydis, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose) – minimalaus ir maksimalaus pajų dydžiai, kiekvieno nario pajaus dydis) vertė, stojamojo mokesčio dydis (vertė), teisių vertė keičiami taip: kiekvieno pajaus (pajinio įnašo ar pajaus dydžio) vertė, stojamojo mokesčio dydis (vertė), teisių vertė perskaičiuojami pagal perskaičiavimo kursą, gautą reikšmę suapvalinus iki dviejų skaitmenų po kablelio šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.
8. Žemės ūkio bendrovės įstatuose nustatytas minimalus pajinio įnašo dydis ir kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) ar jų sąjungos įstatuose nustatyti minimalaus ir maksimalaus pajaus ir stojamojo mokesčio dydžiai, išreikšti skaitmenine verte litais, turi būti pakeisti, o įstatai su šiais pakeitimais nustatyta tvarka įregistruoti ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus nuo euro įvedimo dienos Lietuvos Respublikoje. Keičiant įstatus, juose nurodyti dydžiai perskaičiuojami pagal šio straipsnio 7 dalies nuostatas į dydžius, išreikštus skaitmenine verte eurais ir euro centais, ir šių bendrovių narių susirinkimų sprendimais gali būti suapvalinti (pasirinktu apvalinimo tikslumu) į didesnę ar mažesnę pusę.
15 straipsnis. Valstybės vardu paimtų paskolų, valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų perskaičiavimas
16 straipsnis. Nuorodos į oficialų lito kursą užsienio valiutų atžvilgiu teisiniuose dokumentuose
1. Visos teisinių dokumentų nuorodos į Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą oficialų lito kursą užsienio valiutų atžvilgiu (Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį) nuo euro įvedimo dienos yra laikomos nuorodomis į Europos centrinio banko paskelbtus orientacinius euro ir užsienio valiutų santykius.
2. Kai užsienio valiutų ir euro santykių Europos centrinis bankas neskelbia, nuorodos į Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą oficialų lito kursą užsienio valiutų atžvilgiu (Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį) nuo euro įvedimo dienos laikomos nuorodomis į Lietuvos banko nustatomus ir skelbiamus orientacinius euro ir užsienio valiutų santykius.
PENKTASIS SKIRSNIS
KAINŲ IR KITŲ DYDŽIŲ NURODYMAS EURAIS IR LITAIS
17 straipsnis. Kainų nurodymas eurais ir litais
1. Asmenys, parduodantys prekes (paslaugas), turi pradėti nurodyti prekių (paslaugų) kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po perskaičiavimo kurso nustatymo dienos ir tai daryti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos.
18 straipsnis. Pašto mokos ženklų naudojimo laikotarpis
Pašto mokos ženklai, kurių nominalioji vertė nurodyta litais ir eurais, naudojami pašto paslaugoms apmokėti ir pasibaigus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytam kainų nurodymo eurais ir litais laikotarpiui neribotą laiką. Pašto mokos ženklai, kurių nominalioji vertė nurodyta litais, naudojami pašto paslaugoms apmokėti dvejus metus nuo euro įvedimo dienos taikant perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles. Šios nuostatos taip pat taikomos nurodant nominaliąją vertę ant tipografiniu būdu atspausdintų vokų ir atvirlaiškių pašto ženklų atvaizdų.
19 straipsnis. Keleivių vežimo oro, vandens, geležinkelių ir kelių transportu tolimojo, priemiestinio ir vietinio susisiekimo maršrutais bilietų naudojimo laikotarpis
Keleivių vežimo oro, vandens, geležinkelių ir kelių transportu tolimojo, priemiestinio ir vietinio susisiekimo maršrutais bilietai, kurių nominalioji vertė nurodyta litais ir eurais, naudojami transporto paslaugoms apmokėti neribotą laiką pasibaigus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytam kainų nurodymo eurais ir litais laikotarpiui. Keleivių vežimo oro, vandens, geležinkelių ir kelių transportu tolimojo, priemiestinio ir vietinio susisiekimo maršrutais bilietai, kurių nominalioji vertė nurodyta litais, naudojami dvejus metus nuo euro įvedimo dienos taikant perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles.
20 straipsnis. Piniginių baudų ir piniginių prievolių nurodymas eurais ir litais
1. Teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.
2. Jeigu asmeniui paskirta piniginė bauda ar nustatyta piniginė prievolė įstatymų nustatyta tvarka išdėstyta per teismo, kitos institucijos ar pareigūno nustatytą laikotarpį, kuris apima ir euro įvedimo datą, teismas, institucija ar pareigūnas, nurodydami skiriamos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės dydį tiek litais, tiek eurais, perskaičiuoja į eurus visą po euro įvedimo dienos mokėtiną piniginės baudos ar piniginės prievolės dalį ir apvalina šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
3. Teismai ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, iki euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl sprendimų skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės išraiškos dydį litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę, jeigu paskirtos baudos ar nustatytos piniginės prievolės sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą.
4. Teismai ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, nuo euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl iki euro įvedimo dienos priimtų sprendimų skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės išraiškos dydį eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
APSKAITOS, MOKESČIŲ MOKĖJIMO IR DEKLARACIJŲ PRITAIKYMAS EURO ĮVEDIMUI
21 straipsnis. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai
1. Nuo euro įvedimo dienos apskaitos dokumentai surašomi ir duomenys, jeigu jie susiję su ataskaitiniu laikotarpiu, prasidedančiu euro įvedimo dieną, į apskaitos registrus įtraukiami eurais, o prireikus – ir eurais, ir užsienio valiuta.
22 straipsnis. Metinių finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių rengimas
1. Ūkio subjektai, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, paskutinių metų iki euro įvedimo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius rengia duomenis pateikdami litais. Ūkio subjektai, kurių finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais ir kurių finansinių metų paskutinė diena yra vėlesnė už euro įvedimo dieną, finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniuose duomenis pateikia eurais.
2. Finansinių ar biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinyje, kuriame duomenys pirmą kartą pateikiami eurais, praėjusių ataskaitinių laikotarpių palyginamieji duomenys litais perskaičiuojami ir nurodomi eurais taikant perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles.
23 straipsnis. Mokesčių deklaracijų parengimas ir tikslinimas
1. Mokesčių deklaracijose piniginės vertės nurodomos ta valiuta, kuri valstybėje buvo teisėta mokėjimo priemonė mokestinio laikotarpio, už kurį yra teikiama deklaracija, pabaigoje.
24 straipsnis. Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų mokėjimo operacijų tvarkymas ir su jomis susijusių sumų perskaičiavimas
1. Nuo euro įvedimo dienos visų mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų bei su jomis susijusių mokėtinų sumų (delspinigiai, baudos, palūkanos) mokėjimo operacijos tvarkomos eurais.
2. Siekiant užtikrinti mokesčių mokėjimą eurais (taip pat išankstinį mokėjimą), mokesčių teisės aktais nustatyti mokesčiai, rinkliavos ir kitos įmokos, delspinigiai ir baudos, išskyrus atvejus, kai delspinigiai ir baudos yra nurodyti ir eurais šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, pagal mokestinės paskolos sutartį mokamos palūkanos ir jų delspinigiai, ir piniginiai užstatai, kurie iki euro įvedimo dienos arba pagal šio įstatymo 23 straipsnį buvo apskaičiuoti litais, nuo euro įvedimo dienos perskaičiuojami į eurus taikant perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles.
3. Mokesčių mokėtojo iki euro įvedimo dienos per didelės ar klaidingai sumokėtos mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų sumos bei su jomis susijusios mokėtinos sumos (delspinigiai, baudos, palūkanos) grąžinamos jas perskaičiuojant į eurus taikant perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles.
25 straipsnis. Deklaracijos ir ataskaitos
1. Teisės aktuose numatytose deklaracijose ir ataskaitose, išskyrus šio įstatymo 22 ir 23 straipsniuose numatytus atvejus, kuriose turi būti nurodyti duomenys apie pinigų sumas ir vertę pinigais, pinigų sumos ir vertės nurodomos ta valiuta, kuri valstybėje buvo teisėta mokėjimo priemonė laikotarpio, už kurį yra pateikta tokia deklaracija ar ataskaita, pabaigoje, išskyrus atvejus, kai specialiuose teisės aktuose nurodyta, kad deklaracijoje ar ataskaitoje turi būti nurodyta valiuta, kuria buvo įvykdytas sandoris.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
LITŲ IR EURŲ NAUDOJIMAS PO EURO ĮVEDIMO
26 straipsnis. Teisė naudoti litų banknotus ir monetas
1. Lietuvos Respublikos piniginis vienetas litas, kurį sudaro 100 centų, kaip teisėta ir privaloma priimti mokėjimo priemonė atsiskaitant grynaisiais pinigais naudojamas 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos.
2. Nuo euro įvedimo dienos Lietuvos bankui, kredito įstaigoms ir Lietuvos paštui draudžiama išduoti litų banknotus ir monetas.
3. Nuo euro įvedimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį šio įstatymo 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nenurodyti asmenys vieno atsiskaitymo metu neprivalo priimti daugiau kaip 50 galiojančių lito monetų, nepaisant jų vertės, ir privalo priimti neribotą skaičių litų banknotų.
4. Nuo euro įvedimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį atsiskaitant grynaisiais pinigais litais grąža duodama eurais, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus ir kai yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių to negalima padaryti.
6. Nuo euro įvedimo dienos automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose, kuriose įplaukos registruojamos ir prekės išduodamos (paslaugos suteikiamos) be kasininko ar kito darbuotojo, atsiskaitoma eurais, jeigu nėra galimybės atsiskaityti abiem valiutomis. Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam laikotarpiui, atsiskaityti automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose galima tik eurais.
7. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį viešojo transporto priemonėse ir taksi atsiskaitant litais turi būti siekiama grąžą duoti eurais, bet gali būti duodama litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais.
8. Nuo euro įvedimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį kasos pajamų ir išlaidų orderiuose, pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvituose, kasos aparato kvituose, taksometro spausdintuvo spausdinamuose kvituose esant galimybei sumos nurodomos litais ir eurais. Jeigu tokios galimybės nėra, sumos nurodomos arba litais, arba eurais. Pasibaigus šiam laikotarpiui, sumos nurodomos tik eurais.
27 straipsnis. Eurų naudojimas
2. Nuo euro įvedimo dienos šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį šio įstatymo 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nenurodyti asmenys vieno atsiskaitymo metu neprivalo priimti daugiau kaip 50 galiojančių eurų monetų, nepaisant jų vertės, ir privalo priimti neribotą skaičių eurų banknotų.
28 straipsnis. Teisinių dokumentų tęstinumas
1. Lito išėmimas iš apyvartos nepakeičia jokių teisinių dokumentų sąlygų, neatleidžia nuo teisinių dokumentų vykdymo pareigos ar nepateisina jų nevykdymo, taip pat nesuteikia teisės šaliai vienašališkai dokumentą pakeisti ar nutraukti jo teisinį galiojimą, išskyrus atvejus, kai teisinių dokumentų sąlygos ar susitarimo tarp šalių sąlygos numato kitaip.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto susitarimo tarp šalių sąlygos negali numatyti, kad vartojimo sutartyse nurodytos sumos litais gali būti perskaičiuotos į sumas eurais kitokiu negu perskaičiavimo kursu ir suapvalinus kitaip, negu šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, ir (arba) numatyti kitų sunkinančių vartotojo padėtį sąlygų.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
29 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus
1. Asmenys, pažeidę šio įstatymo 5, 7, 10, 13, 14, 17, 18, 19, 26 ir 27 straipsniuose nustatytus reikalavimus, traukiami administracinėn atsakomybėn šio įstatymo nustatyta tvarka.
2. Už šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriamas įspėjimas, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – įspėjimas arba bauda iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1424, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-22, i. k. 2014-20441
3. Už pakartotinį šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriama bauda iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1424, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-22, i. k. 2014-20441
4. Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą pagal kompetenciją atlieka Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Visuomenės sveikatos priežiūros centrai apskrityse, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankas, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, savivaldybių vykdomųjų institucijų įgalioti pareigūnai, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, transporto kontrolę atliekantys subjektai, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
5. Už šio įstatymo 5, 7, 10, 13, 14, 17, 26 ir 27 straipsniuose nustatytų reikalavimų pažeidimą prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas administracines nuobaudas skiria Lietuvos bankas.
6. Už šio įstatymo 5, 18, 26 ir 27 straipsniuose nustatytų reikalavimų pažeidimą elektroninių ryšių, pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų vadovams šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas administracines nuobaudas skiria Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.
7. Už šio įstatymo 7, 17, 19 ir 26 straipsniuose nustatytų reikalavimų pažeidimą šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas administracines nuobaudas skiria Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Visuomenės sveikatos priežiūros centrai apskrityse, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, savivaldybių vykdomųjų institucijų įgalioti pareigūnai, Konkurencijos taryba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, transporto kontrolę atliekantys subjektai, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
8. Administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl šio įstatymo pažeidimų surašo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų tam įgalioti pareigūnai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30 straipsnis. Euro įvedimo išlaidų atlyginimas
1. Iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos biudžetinės įstaigos euro įvedimo išlaidas padengia iš joms skirtų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų.
2. Valstybinio socialinio draudimo fondo ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas administruojančios įstaigos euro įvedimo išlaidas padengia iš šių fondų lėšų.
3. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu Lietuvos pašto išlaidos keičiant litus į eurus dengiamos iš valstybės biudžeto lėšų.
31 straipsnis. Teisės aktų pakeitimams dėl euro įvedimo taikomi reikalavimai
1. Šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos nuostatos taikomos tik tiems teisės aktų pakeitimams, kurie daromi dėl nuostatų, susijusių su euro įvedimu, ir kiek tai yra būtina dėl euro įvedimo.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės aktų nuostatos, susijusios su euro įvedimu, šiame įstatyme, yra:
1) litais išreikštos skaitmeninės vertės, perskaičiuojamos į eurus ir apvalinamos šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) litais suapvalintu skaičiumi (suapvalintu 0,1; 1; 10; 100 ir t. t. tikslumu) išreikšta skaitmeninė vertė, kuri keistina skaitmenine verte eurais, perskaičiuojant ją pagal perskaičiavimo kursą ir suapvalinant į didesnę ar mažesnę pusę ne mažesniu negu skaitmeninės vertės litais apvalinimo tikslumu;
32 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms institucijoms
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki euro įvedimo dienos:
1) parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu, projektus;
2) pagal savo kompetenciją parengia ir patvirtina arba pateikia tvirtinti teisės aktų, kuriuose nustatyti su darbo užmokesčio, pensijų, socialinės apsaugos išmokų mokėjimu susiję dydžiai litais (minimalusis valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga, bazinė mėnesinė alga, bazinis valandinis atlygis, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodikliai ir kita), taip pat bazinis bausmių ir nuobaudų dydis litais, nuo euro įvedimo dienos įsigaliosiančios nuostatos, numatančios pinigines išraiškas eurais, projektus. Tais atvejais, kai nurodytus dydžius perskaičiuojant į eurus trečias skaitmuo po kablelio yra didesnis negu 0, prie antro skaitmens po kablelio pridedamas vienetas arba nustatomas naujas dydis, kuris turi būti ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus pagal perskaičiavimo kursą;
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1424, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-22, i. k. 2014-20441
Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 29 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1535, 2014-12-23, paskelbta TAR 2015-01-07, i. k. 2015-00226
Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 12 straipsnio pakeitimo įstatymas