2001-05-00

Suvestinė redakcija nuo 2024-11-16

Įsakymas paskelbtas: TAR 2023-11-06, i. k. 2023-21543

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL REGIONINĖS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 11-002-02-11-02 (RE) „UŽTIKRINTI ILGALAIKĖS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PLĖTRĄ“ FINANSAVIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO

2023 m. lapkričio 6 d. Nr. V-1145

Vilnius

Vadovaudamasis 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 105 punktu bei įgyvendindamas 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 319 „Dėl 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos patvirtinimo“, pažangos priemonę Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtra“,

t v i r t i n u Regioninės pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“ finansavimo gaires (pridedama).

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2023 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-1145

REGIONINĖS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 11-002-02-11-02 (RE)

„UŽTIKRINTI ILGALAIKĖS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PLĖTRĄ“ FINANSAVIMO GAIRĖS

I SKYRIUS

INFORMACIJA APIE REGIONINĘ PAŽANGOS PRIEMONĘ

Regioninė pažangos priemonė

2021–2030 metų nacionali-nio pažangos plano (toliau – NPP) pažangos uždavinio kodas

Valstybės biudžeto asigna-vimų valdytojas

Regioninei pažangos priemonei įgyvendinti skiriamos lėšos

Regioninės pažangos priemonės finansavimo šaltinis

Išankstinės sąlygos

NPP poveikio rodiklis (matavimo vienetai)

Pradinė rodiklio reikšmė (metai)

Siektina rodiklio reikšmė (2025 m.)

Siektina rodiklio reikšmė (2030 m.)

11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“

2.11

Sveikatos apsaugos ministerija

90 726 000 Eur (iš jų 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšų dalis 72 616 100 Eur)

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų lėšos,

bendrojo finansavimo lėšos, projektų vykdytojų, partnerių lėšos

Patvirtintose regionų plėtros planų pažangos priemonėse numatytos veiklos, skirtos ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrai savivaldybėse, ir su Sveikatos apsaugos ministerija suderinti regiono ilgalaikės priežiūros paslaugų savivaldybėse organizavimo ir infrastruktūros, reikalingos ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimui, modernizavimo žemėlapiai

Gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100

tūkst.

gyventojų)

186 (2017 m.)

150

100

II SKYRIUS

PAGRINDINĖ 2021–2027 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ PROGRAMOS INFORMACIJA

Prioritetas

Uždavinys

Fondas

Pagal uždavinį skiriama Europos Sąjungos finansavimo suma

Skiriamo nacionalinio bendrojo finansavimo suma

Intervencinės priemonės kodas

Pagrindinės teritorinės srities kodas

„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai

Ekono-minės veiklos kodas

Lyčių lygybės matmens kodas

4. Socialiai atsakinges-nė Lietuva

4.8. Suteikti daugiau vienodų galimybių už prieinamą kainą laiku gauti kokybiškas ir tvarias paslaugas, įskaitant paslaugas, kuriomis skatinamos galimybės gauti būstą ir į asmenį orientuotą priežiūrą, įskaitant sveikatos priežiūrą; modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, be kita ko, skatinti, kad būtų suteikta galimybė naudotis socialine apsauga, daugiau dėmesio skiriant vaikams ir palankių sąlygų neturinčioms grupėms; gerinti sveikatos priežiūros sistemų ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą, taip pat ir neįgaliesiems, rezultatyvumą ir tvarumą

„Europos socialinis fondas +“ (toliau – ESF+)

30 600 000 Eur

5 400 000 EUR, iš kurių 5 400 000 – projektų vykdytojų, partnerių lėšos

161 – Priemonės, kuriomis gerinamos galimybės naudotis ilgalaikės priežiūros paslaugomis (išskyrus infrastruktūrą)

02 (ITI) –Miestai, miesteliai ir priemiesčiai;

08 – Kitų rūšių tikslinės teritorijos;

33 – Nesiorien-tuojant į teritoriškumą

Netaikoma

22 – Žmonių sveikatos priežiūros veikla

03 – Neutra-lumas lyties požiūriu

4. Socialiai atsakin-gesnė Lietuva

4.10. Užtikrinti vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, didinti sveikatos priežiūros sistemų, įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą, atsparumą, ir skatinti perėjimą nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomeni-nės globos

Europos regioninės plėtros fondas (toliau –ERPF)

42 016 100 Eur

12 709 900 Eur, iš kurių

3 766 777 Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšos ir ne mažiau kaip 8 943 123 Eur – projektų vykdytojų, partnerių lėšos

128 – Sveikatos infrastruktūra; 044 – Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma viešosios infrastruktūros renovacija arba viešajai infrastruktūrai taikomos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės; 077 – Oro kokybės užtikrinimo ir triukšmo mažinimo priemonės

02 – Miestai, miesteliai ir priemiesčiai;

08 – Kitų rūšių tikslinės teritorijos;

33 – Nesiorientuojant į teritoriškumą

Netaikoma

22 – Žmonių sveikatos priežiūros veikla

03 – Neutra-lumas lyties požiūriu

III SKYRIUS

FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

1. Taikomi teisės aktai

1.1. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2021/1060);

1.2. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 (toliau – Reglamentas (ES) 2021/1057);

1.3. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo^{^[1]} (toliau – Reglamentas (ES) 2021/1058);

1.4. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės (toliau – Administravimo taisyklės) ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – PAFT), patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“^{^[2]};

1.5. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa, patvirtinta 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022) 5742;

1.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 319 „Dėl 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos patvirtinimo“;

1.7. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“;

1.8. Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“;

1.9. 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“;

1.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. V-14 „Dėl Stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašo, Ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašo ir Paliatyviosios pagalbos teikimo pagrindų mokymo programos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-14);

1.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. V-1026 „Dėl Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

1.12. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. 2B-479 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“;

1.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. V-393 „Dėl Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimų ir šios paslaugos apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

1.14. Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“;

1.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. A1-492/V-836 „Dėl Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo ir Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo pagrindų kvalifikacijos tobulinimo programos turinio gairių patvirtinimo“.

2. Reikalavimai projektams, finansuojamiems pagal regioninę pažangos priemonę

2.1. Išankstinės sąlygos reikalavimas: patvirtintose regionų plėtros planų (toliau – RPPl) pažangos priemonėse numatytos veiklos, skirtos ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrai savivaldybėse, ir su Sveikatos apsaugos ministerija suderinti regiono ilgalaikės priežiūros paslaugų savivaldybėse organizavimo ir infrastruktūros, reikalingos ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimui, modernizavimo žemėlapiai (išteklių ir poreikių analizė).

2.2. Išankstinė sąlyga laikoma išpildyta, kai regiono plėtros taryba gauna Sveikatos apsaugos ministerijos raštišką pritarimą pateiktam derinti RPPl pažangos priemonės pagrindimo aprašui, kuriame pateikta informacija yra parengta pagal Regioninės pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“ finansavimo gairių (toliau – Gairės) 1 priedą.

2.3. Gairėse numatytos veiklos finansuojamos tose įstaigose, kurios nurodytos su Sveikatos apsaugos ministerija suderintame RPPl pažangos priemonės pagrindimo apraše.

2.4. Projekto vykdytojų ir / ar partnerių atranką vykdo regiono plėtros taryba, prieš įtraukdama juos į RPPl.

2.5. Projektas turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus, nustatytus PAFT 2 priede.

2.6. Išlaidos už medicininę įrangą ir kitą įrangą, baldus, statybą, rekonstravimą, remontą ir kitus darbus (įskaitant privalomas inžinerines paslaugas), elektromobilį ir jo įkrovimo stotelę, kurios buvo finansuotos priemonės Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ lėšomis, nefinansuojamos šios pažangos priemonės lėšomis, kad būtų išvengta tų pačių išlaidų dvigubo finansavimo.

2.7. Kai projektu prisidedama prie funkcinės zonos strategijos ar miesto tvarios plėtros strategijos įgyvendinimo, turi būti išpildyti šie reikalavimai:

2.7.1. projektu įgyvendinamas (-i) miesto tvarios plėtros strategijoje ar funkcinės zonos strategijoje numatytas (-i) investicinis (-iai) veiksmas (-ai);

2.7.2. sudarytos sąlygos savivaldybėms bendrai naudoti viešąją infrastruktūrą ir (ar) bendrai teikti viešąsias paslaugas, kurias numatoma sukurti ar modernizuoti įgyvendinant projektą, t. y. įgyvendintas neinvesticinis veiksmas, susijęs su strategijos investiciniu veiksmu, kuriam įgyvendinti yra skirtas projektas (šis reikalavimas taikomas tik projektams, kuriais prisidedama prie funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo);

2.7.3. pareiškėjas RPPl administruojančiajai institucijai teikiamame projekto įgyvendinimo plane pateikia nuorodą (-as) į internete paskelbtą (-us) miesto tvarios plėtros strategiją ar funkcinės zonos strategiją, prie kurios įgyvendinimo prisideda projektas, ir į susitarimą dėl strategijos įgyvendinimo (kai toks turi būti sudarytas, vadovaujantis Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo reikalavimais).

2.8. Projektu turi būti siekiama planuojamai vykdyti veiklai numatytų rodiklių, kurie nurodyti šio Gairių skyriaus 2.1 papunkčio „Finansuojamos veiklos ir siekiami stebėsenos rodikliai“ 2 lentelėje.

2.9. Daiktinės pareiškėjo (partnerio) teisės į statinį ir (ar) žemę, kuriame įgyvendinant projektą bus vykdomi statybos darbai, taip pat žemės ir (ar) statinio valdymo formos (nuoma, panauda) turi būti įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka ir galioti ne trumpiau kaip penkerius metus nuo projekto finansavimo pabaigos. Jei statinys ar žemės sklypas yra naudojamas pagal panaudos ar nuomos sutartį, pareiškėjas (partneris) turi turėti panaudos davėjo ar nuomotojo raštišką sutikimą vykdyti projekto veiklas.

2.10. Projekto lėšomis įsigytos transporto priemonės priekinės automobilio durelės projekto tęstinumo laikotarpiu privalo būti pažymėtos asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimu ir (ar) logotipu su užrašu, pvz., „Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose“, „Ilgalaikės priežiūros paslaugos“. Ant transporto priemonės išorės klijuojamas lipdukas (ar kita lygiavertė priemonė) turi būti gerai matomas (-a).

2.11. Projekto lėšomis įsigyto automobilio padangos privalo atitikti aukščiausios klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų aukščiausių klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/740 (231).

2.12. Įgyvendinant projektą (-us), būtina laikytis šio Gairių skyriaus 4 punkte nustatytų reikalavimų dėl horizontaliųjų principų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.

2.13. Projekto vykdytojas ir (ar) partneris turi vykdyti informavimą apie įgyvendinamą projektą ir komunikacijos veiksmus, laikydamasis PAFT VIII skyriaus pirmojo skirsnio „Informavimas apie projektą ir komunikaciją“ nustatytų reikalavimų.

2.14. Po projekto, kuriuo įgyvendinamos Gairių III skyriaus pirmos lentelės 1, 2 ir (ar) 3 eilutėse nurodytos veiklos, finansavimo pabaigos turi būti užtikrintas projekto investicijų tęstinumas, laikantis PAFT 246 punkte nustatytų reikalavimų.

2.15. Kartu su projekto įgyvendinimo planu turi būti pateikti šie priedai:

2.15.1. įgaliojimas pasirašyti projekto įgyvendinimo planą, jei jį pasirašo ne pareiškėjo įstaigos vadovas;

2.15.2. pasirašyta partnerių deklaracija (PAFT 1 priedo 1 priedas) (taikoma, kai projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais);

2.15.3. informacija apie projekto biudžeto paskirstymą (PAFT 1 priedo 2 priedas) (taikoma, kai projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais);

2.15.4. investicijų projektas (kartu su investicijų skaičiuokle, jei taikoma). Jis rengiamas, jeigu įgyvendinant projektą planuojama investicijų į ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, reikalingo viešosioms paslaugoms, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme, teikti ir (arba) viešojo administravimo funkcijoms atlikti, ir (arba) teisingumo vykdymo funkcijai atlikti, sukūrimą, įsigijimą arba jo vertės padidinimą ir šių investicijų suma, išskyrus (atėmus) jai tenkantį pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokestį, viršija 1 (vieną) milijoną eurų. Investicijų projektas parengtas pagal Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir / ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodiką, patvirtintą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337, kuri paskelbta http://www.ppplietuva.lt/ skiltyje „Viešųjų investicijų projektų rengimas“ prie „Rengimas ir vertinimas“;

2.15.5. dokumentai, pagrindžiantys projekto išlaidų pagrįstumą (sudarytos sutartys, komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkoje esančias kainas (pvz., Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir pan.);

2.15.6. tuo atveju, kai Projektas įgyvendina funkcinės zonos strategijos veiksmą (-us), pateikiami dokumentai, įrodantys, kad yra įvykdytas neinvesticinis veiksmas, susijęs su investiciniu veiksmu, kuriam įgyvendinti skirtas projektas (priimtas administracinis aktas ir (ar) administracinis sprendimas ir (ar) sudaryta sutartis, ir (ar) kelių savivaldybių bendrai įsteigtas juridinis asmuo), arba, kai Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 49 punkte nustatytu atveju funkcinės zonos strategijoje nėra nurodytas su projektu susijęs neinvesticinis veiksmas, dokumentai, įrodantys, kad yra įvykdytas (-i) su investiciniu (-iais) veiksmu (-ais), kuriam (-iems) įgyvendinti skirtas projektas, susijęs (-ę) ir Aprašo 48 punkte nustatytus reikalavimus atitinkantis (-ys) veiksmas (-ai);

2.15.7. dokumentas (-ai), (-iais) patvirtinamas / įrodomas pareiškėjo ir (ar) partnerio užtikrinamas nuosavų lėšų prisidėjimas;

2.15.8. dokumentų, pagrindžiančių Gairių 2.9 (daiktinės teisės punktas) papunktyje nurodytas pareiškėjo (partnerio) daiktines teises, kopijos;

2.15.9. dokumentai, pagrindžiantys darbo užmokesčio išlaidų pagrįstumą (veiklų sąrašas, kuriame būtų nurodytos projektą vykdančių asmenų planuojamos darbo valandos projekte, valandinis įkainis, jo pagrindimas). Sudarant projekto biudžetą ir nustatant išlaidas projektą vykdantiems asmenims, kurie yra projekto vykdytojo darbuotojai ar planuojami įdarbinti nauji darbuotojai, būtina remtis dabartiniu darbo užmokesčiu analogiškoms tos institucijos pareigybėms. Įkainiui pagrįsti turi būti pateikti įrodantys dokumentai, pavyzdžiui, 2–3 mėn. laikotarpio analogiškos pareigybės nuasmenintas priskaitymo-apmokėjimo žiniaraštis, įrodantis DU paskyrimo ir išmokėjimo faktą. Valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio valandinis įkainis turi būti apskaičiuotas vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais tokių darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimą.

2.16. Iki projekto sutarties sudarymo pareiškėjas su partneriu (-iais) susitaria dėl tarpusavio teisių ir pareigų įgyvendinant projektą ir pateikia administruojančiajai institucijai tai įrodantį dokumentą.

2.17. Projekto vykdytojas teikia administruojančiai institucijai informaciją apie ESF+ projekto dalyvius, vadovaudamasis PAFT IV skyriaus 6 skirsniu ir Tarpinstitucinės darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m.  birželio 11 d.  įsakymu Nr. 1K-219 „Dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo“, patvirtinta Projekto dalyvių informacijos administravimo instrukcija (aktuali versija), kuri skelbiama https://www.esinvesticijos.lt^{^[1]}.

2.18. Projekto vykdytojas ir (ar) partneris (-iai) dvejus metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos privalo teikti informaciją viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai apie šio Gairių skyriaus 2.1 papunkčio „Finansuojamos veiklos ir siekiami stebėsenos rodikliai“ 1 lentelės 4 punkto 3 poveiklėje „Slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų pritraukimas darbui į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias ilgalaikės priežiūros paslaugas“ numatyto įsipareigojimo dirbti (teikti ilgalaikės priežiūros paslaugas) ne trumpiau nei dvejus metus įgyvendinimą. Informacija teikiama užpildant rodiklio „Sveikatos priežiūros specialistų, kurie po dalyvavimo veiklose mažiausiai 2 metus dirbo sveikatos priežiūros įstaigose, dalis“ kortelės lentelę.

2.19. Projekto vykdytojas su projekto dalyviu (sveikatos priežiūros specialistu), kuris dalyvauja projekto veikloje pagal šio Gairių skyriaus 2.1 papunkčio „Finansuojamos veiklos ir siekiami stebėsenos rodikliai“ 1 lentelės 4 punkto 3 poveiklę „Slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų pritraukimas darbui į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias ilgalaikės priežiūros paslaugas“, turi pasirašyti susitarimą, pagal kurį projekto dalyvis (sveikatos priežiūros specialistas), dalyvavęs projekto veikloje, bet neįvykdęs įsipareigojimo dirbti (teikti ilgalaikės priežiūros paslaugas) ne trumpiau nei dvejus metus, įsipareigoja grąžinti projekto vykdytojui išmokėtas lėšas, susijusias su projekto dalyvio (sveikatos priežiūros specialisto) dalyvavimu projekte.

2.1. Finansuojamos veiklos ir siekiami stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Finansuojamos veiklos	Tikslinės grupės
1.	Mobiliųjų komandų aprūpinimas darbui reikalinga įranga ir priemonių komplektais bei automobiliais. Mobilioji komanda šiose Gairėse suprantama kaip jau veikianti ir ambulatorines slaugos paslaugas namuose (ilgalaikės priežiūros sveikatos priežiūros paslaugas) teikianti specialistų komanda, kuri, vadovaudamasi Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1026 „Dėl Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimų aprašas), teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir užtikrina socialinių paslaugų teikimą vienu iš būdų, nurodytų Reikalavimų apraše. Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (toliau – ASPN) – tai licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos paciento namuose, siekiant užtikrinti slaugos paslaugų tęstinumą, patenkinti paciento slaugos poreikius namų sąlygomis ir skatinti paciento savirūpą.	Bet kokio amžiaus asmenys, kuriems yra nustatyta negalia, darbingumo lygis ar nesavarankiškumo lygis, atliktas slaugos paslaugų poreikio vertinimas pagal klausimyną, asmenys, sergantys pavojinga gyvybei liga, kurių sveikatos būklė atitinka paliatyviosios pagalbos indikacijas ir kuriems reikalingos ilgalaikės priežiūros paslaugos dienos stacionare (dienos centre) ar stacionare, taip pat asmenys, kuriems ilgalaikė priežiūra reikalinga dėl psichikos sveikatos sutrikimų (sergantys senatvine demencija ir Alzheimerio liga) stacionare. Taip pat senatvės pensinio amžiaus sulaukę asmenys, dėl amžiaus iš dalies ar visiškai netekę gebėjimo savarankiškai rūpintis savo asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bei sergantys lėtinėmis ligomis, kuriems reikalingos ilgalaikės priežiūros paslaugos, taip pat jų šeimos, vietos bendruomenės.
2.	Ilgalaikės priežiūros dienos centrų, teikiančių ilgalaikės priežiūros paslaugas, steigimas (paliatyviosios pagalbos dienos centrai suaugusiesiems ir (ar) paliatyviosios pagalbos dienos centrai vaikams). Vykdant šią veiklą įkuriami paliatyviosios pagalbos dienos stacionarai (dienos centrai), teikiantys suaugusiesiems ir (ar) vaikams asmens sveikatos priežiūros paslaugas, reglamentuojamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-14. Pareiškėjas ir (ar) partneris (-iai) su galutine projekto veiklos ataskaita turi pateikti galiojančią licenciją teikti paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro paslaugas kartu su TLK sudaryta sutartimi dėl nurodytų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis.
3.	Stacionarinių slaugos paslaugų žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga, senatvine demencija, bei paliatyviosios pagalbos paslaugų infrastruktūros plėtojimas ir modernizavimas. Vykdant šią veiklą modernizuojama ir plėtojama palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugoms teikti reikalinga infrastruktūra, pritaikant ją asmenų, sergančių Alzheimerio liga ir demencija, gydymui. Taip pat modernizuojama ir plėtojama paliatyviosios pagalbos paslaugoms teikti reikalinga infrastruktūra.
4.	Tikslinių ilgalaikės priežiūros paslaugų diegimas (ypač demencijos ir Alzheimerio ligų srityse) ir plėtojimas savivaldybių lygmens ASPĮ asmenims, kurie negali pasirūpinti savimi, šeimos narių konsultavimas. Veikla vykdoma finansuojant: 1. ASPN teikimą Alzheimerio liga ir demencija sergantiems asmenims; 2. ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo savivaldybės gyventojams koordinavimą; 3. slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų pritraukimą darbui į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias ilgalaikės priežiūros paslaugas. Veikla gali būti finansuojama tik Vidurio ir vakarų Lietuvos regione. Poveiklė „Slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų pritraukimas darbui į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias ilgalaikės priežiūros paslaugas“ gali būti įgyvendinama iki 2027 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai). Poveiklės, išskyrus „Slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų pritraukimas darbui į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias ilgalaikės priežiūros paslaugas“, gali būti įgyvendinamos iki 2029 m. rugsėjo 30 d (įskaitytinai).	Bet kokio amžiaus asmenys, kuriems yra nustatyta negalia, darbingumo lygis ar nesavarankiškumo lygis, atliktas slaugos paslaugų poreikio vertinimas pagal klausimyną, asmenys, sergantys pavojinga gyvybei liga, kurių sveikatos būklė atitinka paliatyviosios pagalbos indikacijas ir kuriems reikalingos ilgalaikės priežiūros paslaugos dienos stacionare (dienos centre) ar stacionare, taip pat asmenys, kuriems ilgalaikė priežiūra reikalinga dėl psichikos sveikatos sutrikimų (sergantys senatvine demencija ir Alzheimerio liga) stacionare. Taip pat senatvės pensinio amžiaus sulaukę asmenys, dėl amžiaus iš dalies ar visiškai netekę gebėjimo savarankiškai rūpintis savo asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bei sergantys lėtinėmis ligomis, kuriems reikalingos ilgalaikės priežiūros paslaugos, taip pat jų šeimos, vietos bendruomenės. Slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai, dirbantys asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose ilgalaikės priežiūros paslaugas.

Rodiklio pavadinimas	Rodiklio kodas (-ai)	Matavimo vienetai	Siektina reikšmė	Veiklų, kurias vykdant turi būti siekiama rodiklio, numeriai
1. Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama	P.B.2.0075 (RCO75) (taikomas vykdant finansuojamą veiklą Nr. 1 ir (ar) Nr. 2, ir (ar) Nr. 3); P.S.2.1532 (taikomas vykdant finansuojamą veiklą Nr. 4)	Indėlis į strategijas	3 (2029 m.)	Taikoma 1–4 veikloms (prie šio rodiklio turi prisidėti projektai, kuriais įgyvendinama tvarios miesto plėtros strategija ar funkcinės zonos strategija). Šio rodiklio siekiama ne projekto, o Investicijų programos 4.8. ir 4.10 uždavinio lygiais. RPPl pažangos priemonių aprašuose prisidėjimas prie šio rodiklio neplanuojamas.
2. Gyventojai, kuriems taikomi projektai, įgyvendinami pagal integruotas teritorinio vystymo programas	P.B.2.0074 (RCO74) (taikomas vykdant finansuojamą veiklą Nr. 1 ir (ar) Nr. 2, ir (ar) Nr. 3); P.S.2.1531 (taikomas vykdant finansuojamą veiklą Nr. 4)	Asmenys	393 931 (2029 m.)	Taikoma 1–4 veikloms (prie šio rodiklio turi prisidėti projektai, kuriais įgyvendinama tvarios miesto plėtros strategija ar funkcinės zonos strategija). Šio rodiklio siekiama ne projekto, o Investicijų programos 4.8. ir 4.10 uždavinio lygiais. RPPl pažangos priemonių aprašuose prisidėjimas prie šio rodiklio neplanuojamas.
3. Naujos arba modernizuotos sveikatos priežiūros infrastruktūros talpumas	P.B.2.0069 (RCO69)	Asmenys per metus	31 140 (2029 m.)	Taikoma 1–3 veikloms
4. Naujos arba modernizuotos sveikatos priežiūros infrastruktūros naudotojų skaičius per metus	R.B.2.2073 (RCR73)	Naudotojai per metus	31 140 (2029 m.)	Taikoma 1–3 veikloms
5. Asmenys, gavę ilgalaikės priežiūros paslaugas	P.S.2.1525	Asmenys	6 000 (2029 m.)	Taikoma 4 veiklos poveiklei „ASPN teikimas Alzheimerio liga ir demencija sergantiems asmenims“
6. Ilgalaikės priežiūros paslaugų gavėjų, palankiai vertinančių gaunamų paslaugų kokybę, dalis	R.S.2.3530	Procentai	80 (2029 m.)	Taikoma 4 veiklos poveiklei „ASPN teikimas Alzheimerio liga ir demencija sergantiems asmenims“
7. Paramą gavusių nacionalinio, regionų ar vietos lygmens viešojo administravimo ar viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų skaičius	P.B.2.0518 (EECO18)	Subjektų skaičius	60 (2029 )	Taikoma 4 veiklos poveiklei „Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo savivaldybės gyventojams koordinavimas“
8. Sveikatos priežiūros įstaigos, įgyvendinusios sveikatos priežiūros specialistų įgalinimo, pritraukimo ir išlaikymo projektus	P.S.2.1526	Skaičius	53 (2029 m.)	Taikoma 4 veiklos poveiklei „Slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų pritraukimas darbui į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias ilgalaikės priežiūros paslaugas“
9. Sveikatos priežiūros specialistų, kurie po dalyvavimo veiklose mažiausiai 2 metus dirbo sveikatos priežiūros įstaigose, dalis	R.S.2.3532	Procentai	80 (2029 m.)	Taikoma 4 veiklos poveiklei „Slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų pritraukimas darbui į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias ilgalaikės priežiūros paslaugas

Pastabos:

1. Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelės pateiktos Gairių 3 priede.

2. Rodiklis R.S.2.3532 nėra taikomas vykdomiems projektams, į Projekto įgyvendinimo planą ir projekto sutartį rodiklis nėra traukiamas.

3. Horizontaliųjų principų laikymosi reikalavimai

3.1. Projekto įgyvendinimo metu neturi būti pažeidžiamas HP laikymasis. HP – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ir kitų aspektų), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumas ir pan.) bei atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Neturi būti numatyta projekto įgyvendinimo veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį laikantis HP.

3.2. Projekto įgyvendinimo metu turi būti laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą. Jokia projekto veikla neturi būti daroma reikšmingos žalos nė vienam iš 6 aplinkos apsaugos tikslų, nurodytų 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje. Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo HP vertinimo reikalavimai pateikiami Aprašo 2 priede „Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašas“.

3.3. Vykdant veiklas, apimančias infrastruktūros plėtojimą ar modernizavimą, PĮP turi būti detaliai aprašytas bent vienas universalaus dizaino, kaip tai apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 109 dalyje, principų įgyvendinimas. Informacija apie universalaus dizaino principus skelbiama svetainėje https://www.ndt.lt/universalus-dizainas.

3.4. Projekto įgyvendinimo metu taikomas reikalavimas, kad planuojamos įsigyti transporto priemonės (M₁ klasės lengvasis automobilis arba M₂ klasės autobusas) turi būti varomos elektra.

3.5. Vykdant statybos rangos darbus privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir (ar) statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“.

3.1. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) laikymosi reikalavimai

Priemonės veiklos atitinka Chartiją pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą. Konkretūs reikalavimai išdėstyti Gairių III skyriaus 3.1 dalies „Finansuojamos veiklos ir siekiami stebėsenos rodikliai“ finansuojamų veiklų lentelėje ir 3.1.1 papunktyje.

4. Reikalavimai valstybės pagalbai

4.1. Pagal Gaires valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2010 C 83, p. 47) 107 straipsnyje, ir de minimis pagalba, kuri atitinka 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2013 L 352, p. 1) nuostatas, neteikiama.

4.2. Pagal Gaires valstybės pagalba, kuri atitinka 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, neteikiama.

IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

5. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai

5.1. Projekto išlaidos turi atitikti PAFT VII skyriaus pirmajame skirsnyje „Bendrieji projektų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai“, antrajame skirsnyje „Specialieji projektų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai“ ir viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros parengtose Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos fondų reikalavimams, kurios skelbiamos Europos Sąjungos fondų investicijų interneto svetainėje esinvesticijos.lt, nustatytus projekto išlaidoms taikomus reikalavimus.

5.2. Įgyvendinant projektus, netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamos išlaidos, kurios nurodytos Reglamento (ES) 2021/1057 16 straipsnio 1 dalyje, Reglamento (ES) 2021/1058 7 straipsnio 1 dalyje, Reglamento (ES) Nr. 2021/1060 64 straipsnio 1 dalyje ir PAFT 302 punkte, taip pat PAFT VII skyriaus trečiajame skirsnyje „Netinkamos finansuoti išlaidos“ nurodytos išlaidos.

5.3. Projektams, kurie įgyvendinami Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, skiriamas finansavimas iš ES fondų lėšų negali viršyti 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projektams, kurie įgyvendinami Sostinės regione (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją), skiriamas finansavimas iš ES fondų lėšų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų negali viršyti 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projektams, kurie įgyvendinami Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, skiriamas finansavimas iš ES fondų lėšų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų negali viršyti 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

5.4. Pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) privalo prisidėti prie Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įgyvendinamo projekto finansavimo ne mažiau kaip 25 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o prie kitoje šalies teritorijoje įgyvendinamų projektų – ne mažiau kaip 15 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

5.5. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos ir netinkamos finansuoti projekto išlaidos, turi būti finansuojamos iš projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšų.

5.6. Projektui taikomi supaprastinti išlaidų dydžiai, kurie nurodyti Gairių III skyriaus 6 punkto lentelėje. Netiesioginėms išlaidoms taikoma 7 proc. fiksuotoji norma nuo tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų.

5.7. Projekto pridėtinės vertės mokestis yra tinkamas finansuoti, išskyrus PAFT 313 punkte nurodytus atvejus.

5.8. Pagal finansuojamą veiklą „Mobiliųjų komandų aprūpinimas darbui reikalinga įranga ir priemonių komplektais bei automobiliais“ tinkamos finansuoti išlaidos:

5.8.1. darbui ir paslaugoms teikti reikalingai įrangai ir priemonėms įsigyti (Pareiškėjas ir (ar) partneris (-iai) iš toliau nurodyto įrangos ir priemonių sąrašo pats renkasi, kokią darbui ir paslaugoms teikti reikalingą įrangą ir priemones tikslinga įsigyti ASPN teikiančių specialistų komandai, bei jų kiekį):

5.8.1.1. fonendoskopui;

5.8.1.2. kraujospūdžio matavimo aparatui;

5.8.1.3. tonometrui akispūdžiui matuoti;

5.8.1.4. termometrui;

5.8.1.5. matuokliui gliukozės kiekiui kapiliariniame kraujyje nustatyti;

5.8.1.6. matuokliui kraujo krešumo rodikliui kapiliariniame kraujyje nustatyti;

5.8.1.7. mobiliajam elektrokardiografui (ne mažiau kaip 12 derivacijų);

5.8.1.8. pulsoksimetrui;

5.8.1.9. gleivių siurbikliui;

5.8.1.10. otoskopui;

5.8.1.11. bendrosios praktikos slaugytojo krepšiui;

5.8.1.12. nešiojamajam kompiuteriui;

5.8.1.13. mobiliajam telefonui;

5.8.1.14. infuzomatui.

5.8.2. Pareiškėjas ir (ar) partneris gali įsigyti 1 (vieną) elektromobilį (M₁ klasės lengvasis automobilis) su įkrovimo stotele (jei yra pagrįstas poreikis). Jei įkrovimo stotelė įsigyjama, ji turi būti įrengta įstaigos teritorijoje ir naudojama tik įstaigos poreikiams.

5.9. Pagal finansuojamą veiklą „Ilgalaikės priežiūros dienos centrų, teikiančių ilgalaikės priežiūros paslaugas, steigimas (paliatyviosios pagalbos dienos centrai suaugusiesiems ir (ar) paliatyviosios pagalbos dienos centrai vaikams)“ tinkamos finansuoti išlaidos:

5.9.1. naujų pastatų statybai, patalpų rekonstrukcijai (išskyrus pastato šiltinimo (modernizacijos) veiklas), remontui, pritaikymui paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro (dienos centro) paslaugai teikti;

5.9.2. medicininei įrangai ir priemonėms (išskyrus vienkartines priemones), nurodytoms sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-14, įsigyti;

5.9.3. baldų įsigijimo;

5.9.4. elektra varomai transporto priemonei (M₂ klasės autobusas, ne mažiau kaip 12 vietų), skirtai asmenims į ilgalaikės priežiūros dienos stacionarą (dienos centrą) ar iš jo pavėžėti, kuri turi būti pritaikyta asmenims su negalia vežti, ir jos įkrovimo stotelei (jei yra pagrįstas poreikis) įsigyti. Vienam dienos stacionarui (dienos centrui) galima įsigyti 1 (vieną) transporto priemonę. Jei įkrovimo stotelė įsigyjama, ji turi būti įrengta įstaigos teritorijoje ir naudojama tik įstaigos poreikiams.

5.10. Pagal finansuojamą veiklą „Stacionarinių slaugos paslaugų žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga, senatvine demencija, bei paliatyviosios pagalbos paslaugų infrastruktūros plėtojimas ir modernizavimas“ tinkamos finansuoti išlaidos:

5.10.1. naujų pastatų statybai, patalpų rekonstrukcijai (išskyrus pastato šiltinimo (modernizacijos) veiklas), remontui, pritaikymui stacionarinei paliatyviosios pagalbos ir / ar palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugai, skirtai demencija sergantiems asmenims, teikti;

5.10.2. medicininės įrangai ir priemonėms (išskyrus vienkartines priemones), nurodytoms sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-14, įsigyti;

5.10.3. baldų įsigijimo.

5.11. Pagal finansuojamos veiklos „Tikslinių ilgalaikės priežiūros paslaugų diegimas (ypač demencijos ir Alzheimerio ligų srityse) ir plėtojimas savivaldybių lygmens ASPĮ asmenims, kurie negali pasirūpinti savimi, šeimos narių konsultavimas“ poveiklę „ASPN teikimas Alzheimerio liga ir demencija sergantiems asmenims“ tinkamos finansuoti išlaidos: ASPN komandos narių, kurie teikia paslaugas Alzheimerio liga ir demencija sergantiems asmenims, darbo užmokestis ir susijusios darbdavio įmokų išlaidos, darbo priemonės, kuro išlaidos, transporto nuoma ir kt. su ASPN teikimu susijusios išlaidos. Projektams suteikiama teisė pasirinkti paslaugos teikimo išlaidas deklaruoti įgyvendinančiajai institucijai remiantis faktinėmis išlaidomis arba pagal tyrimu nustatytus įkainius.

5.12. Pagal finansuojamos veiklos „Tikslinių ilgalaikės priežiūros paslaugų diegimas (ypač demencijos ir Alzheimerio ligų srityse) ir plėtojimas savivaldybių lygmens ASPĮ, asmenims, kurie negali pasirūpinti savimi, šeimos narių konsultavimas“ poveiklę „Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo savivaldybėms gyventojams koordinavimas“ tinkamos finansuoti išlaidos:

5.12.1. išlaidos ilgalaikės priežiūros paslaugų koordinatoriaus darbo užmokesčiui ir susijusioms darbdavio įmokų išlaidoms;

5.12.2. dokumentų, reikalingų paslaugoms teikti, parengimo įsigijimo išlaidos, konsultavimo paslaugų išlaidos.

5.13. Pagal finansuojamos veiklos „Tikslinių ilgalaikės priežiūros paslaugų diegimas (ypač demencijos ir Alzheimerio ligų srityse) ir plėtojimas savivaldybių lygmens ASPĮ asmenims, kurie negali pasirūpinti savimi, šeimos narių konsultavimas“ poveiklę „Slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų pritraukimas darbui į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias ilgalaikės priežiūros paslaugas“ tinkamos finansuoti išlaidos yra priemonių, skirtų pritraukti slaugytojus ir slaugytojų padėjėjus darbui asmens sveikatos priežiūros įstaigose, finansavimo išlaidos (pvz.: išlaidos darbo užmokesčiui; būsto nuomos išlaidos, studijų kainos kompensavimas ir kt.). Projektams suteikiama teisė pasirinkti paslaugos teikimo išlaidas deklaruoti įgyvendinančiajai institucijai remiantis faktinėmis išlaidomis arba pagal tyrimu nustatytus įkainius.

5.14. Netinkamos finansuoti projekto lėšomis išlaidos (be tų, kurios nurodytos PAFT VII skyriuje „Projektų išlaidų reikalavimai“):

5.14.1. žemės ir kito nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos;

5.14.2. transporto priemonių lizingo (finansinės nuomos), transporto priemonės eksploatavimo ir susijusios išlaidos;

5.14.3. naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos;

5.14.4. išlaidos vienkartinėms priemonėms, kanceliarinėms priemonėms, higienos prekėms, valymo įrangai ir priemonėms ir kitoms panašioms priemonėms įsigyti;

5.14.5. teritorijos tvarkymo, kai nėra tvarkomas pastato vidus (t. y. nėra atliekami pastato vidaus patalpų rangos darbai), išlaidos;

5.14.6. teritorijos tvarkymo, išskyrus teritoriją, skirtą elektromobilių pakrovimo stotelei (-ėms) įrengti, išlaidos;

5.14.7. pastato šildymo / modernizavimo išlaidos, siekiant padidinti pastato energetinio efektyvumo klasę.

5.15. Finansuojant projektus, kryžminis finansavimas netaikomas.

6. Projekto veiklų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

Finansuojamos veiklos, kurioms taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio kodas	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio pavadinimas	Papildoma informacija
Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės	FS-01-01	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio FS be PVM
Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės	FS-01-02	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio FS su PVM
Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės	FS-01-04	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkinio FS su PVM
Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės	FS-01-03	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkinio FS be PVM
Netiesioginės išlaidos	FN-01	Iki 7 proc. netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma
Kasmetinių atostogų išlaidos	FN-05-01	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso 20 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 24 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos
Kasmetinių atostogų išlaidos	FN-05-02	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 21 iki 25 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 25 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos
Kasmetinių atostogų išlaidos	FN-05-03	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 26 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos
Kasmetinių atostogų išlaidos	FN-05-04	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 37 iki 42 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos
Kasmetinių atostogų išlaidos	FN-05-05	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 37 iki 39 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 43 iki 47 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos
Kasmetinių atostogų išlaidos	FN-05-06	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso 40 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 48 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos
Kasmetinių atostogų išlaidos	FN-05-07	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 41 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 49 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos

Skyriaus pakeitimai:

Nr. V-1113, 2024-11-15, paskelbta TAR 2024-11-15, i. k. 2024-19918

__________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-151, 2024-02-05, paskelbta TAR 2024-02-05, i. k. 2024-02089

Regioninės pažangos priemonės

11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti

ilgalaikės priežiūros paslaugų

plėtrą“ finansavimo gairių

1 priedas

REKOMENDACIJOS REGIONO ILGALAIKĖS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ SAVIVALDYBĖSE ORGANIZAVIMO IR INFRASTRUKTŪROS, REIKALINGOS ILGALAIKĖS PRIEŽIŪROS PASLAUGOMS TEIKTI, MODERNIZAVIMO ŽEMĖLAPIUI (IŠTEKLIŲ IR POREIKIŲ ANALIZEI) PARENGTI

Ilgalaikė priežiūra – pagalba savarankiškumą praradusiems asmenims, skirta asmens sveikatos priežiūros ir socialiniams poreikiams kasdieninėje veikloje tenkinti, kuria siekiama:

1. kuo ilgiau išlaikyti ir stiprinti asmens organizmo funkcinius gebėjimus, užtikrinti ligų, sveikatos sutrikimų ir socialinės atskirties prevenciją, stiprinti ir didinti asmens socialinius gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, dalyvauti visuomenės gyvenime ir taip kuo ilgiau gyventi savarankiškai ir visavertiškai;

2. didinti prižiūrinčių asmenų galimybes derinti asmeninį gyvenimą ir asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, priežiūrą ir pailsėti nuo šio asmens priežiūros, dalyvauti darbo rinkoje ir socialiniame gyvenime.

Ilgalaikės priežiūros pasaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros modernizavimo priemonių tikslas yra plėtoti sveikatos priežiūros paslaugas kaip ilgalaikės priežiūros paslaugų komponentą.

Lietuvoje didėja nepagydomomis ligomis sergančių asmenų skaičius, todėl svarbu kiekvienoje savivaldybėje asmenims sudaryti galimybę gauti prieinamas, kokybiškas ir savalaikes stacionarines paliatyviosios pagalbos paslaugas. Nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatomas 24 paliatyviosios pagalbos lovų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 370 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“ 2024 m. redakcija).

Remiantis Europos Alzheimerio aljanso „Alzheimer Europe“ 2019 m. duomenimis, Lietuvoje demencija serga 49 tūkst. asmenų. Skaičiuojama, kad 12 proc. visų sergančiųjų yra reikalinga stacionarinė priežiūra. Atkreiptinas dėmesys, kad sergamumas demencija kiekvienoje savivaldybėje yra skirtingas:

Teritorinis vienetas	Gyventojų skaičius 2022 metų pradžioje	Stacionarinių lovų / vietų, skirtų demencija sergančių asmenų priežiūrai, poreikis
Akmenės r.	19 259	69
Alytaus m.	51 793	84
Alytaus r.	25 429	52
Anykščių r.	22 794	42
Birštono sav.	4 081	7
Biržų r.	22 756	39
Druskininkų sav.	19 843	33
Elektrėnų sav.	23 521	39
Ignalinos r.	14 464	36
Jonavos r.	41 248	106
Joniškio r.	20 898	56
Jurbarko r.	24 668	66
Kaišiadorių r.	29 297	66
Kalvarijos sav.	9 919	26
Kauno m.	297 906	528
Kauno r.	95 491	146
Kazlų Rūdos sav.	10 959	20
Kėdainių r.	45 913	77
Kelmės r.	25 401	57
Klaipėdos m.	152 237	224
Klaipėdos r.	59 419	61
Kretingos r.	37 404	58
Kupiškio r.	16 232	40
Lazdijų r.	17 892	39
Marijampolės sav.	54 291	99
Mažeikių r.	51 612	99
Molėtų r.	16 926	27
Neringos sav.	3 903	3
Pagėgių sav.	7 236	24
Pakruojo r.	18 497	58
Palangos m.	16 976	27
Panevėžio m.	87 590	169
Panevėžio r.	35 264	55
Pasvalio r.	22 668	41
Plungės r.	33 251	90
Prienų r.	25 010	62
Radviliškio r.	34 559	46
Raseinių r.	30 620	103
Rietavo sav.	7 292	24
Rokiškio r.	28 204	50
Skuodo r.	15 831	51
Šakių r.	26 318	74
Šalčininkų r.	29 699	27
Šiaulių m.	101 756	165
Šiaulių r.	40 775	68
Šilalės r.	21 586	89
Šilutės r.	38 493	56
Širvintų r.	14 889	20
Švenčionių r.	22 478	47
Tauragės r.	37 403	115
Telšių r.	39 536	116
Trakų r.	32 322	49
Ukmergės r.	34 028	62
Utenos r.	37 266	27
Varėnos r.	20 746	47
Vilkaviškio r.	34 942	67
Vilniaus m.	563 012	548
Vilniaus r.	98 001	139
Visaginas	19 404	12
Zarasų r.	14 790	30

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad demencija sergantiems asmenims yra teikiamos tiek sveikatos priežiūros (slauga), tiek socialinės paslaugos, todėl kiekviena savivaldybė turi individualiai įsivertinti esamą situaciją ir demencija sergančių asmenų priežiūrai skirtos stacionarinės infrastruktūros poreikį.

Siekiant užtikrinti slaugos paslaugų tęstinumą, patenkinti paciento slaugos poreikius ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir skatinti paciento savirūpą, sparčiai plėtojamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (toliau – ASPN). Šiuo metu Lietuvoje ASPN teikia 149 asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Didesnį pacientų skaičių aptarnaujanti ASPN įstaiga turi didesnę specialistų komandą ir susiduria su iššūkiu visą komandą aprūpinti transporto priemonėmis. Tai svarbu siekiant gerinti paslaugų prieinamumą regionuose.

Regiono plėtros taryba, siekdama parengti pažangos priemonės pagrindimo aprašą, informacijos kreipiasi į regiono savivaldybes. Regionų plėtros taryba apibendrina regiono savivaldybių pateiktą informaciją bei ją pateikia pažangos priemonės pagrindimo apraše.

I. ESAMOS SITUACIJOS REGIONO SAVIVALDYBĖSE ANALIZĖ

Lentelėje pateikite savivaldybėje paslaugas teikiančių įstaigų (viešųjų ir privačių) duomenų suvestinę

(pateikiami naujausi turimi duomenys)

Regiono pavadi-nimas	Savi-valdy-bės pava-dini-mas	Įstaigos (viešosios ir privačios) pavadini-mas ir pavaldu-mas	Paliatyvio-sios pagalbos paslaugas (dienos stacionare, dienos centre, stacionare) gaunančių asmenų skaičius	Staciona-rinės paliatyvio-sios pagalbos lovų skaičius	Staciona-rinės paliatyvio-sios pagalbos lovų skaičiaus poreikis po 2024-01-01	Vietų / lovų, skirtų demencija sergančių asmenų stacionarinei priežiūrai / stacionariai socialinei globai, skaičius*	Vietų / lovų, skirtų demencija sergančių asmenų staciona-rinei priežiūrai / staciona-riai socialinei globai, poreikis*	Ar numato-ma diegti / plėtoti ambula-torines paslau-gas demenci-ja sergan-tiems asme-nims?	Asmenų, kuriems ASPĮ teikia APSN paslau-gas, skaičius	Įstaigos (viešosios ir privačios) ASPN komandos sudėtis (specialistų skaičius ir profesinė kvalifikacija)

*apima asmens sveikatos priežiūros įstaigas (viešąsias ir privačias) ir socialinės globos įstaigas bei šiose įstaigose teikiamas stacionarinės priežiūros / stacionarios socialinės globos paslaugas.

II. PLANUOJAMOS INVESTICIJOS Į PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪRĄ IR PASLAUGŲ TEIKIMĄ REGIONO SAVIVALDYBĖSE

Aprašykite, kaip numatoma organizuoti paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimą kiekvienoje regiono savivaldybėje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-14 „Dėl Stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo ir Ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis šiame punkte minėtu įsakymu stacionarinė paliatyvioji pagalba teikiama atskirame įstaigos struktūriniame padalinyje).

Aprašykite ir pagrįskite, kaip numatoma patenkinti kiekvienos regiono savivaldybės gyventojų poreikį gauti paliatyviosios pagalbos paslaugas dienos stacionare (dienos centre). Aprašykite, kaip investicijos prisidės prie planuojamų pokyčių įgyvendinimo (pateikite trumpą planuojamų finansuoti paslaugų plėtros / infrastruktūros modernizavimo veiklų aprašymą: jeigu savivaldybėje nėra paliatyviosios pagalbos dienos stacionare (dienos centre) teikėjo, nurodykite, kokiam asmenų skaičiui planuotumėte teikti paslaugas įsteigtame paliatyviosios pagalbos dienos stacionare (dienos centre); jei regiono savivaldybėje yra paliatyviosios pagalbos dienos stacionare (dienos centre) teikėjas, nurodykite, kodėl šio teikėjo teikiamų paslaugų nepakanka, kokios yra laukiančių asmenų eilės).

Aprašykite, kaip numatoma organizuoti demencija sergančių asmenų stacionarinę priežiūrą / stacionarią globą kiekvienoje regiono savivaldybėje. Aprašykite, kaip investicijos prisidės prie planuojamų pokyčių įgyvendinimo (pateikite trumpą planuojamų finansuoti paslaugų plėtros / infrastruktūros modernizavimo aprašymą).

Pastaba. Šio priedo pirmoje lentelėje yra pateikta informacija, kiek preliminariai kiekvienai regiono savivaldybei reikėtų stacionaro vietų / lovų teikti paslaugas demencija sergantiems asmenims. Iš lentelėje pateikto skaičiaus reikėtų atimti socialinės globos įstaigose esančias vietas, kurios šiuo metu yra naudojamos paslaugoms demencija sergantiems asmenims teikti, taip pat atimti asmens sveikatos priežiūros įstaigose (viešosiose ir privačiose) esančias lovas, kurios šiuo metu yra naudojamos paslaugoms demencija sergantiems asmenims teikti. Gautas rezultatas būtų faktinis papildomų vietų / lovų poreikis regiono savivaldybėje. Demencija sergančių pacientų priežiūra gali būti koncentruojama vienoje įstaigoje (viešojoje ir privačioje) ir užtikrinama regiono mastu. Prašytume pateikti informaciją, ar regione demencija sergančių asmenų priežiūrą planuojama užtikrinti vienoje įtaigoje? Ar planuotumėte tokią paslaugą teikti kiekvienoje regiono savivaldybėje?.

Aprašykite, kaip numatoma plėtoti ASPN teikimą kiekvienos savivaldybės gyventojams? Aprašykite, kaip investicijos prisidės prie planuojamų pokyčių įgyvendinimo (pateikite trumpą planuojamų finansuoti paslaugų plėtros / infrastruktūros modernizavimo aprašymą)? Rekomenduojama investicijas numatyti ASPN teikiančioms komandoms, kurios šias paslaugas per 2022 metus ir 2023 metus vidutiniškai suteikė ne mažiau kaip 100 unikalių asmenų (Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys).

Lentelėje pateikite savivaldybėje paslaugas teikiančių įstaigų (viešųjų ir privačių), kurias numatoma modernizuoti šios RPPl priemonės lėšomis, duomenų suvestinę

Regiono pavadi-nimas	Savival-dybės pavadini-mas	Įstaigos (viešosios ir privačios) pavadinimas ir pavaldumas	Paliatyviosios pagalbos paslaugas dienos stacionare gaunančių asmenų skaičiaus pokytis po modernizavimo, lyginant su 2023 m. gruodžio 31 d.	Paliatyviosios pagalbos lovų skaičiaus pokytis po modernizavimo, lyginant su 2023 m. gruodžio 31 d.	Vietų / lovų, skirtų demencija sergančių asmenų stacionarinei priežiūrai / stacionariai socialinei globai, pokytis po modernizavimo, lyginant su 2023 m. gruodžio 31 d.	Asmenų, kuriems ASPĮ teikia APSN paslaugas, skaičiaus pokytis po modernizavimo, lyginant su 2023 m. gruodžio 31 d.	Ar ASPN teikianti įstaiga (viešoji ir privati) pradės teikti paslaugas vakarais ir savaitgaliais (jeigu iki šiol jų neteikė)?

_________________________

Regioninės pažangos priemonės

Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti ilgalaikės

priežiūros paslaugų plėtrą“ finansavimo gairių

2 priedas

PROJEKTO (ĮSKAITANT JUNGTINĮ PROJEKTĄ) ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

Finansavimo šaltinis, pagal kurį finansuojamas projektas (pažymėkite tinkamą):

£ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP)

X Europos Sąjungos fondų investicijų programa (toliau – ESIP)

Aplinkos tikslai

(pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2019/2088)

Pagrindimas

(remdamiesi priemonių (kai finansavimo šaltinis EGADP) arba veiksmų (veiklų) (kai finansavimo šaltinis ESIFP) vertinimo klausimynais, nurodykite tik tą klausimyno vertinimo dalį, kuri aktuali finansuotinai veiklai)

Pagrindimo dokumentai

(nurodomas dokumentas, kuris bus vertinamas siekiant įvertinti projekto atitiktį aplinkos tikslams, arba pateikiama šią atitiktį pagrindžianti informacija)

1. Klimato kaitos švelninimas

Nenumatoma, kad projektų veiklos (mobiliųjų komandų aprūpinimas darbui reikalinga įranga ir priemonių komplektais bei automobiliais; ilgalaikės priežiūros dienos centrų, teikiančių ilgalaikės priežiūros paslaugas, steigimas (paliatyviosios pagalbos dienos centrai suaugusiesiems ir (ar) paliatyviosios pagalbos dienos centrai vaikams); stacionarinių slaugos paslaugų žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga, senatvine demencija, bei paliatyviosios pagalbos paslaugų infrastruktūros plėtojimas ir (ar) modernizavimas) didins šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisiją, kadangi įgyvendinant projektus numatoma investuoti į:

- naujų pastatų statybą, patalpų rekonstrukciją / remontą / pritaikymą paslaugoms teikti;

- medicininę įrangą, priemones ir baldus;

- elektromobilį (M₁ klasės lengvasis automobilis arba M₂ klasės autobusas) su įkrovimo stotele (jei yra pagrįstas poreikis).

Tikėtina, kad bus koncentruota savivaldybių turima infrastruktūra, todėl tikėtinas ŠESD emisijos sumažėjimas.

Pagal projektus atlikus patalpų rekonstrukcijos / remonto / pritaikymo teikti paslaugas / naujos statybos darbus bus padidintas pastatų energijos efektyvumas, užtikrintas atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimas elektrai ir (ar) šildymui, kiek tai bus finansiškai racionalu atsižvelgiant į centralizuotų šilumos tiekimo (CŠT) sistemų pajėgumą ir prieinamumą.

Įgyvendinant veiklas, bus vadovaujamasi 2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) 2021/2139, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas, nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams, 1 straipsnio I priedo atitinkamoms veikloms taikomuose punktuose (pvz., kuriant naują infrastruktūrą, modernizuojant esamą infrastruktūrą ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą – taikomi 7 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant IT įrangą – taikomi 8 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai, įsigyjant transporto priemones – taikomi 6 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai ir t. t.) reikalavimais, tai numatant atitinkamuose dokumentuose (pvz., pirkimo ir kt. dokumentuose).

Kuriant naują infrastruktūrą, bus užtikrinta, kad kuriama infrastruktūra atitiktų statybos techninio reglamento bei kitų teisės aktų reikalavimus, susijusius su ŠESD emisija.

Įgyvendinant 4.10 uždavinio veiklas, yra numatoma įsigyti automobilius, skirtus pacientams lankyti namuose ar asmenims pavėžėti į paslaugų teikimo vietą ir iš jos.

Planuojamos įsigyti transporto priemonės, kurios bus ne žemesnio nei EURO VI E standarto, kuris reglamentuoja teršalų išmetimo iš sunkiųjų transporto priemonių, ribojimą. Šis reikalavimas bus įrašytas transporto priemonių pirkimo dokumentuose, paslaugų įsigijimo ir kituose dokumentuose. Prioritetas bus skiriamas elektra varomoms transporto priemonėms.

Planuojama įsigyti įranga privalės atitikti (tai bus numatoma atitinkamuose įrangos įsigijimo dokumentuose) efektyvumo, tvarumo, ilgaamžiškumo, medicinos priemonių saugumo reikalavimus pagal Direktyvą 2009/125/EC, Direktyvą 2011/65/EU ir Reglamentą 2017/745/EC.

Vykdant mobiliųjų komandų aprūpinimo darbui reikalinga įranga ir priemonių komplektais bei automobiliais veiklą yra numatoma įsigyti elektromobilius (M₁ klasės lengvasis automobilis) kartu su elektromobilio įkrovimo stotele (jei yra pagrįstas poreikis). Vykdant ilgalaikės priežiūros dienos centrų, teikiančių ilgalaikės priežiūros paslaugas, steigimo (paliatyviosios pagalbos dienos centrai suaugusiesiems ir (ar) paliatyviosios pagalbos dienos centrai vaikams)veiklą yra numatoma įsigyti elektromobilius, M₂ klasės autobusas, ne mažiau kaip 12 vietų) kartu su elektromobilio įkrovimo stotele (jei yra pagrįstas poreikis). Ši investicija prisideda mažinant ŠESD emisijas, didinant švaraus ar neutralaus poveikio klimatui judumą.

Nauja statyba galima pagal veiklą „Ilgalaikės priežiūros dienos centrų, teikiančių ilgalaikės priežiūros paslaugas, steigimas (paliatyviosios pagalbos dienos centrai suaugusiesiems ir (ar) paliatyviosios pagalbos dienos centrai vaikams)“ ir veiklą „Stacionarinių slaugos paslaugų žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga, senatvine demencija, bei paliatyviosios pagalbos paslaugų infrastruktūros plėtojimas ir modernizavimas“.

Projektų vykdytojai ir kiti dalyviai privalo laikytis pagrindimo skiltyje nurodytų teisės aktų reikalavimų.

1. Išsamiai aprašoma, į ką planuojama investuoti (nurodoma, jeigu ši informacija nepateikta vertinimo anketoje ir perkelta į lentelės 2 skiltį).

2. Pateikiami dokumentai (pvz.):

- projekto vykdytojo ir (ar) partnerių deklaracija, kad bus laikomasi žalos nedarymo principo;

- investicijų projektas;

- pirkimo dokumentai;

- projektavimo dokumentai (jei taikoma);

- techninė specifikacija (jei taikoma);

- sutartys su prekių tiekėjais ar paslaugų teikėjais (jei taikoma);

- kita aktuali informacija ir (ar) dokumentai.

Vykdant statybos rangos darbus privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir (ar) statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“.

Vykdant veiklas, apimančias infrastruktūros plėtojimą ar modernizavimą, PĮP turi būti detaliai aprašytas bent vienas universalaus dizaino, kaip tai apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 109 dalyje, principų įgyvendinimas. Informacija apie universalaus dizaino principus skelbiama svetainėje https://www.ndt.lt/universalus-dizainas.

Įsigyjama įranga turi atitikti 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/745, nustatančio medicinos įrangai taikomus bendruosius saugos ir veiksmingumo reikalavimus, atsižvelgiant į jos numatytą paskirtį (priemonė paženklinta CE atitikties ženklu ar CE ženklu), nuostatas.

Įsigyjami elektromobiliai (M₁ klasės lengvasis automobilis arba M₂ klasės autobusas) turi būti varomi elektra.

Atitiktis bus vertinama pagal PĮP, investicijų projekte, pirkimo dokumentuose, projektavimo dokumentuose, techninėje specifikacijoje, sutartyse su prekių tiekėjais ar paslaugų teikėjais pateiktą informaciją, kitą aktualią informaciją ir (ar) dokumentus.

2. Prisitaikymas prie klimato kaitos

Vertinama, kad planuojamo įgyvendinti 4.10 uždavinio veikla neturi jokio poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad ši investicija atitinka prisitaikymo prie klimato kaitos tikslą, kadangi numatomas tik energetiškai efektyvios infrastruktūros kūrimas, kas neturės neigiamos įtakos prisitaikymo prie klimato kaitos tikslui, žmonėms, gamtai ar turtui.

Įgyvendinant veiklas bus vadovaujamasi 2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) 2021/2139^{^[3]}, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas, nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams, 2 straipsnio II priedo atitinkamoms veikloms taikomuose punktuose (pvz., kuriant naują infrastruktūrą, modernizuojant esamą infrastruktūrą ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą – taikomi 7 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant IT įrangą – taikomi 8 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai, įsigyjant transporto priemones – taikomi 6 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai ir t. t.) reikalavimais, tai numatant atitinkamuose dokumentuose (pvz., pirkimo ir kt. dokumentuose).

Kuriant ar modernizuojant infrastruktūrą, bus laikomasi aplinkos apsaugą ir statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Numatoma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatyme^{^[4]}. Vykdant veiklas bus vadovaujamasi statybos techninio reglamento, kuriame įtvirtinti ir aplinkos apsaugos reikalavimai, atsakomybės ir kontrolė (pvz., Aplinkos apsaugos agentūra tikrina, ar statinio projektas atitinka atrankos informacijoje ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose nurodytą veiklos apimtį, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuota visos reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai švelninančios ir kompensuojančios priemonės, užtikrinančios projekto atitiktį aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, ar nepasibaigęs atrankos išvados arba sprendimo galiojimo terminas; ar statinio projektas atitinka aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir kt.), nuostatomis^{^[5]}. Taip bus operatyviai identifikuojamos galimos rizikos ir priimami atitinkami sprendimai, kurie užtikrins rizikos dėl neigiamo poveikio klimatui, žmonėms, gamtai ar turtui eliminavimą.

1. Išsamiai aprašoma, į ką planuojama investuoti (nurodoma, jeigu ši informacija nepateikta vertinimo anketoje ir perkelta į lentelės 2 skiltį).

2. Pateikiami dokumentai (pvz.):

- projekto vykdytojo ir (ar) partnerių deklaracija, kad bus laikomasi žalos nedarymo principo;

- investicijų projektas;

- pirkimo dokumentai;

- projektavimo dokumentai (jei taikoma);

- techninė specifikacija (jei taikoma);

- sutartys su prekių tiekėjais ar paslaugų teikėjais (jei taikoma);

- kita aktuali informacija ir (ar) dokumentai.

3. Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Nenumatoma, kad 4.10 uždavinio veiklos turės neigiamos įtakos tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslui, kadangi numatoma investuoti į naujos infrastruktūros sukūrimą (pagal poreikį) ir esamos sveikatos priežiūros infrastruktūros tobulinimą, dėl to tikėtinas efektyvesnis vandenų išteklių naudojimas. Taip pat keičiant seną ir neefektyvią vandens infrastruktūrą būtų naudojami efektyvesni vandens prietaisai, atitinkantys naujausius ES efektyvumo standartus.

Įgyvendinant veiklas, bus vadovaujamasi 2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) 2021/2139^{^[6]}, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas, nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams, 1 straipsnio I priedo ir 2 straipsnio II priedo atitinkamoms veikloms taikomuose punktuose (pvz., kuriant naują infrastruktūrą, modernizuojant esamą infrastruktūrą ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą – taikomi 7 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant IT įrangą – taikomi 8 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai ir t.t.) reikalavimais, tai numatant atitinkamuose dokumentuose (pvz., pirkimo ir kt. dokumentuose).

Taip pat, siekiant išvengti poveikio statybvietėje, nustatoma ir sprendžiama aplinkos degradacijos rizika, susijusi su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens tausojimu.

Planuojamos veiklos neturės tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui, nes įgyvendinant šią veiklą neplanuojama statyti jokios infrastruktūros vandens telkinių apsaugos zonose arba arti vandens telkinių, kas galėtų turėti neigiamą poveikį tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui.

1. Išsamiai aprašoma, į ką planuojama investuoti (nurodoma, jeigu ši informacija nepateikta vertinimo anketoje ir perkelta į lentelės 2 skiltį).

2. Pateikiami dokumentai (pvz.):

- projekto vykdytojo ir (ar) partnerių deklaracija, kad bus laikomasi žalos nedarymo principo;

- investicijų projektas;

- pirkimo dokumentai;

- projektavimo dokumentai (jei taikoma);

- techninė specifikacija (jei taikoma);

- sutartys su prekių tiekėjais ar paslaugų teikėjais (jei taikoma);

- kita aktuali informacija ir (ar) dokumentai.

Netaikoma, kadangi planuojamos veiklos neturės tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui, nes įgyvendinant šią veiklą neplanuojama statyti jokios infrastruktūros vandens telkinių apsaugos zonose arba arti vandens telkinių, kas galėtų turėti neigiamą poveikį tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimui.

4. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą

Vertinama, kad planuojamos įgyvendinti 4.10 uždavinio veiklos neturi jokio poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad ši investicija atitinka žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, tikslą, kadangi numatoma, kad:

• mažiausiai 70 % (pagal svorį) nepavojingų statybinių ir griovimo atliekų (išskyrus natūraliai atsirandančias medžiagas, nurodytas Europos sąrašo 17 05 04 kategorijoje) 2000/532 / EB), statybvietėje susidarančios atliekos turėtų būti parengtos pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir kitoms medžiagų panaudojimo galimybėms, įskaitant užpildymo operacijas, naudojant atliekas kitoms medžiagoms pakeisti, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo.

• Be to, operatoriai bus įpareigoti riboti atliekų susidarymą procesuose, susijusiuose su statyba ir griovimu, laikydamiesi ES Statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo ir atsižvelgdami į geriausius prieinamus metodus ir naudodami selektyvų griovimą, kad būtų galima pašalinti ir saugiai tvarkyti pavojingas medžiagas ir palengvinti pakartotinį perdirbimą. Statybinės atliekos Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bus perduodamos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas. Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės nustatyto, kad statybvietėje turi būti išrūšiuotos ir atskirai laikinai laikomos susidarančios komunalinės atliekos, inertinės atliekos, perdirbti ir pakartotinai naudoti tinkamos atliekos, pavojingosios atliekos ir netinkamos perdirbti atliekos. Išrūšiuotos atliekos bus perduodamos įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti tokias atliekas pagal sutartis dėl jų naudojimo ir šalinimo. Susidariusios asbesto turinčių gaminių atliekos bus šalinamos nustatyta tvarka atskiroje sekcijoje, įrengtoje prie bet kokios klasės sąvartyno pagal inertinių atliekų sąvartynų reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais. Tvarkant atliekas bus vadovaujamasi geriausiais prieinamais Europos Sąjungoje atliekų apdorojimo gamybos būdais (GPGB).

• Statybvietėje pildomas atliekų apskaitos žurnalas, vedama susidariusių ir perduotų tvarkyti statybinių atliekų apskaita, nurodomas jų kiekis, teikiamos atliekų apskaitos ataskaitos.

Įgyvendinant veiklą bus vadovaujamasi 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/844 reikalavimais, susijusiais su energetiniu pastatų efektyvumu (tai bus numatoma paslaugų įsigijimo ir kt. dokumentuose).

Įgyvendinant veiklas, bus vadovaujamasi 2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) 2021/2139^{^[7]}, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas, nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams, 1 straipsnio I priedo ir 2 straipsnio II priedo atitinkamoms veikloms taikomuose punktuose (pvz., kuriant naują infrastruktūrą, modernizuojant esamą infrastruktūrą ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą – taikomi 7 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant IT įrangą – taikomi 8 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai ir t.t.) reikalavimais, tai numatant atitinkamuose dokumentuose (pvz., pirkimo ir kt. dokumentuose).

Pasibaigus įsigytos įrangos naudingo tarnavimo laikui, įrangos tiekėjai (pardavėjai) privalės (tai bus numatoma atitinkamuose įrangos įsigijimo dokumentuose), įrangos atliekas sutvarkyti vadovaudamiesi Direktyvos 2012/19/EU reikalavimais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais atliekų tvarkymą, bei Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano nuostatomis.

1. Išsamiai aprašoma, į ką planuojama investuoti (nurodoma, jeigu ši informacija nepateikta vertinimo anketoje ir perkelta į lentelės 2 skiltį).

2. Pateikiami dokumentai (pvz.):

- projekto vykdytojo ir (ar) partnerių deklaracija, kad bus laikomasi žalos nedarymo principo;

- investicijų projektas;

- pirkimo dokumentai;

- projektavimo dokumentai (jei taikoma);

- techninė specifikacija (jei taikoma);

- sutartys su prekių tiekėjais ar paslaugų teikėjais (jei taikoma);

- kita aktuali informacija ir (ar) dokumentai.

Netaikoma, nes priemonės veikla neturės jokio neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, tikslui, nes planuojamų veiklų atlikimo metu nenumatomas atliekų susidarymas.

5. Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė

Nenumatoma, kad įgyvendinant 4.10 uždavinio veiklas, susijusias su infrastruktūros kūrimu, modernizavimu, įrangos, priemonių ir kitų išteklių įsigijimu, pastatų modernizavimo metu susidarytų ženkli oro, vandens ir dirvožemio tarša, nes modernizuojant bus naudojamos statybos techniniame reglamente ir kituose teisės aktuose leistinos medžiagos, atitinkančios aplinkos apsaugos reikalavimus.

Įgyvendinant veiklas, bus vadovaujamasi 2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) 2021/2139^{^[8]}, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas, nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams, 1 straipsnio I priedo ir 2 straipsnio II priedo atitinkamoms veikloms taikomuose punktuose (pvz., kuriant naują infrastruktūrą, modernizuojant esamą infrastruktūrą ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą – taikomi 7 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant IT įrangą – taikomi 8 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai ir t.t.) reikalavimais, tai numatant atitinkamuose dokumentuose (pvz., pirkimo ir kt. dokumentuose).

Nenumatoma, kad įgyvendinant veiklas padidės teršalų išmetimas į orą, vandenį ar žemę, kadangi:

* Statybose naudojamose statybinėse dalyse ir medžiagose nėra asbesto ir labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų, nustatytų remiantis medžiagų, kurioms reikalingas leidimas, sąrašu, nurodytu Europos Parlamento reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XIV priede ir Tarybos.

* Statyboje naudojami komponentai ir medžiagos, galinčios liestis su gyventojais, išskiria mažiau nei 0,06 mg formaldehido 1 m³ medžiagos ar komponento ir mažiau kaip 0,001 mg 1A ir 1B kategorijos kancerogeninių lakiųjų organinių junginių 1 m³ medžiagos.

* Imamasi priemonių triukšmui, dulkėms ir teršalams sumažinti išmetant statybos ar priežiūros darbų atliekas.

* Transporto priemonių atveju padangos atitiks aukščiausios klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų aukščiausių klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/740 (231), kurį taip pat galima patikrinti Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje (EPREL).

Veikla įgyvendinama vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2018 m. gruodžio 11 d. 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, bendrosios išimties reglamento nuostatomis, taip pat nacionaliniais teisės aktais, kuriuose nustatyti reikalavimai užtikrinti tausų išteklių naudojimą ir apsaugą.

1. Išsamiai aprašoma, į ką planuojama investuoti (nurodoma, jeigu ši informacija nepateikta vertinimo anketoje ir perkelta į lentelės 2 skiltį).

2. Pateikiami dokumentai (pvz.):

- projekto vykdytojo ir (ar) partnerių deklaracija, kad bus laikomasi žalos nedarymo principo;

- investicijų projektas;

- pirkimo dokumentai;

- projektavimo dokumentai (jei taikoma);

- techninė specifikacija (jei taikoma);

- sutartys su prekių tiekėjais ar paslaugų teikėjais (jei taikoma);

- kita aktuali informacija ir (ar) dokumentai.

Padangos turi atitikti aukščiausios klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų aukščiausių klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/740 (231), kurį taip pat galima patikrinti Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje (EPREL).

6. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Vertinama, kad planuojama įgyvendinti 4.10 uždavinio veikla neturi jokio poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad veiklos atitinka biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą: nenumatoma, kad veiklos turės neigiamą poveikį biologinei įvairovei ar ekosistemų apsaugai, nes nenumatoma kurti ar modernizuoti infrastruktūros „Natura 2000“, UNESCO pasaulinio paveldo ar kitose saugomose teritorijose.

Įgyvendinant veiklas, bus vadovaujamasi 2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) 2021/2139^{^[9]}, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas, nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams, 1 straipsnio I priedo ir 2 straipsnio II priedo atitinkamoms veikloms taikomuose punktuose (pvz., kuriant naują infrastruktūrą, modernizuojant esamą infrastruktūrą ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą – taikomi 7 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant IT įrangą – taikomi 8 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai ir t.t.) reikalavimais, tai numatant atitinkamuose dokumentuose (pvz., pirkimo ir kt. dokumentuose).

Veiklos bus vykdomos jau urbanizuotose vietovėse. Veiklą įgyvendinant kaimo ir atokiose vietovėse, atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, bus įgyvendintos visos nustatytos klimato kaitą švelninančios priemonės, padėsiančios išvengti bet kokios žalos biologinei įvairovei bei ekosistemoms.

1. Išsamiai aprašoma, į ką planuojama investuoti (nurodoma, jeigu ši informacija nepateikta vertinimo anketoje ir perkelta į lentelės 2 skiltį).

2. Pateikiami dokumentai (pvz.):

- projekto vykdytojo ir (ar) partnerių deklaracija, kad bus laikomasi žalos nedarymo principo;

- investicijų projektas;

- pirkimo dokumentai;

- projektavimo dokumentai (jei taikoma);

- techninė specifikacija (jei taikoma);

- sutartys su prekių tiekėjais ar paslaugų teikėjais (jei taikoma);

- kita aktuali informacija ir (ar) dokumentai.

Netaikoma, nes nenumatoma kurti ar modernizuoti infrastruktūros „Natura 2000“, UNESCO pasaulinio paveldo ar kitose saugomose teritorijose.

_______________

Regioninės pažangos priemonės

Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti

ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“

finansavimo gairių

3 priedas

REGIONINĖS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 11-002-02-11-02 (RE) „UŽTIKRINTI ILGALAIKĖS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PLĖTRĄ“ FINANSAVIMO GAIRIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ APRAŠYMO KORTELIŲ SĄVADAS

I SKYRIUS

Stebėsenos rodiklio „Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Indėlis į strategijas
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCO75
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Indėlių į integruotas teritorinio vystymo strategijas skaičius pagal kiekvieną 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, remiamą pagal 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinis fondas +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, 28 straipsnio a ir c punktus. Indėlis į integruotą teritorinio vystymo strategiją – tai įgyvendintam projektui suteiktos finansinės paramos atvejis. Integruota teritorinio vystymo strategija – tvarios miesto plėtros strategija arba funkcinės zonos strategija, parengta pagal Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Projektas – integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinančių veiklų, turinčių aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį, visuma.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Įvedamasis.
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Sumuojami pirmieji pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją įgyvendinti projektai.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – įgyvendintų projektų, kuriems suteikta finansinė parama, patvirtintos galutinės veiklos ataskaitos. Antrinis duomenų šaltinis – Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinė sistema (toliau – INVESTIS) (III lygmens pasiekimai).
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu nustatoma pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Kitas. Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams iki sausio 10 d. viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra pagal tą patį konkretų uždavinį ir pagal tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją baigtų projektų patvirtintų galutinių veiklos ataskaitų duomenis į INVESTIS įveda iki kiekvienų metų pabaigos (gruodžio 31 d.) pasiektą rodiklio reikšmę. Jei praėjusiais kalendoriniais metais tarp baigtų įgyvendinti projektų nebuvo tokio projekto, kuris yra pirmasis, įgyvendintas pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją, perkeliama buvusi praėjusių kalendorinių metų rodiklio reikšmė.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	Bendrasis produkto rodiklis nustatytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje Lietuvai – RCO75. Rodiklio kodas P.B.2.0075 (taikomas vykdant Regioninės pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“ finansavimo gairių veiklą Nr. 1 ir (ar) Nr. 2, ir (ar) Nr. 3). Specialusis produkto rodiklis nustatytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje Lietuvai P.S.2.1532 (taikomas vykdant Regioninės pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“ finansavimo gairių veiklą Nr. 4).

II SKYRIUS

Stebėsenos rodiklio „Gyventojai, kuriems taikomi projektai, įgyvendinami pagal integruotas teritorinio vystymo programas“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Gyventojai, kuriems taikomi projektai, įgyvendinami pagal integruotas teritorinio vystymo programas
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Asmenys
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCO74
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Gyventojų skaičius integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, kurioje įgyvendinant šią strategiją buvo įvykdytas bent vienas finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavęs bet kokios teritorinės aprėpties projektas. Integruota teritorinio vystymo strategija – tvarios miesto plėtros strategija arba funkcinės zonos strategija, parengta pagal Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Projektas – finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavusių integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinančių veiklų, turinčių aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį, visuma. Gyventojai – asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. DĮ-149 (toliau – Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodika) (prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/130368/Metodika_2016_149.pdf). Nuolatinė gyvenamoji vieta – vieta, kurioje asmuo paprastai praleidžia poilsiui skirtą paros dalį, nepaisant laikino nebuvimo vykstant poilsiauti, atostogauti, aplankyti draugų ir giminių, verslo reikalais, gydytis arba keliaujant religijos tikslais į šventąsias vietas. Nuolatiniais gyventojais yra laikomi tik asmenys, kurie iki ataskaitinės datos savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nenutrūkstamai gyveno mažiausiai 12 mėnesių arba per paskutinius 12 mėnesių iki ataskaitinės datos atvyko į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ketindami joje pasilikti mažiausiai vienus metus (Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodika).
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Įvedamasis.
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Rodiklio reikšmė apskaičiuojama sumuojant integruotų teritorinio vystymo strategijų teritorijų, kuriose įgyvendinant šias strategijas buvo įvykdytas bent vienas projektas, gyventojų skaičių. Rodiklis apima visus integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijų gyventojus, nepriklausomai nuo to, kokioje šios strategijos teritorijoje buvo įvykdytas projektas. Integruotų teritorinio vystymo strategijų teritorijų gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros (toliau – VDA) ir integruotose teritorinio vystymo strategijose (jei taikoma) nurodytus duomenis, atsižvelgiant į strategijos tipą: - kai projektas buvo įvykdytas pagal tvarios miesto plėtros strategiją, kurios teritorija apima tik miestą, gyventojų skaičiumi laikomas šio miesto gyventojų skaičius. Nustatoma pagal VDA pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas; – kai projektas buvo įvykdytas pagal tvarios miesto plėtros strategiją, kurios teritorija apima miestą ir priemiestį (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos atveju), sumuojamas šio miesto ir priemiesčio gyventojų skaičius. Duomenų šaltiniai yra VDA duomenys ir integruotos teritorinio vystymo strategijos. Miesto gyventojų skaičius nustatomas pagal VDA pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas; nustatant priemiesčio gyventojų skaičių vadovaujamasi integruotoje teritorinio vystymo strategijoje pateikta informacija apie priemiesčio gyventojų skaičių; – kai projektas buvo įvykdytas pagal funkcinės zonos strategiją, sumuojamas funkcinę zoną sudarančių savivaldybių gyventojų skaičius, iš jo atėmus su funkcinės zonos teritorija persidengiančių miestų ir, jei yra, priemiesčių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos atveju), įeinančių į tvarios miesto plėtros strategijos teritoriją, gyventojų skaičių. Apskaičiuojama pagal VDA pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas, ir jei yra priemiesčių – pagal integruotoje teritorinio vystymo strategijoje pateiktą informaciją apie priemiesčio gyventojų skaičių. Rodiklio reikšmė pirmą kartą nustatoma baigus vykdyti pirmąjį integruotos teritorinio vystymo strategijos projektą (patvirtinus galutinę veiklos ataskaitą) pagal konkretų 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos uždavinį. Kai toje pačioje integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, išskyrus, kai teritorija apima miestą ir priemiestį, buvo įvykdyti keli šią strategiją įgyvendinantys projektai pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, gyventojų skaičius nustatomas pagal VDA pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas vėliausiai įgyvendintas projektas. Kai toje pačioje integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, kuri apima miestą ir priemiestį, buvo įvykdyti keli šią strategiją įgyvendinantys projektai pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, gyventojų skaičius apskaičiuojamas pagal vėliausiai įvykdyto projekto metų duomenis šiuo būdu: prie miesto gyventojų skaičiaus, kuris nustatomas pagal metų, kada buvo baigtas projektas, VDA duomenis, sumuojant priemiesčių gyventojų skaičių, kuris nurodytas integruotoje teritorinio vystymo strategijoje. Kai naudojama VDA einamoji statistika, skaičiuojamas nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – VDA rodiklių duomenų bazė (nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje); integruotos teritorinio vystymo strategijos (nustatant gyventojų skaičių priemiesčiuose). Antrinis duomenų šaltinis – Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinė sistema (toliau – INVESTIS) (III lygmens pasiekimai).
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu apskaičiuojama pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Kitas. Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams iki sausio 10 d. viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pagal VDA duomenis ir, jei reikia, pagal integruotos teritorinio vystymo strategijos duomenis apskaičiuojama ir įvedama į INVESTIS iki kiekvienų metų pabaigos (gruodžio 31 d.) pasiekta rodiklio reikšmė. Jei praėjusiais kalendoriniais metais įgyvendinant integruotą teritorinio vystymo strategiją nebuvo pabaigtų projektų, perkeliama buvusi praėjusių kalendorinių metų rodiklio reikšmė.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	Bendrasis produkto rodiklis nustatytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje Lietuvai – RCO74. Rodiklio kodas P.B.2.0074 (taikomas vykdant Regioninės pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“ finansavimo gairių veiklą Nr. 1 ir (ar) Nr. 2, ir (ar) Nr. 3). Specialusis produkto rodiklis nustatytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje Lietuvai P.S.2.1531 (taikomas vykdant Regioninės pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“ finansavimo gairių veiklą Nr. 4).

III SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO „NAUJOS ARBA MODERNIZUOTOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS INFRASTRUKTŪROS TALPUMAS“ APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Naujos arba modernizuotos sveikatos priežiūros infrastruktūros talpumas
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Asmenys per metus
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė išraiška
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto
6.	Stebėsenos rodiklio kodas
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCO69
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Talpumas – didžiausias metinis asmenų, kuriems bent kartą per metus gali būti suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos naujai sukurtoje arba modernizuotoje pasinaudojant parama infrastruktūroje, skaičius. Sveikatos priežiūros infrastruktūra apima sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias ligonines, klinikas, ambulatorinės priežiūros centrus, specializuotos priežiūros centrus ir kt.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas.
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Rodiklio reikšmė apskaičiuojama įvertinus didžiausią metinį asmenų, kuriems bent kartą per metus gali būti suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos naujai sukurtoje arba modernizuotoje pasinaudojant parama infrastruktūroje, skaičių. Tam pačiam asmeniui sveikatos priežiūros paslaugos per kalendorinius metus gali būti suteiktos daugiau nei vieną kartą. Pradinė stebėsenos rodiklio reikšmė lygi nuliui.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – sąskaita faktūra (kopija), priėmimo–perdavimo aktas (kopija), įstatymų numatytas statinio užbaigimo dokumentas (kopija) ir pan. Antrinis duomenų šaltinis – galutinė projekto veiklos ataskaita.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Projekto lygiu rodiklis nustatomas projekto sutartyje, o galutinė reikšmė fiksuojama vieną kartą teikiant galutinę veiklos ataskaitą, kai naujai sukurta ar modernizuota visa projekte numatyta sveikatos priežiūros įstaigos infrastruktūra.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje parengus, pasirašius ir (arba) patvirtinus galutinę ataskaitą, kurioje nurodoma galutinė stebėsenos rodiklio reikšmė.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Investicijų departamento Investicijų įgyvendinimo skyrius, tel. +370 5 219 3313
16.	Kita svarbi informacija	2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos stebėsenos rodiklio kodas P.B.2.0069

IV SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO „NAUJOS ARBA MODERNIZUOTOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS INFRASTRUKTŪROS NAUDOTOJŲ SKAIČIUS PER METUS“ APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Naujos arba modernizuotos sveikatos priežiūros infrastruktūros naudotojų skaičius per metus
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Naudotojai per metus
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė išraiška
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato
6.	Stebėsenos rodiklio kodas
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCR73
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Rodiklis parodo, koks yra naujos arba modernizuotos sveikatos priežiūros infrastruktūros naudotojų, kuriems bent kartą per vienus metus po projekto finansavimo pabaigos buvo suteiktos paslaugos sveikatos priežiūros įstaigoje, skaičius. Sveikatos priežiūros įstaiga – juridinis asmuo, organizacija ar jų filialas, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas (šaltinis: Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas). Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo infrastruktūros pagerinimas (modernizavimas) – fizinės ir informacinės infrastruktūros (pastatų, patalpų, įrangos, priemonių, kt.), skirtos sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, sukūrimas, atnaujinimas, įsigijimas, plėtojimas ir pan.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas.
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Rodiklis apskaičiuojamas sumuojant naujos arba modernizuotos sveikatos priežiūros infrastruktūros naudotojus, kuriems bent kartą per vienus metus po projekto finansavimo pabaigos buvo suteiktos paslaugos. Tam pačiam asmeniui sveikatos priežiūros paslaugos per vienus metus po projekto finansavimo pabaigos gali būti suteiktos daugiau nei vieną kartą. Pradinė rodiklio reikšmė, nurodoma finansavimo sutartyje, nustatoma sumuojant naudotojų skaičių, kurie gavo paslaugas per praėjusius kalendorinius metus iki projekto įgyvendinimo plano pateikimo administruojančiajai institucijai. Jei numatoma teikti naują sveikatos priežiūros paslaugą, pradinė stebėsenos rodiklio reikšmė gali būti nulinė.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo raštas, pažymos ar kiti dokumentai, patvirtinantys pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę, parengti vadovaujantis privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ arba kitais sveikatos priežiūros įstaigos duomenimis; teritorinių ligonių kasų raštai. Antrinis duomenų šaltinis – ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Už rodiklį atsiskaitoma praėjus vieniems metams po projekto finansavimo pabaigos. Ataskaitoje po projekto finansavimo pabaigos nurodoma pasiekta rodiklio reikšmė, t. y. naudotojų, kurie gavo paslaugas naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje per metus po projekto finansavimo pabaigos, skaičius.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Praėjus vieniems metams po projekto įgyvendinimo pabaigos parengus, pasirašius ir (arba) patvirtinus ataskaitą po projekto finansavimo pabaigos, kurioje nurodyta faktiškai pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Investicijų departamento Investicijų įgyvendinimo skyrius, tel. +370 5 219 3313
16.	Kita svarbi informacija	2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos stebėsenos rodiklio kodas R.B.2.2073

V SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO „ASMENYS, GAVĘ ILGALAIKĖS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS“ APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Asmenys, gavę ilgalaikės priežiūros paslaugas
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Asmenys
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto
6.	Stebėsenos rodiklio kodas
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	Netaikoma
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Rodiklis parodo pacientų, gaunančių ambulatorines ilgalaikės priežiūros paslaugas, skaičių. Skaičiuojami asmenys, kurie gavo ambulatorines ilgalaikės priežiūros paslaugas (sveikatos priežiūros dalis) įgyvendinant projektą, finansuojamą regioninės pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“ finansavimo gairių lėšomis. Ambulatorinės ilgalaikės priežiūros paslaugos (toliau – ambulatorinės IPP) – tai koordinuotai teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos, pagalbos į namus paslaugos, teikiamos asmens namuose, integralios pagalbos, dienos socialinės globos, laikino atokvėpio paslaugos, teikiamos asmens namuose, dienos socialinės globos centre. Sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. liepos 21 d. įsakyme Nr. A1-492/V-836 „Dėl Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo ir Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo pagrindų kvalifikacijos tobulinimo programos turinio gairių patvirtinimo“, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/00100e2027ff1 1eea0b6cad9848a9596?jfwid=1btfdhm9fp
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas.
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Rodiklis skaičiuojamas sumuojant asmenis, kuriems, įgyvendinant projekto veiklą (-as), finansuotą Europos socialinio fondo + lėšomis, suteiktos ambulatorinės IPP. Tas pats asmuo, gavęs tęstines paslaugas įgyvendinant tą patį projektą, skaičiuojamas vieną kartą. Rodiklis laikomas pasiektu, kai asmeniui suteikiama bent viena paslauga ir jis pirmą kartą yra įtraukiamas į projekto dalyvių sąrašą.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – projekto dalyvio anketa. Antrinis duomenų šaltinis – veiklos ataskaita.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Projekto lygiu už rodiklio pasiekimą atsiskaitoma su kiekviena veiklos ataskaita, o rodiklio galutinis pasiekimas fiksuojamas vieną kartą projekto veiklų pabaigoje. Rodiklio reikšmes įveda ir už galutinės projekto rodiklio reikšmės apskaičiavimą atsako projekto vykdytojas.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Investicijų departamento Investicijų įgyvendinimo skyrius, tel. +370 5 219 3313
16.	Kita svarbi informacija	Specialusis produkto rodiklis nustatytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje Lietuvai P.S.2.1525

VI SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO „ILGALAIKĖS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ GAVĖJŲ, PALANKIAI VERTINANČIŲ GAUNAMŲ PASLAUGŲ KOKYBĘ, DALIS“ APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Ilgalaikės priežiūros paslaugų gavėjų, palankiai vertinančių gaunamų paslaugų kokybę, dalis
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Procentas
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato
6.	Stebėsenos rodiklio kodas
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	Netaikoma
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Rodiklis parodo, kokia dalis asmenų, gavusių ambulatorines ilgalaikės priežiūros paslaugas, gautų paslaugų kokybę vertina palankiai. Ambulatorinės ilgalaikės priežiūros paslaugos – tai koordinuotai teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos, pagalbos į namus paslaugos, teikiamos asmens namuose, integralios pagalbos, dienos socialinės globos, laikino atokvėpio paslaugos, teikiamos asmens namuose, dienos socialinės globos centre. Sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. liepos 21 d. įsakyme Nr. A1-492/V-836 „Dėl Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo ir Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo pagrindų kvalifikacijos tobulinimo programos turinio gairių patvirtinimo“, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/00100e2027ff1 1eea0b6cad9848a9596?jfwid=1btfdhm9fp
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas.
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Projekto lygiu rodiklio reikšmė (x) skaičiuojama projekto pabaigoje. x = c / n *100% / n, kur: x – ambulatorinių ilgalaikės priežiūros paslaugų gavėjų, palankiai vertinančių gaunamų paslaugų kokybę, dalis. c (pokyčio kintamasis rodiklis) – asmenys (projekto dalyviai), kurie gautos ambulatorinės ilgalaikės priežiūros paslaugos kokybę vertina palankiai. n (bazinis susietasis rodiklis) – asmenys, gavę ambulatorines ilgalaikės priežiūros paslaugas.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – pagal dalyvių anketas ir ilgalaikės priežiūros paslaugų kokybės vertinimo anketų (toliau – vertinimo anketa) duomenis projekto vykdytojo suvesti projektų duomenys. Vertinimo anketų duomenys, saugomi kiekvieno veiklas vykdžiusio projekto vykdytojo ir (ar) partnerio atskirai. Vertinimo anketa pildoma ne anksčiau nei po 4-o apsilankymo pas asmenį, kuriam teikiamos ilgalaikės priežiūros paslaugos, pagal šiame skyriuje pateiktos vertinimo anketos klausimus. Vertinimo anketoje dalyvis, gaunantis ambulatorines ilgalaikės priežiūros paslaugas, pažymi, kaip jis vertina gaunamų paslaugų kokybę. Antrinis duomenų šaltinis – veiklos ataskaita.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Projekto lygiu rodiklio galutinis pasiekimas fiksuojamas vieną kartą projekto veiklų pabaigoje. Rodiklio reikšmes įveda ir už galutinės projekto rodiklio reikšmės apskaičiavimą atsako projekto vykdytojas. Su galutine veiklos ataskaita administruojančiajai institucijai pateikiamas raštas, kuriame nurodomi duomenys apie atliktą apklausą, detalizuojantys ir paaiškinantys gautą rodiklį (kiek asmenų buvo suteiktos ilgalaikės priežiūros paslaugos, kiek asmenų, gavusių ilgalaikės priežiūros paslaugas, suteiktų paslaugų kokybę vertina palankiai).
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Investicijų departamento Investicijų įgyvendinimo skyrius, tel. +370 5 219 3313
16.	Kita svarbi informacija	Specialusis rezultato rodiklis nustatytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje Lietuvai R.S.2.3530

Ilgalaikės priežiūros paslaugų kokybės vertinimo anketa

Prašome atsakyti į toliau pateikiamus klausimus apibraukiant tinkamą atsakymą (1 – visiškai nesutinku; 2 – nesutinku; 3 – nei sutinku, nei nesutinku; 4 – sutinku; 5 – visiškai sutinku).

1) Ar jaučiate, kad darbuotojai ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo metu atsižvelgia į Jūsų poreikius? (Atsakydami įvertinkite darbuotojų požiūrį į Jūsų asmeninius poreikius, problemas, prašymus.)

1 2 3 4 5

2) Ar sutinkate, kad Jūsų fiziniai, emociniai ir socialiniai poreikiai yra patenkinti ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo metu? (Atsakydami įvertinkite teikiamų paslaugų kokybę, susijusią su Jūsų sveikatos priežiūra ir socialinėmis paslaugomis.)

1 2 3 4 5

3) Ar sutinkate, kad jaučiatės saugiai ir patogiai naudodamiesi ilgalaikės priežiūros paslaugomis, turite galimybę išreikšti savo nuomonę, gauti reikiamą informaciją apie ilgalaikės priežiūros paslaugas?

1 2 3 4 5

Palankų ilgalaikės priežiūros paslaugų kokybės vertinimą atspindi 4 ir 5 balai. Imamas visų 3-ių klausimų atsakymų balų vidurkis. Palankiai vertina ilgalaikės priežiūros paslaugas asmenys, kurių balų vidurkis ≥ 4.

VII SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO „PARAMĄ GAVUSIŲ NACIONALINIO, REGIONŲ AR VIETOS LYGMENS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO AR VIEŠĄSIAS PASLAUGAS TEIKIANČIŲ ĮSTAIGŲ SKAIČIUS“ APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Paramą gavusių nacionalinio, regionų ar vietos lygmens viešojo administravimo ar viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų skaičius
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Subjektų skaičius
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė išraiška
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto
6.	Stebėsenos rodiklio kodas
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	EECO18
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Rodikliui priskiriamos nacionalinio, regionų ar vietos lygmens viešojo administravimo ar viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos, kurios gauna tiesioginę naudą iš ESF+ investicijų. ESF+ veikla – „Europos socialinio fondo +“ lėšomis finansuojamo projekto veikla. Viešasis administravimas – teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro valstybinio administravimo subjektai, regioninio administravimo subjektai ir savivaldybių administravimo subjektai. Valstybinio administravimo subjektai yra kolegialios ar vienasmenės valstybės institucijos, biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų, Lietuvos bankas, Lietuvos kariuomenė, įstatymų nustatytą specialų statusą turintys fiziniai asmenys, asociacijos, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Valstybinio administravimo subjektai yra: - centriniai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija; - teritoriniai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra nustatyta valstybės teritorijos dalis. Regioninio administravimo subjektai – regionų plėtros tarybos. Savivaldybių administravimo subjektai yra kolegialios ar vienasmenės savivaldybių institucijos, biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš savivaldybės biudžeto asignavimų, valstybės politikai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas). Viešoji institucija – tai bet kuris viešojo arba privačiojo sektoriaus subjektas, kuris teikia viešąsias paslaugas. Šios apibrėžties privačiojo sektoriaus elementas susijęs su atvejais, kai valstybė pagal rangą perduoda tam tikrų paslaugų teikimą dideliems privatiems ar pusiau privatiems paslaugų teikėjams, t. y. viešąją funkciją atliekantiems privačiojo sektoriaus subjektams. Viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas.
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Rodiklis skaičiuojamas sumuojant nacionalinio, regionų ar vietos lygmens viešojo administravimo ar viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas, kurios gauna tiesioginę naudą iš ESF+ investicijų.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – projekto sutartis. Antrinis duomenų šaltinis – projekto veiklos ataskaitos.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Šio rodiklio duomenys renkami iš pasirašytų projekto sutarčių. Rodiklio reikšmę įveda ir už galutinės projekto rodiklio reikšmės nurodymą atsako projekto vykdytojas.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Rodiklio siekiama projekto veiklų įgyvendinimo metu. Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašoma projekto sutartis.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Investicijų departamento Investicijų įgyvendinimo skyrius, tel. +370 5 219 3313
16.	Kita svarbi informacija	Bendrasis produkto rodiklis (EECO18), nustatytas 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013, 1 priede. Trumpasis rodiklio kodas P.B.2.0518.

VIII SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO „SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS, ĮGYVENDINUSIOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ ĮGALINIMO, PRITRAUKIMO IR IŠLAIKYMO PROJEKTUS“ APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Sveikatos priežiūros įstaigos, įgyvendinusios sveikatos priežiūros specialistų įgalinimo, pritraukimo ir išlaikymo projektus
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Skaičius
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė išraiška
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto
6.	Stebėsenos rodiklio kodas
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	Netaikoma
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Rodiklis parodo sveikatos priežiūros įstaigų, įgyvendinusių sveikatos priežiūros specialistų įgalinimo, pritraukimo ir išlaikymo projektus, skaičių. Sveikatos priežiūros įstaiga – juridinis asmuo, organizacija ar jų filialas, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas (šaltinis: Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas). Įgalinimo, pritraukimo ir išlaikymo projektai – 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamos iniciatyvos, priemonės, veiksmai, skirti išlaikyti esamiems ir (ar) pritraukti naujiems sveikatos priežiūros specialistams darbui sveikatos priežiūros įstaigose.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas.
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Skaičiuojamos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios įgyvendino sveikatos priežiūros specialistų įgalinimo, pritraukimo ir išlaikymo projektus pagal Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos regioninę pažangos priemonę Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“. Projekto lygiu įstaiga skaičiuojama vieną kartą, nepriklausomai nuo to, kiek projekte vykdė veiklų.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – galutinė veiklos ataskaita. Antrinis duomenų šaltinis – Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinė sistema (INVESTIS).
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Projekto lygiu rodiklio reikšmė skaičiuojama vieną kartą projekto pabaigoje. Už rodiklio apskaičiavimą projekto lygiu atsakingas projekto vykdytojas.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje galutinėje veiklos ataskaitoje nurodoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Investicijų departamento Investicijų įgyvendinimo skyrius, tel. +370 5 219 3313
16.	Kita svarbi informacija	Specialusis produkto rodiklis, nustatytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje Lietuvai, – P.S.2.1526

IX SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO „SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ, KURIE PO DALYVAVIMO VEIKLOSE MAŽIAUSIAI 2 METUS DIRBO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE, DALIS“ APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Sveikatos priežiūros specialistų, kurie po dalyvavimo veiklose mažiausiai 2 metus dirbo sveikatos priežiūros įstaigose, dalis
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Procentai
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė išraiška
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato
6.	Stebėsenos rodiklio kodas
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	Netaikoma
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Rodiklis parodo, kokia dalis sveikatos priežiūros specialistų, dalyvavusių Europos socialinio fondo + (toliau – ESF+) veiklose, mažiausiai dvejus metus (24 mėn.) išdirbo sveikatos priežiūros įstaigose ne mažesniu kaip 0,75 etato darbo krūviu. ESF+ veikla – ESF+ lėšomis finansuojamų projektų veiklos, įgyvendinamos pagal Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos regioninę pažangos priemonę Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“. Sveikatos priežiūros specialistai – asmenys, turintys Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT) išduotą galiojančią atitinkamos praktikos licenciją verstis praktika pagal licencijoje nurodytą kvalifikaciją, ar slaugytojo padėjėjai, turintys VASPVT suteiktą spaudo numerį. Sveikatos priežiūros įstaiga – juridinis asmuo, organizacija ar jų filialas, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas (šaltinis: Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas). Pritraukimo veiklos – 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamos iniciatyvos, priemonės, veiksmai, skirti naujiems sveikatos priežiūros specialistams darbui sveikatos priežiūros įstaigose pritraukti.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Įvedamasis.
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Rodiklis skaičiuojamas poveiklių lygiu. Į rodiklio skaičiavimą poveiklių lygiu įtraukiami tik tie sveikatos priežiūros specialistai, kurie dalyvavimą projekto veikloje (veiklose), skirtoje (-se) sveikatos priežiūros specialistams darbui sveikatos priežiūros įstaigose pritraukti, užbaigė iki 2027 m. gruodžio 31 d. Poveiklių lygiu rodiklio reikšmė (X) skaičiuojama pagal formulę: X = P / B * 100 proc. X – sveikatos priežiūros specialistų, kurie po dalyvavimo projekto veiklose mažiausiai dvejus metus (24 mėn.) dirbo sveikatos priežiūros įstaigose (ne mažesniu kaip 0,75 etato darbo krūviu), dalis; B – (bazinis kintamas rodiklis) – bendras šios rodiklio kortelės 8 punkte įvardytų priemonių projektų veiklose dalyvavusių sveikatos priežiūros specialistų skaičius per praėjusius kalendorinius metus; P – (pokyčio kintamas rodiklis) – bendras šios rodiklio kortelės 8 punkte įvardytų priemonių projektų veiklose dalyvavusių sveikatos priežiūros specialistų, kurie po dalyvavimo veiklose mažiausiai dvejus metus (24 mėn.) dirbo sveikatos priežiūros įstaigose (ne mažesniu kaip 0,75 etato darbo krūviu), skaičius per praėjusius kalendorinius metus. Tas pats sveikatos priežiūros specialistas, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo ir (ar) partnerio užpildyta ir pasirašyta šiame skyriuje pateikta lentelė, kurioje pateikiami duomenys apie projekto veiklose dalyvavusius sveikatos priežiūros specialistus, projekto veiklose dalyvavusių sveikatos priežiūros specialistų skaičių, sveikatos priežiūros specialistų, kurie po dalyvavimo projekto veiklose mažiausiai dvejus metus (24 mėn.) dirbo sveikatos priežiūros įstaigose (ne mažesniu kaip 0,75 etato darbo krūviu), skaičių ir išskaičiuota sveikatos priežiūros specialistų, kurie po dalyvavimo projekto veiklose mažiausiai dvejus metus (24 mėn.) dirbo sveikatos priežiūros įstaigose (ne mažesniu kaip 0,75 etato darbo krūviu), dalis. Antrinis duomenų šaltinis – viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros skaičiavimai pagal projekto vykdytojų pateiktus duomenis.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Sveikatos priežiūros įstaigos, įgyvendinančios ESF+ lėšomis finansuojamus projektus pagal Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“ veiklos Nr. 4 „Tikslinių ilgalaikės priežiūros paslaugų diegimas (ypač demencijos ir Alzheimerio ligų srityse) ir plėtojimas savivaldybių lygmens ASPĮ asmenims, kurie negali pasirūpinti savimi, šeimos narių konsultavimas“ poveiklę „Slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų pritraukimas darbui į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias ilgalaikės priežiūros paslaugas“, viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai pateikia 2022–2030 metų sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“ finansavimo gairių 2.18 papunktyje nurodytą informaciją per 20 darbo dienų kalendoriniams metams pasibaigus, pradedant atsiskaitymu už 2027 m., baigiant atsiskaitymu už 2029 m.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Pasiekta rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra iki einamųjų metų kovo 15 d. į Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinę sistemą (INVESTIS) suveda projektuose dalyvavusių įstaigų pateiktų duomenų pagrindu įvertintą informaciją apie iki praėjusių metų pabaigos pasiektą rodiklio reikšmę.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Investicijų departamento Investicijų įgyvendinimo skyrius, tel. +370 5 219 3313
16.	Kita svarbi informacija	Specialusis rezultato rodiklis, nustatytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje Lietuvai, – R.S.2.3532

Projekto vykdytojo ir (ar) partnerio pildoma ir pasirašoma lentelė

Projekto vykdytojo / partnerio pavadinimas
Regioninės pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“ finansavimo gairių patvirtinimo data:
Ataskaitinio laikotarpio data:
Sveikatos priežiūros specialistų, kurie po dalyvavimo veiklose mažiausiai 2 metus dirbo sveikatos priežiūros įstaigose, dalis
Eilės Nr.	Vardas (-ai)	Pavardė (-ės)	Darbo sutarties data	Darbo sutarties numeris	Darbo pradžios data	Pareigos	Etato dydis	Dalyvavimo projekto veikloje (-se) pradžios data	Dalyvavimo projekto veikloje (-se) pabaigos data	Darbo pabaigos data (jei darbo sutartis baigėsi)	Darbo trukmė (mėnesiais)	Ar išdirbo daugiau kaip 24 mėnesius (Taip / Ne)
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13

Pastabos:

1. Darbo pradžios data negali būti ankstesnė nei Regioninės pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“ finansavimo gairių paskelbimo data.

2. Tinkamų išlaidų patyrimo galutinė data (ne vėlesnė nei 2027 m. gruodžio 31 d.).

3. Jei darbo sutartis dar nesibaigė, nepildomas 11 stulpelis.

__________

Papildyta priedu:

Nr. V-1113, 2024-11-15, paskelbta TAR 2024-11-15, i. k. 2024-19918

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-151, 2024-02-05, paskelbta TAR 2024-02-05, i. k. 2024-02089

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-1145 „Dėl Regioninės pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“ finansavimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1113, 2024-11-15, paskelbta TAR 2024-11-15, i. k. 2024-19918

^{^[1]} https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32021R1058&from=EN

^{^[2]} https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/14e33320f1ed11ec8fa7d02a65c371ad

^{^[3]} https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32021R2139

^{^[4]} https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0539E2FEB29E/asr

^{^[5]} https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/585f9850c05211e688d0ed775a2e782a

^{^[6]} https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32021R2139

^{^[7]} https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32021R2139

^{^[8]} https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32021R2139

^{^[9]} https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32021R2139