Suvestinė redakcija nuo 2023-12-07 iki 2024-03-18

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2023-04-24, i. k. 2023-07841

 

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

 

 

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL 2023–2024 IR 2024–2025 MOKSLO METŲ Pradinio, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ PATVIRTINIMO

 

 

2023 m. balandžio 24 d. Nr. V-586

Vilnius

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 56 straipsnio 12 punktu:

 

1. T v i r t i n u 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus (pridedama).

 

2. P r i p a ž į s t u  netekusiais galios:

 

2.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. V-1569  „Dėl vaikų ugdymo tautinių mažumų kalbomis ir tautinių mažumų kalbų mokymo tobulinimo“;

 

2.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. ISAK-1630 „Dėl Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijų aprašo patvirtinimo“;

 

2.3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. V-1856 „Dėl Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“;

 

2.4. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 292 „Dėl Sustiprinto mokymo kaitos nuostatų patvirtinimo“;

2.5. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. ISAK-1800 „Dėl Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašo patvirtinimo;

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

2.6. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2015 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. V-680 „Dėl Produktyviojo mokymosi organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

3. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 2 punktas įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d.

 

 

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė                                                                    Jurgita Šiugždinienė

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir

sporto ministro 2023 m. balandžio 24 d.

įsakymu Nr. V-586

 

2023–2024 IR 2024–2025 MOKSLO METŲ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRieji UGDYMO PLANai

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai (toliau – Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja ugdymo organizavimą, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų įgyvendinimą.

2. Bendrųjų ugdymo planų tikslas – apibrėžti pagrindinius reikalavimus ugdymo procesui organizuoti, sudarant galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų kompetencijų.

3. Bendrųjų ugdymo planų uždaviniai:

3.1. nurodyti minimalų privalomą pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti;

3.2. pateikti esmines nuostatas ugdymo procesui mokykloje organizuoti.

4. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos:

4.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis;

4.2. Išlyginamoji klasė – klasė, sudaryta iš mokinių, nutraukusių mokymąsi ar nesimokiusių kai kurių bendrojo ugdymo dalykų;

4.3. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti;

4.4. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais;

4.5. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma;

4.6. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

 

II SKYRIUS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ IR STRUKTŪRA

 

5. Mokslo metus sudaro laikas, skirtas mokinių mokymuisi, ir laikas, skirtas mokinių poilsiui – atostogoms. Mokiniams skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos.

6. Mokslo metų ugdymo proceso trukmė apibrėžiama ugdymo dienų skaičiumi.

7. Ugdymo proceso trukmė, priklausomai nuo mokinių amžiaus, pagal ugdymo programą nustatoma skirtinga.

8. 2023–2024 mokslo metų pradžia – 2023 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo proceso trukmė dienomis pagal ugdymo programas:

8.1. pradinio ugdymo programa – 175 d.;

8.2. pagrindinio ugdymo programa (5–10 klasės ir I–II gimnazijos klasės): ugdymo proceso trukmė – 185 d.;

8.3. vidurinio ugdymo programa: III gimnazijos klasėje – 180 d., IV gimnazijos klasėje – 170 d.;

8.4. atostogos ugdymo procese:

Rudens atostogos

2023 m. spalio 30 d. – 2023 m. lapkričio 3 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos

2023 m. gruodžio 27 d. – 2024 m. sausio 5 d.

Žiemos atostogos

2024 m. vasario 19 d. – 2024 m. vasario 23 d.

Pavasario (Velykų) atostogos

2024 m. balandžio 2 d. – 2024 m. balandžio 5 d.

 

9. 2024–2025 mokslo metų pradžia 2024 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo proceso trukmė dienomis pagal ugdymo programas:

9.1. pradinio ugdymo programa –  175 d.;                                                                          

9.2. pagrindinio ugdymo programa –  185 d.;

9.3. vidurinio ugdymo programa: III gimnazijos klasėje – 180 d., IV gimnazijos klasėje – 170 d.;

9.4. atostogos ugdymo procese:

Rudens atostogos

2024 m. spalio 28 d. – 2024 m. spalio 31 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos

2024 m. gruodžio 27 d. – 2025 m. sausio 8 d.

Žiemos atostogos

2025 m. vasario 17 d. – 2025 m. vasario 21 d.

Pavasario (Velykų) atostogos

2025 m. balandžio 22 d. – 2025 m. balandžio 25 d.

 

10. Pasibaigus nustatytos trukmės ugdymo procesui 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metais, skiriamos vasaros atostogos, kurios trunka nuo ugdymo proceso pabaigos iki kitų mokslo metų ugdymo proceso pradžios:

10.1. 1–4, 5–10 klasių ir I–III gimnazijos klasių mokiniams atostogų pradžią nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu savivaldybės administracijos direktoriumi (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos);

10.2. IV gimnazijos klasės mokiniams vasaros atostogos skiriamos pasibaigus švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023–2024 mokslo metais ir 2024–2025 mokslo metais nustatytai brandos egzaminų sesijai.

11. Mokykla, suderinusi su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu savivaldybės administracijos direktoriumi (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos), gali keisti atostogų laiką, bet ne trukmę, Bendrųjų ugdymo planų 9 punkte numatytą 2024–2025 mokslo metų pradžios datą perkelti į rugsėjo 2 d.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

12. Jeigu mokinių atostogų metu yra numatytas brandos egzaminas ar jo dalis, tarpinis patikrinimas, atostogų dienos, per kurias mokinys laiko brandos egzaminą ar jo dalį, tarpinį patikrinimą, perkeliamos į artimiausias ugdymo dienas.

13. Neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas gali būti vykdomos nevalstybinės, savivaldybės ir valstybinės – biudžetinės ir viešosios įstaigos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – savininko ar mokyklos nustatyta tvarka.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

 

14. Mokykla vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti parengia mokyklos ugdymo planą vieniems ar dvejiems mokslo metams.

15. Mokykla numato laikotarpį, kuriam rengiamas mokyklos ugdymo planas, numato jo struktūrą ir priima sprendimus dėl mokyklos ugdymo plano rengimo ir derinimo procedūrų. Esant ugdymo organizavimo pokyčiams, mokyklos ugdymo planas gali būti keičiamas ir prasidėjus mokslo metams.

16. Rengdama mokyklos ugdymo planą mokykla vadovaujasi Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m.  balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-570 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), Bendraisiais ugdymo planais, Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma), ir kitais bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais.

17. Mokyklos ugdymo plane numatomas ugdymo proceso organizavimas 2023–2024 ir (ar) 2024–2025 mokslo metais:

17.1. 2023–2024 mokslo metais įgyvendinamos:

17.1.1. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos), 1, 3, 5, 7, 9 klasėse ir I, III gimnazijos klasėse;

17.1.2. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau kartu – 2008 m. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, o kiekviena atskirai – 2008 m. Pradinio ugdymo bendrosios programos, 2008 m. Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), 2, 4, 6, 8, 10 klasėse ir II gimnazijos klasėse, išskyrus Chemijos ir Fizikos bendrąsias programas 8 klasėje;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

17.1.3. Vidurinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – 2011 m. Vidurinio ugdymo bendrosios programos), IV gimnazijos klasėje, išskyrus mokant lenkų tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros;

17.1.4. mokyklose, kuriose įteisintas mokymas lenkų tautinės mažumos kalba arba mokoma lenkų tautinės mažumos kalbos, III ir IV gimnazijos klasėse lenkų tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros mokoma pagal Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendrąją programą, nurodytą 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų 4 priede (toliau – Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendroji programa);

17.1.5. Chemijos bendroji programa, nurodyta 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų 24 priede, ir Fizikos bendroji programa, nurodyta 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų 25 priede 8 klasėje.

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

17.2. 2024–2025 mokslo metais įgyvendinamos 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos visose klasėse.

18. Mokyklos ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, mokinių amžiaus grupes, sąlygas ugdymo procesui organizuoti, trumpai aprašomi mokyklos priimti sprendimai ugdymo procesui organizuoti įgyvendinant bendrąsias programas. Mokyklos ugdymo plane siūloma numatyti:

18.1. ugdymo proceso organizavimo mokykloje kalendorių, t. y. planuojamų organizuoti mokykloje veiklų, renginių per numatytą ugdymo procesui laiką išdėstymą laiko juostoje / laikaraštyje, kurio tikslas – informuoti mokyklos bendruomenę apie planuojamas organizuoti mokykloje veiklas, padėti mokytojams ir mokiniams  planuoti savo kasdienę veiklą, atsižvelgiant į mokyklos ugdymo proceso kalendorių;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

18.2. užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimų teikiamą pasiūlą mokiniams;

18.3. mokymosi ir švietimo pagalbos teikimą;

18.4. kitus aktualius mokyklos susitarimus (pvz., dėl mokiniams teikiamų užduočių į namus apimties, ugdymo ne mokyklos aplinkose organizavimo ir kt.).

19. Mokykla gali nuspręsti organizuoti daugiau pamokų, nei nustatytas minimalus pamokų skaičius Bendruosiuose ugdymo planuose, nepažeisdama Higienos normos reikalavimų, tačiau mokyklos ugdymo plano kontaktinių valandų skaičius negali viršyti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas), nustatytų klasės kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus.

20. Mokyklos ugdymo plano projektas suderinamas su mokyklos taryba, taip pat su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu savivaldybės administracijos direktoriumi (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos).

21. Mokyklos vadovas mokyklos ugdymo planą tvirtina iki mokslo metų pradžios.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMAS

 

22. Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytas ugdymo procesui skirtas laikas per mokslo metus proporcingai suskirstomas į trumpiau trunkančius mokymosi periodus: trimestrus ar pusmečius arba kitokios mokymosi trukmės periodus.

23. Mokymosi trukmė apibrėžiama pamokų skaičiumi per dieną ir nepertraukiamo mokymosi laiku, kurį reglamentuoja Higienos norma.

24. Ugdymo savaitė yra 5 darbo dienų mokymosi periodas, cikliškai besikartojantis ugdymo procese, išskyrus tuos atvejus, kai mokiniams mokyklos vadovo įsakymu laisvomis nuo ugdymo dienomis organizuojamas ugdymo procesas (vyksta į ekskursijas, išvykas ar vykdomos kitokios ugdymo veiklos). Šios ugdymo dienos yra įskaitomos į mokinio ugdymo dienų skaičių, nustatytą mokslo metams.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1542, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23607

 

25. Klasės dalykų turiniui įgyvendinti per skirtą ugdymo laiką ir pamokų skaičių rengiamas pamokų tvarkaraštis. Jame numatoma klasei skirtų pamokų organizavimo seka per dieną, savaitę. Mokyklos pamokų tvarkaraštis per mokslo metus gali būti pertvarkomas, atsižvelgiant į ugdymo procesui keliamus uždavinius.

26. Mokymosi veiksmingumui didinti rekomenduojama pamokų tvarkaraštyje numatyti ne tik pavienes, bet ir dvi iš eilės viena po kitos to paties dalyko organizuojamas pamokas. Nepertraukiamo mokymosi laikas nustatomas vadovaujantis Higienos norma.

27. Mokiniams, besimokantiems pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, rekomenduojama nepalikti pamokos laiko tarpų tarp pamokų.

28. Neteko galios nuo 2023-08-02

Punkto naikinimas:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

29. Mokykla užtikrina, kad per mokslo metus ugdymo procese būtų organizuojamas Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytas pamokų skaičius. Pamokų, organizuojamų per savaitę, skaičius gali būti mažesnis ir (ar) didesnis, nei numatytas Bendruosiuose ugdymo planuose, tačiau metinių pamokų skaičius negali būti mažesnis.

30. Mokykla gali intensyvinti ugdymo procesą, t. y. nustatytą pamokų skaičių įgyvendinti per mažesnį ugdymo dienų skaičių.

31. Prireikus intensyvinti ugdymo procesą, mokyklos ugdymo plane numatoma, kokiu laiku ir kokių dalykų mokymą planuojama intensyvinti. Intensyvindama ugdymo procesą, mokykla atsižvelgia į Higienos normą.

32. Reguliuodama mokinių mokymosi krūvius:

32.1. mokykla vykdo mokinių mokymosi krūvio stebėseną, užtikrina, kad mokymosi krūvis atitiktų teisės aktų reikalavimus, ir priima sprendimus mokinių mokymosi krūviui reguliuoti, įtraukdama ir nuostatas dėl:

32.1.1. atsiskaitomųjų darbų atlikimo dažnumo reguliavimo ir trukmės, atsižvelgdama į tai, kad šie darbai nebūtų atliekami iš karto po ligos, atostogų, po šventinių dienų. Planuojant klasei skirtų atsiskaitomųjų darbų intensyvumą per dieną ir savaitę, turi būti numatytas pakankamas laikas jiems pasirengti;

32.1.2. užduočių, skiriamų atlikti namuose, tikslingumo, trukmės, atsižvelgdama į mokinių amžių;

32.2. mokykloje turi būti priimti susitarimai dėl užduočių, skiriamų mokiniams atlikti, diferencijavimo;

32.3. mokykla turi priimti sprendimus dėl mokinio atleidimo nuo dalies pamokų lankymo tų dalykų, kurių jis mokosi pagal neformaliojo vaikų švietimo programas, taip pat formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (muzikos, dailės, menų, sporto ir kitas), bei kitais galimais atvejais, kai mokinys yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais prizinės vietos laimėtojas, mokyklos nustatyta tvarka.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

33. Teikiant mokymosi pagalbą:

33.1. ugdymo procese nuolat stebima mokinio daroma individuali pažanga ir pasiekimai. Mokiniui suteikiama savalaikė mokymosi pagalba, kad mokinys galėtų likviduoti mokymosi spragas, jų negilindamas, arba kad mokinys, turintis išskirtinių gabumų, galėtų pagerinti savo mokymosi pasiekimus;

33.2. jeigu kyla mokymosi sunkumų, rekomenduojama sudaryti sąlygas konsultuotis:

33.2.1. mokinių grupėje, sudarytoje iš tos pačios klasės ar skirtingų klasių panašaus amžiaus mokinių;

33.2.2. ne tik su mokančiu mokytoju, bet ir su kitu to paties dalyko mokytoju, mokančiu mokykloje;

33.2.3. intensyviai 2–3 kartus per savaitę trumpiau nei pamoka trunkančiose ir ilgesnės trukmės konsultacijose;

33.3. mokykla užtikrina ne tik vienkartinės, bet sisteminės mokymosi pagalbos teikimą apimdama pasiekimų žemėjimo prevenciją, intervenciją sprendžiant iškilusias problemas ir kompensacinių priemonių taikymą, kai suteikiama pagalba ar mokymosi priemonės, kurių mokiniai negali gauti namuose, sąlygų sudarymą išskirtinių gabumų mokinių mokymuisi ir pan.;

33.4. ilgalaikės konsultacijos, t. y. kurių trukmė lygi pamokos trukmei ir kurios teikiamos visus mokslo metus, įskaitomos į mokinio mokymosi krūvį. Trumpalaikės konsultacijos, trunkančios trumpiau nei pamoką arba trumpesnį laikotarpį (pvz., mėnesį, trimestrą ar semestrą), neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

34. Priimdama sprendimus mokymui diferencijuoti ir mokymuisi individualizuoti:

34.1. dėl mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo, kuriame numatoma, kaip mokymosi turinys pritaikomas mokiniui pagal jo mokymosi galias ir mokymosi poreikius, mokykla nustato plano formą ir turinio struktūrą. Individualaus ugdymo planą privaloma sudaryti mokiniui, kuris:

34.1.1. mokosi pagal vidurinio ugdymo programą;

34.1.2. atvykęs arba grįžęs iš užsienio;

34.1.3. mokomas namie pagal gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas;

34.1.4. mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą jaunimo mokykloje, vaikų socializacijos centre;

34.1.5. mokosi ligoninės ar sanatorijos mokykloje;

34.1.6. mokosi mokyklose laisvės atėmimo vietoje;

34.1.7. mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius);

34.1.8. mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programą;

34.1.9. mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programą;

34.1.10. turi specialiųjų ugdymosi poreikių;

34.1.11. mokosi produktyviojo mokymosi būdu;

34.1.12. išskirtinių gabumų mokiniui, siekiančiam aukštų mokymosi pasiekimų;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

34.2. dėl laikinųjų grupių mokymuisi sudarymo:

34.2.1. mokymo procesui diferencijuoti sudaromos laikinosios grupės, kurių sudarymo poreikį lemia kai kurių dalykų mokymo(si) specifika ir organizavimo sprendimai mokiniams pasirinkus mokytis daugiau įvairesnio turinio dalykų;

34.2.2. laikinosios grupės sudaromos mokinių klasę mokymosi tikslais dalijant į mažesnes grupes, sujungiant paralelių ar gretimų klasių besimokančiuosius į laikinai sudarytą grupę (pvz., tik pamokai). Minimalų mokinių skaičių grupėje nustato mokykla pagal turimas mokymo lėšas;

34.2.3. maksimalus mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis, nei teisės aktais nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje;

34.2.4. laikinosios grupės turi būti sudaromos:

34.2.4.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę ir tikybą, ir etiką;

34.2.4.2. informatikos ar informacinių technologijų, technologijų dalykams mokyti, gamtos mokslų tiriamiesiems darbams atlikti, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose, laboratorijose skaičių, kurį nustato Higienos norma; 

34.2.4.3. užsienio kalboms mokyti, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 20 mokinių pagal pradinio ugdymo programą, ne mažiau kaip 21 mokinys – pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;

34.2.4.4. lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti mokykloje, kurioje mokoma tautinės mažumos kalba arba tautinių mažumų kalbos, klasėje esant ne mažiau kaip 18 mokinių pagal pradinio ugdymo programą klasėje esant ne mažiau kaip 21 mokiniui – pagal pagrindinio ugdymo programą;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

34.2.4.5. lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti, esant klasėje ne mažiau kaip 18 mokinių pagal pradinio ugdymo programą, 21 mokiniui – pagal pagrindinio ugdymo programą, kuri yra daugiakalbėje aplinkoje, kaip numatyta Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

34.3. dėl 1–10 klasėse ir I, II gimnazijų klasėse skiriamų pamokų mokinių mokymosi poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti skirstymo. Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytą skiriamų pamokų skaičių klasių grupėms rekomenduojama skirti:

34.3.1. pasirenkamiesiems dalykams mokytis;

34.3.2. konsultacijoms pagal mokinių poreikį ir mokančio mokytojo siūlymus organizuoti;

34.3.3. papildomoms pamokoms dalyko mokymosi turiniui įgyvendinti;

34.3.4. laikinosioms grupėms sudaryti;

34.3.5. projektinei veiklai organizuoti;

34.3.6. gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos integruotoms, praktinėms ir kūrybiškoms veikloms (angl. Science, Technology, Engineering, Art (creative activities), Mathematics) (toliau – STEAM) atviros prieigos STEAM centruose organizuoti;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

34.3.7. mokyklos sprendimu kitiems mokinių mokymosi poreikiams tenkinti.

35. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose, sudarant sąlygas mokiniams giliau suprasti supantį pasaulį, autentiškomis sąlygomis išbandyti realius sprendimus:

35.1. tiesiogiai siejant dalyko mokymosi turinį, ugdomas kompetencijas su ne mokyklos mokymosi aplinka. Planuojant mokymąsi kitose aplinkose, rekomenduojama numatyti mokymosi periodiškumą (pvz., kartą per dvi savaites, kas mėnesį ar kas pusmetį);

35.2. pritaikant pamokų tvarkaraštį ugdymo procesui organizuoti ne mokykloje, lanksčiai jį keičiant, siekiama užtikrinti, kad dalies mokinių mokymasis ne mokykloje nesutrikdytų įprasto ugdymo proceso;

35.21. mokytojo numatytose aplinkose, aktualiose mokinių kompetencijoms ugdyti, kurios mokyklos vadovo įsakymu gali būti organizuojamos laisvomis nuo ugdymo dienomis ar pasibaigus dienos ugdymo procesui. Pavyzdžiui, išvyka į teatrą (spektaklio stebėjimas), muziejų ar kita su mokymosi turiniu susijusi veikla, organizuojama ne mokykloje;

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-1542, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23607

 

35.3. integruoto turinio pilietiškumo ir gynybos įgūdžių formavimo veikla (toliau – integruota ugdymo veikla) 2023–2024 mokslo metais gali būti įgyvendinama 9, I gimnazijos klasių mokiniams, 2024–2025 mokslo metais integruotą ugdymo veiklą 9, I gimnazijos klasių mokiniams įgyvendina visos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Integruotą ugdymo veiklą vykdo Lietuvos šaulių sąjunga:

 

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

35.3.1. integruotai ugdymo veiklai įgyvendinti skiriamos 3 ugdymo dienos per mokslo metus. Iš anksto numatoma organizavimo laikas ir eiga: nuosekliai viena po kitos ar su laiko pertrauka po kiekvienos dienos, ar pasirenkant kitokią organizavimo eigą. Per dieną organizuojamų veiklų trukmė negali būti ilgesnė nei ugdymo proceso per dieną, numatyta Higienos normoje;

35.3.2. mokiniai iš anksto supažindinami su planuojamos organizuoti integruotos ugdymo veiklos tikslais ir turiniu, siejant su dalykų bendrųjų programų turiniu;

35.3.3. 3 dienų trukmės integruotoms ugdymo veikloms organizuoti pertvarkomas pamokų tvarkaraštis, siekiant užtikrinti sklandų ugdymo procesą mokykloje;

35.3.4. apie mokinių dalyvavimą integruotose ugdymo veiklose, mokykla informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus);

35.3.5. dalyvavimą integruotose ugdymo veiklose mokykla suderina su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu savivaldybės administracijos direktoriumi (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos).

36. Nuo dalyko (dalykų) dalies pamokų mokiniai gali būti atleidžiami, jeigu:

36.1. mokosi arba yra baigę formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo vaikų švietimo programą (muzikos, dailės, menų, sporto ir kitas), kurios turinys yra artimas ar tapatus dalyko, kurio mokosi, bendrajai programai;

36.2. lanko aukšto sportinio meistriškumo pratybas ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę ir yra sporto šakos rinktinės nariai ar Lietuvos, Europos, pasaulio čempionatų, olimpinių, parolimpinių žaidynių ar kitų aukšto sportinio meistriškumo sporto varžybų dalyviai;

36.3. mokinys yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais prizinių vietų laimėtojas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

Nr. V-1542, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23607

 

361. Mokinio iki 14 metų tėvai (globėjai), mokinys, nuo 14 iki 18 metų turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą, mokyklos vadovui pateikia:

361.1. prašymą atleisti nuo dalyko (dalykų) dalies pamokų;

361.2. tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą, jei mokinys yra nuo 14 iki 18 metų;

361.3. neformaliojo vaikų švietimo programą ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą arba nuorodą į jas, kai mokinys mokosi arba yra baigęs neformaliojo vaikų švietimo programą ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą;

361.4. sporto pratybų organizatoriaus išduotą pažymą, kurioje nurodomas mokinio sporto pratybų dažnumas per savaitę, informacija apie Bendrųjų ugdymo planų 36.2 papunktyje nurodytą mokinio sportinio meistriškumo lygį ir dalyvavimą varžybose kai mokinys lanko aukšto sportinio meistriškumo pratybas;

361.5. įrodymą, kad mokinys yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais prizinių vietų laimėtojas, kai atleidimą nuo dalyko (dalykų) dalies pamokų grindžia šia aplinkybe.

Papildyta punktu:

Nr. V-1542, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23607

 

362. Dalyko, nuo kurio pamokų prašoma atleisti, mokytojui patvirtinus, kad neformaliojo vaikų švietimo ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos turinys atitinka dalyko bendrosios programos turinį, ar sporto pratybos atitinka fizinio ugdymo pamokose ugdomas kompetencijas ir mokinys yra sporto šakos rinktinės narys ar Lietuvos, Europos, pasaulio čempionatų, olimpinių, parolimpinių žaidynių ar kitų aukšto sportinio meistriškumo sporto varžybų dalyvis, ar mokinys yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais prizinių vietų laimėtojas, mokyklos vadovo įsakymu mokinys atleidžiamas nuo dalyko dalies pamokų lankymo, numatant mokinio atsiskaitymus ir pasiekimų vertinimo būdus.

Papildyta punktu:

Nr. V-1542, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23607

 

363. Mokykla gali priimti sprendimą dėl menų, fizinio ugdymo ar kitų dalykų vertinimų, gautų mokantis pagal formalųjį švietimą papildančias programas, įskaitymo ir konvertavimo į atitinkamo dalyko pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę ar lygį (pradinio ugdymo procese).

Papildyta punktu:

Nr. V-1542, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23607

 

37. Mokiniui pageidaujant, jeigu jis yra einamųjų metų nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų prizininkas, jis gali būti atleistas nuo dalyko dalies ar visų pamokų lankymo. Mokiniui pateikus prašymą mokyklos vadovui, mokyklos vadovo įsakymu mokinys yra atleidžiamas nuo dalyko dalies ar visų pamokų lankymo, numatant mokinio atsiskaitymą. Mokinio nerekomenduojama atleisti nuo visų ar dalies pamokų lankymo to dalyko, kurio mokinys laikys nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ar brandos egzaminą.

38. Mokykla gali priimti sprendimus dėl ugdymo laiko įskaitymo mokiniui, kai jis atstovauja mokyklai varžybose, konkursuose, olimpiadose per atostogas, savaitgalio ar švenčių dienomis. Tos dienos įskaitomos į mokinio ugdymosi dienų skaičių. Mokinio prašymu jo poilsio dienos gali būti nukeliamos į artimiausias darbo dienas. Mokykla taip pat gali suteikti laisvą nuo pamokų laiką pasiruošti dalyvauti ir dalyvaujant šalies ir tarptautinėse olimpiadose, varžybose. Šis laikas yra įskaitomas į mokinio ugdymosi dienų skaičių.

39. Mokinys, atleistas nuo dalyko dalies pamokų lankymo, jų metu gali užsiimti kita ugdomąja veikla ar mokytis savarankiškai arba pagal individualų ugdymo planą dalyvauti kitose pamokose / veiklose. Jeigu šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, mokinys mokyklos sprendimu į mokyklą gali atvykti vėliau arba išvykti anksčiau. Apie tai mokykla turi informuoti mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

40. Mokykla sudaro galimybes mokiniams kiekvieną dieną – prieš pamokas ar (ir) tarp pamokų – užsiimti fiziškai aktyvia veikla. Kiekvieną dieną rekomenduojama bent viena ne trumpesnė kaip 20 min. trukmės pertrauka, skirta fiziškai aktyvioms veikloms.

41. Mokiniams, kurie mokosi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, mokykla teikia konsultacijas. Konsultacijos gali būti pavienės arba grupinės, susidarius didesniam mokinių skaičiui.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

42. Konsultacijoms besimokantiesiems savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu skiriama iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87, 100, 108 punktuose nustatyto metinių arba savaitinių pamokų skaičiaus. Konsultacijos gali būti organizuojamos įvairiais mokymo proceso organizavimo būdais. Joms organizuoti sudaromas tvarkaraštis.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS MOKINIUI NEPASIEKUS PATENKINAMO PASIEKIMŲ LYGMENS PATIKRINIMUOSE

 

43. Mokiniui, įgijusiam pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba baigusiam pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygio dalyvaujant  nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose ar pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose (toliau šiame skirsnyje – Pasiekimų patikrinimas), ir nepasiekusiam vertinto dalyko patenkinamo pasiekimų lygmens, sudaromas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

44. Jei mokinys Pasiekimų patikrinimų metu nepasiekė kelių vertintų dalykų patenkinamo pasiekimų lygio, reikalinga mokymosi pagalba skiriama kiekvienam dalykui atskirai. 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

45. Sprendimą, kaip bus organizuojama reikiama mokymosi pagalba mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygio Pasiekimų patikrinimuose, priima mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimas (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos). Reikiamos mokymosi pagalbos teikimas, vykdant papildomas, ne trumpesnės kaip vienos pamokos trukmės konsultacijas, gali būti organizuojamas mokykloje, kurioje mokinys mokėsi, ar paskirtoje mokykloje, kai konsultacijos teikiamos kelių mokyklų mokiniams. Konsultacijas gali teikti mokęs mokytojas, kitas mokyklos mokytojas ar paskirtos mokyklos mokytojas. Konsultacijos organizuojamos ne pamokų metu pagal iš anksto mokiniams žinomą tvarkaraštį.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

46. Mokykla, kurioje numatoma organizuoti konsultacijas kelių mokyklų mokiniams, numato erdves, kur bus organizuojamos konsultacijos, užtikrina reikiamų mokymo priemonių prieinamumą konsultacijas teikiančiam mokytojui ir mokiniams konsultacijų metu.

47. Prieš pradėdamas teikti konsultacijas, mokytojas turi susipažinti su mokinių Pasiekimų patikrinimų rezultatais (ataskaita) ir, aptaręs mokymosi spragas su kiekvienu mokiniu, parengti kiekvieno mokinio individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planą, kuriame numatytų bendrą konsultacijų skaičių, konsultacijų temas ir trukmę, įvardytų mokiniui būtinas atlikti užduotis, jų vertinimą.

48. Kiekvienam mokiniui sudaroma galimybė gauti ne mažiau kaip 20 konsultacijų. Konsultacijos gali būti vykdomos intensyviai, t. y. išdėstant jas per kelis mėnesius arba išdėstant jas tam tikru periodiškumu per visas ugdymo dienas. Konsultacijos teikiamos ne didesnėse kaip 5 mokinių grupėse. Jei mokinys nedalyvauja paskirtose konsultacijose, apie tai mokykla informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus). Mokinio praleistos konsultacijos nėra kompensuojamos.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMO NAMIE IR UGDYMOSI ŠEIMOJE ORGANIZAVIMAS

 

49. Mokinių mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

50. Pradinio ugdymo programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal dalykų bendrąsias programas arba jas integruojant į kitų dalykų turinį.

51. Mokiniui, kuris mokosi namie:

51.1. pagal pradinio ugdymo programą savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, leidus gydytojui, pavienio ar grupinio mokymosi forma:

51.1.1. 1–3 klasėse skiriama 315 pamokų per mokslo metus (9 pamokos per savaitę);

51.1.2. 4 klasėje skiriama 385 pamokos per mokslo metus (11 pamokų per savaitę);

51.1.3. kiekvienoje klasėje skiriama 70 papildomų pamokų per mokslo metus (2 pamokos per savaitę) baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių tautinės mažumos gimtajai kalbai mokytis, kai mokinys mokosi mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba arba mokoma tautinių mažumų kalbos;

51.2. mokiniui, kuris mokosi namie pagal pagrindinio ar pagal vidurinio ugdymo programą savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio ar grupinio mokymosi forma:

51.2.1. 5–6 klasėse skiriamos 444 pamokos per mokslo metus (12 pamokų per savaitę);

51.2.2. 7–8 klasėse skiriama 481 pamoka per mokslo metus (13 pamokų per savaitę);

51.2.3. 9–10 klasėse ir I–II gimnazijos klasėse skiriamos 555 pamokos per mokslo metus (15 pamokų per savaitę);

51.2.4. III klasėje gimnazijos skiriamos 504 pamokos (14 pamokų per savaitę);

51.2.5. IV gimnazijos klasėje skiriamos 476 pamokos per mokslo metus (14 pamokų per savaitę.

52. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) mokyklos vadovo įsakymu mokinys, kuris mokosi namie pagal pradinio ugdymo programą, gali nesimokyti meninio ugdymo dalykų ir fizinio ugdymo, pagal pagrindinio ugdymo programą – dailės, muzikos, technologijų ir fizinio ugdymo, pagal vidurinio ugdymo programą – meninio ugdymo, laisvai pasirenkamų dalykų ir modulių, fizinio ugdymo, neatlikti socialinės-pilietinės veiklos. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Pamokos, gydytojo leidimu lankomos mokykloje, įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą.

53. Mokyklos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę mokymosi pasiekimams gerinti.

54. Sudarant mokinio individualų ugdymo planą jis derinamas su mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais). Pamokos, skirtos mokymui namuose, paskirstomos dalykams, kuriuos mokinys mokysis, atsižvelgiant į jo sveikatą ir išlaikant savaitei skirtų pamokų skaičių. Savaitės pamokų skaičius neturi būti keičiamas, bet dalykams skiriamų pamokų skaičius gali kisti, jeigu pamokų tvarkaraštis sudaromas ne vienai savaitei, o mėnesiui, bet išlaikant dalykui numatytų skirti pamokų savaitinį vidurkį.

55. Mokinys gali būti ugdomas (ugdytis) šeimoje pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą. Mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas pavienio mokymosi forma ugdymosi šeimoje mokymo proceso organizavimo būdas, padeda mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) organizuoti vaikų ugdymą šeimoje, vadovaudamasi Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 504 „Dėl Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO YPATUMAI 2023–2024 MOKSLO METAIS

 

56. 2023–2024 mokslo metais pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos įgyvendinamos vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 17 punktu.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

57. Mokyklos vadovas ar jo įgaliotas darbuotojas organizuoja pasirengimą įgyvendinti 2022 m. pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas ir koordinuoja jų įgyvendinimą.

58. 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimas grindžiamas viso mokyklos personalo dalyvavimu ir remiasi ciklišku planavimo, įgyvendinimo ir refleksijos principu.

59. Mokykla užtikrina ugdymo turinio perimamumą ir nuoseklumą tarp 2008 m. Pradinio, pagrindinio bendrųjų programų, 2011 m. Vidurinio ugdymo bendrųjų programų ir 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų, siekdama, kad mokinių mokymosi procese neliktų mokymosi spragų dėl bendrųjų programų kaitos.

60. Pradėdama įgyvendinti mokymosi turinį, mokykla supažindina mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) su dalykų mokymosi turinio pasikeitimais, informuoja apie mokinių pasiekimų vertinimo kaitą.

61. Mokytojai, įvertinę dalyko mokymosi turinio pasikeitimus, ugdymo procese kompensuoja mokymosi turinio trūkstamas temas. Atkreiptinas dėmesys į naujai formuojamas klases, kurias sudaro iš skirtingų mokyklų atvykę mokiniai, kurie gali būti mokęsi pagal skirtingą dalykų mokymosi turinį. Tokiu atveju mokiniams skiriama individuali mokymosi pagalba.

62. 2022 m. Pradinio, pagrindinio ugdymo bendrųjų programų dalykų mokymosi turinys pateikiamas, apimant 70 proc. Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatytų metinių pamokų. Likusias pamokas mokytojas gali užpildyti mokytojo pasirinktu mokymosi turiniu, skirti laiko mokinių žinioms ir gebėjimams įtvirtinti, bendrųjų programų skirtumams likviduoti, integruojamosioms pamokoms ir pan. Mokykloje susitariama dėl mokymosi turinio pasirinkimo principų, įgyvendinimo nuostatų ir derinimo su kitais toje klasėje ar gretimose klasėse dirbančiais mokytojais, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOSE, KURIOSE ĮTEISINTAS MOKYMAS TAUTINIŲ MAŽUMŲ KALBOS ARBA TAUTINĖS MAŽUMOS KALBA

 

63. Ugdymo procesas mokykloje, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, organizuojamas vadovaujantis Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi,  Bendraisiais ugdymo planais, ir kitais bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais.

64. Mokykloje, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas lietuvių kalba arba gimtąja kalba. Kelių kalbų vartojimas svarbus mokinių kalbinės komunikacinės kompetencijos plėtojimui. Kalbų vartojimo santykį ugdymo procese lemia susitarimai mokykloje, įtvirtinti mokyklos ugdymo plane, ir teisės aktai.

65. Mokyklos tarybos sprendimu gali būti mažinamas Bendruosiuose ugdymo planuose tautinių mažumų gimtajai kalbai ir literatūrai mokytis skirtų metinių pamokų skaičius, jas perskirstant lietuvių kalbos ir literatūros dalykui, o vidurinio ugdymo programoje – mokinio pasirinktiems individualaus mokymo plano dalykams mokyti / mokytis, tačiau sudarant sąlygas mokiniams pasiekti atitinkamų tautinių mažumų gimtųjų kalbų bendrosiose programose numatytų mokymosi pasiekimų.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

66. Mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba tautinės mažumos kalba, gali skirti papildomą dėmesį mokinių tautiniam, etniniam ir kalbiniam identitetui puoselėti, plėtodama neformaliojo vaikų švietimo pasiūlą iš įvairių švietimo teikėjų, kurie vykdo veiklas gimtąja mokinių kalba.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS GRUPINE MOKYMOSI FORMA NUOTOLINIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU IR

KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

 

67. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, gali jį derinti su nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, jeigu mokyklos nuostatuose (įstatuose) įteisintas nuotolinio mokymo proceso organizavimas.

68. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu 5–8 klasių mokiniai gali mokytis iki 10 procentų ugdymo procesui skiriamo laiko per mokslo metus, o 9–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniai – iki 30 procentų.

69. Mokykla, planuojanti ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujasi Mokymo nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“.

70. Jeigu mokykla dalį ugdymo proceso planuoja įgyvendinti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokyklos ugdymo plane numatoma, kada, kokios klasės mokiniams ugdymo procesas bus organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.

71. Mokiniai ir jų tėvai (globėjai, rūpintojai)  turi būti iš anksto informuojami dėl nuotolinio mokymo būdo naudojimo ugdymo procese.

72. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu gali būti organizuojama:

72.1. vieno ar kelių dalykų mokymas, kai dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės mokyti kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, grupine mokymosi forma;

72.2. konsultacijos, atsižvelgiant į mokyklos konkrečią situaciją;

72.3. kitos mokyklos organizuojamos veiklos.

73. Planuodama ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokykla turi turėti tokiam mokymosi būdui pritaikytas mokymo priemones mokymo procesui organizuoti. Visi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokyti numatytų klasių mokiniai turi turėti galimybes dalyvauti mokymosi procese.

74. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuojamos pamokos vyksta sinchroniškai. Sinchroninio ugdymo maksimali nepertraukiama trukmė – 90 min.

75. Pamokas organizuojant sinchroniškai, keičiama pertraukų trukmė, jos ilginamos, sudarant sąlygas mokinių poilsiui. Viena iš pertraukų skiriama pietų pertraukai ir numatoma ilgesnės trukmės. Keičiantis sinchroniškai organizuojamų pamokų laikui, keičiamas ir pamokų tvarkaraštis. Ugdymo proceso tvarkaraščio keitimai mokiniui, mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) turi būti žinomi iš anksto.

76. Kasdienį mokymo proceso organizavimo būdą keičiant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokinys neturi patirti mokymosi praradimų.

77. Mokinys, išvykęs gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, mokykloje, kuri pagal Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės turi teisę mokyti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu laikinai į užsienį išvykusius ar nuolat užsienyje gyvenančius šalies mokinius, gali mokytis lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos:

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

77.1. nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, skiriant iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87, 100, 108 punktuose kasdieniam mokymo proceso organizavimo būdui nustatyto minimalaus metinių ir (ar) savaitinių pamokų skaičiaus;

77.2. nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu grupinio mokymosi forma. Šiuo atveju lietuvių kalbai mokyti skiriama 50 procentų, Lietuvos istorijai, Lietuvos geografijai – 30 procentų Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87, 100, 108 punktuose nustatyto minimalaus metinių ir (ar) savaitinių pamokų skaičiaus.

 

III SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PAMOKŲ SKAIČIUS PRADINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMUI

 

78. Pamokų skaičius 2008 m. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms ir 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti per mokslo metus ir per savaitę:

78.1. 2023–2024 mokslo metais:

Klasė /  dalykai  

1 klasė 

2 klasė 

3 klasė 

4 klasė 

Iš viso skiriama pamokų pradinio ugdymo programai 

Dorinis ugdymas  

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)  

35(1) 

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

140 (4) 

Kalbinis ugdymas  

Lietuvių kalba   

– 

245 (7) 

– 

245 (7) 

490 (14) 

1015 (29) 

Lietuvių kalba ir literatūra  

280 (8) 

– 

245 (7) 

– 

525 (15) 

Gimtoji kalba (baltarusių, rusų, lenkų, vokiečių)* 

– 

245 (7) 

– 

245 (7) 

490 (14) 

980 (28) 

Baltarusių / rusų / lenkų, vokiečių tautinių mažumos gimtoji kalba ir literatūra* 

245 (7) 

– 

245 (7) 

– 

490 (14) 

Lietuvių kalba*  

– 

140 (4) 

– 

175 (5) 

315 (9) 

665 (19) 

Lietuvių kalba ir literatūra*  

175 (5) 

–

175 (5) 

–

350 (10) 

Užsienio kalba (anglų, prancūzų, vokiečių k.)  

– 

70 (2) 

– 

70 (2) 

140 (4) 

210 (6) 

Užsienio kalba (pirmoji, anglų / vokiečių / prancūzų)  

– 

– 

70 (2) 

– 

70 (2) 

Visuomeninis ugdymas  

Visuomeninis ugdymas  

35 (1) 

– 

35 (1) 

– 

70 (2) 

280 (8) 

Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas

Gamtos mokslai  

35 (1) 

– 

35 (1) 

– 

70 (2) 

Pasaulio pažinimas  

– 

70 (2) 

– 

70 (2) 

140 (4) 

Matematika  

140 (4)

175 (5)

175 (5)

175 (5)

665 (19)

Technologijos  

35 (1) 

– 

35 (1) 

– 

70 (2) 

700 (20) 

Meninis ugdymas

Dailė   

35(1) 

– 

35(1) 

– 

70 (2) 

Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, teatras ir šokis) ***** 

– 

175(5) 

– 

175 (5) / 140 (4) * 

350 (10) / 315 (9)* 

Muzika  

70 (2) 

– 

70 (2) 

– 

140 (4) 

Teatras** 

35 (1) 

– 

35 (1) 

– 

70 (2) 

Šokis**  

35 (1) 

– 

35 (1) 

– 

70 (2) 

Fizinis ir sveikatos ugdymas  

Fizinis ugdymas **** 

105(3) 

105(3) 

105 (3) 

105 (3) 

420 (12) 

Gyvenimo įgūdžiai*** 

*** 

– 

*** 

– 

*** 

Informatika***  

*** 

*** 

*** 

*** 

*** 

Etninė kultūra***  

*** 

*** 

*** 

*** 

*** 

Iš viso privalomų pamokų skaičius per mokslo metus  

805 (23) / 945* (27) 

875 (25) / 1015* (29) 

875 (25) / 1050* (30) 

875 (25) / 1015* (29) 

3430 (98) / 4025* (115) 

Pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti:  

35 (1) / 0* 

35 (1) 

35 (1) / 0* 

35(1) 

140 (4) / 70* (2) 

Maksimalus leistinas pamokų skaičius  

875 (25) 

1050 (30) 

1050 (30) 

1050 (30) 

4025 (115) 

Neformalusis vaikų švietimas  

140 (4) 

140 (4) 

280 (8) 

Pastabos: 

* mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba; 

** mokyklos nuožiūra pasirenkamas teatro arba šokio dalykas (gali būti mokoma abiejų dalykų, papildomą pamoką skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti); 

*** integruojama į kitus mokomuosius dalykus (Informatikos gali būti mokoma skiriant atskirą pamoką vadovaujantis 79.7 papunkčio nuostatomis); 

**** fizinis ugdymas įgyvendinimas pagal pradinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą; 

***** meninio ugdymo pamokos 2 ir 4 klasėje konkretiems dalykams paskirstomos vadovaujantis 79.5 papunkčio nuostatomis.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

78.2. 2024–2025 mokslo metais:  

Klasė / dalykai  

1 klasė 

2 klasė 

3 klasė 

4 klasė 

Iš viso skiriama pamokų pradinio ugdymo programai 

Dorinis ugdymas  

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)  

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

140 (4) 

Kalbinis ugdymas  

Lietuvių kalba ir literatūra  

280 (8) 

245 (7) 

245 (7) 

245 (7) 

1015 (29) 

Baltarusių / rusų / lenkų, vokiečių tautinių mažumos gimtoji kalba ir literatūra *  

245(7) 

245(7) 

245(7) 

245(7) 

980 (28) 

Lietuvių kalba ir literatūra* 

175 (5) 

140 (4) 

175 (5) 

175 (5) 

665 (19) 

Užsienio kalba (pirmoji, anglų / vokiečių / prancūzų)  

– 

70 (2) 

70 (2) 

70 (2) 

210 (6) 

Visuomeninis ugdymas  

Visuomeninis ugdymas  

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

140 (4) 

Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas  

Gamtos mokslai  

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

140 (4) 

Matematika  

140 (4) 

175 (5) 

175 (5) 

175 (5) 

665 (19) 

Technologijos  

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

140 (4) 

Meninis ugdymas 

Dailė   

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

140 (4) 

Muzika  

70 (2) 

70 (2) 

70 (2) 

70 (2) / 

35 (1)* 

280 (8) / 

245 (7)* 

Teatras** 

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

140 (4) 

Šokis**  

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

140 (4) 

Fizinis ir sveikatos ugdymas  

Fizinis ugdymas  

105(3) 

105(3) 

105 (3) 

105 (3) 

420 (12) 

Gyvenimo įgūdžiai*** 

*** 

*** 

*** 

*** 

*** 

Informatika***  

*** 

*** 

*** 

*** 

*** 

Etninė kultūra***  

*** 

*** 

*** 

*** 

*** 

Iš viso privalomų pamokų skaičius per mokslo metus  

805 (23) / 945* (27) 

875 (25) / 1 015* (29) 

875 (25) / 1 050* (30) 

875 (25) / 1 015* (29) 

3 430 (98) /  

4 025* (115) 

Pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti 

35 (1) / 0* 

35 (1) 

35 (1) / 0* 

35 (1) 

140 (4) / 70* (2) 

Maksimalus leistinas pamokų skaičius  

875 (25) 

1 050 (30) 

1 050 (30) 

1 050 (30) 

4 025 (115) 

Neformalusis vaikų švietimas  

140 (4) 

140 (4) 

280 (8) 

Pastabos: 

*mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba; 

** mokyklos nuožiūra pasirenkamas teatro arba šokio dalykas (gali būti mokoma abiejų dalykų, papildomą pamoką skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti); 

*** integruojama į kitus mokomuosius dalykus arba organizuojama atskira pamoka .

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

 

79. Pradinio ugdymo programos dalykų turinio įgyvendinimo ypatumai:

79.1. dorinis ugdymas:

79.1.1. mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) kasmet parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą;

79.1.2. mokykloje, kuri negali užtikrinti mokinių ar jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidaujamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, mokiniui įskaitomas tikybos mokymas sekmadieninėje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupėje pagal Švietimo įstatymo 31 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju mokykla nustato mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarką;

79.1.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti mokyklos nustatyta tvarka;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

79.2. pirmosios užsienio kalbos mokymas:

79.2.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma(si) antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais. Jei mokyklai skiriama mokymo lėšų, galima pirmosios užsienio kalbos pradėti mokyti ir pirmoje klasėje;

79.2.2. mokykla siūlo tėvams (globėjams, rūpintojams) pagal įstatymą parinkti mokiniui pirmąją užsienio kalbą vieną iš trijų Europos kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių);

79.3. socialinis / visuomeninis ir gamtamokslinis ugdymas:

79.3.1. 2023–2024 mokslo metais 2 ir 4 klasėje socialiniam ir gamtamoksliniam ugdymui skiriama po pusė pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko, iš kurio ne mažiau kaip viena ketvirtoji turi būti skiriama praktinei patyriminei veiklai;

79.3.2. 2023–2024 mokslo metais 1 ir 3 klasėse, o 2024–2025 mokslo metais 1–4 klasėse visuomeninis ugdymas ir gamtos mokslai įgyvendinami atsižvelgiant į bendrųjų programų nuostatas, gamtos mokslų pamokas praplečiant tyrinėjimo veikla;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

79.4. fizinis ugdymas:

79.4.1. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės gali būti organizuojamos taip:

79.4.1.1. mokinių grupės sudaromos iš tos pačios ar skirtingų klasių;

79.4.1.2. mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

79.4.1.3. vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;

79.5. meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis, teatras):

79.5.1. mokykla, atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės meninio ugdymo poreikius ir mokyklos galimybes, valandas, skiriamas meniniam ugdymui 2 ir 4 klasėje 2023–2024 mokslo metais, gali paskirstyti visiems ar keliems meninio ugdymo srities / dalykų grupės dalykams, tačiau ne mažiau kaip dviem dalykams;

79.5.2. 2023–2024 mokslo metais 2 ir 4 klasėse, kai valandos skiriamos dailės ir technologijų dalykui, technologiniam ugdymui rekomenduojama skirti ne mažiau kaip vieną trečiąją dailės ir technologijų dalykui skiriamo laiko; 

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

79.6. 2023–2024 mokslo metais 2 ir 4 klasėse teatro gali būti mokoma taikant jo elementus per įvairių dalykų pamokas ar neformaliojo vaikų švietimo veiklas. 2023–2024 mokslo metais 1 ir 3 klasėse, o 2024–2025 mokslo metais 1–4 klasėse mokyklos nuožiūra pasirenkamas teatro arba šokio dalykas (gali būti mokoma abiejų dalykų, papildomą pamoką skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti);

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

79.7. informacinės technologijos / informatika:

79.7.1. skaitmeninei mokinių kompetencijai ugdyti per visus dalykus ugdymo procese naudojamos šiuolaikinės skaitmeninės technologijos;

79.7.2. integruotai ar atskira informatikos / informacinių technologijų pamoka (ją skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti) ugdomas mokinių informatinis mąstymas, mokoma kūrybiško ir atsakingo šiuolaikinių technologijų naudojimo, saugaus ir atsakingo elgesio skaitmeninėje aplinkoje, skaitmeninio turinio kūrimo, įgyvendinama Informatikos bendroji programa;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

79.8. Etninės kultūros bendroji programa įgyvendinama integruojant temas į kitus dalykus ar atskira pamoka, ją skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

79.9. Gyvenimo įgūdžių bendroji programa 2023–2024 mokslo metais 1 ir 3 klasėse, o 2024–2025 mokslo metais 1–4 klasėse įgyvendinama integruojant temas į kitus dalykus ar atskira pamoka, ją skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti.

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

80. Mokykloje sudarant jungtines klases mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą, vadovaujamasi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“.

81. Mokykla, planuodama mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą ir sudarydama mokyklos ugdymo planą, numato, kurių pradinio ugdymo dalykų pamokas skirtingo amžiaus mokiniams jungtinėje klasėje organizuos vienu metu, o kuriais atvejais – atskirai ar tik dalį kartu. Rengiant jungtinį ugdymo planą vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų 17 punkto nuostatomis.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

82. Pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus negali būti mažesnis už nustatytą Bendrųjų ugdymo planų 78  punkte. 

83. Maksimalus jungtiniam komplektui skiriamų valandų skaičius negali viršyti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo 3 priede nustatyto klasės kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus.

84. Mokiniams sudaromos sąlygos pasirinkti jų poreikius atliepiančias neformaliojo vaikų švietimo programas.

85. Ugdymo procese nuolat stebima mokinių mokymosi pažanga ir prireikus suteikiama savalaikė mokymosi pagalba.

 

IV SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PAMOKŲ SKAIČIUS PAGRINDINIO UGDYMO BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMUI

 

86. Pamokų skaičius 2008 m. Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti 6, 8, 10 klasėse ir II gimnazijos klasėse, skirtas įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (lentelėje pamokų skaičius nurodytas dvejiems mokslo metams):

 

Klasė

 

 

 

 

 

 

Ugdymo sritys

ir dalykai

5 klasė

6 klasė

7 klasė

8 klasė

Pagrindinio ugdymo programos pirmoje dalyje (5–8 klasės)

9 / I gimn.

klasė

10 / II gimn.

klasė

Pagrindinio ugdymo programoje (iš viso)

Dorinis ugdymas

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

74 (1; 1)

74 (1; 1)

148 (4)

74 (1; 1)

222 (6)

Kalbos

Lietuvių kalba ir literatūra

370 (5; 5)

370 (5; 5)

740 (20)

333 (4; 5)

1 073 (29)

Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)*

370 (5; 5)

370 (5; 5)

740 (20)

296 (4; 4)

1 036 (28)

Užsienio kalba (pirmoji)

222 (3; 3)

74 (0; 2)

222 (3; 3)

148 (2; 2)

444 (12)

222 (6)

222 (3; 3)

148 (2; 2)

666 (18)

370 (10)

Užsienio kalba (antroji)

Matematika ir informacinės

Technologijos

Matematika

296 (4; 4)

296 (4; 4)

592 (16)

296 (4; 4)

888 (24)

Informacinės technologijos

74 (1; 1)

37 (1; 0)

111 (3)

74 (1; 1)

185 (5)

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus

148 (2; 2)

(tik 6 kl. – 74)

–

148 (4)

–

148 (4)

Biologija

–

111 (2; 1)

111 (3)

111 (2; 1)

222 (6)

Chemija

–

74 (0; 2)

74 (2)

148 (2; 2)

222 (6)

Fizika

–

111 (1; 2)

111 (3)

148 (2; 2)

259 (7)

Gamtos mokslai**

148 (2; 2)

(tik 5 kl. – 74)

296 (4; 4)

444 (12)

–

444 (12)

Socialinis ugdymas

Istorija

148 (2; 2)

148 (2; 2)

296 (8)

148 (2; 2)

444 (12)

Pilietiškumo pagrindai

–

–

–

74 (1; 1)

74 (2)

Socialinė-pilietinė veikla

20

20

40

20

60

Geografija

74 (0; 2)

148 (2; 2)

222 (6)

111 (2; 1)

333 (9)

Ekonomika ir verslumas

–

–

–

37 (1; 0)

37 (1)

Meninis ugdymas

Dailė

74 (1; 1)

74 (1; 1)

148 (4)

74 (1; 1)

222 (6)

Muzika

74 (1; 1)

74 (1; 1)

148 (4)

74 (1; 1)

222 (6)

Technologijos, fizinis ugdymas, žmogaus sauga

Technologijos (...)

148 (2; 2)

111 (2; 1)

259 (7)

92,5 (1; 1,5)

351,5 (9,5)

Fizinis ugdymas***

222 (3; 3)

222 (3; 3)

444 (12)

148 (2; 2)

592 (16)

Žmogaus sauga****

37 (1; 0)

37 (0; 1)

74 (2)

18,5 (0; 0,5)

92,5 (2,5)

Projektinė veikla (....)

 

 

 

37

37

Pasirenkamieji dalykai / dalykų moduliai / projektinė veikla projektinė veikla...); ... (pasirenkamasis); ... (dalyko modulis)

 

 

 

 

 

Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę

26; 31*

29; 32*

30; 33*

31; 34*

 

32; 34*

31; 33*

179; 197*

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus

962;

1 147*

1 073;

1 184*

1 110;

1 221*

1 147;

1 258*

 

1 184;

1 258*

1 147;

1 221*

6 623;

7 289*

 

5–8 klasėse

 

9–10, I–II gimn. klasėse

 

Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per mokslo metus

444

444

518; 370*

962; 814*

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)

259

259

148

407

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba tautinės mažumos kalba;

** mokyklose, įgyvendinančiose gamtos mokslų programą 5–8 klasėms;

*** fizinis ugdymas įgyvendinamas pagal pagrindinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą;

**** siekiant pereiti prie sklandaus gyvenimo įgūdžių dalyko mokymo nelyginėse klasėse, žmogaus saugos dalykui mokyti 8 klasėje gali būti skiriama 0,5 pamokos.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

Nr. V-1542, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23607

 

87. Pamokų skaičius 2022 m. Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti 5, 7, 9 klasėse ir I gimnazijos klasėje 2023–2024 mokslo metais ir 2024–2025 mokslo metais 5–10 klasėje ir I–II gimnazijos klasėje, skirtas įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu:   

Dalykų grupės / dalykai 

Klasė / pamokų skaičius mokslo metus ir per savaitę

Iš viso programai 

5 klasė 

6 klasė 

7 klasė 

8 klasė 

9 / I gimn. klasė 

10 / II gimn. klasė 

Dorinis ugdymas 

Dorinis ugdymas (etika) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

222 (6)

Dorinis ugdymas (tikyba)

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

222 (6)

Kalbinis ugdymas 

Lietuvių kalba ir literatūra 

185 (5) 

185 (5) 

185 (5) 

185 (5) 

148 (4) 

185 (5) 

1 073 (29)

Lietuvių gestų kalba 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

444 (12)

Baltarusių / rusų / lenkų, vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra * 

185 (5) 

185 (5) 

185 (5) 

185 (5) 

148 (4) 

148 (4) 

1 036 (28)

Užsienio kalba (pirmoji, …)** 

111 (3) 

185 (5)

111 (3)*

185 (5)

111 (3)*

185(5)

111 (3)*

185 (5)

111 (3)*

185 (5)

111 (3)*

1 036 (28)

Užsienio kalba (antroji, …)** 

Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas 

Matematika 

148 (4) 

148 (4) 

148 (4) 

148 (4) 

148 (4) 

148 (4) 

888 (24)

Informatika 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

185 (5)

Gamtos mokslai  ***

74 (2) 

74 (2) 

111 (3) 

185 (5) 

444 (12)

148 (4) (5–6 kl.) 

Biologija 

74 (2) 

37 (1) 

74 (2) 

37 (1) 

222 (6)

Chemija 

 

 

 

 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

222 (6)

Fizika 

37 (1) 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

259 (7)

Technologijos 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

37 (1) 

37 (1) 

55,5 (1,5) 

351,5 (9,5)

Visuomeninis ugdymas 

Etninė kultūra **** 

Istorija 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

444 (12)

Geografija 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

37 (1) 

333 (9)

Ekonomika ir verslumas 

37 (1) 

37 (1) 

Pilietiškumo pagrindai 

37 (1) 

37 (1) 

74 (2)

Meninis ugdymas 

Dailė 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

222 (6)

Muzika 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

222 (6)

Fizinis ir sveikatos ugdymas 

Fizinis ugdymas 

111 (3) 

111 (3) 

111 (3) 

111 (3) 

74 (2) 

74 (2) 

592 (16)

Gyvenimo įgūdžiai 

37 (1) 

18,5 (0,5) 

37 (1) 

18,5 (0,5) 

18,5 (0,5) 

18,5 (0,5) 

148 (4)

Socialinė-pilietinė veikla 

20 

20 

20 

20 

20 

20 

120 

Pasirenkamieji dalykai / dalykų moduliai / projektinė veikla: 

projektinė veikla (...); ... (pasirenkamasis); 

... (dalyko modulis) 

Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę 

26 ;31*

29,5;32,5*

31;34*

30,5; 33,5 *

31,5;33,5*

32;34*

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus 

962 

1 091,5 

1 147 

1 128,5 

1 165,5 

11841 

6 678,5 

Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per mokslo metus 

444 

518 ;370

962 

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus) 

259 

148 

407 

Pastabos: 

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba tautinės mažumos kalba;  

** pirmajai ir antrajai užsienio kalbai nurodytas bendras pamokų skaičius; 

***  gamtos mokslų  dalyką „Gamtos mokslai“ galima rinktis įgyvendinti 5–8 klasėse arba tik 5–6 klasėse; 

**** įgyvendinama integruojant į dalykų turinį.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

ANTRASIS SKIRSNIS

 

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

 

88. Mokiniui, kuris pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ar antrąją dalį, ir naujai atvykusiems mokiniams skiriamas adaptacinis laikotarpis, nustatant jo trukmę. Pasibaigus skirtam adaptacijos laikui, mokykla gali skirti papildomą laiką adaptacijai, jeigu iki tol mokinys ne iki galo adaptuojasi. Adaptacijos laikotarpiu rekomenduojama stebėti individualią pažangą, mokinių pasiekimų ir pažangos pažymiais nevertinti.

89. Klasės dalykų mokymosi turiniui įgyvendinti skiriamas nustatytas minimalus pamokų skaičius, nurodytas Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktuose. Dalykams mokytis skiriamų pamokų skaičius negali būti mažesnis, nei numatyta Bendruosiuose ugdymo  planuose.

90. Mokykla, vykdanti pagrindinio ugdymo programą, užtikrina, kad pagal pagrindinio ugdymo programą besimokantis mokinys mokytųsi klasei visų ugdymo programoje numatytų dalykų ir būtų galimybės mokiniui pasirinkti mokytis jo poreikius atliepiančius pasirenkamuosius dalykus, o besimokantysis pagal antrąją pagrindinio ugdymo programos dalį galėtų pasirinkti pasirenkamuosius dalykus ir dalykų modulius, kurių programas rengia mokykla ir tvirtina mokyklos vadovas; gauti savalaikę mokymosi ir švietimo pagalbą.

91. Mokiniui sudaroma galimybė pasirinkti veiklas, atitinkančias saviraiškos poreikius. Jos įgyvendinamos per neformaliajam vaikų švietimui skirtas valandas (neformaliojo ugdymo valandos), numatytas Bendruosiuose ugdymo planuose.

92. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, privaloma atlikti socialinę-pilietinę veiklą, kurios trukmė 2023–2024 mokslo metais:

92.1.  6, 8, 10 (II) gimnazijos klasių mokiniams ne mažiau kaip 10 pamokų (valandų);

92.2. 5, 7, 9 (I gimnazijos) klasių mokiniams ne mažiau kaip 20 pamokų (valandų).

93. 2024-2025 mokslo metais 5–10 (II) gimnazijų klasių mokiniams, privalomos socialinės-pilietinės veiklos atlikimo trukmė ne mažesnė kaip 20 pamokų (valandų).

94. Socialinė-pilietinė veikla organizuojama vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 9 priedu.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

95. Mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą savanorišką tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-317 „Dėl Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įskaitoma socialinė-pilietinė veikla.

96. Mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programą sudaro galimybes atlikti projektines veiklas:

96.1. 5–8 klasėse organizuojamos vadovaujantis mokyklos projektinių veiklų įgyvendinimo ir vertinimo sistema;

96.2. 9–10, I–II gimnazijos klasių mokiniai gali pasirinkti ir atlikti mokslo metų trukmės projektinį darbą. Projektiniam darbui atlikti skiriama iki 37 pamokų, panaudojant mokinio poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti ir neformaliojo vaikų švietimo valandas.

97. Mokymosi turinio įgyvendinimo organizavimas:

97.1. dorinis ugdymas (etika arba tikyba):

97.1.1. mokiniui iki 14 metų vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą parenka mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats;

97.1.2. mokykloje, kuri negali užtikrinti mokinių ar jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidaujamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, mokiniui įskaitomas tikybos mokymas sekmadieninėje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupėje pagal Švietimo įstatymo 31 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju mokykla nustato mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarką;

97.1.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti mokyklos nustatyta tvarka.

97.2. užsienio kalba:

97.2.1. pagal pradinio ugdymo programą pradėtą mokytis pirmąją užsienio kalbą (anglų, vokiečių, prancūzų) mokinys tęsia pagrindinio ugdymo programoje kaip pirmąją užsienio kalbą iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos;

97.2.2. antrosios užsienio kalbos (anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, lenkų, ukrainiečių, rusų) mokymas privalomas nuo 6 klasės;

97.2.3. mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą;

97.2.4. jei pradedant mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį (I gimnazijos klasėje) mokinys pageidauja keisti anksčiau pradėtos antrosios užsienio kalbos (rusų) į kitos užsienio kalbos mokymąsi.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

97.2.5. mokyklose, kuriose mokymas organizuojamas tautinių mažumų kalba, antrosios užsienio kalbos mokymas nėra privalomas. Mokiniams pageidaujant, mokykla turi sudaryti sąlygas pasirinkti ir mokytis antrosios užsienio kalbos, jai mokytis skirdama mokinio ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti skirtas pamokas;

97.2.6. pamokos užsienio (pirmajai) kalbai ir užsienio (antrajai) kalbai Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktuose nurodytos bendrai, skatinant mokyklas ieškoti veiksmingų sprendimų, kaip organizuoti kalbinį ugdymą ir kaip paskirstyti valandas tarp pirmosios ir antrosios užsienio kalbų, siekiant sudaryti galimybes mokiniams išmokti dvi užsienio kalbas. Tikslinga, pradedant mokytis antrosios užsienio kalbos, intensyvinti mokymą, skiriant daugiau pamokų naujai pradėtai užsienio kalbai mokytis. Užsienio kalbos mokymuisi negali būti skiriama mažiau kaip 2 pamokos per savaitę;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

97.2.7. keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju:

97.2.7.1. jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis nei patenkinamas lygis, numatytas tos kalbos dalyko bendrojoje programoje;

97.2.7.2. jei mokykla negali užtikrinti antrųjų užsienio kalbų tęstinumo naujai formuojamoje I gimnazijos klasėje dėl didelės kalbų įvairovės, kuri susidaro mokiniams iki tol besimokius labai skirtingų užsienio kalbų. Nesant galimybės mokiniui tęsti pradėtos mokytis užsienio kalbos, pasiūloma pradėti mokytis kitos užsienio kalbos, suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais). Užsienio kalbai mokytis gali būti skiriama papildoma pamoka, panaudojant ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai skirtas pamokas;

97.2.7.3. jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos mokyklos ar užsienio ir mokykla negali užtikrinti pradėtos mokytis kalbos tęstinumo, gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus;

97.2.7.4. jei pradedant mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį (I gimnazijos klasėje) mokinys pageidauja keisti anksčiau pradėtos antrosios užsienio kalbos (rusų) į kitos užsienio kalbos mokymąsi;

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

97.3. iš užsienio atvykę mokiniai gimtosios kalbos gali mokytis kaip antrosios užsienio kalbos, jei mokykla turi galimybę šios kalbos mokyti;

97.4. jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja pagal dešimtbalę vertinimo sistemą. Mokykla sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ir literatūros ar kitos užsienio kalbos pamokas;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

97.5. jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus pageidauja toliau mokytis pradėtos užsienio kalbos, o mokykla neturi tos kalbos mokytojo:

97.5.1. mokiniui sudaromos sąlygos mokytis užsienio kalbos kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos užsienio kalbos pamokos, suderinus su mokiniu,  valstybinės,  mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu savivaldybės administracijos direktoriumi (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos), skiriant pamokų skaičių, vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktais;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

97.5.2. mokinys gali užsienio kalbos mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų pasiekimų (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Mokinys juos turi pateikti mokyklai pagal iš anksto priimtą susitarimą, kuriame numatytas atsiskaitymo laikas ir apibrėžti pasiekimų įvertinimo kriterijai;

97.6. mokyklai/ priėmus sprendimą gali būti įgyvendinamas integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas(is) pagal dalyko ir užsienio kalbų mokytojų parengtą ilgalaikį planą, kurį gali įgyvendinti dalyko mokytojas, užsienio kalbos mokytojas arba dalyko ir užsienio kalbų mokytojai;

97.7. gamtos mokslai:

97.7.1. mokykla užtikrina, kad eksperimentiniams ir praktiniams gebėjimams ugdyti būtų sudaromos sąlygos mokiniams atlikti eksperimentinę veiklą mokyklos, kurioje mokosi, laboratorijoje. Siekiama, kad eksperimentinei ir praktinei veiklai būtų skiriama ne mažiau nei 30 proc. ugdymo turinio įgyvendinimo laiko. Nesant galimybių atlikti eksperimentinę veiklą mokykloje, sudaromos sąlygos ją atlikti kitoje mokykloje, atvirosios prieigos STEAM centruose;

97.7.2. 7–8 klasėse galima toliau tęsti integruoto gamtos turinio dalyko „Gamtos mokslai“ mokymąsi arba priimti sprendimą mokyti atskirų gamtos mokslų dalykų – biologijos, chemijos, fizikos;

97.8. technologijos:

97.8.1. mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, atsižvelgiant į mokyklos mokymosi sąlygų ypatumus, mokyklos ugdymo turinio specifiškumą, gali būti siūloma rinktis kitokias technologinio ugdymo programas: biotechnologijos, keramikos, robotikos ir kt. Būtina, kad mokiniai, mokydamiesi pagal mokyklos parengtas, mokyklos vadovo patvirtintas technologinio ugdymo programas, įgytų pasiekimus, numatytus pagrindinio ugdymo technologijų bendrojoje programoje;

97.8.2. kai pagrindinio ugdymo programos antroji dalis vykdoma profesinio mokymo įstaigoje, jos parengtoje technologijų programoje gali būti numatyti pirminio profesinio mokymo programų moduliuose kompetencijų pasiekimą iliustruojantys mokymosi rezultatai;

97.8.3. mokykla, bendradarbiaudama su profesinio mokymo įstaiga, gali parengti technologijų programas, kurių turinys suderintas su atitinkama formaliojo profesinio mokymo programa / jos moduliais;

97.8.4. mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, vietoje technologijų dalyko mokykla gali siūlyti pasirinkti mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (programų modulius);

97.9. meninis ugdymas:

97.9.1. meninio ugdymo dalykų grupei priskiriami: muzikos, dailės, teatro ir šokio dalykai;

97.9.2. mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą, privaloma mokytis dailės ir muzikos dalykų;

97.9.3. mokykla iš meninio ugdymo dalykų grupės kaip pasirenkamuosius dalykus gali siūlyti rinktis teatrą ir šokio dalykus, kurių kiekvieno mokymuisi skiriama 1 savaitinė pamoka, ją skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

97.10. fizinis ugdymas:

97.10.1. mokykla numato, kaip organizuos ugdymą specialiajai medicininei fizinio pajėgumo grupei priklausantiems mokiniams:

 

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

97.10.1.1. pagal ligų pobūdį iš įvairių klasių sudaromos 7–12 mokinių grupės, kurioms skiriamos: 3 pamokos per savaitę – 5–8 klasių mokiniams; 2 pamokos per savaitę – 9–10 ir I–II gimnazijos klasių mokiniams;

97.10.1.2. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

97.10.1.3. mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatinimo grupes ne mokykloje;

97.10.2. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;

97.10.3. mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ir laikinai nedalyvaujantiems pamokoje dėl ligos, siūlomos kitokios veiklos (pvz., stalo žaidimai, šaškės, šachmatai, siūlomi užsiėmimai bibliotekoje, konsultacijos, socialinė veikla ir pan.). Mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl mokymosi pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo sporto programas, taip pat gali būti pasiūlytos panašios veiklos;

98. Pasirenkamieji dalykai mokiniams nėra privalomi mokytis, mokiniai juos renkasi pagal mokymosi poreikius. Privalomi šie dalykai tampa tuomet, kai juos pasirenkama mokytis.

Etninė kultūra – vienas iš pasirenkamųjų dalykų pagrindinio ugdymo programoje. Etninės kultūros bendroji programa gali būti įgyvendinama ją integruojant į dalykų ugdymo turinį arba jai skiriama atskirta pamoka, jeigu yra mokinių, pageidaujančių mokytis šio dalyko.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1542, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23607

 

99. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai ir profesinio mokymo įstaigai pasirašius bendradarbiavimo sutartį. Įstaigos kartu planuoja ugdymo procesą, vadovaudamosi Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktais ir formaliojo profesinio mokymo programos moduliui (moduliams) įgyvendinti skirtomis kontaktinėmis valandomis, neviršydamos nustatyto mokiniui maksimalaus savaitinio pamokų skaičiaus. Mokinys gali rinktis formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), ne mažiau kaip 5 mokymosi kreditų (t. y. 110 kontaktinių valandų) ir ne daugiau kaip 10 mokymosi kreditų (t. y. 220 kontaktinių valandų) apimties dvejiems mokymosi metams. Vieno mokymosi kredito apimtis apibrėžta Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-925 „Dėl Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Mokinys, kuris pasirenka mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), gali nesimokyti technologijų dalyko.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

V SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 2023–2024 MOKSLO METAIS IV GIMNAZIJOS KLASĖJE

 

100. 2023–2024 mokslo metais IV gimnazijos klasės mokiniai tęsia 2022–2023 mokslo metais pradėtą mokymąsi pagal individualų mokymosi planą, kuriame turi būti ne mažiau nei 8 privalomi mokytis dalykai ir minimalus pamokų skaičius per savaitę – 28. Mokiniui, besimokančiam tautinės mažumos kalba arba tautinių mažumos kalbos, minimalus pamokų skaičius – 31,5 savaitinės pamokos; mokiniui, besimokančiam pagal specializuoto ugdymo programą, minimalus pamokų skaičius – 31 savaitinė pamoka. Maksimalus pamokų skaičius IV gimnazijos klasėje – ne daugiau nei 35 pamokos per savaitę. Pamokų skaičius 2011 m. Vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu per dvejus metus:  

Ugdymo sritys, dalykai 

Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti 

Bendrasis kursas 

Išplėstinis kursas 

Dorinis ugdymas  

70 

Tikyba 

70 

– 

Etika 

70 

– 

Kalbos 

Lietuvių kalba ir literatūra  

280 

280 

350 

Lietuvių kalba ir literatūra* 

385 

385 

455 

Gimtoji kalba (baltarusių, rusų, vokiečių)* 

280 

280 

350 

Lenkų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra* 

280 

280 

350 

Užsienio kalbos 

Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį 

Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį 

Užsienio kalba (...) 

210 

210 

210 

Socialinis ugdymas 

140 

Istorija  

140 

210 

Geografija  

140 

210 

Integruotas istorijos ir geografijos kursas 

140 

Matematika 

210 

210 

315 

Informacinės technologijos 

70 

140 

Gamtamokslinis ugdymas 

140 

Biologija 

140 

210 

Fizika  

140 

245 

Chemija 

140 

210 

Integruotas gamtos mokslų kursas 

140 

– 

Meninis ugdymas ir technologijos  

140 

Dailė 

140 

210 

Muzika 

140 

210 

Teatras 

140 

210 

Šokis 

140 

210 

Menų pažinimas 

140 

210 

Kompiuterinės muzikos technologijos 

140 

210 

Grafinis dizainas 

140 

210 

Fotografija 

140 

210 

Filmų kūrimas  

140 

210 

Technologijos (kryptys): 

Turizmas ir mityba 

140 

210 

Statyba ir medžio apdirbimas 

140 

210 

Tekstilė ir apranga 

140 

210 

Taikomasis menas, amatai ir dizainas  

140 

210 

Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba  

140 

210 

Mechanika, mechaninis remontas 

140 

210 

Kitos technologijų kryptys 

140 

210 

Integruotas menų ir technologijų kursas 

140 

210 

Fizinis ugdymas 

140–210 (4–6) 

Fizinis ugdymas** 

140/210 

280 

Pasirinkta sporto šaka 

(140–210) 

Žmogaus sauga*** 

17,5 

17,5 

17,5 

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai / Projektinė veikla 

Brandos darbas 

17,5–37 

Mokinio pasirinktas mokymo turinys 

Iki 26 Iki 22* 

Iki 26 Iki 22* 

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę / per mokslo metus 

Po 28 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę; 1 008 – III gimnazijos klasėje, 952 – IV gimnazijos klasėje.  

Po 31,5 pamokos III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę*; 

1 134 – III gimnazijos klasėje*; 1 071 – IV gimnazijos klasėje*. 

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius) klasei 

210 valandų  

Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti  

840 pamokų dvejiems mokslo metams 

Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant 3 ir daugiau gimnazijos III klasių, – 3 570 pamokų per dvejus mokslo metus (51 pamoka per savaitę); mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, – 3 780 pamokų per dvejus mokslo metus (54 pamokos per savaitę). 

Minimalus pamokų skaičius klasei, esant vienai gimnazijos III klasei, – 1 591 pamoka per mokslo metus (43 pamokos per savaitę); mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, IV gimnazijos klasei – 1 702 pamokos per mokslo metus (46 pamokos per savaitę). Klasei gali būti skiriama ir daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir neviršijant mokymui skirtų lėšų. 

Pastabos:  

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba;  

** fizinis ugdymas įgyvendinamas pagal vidurinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą;  

*** integruojama į mokymosi turinį.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

101. Neteko galios nuo 2023-08-02

Punkto naikinimas:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

102. Neteko galios nuo 2023-08-02

Punkto naikinimas:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

103. Mokiniai, besimokantys mokyklose, kurioje įteisintas mokymas lenkų tautinės mažumos kalbos arba mokymas lenkų tautinių mažumų kalba, 2023–2024 mokslo metais IV gimnazijos klasėje mokosi pagal lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendrąją programą.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

104. Mokykla, kurioje yra tik viena IV klasė, pagal skirtas mokymo lėšas pasirenka tinkamiausią būdą įgyvendinti dalykų bendrojo ir išplėstinio kursų programas ir užtikrinti mokymo kokybę. Rekomenduojama lietuvių kalbai ir literatūrai, matematikai, užsienio kalbai  ir gimtajai kalbai mokyti(s) sudaryti atskiras laikinąsias grupes, atsižvelgiant į mokinių pasirinktą bendrojo ar išplėstinio kurso programą, o užsienio kalbai – į kalbos mokėjimo lygį.

105. Dalyko mokymosi turiniui įgyvendinti, mokiniams pageidaujant pagilinti dalykines kompetencijas, gali būti skiriama ir daugiau pamokų, nei numatyta Bendrųjų ugdymo planų 100 punkte, bet neviršijant mokymui skirtų lėšų.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

106. Žmogaus saugos dalykas integruojamas į kitų dalykų mokymosi turinį.

107. Neteko galios nuo 2023-08-02

Punkto naikinimas:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

ANTRASIS SKIRSNIS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 2023–2024 MOKSLO METAIS III GIMNAZIJOS KLASĖJE, 2024–2025 MOKSLO METAIS  III IR IV GIMNAZIJOS KLASĖJE

 

108. Pamokų skaičius 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti 2023–2024 mokslo metais III gimnazijos klasėje, 2024–2025 mokslo metais III ir IV gimnazijos klasėse, skirtas įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu:

 

 

Vidurinio ugdymo dalykų grupės / dalykai 

Pamokų skaičius turiniui įgyvendinti per dvejus metus 

Pamokų skaičius klasei per vienus metus / per savaitę 

III gimn. klasė

(36 savaitės) 

IV gimn. klasė

(34 savaitės) 

Privalomi dalykai 

Lietuvių kalba ir literatūra 

280 B*

420 A**

144 B (4) 

216 A (6) 

136 B (4) 

204 A (6) 

Lietuvių gestų kalba  

140 

72 

68 

Baltarusių / lenkų / rusų / vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra***  

280*** 

144 A (4) 

136 (4) 

Matematika 

280 B 

420 A 

144 B (4) 

216 A (6) 

136 B (4) 

204 A (6) 

Fizinis ugdymas  

210 

108 (3) 

102 (3) 

Privalomai pasirenkami dalykai 

Dorinis ugdymas 

Dorinis ugdymas (tikyba) 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Dorinis ugdymas (etika) 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Kalbinis ugdymas 

Užsienio kalba (anglų)

210 

108 (3) 

102 (3) 

Užsienio kalba (prancūzų)

210 

108 (3) 

102 (3) 

Užsienio kalba (vokiečių)

210 

108 (3) 

102 (3) 

Gamtamokslinis ir technologinis ugdymas 

Biologija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Chemija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Fizika 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Informatika 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Inžinerinės technologijos 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Visuomeninis ugdymas 

Istorija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Geografija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Ekonomika ir verslumas 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Filosofija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Meninis ugdymas 

Dailė 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Muzika 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Šokis 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Teatras 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Medijų menas 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Taikomosios technologijos 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Brandos darbas (...) 

50 valandų 

Socialinė-pilietinė veikla 

ne mažiau kaip 70 valandų 

Pasirenkamieji dalykai, dalyko moduliai 

Profesinio mokymo programos modulis (...) 

110–440 

Laisvai pasirenkamasis dalykas: 

Užsienio kalba **** 

140–210 

72 (2) arba 108 (3) 

68 (2) arba 102 (3) 

Lotynų kalba ir Antikos kultūra

70

36 (1)

34 (1)

Astronomija 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Etninė kultūra 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Geografinės informacinės sistemos 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Menų istorija 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Psichologija 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Teisė 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Dalyko modulis: 

34, 36, 70, 140 

36 (1) arba 72 (2) 

34 (1) arba 68 (2) 

Planimetrija***** 

36 

36 (1) 

0 

Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys****** 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Lietuvių kalbos rašyba, skyryba ir kalbos vartojimas 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Literatūra ir kitos medijos 

34 

36 (1) 

34 (1) 

Kūrybinis rašymas 

34 

36 (1) 

34 (1) 

Užsienio kalbos akademinių gebėjimų ugdymas(is) rengiantis studijoms (rašymas) 

 

34 

 

36 (1) 

 

34 (1) 

Pažintis su grožine literatūra anglų kalba 

34 

36 (1) 

34 (1)

Biologijos tiriamosios veiklos duomenų apdorojimo metodikos 

34 

36 (1) 

34 (1) 

Fizikiniai inžinerijos pagrindai 

34

36 (1) 

34 (1) 

Puslaidininkiai ir elektronika  

34 

0 

34 (1) 

... (dalyko modulis) ******* 

34, 36, 70 arba 140 

36 (1) arba 72 (2) 

34 (1) arba 68 (2) 

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę / per mokslo metus 

Po 25 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę; 900 – III gimnazijos klasėje, 850 – IV gimnazijos klasėje.  

Po 27 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę***. 

972 – III gimnazijos klasėje***; 918 – IV gimnazijos klasėje***. 

– 

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius) klasei per 2 metus 

210 valandų 

Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti pamokų skaičius per 2 metus 

840 pamokų  

Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant 3 ir daugiau gimnazijos IV klasių, – 51 pamoka per savaitę; mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, – 54 pamokos per savaitę. 

Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant po vieną gimnazijos III ir IV klases, turinčias iki 20 mokinių, – 42 pamokos per savaitę;  mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, IV gimnazijos klasei – 46 pamokos per savaitę. 

Klasei gali būti skiriama ir daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir neviršijant Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše nustatytų klasės kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus. 

Pastabos:  

* B   –  dalyko programos bendrasis kursas;

** A  – dalyko programos išplėstinis kursas;

*** mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba;  

**** kaip laisvai pasirenkamas dalykas tęsiama pagrindiniame ugdyme pradėta mokytis antroji užsienio kalba arba naujai pradėta mokytis nauja užsienio kalba; 

***** matematikos dalyko privalomas modulis „Planimetrija“ III gimnazijos klasėje (36 pamokos); 

****** informatikos modulis „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys“ (70 pamokų) privalomas mokiniams, pasirinkusiems mokytis informatiką; 

******* modulis gali būti pasirinktas mokytis tiek III, tiek IV gimnazijos klasėje. Moduliui mokytis gali būti skiriama 1–2 savaitinės pamokos. Modulio trukmė III gimnazijos klasėje – 36 pamokos, IV gimnazijos klasėje – 34 pamokos. Mokinys gali pasirinkti mokytis skirtingus modulius III ir IV gimnazijos klasėje. Mokyklos mokytojų parengtą modulio programą (modulių programas) tvirtina mokyklos vadovas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

Nr. V-1542, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23607

 

109. Besimokantiesiems pagal vidurinio ugdymo programą minimalus pamokų skaičius – 25 pamokos per savaitę (1 750 pamokų per dvejus metus); mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinių mažumų kalba, minimalus pamokų skaičius per savaitę – ne mažiau kaip 27 pamokos (1 890 pamokų per dvejus metus).

110. Mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, kartu su mokykla parengia individualų ugdymo planą, kuriame numatomi, mokinio pasirinkti dalykai. Mokinys:

110.1. privalo mokytis:

110.1.1. lietuvių kalbos ir literatūros bendruoju arba išplėstiniu kursu;

110.1.2. matematikos bendruoju arba išplėstiniu kursu;

110.1.3. fizinio ugdymo;

110.1.4. baltarusių / lenkų / rusų / vokiečių tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros, jei mokinys mokosi mokykloje, kurioje įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba;

110.2. privalo pasirinkti mokytis bent vieno dalyko iš kiekvienos dalykų grupės (mokinys dalykų gali rinktis ir daugiau, jei dalykų grupėje yra daugiau nei du):

110.2.1. užsienio kalbos (anglų), užsienio kalbos (prancūzų), užsienio kalbos (vokiečių);

110.2.2. biologijos, chemijos, fizikos, informatikos, inžinerinių technologijų;

110.2.3. istorijos, geografijos, ekonomikos ir verslumo, filosofijos;

110.2.4. etikos, tikybos;

110.2.5. dailės, muzikos, šokio, teatro, medijų meno, taikomųjų technologijų;

110.3. gali pasirinkti mokytis dalyką / dalykus ne tik iš privalomai pasirenkamųjų mokytis dalykų grupių bet ir:

110.3.1. iš laisvai pasirenkamųjų dalykų grupės (etninė kultūra, nacionalinis saugumas ir krašto gynyba, psichologija, teisė, menų istorija, geografinės informacinės sistemos, astronomija, užsienio kalba (tęsiama pagrindiniame ugdyme pradėta mokytis antroji užsienio kalba arba naujai pradėta mokytis laisvai pasirenkama kalba));

110.3.2. mokyklos siūlomus dalykų modulius, formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius). Laisvai pasirenkamųjų dalykų grupės dalykai nėra privalomi mokytis, mokiniui sudaroma galimybė laisvai pasirinkti jo mokymosi poreikius atliepiantį dalyką (dalykus) ir (ar) modulį (modulius);

110.4. atsižvelgdamas į mokymosi poreikius, gali pasirinkti mokytis ir daugiau dalykų ir per savaitę turėti daugiau pamokų, nei numatytas minimalus privalomas pamokų skaičius, bet turi būti neviršijamas Higienos normoje nustatytas maksimalus pamokų skaičius;

110.5. privalo mokytis šių modulių:

110.5.1. „Planimetrija“, matematikos modulis, nepriklausomai nuo mokytis pasirinkto  dalyko programos kurso;

110.5.2. „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys“ (70 pamokų), jeigu pasirinko mokytis informatiką;

110.5.3. baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros dalyko modulio, jei mokykla, kurioje įteisintas mokymas tautinių mažumų kalba arba mokymas tautinių mažumų kalbos priėmė sprendimą dėl papildomo modulio gimtajai kalbai mokyti privalomumo.

111. Socialinė-pilietinė veikla besimokančiajam pagal vidurinio ugdymo programą yra privaloma, jos trukmė ne mažesnė nei 70 val. Socialinė-pilietinė veikla organizuojama vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 9 priedu.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

112. Brandos darbas yra laisvai pasirenkamas, mokinys jį gali pasirinkti rengti iš bet kurio jo individualaus ugdymo plano dalyko. 2023–2024 mokslo metais IV gimnazijos klasėje jis vykdomas vadovaujantis Brandos darbo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-893 „Dėl Brandos darbo programos patvirtinimo“, o 2023–2024 mokslo metais III gimnazijos klasėje ir 2024–2025 mokslo metais IV gimnazijos klasėje – švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamu brandos darbo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

113. Įgyvendinant vidurinio ugdymo programą ugdymo procesas organizuojamas formuojant laikinąsias grupes iš paralelių klasių mokinių tam pačiam dalykui mokytis. Lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos mokymui bendruoju ir išplėstiniu kursu sudaromos atskiros laikinosios grupės. Inžinerinių technologijų mokymui IV gimnazijos klasėje sudaromos atskiros laikinosios grupės „Struktūrinių sistemų ir statinių inžinerijos“, „Mechaninių sistemų ir transporto inžinerijos“, „Elektronikos inžinerijos“, „Robotikos ir mechatronikos“ ir „Inžinerinių biotechnologijų“ potemių mokymuisi.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

114. Mokykla priima sprendimus dėl minimalaus mokinių skaičiaus laikinojoje grupėje pagal turimas mokymo lėšas.

115. Mokiniui pageidaujant pagilinti ugdomas kompetencijas, dalykui mokytis gali būti skiriama ir daugiau pamokų, nei numatyta Bendrųjų ugdymo planų 108 punkte.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

116. Mokinys, besimokydamas pagal vidurinio ugdymo programą, gali keisti:

116.1. lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos dalykų programos kursą ir (ar) pasirinktus dalykus, iš kurių organizuojami tarpiniai patikrinimai, III gimnazijos klasėje iki einamųjų mokslo metų sausio 31 d. ir IV gimnazijos klasėje iki einamųjų  mokslo metų lapkričio 15 d. Pakeitęs dalyko programos kursą, dalyką mokinys privalo per mokyklos nurodytą laiką atsiskaityti už atitinkamo dalyko bendrosios programos skirtumus ir dalyvauti dalyko tarpiniame patikrinime einamaisiais mokslo metais. Dalyko, dalyko programos kurso keitimas III gimnazijos klasėje po sausio 31 d. galimas mokyklos nustatyta tvarka. Pakeistus dalyką, kursą tarpiniame patikrinime dalyvaujama IV gimnazijos klasėje;

116.2. pasirenkamuosius dalykus, iš kurių tarpiniai patikrinimai nėra organizuojami, III ir IV gimnazijos klasėse, mokyklos nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

Nr. V-1542, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23607

 

117. Mokiniai, išlaikę užsienio kalbos tarptautinį egzaminą, nuo dalyko mokymosi nėra atleidžiami. Mokiniui pageidaujant, pritarus mokyklai, jis gali nelankyti pamokų ir mokytis savarankiškai, numatant mokymosi pasiekimų nuoseklų vertinimą. Dalyko mokytojas, atsižvelgdamas į mokymosi turinį, numato mokymosi pasiekimų vertinimo būdus ir dažnumą. 

118. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, mokykla turi užtikrinti galimybę toliau tęsti individualaus ugdymo plano įgyvendinimą. Mokiniui gali būti pasiūloma keisti pasirinktus mokytis dalykus, dalykų modulius, jei mokykla negali užtikrinti jų mokymosi tęstinumo.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

119. Vaikų socializacijos centre ugdomas mokinys gali mokytis pagal vidurinio ugdymo programą nuotolinio mokymo proceso būdu mokykloje, vykdančioje akredituotą vidurinio ugdymo programą, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.

120. Mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai ir profesinio mokymo įstaigai pasirašius bendradarbiavimo sutartį, kartu planuojant ugdymo procesą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 108 punktu ir formaliojo profesinio mokymo programos moduliui (moduliams) įgyvendinti skirtomis kontaktinėmis valandomis, neviršijant mokiniui nustatyto maksimalaus savaitinių pamokų skaičiaus. Mokinys gali rinktis formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius) ne mažiau kaip 5 mokymosi kreditų, t. y. 110 kontaktinių valandų, ir ne daugiau kaip 20 mokymosi kreditų apimties, t. y. 440 kontaktinių valandų, dvejiems mokymosi metams. Vieno mokymosi kredito apimtis apibrėžta Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos apraše. Žmogaus saugos programos, privalomos mokantis pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), turinys gali būti integruojamas į atitinkamus formaliojo profesinio mokymo programos modulius.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

VI SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIAI UGDYMO ORGANIZAVIMO PRINCIPAI

 

 

121. Mokykla, rengdama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo planą, turi užtikrinti visų mokinių įtrauktį į švietimą, šalinti kliūtis, dėl kurių mokinys patiria dalyvavimo švietime ir ugdymosi sunkumų, ir teikti būtiną švietimo pagalbą.

122. Ugdymo procese vadovaujamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

123. Mokykla, formuodama mokyklos, klasės, mokinio ugdymo turinį ir organizuodama bei įgyvendindama ugdymo procesą, vadovaujasi bendrosiomis programomis ir šio skyriaus nuostatomis (jei šiame skyriuje nereglamentuojama, mokykla vadovaujasi kitomis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, reglamentuojančiomis ugdymo programų įgyvendinimą) bei atsižvelgia į:

123.1. mokinio mokymosi ir švietimo pagalbos poreikius;

123.2. formaliojo švietimo programą;

123.3. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

123.4. švietimo pagalbos specialistų, mokyklos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas.

124. Pradinio ugdymo individualizuotos ir pagrindinio ugdymo individualizuotos programos bei socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimas reglamentuojamas Bendrųjų ugdymo planų 8 priede.

125. Mokykla kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengia individualų ugdymo planą, kurio sudėtinė dalis yra pagalbos planas, apimantis pagalbą ugdymo procese ir kitų specialistų teikiamą pagalbą, didinančią ugdymo veiksmingumą, ir:

125.1. kuriam rengti bei įgyvendinimui koordinuoti paskiria koordinuojantį asmenį, kuris kartu su mokytojais ir švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, vaiku, su jo tėvais (globėjais, rūpintojais)  numato ugdymo ir pagalbos tikslus;

125.2. kuriam įgyvendinti turi būti sudaryti individualūs tvarkaraščiai, derantys su klasės, kurioje mokinys mokosi, tvarkaraščiu, ir užtikrinantys, kad mokinys gaus ugdymą ir švietimo pagalbą tokia apimtimi, kokią nustato Bendrieji ugdymo planai ir rekomenduoja mokiniui pedagoginė psichologinė ar švietimo pagalbos tarnyba;

125.3. kurio formą nusistato pati įstaiga, suplanuoja jų įgyvendinimo, stebėsenos ir aptarimo formas bei etapus.

126. Mokykla, rengdama individualų ugdymo planą mokiniui ir vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87, 100, 108 punktuose nurodytu pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi, gali:

126.1. Neteko galios nuo 2023-08-02

Papunkčio naikinimas:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

126.2. planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų, skirtų ugdymo sričiai / dalykų grupei, socialinei veiklai, ugdymui profesinei karjerai, medijų ir informaciniam raštingumui, skaičių, siekdama plėtoti asmens kompetencijas ir tenkinti ugdymosi poreikius, daugiau dėmesio skirti bendrosioms kompetencijoms ugdyti, taip pat meniniam, technologiniam, sveikatos ugdymui. Mokiniams, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių kalba, rekomenduojama skirti pamokas lietuvių kalbai mokyti ar dvikalbiam ugdymui;

126.3. keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių;

126.4. keisti pamokų trukmę, dienos ugdymo struktūrą, siekdama individualiame ugdymo plane numatytų tikslų;

126.5. formuoti nuolatines ar laikinąsias grupes, pogrupius iš tų pačių ar skirtingų klasių mokinių;

126.6. vėliau pradėti pirmosios ar antrosios užsienio kalbos mokyti – mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), bendrųjų mokymosi sutrikimų, turintį kochlearinius implantus;

126.7. mokyti tik vienos užsienio kalbos – mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), bendrųjų mokymosi sutrikimų, turintį kochlearinius implantus; pamokas skirti lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti – mokiniui, besimokančiam mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, dvikalbystei ugdyti turinčiajam klausos sutrikimą;

126.8. nemokyti užsienio kalbų turinčiojo kompleksinių negalių ir (ar) kompleksinių sutrikimų, į kurių sudėtį įeina įvairiapusiai raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto, bendrieji mokymosi sutrikimai, klausos sutrikimai (išskyrus nežymų klausos sutrikimą). Užsienio kalbų pamokų laikas gali būti skiriamas lietuvių, lietuvių gestų kalbai mokyti, kurčiųjų dvikalbystei ugdyti;

126.9. nemokyti muzikos turinčiojo klausos sutrikimą (išskyrus nežymų);

126.10. nemokyti technologijų turinčiojo judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų (išskyrus lengvus), o vietoj jų mokinys gali rinktis kitus individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą, o tautinės mažumos kalba besimokantis mokinys – mokytis lietuvių kalbos ir literatūros.

126.11. dėl socialinių-pilietinių veiklų atlikimo priimti individualius sprendimus, atsižvelgiant į mokinio galias, gebėjimus: individualiai parinkti veiklas ir jų teikėjus, siūlyti jas atlikti mokykloje arba dėl asmens galių atleisti nuo jų;

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-1542, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23607

 

127. Mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, ją pritaikant, mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87, 100, 108 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodomu pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 25 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti didinamas atsižvelgiant į mokinio galias ir ugdymosi poreikius, specialistų rekomendacijas:

127.1. sutrikusios klausos (išskyrus nežymų) mokinio individualaus ugdymo plano rengimas:

127.1.1. mokiniui, ugdomam pagal pradinio ugdymo programą:

127.1.1.1. kurčiajam mokiniui lietuvių gestų kalbai skiriama ne mažiau kaip 140 pamokų per dvejus mokslo metus. Mokiniui, turinčiam žymų ar labai žymų klausos sutrikimą, turinčiam implantus gali būti skiriama iki 140 pamokų lietuvių gestų kalbai mokyti, jei mokinys ar jo tėvai (globėjai, rūpintojai) pasirenka;

127.1.1.2. lietuvių kalbai – ne mažiau kaip 420 pamokų per dvejus mokslo metus, dalykinei praktinei veiklai – ne mažiau kaip 140 pamokų per dvejus mokslo metus, meniniam ugdymui – ne mažiau kaip 210 pamokų per dvejus mokslo metus, ;

127.1.1.3. tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriama ne mažiau kaip 140 pamokų per metus (kochlearinių implantų naudotojams – ne mažiau kaip 140 pamokų per metus). Tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualios pratybos gali vykti lietuvių kalbos pamokose ar po pamokų įvairiomis formomis. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti;

127.1.1.4. atsižvelgiant į individualius kiekvieno mokinio gebėjimus ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų)  pageidavimus, kurčiasis, mokomas totaliosios komunikacijos žodiniu ar dvikalbiu metodu;

127.1.2. besimokančiajam pagal pagrindinio ugdymo programą individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų  86, 87  punktais, be to:

127.1.2.1. atsižvelgiant į klausos netekimo laiką, kalbos išsivystymo lygį, turimus tarties įgūdžius ir gebėjimą bendrauti kalba, ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti;

127.1.2.2. kurčiojo mokinio ugdymo plane turi būti skiriama lietuvių gestų kalbai – ne mažiau kaip 74 pamokos;

127.1.2.3. kurčio ir žymų ir labai žymų klausos sutrikimą turinčio  mokinio ugdymo plane turi būti skiriama, lietuvių kalbai ir literatūrai – ne mažiau kaip 222 pamokos per metus. Turinčiam žymų ar labai žymų klausos sutrikimą mokiniui  gali būti skiriama ne mažiau kaip 74 pamokos lietuvių gestų kalbai mokyti, jei mokinys ar jo tėvai (globėjai, rūpintojai) pasirenka;

127.1.3. kurčias, žymų ar labai žymų klausos sutrikimą turintis  mokinys mokomas totaliosios komunikacijos žodiniu ar dvikalbiu metodu, atsižvelgiant į individualius gebėjimus ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Dvikalbystei ugdyti mokykla gali skirti papildomas valandas individualiame ugdymo plane nuolat ar laikinai mokiniui, kurio nepakankamas gestų kalbos ir žodinės kalbų mokėjimas daro neigiamą įtaką mokymosi pasiekimams, vaiko pažintinei, kalbinei ir emocinei raidai;

127.1.4. 9–10 ir I–II gimnazijos klasėse iš mokinio ugdymo(si) poreikiams tenkinti skiriamų pamokų ne mažiau kaip 100 pamokų per metus turi būti skiriama mokyti individualizuotai ir diferencijuotai;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

127.1.5. mokiniui tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo specialiosioms pratyboms skiriama: 5 klasėje – ne mažiau kaip 74 pamokos, 6–10 klasėse ir I, II gimnazijos klasėse – ne mažiau kaip 37 pamokos per metus, turinčiam kochlearinius implantus – ne mažiau kaip 74 pamokos per metus. Pratybų ir lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

127.2. sutrikusios regos mokinio individualiame ugdymo plane:

127.2.1. mokiniui, ugdomam pagal pradinio ugdymo programą:

127.2.1.1. kuriam gresia pavojus apakti, Brailio rašto individualioms pratyboms (iki ketverių metų) skiriama ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus;

127.2.1.2. aklam (regėjimo aštrumas – nuo šviesos pojūčio iki 0,04) ir silpnaregiui (regėjimo aštrumas – 0,05–0,1) mokiniui regėjimui lavinti galima skirti ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus;

127.2.1.3. nereginčiam mokiniui mobilumo lavinimo individualioms pratyboms – ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus. Šios pamokos gali būti skiriamos kasdienio gyvenimo ir komunikaciniams įgūdžiams ugdyti;

127.2.1.4. tiflopedagoginė pagalba aklam ir žymią silpnaregystę (regėjimo aštrumas su korekcija geriau matančia akimi – nuo 0,05 iki 0,1) turinčiam mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą (teikiama ne mažiau kaip 140 pamokų per dvejus mokslo metus), yra privaloma;

127.2.2. mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktais. Ugdymo plane skiriamos specialiosios pamokos ir specialiosios pratybos:

127.2.2.1. silpnaregiui mokiniui, kuriam gresia pavojus apakti, individualioms pratyboms (iki ketverių metų) mokyti(s) Brailio rašto skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus, jas išdėstant intervalais, sudarančiais sąlygas mokiniui kuo greičiau išmokti Brailio rašto;

127.2.2.2. aklam (regėjimo aštrumas nuo šviesos pojūčio iki 0,04) ir silpnaregiui (regėjimo aštrumas – 0,05–0,1) mokiniui regėjimui lavinti galima skirti 37 ir daugiau pamokų per metus (turint mokymo lėšų);

127.2.3. tiflopedagoginė pagalba aklam ir žymią silpnaregystę (geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija – nuo 0,05 iki 0,1) turinčiam mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma;

127.2.4. nereginčiam mokiniui individualioms mobilumo lavinimo pratyboms skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus. Šios pamokos gali būti skiriamos ir kasdienio gyvenimo bei komunikaciniams įgūdžiams ugdyti;

127.3. kurčneregio mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų  8 priedu;

127.4. sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87, 100, 108 punktais. Ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti:

127.4.1. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriama ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus;

127.4.2. žymių ar labai žymių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčiam mokiniui, bendraujančiam alternatyvios komunikacijos būdu, 1–4 klasėse tarties, kalbos ir komunikacijos ugdymą galima integruoti į komunikacinės, pažintinės veiklos ir į lietuvių kalbos pamokas, pratybas. Pratybų ir lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti;

127.4.3. specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriamos ne mažiau kaip 74 pamokos per metus, 9–10 klasėse, I–II gimnazijos klasėse – ne mažiau kaip 18 pamokų per metus mokinio kalbai ir komunikacijai lavinti;

127.4.4. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse, I–II gimnazijos klasėse skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų per metus;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

127.5. judesio ir padėties sutrikimų turinčio mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87, 100, 108 punktais. Ugdymo plane pamokos turėtų būti skiriamos gydomajai kūno kultūrai, sensomotorikai lavinti, naudojimosi kompiuteriu įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti:

127.5.1. mokiniui 1–4 klasėse:

127.5.1.1. gydomajam fiziniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 140 pamokų per dvejus mokslo metus;

127.5.1.2. sergančiam cerebriniu paralyžiumi (vidutinio, labai žymaus laipsnio) ar turinčiam sunkių ar labai sunkių judesio ir padėties sutrikimų, individualioms gydomojo fizinio ugdymo pratyboms skiriama ne mažiau kaip 70 pamokų per metus;

127.5.1.3. gydomojo fizinio ugdymo ar pratybų pamokos, oganizuojamos grupėse, ne didesnėse kaip 10 mokinių;

127.5.2. mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi ar turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), 5–10 klasėse ir I–II gimnazijos klasėse individualioms gydomosios fizinio ugdymo pratyboms skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

127.5.3. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, 5–8 ir 9–10 ar I–II gimnazijos klasėse tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

127.5.4. 4–8 mokinių grupei gali būti skiriama iki 111 pamokų per metus sveikatą stiprinančiam fiziniam ugdymui;

127.6. įvairiapusių raidos sutrikimų turinčio mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87, 100, 108 punktais:

127.6.1. atsižvelgiant į klasės, kurioje mokosi mokinys, paskirtį: bendroje klasėje, skiriant mokytojo padėjėją, esant dideliems specialiesiems poreikiams – specialiojoje klasėje;

127.6.2. specialiosios paskirties klasėje besimokančiam mokiniui rekomenduojama įtraukti ir suplanuoti dalykus, kurių mokysis su savo bendraamžiais bendrosios paskirties klasėje;

127.6.3. individualiame ugdymo plane turi būti numatyta elgesio prevencijos ir intervencijos būdai, socialinių įgūdžių ugdymo veiklos. Periodiškai (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) arba užfiksavus mokinio pažangą ar nustačius, kad ugdymo procese pažanga nedaroma, peržiūrimas ir koreguojamas individualus pagalbos vaikui planas;

127.6.4. rekomenduojama mokiniui turėti pritaikytą mokiniui nuolatinę mokymosi vietą, prireikus naudojant sieneles / širmas, skirtas dėmesiui koncentruoti ugdymo proceso metu, triukšmui mažinti. Įrengiama kiek įmanoma labiau nuo triukšmo izoliuota erdvė klasėje ar už klasės ribų, kurioje įvairiapusių raidos sutrikimų turinčiam mokiniui būtų sudaromos galimybės pertraukai veiklos metu ar esant emocinio nestabilumo būklei;

127.6.5. rengiant individualų ugdymo planą, mokytojai turėtų bendradarbiauti su švietimo pagalbos specialistais, gauti nuolatinę pagalbą ir paramą taikyti elgesio vertinimo priemones netinkamo elgesio priežastims nustatyti bei reikalingų įgūdžių ugdymo strategijoms parinkti;

127.6.6. siekiant atsižvelgti į individualius mokinio gebėjimus ir raidos specifiką, numatyti mokymo medžiagos pateikimo būdus (vaizdiniu, garsiniu ir kt.) ir įtraukti mokinį į veiklas būtina pagal jo pomėgius, naudoti vizualines užuominas ugdymo procese ir jo mokymosi vietoje, pasirinkti individualiame ugdymo plane numatytą mokymosi pasiekimų vertinimo ir individualios pažangos stebėjimo formą;

127.6.7. sudarant tvarkaraščius individualiam ugdymo planui įgyvendinti, turi būti užtikrintos sąlygos ugdomosios veiklos metu daryti fizinio aktyvumo pertraukas, jų metu pagal galimybes panaudojant specialias priemones (minkštasuolius, balansavimo, supimosi priemones ir kt.);

127.6.8. užtikrinti, kad bus taikomi vizualinio struktūravimo metodai ir priemonės pamokų ir pertraukų metu (struktūruoti erdves, veiklas, pamokas, pertraukas, užduotis, naudoti vaizdinę dienotvarkę, pasirinkimų lenteles ir kt.) bei teikiama kita vizualinė pagalba (pvz., naudoti atgalinius laikmačius).

128. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

129. Mokykloje nesant švietimo pagalbos specialistų, kiekvienam mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą ir kuriam pedagoginė psichologinė tarnyba arba švietimo pagalbos tarnyba, mokyklos vaiko gerovės komisija rekomenduoja teikti specialistų pagalbą, turi būti skiriama nuo 74 iki 280 pamokų per dvejus mokslo metus individualioms konsultacijoms ir (ar) papildomai dalyko mokytojo pagalbai arba sudaromos sąlygos mokiniui šias paslaugas gauti specialiosios paskirties įstaigoje, specialiojo ugdymo centruose, regioniniuose specialiojo ugdymo centruose.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

 

130. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis.

131. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal mokinio individualiame ugdymo plane numatytus individualios pažangos keliamus tikslus, kurie yra suderinti su bendrosiose programose numatytais pasiekimais, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys, ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO PAGALBOS MOKINIUI, TURINČIAM SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, TEIKIMAS

 

132. Švietimo pagalbą mokiniui užtikrina mokykla.

133. Švietimo pagalba, ją teikiantys specialistai, tikslai ir intensyvumas mokiniui turi būti numatyti mokinio individualiame ugdymo plane.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

134. Švietimo pagalbą teikiantys specialistai, bendradarbiaudami su mokytojais, padeda įveikti mokiniui kylančius mokymosi sunkumus, šalina jų priežastis, stebi ugdymo procese mokinius, teikia konsultacinę pagalbą ir įgalina mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kitus, teikiančius paslaugas ir pagalbą, padėti mokiniui ugdytis, sudaryti sąlygas mokytis ir užtikrinti jo gerovę. 

135. Švietimo pagalba mokiniui teikiama laikinai ar nuolat ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, konsultuojant mokinį, atsižvelgiant į individualiame ugdymo plane keliamus ugdymo(si) tikslus, pagalbą teikiančių specialistų funkcijas ir mokinio reikmes. Siekiant įtraukties į ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai.

136. Švietimo pagalbos teikimo formos parenkamos mokiniui individualiai, jos gali būti specialiosios pamokos, pratybos, konsultacijos, pagalba ugdymosi veiklose, savirūpos procese ir kt.:

136.1. specialioji pamoka, skirta mokymosi sunkumams ar sutrikimams, kylantiems dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, įveikti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti;

136.2. specialiosios pratybos, skirtos švietimo veiksmingumui didinti, įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, gebėjimams ir galioms plėtoti, kurios gali būti vykdomos individualiai ar grupėmis (2–8 mokiniai).

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

 

137. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja mokykla pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas, sudariusi mokinio individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

138. Mokiniui, kuris mokosi pagal:

138.1. pritaikytą pradinio ugdymo programą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 51.1 papunkčiu:

 

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

138.1.1. galima skirti 70 ir daugiau pamokų per dvejus mokslo metus specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

138.1.2. rekomenduojama 70 ir daugiau pamokų per dvejus mokslo metus skirti lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

138.1.3. mokiniui, turinčiam vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, skiriant 560 pamokų per dvejus mokslo metus (8 pamokas per savaitę), iš jų ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

138.1.4. mokiniui, turinčiam judesio ir padėties sutrikimų, rekomenduojama 70 ir daugiau pamokų per dvejus mokslo metus skirti gydomajai mankštai;

138.2. pritaikytą pagrindinio ugdymo programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 51.2 papunkčiu, iš jų iki 74 pamokų gali skirti specialiosioms pamokoms, specialiosioms pratyboms ar konsultacijoms, o mokiniui, kuris mokosi tautinės mažumos kalba, papildomai skirti 37–74 valandas lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

138.3. mokiniui, besimokančiam tautinės mažumos kalba, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių ar ugdomam namie, lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti gali būti papildomai skiriama iki 74 valandų per metus.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

ugdymo organizavimas specialiųjų mokyklų PARENGIAMOSIOSe klasėse

 

139. Parengiamoji klasė yra skirta specialiosios paskirties klasėse, mokyklose besimokantiesiems kurtiesiems ir neprigirdintiesiems (kochlearinių implantų naudotojams), akliesiems ir silpnaregiams, kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turintiems mokiniams pradinio ugdymo bendrosiose programose numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką, skiriant papildomus privalomo ugdymo metus, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 78 punkte nurodytu 1–2 klasėje ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi per dvejus mokslo metus. Kai kuriems dalykams numatytas pamokų skaičius gali būti keičiamas atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, išlaikant mokiniui privalomų pamokų skaičių per metus.

140. Ugdymo planas sudaromas kurtiems ir neprigirdintiems vaikams:

140.1. vietoje kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (490–560 pamokų per dvejus mokslo metus), kurias sudaro šios veiklos sritys: lietuvių kalba ir literatūra, bendravimas ir pamoka(-os), kurtiesiems skiriama pamokų lietuvių gestų kalbai mokyti (turintys žymų ar labai žymų klausos sutrikimą ar kochlearinius implantus gali mokytis lietuvių gestų kalbos, jei ją pasirenka ar parenka tėvai (globėjai, rūpintojai);

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

140.2. pažintinė veikla apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių su(si)formavimą;

140.3. meninę veiklą gali sudaryti muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas teatro pagrindai ir šokio pažinimas;

140.4. dalykinei praktinei veiklai skiriama 210 pamokų per dvejus mokslo metus;

140.5. fiziniam ir sveikatos ugdymui skiriama 210 pamokų per dvejus mokslo metus;

140.6. tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriama 140 pamokų per dvejus mokslo metus kiekvienam mokiniui (kochlearinių implantų naudotojams – 140–210 pamokų per dvejus mokslo metus). Tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualios pratybos vyksta per komunikacines ir pažintines veiklas (specialiųjų pratybų ir minėtų veiklų turinys turi derėti);

140.7. sutrikusios regos vaikams ugdymo plane būtina skirti specialiąją pamoką (-as) abilitacinėms pratyboms (sensomotorikai ir regėjimui lavinti).

 

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

141. Bendrųjų ugdymo planų prieduose pateikiama:

141.1. Pagrindinio ugdymo programos vykdymo ypatumai jaunimo mokyklose ir vaikų socializacijos centre. Produktyviojo mokymo organizavimas (1 priedas);

141.2. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos, sporto, inžinieriniu ar kitu ugdymu programų) įgyvendinimas (2 priedas);

141.3. Pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies, vidurinio ugdymo programos, socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimas kartu su profesinio mokymo programa (3 priedas);

141.4. Ugdymo organizavimas ligoninės ir sanatorijos mokyklose (4 priedas);

141.5. Ugdymo organizavimas laisvės atėmimo vietose (5 priedas);

141.6. Suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų įgyvendinimas (6 priedas);

141.7. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio  ugdymo organizavimas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (7 priedas);

141.8. Pradinio ugdymo individualizuotos, pagrindinio ugdymo individualizuotos programos ir socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimas (8 priedas);

141.9. Socialinės-pilietinės veiklos organizavimas (9 priedas);

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

141.10. Užsieniečių, turinčių teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, ugdymo organizavimas (10 priedas).

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

________________________________

 

 

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo  

metų pradinio, pagrindinio ir  

vidurinio ugdymo programų bendrųjų  

ugdymo planų 

1 priedas 

 

 

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO YPATUMAI JAUNIMO MOKYKLOSE IR VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRE. PRODUKTYVIOJO MOKYMO ORGANIZAVIMAS  

 

I SKYRIUS  

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS MOKYKLOSE, KURIOSE SUFORMUOTOS JAUNIMO KLASĖS, JAUNIMO MOKYKLOSE IR VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRE 

 

1. Jaunimo mokyklose, jaunimo klasėse ir vaikų socializacijos centre pagrindinio ugdymo bendrosios programos įgyvendinamos vadovaujantis 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – Bendrieji ugdymo planai) 17 punkto nuostatomis.   

2. Įgyvendinant dalykų mokymosi turinį galima perskirstyti tarp dalykų iki 30 procentų skiriamų pamokų. Pamokas taip pat galima skirti papildomiems moduliams arba formaliojo profesinio mokymo programos moduliams mokytis. Pamokų perskirstymu siekiama kad, patyręs mokymosi nesėkmių ar praradimų, mokinys gebėtų likviduoti mokymosi spragas, pasirinktų jo pomėgius ir polinkius atitinkantį mokymosi turinį, įgytų kitų jo tolimesniam mokymuisi ar profesinei veiklai būtinų gebėjimų. 

3. Vaikų socializacijos centre besimokančiajam mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, atsižvelgiant į ugdymo tikslus, mokinio turimą mokymosi patirtį, polinkius, individualius ugdymosi poreikius, reikiamą mokymosi pagalbą ir vadovaujantis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V-644 „Dėl Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo aprašas).  

4. Besimokantiesiems pagal pagrindinio ugdymo programą jaunimo mokyklose, jaunimo klasėse ir vaikų socializacijos centre mokiniams nuo 14 metų rekomenduojama:

4.1. mokymosi turinį papildyti mokyklos mokytojų parengtais moduliais, orientuotais į praktinį ugdymą. Modulių programas tvirtina mokyklos vadovas;

4.2. pasiūlyti mokiniams rinktis mokytis formaliojo profesinio mokymo programos modulius. Formaliojo profesinio mokymo programų modulio mokymasis gali būti įskaitomas kaip technologijų dalyko mokymasis pagal pagrindinio ugdymo programą, vadovaujantis Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-716 „Dėl Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“. 

5. Vaikų socializacijos centre neformaliajam vaikų švietimui vykdyti kiekvienai socializacijos klasei skiriamos 148 valandos per mokslo metus. Vaikų socializacijos centre gali būti sudaryta socializacijos klasė 14–17 metų mokiniams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė, mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. 

6. Vaikų socializacijos centras priima sprendimą dėl vaiko atostogų, trumpalaikių išvykų, svečiavimosi, vadovaudamasis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu. Vaikų socializacijos centro vadovas priima sprendimą dėl ugdymo laiko, kuriuo nevyko ugdymo procesas, kompensavimo. Vaikų socializacijos centre pamokų perskirstymas derinamas su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija. 

 

II SKYRIUS 

PRODUKTYVIOJO MOKYMO ORGANIZAVIMAS VYKDANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PRODUKTYVIOJO MOKYMOSI ORGANIZAVIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

7. Produktyvųjį mokymą organizuoti gali mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, ne jaunesniems kaip 15–17 metų mokiniams. 

8. Produktyviojo mokymosi organizavimo tikslas – didinti mokinių mokymosi pasirinkimo galimybes, tenkinti mokymosi sunkumų turinčių ir mokymosi motyvaciją praradusių mokinių mokymosi poreikius, derinant jų mokymąsi mokykloje ir praktinio mokymosi vietose, padėti jiems įgyti pagrindinį išsilavinimą ir pasirinkti tolesnį mokymosi ir profesinės karjeros kelią.

9. Produktyviojo mokymosi organizavimo uždaviniai:

9.1. padėti mokiniui išsikelti asmeninius mokymosi tikslus, pasirinkti tolesnį mokymosi ir profesijos įgijimo kelią, suvokiant ir įvertinant savo norus, poreikius ir sociokultūrinės aplinkos įtaką;

9.2. siekiant pagerinti mokinių mokymosi pasiekimus ir kad mokymasis būtų patirtinis ir aktualus, įtraukti į mokinio ugdymo procesą įvairius darbo rinkos dalyvius, perkeliant dalį mokymosi proceso į praktinio mokymosi vietas.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PRODUKTYVIOJO MOKYMOSI PROCESO ORGANIZAVIMAS

 

10. Mokykla produktyviojo mokymo organizavimą aprašo mokyklos ugdymo plane ir suderina su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos). 

11. Organizuodama produktyvųjį mokymą, mokykla:

11.1. organizuoja mokinių, norinčių mokytis produktyviojo mokymosi klasėje ar grupėje priėmimą atrankos būdu, kurios metu išsiaiškina mokinio mokymosi poreikius ir produktyviojo mokymosi pasirinkimo motyvaciją;

11.2. sudaro 8–16 mokinių klases ar grupes, atsižvelgdama į skirtas mokymo lėšas;

11.3. turi 2 mokytojus, atitinkančius Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-744 „Dėl Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo patvirtinimo“, 12.41 papunktyje nustatytus reikalavimus (toliau – produktyviojo mokymosi mokytojai);

11.4. sudaro sąlygas produktyviojo mokymosi mokytojams dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;

11.5. turi nuolatines atskiras patalpas (klases), skirtas dirbti su mokiniais, pasirinkusiais produktyvųjį mokymąsi. Patalpos (klasės) turi būti aprūpintos reikalingomis mokymo priemonėmis, kompiuteriais, informacine ir komunikacine technika, turėti interneto prieigą, būti tinkamos individualiam ir grupiniam darbui, skatinti veiklų integraciją, palankų psichologinį klimatą, pasitikėjimo atmosferą, sudaryti palankias sąlygas kūrybai ir didinti mokinių mokymosi motyvaciją;

11.6. sudaro rekomendacinį praktinio mokymosi vietų sąrašą, padeda mokiniams pasirinkti praktinio mokymosi vietas, sudaro trišales praktinio mokymo sutartis su mokiniu ir įgaliotaisiais praktinio mokymosi vietų atstovais ir, esant galimybei, organizuoja mokinių nuvykimą į praktinio mokymosi vietas. Mokymasis praktinio mokymosi vietoje yra ugdymo proceso dalis, nes mokinys savo individualiems ugdymosi tikslams pasiekti dalį mokymosi laiko mokosi praktinio mokymosi vietoje – pasirinktoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje ir kt. Praktinio mokymosi įstaiga paskiria praktinio mokymosi vadovą;

11.7. nustato mokinio mokymosi mokykloje ir praktinio mokymosi vietoje savaitinių valandų santykį (mokymasis mokykloje iki 20 val. per savaitę ir mokymasis praktinio mokymosi vietose iki 12 val. per savaitę), išlaikydama Bendruosiuose ugdymo planuose numatytą minimalų pamokų skaičių dalykams mokytis;

11.8. nustato mokinio mokymosi mokykloje ir praktinio mokymosi vietoje savaitinių valandų santykį (mokymasis mokykloje iki 20 val. per savaitę ir mokymasis praktinio mokymosi vietose iki 12 val. per savaitę), išlaikydama Bendruosiuose ugdymo planuose numatytą minimalų pamokų skaičių dalykams mokytis;

11.9. sudaro sąlygas įgyvendinti mokinio individualų ugdymo planą, įskaitant mokymąsi mokykloje ir praktinio mokymosi vietose, mokiniams 3 dienas per savaitę mokantis mokykloje, 2 dienas per savaitę – praktinio mokymosi vietoje;

11.10. tvirtina mokymosi mokykloje ir praktinio mokymosi vietose tvarkaraščius. Praktinio mokymosi vietoje mokomasi pagal atskirą tvarkaraštį, ne mažiau kaip 6 valandas per dieną, nepažeidžiant higienos normų reikalavimų;

11.11. skiria dalykų mokytojus, kurie teikia reikalingą konsultacinę pagalbą produktyviojo mokymosi mokytojams, prireikus produktyviojo mokymosi grupės ar klasės mokinius moko atskirų dalykų mokytojai ir bendradarbiauja su produktyviojo mokymosi mokytojais;

11.12. užtikrina mokyklos, praktinio mokymosi vadovo ir produktyviojo mokymosi mokinio bei jo tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą: 

11.12.1. suteikia praktinio mokymosi vadovui informaciją apie produktyvųjį mokymąsi ir padeda jam organizuoti praktinį mokymąsi;

11.12.2. užtikrina, kad produktyviojo mokymosi mokinys turėtų saugaus elgesio mokykloje ir praktinio mokymosi vietoje pagrindus;

11.12.3. bendradarbiauja su tėvais (globėjais, rūpintojais), mokiniams renkantis praktinio mokymosi vietas, įtraukia juos į mokinio individualaus ugdymo plano sudarymą.

12. Mokinys:

12.1. pateikia prašymą mokyklos vadovui, kuriame išreiškia pageidavimą mokytis produktyviojo mokymosi grupėje ar klasėje, ir dalyvauja priėmime atrankos būdu;

12.2. pasirašo produktyviojo mokymo sutartį (mokinys, neturintis 18 metų, mokymo sutartį sudaro, turėdamas tėvų (globėjų, rūpintojų) rašytinį sutikimą);

12.3. susipažįsta su produktyviuoju mokymusi per orientacinį laikotarpį, kuriam skiriama ne daugiau kaip šešios savaitės. Per šį laikotarpį mokinys pasirenka praktinio mokymosi vietą ir priima sprendimą dėl tolesnio mokymosi. Jei mokinys kartu su produktyviojo mokymosi mokytoju nusprendžia, kad produktyvusis mokymasis mokiniui nėra tinkamas, jis gali atsisakyti mokytis šiuo būdu;

12.4. renkasi praktinio mokymosi vietą iš mokyklos sudaryto rekomendacinio galimų praktinio mokymosi vietų sąrašo arba savo apsisprendimu pasirenka kitą praktinio mokymosi vietą. Produktyviojo mokymosi mokinio pasirinkta praktinio mokymosi vieta suderinama su produktyviojo mokymosi mokytoju. Produktyviojo mokymosi mokiniui, susiduriančiam su sunkumais renkantis praktinio mokymosi vietą, padeda produktyviojo mokymosi mokytojas, rekomenduodamas, jo manymu, tinkamiausią praktinio mokymosi vietą;

12.5. dalyvauja, sudarant jo individualaus ugdymo ir praktinio mokymosi vietoje tvarkaraščius;

12.6. kartu su produktyviojo mokymosi mokytoju ir praktinio mokymosi vadovu derina savo mokymąsi ir kitą ugdomąją veiklą;

12.7. keičia praktinio mokymosi vietą kas tris mėnesius. Tuo siekiama mokymosi aplinkos įvairovės, veiksmingesnio ugdymo proceso ir tikslesnio mokinio profesinės karjeros projektavimo;

12.8. praktinio mokymosi vietoje atlieka praktinio mokymosi užduotis, parengtas produktyviojo mokymosi mokytojo ir suderintas su praktinio mokymosi vadovu;

12.9. laikosi mokinio pareigų, numatytų Švietimo įstatyme ir mokyklos vidaus tvarką reglamentuojančiuose dokumentuose.

13. Produktyviojo mokymosi mokytojas:

13.1. dalyvauja mokinių atrankoje į produktyviojo mokymosi grupes ar klases;

13.2. orientaciniu laikotarpiu susipažįsta su kiekvienu mokiniu, įvertina jo mokymosi poreikius ir gebėjimus, jei reikia, padeda pasirinkti praktinio mokymosi vietą ir priima sprendimą dėl tolesnio mokinio mokymosi produktyviojo mokymosi klasėje;

13.3. kartu su mokiniu ir jo tėvais rengia mokinio individualų ugdymo planą, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus, mokymosi poreikius, turimą mokymosi patirtį, polinkius, motyvaciją, pasirinktą praktinio mokymosi vietą ir kt. Mokinio individualus ugdymo planas rengiamas mokslo metams, jame nurodomi dalykai, jų integracija, įgyvendinimui mokykloje ir praktinio mokymosi vietoje skiriamas valandų skaičius. Mokinio individualus ugdymo planas koreguojamas, atsižvelgiant į mokinio pažangą ir mokymosi pasiekimus, pasirinktas praktinio mokymosi vietas;

13.4. konsultuodamasis su dalykų mokytojais, praktinio mokymosi vadovu, kartu su mokiniu rengia individualias mokymosi užduotis, orientuotas į praktinės ir pamokinės veiklos integraciją;

13.5. sudaro produktyviojo mokymosi tvarkaraščius, konsultuoja ir teikia nuolatinę pagalbą mokiniui, siekiančiam individualių mokymosi tikslų;

13.6. bendradarbiaudamas su dalykų mokytojais, kurie dirba su mokiniais, pasirinkusiais produktyvųjį mokymąsi, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) ir praktinio mokymosi vietų vadovais;

13.7. bendradarbiauja su švietimo pagalbos specialistais;

13.8. bendradarbiauja su praktinio mokymosi vadovais dėl mokinio individualaus ugdymo plano įgyvendinimo, mokinio veiklos ir vertinimo;

13.9. tvarko praktinio mokymosi dokumentus ir apibendrina mokymosi veiklos rezultatus (aplankas, gaminys, produktas, projektas ir kt.);

13.10. teikia informaciją apie produktyviojo mokymosi organizavimą mokyklos vadovui;

13.11. atlieka kitą su produktyviuoju mokymusi susijusią veiklą.

14. Praktinio mokymosi vadovas:

14.1. suteikia mokiniui praktinio mokymosi vietą ir organizuoja praktinį mokymąsi;

14.2. aptaria su produktyviojo mokymosi mokytoju mokinio individualų ugdymo planą, mokinio veiklą ir mokymąsi praktinio mokymosi vietoje;

14.3. užtikrina saugos ir sveikatos bei higienos normas atitinkančias praktinio mokymosi atlikimo sąlygas, prireikus produktyviojo mokymosi mokinį aprūpina praktiniam mokymuisi atlikti būtinais įrankiais, drabužiais ir avalyne, kitomis saugos ir sveikatos priemonėmis teisės aktuose nustatyta tvarka;

14.4. supažindina produktyviojo mokymosi mokinį su saugaus elgesio praktinio mokymosi vietoje reikalavimais;

14.5. informuoja produktyviojo mokymosi mokinį apie pareigą saugoti praktinio mokymosi vietos turtą, komercines paslaptis ir (ar) konfidencialią informaciją, jei mokinys su tokiais duomenimis ar informacija susidurtų praktinio mokymosi metu;

14.6. konsultuoja ir teikia nuolatinę pagalbą praktinio mokymosi vietoje mokiniui, atsižvelgdamas į jo individualius mokymosi tikslus;

14.7. padeda atlikti mokiniui skirtas užduotis;

14.8. teikia rekomendacinio pobūdžio užduočių atlikimo, mokinio veiklos ir pažangos praktinio mokymosi vietoje vertinimą.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

15. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą dalis ir turi derėti su produktyviojo mokymosi organizavimo keliamais tikslais. Vertinant mokinių mokymosi pasiekimus vadovaujamasi pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis. 

16. Produktyviojo mokymosi mokytojas, bendradarbiaudamas su dalykų mokytojais ir praktinio mokymosi vadovais, koordinuoja mokinių pažangos ir mokymosi pasiekimų vertinimą. Mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą aprašo mokinio individualiame ugdymo plane.

17. Mokinio praktinio mokymosi ir praktinės veiklos patirtis apibendrinama ir fiksuojama dienyne kaip projektinė veikla pagal mokyklos, produktyviojo mokymosi mokytojo, mokinio ir praktinio mokymosi vadovo susitarimus.

 

 

_______________________________ 

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

 

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio,

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų

bendrųjų ugdymo planų

2 priedas

 

SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS, MENŲ, MUZIKOS, SPORTO, INŽINIERINIU AR KITU UGDYMU PROGRAMŲ) ĮGYVENDINIMAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ar kitu ugdymu programas), vadovaujasi 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – Bendrieji ugdymo planai) 78, 86, 87, 100,108 punktuose nurodytu pamokų skaičiumi ir atitinkamomis specializuoto ugdymo krypties programomis:

1.1. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programų) dailės ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-656 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programų) dailės ugdymo dalies patvirtinimo“;

1.2. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programų) inžinerinio ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V-735 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programų) inžinerinio ugdymo dalies patvirtinimo“;

1.3. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programų) meninio ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-733 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programų) meninio ugdymo dalies patvirtinimo“;

1.4. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-655 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalies patvirtinimo“;

1.5. Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programų) sporto ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. V-1010 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programų) sporto ugdymo dalies patvirtinimo“.

2. Specializuoto ugdymo krypties programą sudaro privalomi, programą papildantys ir mokinio pasirenkami dalykai.

3. Mokykla, įgyvendinanti specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos, sporto, inžineriniu ar kitu ugdymu programas), gali perskirstyti pradiniame ir pagrindiniame ugdyme ne daugiau kaip 30 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose skiriamo bendro pamokų skaičiaus ir dalykų turinio pradinio ir pagrindinio ugdymo programą papildantiems su specializuotu ugdymu susijusiems privalomiems ir mokinio pasirenkamiems dalykams mokytis, vidurinio ugdymo programoje – siūlyti mokiniams modulius, susijusius su specializuoto ugdymo kryptimi.

 

4. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ar kitu ugdymu programų) dailės, meninio, muzikos, sporto, inžinerinio ugdymo pasirenkamųjų dalykų pagal mokinio pasirinktą pagrindinį dalyką mokymas gali būti integruojamas į neformalųjį vaikų švietimą.

5. Pasirenkamuosius dalykus mokinys renkasi savarankiškai iš rekomenduojamų pagal jo pasirinktą pagrindinį programos dalyką. Pasirenkamiesiems dalykams mokytis gali būti naudojamos valandos, skirtos neformaliajam vaikų švietimui, taip pat ir mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skirtos valandos.

6. Mokiniai, kurie mokosi pagal:

6.1. specializuoto ugdymo krypties programą (pradinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programą), privalo mokytis dailės raiškos dalyko;

6.2. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programas), privalo mokytis keturių pagrindinių dailės ugdymo dalies dalykų ir ne mažiau kaip  trijų šią programą papildančių dalykų;

6.3. specializuoto ugdymo krypties programą (pradinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programą), privalo mokytis meno šakos dalyko, ne mažiau kaip 2 pagrindinius meno srities dalykus, ne mažiau kaip 1 meno šakos dalyką papildantį dalyką;

6.4. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programas), privalo mokytis vieno meninio ugdymo srities meno šakos dalyko, 2–5 meno šakos dalyką papildančių dalykų, 2–5 pagrindinių pasirinktos meno srities dalykų;

6.5. specializuoto ugdymo krypties programą (pradinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą), 1–2 klasėse privalo mokytis ne mažiau kaip dviejų, 3–4 klasėse – ne mažiau kaip trijų branduolio dalykų – atlikėjo raiškos, solfedžio, muzikos pažinimo ir ne mažiau kaip vieną branduolį papildantį dalyką;

6.6. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programas), 5–8 klasėse privalo mokytis trijų, gimnazijos I–IV klasėse – keturių muzikos ugdymo dalies branduolio dalykų ir ne mažiau kaip dviejų branduolį papildančių dalykų; mokantis fortepijono, muzikos teorijos ir garso režisūros pagrindinio branduolio dalyko, branduolį papildantys dalykai gali būti keičiami į skaitymo iš lapo, kamerinio ansamblio, koncertmeisterio garso įrašymo technikos dalykus;

6.7. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas), turi mokytis trijų sporto ugdymo dalies dalykų;

6.8. specializuoto ugdymo krypties programą (pradinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programą), privalo mokytis inžinerijos dalyko. Technologijų, dailės, meninio ugdymo (dailės ir technologijų) dalykai gali būti keičiami specializuoto ugdymo krypties programos inžinerijos dalyku. Kai mokomasi pagal integruotą specializuoto ugdymo krypties programą (pradinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programą), pradinio ugdymo bendrosios programos dalykų turiniui įgyvendinti skiriama ne daugiau pamokų, kaip nurodyta Bendrųjų ugdymo planų 78 punkte;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

6.9. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programas, privalo mokytis vieno pagrindinio inžinerinio ugdymo dalyko – inžinerijos, gimnazijos I–IV klasėse – vieno programą papildančio dalyko – projektavimo. Mokiniui 5–8 klasėse ir gimnazijos I–IV klasėse privalomas bent vienas pasirenkamasis dalykas per mokslo metus. Įgyvendinant specializuoto ugdymo krypties programą (pagrindinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programą), dailės, muzikos ir technologijų dalykai gali būti keičiami specializuoto ugdymo krypties programos inžinerinio ugdymo dalykais. Gimnazijos II–IV klasėse rekomenduojama inžinerinė praktika.

7. Mokiniai, kurie mokosi pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programas), atlikėjo raiškos (išskyrus choro dainavimo ir dirigavimo 1–6 klasėse), balso ugdymo, bendrojo fortepijono, dainavimo, garso režisūros, kompozicijos, improvizacijos, dirigavimo, skaitymo iš lapo, koncertmeisterio, muzikos teorijos dalykų mokosi nuosekliai, pavienio mokymosi forma, individualiai mokomi mokytojo. Dirigavimo ir improvizacijos dalykų gali mokytis ir grupinio mokymosi forma.

8. Specializuoto ugdymo krypties programos dalykų pamokas, suderinus su mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklų tarybų pritarimu galima rengti šeštadieniais.

9. Specializuoto ugdymo krypties programoms įgyvendinti jungtinės klasės nesudaromos.

 

II SKYRIUS

SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PRADINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS, MENINIU, MUZIKOS, INŽINERINIU UGDYMU PROGRAMŲ) ĮGYVENDINIMAS

 

10. Įgyvendinant specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, inžineriniu ugdymu programas), dailės, muzikos ir technologijų dalykas pagal mokyklos siūlomą programą gali būti keičiamas specializuoto ugdymo krypties programos dailės, menų, muzikos, inžinerijos ugdymo dalykais.

11. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio ugdymo kartu su muzikos, dailės, menų ir inžineriniu ugdymu programų) dailės, meninio, muzikos ir inžinerinio ugdymo dalims įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per mokslo metus:

 

Dalykai

1–2 klasėse pamokų skaičius per metus

3–4 klasėse pamokų skaičius per metus

Minimalus pamokų skaičius pradinio ugdymo programoje per metus

Dailės ugdymo dalis

Dailės raiška

420

420

840

Meninio ugdymo dalis

Meno šakos dalykas

140

140

280

Pagrindiniai pasirinktos meno srities dalykai

210

210

420

Meno šakos dalyką papildantys dalykai

140

140

280

Muzikos ugdymo dalis

Muzikos ugdymo branduolio dalykai

Atlikėjo raiška

140

140

280

Solfedžio**

140

140

280

Muzikos pažinimas

70

70

Branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantys dalykai

Bendrasis fortepijonas*

70

70

140

Ansamblinis muzikavimas**

70

70

Inžinerinio ugdymo dalis

Inžinerija

140

140

280

 

Pastabos:

* individualiai mokiniui skiriamų pamokų skaičius (išskyrus choro dirigavimą ir dirigavimą);

** klasei, grupei skiriamų pamokų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono, balso ugdymo dalykus).

 

III SKYRIUS

SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS, MENINIU, MUZIKOS, SPORTO, INŽINERINIU UGDYMU PROGRAMŲ) ĮGYVENDINIMAS

 

12. Specializuoto ugdymo krypties programoms (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ugdymu programoms) įgyvendinti gali būti naudojamos mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamos pamokos.

13. Specializuoto ugdymo krypties programoms (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, inžineriniu ugdymu programoms) įgyvendinti neformaliojo švietimo valandų skaičių galima didinti 37–74 valandomis per mokslo metus. Specializuoto ugdymo krypties programai (pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programai) įgyvendinti neformaliojo švietimo valandų skaičių klasei galima didinti atsižvelgiant į Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-976 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“, nustatytą poreikį, neviršijant mokyklai skiriamų mokymo lėšų.

14. Įgyvendinant specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, inžineriniu ugdymu programas), dailės, muzikos ir technologijų dalykas pagal mokyklos siūlomą programą gali būti keičiamas specializuoto ugdymo krypties programos dailės, menų, muzikos, inžineriniu ugdymo dalykais.

15. Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ugdymu programų) dailės, meninio, muzikos, sporto ir inžinerinio  ugdymo dalims įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per mokslo metus:   

Klasė 

 

 

 

Dalykai  

5 

6 

7 

8 

Minimalus pamokų skaičius 

pagrindinio ugdymo programos I dalyje 

I gimnazijos klasė 

II gimnazijos klasė 

Minimalus pamokų skaičius 

pagrindinio ugdymo programoje 

Dailės ugdymo dalis  

Pagrindiniai dailės ugdymo dalies programos dalykai 

Dailės raiška 

222 

222 

222 

- 

666 

- 

- 

666 

Dailės šaka 

- 

- 

- 

222 

222 

111 

111 

444 

Piešimas 

74 

74 

74 

74 

296 

74 

74 

444 

Kompozicija 

74 

74 

74 

74 

296 

74 

74 

444 

Dailės ir architektūros istorija 

37 

37 

37 

37 

148 

37 

37 

222 

Dailės ugdymo programą papildantys dalykai 

Keramika 

- 

- 

- 

- 

- 

37 

37 

74 

Akvarelė 

- 

- 

- 

- 

- 

37 

37 

74 

Projektavimas 

- 

- 

- 

- 

- 

37 

37 

74 

Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius 

407 

407 

407 

407 

1 628 

407 

407 

2 442 

Meninio ugdymo dalis 

Meno šakos dalykas 

74 

74 

74 

74 

296 

74 

74 

444 

Pagrindiniai pasirinktos meno srities dalykai 

148 

148 

148 

148 

592 

148 

148 

888 

Meno šakos dalyką papildantys dalykai 

148 

148 

148 

148 

592 

185 

185 

962 

Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius 

370 

370 

370 

370 

1 480 

407 

407 

2 294 

Muzikos ugdymo dalis 

Muzikos ugdymo dalies branduolio dalykai 

Atlikėjo raiška arba muzikos teorija, arba garso režisūra* 

74 

74 

74 

74 

296 

74 

74 

444 

Klasei, grupei skiriamų valandų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono ir balso ugdymo dalykus) 

Solfedžio** 

74 

74 

74 

74 

296 

74 

74 

444 

Muzikos istorija** 

74 

74 

74 

74 

296 

74 

74 

444 

Muzikos teorija ir harmonija** 

- 

- 

- 

- 

- 

74 

74 

148 

Branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantys dalykai 

Bendrasis fortepijonas* 

37 

37 

37 

37 

148 

37 

37 

222 

Ansamblinis muzikavimas** 

37 

37 

37 

37 

148 

37 

37 

222 

Balso ugdymas* 

37 

37 

37 

37 

148 

37 

37 

222 

Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius 

333 

333 

333 

333 

1 332 

407 

407 

2 146 

Sporto ugdymo dalis 

Sporto šaka 

460 

460 

460 

460 

1 840 

460 

460 

2 760 

Sportas ir sveikata 

37 

37 

37 

37 

148 

37 

37 

222 

Sporto pažinimas 

37 

37 

37 

37 

148 

37 

37 

222 

Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius 

534 

534 

534 

534 

2136 

534 

534 

3204 

Inžinerinio ugdymo dalis 

Inžinerija 

74 

74 

74 

74 

296 

37 

37 

370 

Projektavimas 

- 

- 

- 

- 

- 

37 

37 

74 

Pasirenkamasis dalykas 

37 

37 

37 

37 

148 

37 

37 

222 

Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius 

111 

111 

111 

111 

444 

111 

111 

666 

Pastabos:  

* individualiai mokiniui skiriamų valandų skaičius (išskyrus choro dainavimą ir dirigavimą 5–6 klasėse); 

** klasei, grupei skiriamų valandų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono, balso ugdymo dalykus).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

IV SKYRIUS

SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (VIDURINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS, MENINIU, MUZIKOS, SPORTO, INŽINERINIU UGDYMU PROGRAMŲ) ĮGYVENDINIMAS

 

16. Mokykla sudaro sąlygas mokiniui pasirengti individualų ugdymo planą, vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2023 m. balandžio  18 d. įsakymu Nr. V-560 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ ir atitinkama specializuoto ugdymo krypties programa.

17. Specializuoto ugdymo krypties programų (vidurinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ugdymu programų) dailės, meninio, muzikos, sporto ir inžinerinio  ugdymo dalims įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per mokslo metus:

 

Klasė

 

 

 

Dalykai

III gimnazijos klasė

 

IV gimnazijos klasė

Minimalus pamokų skaičius

vidurinio ugdymo programoje

Dailės ugdymo dalis

Pagrindiniai dailės ugdymo dalies programos dalykai

Dailės šaka

108

102

210

Piešimas

108

102

210

Kompozicija

36

68

104

Dailės ir architektūros istorija

72

34

106

Dailės ugdymo programą papildantys dalykai

Keramika

36

34

70

Akvarelė

36

34

70

Projektavimas

36

34

70

Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius

432

408

840

Meninio ugdymo dalis

Meno šakos dalykas

72

68

140

Pagrindiniai pasirinktos meno srities dalykai

144

136

280

Meno šakos dalyką papildantys dalykai

180

170

350

Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius

396

374

770

Muzikos ugdymo dalis

Muzikos ugdymo dalies branduolio dalykai

Atlikėjo raiška arba muzikos teorija, arba garso režisūra*

72

68

140

Solfedžio**

72

68

140

Muzikos istorija**

72

68

140

Muzikos teorija ir harmonija**

72

68

140

Branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantys dalykai

Bendrasis fortepijonas*

36

34

70

Ansamblinis muzikavimas**

36

34

70

Balso ugdymas*

36

34

70

Muzikos kūrinių analizė**

36

34

70

Polifonija**

 

34

33

Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius

432

442

874

Sporto ugdymo dalis

Sporto šaka

480

340

820

Sportas ir sveikata

36

34

70

Sporto pažinimas

36

34

70

Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius

552

408

960

Inžinerinio ugdymo dalis

Inžinerija

36

34

70

Projektavimas

36

34

70

Pasirenkamasis dalykas

36

34

70

Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius

108

102

210

Pastabos:

* individualiai mokiniui skiriamų valandų skaičius;

** klasei, grupei skiriamų valandų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono, balso ugdymo dalykus).

 

18. Specializuoto ugdymo krypties programoms (vidurinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, inžineriniu ugdymu programoms) įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo valandų skaičių galima didinti III gimnazijos klasėje – 37–148, IV gimnazijos klasėje – 33–132 valandomis per metus. Specializuoto ugdymo krypties programai (vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programai) įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo valandų skaičių klasei galima didinti atsižvelgiant į Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-976 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“, nustatytą poreikį, neviršijant mokyklai skiriamų mokymo lėšų.

_______________________________________________

 

 

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų

3 priedas

 

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ANTROSIOS DALIES, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS, SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Profesinio mokymo įstaiga ar kitas profesinio mokymo teikėjas (toliau kartu – mokykla), planuodami įgyvendinti pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir / ar vidurinio ugdymo programą, ir / ar socialinių įgūdžių ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa (toliau kartu – programos), rengia mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo planą, vadovaudamiesi 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau – Bendrieji ugdymo planai) ir atitinkamų  mokslo metų bendraisiais profesinio mokymo planais (toliau – Profesinio mokymo planai). Mokykla vykdomų programų įgyvendinimo plano projektą derina ir tvirtina Profesinio mokymo planuose nustatyta tvarka.

2. 2023–2024 mokslo metais pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos įgyvendinamos vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 17.1 papunkčiu.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

3. 2024–2025 mokslo metais pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos įgyvendinamos vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 17.2 papunkčiu. 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

4. Mokiniui, neturinčiam 16 metų, mokykla privalo užtikrinti privalomą ir valstybės garantuojamą ugdymą pagal pagrindinio ugdymo programą.

5. Mokinių mokymosi krūvis per savaitę paskirstomas proporcingai, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. V-326 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma). Mokykloje mokymo procesui organizuoti sudaromas pamokų tvarkaraštis.

 

II SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ANTROSIOS DALIES ĮGYVENDINIMAS KARTU SU PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA

 

6. 2023–2024 mokslo metų pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programos antrajai daliai (II gimnazijos klasė), įgyvendinamai kartu su 60 kreditų apimties profesinio mokymo programa grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu:

 

 

 

Ugdymo sritys ir dalykai

Valandų skaičius

per savaitę

Bendras valandų skaičius

programoms įgyvendinti

 

 

Dorinis ugdymas

 

 

Dorinis ugdymas (tikyba)

1

37

 

 

Dorinis ugdymas (etika)

 

 

Kalbos

 

 

Lietuvių kalba ir literatūra

5; 4

168

 

 

Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)

4

148

 

 

Užsienio kalba (pirmoji)

3

111

 

 

Užsienio kalba (antroji)

2

74

 

 

Matematika ir informacinės technologijos

 

 

Matematika

4

148

 

 

Informacinės technologijos

1

37

 

 

Gamtamokslinis ugdymas

 

 

Biologija

1; 2

54

 

 

Fizika

2

74

 

 

Chemija

2

74

 

 

Socialinis ugdymas

 

 

Istorija

2

74

 

 

Pilietiškumo pagrindai

1

37

 

 

Ekonomika ir verslumas**

1**

37**

 

 

Geografija

1; 2

54

 

 

Meninis ugdymas

 

 

Dailė

1

37

 

 

Muzika

1

37

 

 

Fizinis ugdymas, žmogaus sauga

 

 

Fizinis ugdymas

2

74

 

 

Žmogaus sauga**

0,25**

9**

 

 

Iš viso valandų bendrojo ugdymo dalykams

 

29; 31*

1 090; 1 164*

 

 

Iš viso valandų bendrojo ugdymo dalykams ir 60 kreditų apimties profesinio mokymo programai

 

2 410; 2 484*

 

 

Socialinė-pilietinė veikla

10

 

 

Valandos, skirtos mokinio ugdymosi poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti

 

242; 207*

 

 

Neformalusis švietimas

154

 

Pastabos:

* grupėms tautinių mažumų kalba;

** gali būti integruojama į profesinio mokymo programos turinį: Ekonomikos ir verslumo bendrosios programos ir Žmogaus saugos bendrosios programos turinys gali būti integruojamas į profesinio mokymo programos turinį, tačiau būtina, kad mokiniai įgytų šiose bendrojo ugdymo programose numatytų kompetencijų ir apie tai būtų fiksuojama dienyne.

 

7. 2024–2025 mokslo metais II gimnazijos klasėje pradedamos įgyvendinti 2022 m. pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Mokykla, planuodama įgyvendinti pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį (II gimnazijos klasė) kartu su profesinio mokymo programa ir rengdama mokyklos įgyvendinamų programų planą, vadovaujasi Bendrųjų ugdymo planų 87 punkte nustatytu savaičių minimalių pamokų skaičiumi pagrindinio ugdymo programai II gimnazijos klasėje įgyvendinti ir Profesinio mokymo planuose nustatytomis valandomis atitinkamos mokymosi kreditų apimties profesinio mokymo programai ir neformaliajam švietimui įgyvendinti. Mokinio ugdymosi poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti skiriamos 242 valandos, jeigu mokykloje yra įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba, – 207 valandos. 

8. Mokiniai technologijų dalyko, numatyto Bendrųjų ugdymo planų 87 punkte, nesimoko, vietoje jo vykdomas profesinis mokymas.

9. Ekonomikos ir verslumo bendrosios programos turinys gali būti integruojamas į profesinio mokymo programos turinį, tačiau būtina, kad mokiniai įgytų artimų ar tolygių pasiekimų, nustatytų Ekonomikos ir verslumo bendrojoje programoje, taip pat turi būti numatyta, kaip bus vertinami mokinių pasiekimai. Dienyne ekonomikos ir verslumo dalykui skiriamoje vietoje fiksuojama, kad dalyko programos turinys integruojamas į profesinio mokymo programos turinį, ir nurodomas skirtas valandų skaičius.

 

III SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA 2023–2024 MOKSLO METAIS IV GIMAZIJOS KLASĖJE (II KURSAS)

 

10. 2023–2024 mokslo metais IV gimnazijos klasėje (II kursas) pamokų skaičius vidurinio ugdymo programai įgyvendinti, kai ji įgyvendinama kartu su profesinio mokymo programa, grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Pamokų skaičius nurodytas dvejiems metams:

 

 

Ugdymo sritys / dalykai

Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti

 

 

 

Bendrasis kursas

 

 

 

Išplėstinis kursas

Dorinis ugdymas

70

 

 

Tikyba

 

70

–

Etika

 

70

–

Kalbos

 

 

 

Lietuvių kalba ir literatūra

280

280

350

Lietuvių kalba ir literatūra* (taip pat kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų grupėms)

385

385

455

Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)

280

280

350

Gestų kalba (kurčiųjų)

140

140

 

Užsienio kalbos

 

Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį

Užsienio kalba (...)

210

210

210

Socialinis ugdymas

140

 

 

Istorija

 

140

210

Geografija

 

140

210

Integruotas istorijos ir geografijos kursas

 

140

 

Matematika

210

210

315

Informacinės technologijos

 

70

140

Gamtamokslinis ugdymas

140

 

 

Biologija

 

140

210

Fizika

 

140

245

Chemija

 

140

210

Integruotas gamtos mokslų kursas

 

140

 

Meninis ugdymas

140

 

 

Dailė

 

140

210

Muzika

 

140

210

Teatras

 

140

210

Šokis

 

140

210

Menų pažinimas

 

140

210

Kompiuterinės muzikos technologijos

 

140

210

Grafinis dizainas

 

140

210

Fotografija

 

140

210

Filmų kūrimas

 

140

210

Fizinis ugdymas

140–210

 

 

Fizinis ugdymas***

 

140

280

Pasirinkta sporto šaka arba kūno formavimas

 

140

280

Žmogaus sauga**

0,5

18

 

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai,  projektinė veikla

 

 

 

Brandos darbas

 

18

 

Minimalus privalomų bendrojo ugdymo dalykų  pamokų skaičius per dvejus mokslo metus

1 190; 1 540*

Mokinio pasirinktas mokymo turinys

210; 105*

Iš viso valandų per dvejus mokslo metus

1 400; 1 645*

Pastabos:

* grupėms tautinių mažumų kalba;

** integruojama į profesinio mokymo turinį;

*** fizinis ugdymas įgyvendinimas pagal vidurinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.

 

11. 2023–2024 mokslo metais IV gimnazijos klasėje (II kursas) vidurinio ugdymo programai ir profesinio mokymo programoms įgyvendinti skiriamas bendras valandų skaičius per profesinio mokymo programos įgyvendinimo laiką:

 

 

Modulinės profesinio mokymo programos dalies pavadinimas

60 kreditų modulinei profesinio mokymo programai įgyvendinti

 

90 kreditų modulinei profesinio mokymo programai įgyvendinti

 

110 kreditų modulinei profesinio mokymo programai įgyvendinti

 

Modulinė profesinio mokymo programa

(iš viso valandų)

1 320

1 980

2 420

1. Privalomoji programos dalis, iš jos:

1 210

(55 kreditai)

1 760

(80 kreditų)

2 200

(100 kreditų)

1.1. Įvadas į profesiją

22

(1 kreditas)

44

(2 kreditai)

44

(2 kreditai)

1.2. Saugus elgesys ekstremaliose situacijose (Civilinė sauga)

22

(1 kreditas)

22

(1 kreditas)

22

(1 kreditas)

1.3. Fizinis ugdymas (Fizinio aktyvumo reguliavimas)

22

(1 kreditas)

110

(5 kreditai)

110

(5 kreditai)

1.4. Darbuotojų sauga ir sveikata

44

(2 kreditai)

44

(2 kreditai)

44

(2 kreditai)

1.5. Kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti skirti moduliai

990

(45 kreditai)

1 320

(60 kreditų)

1 760

(80 kreditų)

1.6. Įvadas į darbo rinką

110

(5 kreditai)

220

(10 kreditų)

220

(10 kreditų)

2.   Pasirenkamoji programos dalis

110

(5 kreditai)

220

(10 kreditų)

220

(10 kreditų)

3. Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamas valandų skaičius per dvejus mokslo metus

1 400

1 645*

1 400

1 645*

1 400

1 645*

Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius per savaitę

28

31,5*

28

31,5*

28

31,5*

Valandų skaičius I–III kursuose

2 720

2 965*

3 380

3 625*

3 820

4 065*

4. Neformalusis švietimas

154 (7 kreditai)

176 (8 kreditai)

220 (10 kreditų)

Pastaba. * Grupėms tautinių mažumų kalba.

 

12. 2023–2024 mokslo metais IV gimnazijos klasės (II kursas) mokiniai tęsia mokymąsi pagal 2022–2023 mokslo metais susidarytus individualius ugdymosi planus, įgyvendinamos 2011 m. vidurinio ugdymo bendrosios programos, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimas vykdomas pagal mokyklos pasirengtą vykdomų programų įgyvendinimo planą.

 

IV SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA 2023–2024 MOKSLO METAIS III GIMNAZIJOS KLASĖJE (I KURSAS), 2024–2025 MOKSLO METAIS  III IR IV GIMNAZIJOS KLASĖJE (I IR II KURSAS)

13. Mokykla, planuodama vidurinio ugdymo programos ir kartu profesinio mokymo programos įgyvendinimą, vadovaujasi Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, racionaliai, nepažeisdama Higienos normos, paskirsto vidurinio ugdymo programos ir profesinio mokymo programos įgyvendinimo laiką ir mokinių mokymosi krūvį, atsižvelgdama į vidurinio ugdymo programai įgyvendinti numatytą savaičių skaičių, minimalų pamokų skaičių, Profesinio mokymo planuose numatytą profesinio mokymo programos apimtį mokymosi kreditais ir į Profesinio mokymo planuose įtvirtintą nuostatą, kad vienų mokslo metų profesinio mokymo proceso trukmė – ne ilgesnė kaip 40 savaičių. Neformaliajam švietimui naudojamos profesinio mokymo programoje numatytos valandos.

14. 2023–2024 mokslo metais III gimnazijos klasėje (I kursas) ir 2024–2025 mokslo metais III–IV gimnazijos klasėje (I–II kurse) pamokų skaičius vidurinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu: 

 

Vidurinio ugdymo dalykų grupės / dalykai 

Pamokų skaičius turiniui įgyvendinti per dvejus  metus 

Pamokų skaičius grupei per vienus metus / per savaitę 

III gimnazijos klasė  (I kursas)  

(36 savaitės) 

IV gimnazijos klasė  (II kursas)  

(34 savaitės) 

Privalomi dalykai  

Lietuvių kalba ir literatūra 

280 B1 

420 A2 

144 B1 (4)  

216 A2 (6) 

136 B1 (4)  

204 A2 (6) 

Baltarusių / lenkų / rusų / vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra* 

280 

144 (4) 

136 (4) 

Matematika 

280 B1

420 A2 

144 B1 (4)  

216 A2 (6) 

136 B1 (4)  

204 A2 (6) 

Fizinis ugdymas 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Privalomai pasirenkami dalykai  

Kalbinis ugdymas 

Užsienio kalba (anglų)

210 

108 (3) 

102 (3) 

Užsienio kalba (vokiečių)

210 

108 (3) 

102 (3) 

Užsienio kalba (prancūzų) 

210 

108 (3) 

108 (3) 

Gamtamokslinis ir technologinis ugdymas 

Biologija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Chemija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Fizika 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Informatika 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Inžinerinės technologijos 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Visuomeninis ugdymas 

Istorija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Geografija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Ekonomika ir verslumas 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Filosofija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Laisvai pasirenkamieji dalykai  

Dorinis ugdymas 

Dorinis ugdymas (tikyba) 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Dorinis ugdymas (etika) 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Meninis ugdymas 

Dailė 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Muzika 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Šokis 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Teatras 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Medijų menas 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Taikomosios technologijos 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Laisvai pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai 

Laisvai pasirenkamasis dalykas: 

Užsienio kalba*****  

140-210 

72 (2) arba 108 (3) 

68 (2) arba 102 (3) 

Astronomija 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Etninė kultūra 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Geografinės informacinės sistemos 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Menų istorija 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba

70 

36 (1) 

34 (1) 

Psichologija 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Teisė 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Dalyko modulis: 

34, 36, 70, 140 

36 (1) arba 72 (2) 

34 (1) arba 68 (2) 

Planimetrija** 

36 

36 (1) 

0 

Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys** 

70 

36(1) 

34(1) 

Lietuvių kalbos rašyba, skyryba ir kalbos vartojimas 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Literatūra ir kitos medijos*** 

34

36 (1) 

34 (1) 

Kūrybinis rašymas*** 

34

36 (1) 

34 (1) 

Užsienio kalbos akademinių gebėjimų ugdymas(is) rengiantis studijoms (rašymas)*** 

34

36 (1) 

34 (1) 

Pažintis su grožine literatūra anglų kalba*** 

34 

36 (1) 

34 (1) 

Biologijos tiriamosios veiklos duomenų apdorojimo metodikos*** 

34

36 (1) 

34 (1) 

Fizikiniai inžinerijos pagrindai*** 

34

36 (1) 

34 (1) 

... dalyko modulis**** 

34, 36, 70 arba 140 

36 (1) arba 72 (2) 

34 (1) arba 68 (2) 

Brandos darbas (...) 

50 valandų  

Socialinė-pilietinė veikla 

ne mažiau kaip 70 valandų 

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę 

17; 21*  

Minimalus valandų skaičius per dvejus metus   

1 190; 1 470* 

Mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti pamokų skaičius per dvejus mokslo metus 

350; 210* 

Iš viso valandų per dvejus mokslo metus 

1 540; 1 680*  

Pastabos: 

* besimokantiesiems tautinių mažumų kalba; 

**  matematikos bendrosios programos Planimetrijos modulis privalomas III gimnazijos klasėje;  

**  Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys; 

*** modulis gali būti pasirinktas mokytis tiek III, tiek IV gimnazijos klasėje; Modulio mokymuisi gali būti skiriama 1–2 savaitinės pamokos. Modulio trukmė III gimnazijos klasėje – 36 pamokos, IV gimnazijos klasėje – 34 pamokos. Mokinys gali pasirinkti mokytis skirtingus modulius III ir IV gimnazijos klasėje. 

**** mokyklos parengtas modulis, kurio programą tvirtina mokyklos vadovas; 

B1 bendrasis kursas;  

A2 išplėstinis kursas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

15. Mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal profesinio mokymo programą, privalo mokytis ne mažiau kaip 5 dalykus, jei mokykloje įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinių mažumų kalba, mokinys mokosi  6 dalykus.

16. Mokinys privalo mokytis:

16.1. lietuvių kalbos ir literatūros bendruoju arba išplėstiniu kursu;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

16.2. matematikos bendruoju arba išplėstiniu kursu;

16.3. fizinio ugdymo;

16.4. baltarusių / lenkų / rusų / vokiečių tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros, jei mokykloje įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinių mažumų kalba.

17. Mokinys privalo pasirinkti ne mažiau kaip du dalykus iš ne mažiau kaip dviejų dalykų grupių: 

17.1. kalbinio ugdymo (užsienio kalbos (anglų), užsienio kalbos (prancūzų), užsienio kalbos (vokiečių); 

17.2. gamtamokslinio ir technologinio ugdymo (biologijos, chemijos, fizikos, informatikos, inžinerinių technologijų); 

17.3. visuomeninio ugdymo (istorijos, geografijos, ekonomikos ir verslumo, filosofijos).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

18. Dorinio ugdymo, meninio ugdymo dalykus ir kitus laisvai pasirenkamuosius dalykus ar dalykų modulius mokinys renkasi pagal savo ugdymosi poreikius. 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

19. Mokiniui privalomi mokytis dalykų moduliai: 

19.1. „Planimetrija“, matematikos modulis, nepriklausomai nuo mokytis pasirinkto dalyko programos kurso. Modulio programai įgyvendinti skiriama 1 pamoka per savaitę III gimnazijos klasėje; 

19.2. „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys“ (70 pamokų), jeigu pasirinko mokytis informatiką.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

20. Socialinė-pilietinė veikla privaloma, jos trukmė – ne mažesnė kaip 70 val. tačiau į mokinio mokymosi krūvį neįskaičiuojama. Socialinė-pilietinė veikla organizuojama vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 9 priedu.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

21. III–IV gimnazijos klasėse (I–II kurse) fizinio ugdymo pamokoms skiriamos šio priedo 14 punkte numatytos valandos fiziniam ugdymui. III kurse fizinio aktyvumo reguliavimui, kai profesinio mokymo programa yra 90 ir 110 kreditų apimties, skiriamos 44 valandos (2 kreditai).

22. Įgyvendinant muzikos ir atlikimo meno švietimo posričio profesinio mokymo programas, fizinis ugdymas gali būti integruojamas į atitinkamus profesinio mokymo programos modulius, jeigu numatytas mokinio fizinis krūvis yra didesnis nei 3 valandos per savaitę.

23. Atsižvelgiant į muzikos ir atlikimo meno švietimo posričio profesinio mokymo programų įgyvendinimo specifiką, suderinus su mokiniais, jų tėvais (rūpintojais), mokytojais ir pritarus mokyklos tarybai, pamokos gali vykti šeštadieniais.

24. Asmenys gali mokytis pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, jei pagal Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ turi teisę mokytis pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą.

25. Vidurinio ugdymo programai ir profesinio mokymo programoms įgyvendinti skiriamas bendras valandų skaičius per  profesinio mokymo programos įgyvendinimo laiką:

 

Profesinio mokymo programos apimtis mokymosi kreditais ir jai įgyvendinti skiriamas valandų skaičius

 

 

60 mokymosi kreditų;

1 320

 

 

90 mokymosi kreditų;

1 980

 

 

110 mokymosi kreditų;

2 420

Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamas valandų skaičius per dvejus mokslo metus

 

1 540;   1 680*

 

1 540;   1 680*

 

1 540; 1 680*

Iš viso valandų I–III kursuose profesinio mokymo ir vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti

 

 

2 860;   3 000*

 

 

3 520;   3 660*

 

 

3 960;   4 100*

Pastaba. * Grupėms tautinių mažumų kalba.

 

V SKYRIUS

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU
SU PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA

 

26. Socialinių įgūdžių ugdymo programai kartu su profesinio mokymo programomis įgyvendinti skiriamas bendras valandų skaičius per trejus mokslo metus:

 

Programų ar jų dalių pavadinimai

 

 

 

 

Kai Socialinių įgūdžių ugdymo programa įgyvendinama kartu su 30 kreditų profesinio mokymo programa

Kai Socialinių įgūdžių ugdymo programa įgyvendinamai kartu su 45 kreditų profesinio mokymo programa

Kai Socialinių įgūdžių ugdymo programa įgyvendinama kartu su 60 kreditų profesinio mokymo programa 

Kai Socialinių įgūdžių ugdymo programa įgyvendinamai kartu su 90 kreditų profesinio mokymo programa 

Socialinių įgūdžių ugdymo programa įgyvendinama kartu su profesinio mokymo programa: 

3 375

3 375

3 375

3 375

1. Socialinių įgūdžių ugdymo programa:

2 565

2 160

 

1 755

 

 

945

 

1.1 . Bendrąjį ugdymą turi sudaryti šios veiklos / dalykai:

Dorinis ugdymas

Komunikacinė veikla arba

Kalbos ir bendravimo ugdymas*

Užsienio kalbos mokymas**

Pažintinė veikla

Orientacinė veikla

Informacinės technologijos**

Medijų ir informacinis raštingumas**

Meninė veikla ar technologijos

Fizinė (sveikatos ugdymo, stiprinimo) veikla

1 332

 

 

1 332

 

 

 

1 332

 

 

945

 

1.2. Mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti skiriama veikla:

Socialinio, technologinio, meninio ugdymo veikla***

Savarankiškumo ugdymas****

Technologinių, verslumo įgūdžių ugdymo, praktinė, projektinė veikla, pažinties su profesijomis veikla 

1233

828

423

Integruojama į profesinio mokymo programos turinį

1.3. Pažintinė ir kultūrinė veikla

Integruojama į ugdymo turinį

2. Profesinio mokymo programa

810

(30 kreditų )

1215

(45 kreditai)

1 620

(60 kreditų)

2 430

(90 kreditų)

2.1. Privalomoji programos dalis, iš jos:

675

(25 kreditai)

1 080

(40 kreditų)

1 485

(55 kreditai)

2 160

(80 kreditų)

2.1.1. Įvadas į profesiją

27

(1 kreditas)

27

(1 kreditas)

27

(1 kreditas)

54

(2 kreditai)

2.1.2. Saugus elgesys ekstremaliose situacijose (Civilinė sauga)

27

(1 kreditas)

27

(1 kreditas)

27

(1 kreditas)

27

(1 kreditas)

2.1.3. Fizinis ugdymas

27

(1 kreditas)

27

(1 kreditas)

27

(1 kreditas)

135

(5 kreditai)

2.1.4. Darbuotojų sauga ir sveikata

54

(2 kreditai)

54

(2 kreditai)

54

(2 kreditai)

54

(2 kreditai)

2.1.5. Kvalifikaciją sudarančioms kompetencijos įgyti skirti moduliai

405

(15 kreditų)

810

(30 kreditų)

1 215

(45 kreditų)

1620

(60 kreditų)

2.1.6. Įvadas į darbo rinką (mokymas(is) darbo vietoje)

135

(5 kreditai)

135

(5 kreditai)

135

(5 kreditai)

270

(10 kreditų)

2.2. Pasirenkamoji programos dalis

135

(5 kreditai)

135

(5 kreditai)

135

(5 kreditai)

270

(10 kreditų)

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)*****

216

216

216

216

Pastabos:

* veikla, skiriama kurtiems ir neprigirdintiems mokiniams (ją sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba) bei intelekto sutrikimų turintiems vaikams, bendraujantiems alternatyviuoju būdu;

** veikla, organizuojama atsižvelgiant į mokyklos galimybes ir mokinių gebėjimus, galias ir poreikius, ugdymo aplinką;

*** veikla, skiriama mokinių meniniams ir technologiniams darbams, buities kultūrai, savitvarkai, namų ruošai, ūkio darbams;

**** veikla, skiriama pagrindinėms funkcijoms lavinti, naudojimosi specialiosiomis priemonėmis (ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis, kompiuterinėmis technologijomis, buities įranga, buitiniais įrankiais) ar kitiems kasdieniams savarankiškumą didinantiems įgūdžiams formuoti, orientacijai erdvėje, mobilumo, alternatyviosios komunikacijos įgūdžiams ugdyti;

***** papildomai skiriamos valandos, kai Socialinių įgūdžių ugdymo programa įgyvendinama kartu su profesinio mokymo programa.

 

27. Mokykla kartu su profesinio mokymo programa vykdomos Socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimą planuoja, laikydamasi šio priedo 26 punkte nustatytų valandų skaičiaus ir atsižvelgdama į Bendrųjų ugdymo planų 8 priedo 16, 18–22 punktus.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

___________

 

 

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų

4 priedas

 

 

UGDYMO ORGANIZAVIMAS LIGONINĖS IR SANATORIJOS MOKYKLOSE

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Bendrasis ugdymas ligoninės mokykloje ar ligoninės klasėje organizuojamas vadovaujantis teisės aktais, numatytais 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – Bendrieji ugdymo planai) 16 punkte ir Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2. Bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo seka 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metais numatyta Bendrųjų ugdymo planų 17 punkte.

3. Mokinio ugdymas ligoninės mokykloje ar ligoninės klasėje bei sanatorijos mokykloje ar sanatorijos klasėje individualizuojamas, atsižvelgiant į mokinio sveikatos būklę ir mokymosi poreikius. Mokykla, atsižvelgdama į mokinio sveikatą, gydančio gydytojo rekomendacijas ir suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gali priimti sprendimą į ugdymo planą neįtraukti 1–3 dalykų, kurių turinys tokiu atveju integruojamas į kitus dalykus. Mokymosi intensyvumas turi būti pritaikomas pagal mokinio mokymosi galias.

 

II SKYRIUS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

 

4. Ligoninės mokykloje / klasėje įgyvendinant pradinio ugdymo programą:

4.1. mokinį ugdant kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma), skiriama 13 pamokų per savaitę (455 pamokos per metus). Neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti skiriama po 1 neformaliojo vaikų švietimo valandą per savaitę (35 pamokas per metus);

4.2. jungtinei klasei, sudarytai vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės), skiriama iki 15 pamokų per savaitę (525 pamokos per metus) ir po 2 neformaliojo vaikų švietimo valandas (70 pamokų per metus);

4.3. savarankiškai mokosi mokinys, kuriam taikomas lovos režimas. Mokytojai jam teikia individualias konsultacijas (pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu). Individualioms konsultacijoms skiriamos 3 pamokos per savaitę (105 pamokos per metus). Mokinių grupė (2–4 mokiniai), kai nesusidaro klasė, mokosi savarankiškai, jiems teikiamos grupinės konsultacijos (pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu). Grupinėms konsultacijoms skiriamos 7 pamokos per savaitę (245 pamokos per metus);

4.4. gydančiam gydytojui leidus, mokinys gali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (jeigu to pageidauja) mokykloje, kuri turi teisę mokyti šiuo būdu. Mokant nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu, individualioms konsultacijoms skiriamos 3 pamokos per savaitę (105 pamokos per metus), konsultacijoms grupėse skiriamos 7 pamokos (245 pamokos per metus).

4.5. Ligoninės mokykloje įgyvendinant pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą:

4.5.1. kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma), skiriama: 5–6 klasėse – 13 pamokų per savaitę, 481 – per mokslo metus; 6–7 klasėse – 14 pamokų per savaitę, 518 – per mokslo metus; 8–10, I ir II gimnazijos klasėse – 15 pamokų per savaitę, 555 – per mokslo metus;

4.5.2. kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma), skiriama: III ir IV gimnazijos klasėse – po 14 pamokų per savaitę, per mokslo metus: III gimnazijos klasėje – 504, IV gimnazijos klasėje – 476 pamokos. Kiekvienam dalykui skiriamų pamokų skaičių nustato mokykla;

4.5.3. neformaliojo švietimo veikloms organizuoti, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą, kiekvienai klasei skiriama po 2 valandas per savaitę, per mokslo metus – 74 neformaliojo švietimo valandos; įgyvendinant vidurinio ugdymo programą III gimnazijos klasėje – 2 valandos per savaitę, 72 valandos per mokslo metus, IV gimnazijos klasėje – 2 valandos per savaitę, 68 valandos per mokslo metus;

4.5.4. nesusidarius mokinių klasei, mokinys, kuriam taikomas lovos režimas, mokomas pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, suderinus su gydančiu gydytoju. Grupinėms konsultacijoms, mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriama 40 procentų, individualioms konsultacijoms, mokant savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo 78, 86 ,87, 100, 108 punktuose dalykams skiriamų pamokų;

4.5.5. jungtinei klasei ugdymo programoms įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per savaitę nėra didesnis nei pamokų skaičius, skiriamas aukščiausiai iš jungiamų klasių, kuris numatytas Bendrųjų ugdymo planų 86, 87, 100, 108  punktuose. Neformaliojo švietimo veikloms jungtinei klasei per savaitę skiriamos 3 valandos, per mokslo metus – 111 valandų.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

5. Sanatorijos mokykloje, skirtoje sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui ar medicininiam reabilitaciniam gydymui, kuris trunka iki 30 dienų, įgyvendinant pradinio ugdymo programą:

5.1. mokinį ugdant kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriama 15 pamokų (525 pamokos per metus);

5.2. klasei neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti skiriama po 1,5 pamokos per savaitę (52,5 pamokos per metus). Mokykla jas paskirsto savo nuožiūra, atsižvelgdama į mokinių neformaliojo švietimo poreikius;

5.3. gali būti sudaromos jungtinės klasės, vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Jungtinei klasei skiriama 17 pamokų per savaitę (595 pamokos per metus);

5.4. savarankiškai mokosi mokinys, kuriam taikomas lovos režimas. Mokytojai jam teikia individualias konsultacijas (pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu). Individualioms konsultacijoms skiriamos 4 pamokos per savaitę (140 pamokų per metus);

5.5. mokinys, kuriam gydytojai leidžia, gali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (jeigu to pageidauja) mokykloje, kuri turi teisę mokyti šiuo būdu. Mokant nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu, individualioms konsultacijoms skiriamos 4 pamokos per savaitę (140 pamokų per metus), konsultacijoms grupėse skiriamos 7 pamokos (245 pamokos per metus).

6. Sanatorijos mokykloje / klasėje, skirtoje sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui ar medicininiam reabilitaciniam gydymui, kuris trunka iki 30 dienų, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą ar vidurinio ugdymo programą:

6.1. kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriamas minimalus privalomas pamokų skaičius: 5–6 klasėse – 20 pamokų per savaitę, per mokslo metus – 740 pamokų; 7–8 klasėse – 22 pamokos per savaitę, per mokslo metus – 814; 9–10, I ir II gimnazijos klasėse per savaitę – 24 pamokos, per mokslo metus – 888;

6.2. ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti 5–10, I ir II gimnazijos klasėse per savaitę skiriama 12 pamokų, per mokslo metus – 444. Vienai klasei vidutiniškai skiriama 2 pamokos per savaitę, 74 pamokos per mokslo metus;

6.3. neformaliojo švietimo veikloms 5–10, I ir II gimnazijos klasėse skiriama po 1 valandą per savaitę, 481 valanda per mokslo metus; III ir IV gimnazijos klasėse – po 1 valandą per savaitę, per mokslo metus – 36 valandos III gimnazijos klasėje, 34 valandos IV gimnazijos klasėje;

6.4. mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriamas minimalus privalomas pamokų skaičius: III ir IV gimnazijos klasėse – po 25 pamokas per savaitę, per mokslo metus – 900 pamokų III gimnazijos klasėje, 850 pamokos IV gimnazijos klasėje. Mokiniui pageidaujant ir pritarus gydančiam gydytojui, gali būti skiriama ir daugiau pamokų per savaitę;

6.5. mokinys, kuriam paskirtas lovos režimas, mokomas pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Grupinėms konsultacijoms mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu skiriama 40 procentų, individualioms konsultacijoms – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 86, 87, 100, 108  punktuose dalykams skiriamų pamokų;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

6.6. gali būti sudaromos jungtinės klasės. Jungtinei klasei skiriama iki 24 pamokų per savaitę.

7. Sanatorijos mokykloje, jei mokinių sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui ar medicininiam reabilitaciniam gydymui skirta 31 ir daugiau dienų, įgyvendinant pradinio ugdymo programą:

7.1. mokinį ugdant kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriama 18 pamokų per savaitę (630 pamokų per metus);

7.2. mokinių poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti skiriama po 1,5 pamokos per savaitę (52,5 pamokos per metus) 1–2 ir 3–4 klasėse;

7.3. neformaliojo vaikų švietimo veikloms skiriama po 1,5 pamokos per savaitę (52,5 pamokos per metus) kiekvienai klasei. Mokykla jas paskirsto, atsižvelgdama į mokinių neformaliojo švietimo poreikius;

7.4. sudaromos jungtinės klasės, vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Jungtinei klasei skiriama 20 pamokų per savaitę (700 pamokų per metus);

7.5. savarankiškai mokosi mokinys, kuriam taikomas lovos režimas. Mokytojai jam teikia individualias konsultacijas (pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu). Individualioms konsultacijoms skiriamos 4 pamokos per savaitę (140 pamokų per metus);

7.6. gydančiam gydytojui leidus, mokinys gali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (jeigu to pageidauja) mokykloje, kuri turi teisę mokyti šiuo būdu. Mokant nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu, individualioms konsultacijoms skiriamos 4 pamokos per savaitę (140 pamokų per metus), konsultacijoms grupėse skiriamos 7 pamokos (245 pamokos per metus).

8. Sanatorijos mokykloje / klasėje, skirtoje sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui ar medicininiam reabilitaciniam gydymui, kuris trunka 31 ir daugiau dienų, įgyvendinant pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą:

8.1. kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriama: 5 klasėje – 22 pamokos per savaitę, 814 pamokų per mokslo metus; 6 klasėje – 23 pamokos per savaitę, 851 pamoka per mokslo metus; 7 klasėje – 23 pamokos per savaitę, 851 pamoka per mokslo metus; 8 klasėje – 25 pamokos per savaitę, 925 pamokos per mokslo metus; 9, I gimnazijos klasėse ir 10, II gimnazijos klasėse – 25 pamokos per savaitę, 925 pamokos per mokslo metus;

8.2. ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti 5–10, I ir II gimnazijos klasėms skiriamos 9 pamokos per savaitę, 333 pamokos per mokslo metus. Klasei vidutiniškai skiriama 1,5 pamokos per savaitę, 55,5 pamokos per mokslo metus;

8.3. neformaliojo švietimo veikloms 5–10, I ir II gimnazijos klasėms skiriama 16 valandų per savaitę, 592 valandos per mokslo metus;

8.4. jungtinei klasei skiriamas pamokų skaičius per savaitę nėra didesnis nei pamokų skaičius, skiriamas aukščiausiai iš jungiamų klasių, kuris numatytas šio priedo 8.1 papunktyje. Neformaliojo švietimo veikloms jungtinei klasei per savaitę skiriamos 2 valandos, per mokslo metus – 111 valandų;

8.5. kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, minimalus privalomas pamokų skaičius III ir IV gimnazijos klasėse – po 25 pamokas per savaitę, per mokslo metus – 900 pamokų III gimnazijos klasėje, 850 pamokų IV gimnazijos klasėje. Mokiniui pageidaujant ir pritarus gydančiam gydytojui, gali būti skiriama ir daugiau pamokų per savaitę. Kiekvienai klasei skiriama po 1 valandą per savaitę, per mokslo metus – 37 valandos neformaliajam vaikų švietimui;

8.6. pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu besimokančiam mokiniui, kuriam paskirtas lovos režimas, individualioms konsultacijoms mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu skiriama iki 15 procentų, grupinėms konsultacijoms – 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 86, 87, 100, 108 punktuose dalykams skiriamų pamokų.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

___________________________________

 

 

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų  

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo  

programų bendrųjų ugdymo planų  

5 priedas 

 

UGDYMO ORGANIZAVIMAS LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE  

 

I SKYRIUS  

BENDROSIOS NUOSTATOS 

 

1. Suimtųjų ir nuteistųjų (toliau kartu – įkalinti asmenys), laikomų tardymo izoliatoriuose, laisvės atėmimo vietų įstaigose ir areštinėse (toliau – laisvės atėmimo vieta), bendrasis ugdymas organizuojamas vadovaujantis 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau – Bendrieji ugdymo planai) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnio ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio nuostatomis. 

2. Įkalintų asmenų mokymas iki 18 metų organizuojamas pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 17 punkto nuostatomis.  

3. Įkalintų asmenų mokymas nuo 18 metų organizuojamas pagal suaugusiųjų pradinio, suaugusiųjų pagrindinio ir suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 6 priedo nuostatomis. 

4. Įkalintiems užsieniečiams, nemokantiems lietuvių kalbos ir / ar neįgijusiems pradinio, pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo, esantiems laisvės atėmimo vietose ir siekiantiems tęsti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programas, mokytis lietuvių kalbos sudaroma grupė ar klasė. 

 

II SKYRIUS 

ASMENŲ IKI 18 METŲ UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS 

 

5. Vykdant įkalintų asmenų iki 16 metų mokymą: 

5.1. pagal pradinio ugdymo programą privaloma mokyti visų privalomų dalykų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 78 punkte; 

5.2. pagal pagrindinio ugdymo programą privaloma mokytis visų privalomų dalykų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktuose. 

6. Mokykla, atsižvelgdama į konkretaus mokinio pasiekimus, gali keisti iki 30 procentų pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų turinio aktualiu mokiniui turiniu.  

7. Asmenys iki 16 metų, kuriems taikomos atskiro laikymo (izoliavimo) ir apsaugos sąlygos, besimokantys pagal pradinio ugdymo ar (ir) pagrindinio ugdymo programas, mokomi visų Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87  punktuose nustatytų dalykų.  

8. Laisvės atėmimo vietų ligoninėse mokomiems asmenims iki 16 metų: 

8.1. pagal pradinio ugdymo programą 1–3 klasėse skiriama 315 metinių pamokų (9 savaitinės pamokos) bendrųjų programų ugdymo dalykams įgyvendinti; 4 klasėje – 385 metinės pamokos (11 savaitinių pamokų); 

8.2. pagal pagrindinio ugdymo programą 5 klasėje skiriama 13 pamokų per savaitę, 481 pamoka per mokslo metus; 6–7 klasėse – po 14 pamokų per savaitę, po 518 pamokų per mokslo metus; 8–10 klasėse ir I–II gimnazijos klasėse – po 15 pamokų per savaitę, po 555 pamokas per mokslo metus. Mokykla priima sprendimą, kaip paskirstys numatytą savaitinių pamokų skaičių visiems dalykams, numatytiems Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktuose. 

9. Įkalintiems asmenims iki 16 metų, laikomiems drausmės (baudos) izoliatoriuje (karceryje) arba perkeltiems į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, skiriama iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus konsultacijoms pagal atitinkamą programą. 

10. Mokykla, vykdanti įkalintų asmenų nuo 16 metų mokymą pagal pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis ir joms įgyvendinti skiriamu pamokų skaičiumi, numatytu Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktuose. 

11. Mokykla, vykdanti įkalintų asmenų mokymą pagal pagrindinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa ar vidurinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, vadovaujasi Bendrųjų ugdymo planų 3 priedu. 

12. Mokyklos, įgyvendinančios pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, pagrindinio ir profesinio mokymo programas kartu su pagrindinio ugdymo programos antrąja dalimi ar profesinio mokymo programas kartu su vidurinio ugdymo programa, ir laisvės atėmimo įstaigos arba kalėjimai, vykdantys įkalintų asmenų užimtumo programas laisvės atėmimo vietose, privalo derinti sudaromus mokinių individualius ugdymo planus, kuriuose mokymo laikas paskirstomas pagal programos reikalavimus.  

 

III SKYRIUS 

SUAUGUSIŲJŲ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE 

 

13. Mokykla, vykdanti įkalintų asmenų mokymą pagal suaugusiųjų pradinio ugdymo programą, vadovaujasi Bendrųjų ugdymo planų 6 priedo II skyriumi, pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą – Bendrųjų ugdymo planų 6 priedo III skyriumi, pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą – Bendrųjų ugdymo planų 6 priedo IV skyriumi. 

14. Suaugusiems įkalintiems asmenims, kuriems taikomi atskiro laikymo (izoliavimo) ir apsaugos reikalavimai pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, mokyti skiriama iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 6 priedo 14, 15 ar 27 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus. 

15. Besimokantysis pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas III gimnazijos klasėje privalo susidaryti individualų ugdymo planą, kuriame numatomas mokymasis per ateinančius dvejus metus. Besimokantysis, sudarydamas individualų planą, vadovaujasi reikalavimais suaugusiųjų vidurinio ugdymo programai įgyvendinti, kurie nurodyti Bendrųjų ugdymo planų 6 priedo IV skyriuje.   

16. Įkalintiems asmenims vietoje kai kurių bendrojo ugdymo dalykų programų ar jų dalies galima įskaityti užimtumo programas (ar jų dalį), kurias organizuoja laisvės atėmimo vieta. 18 metų ir vyresniam mokiniui, nepasirinkusiam fizinio ugdymo, menų ar technologijų dalykų, pamokos gali būti skiriamos pagal jo poreikius kitiems pasirinktiems dalykams mokytis. Mokinys, kuris mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programas, gali nesimokyti menų, fizinio ugdymo, technologijų.  

 

_____________________ 

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

 

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų

6 priedas

 

 

SUAUGUSIŲJŲ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos vykdomos vadovaujantis teisės aktais, numatytais 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – Bendrieji ugdymo planai) 16 punkte, ir kitais dokumentais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą.

2. Bendrųjų ugdymo planų 8 ir 9 punktuose nurodyta 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradžia, ugdymo proceso dienų skaičius, mokinių atostogų terminai, taikomi ir mokykloms, įgyvendinančioms suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

3. 2023–2024 ir 2024–2025 metais pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos įgyvendinamos vadovaujantis 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 17 punkto nuostatomis.

4. Suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų suaugusiųjų klasės gali būti komplektuojamos kelis kartus per mokslo metus.

5. Suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų suaugusiųjų klasėse neformaliojo vaikų švietimo valandos gali būti skiriamos pasirinktoms saviraiškos programoms: meniniams, kalbiniams, sportiniams, sveikatos ugdymo, moksliniams, technologiniams, socialiniams, komunikacinių technologijų ir kitokiems mokinių gebėjimams ugdyti, mokinių konsultacijoms.

6. Suaugusių asmenų anksčiau įgytas išsilavinimas prilyginamas pagrindiniam išsilavinimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-661 „Dėl išsilavinimo prilyginimo“.

 

II SKYRIUS

SUAUGUSIŲJŲ PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

7. Mokiniai, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio ugdymo programą, privalo mokytis dalykų, nurodytų Bendrųjų ugdymo planų 78 punkte. Atsižvelgdamas į poreikius ir patirtį, mokinys gali nesimokyti meninio ugdymo dalykų (dailės, muzikos, šokio, teatro), technologijų, fizinio ugdymo ir dorinio ugdymo (etikos arba tikybos) dalykų. Mokiniui, nepasirinkusiam meninio ugdymo, technologijų, fizinio ugdymo ar dorinio ugdymo dalykų, šių dalykų pamokos skiriamos pagal mokinio poreikius kitiems pasirinktiems dalykams mokytis.

8. Pradinio ugdymo programai įgyvendinti:

8.1. mokykla, atsižvelgdama į mokinio ugdymosi poreikius ir turimą patirtį, gali perskirstyti pamokas dalykams, tačiau mokiniui turi užtikrinti metinių pamokų skaičių, nurodytą šio priedo 8.2  papunktyje;

8.2. mokiniui, kuris mokosi 1 klasėje, skiriama 490 pamokų per metus (14 pamokų per savaitę), 2–4 klasėje skiriama 560 pamokų per metus (16 pamokų per savaitę). Mokiniui, kuris mokosi tautinės mažumos kalba arba tautinių mažumų kalbos, 1 klasėje skiriama 630 pamokų per metus (18 pamokų per savaitę),  2–4 klasėje – 700 pamokų per metus (20 pamokų per savaitę). 1–4 klasių mokiniams ugdymo poreikiams tenkinti skiriama 140 pamokų per metus (4 pamokos per savaitę);

8.3. jungtinės klasės komplektui (1–2 klasėje, 3–4 klasėje) gali būti skiriama iki 700 pamokų per metus (20 pamokų per savaitę). Kiekvienam jungtinės klasės komplektui mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skiriama 70 pamokų per metus. Šios pamokos įeina į 700 pamokų skaičių per metus (20 pamokų per savaitę), skiriamą vienam jungtinės klasės komplektui.

9. Vykdant suaugusiųjų pradinio ugdymo programą neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma), nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms ar pamokoms grupėje skiriama 40 procentų pamokų, nurodytų šio priedo 8.2 papunktyje:

9.1. įvertinus mokinio mokymosi patirtį ir pasiekimus, atsižvelgiant į mokinio mokymosi poreikius, mokykloje priimami sprendimai, kokių dalykų mokysis mokinys, jam sudaromas individualus ugdymo planas;

9.2. tam tikrais atvejais, esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, skaičiui, gali būti formuojama mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, grupė. Dalykams mokytis grupėje turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 procentų šio priedo 8.2 papunktyje numatytų pamokų per metus.

 

III SKYRIUS

SUAUGUSIŲJŲ PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

10. Mokinys, prieš pradėdamas mokytis pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą, atsižvelgdamas į poreikius ir patirtį, gali priimti sprendimą nesimokyti dorinio ugdymo (etikos arba tikybos), meninio ugdymo (muzikos, dailės), technologijų ar fizinio ugdymo dalykų. Mokiniui, nepasirinkusiam meninio ugdymo, technologijų, fizinio ugdymo ar dorinio ugdymo dalykų, šių dalykų pamokos skiriamos mokinio kitiems pasirinktiems dalykams mokytis.

11. Mokykla sudaro sąlygas mokiniui užsiimti socialine-pilietine veikla. Ši veikla mokiniams, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nėra privaloma.

12. Mokiniams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka mokosi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms skiriama iki 15 procentų šio priedo 13–16 punktuose tos klasės dalykui nustatyto minimalaus savaitinių / metinių pamokų skaičiaus.

13. Pamokų skaičius suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programai 2023–2024 mokslo metais įgyvendinti 6, 8, 10 / II gimnazijos klasėse kasdieniu arba nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais (grupinio mokymosi forma):

Klasė

Dalykų sritys,

dalykai

5–6 klasės

7–8 klasės

9–10 / I–II gimnazijos klasės

Dorinis ugdymas

Dorinis ugdymas (etika arba tikyba)

74

74

74

Kalbos

Lietuvių kalba ir literatūra

296

 

296

 

333

 

Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)*

296

296

222

Užsienio kalba (pirmoji)

222; 148*

148

148

Užsienio kalba (antroji)

74

148

148

Matematika ir informacinės technologijos

Matematika

296

222

222

Informacinės technologijos

37

37

74

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus

74

–

–

Gamtos mokslai

–

185

222

Biologija

–

74

74

Fizika

–

74

74

Chemija

–

37

74

Socialinis ugdymas

Istorija

74

74

74

Pilietiškumo pagrindai

 

 

37

Geografija

37

74

74

Ekonomika ir verslumas

 

 

37

Meninis ugdymas

Dailė

74

74

74

Muzika

74

74

74; 37*

Technologijos, fizinis ugdymas, žmogaus sauga

Technologijos

148

111

92,5

Fizinis ugdymas**

74

37

37

Projektinė veikla

 

 

18,5

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

... (pasirenkamasis dalykas)

... (dalyko modulis)

 

 

 

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę ir per mokslo metus

5 klasėje – 18; 21*; 666; 777*

6 klasėje – 20; 21*

740; 777*

7 klasėje – 18; 21*

666; 777*

8 klasėje –22; 23*

814; 851*

9 / I gimnazijos klasėje – 22; 23*

814; 851*

10 / II gimnazijos klasėje – 22; 23*

814; 851*

Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti

148

185; 37 *

222; 222 *

Neformalusis vaikų  švietimas

0–148

0–148

0–185

Projektinė veikla

Projektinė veikla (...)

 

 

0–74

Pastabos:

Pamokos nurodytos 2 mokslo metams. Dalis pamokų buvo panaudotos 2022–2023 mokslo metais 5, 7, 9 / I gimnazijos klasėse.

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba arba mokymas tautinių mažumų kalbos;

** fizinio ugdymo dalykas įgyvendinamas pagal pagrindinio ugdymo Kūno kultūros bendrąją programą (2008 m. Pradinio, pagrindinio ugdymo bendrosios programos).

 

14. Pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu 5, 7, 9 / I gimnazijos klasėse 2023–2024 mokslo metais ir 5–10 / I–II gimnazijos klasėse 2024–2025 mokslo metais:

Dalykų grupės / dalykai

Klasė / pamokų skaičius per mokslo metus / savaitę

Iš viso programai

5 klasė

6 klasė

7 klasė

8 klasė

9 / I gimnazijos klasė

10 / II gimnazijos klasė

Dorinis ugdymas

Dorinis ugdymas (etika) 

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

222 (6)

Dorinis ugdymas (tikyba)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

222 (6)

Kalbinis ugdymas

Lietuvių kalba ir literatūra

148 (4)

148 (4)

148 (4)

148 (4)

148 (4)

185 (5)

925 (25)

Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra*

148 (4)

148 (4)

148 (4)

148 (4)

111 (3)

111 (3)

814 (22)

Užsienio kalba (pirmoji, ...) **

111 (3)

185 (5)

148 (4)

148 (4)

148 (4)

148 (4)

888 (24)

Užsienio kalba (antroji, ....)

 

Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas

Matematika

148 (4)

148 (4)

111 (3)

111 (3)

111 (3)

111 (3)

740 (20)

Informatika

 

37 (1)

37 (1)

 

37 (1)

37 (1)

148 (4)

Gamtos mokslai ***

37 (1)

37 (1)

74 (2)

111 (3)

 

 

259 (7)

74 (2) (5-6 kl.)

Biologija

 

 

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

148 (4)

Chemija

 

 

 

37 (1)

37 (1)

37 (1)

111 (3)

Fizika

 

 

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

148 (4)

Technologijos

74 (2)

74 (2)

74 (2)

37 (1)

37 (1)

55,5 (1,5)

351,5 (9,5)

Visuomeninis ugdymas

Etninė kultūra****

 

 

 

 

 

 

 

Istorija

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

222 (6)

Geografija

 

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

185 (5)

Ekonomika ir verslumas

 

 

 

 

 

37 (1)

37 (1)

Pilietiškumo pagrindai

 

 

 

 

18,5 (0,5)

18,5 (0,5)

37 (1)

Meninis ugdymas

Dailė

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

222 (6)

Muzika

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1) / 18,5 (0,5)*

37 (1) /  18,5 (0,5)*

222 (6) / 185 (5)*

Fizinis ir sveikatos ugdymas

Fizinis ugdymas

37 (1)

37 (1)

18,5 (0,5)

18,5 (0,5)

18,5 (0,5)

18,5 (0,5)

148 (4)

Gyvenimo įgūdžiai 

18,5 (0,5)

18,5 (0,5)

18,5 (0,5)

18,5 (0,5)

 

 

74 (2)

Projektinė veikla

 

 

 

 

 

18,5 (0,5)

18,5 (0,5)

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

...(pasirenkamasis);

... (dalyko modulis) 

 

 

 

 

 

 

 

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per savaitę

18; 21*

20; 21*

18; 21*

22; 23*

22; 23*

22; 23*

 

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus

666; 777*

740; 777*

666; 777*

814; 851*

814; 851*

814; 851*

 

4514;

4884

 

Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti

148 (4)

185 (5) / 37 (1)*

333 (9) / 185 (5)*

 

Neformalusis vaikų švietimas

0–296

0–185

 

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba arba mokymas tautinių mažumų kalbos;

** pamokos pirmajai ir antrajai kalbai nurodytos bendros;

*** 7 klasėje galima pasirinkti mokytis dalyką „Gamtos mokslai“ arba atskirus gamtos mokslų dalykus;

**** įgyvendinama integruojant į dalykų turinį.

 

15. Pamokų skaičius suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti 6, 8, 10 / II gimnazijos klasėse neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu 2023–2024 mokslo metais:

Klasė

 

Dalykų

sritys, dalykai

Grupinės konsultacijos

5 klasė

6 klasė

7 klasė

8 klasė

9 / I gimnazijos klasė

10 / II gimnazijos klasė

Dorinis ugdymas

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

Kalbos

Lietuvių kalba ir literatūra

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)*

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

Užsienio kalba (pirmoji)

37–55,5

37–55,5

37–55,5

37–55,5

37–55,5

37–55,5

Užsienio kalba (antroji)

18,5–37

18,5–37

18,5–37

18,5–37

18,5–37

Matematika ir informacinės technologijos

Matematika

46,25–55,5

46,25–55,5

46,25–55,5

46,25–55,5

46,25–55,5

46,25–55,5

Informacinės technologijos

18,5

18,5

18,5

18,5

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus

18,5

18,5

Biologija

18,5

18,5–37

18,5–37

18,5–37

Fizika

18,5

27,75–37

27,75–37

27,75–37

Chemija

27,75–37

27,75–37

27,75–37

Socialinis ugdymas

Istorija

18,5

18,5

18,5

18,5–37

18,5–37

18,5–37

Pilietiškumo pagrindai

9,25

Geografija

18,5

18,5

18,5

18,5

18,5

Ekonomika ir verslumas

9,25

Meninis ugdymas ir technologijos

Dailė

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

Muzika

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

Technologijos (...)

18,5

18,5

18,5

9,25

9,25

9,25

Pasirenkamieji dalykai / dalykų moduliai 

... (pasirenkamasis dalykas); 

... (dalyko modulis)

Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per mokslo metus

37

37

37

37

37–64,75

37–74

Iš viso (grupinėms konsultacijoms)

0–296

0–296

0–296

0–296

0–333

0–333

Projektinė veikla 

Projektinė veikla (...)

0–37

0–37

0–37

0–37

0–37

0–74

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)

0–74

0–74

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba arba mokymas tautinių mažumų kalbos.

 

16. Pamokų skaičius suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti 5, 7, 9 / I gimnazijos klasėse neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu 2023–2024 mokslo metais ir 2024–2025 mokslo metais 5–10, I–II gimnazijos klasėse:

Klasė

 

Dalykų grupė,

dalykai

Grupinės konsultacijos

5 klasė

6 klasė

7 klasė

8 klasė

9 / I gimnazijos klasė

10 / II gimnazijos klasė

Dorinis ugdymas

Dorinis ugdymas (tikyba)

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

Dorinis ugdymas (etika)

 

 

 

 

 

 

Kalbinis ugdymas

Lietuvių kalba ir literatūra

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

Baltarusių / rusų / lenkų / vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra*

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

Užsienio kalba (pirmoji, ...)

37–55,5

37–55,5

37–55,5

37–55,5

37–55,5

37–55,5

Užsienio kalba (antroji, ...)

18,5–37

18,5–37

18,5–37

18,5–37

18,5–37

Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas

Matematika

46,25–55,5

46,25–55,5

46,25–55,5

46,25–55,5

46,25–55,5

46,25–55,5

Informatika

18,5

18,5

18,5

18,5

Gamtos mokslai**

18,5

18,5

 

 

Biologija

 

18,5

18,5–37

18,5–37

18,5–37

Fizika

18,5

27,75–37

27,75–37

27,75–37

Chemija

27,75–37

27,75–37

27,75–37

Technologijos

18,5

18,5

18,5

9,25

9,25

9,25

Visuomeninis ugdymas

Istorija

18,5

18,5

18,5

18,5–37

18,5–37

18,5–37

Pilietiškumo pagrindai

9,25

Geografija

18,5

18,5

18,5

18,5

18,5

Ekonomika ir verslumas

9,25

Meninis ugdymas

Dailė

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

Muzika

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

Pasirenkamieji dalykai

Pasirenkamieji dalykai / dalykų moduliai

... (pasirenkamasis dalykas);

... (dalyko modulis)

Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per mokslo metus

37

37

37

37

37–64,75

37–74

Iš viso (grupinėms konsultacijoms)

0–296

0–296

0–296

0–296

0–333

0–333

Projektinė veikla

Projektinė veikla (...)

0–37

0–37

0–37

0–37

0–37

0–74

Neformalusis švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)

0–74

0–74

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba arba mokymas tautinių mažumų kalbos;

** 7 klasėje galima pasirinkti mokytis dalyką „Gamtos mokslai“ arba atskirus gamtos mokslų dalykus.

 

17. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių pasiekimus ir patirtį, priima sprendimą, kiek individualių ir grupinių konsultacijų reikia skirti, kad būtų pasiekti pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatyti mokymosi pasiekimai.

18. Mokiniai, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, laiko visų savo individualaus ugdymo plano dalykų įskaitas. Įskaitų skaičius yra toks, kiek pamokų per savaitę skiriama mokytis dalykui, tačiau įskaitų per mokslo metus negali būti mažiau negu trys, jei ugdymo procesas organizuojamas trimestrais, ir ne mažiau negu dvi, jei ugdymo procesas organizuojamas pusmečiais.

19. Esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, skaičiui, gali būti formuojama jų grupė. Dalykams mokytis grupėje turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 procentų šio priedo 15, 16 punktuose dalykui skiriamų pamokų skaičiaus.

 

IV SKYRIUS

SUAUGUSIŲJŲ VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

SUAUGUSIŲJŲ VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 2023–2024 MOKSLO METAIS IV GIMNAZIJOS KLASĖJE

 

20. IV klasės mokiniai tęsia mokymąsi pagal 2022–2023 mokslo metais susidarytus individualius mokymosi planus pagal Vidurinio ugdymo bendrąsias programas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau –  2011 m. Vidurinio ugdymo bendrosios programos).

21. Pamokų skaičius 2011 m. Vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu ir neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu per dvejus metus:

Ugdymo sritys, dalykai

Minimalus pamokų skaičius

Pamokų skaičius

(kasdieniu arba nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma))

Pamokų skaičius

(neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu)

Bendrasis kursas

Išplėstinis

kursas

Bendrasis kursas

Išplėstinis

kursas

Dorinis ugdymas

70

 

 

 

 

Tikyba

 

70

–

17,5

–

Etika

 

70

–

17,5

–

Kalbos

 

 

 

 

 

Lietuvių kalba ir literatūra

210

210

280

105

140

Lietuvių kalba ir literatūra*

280

280

315

105

140

Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)*

210

210

280

105

140

Užsienio kalbos

175

Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį

Užsienio kalba (...)

 

175

175

70

70

Užsienio kalba (...)

 

175

175

70

70

Ugdymo sritys, dalykai

Minimalus pamokų skaičius

Bendrasis kursas

Išplėstinis

kursas

Bendrasis kursas

Išplėstinis

kursas

Socialinis ugdymas

70

 

 

 

 

Istorija

 

70

140

43,75

70

Geografija

 

70

140

43,75

70

Integruotas istorijos ir geografijos kursas

 

70

–

43,75

–

Matematika

175

175

280

70

140

Informacinės technologijos (...)

 

70

105

17,5

35

Gamtamokslinis ugdymas

70

 

 

 

 

Biologija

 

70

140

43,75

70

Fizika

 

70

140

43,75

70

Chemija

 

70

140

43,75

70

Integruotas gamtos mokslų kursas

 

70

–

43,75

–

Menai, technologijos, integruotas menų ir technologijų kursas

52,5

 

 

 

 

Menai

 

 

 

 

 

Dailė

 

52,5

70

17,5

52,5

Muzika

 

52,5

70

17,5

52,5

Teatras

 

52,5

70

17,5

52,5

Šokis

 

52,5

70

17,5

52,5

Menų pažinimas

 

52,5

70

17,5

52,5

Kompiuterinės muzikinės technologijos

 

52,5

70

17,5

52,5

Grafinis dizainas

 

52,5

70

17,5

52,5

Fotografija

 

52,5

70

17,5

52,5

Filmų kūrimas

 

52,5

70

17,5

52,5

Technologijos (kryptys)

 

 

 

 

 

Integruotas menų ir technologijų kursas

 

52,5

70

17,5

52,5

Technologijos (...)

 

 

 

 

 

Turizmas ir mityba

 

52,5

70

35

52,5

Statyba ir medžio apdirbimas

 

52,5

70

35

52,5

Tekstilė ir apranga

 

52,5

70

35

52,5

Taikomasis menas, amatai ir dizainas

 

52,5

70

35

52,5

Verslas ir vadyba bei mažmeninė prekyba

 

52,5

70

35

52,5

Mechanika, mechaninis remontas

 

52,5

70

35

52,5

Kitos technologijų kryptys

 

52,5

70

35

52,5

Integruotas menų ir technologijų kursas

 

52,5

70

35

52,5

Fizinis ugdymas***

52,5

 

 

 

 

Fizinis ugdymas

 

52,5

70

17,5

52,5

Pasirinkta sporto šaka (...)

 

52,5

–

17,5

–

Žmogaus sauga**

 

17,5**

–

–

–

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai / Projektinė veikla

Projektinė veikla (...);

(pasirenkamasis);

(dalyko modulis)

 

 

 

 

 

Brandos darbas (...)

 

17,5

 

17,5

 

Privalomi bendrojo kurso dalykai

(25; 33*)

1 750; 2 310*

(25; 33*)

1 750; 2 310*

(25; 33*)

1 750; 2 310*

(12; 15*) 840; 1 050*

 

(12; 15*)

840; 1 050*

Mokinio pasirinktas mokymo turinys

 

20; 14*

20; 14*

10; 7*

10; 7*

Neformalusis švietimas

Besimokantiesiems kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu – 210 valandų per dvejus mokslo metus (111 – gimnazijos III kl. ir 99 – gimnazijos IV kl.).

Besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu – 70 valandų per dvejus mokslo metus (37 – gimnazijos III kl. ir 33 – gimnazijos IV kl.).

Pamokos laikinosioms grupėms sudaryti

Besimokantiesiems kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu – 490 valandų per dvejus mokslo metus, besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu – 210 pamokų per dvejus mokslo metus.

Individualios ir (ar) grupinės konsultacijos

Besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu dalykų individualioms konsultacijoms skiriama 0–280 pamokų per dvejus mokslo metus.

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba arba mokymas tautinių mažumų kalbos;

** integruojama į dalykų mokymo turinį;

*** fizinio ugdymo dalykas įgyvendinamas pagal vidurinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.

 

 

ANTRASIS SKIRSNIS

SUAUGUSIŲJŲ VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 2023–2024 MOKSLO METAIS III GIMNAZIJOS KLASĖJE, 2024–2025 MOKSLO METAIS III IR IV GIMNAZIJOS KLASĖJE

 

22. III gimnazijos klasės mokinys, prieš pradėdamas mokytis pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, pasirengia individualų ugdymo planą, kuriame numatomi dalykai, kuriuos mokysis pagal 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas.

23. Minimalus pamokų skaičius mokiniui, kuris mokosi pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, per savaitę – 17 pamokų, minimalus pasirinktų mokytis dalykų skaičius – 5 dalykai, jei mokykloje įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinių mažumų kalba – 6 dalykai.

24. Mokinys, kuris mokosi pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, privalo mokytis:

24.1. lietuvių kalbos ir literatūros bendruoju arba išplėstiniu kursu;

24.2. baltarusių / lenkų / rusų / vokiečių tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros, jei mokinys mokosi mokykloje, kurioje įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba;

24.3. matematikos bendruoju arba išplėstiniu kursu;

24.4. bent 2 privalomai pasirenkamus dalykus iš ne mažiau kaip dviejų dalykų grupių:

24.4.1. kalbinio ugdymo: užsienio kalbos (anglų), užsienio kalbos (prancūzų), užsienio kalbos (vokiečių);

24.4.2. gamtamokslinio ir technologinio ugdymo: biologijos, chemijos, fizikos, informatikos, inžinerinių technologijų;

24.4.3. visuomeninio ugdymo: istorijos, geografijos, ekonomikos, verslumo, filosofijos.

25. Mokinys, kuris mokosi pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, gali pasirinkti mokytis:

25.1. etikos, tikybos (iš dorinio ugdymo dalykų grupės);

25.2. dailės, muzikos, šokio, teatro, medijų meno, taikomųjų technologijų (iš meninio ugdymo dalykų grupės);

25.3. laisvai pasirenkamą dalyką (dalykų): etninės kultūros, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, psichologijos, teisės, menų istorijos, geografinių informacinių sistemų, užsienio kalbos (tęsiama pagrindiniame ugdyme pradėta antroji užsienio kalba arba pradėta naujai mokytis laisvai pasirenkama), astronomijos;

25.4. dalyko modulį.

26. III gimnazijos klasėje privaloma mokytis matematikos modulį „Planimetrija“ (36 pamokos), nepriklausomai, kokį dalyko kursą pasirenka; pasirinkusiesiems informatiką – III ir IV gimnazijos klasėje privalomas dalyko modulis „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys“ (70 pamokų).

27. Pamokų skaičius vidurinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu III gimnazijos klasėje 2023–2024 mokslo metais, III–IV gimnazijos klasėje 2024–2025 mokslo metais:

Vidurinio ugdymo dalykų grupės, dalykai

Pamokų skaičius turiniui įgyvendinti per dvejus metus

Pamokų skaičius klasei per vienerius metus / per savaitę

III klasė

(36 savaitės)

IV klasė

(34 savaitės)

Privalomi dalykai

Lietuvių kalba ir literatūra

280 B*

420 A**

144 B (4)

216 A (6)

136 B (4)

204 A (6)

Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra***

280

144 (4)

136 (4)

Matematika

280 B

420 A

144 B (4)

216 A (6)

136 B (4)

204 A(6)

Privalomai pasirenkami dalykai

Kalbinis ugdymas

Užsienio kalba (anglų)

210

108 (3)

102 (3)

Užsienio kalba (prancūzų)

210

108 (3)

102 (3)

Užsienio kalba (vokiečių)

210

108 (3)

102 (3)

Gamtamokslinis ir technologinis ugdymas

Biologija

210

108 (3)

102 (3)

Chemija

210

108 (3)

102 (3)

Fizika

210

108 (3)

102 (3)

Informatika

210

108 (3)

102 (3)

Inžinerinės technologijos

210

108 (3)

102 (3)

Visuomeninis ugdymas

Istorija

210

108 (3)

102 (3)

Geografija

210

108 (3)

102 (3)

Ekonomika ir verslumas

210

108 (3)

102 (3)

Filosofija

210

108 (3)

102 (3)

Privalomieji dalykai, dalyko moduliai

Laisvai pasirenkamasis dalykas:

 

 

 

Užsienio kalba****

140-210

72 (2) arba 108 (3)

68 (2) arba 102 (3)

Astronomija

70

36 (1)

34 (1)

Etninė kultūra

70

36 (1)

34 (1)

Geografinės informacinės sistemos

70

36 (1)

34 (1)

Menų istorija

70

36 (1)

34 (1)

Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba

70

36 (1)

34 (1)

Psichologija

70

36 (1)

34 (1)

Teisė

70

36 (1)

34 (1)

Dalyko modulis*******:

34, 36, 70, 140

36 (1) arba 72 (2)

34 (1) arba 102 (2)

Planimetrija*****

36

36(1)

 

Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys ******

70

36 (1)

34 (1)

Lietuvių kalbos rašyba, skyryba ir kalbos vartojimas

70

36 (1)

34 (1)

Literatūra ir kitos medijos

34

36 (1) 

34 (1) 

Kūrybinis rašymas

34

36 (1) 

34 (1) 

Užsienio kalbos akademinių gebėjimų ugdymas(is) rengiantis studijoms (rašymas)

34

36 (1) 

34 (1) 

Pažintis su grožine literatūra anglų kalba

34

36 (1) 

34 (1) 

Biologijos tiriamosios veiklos duomenų apdorojimo metodikos

34

36 (1) 

34 (1) 

Fizikiniai inžinerijos pagrindai

34

36 (1) 

34 (1) 

... dalyko modulis

34, 36, 70, 140

36 (1) arba 72 (2)

34 (1) arba 102 (2)

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę

17; 21*

Pamokų skaičius III ir IV gimnazijos klasėse per mokslo metus

612 – III gimnazijos klasėje, 578 – IV gimnazijos klasėje

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius) klasei

108 – III gimnazijos klasėje;

102 – IV gimnazijos klasėje

Pamokos laikinosioms grupėms sudaryti

Besimokantiesiems kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu – 490 valandų per dvejus mokslo metus.

Besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu – 210 pamokų per dvejus mokslo metus.

Pastabos:  

* B   –  dalyko programos bendrasis kursas;   

** A   – dalyko programos išplėstinis kursas; 

*** mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinių mažumos kalba;  

**** kaip laisvai pasirenkamas dalykas tęsiama pagrindiniame ugdyme pradėta mokytis antroji užsienio kalba arba naujai pradėta mokytis nauja užsienio kalba; 

***** matematikos dalyko privalomas modulis „Planimetrija“ III gimnazijos klasėje (36 pamokos); 

****** informatikos modulis „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys“ (70 pamokų) privalomas, pasirinkusiems mokytis informatiką; 

*******modulis gali būti pasirinktas mokytis tiek III, tiek IV gimnazijos klasėje. Modulio mokymuisi gali būti skiriama 1–2 savaitinės pamokos. Modulio trukmė III gimnazijos klasėje – 36 pamokos, IV gimnazijos klasėje – 34 pamokos. Mokinys gali pasirinkti mokytis skirtingus modulius III ir IV gimnazijos klasėje. Mokyklos mokytojų parengtą modulio programą (modulių programas) tvirtina mokyklos vadovas.

 

28. Suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą įgyvendinant neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, 50 procentų šio priedo 27 punkto lentelėje nurodyto valandų skaičiaus skiriama grupinėms konsultacijoms organizuoti, kitą dalį laiko mokinys mokosi savarankiškai. Pagal individualų mokinio mokymosi planą 50 procentų mokymosi laiko organizuoja mokykla, o 50 procentų laiko mokinys mokosi savarankiškai.

29. Mokiniai, kurie mokosi pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, laiko visų savo individualaus ugdymo plano dalykų įskaitas. Įskaitų skaičius per mokslo metus negali būti mažiau negu trys, jei ugdymo procesas organizuojamas trimestrais, ir ne mažiau negu dvi, jei ugdymo procesas organizuojamas pusmečiais. Mokiniams, kurie mokosi suaugusiųjų vidurinio ugdymo programos dalykų pagal išplėstinį dalyko programos kursą, įskaitų negali būti mažiau negu aštuonios per dvejus mokslo metus.

30. Esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, skaičiui, gali būti formuojama jų grupė. Dalykams mokytis neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu grupėje turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 procentų šio priedo 27 punkte dalykui skiriamų pamokų skaičiaus.

31. Asmeniui, kuris mokosi pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms grupėse skiriama iki 40 procentų, individualioms konsultacijoms – ne mažiau kaip 15 procentų šio priedo 21 ir 27 punktuose dalykui skiriamų pamokų skaičiaus.

 

 

____________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

 

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų

pradinio, pagrindinio ir vidurinio

ugdymo programų

bendrųjų ugdymo planų

7 priedas

 

 

 

PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS KARANTINO, EKSTREMALIOS SITUACIJOS, EKSTREMALAUS ĮVYKIO AR ĮVYKIO, KELIANČIO PAVOJŲ MOKINIŲ SVEIKATAI IR GYVYBEI, LAIKOTARPIU AR ESANT APLINKYBĖMS MOKYKLOJE, DĖL KURIŲ UGDYMO PROCESAS NEGALI BŪTI ORGANIZUOJAMAS KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

 

 

 

1. Priedas reglamentuoja mokinių, besimokančiųjų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, ugdymo organizavimą karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu.

 

2. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio (ekstremali temperatūra, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), ugdymo procesas gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (toliau – nuotolinis mokymo būdas).

 

3. Ekstremali temperatūra mokyklos ir (ar) gyvenamojoje teritorijoje:

 

3.1. minus 20 °C ar žemesnė – 1–4 ir 5 klasių mokiniams;

 

3.2. minus 25 °C ar žemesnė – 6–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniams;

 

3.3. 30 °C ar aukštesnė – 1–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniams.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

4. Mokyklos vadovas, nesant valstybės, savivaldybės lygio sprendimų dėl ugdymo proceso organizavimo esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, gali priimti ugdymo organizavimo sprendimus:

 

4.1. mažinančius / šalinančius pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei;

 

4.2. laikinai stabdyti ugdymo procesą, kai dėl susidariusių aplinkybių mokyklos aplinkoje nėra galimybės jo koreguoti ar tęsti ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu nei grupinio mokymosi forma nuotoliniu mokymo būdu, pvz., sutrikus elektros tinklų tiekimui ir kt., ugdymo procesas mokyklos vadovo sprendimu gali būti laikinai stabdomas 1–2 darbo dienas. Jeigu ugdymo procesas turi būti stabdomas ilgesnį laiką, mokyklos vadovas sprendimą dėl ugdymo proceso stabdymo derina su valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos – savininku (dalyvių susirinkimu). Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Neįgyvendintas mokymosi turinys kompensuojamas intensyvinant mokymąsi;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1542, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23607

 

4.3. ugdymo procesą ar jo dalį organizuoti nuotoliniu mokymo būdu, kai nėra galimybės tęsti ugdymo proceso ar jo dalies grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokyklos vadovas sprendimą ugdymo procesą ar jo dalį organizuoti nuotoliniu mokymo būdu prima Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

5. Valstybės, savivaldybės lygiu ar mokyklos vadovo sprendimu ugdymo procesą ar jo dalį organizuodama nuotoliniu mokymo būdu, mokykla:

 

5.1. priima sprendimus ugdymo procesui nuotoliniu mokymo būdu organizuoti, atsižvelgdama į mokyklos ugdymo plane numatytus sprendimus nuotoliniam mokymo procesui organizuoti, Bendrųjų ugdymo planų nuostatas;

 

5.2. vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“;

 

5.3. įvertina, ar visi mokiniai gali dalyvauti ugdymo procese nuotoliniu mokymo būdu. Išsiaiškinus, kad mokinio namuose nėra sąlygų mokytis, sudaromos sąlygos mokytis mokykloje, jeigu mokykloje nėra aplinkybių, kurios keltų pavojų mokinio gyvybei ir sveikatai. Nesant galimybių ugdymo proceso organizuoti mokykloje, ugdymo proceso organizavimas laikinai perkeliamas į kitas saugias patalpas;

 

5.4. susitaria dėl mokinių emocinės sveikatos stebėjimo, taip pat dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo specifikos ir švietimo pagalbos teikimo;

 

5.5. įgyvendindama ugdymo programas, ne mažiau kaip 50 procentų ugdymo procesui numatyto laiko (per savaitę ir (ar) mėnesį) skiria sinchroniniam ugdymui ir ne daugiau kaip 50 procentų – asinchroniniam ugdymui. Nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė – iki 90 min.;

 

5.6. pertvarko pamokų tvarkaraštį, pritaikydama jį ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu: konkrečios klasės tvarkaraštyje numato sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui skiriamas pamokas;

 

5.7. pritaiko pamokos struktūrą sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui, atsižvelgdama į mokinių amžių, dalyko programos ir ugdymo programos ypatumus;

 

5.8. susitaria dėl mokymosi pagalbos mokiniui teikimo būdų ir savalaikiškumo, dėl užduočių, skiriamų atlikti namuose toje pačioje klasėje, apimties, pobūdžio, dėl mokymosi krūvių stebėsenos ir jų koregavimo, grįžtamosios informacijos teikimo, dėl mokinio darbotvarkės nustatymo, atsižvelgdama į mokinių amžių;

 

5.9. numato mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo būdus;

 

5.10. paskiria asmenį (-is), kuris (-ie) teiks bendrąją informaciją apie ugdymo proceso organizavimo tvarką, švietimo pagalbos teikimą, komunikuos kitais aktualiais švietimo bendruomenei klausimais tol, kol neišnyksta ypatingos aplinkybės ar aplinkybės, dėl kurių ugdymo procesas mokykloje negalėjo būti organizuojamas kasdieniu būdu. Informacija apie tai skelbiama mokyklos tinklalapyje;

 

5.11. numato planą, kaip, pasibaigus ypatingoms aplinkybėms, sklandžiai grįžti prie įprasto ugdymo proceso organizavimo;

 

5.12. numato, kaip prireikus dalį ugdymo proceso organizuoti nuotoliniu mokymo būdu ir dalį grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu;

 

5.13. numato kaip atskirų dalykų (arba dalyko dalies) mokymuisi gali perskirstyti klases ir sudaryti laikinąsias grupes iš paralelių klasių mokinių arba apjungdama ne daugiau nei dviejų gretimų klasių mokinius.

 

____________________________________

 

 

 

 

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų

8 priedas

 

 

 

PRADINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS, PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS IR SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, individualus ugdymo planas sudaromas, atsižvelgiant į mokinio individualaus ugdymo pagalbos planą, galias ir gebėjimus, kylančius dėl intelekto sutrikimo (nežymaus, vidutinio, žymaus ar labai žymaus), mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą, ugdymą įgyvendinančios mokyklos ar klasės paskirtį.

2. Socialinių įgūdžių ugdymo programa, įgyvendinama mokyklose, klasėse, skirtose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, mokiniui rengiama, atsižvelgiant į pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas. Kiekvienam vaikui, ugdomam vaikų socializacijos centre, sudaromas individualus ugdymo planas, atsižvelgiant į ugdymo tikslus, mokinio turimą mokymosi patirtį, polinkius, individualius ugdymosi poreikius ir į reikiamą mokymosi pagalbą.

3. Mokykla gali organizuoti specialiųjų klasių, skirtų intelekto sutrikimą turintiems mokiniams, mokinių užimtumą ir per mokinių atostogas, teikti visos dienos ugdymą, organizuoti visos dienos mokyklą. 9–12 klasių mokiniai savanoriai, vykdantys socialinės veiklos programas, gali padėti mokytojui organizuoti šią veiklą.

4. Mokiniui, besimokančiam bendrosios paskirties klasėje, vietoje kurios nors ugdymo srities dalykų mokykla gali siūlyti integruotą srities dalyką ar įvairių ugdymo sričių integruotų mokslų pamokas.

5. Dalykus, pradedamus mokytis konkrečioje ugdymo programoje, mokykla gali pradėti įgyvendinti vėliau, nei nustatyta 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – Bendrieji ugdymo planai)78, 86, 87, 100, 108  punktuose.

6. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų(globėjų, rūpintojų)pageidavimus. Vertinimo būdus renkasi mokykla (vertinimo įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašai, pažymiai ir kt.).

7. Mokymas namie organizuojamas:  

7.1. vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų II skyriaus V skirsniu. Mokyti namie skiriamos ne mažiau kaip 296 valandos per metus, iš kurių iki 74 pamokų per metus galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms; 

7.2.  mokiniui, kuris turi ir judesio ir padėties sutrikimų, mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų II skyriaus V skirsniu. Rekomenduojama iki 74 pamokų per metus skirti gydomajai mankštai.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

II SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

 

8. Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 78 punktu arba ugdymą organizuojant pagal veiklos sritis ir joms skiriamą pamokų skaičių:

Ugdymo metai,

klasė

Dalykai / veiklos

1–2 klasėse pamokų skaičius per metus (savaitę)

3–4 klasėse pamokų skaičius per metus (savaitę)

Pamokų skaičius per 4 ugdymo metus (savaitę)

Dorinis ugdymas (tikyba, etika)

70 (2)

70 (2)

140 (4)

Komunikacinė veikla arba

kalbos ir bendravimo ugdymas*

280–350

(8–10)

280–350

(8–10)

560–700

(16–20)

Pažintinė veikla

210–280

(6–8)

210–280

(6–8)

420–560

(12–16)

Orientacinė veikla

210 (6)

210 (6)

420 (12)

Užsienio kalba**

0–70

(0–2)

0–70

(0–2)

0–140

(0–4)

Informacinių komunikacinių technologijų ugdymas**

0–70

(0–2)

0–70

(0–2)

0–140

(0–4)

Meninė veikla

140–315

(4–9)

140–315

(4–9)

280–630

(8–18)

Fizinis ugdymas

140–315

(4–9)

140–315

(4–9)

280–630

(8–18)

Pamokos, skirtos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, specialiajai veiklai organizuoti***

210 (6)

280 (8)

490 (14)

Privalomas pamokų skaičius mokiniui

700/700

(20/20)

700/700

(20/20)

2 800

(80)

Neformalusis vaikų švietimas

140 (4)

140 (4)

280 (8)

Pastabos:

* kalbos ir bendravimo ugdymas – veikla, kurią sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba, yra skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams bei kitų komunikacijos sutrikimų turintiems vaikams, naudojantiems alternatyviąją komunikaciją;

** veikla, kurią mokykla gali siūlyti, atsižvelgdama į mokinio galias, turimus išteklius;

*** specialioji veikla, skiriama sutrikusioms funkcijoms lavinti, specialiajai pedagoginei pagalbai teikti, atsižvelgiant į mokinio sutrikimų pobūdį.

 

8.1. mokiniui, turinčiam kompleksinių sutrikimų, kurių derinio dalis yra nežymus intelekto sutrikimas, ugdymo plane reikia skirti specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir individualiai ar grupinei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

8.2. mokiniui, turinčiam įvairiapusių raidos sutrikimų (autizmas ir kt.), rengiant mokinio individualų ugdymo planą galima skirti 35 ir daugiau pamokų per metus (1 ir daugiau pamokų per savaitę) komunikacijai ir kalbos suvokimui didinti, sunkumams socialinėse situacijose įveikti ir socialiniams ryšiams ugdymo įstaigoje formuoti, sensorinėms problemoms spręsti, kitiems įgūdžiams, reikalingiems socialinei įtraukčiai formuoti, dienotvarkei rengti ir jos laikymosi įgūdžiams formuoti;

8.3. dalį formaliojo švietimo veiklų / pamokų ir neformalųjį vaikų švietimą rekomenduojama organizuoti su bendrųjų klasių mokiniais;

8.4. neformalųjį vaikų švietimą galima organizuoti ir per mokinių atostogas (išskyrus vasaros atostogas);

8.5. ugdymo veiklos mokytojo nuožiūra gali būti jungiamos, keičiamos, atsižvelgiant į mokinio poreikius, sveikatos būklę, kitų ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo procese dalyvaujančių specialistų rekomendacijas;

8.6. mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi ar turinčiam vidutinių, sunkių ar labai sunkių judesio ir padėties sutrikimų, gydomojo fizinio ugdymo pratyboms skiriama ne mažiau kaip 70 pamokų per metus kiekvienam mokiniui;

8.7. mokiniui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, individualioms ir grupinėms specialiosioms, logopedo pratyboms 1–4 klasėse galima skirti 35 ir daugiau pamokų per metus (1 pamoką per savaitę), jas išdėstant tolygiai ar pagal mokinio poreikius, specialistų rekomendacijas, mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, kreipiantis mokytojui, kuris moko vaiką;

8.8. mokiniui, turinčiam vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, skiriama 560 pamokų per dvejus mokslo metus (8 pamokas per savaitę), iš jų ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

 

III SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

9. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl nežymaus intelekto sutrikimo, ugdymo planas rengiamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punkte nustatytų dalykų programoms įgyvendinti pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgiant į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 35 procentų, pritaikant ugdymo turinį asmens specialiesiems ugdymosi poreikiams ir individualiam ugdymo planui įgyvendinti:

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

9.1. keičiamas (mažinamas, didinamas) dalykams skirtų pamokų skaičius;

9.2. numatoma papildoma mokytojo pagalba;

9.3. planuojamos specialiosios pamokos;

9.4. didinamas pamokų skaičius, skirtas meniniam, technologiniam ugdymui, kitiems dalykams mokyti, socialinei veiklai, karjeros ugdymo kompetencijoms ugdyti;

9.5. keičiamas specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičius per mokslo metus, atsižvelgiant į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas;

9.6. iki 74 pamokų per metus mažinamas minimalus privalomų pamokų skaičius, bet didinamas neformaliojo švietimo valandų skaičius ar organizuojamos veiklos, lavinančios praktinius gebėjimus;

9.7. mokykla gali pradedamus mokyti pagrindinio ugdymo programoje dalykus pradėti mokyti metais vėliau, juos sieti su praktiniais mokinio interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi;

9.8. jei ugdymas įgyvendinamas pagal Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktus, vietoje kelių vienos srities dalykų galima siūlyti integruotas tų dalykų pamokas, dalykų modulius, projektines veiklas, skirtas esminėms srities dalykų ir bendrosioms kompetencijoms įgyti;

9.9. technologijų dalyko gali būti siūloma tik viena technologijų programa arba technologijų kryptis;

9.10. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, įvairiapusių raidos sutrikimų, elgesio ir (ar) emocijų, kalbėjimo ir (ar) kalbos sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų per metus;

9.11. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse galima skirti iki 37 ir daugiau pamokų per metus naudojimosi kompiuteriu, specialiosiomis mokymo priemonėmis įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, dalykų mokymosi spragoms šalinti.

10. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl vidutinio intelekto sutrikimo, ugdymo planas rengiamas:

10.1. besimokančiam bendrosios paskirties klasėje, – vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktuose  nurodytu dalykų programoms pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgiant į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 40 procentų, pritaikant ugdymo turinį asmens specialiesiems ugdymosi poreikiams ir individualiam ugdymo planui įgyvendinti arba dalis ugdymo turinio gali būti įgyvendinama atskiromis veiklomis;

10.2. besimokančiam klasėje ar mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems intelekto sutrikimą, – vadovaujantis šio priedo 11 punktu;

10.3. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama ne mažiau kaip 37 pamokos per metus. Tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti;

10.4. mokiniui, turinčiam vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, skiriama 560 pamokų per dvejus mokslo metus (8 pamokas per savaitę), iš jų ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

11. Minimalus pamokų skaičius pagrindinio ugdymo individualizuotai programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti per dvejus mokslo metus:

Ugdymo metai, klasė

Veiklos sritys, dalykai

5–6

7–8

9–10

Iš viso per 6 ugdymo metus

Dorinis ugdymas

Komunikacinė veikla* arba

Kalbos ir bendravimo ugdymas**

Pažintinė veikla

Orientacinė veikla

Užsienio kalba***

Informacinės technologijos***

Medijų ir informacinis raštingumas***

Meninė veikla

Fizinė veikla

1 184

 

1 184

 

1 184

 

3 552

 

Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti

Pamokos mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti:

Specialioji veikla****

Gydomoji kūno kultūra

Regos lavinimas

Klausos lavinimas

Komunikacinių gebėjimų ugdymas

Pažintinių gebėjimų ugdymas

296

296

296

888

Pažintinė ir kultūrinė veikla

 

Integruojama į ugdymo turinį

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus

740

740

740

740

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)

148

148

148

444

Pastabos:

* kai ugdymas organizuojamas mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, lietuvių kalbai ugdyti turi būti skiriama ne mažiau laiko nei gimtajai kalbai;

** veikla, skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams (ją sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba ir literatūra) ar vaikams, bendraujantiems ne verbaliniu, o alternatyviuoju būdu;

*** veikla, skiriama, atsižvelgiant į mokinio ugdymosi poreikius, mokyklos mokymosi aplinkas, turimus specialistus, jei ji neintegruojama su kitomis veiklomis;

**** veikla, skiriama sutrikusioms funkcijoms lavinti, specialiajai pagalbai teikti, atsižvelgiant į mokinio sutrikimų pobūdį.

 

12. Ugdymas veiklomis organizuojamas mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo, pagal 9 punkto lentelėje nurodytą pamokų skaičių.

13. Mokiniui, dėl cerebrinio paralyžiaus turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), gydomosios kūno kultūros specialiosioms pratyboms skiriamos ne mažiau kaip 74 pamokos per metus.

14. Mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus naudojimosi kompiuteriu ir specialiosiomis mokymosi priemonėmis įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, kalbiniams ir komunikaciniams gebėjimams ugdyti.

15. 5–10 klasių mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų, komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti.

 

IV SKYRIUS

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS (IŠSKYRUS ĮGYVENDINAMĄ VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE)

 

16. Mokykla, įgyvendindama socialinių įgūdžių ugdymo programą, renkasi organizavimo formą, ugdymo turinį pateikia pagal dalykus arba veiklas, atsižvelgdama į asmens galias, pritaikydama ugdymo turinį asmens specialiesiems ugdymosi poreikiams ir individualiam ugdymo planui įgyvendinti.

17. Minimalus pamokų skaičius socialinių įgūdžių ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti per mokslo metus:

Ugdymo metai

Veiklos sritys, dalykai

I

II

III

Iš viso I–III mokymosi metais

Bendrąjį ugdymą turi sudaryti šios veiklos / dalykai:

Dorinis ugdymas

Komunikacinė veikla arba

Kalbos ir bendravimo ugdymas*

Užsienio kalbos mokymas**

Pažintinė veikla

Orientacinė veikla

Informacinės technologijos**

Medijų ir informacinis raštingumas**

Meninė veikla ar technologijos

Fizinė (sveikatos ugdymo, stiprinimo) veikla

444

 

444

444

 

1 406

 

Mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti skiriama veikla:

Socialinio, technologinio, meninio ugdymo veikla***

Savarankiškumo ugdymas****

Technologinių, verslumo įgūdžių ugdymo, praktinė, projektinė veikla, pažinties su profesijomis veikla 

 

444

 

518

 

518

 

1 406

Pažintinė ir kultūrinė veikla

 

Integruojama į ugdymo turinį

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus

880

962

962

2 804

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)

74

74

74

74

Pastabos:

* veikla, skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams (ją sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba) bei intelekto sutrikimų turintiems vaikams, bendraujantiems alternatyviuoju būdu;

** veikla, organizuojama atsižvelgiant į mokyklos galimybes ir mokinių gebėjimus, galias ir poreikius, ugdymo aplinką;

*** veikla, skiriama mokinių meniniams ir technologiniams darbams, buities kultūrai, savitvarkai, namų ruošai, ūkio darbams;

**** veikla, skiriama pagrindinėms funkcijoms lavinti, naudojimosi specialiosiomis priemonėmis (ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis, kompiuterinėmis technologijomis, buities įranga, buitiniais įrankiais) ar kitiems kasdieniams savarankiškumą didinantiems įgūdžiams formuoti, orientacijai erdvėje, mobilumo, alternatyviosios komunikacijos įgūdžiams ugdyti.

 

18. Įvairių socialinio ugdymo, technologinio (darbinio) ugdymo ir (ar) savarankiškumo ugdymo veiklų pamokų skaičių galima keisti, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus, mokyklos galimybes, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimus. Veiklos gali būti keičiamos dalykais, atsižvelgiant į mokinio galias ir gebėjimus ir kai ugdymas teikiamas laikinojoje grupėje kartu su kitų klasių mokiniais.

19. Įgyvendindama socialinio ugdymo veiklas, mokykla turėtų ieškoti šioms veikloms organizuoti visuomenei pritaikytų universalaus dizaino, atvirų, socialinėje erdvėje esančių aplinkų, socialinių partnerių, galinčių sudaryti sąlygas šioms veikloms vykdyti, taip pat bendradarbiaudama su kitomis mokyklomis ir įstaigomis.

20. Logopedo arba kitoms specialiosioms pratyboms skiriama iki 74 pamokų per metus.

21. Individualioms sveikatos ugdymo pratyboms gali būti skiriama iki 74 pamokų per metus mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi, turinčiam judesio ir padėties sutrikimų.

22. Veiklos gali būti integruojamos, jungiamos, keičiamos, siūlomos naujos, atsižvelgiant į mokinių ugdymosi poreikius, sąlygas, dėl kurių koreguojamas ugdymo procesas.

 

V SKYRIUS

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE

 

23. Socialinių įgūdžių ugdymo programa skirta pagrindinį išsilavinimą įgijusiems vaikų socializacijos centrų mokiniams, nesimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą. Socialinių įgūdžių ugdymo programą rengia vaikų socializacijos centro mokytojai, atsižvelgę į individualų vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo planą. Ją sudaro veiklos, į kurias integruotas bendrojo ugdymo sričių ir (ar) dalykų turinys, rekomenduojamos pagalbos specialistų veiklos, mokinio pasirenkama veikla.

24. Socialinių įgūdžių ugdymo programai įgyvendinti skiriamų valandų skaičius per savaitę: 

Veiklos ar veiklų kryptys

Rekomenduojamos valandos*

Veiklos, siejamos su bendrojo ugdymo sritimis ir (ar) dalykais:

Rengimasis karjerai (savęs pažinimas, gyvenimo planai, pažinties su profesijomis veikla, darbo paieška, gyvenimo aprašymo rengimas ir kt.)

Informacinės technologijos

Socialinio, technologinio, meninio ugdymo veikla

Medijų ir informacinis raštingumas

Technologijos

Verslumo įgūdžių ugdymo, praktinė, projektinė veikla, finansinis raštingumas (finansų valdymas, išlaidos (mokėjimas už būstą, transportą, maistą ir pan.), taupymas ir kt.)

Sveikatos ir lytiškumo ugdymas bei rengimas šeimai

Žmogaus sauga (saugus elgesys, ekologija, aplinkosauga, psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams)

Socialinė veikla

 

 

 

 

 

222–444

Mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti skiriama veikla:

Socialinis emocinis ugdymas

Savarankiškumo ugdymas

Psichikos sveikata (jausmai, emocijos, savivertė, saviraiška ir kt.)

Socialinė elgsena viešose vietose (muziejuje, bibliotekoje, pašte, banke, restorane, autobuse ir pan.)

 

 

222–592

Mokinio pasirenkama veikla

74–148

Iki 1 110 val. per mokslo metus

Pastaba. * Veikloms įgyvendinti valandos skiriamos atsižvelgiant į mokinio poreikius.

__________________________________

 

 

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų

9 priedas

 

SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Socialinės-pilietinės veiklos įgyvendinimo poreikį lemia pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – bendrosios programos), įtvirtinančios kompetencijų ugdymą mokantis pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Ugdymas pagal bendrąsias programas turi padėti mokiniams išsiugdyti komunikavimo, kultūrinę, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninę, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetencijas. Socialinė-pilietinė veikla taip pat prisideda prie bendrosiose programose numatytų kompetencijų ugdymo ir padeda mokiniams praktiškai taikyti įgytas žinias ir gebėjimus bei demonstruoti vertybines nuostatas ir sudaro galimybes pažvelgti į dalykus iš įvairių perspektyvų, ypač pritaikant, išplečiant ir aktualizuojant įgytas žinias gyvenimiškose situacijose.

 

II SKYRIUS

SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

2. Socialinės-pilietinės veiklos tikslas – skatinti mokinius aktyviu dalyvavimu prisidėti sprendžiant aktualias socialines problemas bendruomeniniame ir visuomeniniame gyvenime ir, reflektuojant savo patirtį, ugdytis pilietiškumo, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos bei kitas kompetencijas.

3. Socialinės-pilietinės veiklos uždaviniai:

3.1. skatinti mokinių visapusišką asmenybės brandą ir dalyvavimu grįstą mokymąsi;

3.2. padėti įsisąmoninti kiekvieno asmens atsakomybę kuriant savo asmeninę, vietos bendruomenės ir platesnės visuomenės gerovę bei paskatinti mokinius ieškoti pozityvių saviraiškos būdų;

3.3. skatinti mokinius apgalvoti savo patirtis, ugdytis savistabos įgūdžius, gebėjimą kritiškai įsivertinti savo priimtų sprendimų pagrįstumą ir pridėtinę vertę sau patiems ir bendruomenei, kuriai mokiniai priklauso.

 

III SKYRIUS

SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS TURINYS

 

4. Socialinė-pilietinė veikla yra mokymosi turinio dalis, atliekama laisvu nuo pamokų metu ir pasirenkama vadovaujantis šiais principais:

4.1. prasmingumo. Socialinė-pilietinė veikla prisideda prie mokinio saviraiškos, asmeninių tikslų įgyvendinimo, pasirinktos veiklos, padeda atrasti jam asmeniškai prasmingą veiklą bei skatina jį orientuotis į ne tik į rezultatą, bet ir į patį veiklos procesą, mokytis iš savo klaidų ir pasiekimų bei reflektuoti apie įvairių patirčių naudą. Mokiniai gali įsitraukti į įvairių nevyriausybinių organizacijų veiklą ir prisidėti prie jiems rūpimų problemų sprendimo, pvz., visuomenės sąmoningumo didinimo klimato kaitos klausimais, gyvūnų apsaugos, pažeidžiamų asmenų grupių teisių užtikrinimo klausimais ir pan.;

4.2. asmeninio tobulėjimo. Socialinė-pilietinė veikla pasirenkama atliepiant mokinio interesus ir pomėgius. Socialinė-pilietinė veikla nėra savitikslė, ji turi padėti mokiniams tobulėti, plėsti savo pažinimo ribas, išbandyti save atliekant naujus vaidmenis, patirti naujus kontekstus. Idealu, jei mokiniai savo stiprybes ir talentus gali pritaikyti naujame kontekste, ir tai sudaro sąlygas mokiniams įsivertinti savo stiprybes ir numatyti galimas tolesnio mokymosi trajektorijas. Skatinamas mokinių dalyvavimas ir jų pagalba organizuojant įvairias parodas, koncertus, sporto turnyrus, kitus renginius įvairiose socialinės globos institucijose, ligoninėse, telkiant bendruomenes konkrečiam tikslui siekti arba pagalbos teikimas jaunesnio amžiaus mokiniams mokantis, taip pat neformaliojo vaikų švietimo ir užimtumo veiklų organizavimas dienos centrus lankantiems vaikams, mokymosi sunkumų turintiems vaikams, migrantams, savanorystė ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokymas, konsultavimas, paskaitos vedimas, pranešimų skaitymas arba kitos panašios veiklos;

4.3. socialinio teisingumo. Mokinys turi suvokti, kad jis yra didesnės bendruomenės ir visuomenės narys ir kad nuo kiekvieno asmeninio indėlio priklauso visuomenės gerovė. Visuomenės gerovė užtikrinama, kai visoms asmenų grupėms sudaroma galimybė lygiavertiškai dalyvauti socialiniame gyvenime. Mokinių indėlis, net ir pats mažiausias, užtikrinant šias galimybes yra neįkainojama pagalba valstybei ir visiems žmonėms. Todėl mokiniai galėtų būti skatinami savanoriauti teikiant pagalbą savarankiškai arba per įvairias nevyriausybines organizacijas, teikiančias pagalbą stokojantiems, neįgaliems, vienišiems ir pagyvenusiems asmenims, migrantams ir kitiems mokinių artimoje aplinkoje gyvenantiems ir sunkumų patiriantiems žmonėms ir kt.;

4.4. dalyvavimo. Socialinė-pilietinė veikla turi padėti mokiniui suprasti, kad demokratinės visuomenės grįstos jų piliečių įsitraukimu ir dalyvavimu sprendžiant visuomenei aktualius klausimus ir kad kolektyvinėmis pastangomis galima pasiekti daugiau, nei veikiant individualiai. Todėl mokiniai turi būti skatinami atlikti veiklas ne tik individualiai, bet ir dalyvaujant bendrose veiklose, kurių metu jie mokytųsi pažinti vieni kitus, išklausyti skirtingas nuomones, ieškoti sutarimo, argumentuoti nuomones, atlikti įvairus socialinius vaidmenis, dalintis, bendradarbiauti ir padėti vieni kitiems. Galimos įvairios mokinių grupių arba klasių iniciatyvos, siekiant spręsti vietos bendruomenei aktualius klausimus, pvz., organizuoti pilietines iniciatyvas ir / ar jose dalyvauti, taip pat dalyvauti kraštotyrinėje, ekologinėje veikloje, domėtis aplinkosaugine veikla, dalyvauti ekspedicijoje, žygyje, nagrinėti istorinius šaltinius ir kt.

 

IV SKYRIUS

SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS ĮGYVENDINIMAS

 

5. Socialinei-pilietinei veiklai skirtas minimalus privalomas valandų skaičius yra numatytas Bendrųjų ugdymo planų 86, 87, 92 ir 108 punktuose. Šis laikas nėra įskaičiuojamas į mokinio mokymosi krūvį, tai laisvu nuo pamokų metu vykdoma veikla. Mokiniui pageidaujant ši veikla gali būti vykdoma ir mokinių atostogų metu. Ji turi būti atlikta iki ugdymo proceso pabaigos. Pagal vidurinio ugdymo programą besimokantis mokinys socialinę-pilietinę veiklą gali atlikti iki mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pabaigos. Už socialinės-pilietinės veiklos koordinavimą atsakingas klasės vadovas (kuratorius) arba kitas mokyklos vadovo paskirtas asmuo (toliau – mokykloje paskirtas asmuo).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1542, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23607

 

6. Socialinė-pilietinė veikla vykdoma cikliškai: mokinys apmąsto savo mokymosi patirtį ir priima sprendimą, į kokias socialines-pilietines veiklas norėtų įsitraukti, kaip dalyvavimas šiose veiklose padėtų jam augti ir tobulėti. Mokinys planuoja savo veiklas padedamas mokykloje paskirto asmens. Mokinys pasirengia planą pasirinktai socialinei-pilietinei veiklai įgyvendinti, atlieka nusimatytas užduotis, reguliariai apgalvoja savo atliekamos socialinės-pilietinės veiklos prasmingumą ir pridėtinę vertę sau ir mokyklos bendruomenei, visuomenei; jei reikalinga, mokinys keičia pirminį socialinės-pilietinės veiklos planą ir koreguoja nusimatytas užduotis. Pabaigęs nusimatytas socialinės-pilietinės veiklos užduotis, mokinys įsivertina savo patirtį ir fiksuoja socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kompetencijų aplanke ar kitoje mokyklos naudojamoje elektorinėje platformoje / formoje.

7. Rekomenduojama, kad mokslo metų pradžioje mokiniai būtų supažindinami su reikalavimais atliekant socialinę-pilietinę veiklą, mokyklos organizuojamų konsultacijų dėl socialinės-pilietinės veiklos vykdymo mokiniams grafiku ir atsiskaitymo tvarka.

8. Mokykloje paskirtas asmuo individualiai ar grupėje konsultuoja mokinius dėl socialinės-pilietinės veiklos vykdymo, nuolat domisi, kaip sekasi mokiniams, o prireikus siūlo pagalbą. Rekomenduojama, kad mokykloje paskirtas asmuo su kiekvienu mokiniu ne mažiau nei 2 kartus per mokslo metus organizuotų individualius ugdomuosius pokalbius apie jo patirtis atliekant socialines-pilietines veiklas. Pokalbių trukmė priklauso nuo mokinių įsitraukimo, motyvacijos ir kitų mokymosi poreikių. Tam tikrais atvejais, sutarus su mokyklos mokinių savivaldos organizacija, mokiniai savo refleksiją apie atliktos socialinės-pilietinės veiklos rezultatus gali pateikti raštu, kai aprašoma, kaip mokiniams sekėsi pasiekti nusimatytų tikslų, ko mokiniai išmoko atlikdami socialinę-pilietinę veiklą, ką sužinojo naujo apie save ir savo artimiausią aplinką, projektuoti būsimą savo socialinę-pilietinę veiklą aukštesnėje klasėje. 

9. Mokinių pareigos atliekant socialinę-pilietinę veiklą:

9.1. pateikti siūlymus dėl galimos socialinės-pilietinės veiklos pobūdžio ir turinio;

9.2. aptarti savo pasiūlytas veiklas ir užduotis su mokykloje paskirtu asmeniu bei atsižvelgti į teikiamus siūlymus;

9.3. atsakingai vykdyti suplanuotas užduotis;

9.4. apmąstyti savo patirtį ir prireikus koreguoti socialinės-pilietinės veiklos pobūdį, užduotis ir kt.;

9.5. kaupti savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus;

9.6. dalyvauti ugdomuosiuose pokalbiuose su mokykloje paskirtu asmeniu ir pateikti reikiamus įrodymus apie atliktas socialines-pilietines veiklas arba pateikti savo refleksiją ir įrodymus raštu;

9.7. kilus nenumatytoms aplinkybėms, koreguoti, perplanuoti savo socialinę-pilietinę veiklą.

10. Mokyklos vadovas:

10.1. skiria už socialinės-pilietinės veiklos organizavimą atsakingą klasės vadovą (kuratorių), ar kitą asmenį ar asmenis;

10.2. sudaro sąlygas mokykloje paskirtiems asmenims organizuoti konsultacijas ir individualius ugdomuosius pokalbius; prireikus sudaro sąlygas mokiniams naudotis mokyklos infrastruktūra atliekant socialines-pilietines veiklas.

11. Mokykloje paskirto asmens, atsakingo už socialinės-pilietinės veiklos koordinavimą, pareigos:

11.1. paaiškinti socialinės-pilietinės veiklos prasmę, reikalavimus, mokyklos prioritetus ir pateikti gerųjų socialinės-pilietinės veiklos atlikimo pavyzdžių;

11.2. padėti mokiniams pasirinkti socialines-pilietines veiklas ir suprasti, kaip jų patirtis jas atliekant prisidės prie mokinių asmeninio augimo; pateikti rekomendacinio pobūdžio socialinių- pilietinių veiklų sąrašą; padėti mokiniams pasirengti savo socialinės-pilietinės veiklos planus;

11.3. organizuoti konsultacijas, pagal galimybes stebėti, kaip mokiniams sekasi atlikti nusimatytas užduotis; pastebėjus, kad mokiniams kyla sunkumų, kviesti mokinius pokalbiui ir teikti reikiamą pagalbą, atsižvelgiant į mokinių amžių ir kontekstą; jei socialinė-pilietinė veikla atliekama už mokyklos ribų, palaikyti ryšį su organizacijų atstovais, domėtis, kaip sekasi mokiniams;

11.4. teikti grįžtamąjį ryšį mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) apie socialinės-pilietinės veiklos rezultatus;

11.5. ugdymo laikotarpio pabaigoje patikrinti, kad būtų įvykdytas minimalus socialinės- pilietinės veiklos reikalavimas, apibendrinti mokinio patirtį ugdomųjų pokalbių metu arba gavus mokinio refleksiją raštu ir vertinti mokinio įvykdytas užduotis bei refleksiją. Socialinės-pilietinės veiklos vertinimo rezultatas fiksuojamas įrašu „įskaityta“ („įsk.“) arba „neįskaityta“ („neįsk.“), nurodant veikloms įgyvendinti panaudotą valandų skaičių. Mokiniams, negavusiems įskaityto socialinės-pilietinės veiklos įvertinimo, skiriama papildomo laiko išsikelti naujus ar patikslinti išsikeltus tikslus ir juos pasiekti.

____________________________________

Papildyta priedu:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

 

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų

10 priedas

 

 

UŽSIENIEČIŲ, TURINČIŲ TEISĘ NUOLAT AR LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ATVYKUSIŲ AR GRĮŽUSIŲ GYVENTI IR DIRBTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mokykla, priimdama mokytis pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą užsieniečius, turinčius teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – užsieniečiai), Lietuvos Respublikos piliečius, atvykusius ar grįžusius gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ( toliau – grįžę ar atvykę Lietuvos piliečiai), vadovaujasi Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau – Bendrieji ugdymo planai).

2. Siekiant, kad užsieniečiai, grįžę ar atvykę Lietuvos piliečiai įgytų pakankamų lietuvių kalbos gebėjimų ir kompetencijų, būtinų mokytis Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ir sėkmingai kalbinei ir kultūrinei integracijai, mokykla užtikrina lietuvių kalbos mokymąsi:

2.1. bendrosios paskirties klasėse teikdama papildomas konsultacijas lietuvių kalbos mokymuisi laikinosiose grupėse;

2.2. ne ilgiau nei vienus metus išlyginamojoje klasėje.

3. Užsieniečiui, grįžusiam ar atvykusiam Lietuvos piliečiui, pasirinkusiam mokyklą, kurioje įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba, sudaromos sąlygos mokytis lietuvių kalbos individualiai arba laikinojoje grupėje vienus metus, arba tol, kol mokinio lietuvių kalbos gebėjimai bus pakankami mokytis lietuvių kalbos ir literatūros dalyko bendros paskirties klasėje.

 

II SKYRIUS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS BENDROSIOS PASKIRTIES KLASĖSE

 

4. Bendrosiose klasėse užsieniečiai, grįžę ar atvykę Lietuvos piliečiai mokosi visų bendrojo ugdymo dalykų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas, įgyvendinamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 17 punkto nuostatomis.

5. Mokiniui, atvykus į mokyklą, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) aptariamas preliminarus mokinio adaptacijos laikotarpis ir sudaromas individualus ugdymosi planas, kuriame numatoma:

5.1. lietuvių kalbos mokymosi tikslai, mokymosi būdai, intensyvumas, papildomų konsultacijų forma;

5.2. bendrojo ugdymo dalykų mokymosi perspektyvos, galimas pamokų, skirtų tam tikrų dalykų mokymuisi, laikinas perskirstymas arba laikinas tam tikrų dalykų mokymosi sustabdymas tam, kad būtų skiriama daugiau laiko lietuvių kalbos mokymuisi;

5.3. pasiekimų vertinimo dažnumas, grįžtamojo ryšio teikimo formos, mokymosi pagalbos galimybės;

5.4. dalyvavimas neformaliojo vaikų švietimo veiklose.

6. Siekiant veiksmingo lietuvių kalbos mokymosi:

6.1. 1–4 klasių mokiniai mokomi lietuvių kalbos ir literatūros dalyko kartu su bendraklasiais taikant panardinimo metodą ir pastoliavimo praktiką, padedančią mokiniui įveikti kliūtis mokymosi procese. Vadovaujantis Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 1 priedo 1.2.4 papunkčiu  mokiniui skirtos papildomos lėšos naudojamos tikslinių individualių ar grupinių konsultacijų organizavimui;

6.2. 5–10 klasių ir I–IV gimnazijos klasių mokiniams tikslinga lietuvių kalbos mokymą tam tikrą laikotarpį (ne ilgiau kaip vienus metus) organizuoti atskirai nuo klasės pagal Lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius (A1–B2) bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“. Lietuvių kalbos mokymui skiriama ne mažiau pamokų, nei numatyta Lietuvių kalbos ir literatūros dalykui mokantis pagal Lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Taip pat organizuojamos papildomos individualios ar grupinės konsultacijos lietuvių kalbos gebėjimams įtvirtinti ir plėtoti. 

7. Mokant užsieniečius, grįžusius ar atvykusius Lietuvos piliečius lietuvių kalbos bendrosios paskirties klasėse taikoma komunikacinė kalbos mokymo prieiga.

8. Mokantis bendrojo ugdymo dalykų mokymas individualizuojamas ir diferencijuojamas, atsižvelgiant į ankstesnę dalyko mokymosi patirtį ir kalbos mokėjimo lygį. Būtina užtikrinti, kad nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas nesudarytų prielaidų atsirasti dalyko mokymosi spragoms.

9. Mokinio mokymosi pažanga vertinama formuojamuoju būdu. Pasibaigus adaptaciniam laikotarpiui, nustatomas mokinio kalbinės kompetencijos lygmuo, įvertinimas jo pasirengimas toliau mokytis su bendraamžiais mokinio amžių atitinkančioje klasėje arba identifikavus didesnius mokymosi skirtumus, mokiniui gali būti siūloma mokytis metais žemesnėje klasėje. Antraisiais metais, o jei reikia ir ilgiau, mokiniui sudaromos sąlygos toliau plėtoti lietuvių kalbos gebėjimus laikinojoje grupėje arba individualiai.

 

III SKYRIUS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS IŠLYGINAMOSIOSE KLASĖSE

 

10. Išlyginamosios klasės yra skirtos intensyviam lietuvių kalbos mokymuisi, kad užsieniečiai, grįžę ar atvykę Lietuvos piliečiai per sąlyginai trumpą laiką išmoktų lietuvių kalbos ir pasirengtų toliau tęsti mokymąsi lietuvių kalba bendrosios paskirties klasėse. Jos steigiamos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimo (savininko) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos) sprendimu.

11. Organizuojant lietuvių kalbos mokymą išlyginamosiose klasėse, laikomasi šių reikalavimų:

11.1. išlyginamąją klasę sudaro nuo 8 iki 20 mokinių;        

11.2. išlyginamosios klasės sudaromos iš bendraamžių ar panašaus amžiaus mokinių;

11.3. išlyginamosiose klasėse mokomasi ne ilgiau nei vienus metus;

11.4. išlyginamajai klasei skiriama ne mažiau kaip 25 pamokos per savaitę lietuvių kalbai mokyti ir kitoms ugdomosioms veikloms, padedančioms geriau išmokti lietuvių kalbą;

11.5. mokant lietuvių kalbos mokoma pagal Lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius (A1–B2) bendrąją programą.

12. Užsieniečių, grįžusių ar atvykusių Lietuvos piliečių lietuvių kalbos mokymas turi būti organizuojamas palankiausiu būdu, atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus ir kalbinės kompetencijos lygį, stebint jų pažangą, reaguojant į kylančius iššūkius ir nedelsiant priimant reikiamus sprendimus.

____________________________

Papildyta priedu:

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-1036, 2023-08-01, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15598

Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. V-586 „Dėl 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-1542, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23607

Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. V-586 „Dėl 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo