Suvestinė redakcija nuo 2018-06-15 iki 2021-11-15
Įsakymas paskelbtas: TAR 2016-12-30, i. k. 2016-30192
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL BENDRŲJŲ STUDIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
2016 m. gruodžio 30 d. Nr. V-1168
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi:
2. N u s t a t a u, kad:
3. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 1522 „Dėl Nuosekliųjų studijų formų aprašų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d.
įsakymu Nr. V-1168
BENDRIEJI STUDIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai (toliau – Bendrieji reikalavimai) nustato pagrindinius pakopinių (išskyrus doktorantūros) studijų organizavimo principus, būtinus mokymosi aplinkai sukurti ir studijų kokybei užtikrinti. Bendrieji reikalavimai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, įvertinus Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatas ir gaires, Jungtinių studijų programų kokybės užtikrinimo europines gaires ir Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos ECTS naudotojo vadovą, patvirtintus Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų Jerevano (Armėnija) konferencijoje, vykusioje 2015 metais.
2. Bendraisiais reikalavimais turi vadovautis aukštosios mokyklos, vykdančios ir (arba) ketinančios vykdyti pakopines studijas, taip pat institucijos, vertinančios ir (arba) akredituojančios vykdomas ir (arba) ketinamas vykdyti tam tikros krypties studijas. Teologijos krypties katalikiškosioms studijoms Bendrieji reikalavimai taikomi tiek, kiek to nereglamentuoja Šventojo Sosto dokumentai.
3. Pirmosios pakopos studijos yra universitetinės ir koleginės, antrosios pakopos ir vientisosios studijos – tik universitetinės. Studijos vykdomos pagal aukštųjų mokyklų patvirtintas studijų programas (toliau – programa, programos). Programos gali būti ir jungtinės, vykdomos dviejų ar daugiau šalies arba šalies ir užsienio aukštųjų mokyklų, turinčių teisę vykdyti tos pačios pakopos universitetines arba kolegines studijas. Rengiant krašto apsaugos sistemai reikalingus specialistus, jungtines programas gali vykdyti universitetai kartu su kolegijomis, suderinę su Krašto apsaugos ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija.
4. Programos turi tenkinti studijų krypčių (toliau – kryptis, kryptys) aprašų reikalavimus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Jeigu baigus programą įgyjama kvalifikacija, kurios reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos ar tarptautiniuose teisės aktuose, ji turi tenkinti ir šiuos reikalavimus.
5. Bendruosiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos:
5.1. Akademinis judumas – su fiziniu ir (ar) virtualiu studentų ir (ar) dėstytojų judumu susijęs procesas, kurio metu sudaromos sąlygos kitoje akademinėje aplinkoje studentams įgyti žinių, gebėjimų ir patirties, o dėstytojams – stažuotis, dalytis profesine patirtimi, tobulinti kompetencijas ir praktinius dėstymo gebėjimus.
5.2. Studijų modulis – tam tikro skaičiaus studijų kreditų kartotinio apimties vienetas, turintis bendrą tikslą ir numatomus pasiekti studijų rezultatus.
5.3. Studijų rezultatai – studento žinios, supratimas, gebėjimai ir nuostatos baigus studijų modulį (dalyką) ir (ar) visą studijų programą.
II SKYRIUS
KVALIFIKACINIAI LAIPSNIAI
6. Kvalifikacinis (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnis gali būti suteikiamas baigus atitinkamą programą ir pasiekus programoje numatytus studijų rezultatus. Baigus jungtinę programą gali būti suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis. Kvalifikacinis laipsnis patvirtinamas diplomu (jungtinės programos atveju gali būti jungtinis diplomas) ir diplomo priedėliu. Kartu su kvalifikaciniu laipsniu gali būti suteikiama kvalifikacija, jeigu aukštoji mokykla turi institucijos, kurios kompetencijai priskirta kvalifikaciją reglamentuoti, pritarimą.
7. Skiriami šie kvalifikacinių laipsnių tipai:
7.1. kvalifikacinis laipsnis, įgyjamas baigus vienos krypties programą. Kvalifikacinio laipsnio pavadinimas atitinka krypčių grupės, kuriai priskiriama kryptis, pavadinimą. Taikoma pirmosios, antrosios pakopų ir vientisosioms studijoms (krypčių aprašuose nustatytais atvejais);
7.2. kvalifikacinis laipsnis, įgyjamas baigus dviejų krypčių programą, kai studijų veiklos ir metodai grindžiami dalykų sąveika tarpdalykinėje aplinkoje siekiant naujų žinių ir gebėjimų. Kvalifikacinio laipsnio pavadinimas atitinka abiejų krypčių grupių, kurioms priskiriamos kryptys, pavadinimus, arba vienos – jeigu kryptys priskiriamos tai pačiai krypčių grupei. Taikoma pirmajai studijų pakopai. Jeigu yra galimybė pasirinkti kryptį, pasirinkimo galimybės nurodomos programos apraše. Krypčių studijos turi būti akredituotos pirmajai studijų pakopai.
7.3. kvalifikacinis laipsnis, įgyjamas baigus tarpkryptinių programą, kai siekiama susietų žinių ir gebėjimų. Programa gali apimti ne daugiau kaip trijų krypčių studijas. Kvalifikacinio laipsnio pavadinimas atitinka krypčių grupės, kuriai priskiriama pagrindinė (dominuojanti) kryptis, pavadinimą. Taikoma pirmosios ir antrosios pakopų studijoms. Jeigu yra galimybė pasirinkti kryptį, pasirinkimo galimybės nurodomos programos apraše.
7.4. Neteko galios nuo 2018-06-15
Papunkčio naikinimas:
Nr. V-570, 2018-06-14, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09926
7.5. Neteko galios nuo 2018-06-15
Papunkčio naikinimas:
Nr. V-570, 2018-06-14, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09926
III SKYRIUS
PROGRAMŲ SANDARA
8. Programos turi atspindėti binarei studijų sistemai ir studijų pakopoms būdingus kokybinius skirtumus, nustatytus Studijų pakopų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-1012 „Dėl Studijų pakopų aprašo patvirtinimo“ ir užtikrinti teikiamų kvalifikacinių laipsnių palyginamumą šalies viduje ir užsienyje.
9. Pirmosios pakopos programos apimtis gali būti 180, 210 arba 240 studijų kreditų (toliau – kreditai), iš jų:
9.1. krypties studijų (įskaitant praktiką ir baigiamojo darbo rengimą) rezultatams pasiekti paprastai skiriama ne mažiau kaip 120 kreditų; bendra numatytų praktikų apimtis turi sudaryti: universitetinių studijų – ne mažiau kaip 15, koleginių – ne mažiau kaip 30 kreditų (koleginėse studijose praktinis rengimas turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį programos apimties); baigiamajam darbui (projektui) arba baigiamajam darbui (projektui) ir baigiamiesiems egzaminams (krypčių aprašuose nustatytais atvejais), turi būti skiriama: universitetinių studijų – ne mažiau kaip 15, koleginių – ne mažiau kaip 9 kreditai; kai studijos yra tarpkryptinės, rekomenduojama atlikti vieną bendrą krypčių studijų rezultatus integruojantį baigiamąjį darbą (projektą);
9.2. aukštosios mokyklos nustatytoms arba studento pasirenkamoms (gilesnėms tos pačios krypties studijoms, kitos krypties studijų moduliams (dalykams) (toliau – modulis, moduliai, dalykas, dalykai), gretutinės krypties (krypčių) studijoms, pedagoginėms studijoms, papildomai praktikai, skaitmeninės kompetencijos, kitų bendrųjų gebėjimų ugdymui ir pan.) skiriama ne daugiau kaip 120 kreditų;
9.3. dviejų krypčių programa turi tenkinti abiejų krypčių aprašų reikalavimus, pasirenkamoms studijoms gali būti skiriama kreditų, jei dalis siektinų studijų rezultatų sutampa;
9.4. kvalifikaciniam laipsniui ir pedagogo kvalifikacijai įgyti skirtos (pedagogų rengimo) programos apimtyje:
9.4.1. mokomąjį dalyką (-us) ir / ar pedagoginę specializaciją atitinkančios krypties studijoms skiriama ne mažiau kaip 60 kreditų (jei rengiami dviejų ar daugiau mokomųjų dalykų ar pedagoginių specializacijų pedagogai, jų moduliams skiriama iki 180 kreditų);
Papunkčio pakeitimai:
Nr. V-570, 2018-06-14, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09926
9.4.2. pedagogo kvalifikacijai įgyti skiriama 60 kreditų, iš kurių 30 kreditų skiriama pedagogikos krypties studijoms (įskaitant ne mažiau kaip 3 kreditų baigiamąjį darbą) ir 30 kreditų – pedagoginei praktikai; baigiamasis darbas turi būti susijęs su studijuojamos krypties baigiamuoju darbu arba integruotas į jį.
10. Antrosios pakopos programos apimtis gali būti 90 arba 120 kreditų, išskyrus programas teisės magistro (LL.M.) arba verslo administravimo magistro (MBA) laipsniui įgyti, kurių apimtis gali būti 60 kreditų. Programos apimtyje:
10.1. krypties (krypčių) studijoms, per kurias įgyjami krypties apraše nustatyti studijų rezultatai, skiriama ne mažiau kaip 60 kreditų, o teisės magistro (LL.M.) arba verslo administravimo magistro (MBA) laipsniui įgyti – ne mažiau kaip 45 kreditai;
10.2. baigiamajam darbui (projektui) arba baigiamajam darbui ir baigiamiesiems egzaminams (kai tai nustatyta norminiuose teisės aktuose) turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 kreditų. Teisės magistro (LL.M.) arba verslo administravimo magistro (MBA) laipsniui įgyti baigiamasis darbas (projektas) neprivalomas. Menų studijų magistrantūros baigiamasis darbas turi būti kūrybinis projektas ir su šiuo projektu susijęs tiriamasis rašto darbas;
10.3. universiteto nustatytoms arba studento pasirenkamoms studijoms (gilesnėms krypties studijoms ir (ar) tiriamajam darbui (meno kūriniui), papildomai praktikai, kitos krypties moduliams (dalykams), gretutinės krypties studijoms, skaitmeninės kompetencijos, kitų bendrųjų gebėjimų ugdymui ir pan.) skiriama ne daugiau kaip 30 kreditų.
11. Vientisųjų studijų programų apimtis gali būti 300 arba 360 kreditų, iš jų:
11.1. bendra praktikų apimtis turi sudaryti ne mažiau kaip 20 kreditų, jeigu krypties apraše nenustatyta kitaip;
IV SKYRIUS
STUDIJŲ ĮGYVENDINIMAS
12. Studijų programa pradedama vykdyti, kai krypties studijos yra akredituotos, o programa įregistruota Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Studijos gali būti vykdomos tik savivaldybės, kurioje yra aukštosios mokyklos buveinė ar jos padalinys, teritorijoje. Jeigu daugiau nei trečdalis studijų programos yra vykdoma savivaldybės, kurioje yra aukštosios mokyklos padalinys, teritorijoje, tai privalo būti nurodyta Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. Studijų vykdymas savivaldybės, kurioje yra aukštosios mokyklos padalinys, teritorijoje galimas tik gavus Studijų kokybės vertinimo centro pritarimą tokių studijų vykdymui Studijų krypties išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jungtinės programos pradedamos vykdyti, kai yra įteisintos visose ją vykdančių aukštųjų mokyklų partnerių, šalyse. Pirmosios pakopos programos, kai studentams sudaroma galimybė savo kryptį pasirinkti studijų eigoje, pradedamos vykdyti, kai atitinkamų krypčių studijos yra akredituotos pirmajai pakopai.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-570, 2018-06-14, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09926
13. Studentai priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka pagal kriterijus, kuriuos nustato aukštoji mokykla, atsižvelgusi į būtiną asmenų pasirengimą studijuoti atitinkamoje studijų pakopoje atitinkamai krypčiai (krypčių grupei). Priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas minimalūs rodikliai turi būti ne žemesni, negu švietimo ir mokslo ministro patvirtinti. Stojantiesiems į jungtinę programą, kai bent vienas iš aukštųjų mokyklų–partnerių yra užsienio aukštoji mokykla, turi būti nustatytas užsienio kalbos (kalbų), kuria (kuriomis) bus vykdomos studijos, mokėjimo lygis.
14. Su kiekvienu priimtu studentu visam studijų laikotarpiui sudaroma ir patvirtinama studijų sutartis, kurios standartinės sąlygos patvirtintos Lietuvos Respublikos ministro 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-1010 „Dėl Standartinių studijų sutarties sąlygų patvirtinimo“.
15. Aukštoji mokykla į studijuojamos programos apimtį gali įskaityti studentų dalinių studijų rezultatus, formaliojo, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas. Jungtinės programos atveju, jeigu aukštoji mokykla–partnerė nėra Europos aukštojo mokslo erdvės dalyvė, studijų rezultatai įskaitomi aukštųjų mokyklų–partnerių nustatyta tvarka.
16. Programa įgyvendinama per modulius (dalykus). Modulio (dalyko) studijos baigiamos egzaminu arba studento savarankiškai atlikto darbo (projekto) įvertinimu priskiriant jį puikiam, tipiniam arba slenkstiniam studijų pasiekimų lygmeniui pagal aukštosios mokyklos patvirtintą ir viešai skelbiamą studentų studijų pasiekimų vertinimo tvarką.
17. Jungtinė programa įgyvendinama užtikrinant aukštųjų mokyklų–partnerių vykdomos programos dalių turinio ir studijų rezultatų vientisumą, akademinį studentų ir dėstytojų judumą bei partneryste grįstą administravimą. Reikšminga jungtinės programos dalis turi būti vykdoma akademinio fizinio judumo pagrindu, studentų fizinis judumas yra privalomas.
18. Praktika yra modulis (dalykas), skirtas padėti studentui įgyti praktiniam darbui reikalingos profesinės patirties. Praktika įgyvendinama aukštajai mokyklai sudarant su studentu ir praktikos institucija (įstaiga, įmone, organizacija) praktinio mokymo sutartį, kurios tipinė forma patvirtinta Lietuvos Respublikos ministro 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-1011 „Dėl Studento praktinio mokymo pavyzdinės sutarties formos patvirtinimo“. Į praktikos modulį (dalyką) gali būti įskaitoma:
18.1. praktika, atlikta sudarius dvišalę sutartį su darbdaviu, jeigu jos metu įgytos kompetencijos dera su programoje numatytos praktikos studijų rezultatais;
19. Studijos pagal intensyvumą gali būti nuolatinės ir ištęstinės formų:
19.1. studijų nuolatine forma vienerių metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai, ir ji yra pagrindinė studijų organizavimo forma;
20. Programoje numatyti studijų rezultatai, studijų apimtis kreditais ir kontaktinio darbo apimtis yra tokie patys nepriklausomai nuo studijų formos. Studijos ištęstine forma vykdomos pagal visam studijų laikotarpiui patvirtintą planą arba individualų studijų planą, kurie sudaromi atsižvelgiant į numatomus pasiekti studijų rezultatus, aukštosios mokyklos patvirtintus studentų saugos ir sveikatos reikalavimus, galimybę studentams derinti studijas su profesiniu ir (ar) kitu užimtumu.
21. Studijų tvarkaraštį, mokymosi ir pasiekimų vertinimo metodų taikymą, kontaktinio darbo ir studento savarankiško darbo apimtis nustato aukštoji mokykla, vadovaudamasi krypčių aprašais ir šiomis nuostatomis:
21.1. pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programos dalies, atitinkančios pirmąją studijų pakopą, kontaktinio darbo (įskaitant nuotolinį) apimtis turi būti ne mažesnė kaip 20 procentų, o tiesiogiai dalyvaujant dėstytojams ir studentams (ne nuotolinis kontaktinis darbas) – ne mažiau kaip 10 procentų, studento savarankiško darbo apimtis turi būti ne mažesnė kaip 30 procentų, jeigu krypties apraše nenustatyta kitaip;
21.2. kitų programų ir vientisųjų studijų programos likusios dalies kontaktinio darbo (įskaitant nuotolinį) apimtis turi būti ne mažesnė kaip 10 procentų, o tiesiogiai dalyvaujant dėstytojams ir studentams (ne nuotolinis kontaktinis darbas) – ne mažiau kaip 5 procentai, studento savarankiško darbo apimtis turi būti ne mažesnė kaip 50 procentų, jeigu krypties apraše nenustatyta kitaip.
V SKYRIUS
STUDIJŲ VADYBA
22. Aukštoji mokykla turi viešai skelbti studijas reglamentuojančius dokumentus, informaciją apie studentų priėmimo sąlygas ir tvarką, informuoti studentus apie studijų eigą ir studijų pasirinkimo galimybes, nuosekliai teikti pagalbą jiems studijuojant.
23. Aukštojoje mokykloje turi būti paskirstyta atsakomybė už programų įgyvendinimą ir sprendimų priėmimą. Jungtinės programos vadybos funkcijos paskirstomos kaip numatyta visų aukštųjų mokyklų–partnerių sudarytoje jungtinės programos vykdymo sutartyje, kurioje nustatoma: programos pavadinimas kalba (kalbomis), kuria (kuriomis) vyks studijos, studijų apimtis, trukmė, kalba (kalbos), studijų rezultatai, kokybės užtikrinimo priemonės, studentų priėmimo sąlygos ir studijų tvarka, studijų finansavimo nuostatos, stipendijų ir kitos paramos studentams teikimas, studentų pasiekimų vertinimo ir įskaitymo principai, studentų ir dėstytojų akademinio judumo sąlygos, studijų administravimas, jungtinio kvalifikacinio laipsnio teikimas ir aukštojo mokslo kvalifikacijos liudijančio dokumento (dokumentų) išdavimas, kiti įsipareigojimai, aukštųjų mokyklų –partnerių atsakomybė už prisiimtus įsipareigojimus, sutarties terminas, sutarties pakeitimo, nutraukimo ir ginčų sprendimo tvarka, kitos šalių sutartos sąlygos.
24. Programų įgyvendinimas grindžiamas jų kokybės priežiūra įtraukiant vidinius ir išorinius socialinius dalininkus, periodiškai renkant ir analizuojant patikimus duomenis apie studijų kokybę, vertinant programų aktualumą valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikių ir ateities raidos perspektyvos požiūriu.
25. Informacija apie studijų kokybės užtikrinimo procesus, krypčių studijų vertinimo ir akreditavimo rezultatus, programų atnaujinimą skelbiama aukštosios mokyklos interneto svetainėje. Informacija turi būti aiški, objektyvi, tiksli ir nuolat atnaujinama.
26. Aukštoji mokykla turi taikyti priemones studentams ir dėstytojams, padedančias suvokti, diegti ir tobulinti:
26.1. į studentą orientuotus studijų metodus, studijų pasiekimų vertinimo metodus ir veiklas, įgalinančias studentus imtis aktyvaus vaidmens studijų procese;
26.2. studijų rezultatų naudojimą, siekiant atskleisti jų idėją ir logiką, priežastinius ryšius su didaktine sistema;
VI SKYRIUS
DĖSTYTOJAI IR MATERIALIEJI IŠTEKLIAI
27. Aukštoji mokykla turi užtikrinti:
27.2. racionalią dėstytojų darbo krūvio struktūrą, pakankamai darbo laiko skiriant jų mokslinei ir kitai veiklai, susijusiai su jų funkcijų atlikimu, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka;
27.3. kūrybišką (mokslinę) studijų aplinką, darbdavių įsitraukimą į studijų organizavimo procesą, pagalbą studentams studijų planavimui ir pasirengimui profesinei veiklai;
27.4. dėstytojų dalykinės kompetencijos plėtojimą, skatinimą dalyvauti judumo programose, stažuotėse, konferencijose, studentų įtraukimą į savo mokslinę–tiriamąją veiklą;
28. Ne mažiau kaip 50 procentų pirmosios pakopos universitetinių ir ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai arba pripažinti menininkai (meno dalykus). Daugiau kaip pusė koleginių studijų krypties dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus praktinio darbo dėstomo dalyko srityje patirties. Kolegijose studentų praktiniams užsiėmimas (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį kaip bakalauro arba profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
29. Ne mažiau kaip 80 procentų magistrantūros dėstytojų turi turėti mokslo (meno) laipsnį (būti pripažinti menininkai). Kiti gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus taikomuosius dalykus atitinkančią profesinės veiklos patirtį. Ne mažiau kaip 20 procentų krypties dalykų apimties turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
30. Patalpos, kuriose vykdomos studijos, turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus ir jų turi pakakti, auditorijos turi būti šiuolaikiškai įrengtos, aprūpintos vizualizavimo įranga, didelėse auditorijose turi būti įrengta įgarsinimo įranga, turi būti specialiai įrengtų patalpų dirbti grupėmis studentų bendravimo gebėjimams lavinti, komandinio darbo įgūdžiams formuoti.
31. Kiekvienam dėstytojui turi būti suteikta darbo vieta su interneto ryšiu aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
32. Jei programai įgyvendinti reikalinga laboratorinė įranga ir aparatūra, jų lygis turi būti pakankamas studentui išmokti taikyti šiuolaikinius tyrimų metodus. Jei studijų rezultatams pasiekti reikalinga ypatingai brangi ar didelių gabaritų aparatūra, nepriklausomai nuo šios aparatūros savininko turi būti užtikrinama, kad kiekvienas studentas turėtų galimybę pasinaudoti ja tiesiogiai arba padedant aptarnaujančiam personalui.
33. Bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai dalykinėms studijoms reikalingos spausdintos ar skaitmeninės mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų ir kitų leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su interneto ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių, spausdinimo ir kopijavimo įranga.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. V-570, 2018-06-14, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09926
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo