BR 12 21 įsakymas_aprašas.docx

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo

ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. V-1168

(Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo

ir sporto ministro 2023 m. liepos 7 d.

įsakymo Nr. V-953 redakcija)

BENDRŲJŲ STUDIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašas (toliau – Bendrieji reikalavimai) nustato pagrindinius pakopinių (išskyrus doktorantūros) studijų organizavimo principus, būtinus tinkamai mokymosi aplinkai sukurti ir studijų kokybei užtikrinti. Bendrieji reikalavimai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, įvertinus Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo nuostatas ir gaires, Jungtinių studijų programų kokybės užtikrinimo europines gaires ir Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos ECTS naudotojo vadovo nuostatas (toliau – ECTS vadovas), patvirtintus Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų Jerevano (Armėnija) konferencijoje, vykusioje 2015 metais.

2. Bendraisiais reikalavimais turi vadovautis aukštosios mokyklos, vykdančios ir (arba) ketinančios vykdyti pakopines (trumposios pakopos, pirmosios pakopos, antrosios pakopos) arba vientisąsias bei profesines studijas, taip pat institucijos, vertinančios ir (arba) akredituojančios vykdomas ir (arba) ketinamas vykdyti tam tikros krypties studijas. Teologijos studijų krypties katalikiškosioms studijoms Bendrieji reikalavimai taikomi tiek, kiek to nereglamentuoja Šventojo Sosto dokumentai.

3. Trumposios pakopos studijas vykdo kolegijos, taip pat gali vykdyti universitetai, vadovaudamiesi Trumposios pakopos ir koleginių studijų programų vykdymo universitete tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“, ir Suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. V-1065 „Dėl Suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašo patvirtinimo“. Studijos vykdomos pagal aukštųjų mokyklų patvirtintas studijų programas (toliau – programa, programos). Programos gali būti ir jungtinės, vykdomos dviejų ar daugiau šalies arba šalies ir užsienio aukštųjų mokyklų, turinčių teisę vykdyti tos pačios pakopos universitetines arba kolegines studijas. Rengiant krašto apsaugos sistemai reikalingus specialistus, jungtines programas gali vykdyti universitetai kartu su kolegijomis, suderinę su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

4. Programos turi tenkinti Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, studijų krypčių (toliau – kryptis, kryptys) aprašų reikalavimus, trumposios pakopos programos – ir profesinius standartus, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Jeigu baigus programą įgyjama kvalifikacija, kuriai įgyti reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos ar tarptautiniuose teisės aktuose, ji turi tenkinti ir šiuos reikalavimus.

5. Bendruosiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos:

5.1. Akademinis judumas – su fiziniu ir (ar) virtualiu studentų ir (ar) dėstytojų judumu susijęs procesas, kurio metu sudaromos sąlygos kitoje akademinėje aplinkoje studentams įgyti žinių, gebėjimų ir patirties, o dėstytojams – stažuotis, dalytis profesine patirtimi, tobulinti kompetencijas ir praktinius dėstymo gebėjimus.

5.2. Studijų modulis – tam tikro skaičiaus studijų kreditų kartotinio apimties vienetas, turintis bendrą tikslą ir numatomus pasiekti studijų rezultatus.

5.3. Studijų rezultatai – studento žinios, supratimas, gebėjimai ir nuostatos baigus studijų modulį (dalyką) ir (ar) visą studijų programą.

5.4. Tarpkryptinės studijos – studijos, skirtos susietiems dviejų ar daugiau krypčių studijų rezultatams pasiekti.

5.5. Kitos Bendruosiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos atitinka Mokslo ir studijų įstatyme vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

KVALIFIKACINIAI LAIPSNIAI

6. Kvalifikacinis (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnis gali būti suteikiamas baigus atitinkamą programą ir pasiekus programoje numatytus studijų rezultatus. Baigus jungtinę programą gali būti suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis. Kvalifikacinis laipsnis patvirtinamas diplomu (jungtinės programos atveju gali būti jungtinis diplomas) ir diplomo priedėliu. Kartu su kvalifikaciniu laipsniu gali būti suteikiama kvalifikacija, jeigu aukštoji mokykla turi institucijos, kurios kompetencijai priskirta kvalifikaciją reglamentuoti, pritarimą. Baigus profesinių studijų arba trumposios pakopos programą, suteikiama kvalifikacija, kuri patvirtinama studijų pažymėjimu.

7. Skiriami šie kvalifikacinių laipsnių tipai:

7.1. kvalifikacinis laipsnis, įgyjamas baigus vienos krypties programą. Kvalifikacinio laipsnio pavadinimas atitinka krypčių grupės, kuriai priskiriama kryptis, pavadinimą, kaip nustatyta Kvalifikacinių laipsnių sąrangoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 „Dėl Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, Kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo“, arba gali būti suteikiamas kitas, negu Kvalifikacinių laipsnių sąrangoje įrašytas kvalifikacinis laipsnis, kai aukštoji mokykla kartu su užsienio valstybės aukštąja mokykla vykdo jungtinę programą (teisę teikti tokį kvalifikacinį laipsnį aukštajai mokyklai suteikia švietimo, mokslo ir sporto ministras). Taikoma pirmosios, antrosios pakopų ir vientisosioms studijoms (krypčių aprašuose nustatytais atvejais). Antrojoje studijų pakopoje gali būti suteikiami teisės magistro (LL.M.), verslo administravimo magistro (MBA), viešojo administravimo magistro (MPA), teologijos licenciato kvalifikacinis laipsniai;

7.2. kvalifikacinis laipsnis, įgyjamas baigus dviejų krypčių programą, kai studijų veiklos ir metodai grindžiami dalykų sąveika tarpdalykinėje aplinkoje siekiant naujų žinių ir gebėjimų. Kvalifikacinio laipsnio pavadinimas atitinka abiejų krypčių grupių, kurioms priskiriamos kryptys, pavadinimus, arba vienos – jeigu kryptys priskiriamos tai pačiai krypčių grupei. Taikoma pirmajai studijų pakopai, kiekvienos krypties studijos turi būti akredituotos. Jeigu yra galimybė pasirinkti kryptį, pasirinkimo galimybės nurodomos programos apraše;

7.3. kvalifikacinis laipsnis, įgyjamas baigus tarpkryptinių studijų programą, kai siekiama susietų žinių ir gebėjimų. Programa gali apimti ne daugiau kaip trijų krypčių studijas, kurios gali būti nurodomos diplomo priedėlyje. Kvalifikacinio laipsnio pavadinimas atitinka krypčių grupės, kuriai priskiriama pagrindinė (dominuojanti) kryptis, pavadinimą. Taikoma pirmosios ir antrosios pakopų studijoms. Jeigu yra galimybė pasirinkti kryptį, pasirinkimo galimybės nurodomos programos apraše.

III SKYRIUS

PROGRAMŲ SANDARA

8. Programos turi atspindėti binarinei studijų sistemai ir studijų pakopoms būdingus kokybinius skirtumus, nustatytus Studijų pakopų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-1012 „Dėl Studijų pakopų aprašo patvirtinimo“, ir užtikrinti teikiamų kvalifikacinių laipsnių palyginamumą šalies viduje ir užsienyje.

9. Trumposios pakopos programos apimtis gali būti 90 arba 120 studijų kreditų (toliau – kreditai), iš jų:

9.1. krypties studijoms skiriama ne mažiau kaip 50 kreditų, įskaitant taikomojo projekto rengimą ir baigiamąjį egzaminą, jei jie nustatyti norminiuose teisės aktuose, kuriems kartu turi būti skiriama ne mažiau kaip 5 kreditai;

9.2. praktikai realioje darbo vietoje skiriama 30 kreditų (jei programos apimtis – 90) arba 40 kreditų (jei programos apimtis – 120 kreditų);

9.3. likusieji kreditai gali būti skiriami aukštosios mokyklos nustatytoms arba studento pasirenkamoms studijoms (praktikai, skaitmeninei kompetencijai, kitiems bendriesiems gebėjimams ugdyti ir pan.).

10. Pirmosios pakopos programos apimtis gali būti 180, 210 arba 240 kreditų, iš jų:

10.1. krypties studijų (įskaitant praktiką ir baigiamojo darbo rengimą) rezultatams pasiekti paprastai skiriama ne mažiau kaip 120 kreditų; bendra numatytų praktikų apimtis turi sudaryti: universitetinių studijų – ne mažiau kaip 15, koleginių – ne mažiau kaip 30 kreditų (koleginėse studijose praktinis rengimas turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį programos apimties); baigiamajam darbui (projektui) arba baigiamajam darbui (projektui) ir baigiamiesiems egzaminams turi būti skiriama: universitetinių studijų – ne mažiau kaip 15, koleginių – ne mažiau kaip 9 kreditai;

10.2. likusieji kreditai gali būti skiriami aukštosios mokyklos nustatytoms arba studento pasirenkamoms (gilesnėms tos pačios krypties studijoms, kitos krypties studijų moduliams (dalykams) (toliau – modulis, moduliai, dalykas, dalykai), gretutinės krypties (krypčių) studijoms, pedagoginėms studijoms, papildomai praktikai, skaitmeninei kompetencijai, kitiems bendriesiems gebėjimams ugdyti ir pan.). Gretutinės krypties (krypčių) studijų apimtis ir siektini studijų rezultatai nustatomi aukštosios mokyklos siūlomų gretutinių studijų apraše;

10.3. dviejų krypčių programa turi tenkinti abiejų krypčių aprašų reikalavimus, pasirenkamoms studijoms gali būti skiriama kreditų, jei dalis siektinų studijų rezultatų sutampa;

10.4. kvalifikaciniam laipsniui ir pedagogo kvalifikacijai įgyti skirtoje (pedagogų rengimo) programoje:

10.4.1. mokomąjį dalyką (-us) ir / ar pedagoginę specializaciją atitinkančios krypties studijoms skiriama ne mažiau kaip 60 kreditų (jei rengiami dviejų ar daugiau mokomųjų dalykų ar pedagoginių specializacijų pedagogai, jų moduliams skiriama iki 180 kreditų);

10.4.2. pedagogo kvalifikacijai įgyti skiriama 60 kreditų, iš kurių 30 kreditų skiriama pedagogikos krypties studijoms (įskaitant ne mažiau kaip 3 kreditų baigiamąjį darbą) ir 30 kreditų – pedagoginei praktikai; baigiamasis darbas turi būti susijęs su studijuojamos krypties baigiamuoju darbu arba integruotas į jį.

11. Antrosios pakopos programos apimtis gali būti 90 arba 120 kreditų, išskyrus programas teisės magistro (LL.M.) arba verslo administravimo magistro (MBA) laipsniui įgyti, kurių apimtis gali būti 60 kreditų. Programoje:

11.1. krypties (krypčių) studijoms, per kurias įgyjami krypties apraše nustatyti studijų rezultatai, skiriama ne mažiau kaip 60 kreditų, neįskaitant baigiamojo darbo (projekto) ir baigiamųjų egzaminų, jei jie nustatyti norminiuose teisės aktuose, o teisės magistro (LL.M.), verslo administravimo magistro (MBA) arba viešojo administravimo (MPA) laipsniui įgyti – ne mažiau kaip 45 kreditai;

11.2. baigiamajam darbui (projektui) arba baigiamajam darbui (projektui) ir baigiamiesiems egzaminams, jei jie nustatyti norminiuose teisės aktuose, turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 kreditų. Teisės magistro (LL.M.) arba verslo administravimo magistro (MBA) laipsniui įgyti baigiamasis darbas (projektas) neprivalomas. Menų studijų magistrantūros baigiamasis darbas turi būti kūrybinis projektas ir su šiuo projektu susijęs tiriamasis rašto darbas;

11.3. likusieji kreditai gali būti skiriami universiteto nustatytoms arba studento pasirenkamoms studijoms (krypties studijoms ir (ar) tiriamajam darbui (meno kūriniui), papildomai praktikai, kitos krypties moduliams (dalykams), gretutinės krypties studijoms, skaitmeninei kompetencijai, kitiems bendriesiems gebėjimams ugdyti ir pan.). Gretutinės krypties (krypčių) studijų apimtis ir siektini studijų rezultatai nustatomi aukštosios mokyklos siūlomų gretutinių studijų apraše.

12. Vientisųjų studijų programų apimtis gali būti 300 arba 360 kreditų, iš jų:

12.1. bendra praktikų apimtis turi sudaryti ne mažiau kaip 20 kreditų, jeigu krypties apraše nenustatyta kitaip;

12.2. baigiamajam darbui (projektui) rengti ir ginti arba baigiamajam darbui (projektui) ir baigiamiesiems egzaminams (kai tai nustatyta norminiuose teisės aktuose) skiriama ne mažiau kaip 15 krypties kreditų, jeigu krypties apraše nenustatyta kitaip.

13. Aukštoji mokykla turi sudaryti sąlygas studijuojantiesiems pagal trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas įgyti bent vienos dalykinės užsienio kalbos (plačiai vartojamos oficialios Europos Sąjungos kalbos – anglų, prancūzų, vokiečių) žinių ir gebėjimą komunikuoti dalykine kalba su specialistų auditorijomis.

IV SKYRIUS

STUDIJŲ ĮGYVENDINIMAS

14. Programa pradedama vykdyti, kai krypties studijos yra akredituotos, o programa įregistruota Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

15. Studijos gali būti vykdomos tik savivaldybės, kurioje yra aukštosios mokyklos buveinė ar jos padalinys, teritorijoje, išskyrus atvejus, kai yra to paties pavadinimo miesto ir rajono savivaldybės) arba aukštosios mokyklos užsienio valstybėje įsteigtame padalinyje (toliau kartu – aukštosios mokyklos padalinys). Jeigu daugiau nei trečdalis programos yra vykdoma aukštosios mokyklos padalinyje, tai privalo būti nurodyta Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. Studijų vykdymas aukštosios mokyklos padalinyje galimas tik gavus Studijų kokybės vertinimo centro pritarimą tokioms studijoms vykdyti Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jungtinės programos pradedamos vykdyti, kai yra įteisintos visose ją vykdančių aukštųjų mokyklų partnerių šalyse. Pirmosios pakopos programos, kai studentams sudaroma galimybė savo kryptį pasirinkti studijoms prasidėjus, pradedamos vykdyti, kai atitinkamų krypčių studijos yra akredituotos pirmajai pakopai. Trumpųjų studijų programos gali būti pradėtos vykdyti, jei aukštoji mokykla vykdo atitinkamos studijų krypties pirmosios pakopos studijas.

16. Studentai priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka pagal kriterijus, kuriuos nustato aukštoji mokykla, atsižvelgusi į būtiną asmenų pasirengimą studijuoti pagal atitinkamos pakopos atitinkamos studijų krypties programą. Priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas minimalūs rodikliai turi būti ne žemesni, negu švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinti. Stojantiesiems į jungtinę programą, kai bent vienas iš aukštųjų mokyklų-partnerių yra užsienio aukštoji mokykla, turi būti nustatytas užsienio kalbos (kalbų), kuria (kuriomis) bus vykdomos studijos, mokėjimo lygis.

17. Su kiekvienu priimtu studentu visam studijų laikotarpiui sudaroma ir patvirtinama studijų sutartis, kurios standartinės sąlygos patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-1010 „Dėl Standartinių studijų sutarties sąlygų patvirtinimo“.

18. Aukštoji mokykla į studijuojamos programos apimtį gali įskaityti studentų dalinių studijų rezultatus, formaliojo, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas. Jungtinės programos atveju, jeigu aukštoji mokykla-partnerė nėra Europos aukštojo mokslo erdvės dalyvė, studijų rezultatai įskaitomi aukštųjų mokyklų-partnerių nustatyta tvarka.

19. Programa įgyvendinama per modulius (dalykus). Modulio (dalyko) studijos baigiamos egzaminu arba studento savarankiškai atlikto darbo (projekto) įvertinimu, priskiriant jį puikiam, tipiniam arba slenkstiniam studijų pasiekimų lygmeniui pagal aukštosios mokyklos patvirtintą ir viešai skelbiamą studentų studijų pasiekimų vertinimo tvarką. Baigiamasis darbas negali būti skaidomas dalimis.

20. Jungtinė programa įgyvendinama užtikrinant aukštųjų mokyklų-partnerių vykdomos programos dalių turinio ir studijų rezultatų vientisumą, akademinį studentų ir dėstytojų judumą bei partneryste grįstą administravimą. Reikšminga jungtinės programos dalis turi būti vykdoma akademinio fizinio judumo pagrindu, studentų fizinis judumas yra privalomas. Rekomenduojama fizinio judumo apimtis – ne mažiau kaip 15 studijų kreditų, išskyrus valstybės lygiu paskelbtos ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, kai fizinis judumas neįmanomas. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais (valstybės lygiu paskelbtos ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, nepaprastosios padėties arba dėl kitų priežasčių esant valstybėje specialiajam arba ypatingam teisiniam režimui) fizinis judumas gali būti keičiamas nuotolinėmis studijomis. Aukštosios mokyklos turi sudaryti studentams galimybes pasiekti visus numatytus studijų rezultatus.

21. Praktika yra modulis (dalykas), skirtas padėti studentui įgyti praktiniam darbui reikalingos profesinės patirties. Praktika įgyvendinama aukštajai mokyklai sudarant su studentu ir praktikos institucija (įstaiga, įmone, organizacija) praktinio mokymo sutartį, kurios pavyzdinė forma patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-1011 „Dėl Studento praktinio mokymo pavyzdinės sutarties formos patvirtinimo“. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais (valstybės lygiu paskelbtos ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, nepaprastosios padėties arba dėl kitų priežasčių esant valstybėje specialiajam arba ypatingam teisiniam režimui) į praktikos modulį (dalyką) gali būti įskaitoma praktika, kuri atliekama nuotoliniu būdu aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai dėl programos specifikos praktikos atlikimas nuotoliniu būdu neįmanomas. Į praktikos modulį (dalyką) gali būti įskaitoma:

21.1. praktika, atlikta sudarius dvišalę sutartį su darbdaviu, jeigu jos metu įgytos kompetencijos dera su programoje numatytos praktikos studijų rezultatais;

21.2. dirbančio studento įgyti pasiekimai mokantis neformaliai ir darbo vietoje, jeigu jų atitiktis programoje numatytos praktikos studijų rezultatams yra įvertinta ir įgytos kompetencijos pripažintos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

22. Studijos pagal intensyvumą gali būti nuolatinės ir ištęstinės formos:

22.1. studijų nuolatine forma vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai, ir ji yra pagrindinė studijų organizavimo forma;

22.2. studijų ištęstine forma vienų metų apimtis gali būti mažesnė negu 45 kreditai, bet bendra jų trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijos.

23. Programoje numatyti studijų rezultatai, studijų apimtis kreditais ir kontaktinio darbo apimtis yra tokie patys, nepriklausomai nuo studijų formos. Priklausomai nuo numatytų pasiekti studijų rezultatų, vienas studijų kreditas gali apimti nuo 25 iki 30 valandų studento darbo. Kaupiant ir įskaitant studijų kreditus, vadovaujamasi ECTS vadovu.

24. Studijos ištęstine forma vykdomos pagal visam studijų laikotarpiui patvirtintą planą arba individualų studijų planą, kurie sudaromi atsižvelgiant į numatomus pasiekti studijų rezultatus, aukštosios mokyklos patvirtintus studentų saugos ir sveikatos reikalavimus, galimybę studentams derinti studijas su profesiniu ir (ar) kitu užimtumu.

25. Studijų tvarkaraštį, mokymosi ir pasiekimų vertinimo metodų taikymą, kontaktinio darbo ir studento savarankiško darbo apimtį nustato aukštoji mokykla, vadovaudamasi krypčių aprašais ir šiomis nuostatomis:

25.1. trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programos dalies, atitinkančios pirmąją studijų pakopą, kontaktinio darbo (įskaitant nuotolinį) apimtis turi būti ne mažesnė kaip 20 procentų, o tiesiogiai dalyvaujant dėstytojams ir studentams (ne nuotolinis kontaktinis darbas) – ne mažiau kaip 10 procentų, studento savarankiško darbo apimtis turi būti ne mažesnė kaip 30 procentų, jeigu krypties apraše nenustatyta kitaip;

25.2. kitų programų ir vientisųjų studijų programos likusios dalies kontaktinio darbo (įskaitant nuotolinį) apimtis turi būti ne mažesnė kaip 10 procentų, o tiesiogiai dalyvaujant dėstytojams ir studentams (ne nuotolinis kontaktinis darbas) – ne mažiau kaip 5 procentai, studento savarankiško darbo apimtis turi būti ne mažesnė kaip 50 procentų, jeigu krypties apraše nenustatyta kitaip.

26. Nuotolinėms studijoms rekomenduojama taikyti:

26.1. mišrų studijų organizavimo būdą, kai kontaktinis laikas (paskaitos, seminarai, bendravimas ir bendradarbiavimas) vykdomas derinant fizinę ir skaitmeninę erdves, kai visiems tos pačios grupės ar srauto studentams studijos organizuojamos toje pačioje aplinkoje, arba fizinėje, arba skaitmeninėje, tokiomis pačiomis sąlygomis ir intensyvumu;

26.2. hibridinį studijų organizavimo būdą, kai lygiagrečiai derinami skirtingi mokymo būdai, kai tos pačios grupės ar srauto studentai studijuoja, bendrauja ir bendradarbiauja skirtingose erdvėse tuo pačiu metu (vieni – fizinėje, kiti – skaitmeninėje).

27. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais (valstybės lygiu paskelbtos ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, nepaprastosios padėties arba dėl kitų priežasčių esant valstybėje specialiajam arba ypatingam teisiniam režimui) kontaktinio darbo apimtis tiesiogiai dalyvaujant dėstytojams ir studentams gali būti keičiama nuotolinėmis studijomis. Aukštosios mokyklos turi sudaryti studentams galimybes pasiekti visus numatytus studijų rezultatus.

V SKYRIUS

STUDIJŲ VADYBA

28. Aukštoji mokykla turi viešai skelbti studijas reglamentuojančius dokumentus, informaciją apie studentų priėmimo sąlygas ir tvarką, informuoti studentus apie studijų eigą ir studijų pasirinkimo galimybes, apeliacijų ir skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, nuosekliai teikti pagalbą jiems studijuojant.

29. Aukštojoje mokykloje turi būti paskirstyta atsakomybė už programų įgyvendinimą ir sprendimų priėmimą. Jungtinės programos vadybos funkcijos paskirstomos taip, kaip numatyta visų aukštųjų mokyklų-partnerių sudarytoje jungtinės programos vykdymo sutartyje, kurioje nustatoma: programos pavadinimas kalba (kalbomis), kuria (kuriomis) vyks studijos, studijų apimtis, trukmė, kalba (kalbos), studijų rezultatai, kokybės užtikrinimo priemonės, studentų priėmimo sąlygos ir studijų tvarka, studijų finansavimo nuostatos, stipendijų ir kitos paramos studentams teikimas, studentų pasiekimų vertinimo ir įskaitymo principai, studentų ir dėstytojų akademinio judumo sąlygos, studijų administravimas, jungtinio kvalifikacinio laipsnio teikimas ir aukštojo mokslo kvalifikacijos liudijančio dokumento (dokumentų) išdavimas, kiti įsipareigojimai, aukštųjų mokyklų-partnerių atsakomybė už prisiimtus įsipareigojimus, sutarties terminas, sutarties pakeitimo, nutraukimo ir ginčų sprendimo tvarka, kitos šalių sutartos sąlygos.

30. Programų įgyvendinimas grindžiamas jų kokybės priežiūra įtraukiant vidinius ir išorinius socialinius dalininkus, periodiškai renkant ir analizuojant patikimus duomenis apie studijų kokybę, vertinant programų aktualumą valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikių ir ateities raidos perspektyvos požiūriu.

31. Informacija apie studijų kokybės užtikrinimo procesus, krypčių studijų vertinimo ir akreditavimo rezultatus, programų atnaujinimą skelbiama aukštosios mokyklos interneto svetainėje. Informacija turi būti aiški, objektyvi, tiksli ir nuolat atnaujinama.

32. Aukštoji mokykla turi taikyti priemones studentams ir dėstytojams, padedančias suvokti, diegti ir tobulinti:

32.1. į studentą orientuotus studijų metodus, studijų pasiekimų vertinimo metodus ir veiklas, įgalinančias studentus imtis aktyvaus vaidmens studijų procese;

32.2. studijų rezultatų naudojimą, siekdama atskleisti jų idėją ir logiką, priežastinius ryšius su didaktine sistema;

32.3. studijų rezultatų suderinamumą su akademinio sąžiningumo ir socialinės atsakomybės nuostatomis ir praktika;

32.4. bendravimą ir bendradarbiavimą su studentais, mokiniais, darbdaviais, kitais socialiniais dalininkais ir plačiąja visuomene, siekdama pritraukti stojančiuosius, pristatyti studijų įvairovę, siektinus studijų rezultatus ir įsipareigojimą užtikrinti sąlygas jiems pasiekti.

VI SKYRIUS

DĖSTYTOJAI IR MATERIALIEJI IŠTEKLIAI

33. Aukštoji mokykla turi užtikrinti:

33.1. dėstytojų sudėties įvairovę, į studijų vykdymą įtraukdama tyrėjus ir praktikus;

33.2. racionalią dėstytojų darbo krūvio struktūrą, pakankamai darbo laiko skirdama jų mokslinei ir kitai veiklai, susijusiai su jų funkcijų atlikimu, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka;

33.3. kūrybišką (mokslinę) studijų aplinką, darbdavių įsitraukimą į studijų organizavimo procesą, pagalbą studentams planuojant studijas ir rengiantis profesinei veiklai;

33.4. dėstytojų dalykinės kompetencijos plėtojimą, skatinimą dalyvauti judumo programose, stažuotėse, konferencijose, studentų įtraukimą į savo mokslinę-tiriamąją veiklą;

33.5. dėstytojų edukacinės kompetencijos plėtojimą;

33.6. dėstytojų skaitmeninės kompetencijos ir kitų bendrųjų gebėjimų ugdymą;

33.7. dėstytojų informavimą apie studijų vidinio ir išorinio vertinimo kriterijus, metodikas ir akreditavimo procedūras, naujus studijas reglamentuojančius teisės aktus;

33.8. pakankamą skaičių dėstytojų ir kito personalo, mokančio užsienio kalbą ne žemesniu nei B2 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis, jei programa vykdoma užsienio kalba.

34. Ne mažiau kaip 50 procentų pirmosios pakopos universitetinių ir ne mažiau kaip 10 procentų trumposios pakopos ir koleginių studijų krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai arba pripažinti menininkai (meno dalykus). Daugiau kaip pusė trumposios pakopos ir koleginių studijų krypties dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus praktinio darbo dėstomo dalyko srityje patirties. Trumposios pakopos ir koleginių studijų studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį kaip bakalauro arba profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

35. Ne mažiau kaip 80 procentų magistrantūros (išskyrus programas teisės magistro (LL.M.), verslo administravimo magistro (MBA) arba viešojo administravimo (MPA) magistro laipsniui įgyti) dėstytojų turi turėti mokslo (meno) laipsnį (būti pripažinti menininkai). Kiti gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus taikomuosius dalykus atitinkančią profesinės veiklos patirtį. Ne mažiau kaip 20 procentų krypties dalykų apimties turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai. Teisės magistro (LL.M.), verslo administravimo magistro (MBA) arba viešojo administravimo magistro (MPA) laipsniui įgyti daugiau kaip pusė studijų krypties dalykų apimties dėstytojų turi turėti praktinio darbo dėstomo dalyko srityje patirties.

36. Patalpos, kuriose vykdomos studijos, turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus ir jų turi pakakti, auditorijos turi būti šiuolaikiškai įrengtos, aprūpintos vizualizavimo įranga, didelėse auditorijose turi būti įrengta įgarsinimo įranga, turi būti specialiai įrengtų patalpų dirbti grupėmis studentų bendravimo gebėjimams lavinti, komandinio darbo įgūdžiams formuoti.

37. Kiekvienam dėstytojui turi būti suteikta darbo vieta su interneto ryšiu aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

38. Jei programai įgyvendinti reikalinga laboratorinė įranga ir aparatūra, kitos studijoms reikalingos priemonės, jų lygis turi būti pakankamas studentui išmokti taikyti šiuolaikinius tyrimų metodus. Jei studijų rezultatams pasiekti reikalinga ypač brangi ar didelių gabaritų aparatūra, nepriklausomai nuo šios aparatūros savininko turi būti užtikrinama, kad kiekvienas studentas turėtų galimybę pasinaudoti ja tiesiogiai arba padedant aptarnaujančiam personalui.

39. Bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai dalykinėms studijoms reikalingos spausdintos ar skaitmeninės mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų ir kitų leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su interneto ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių, spausdinimo ir kopijavimo įranga.

40. Pozityviai studijavimo patirčiai ir sėkmingam studijų rezultatų pasiekimui užtikrinti studentams turi būti teikiama visokeriopa akademinė, psichologinė, karjeros planavimo, socialinė parama. Jei programoje yra studentų su specialiaisiais poreikiais, siekiant studijų kokybės, turi būti sudarytos tinkamos sąlygos jiems studijuoti atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius.

41. Studijas vykdydama nuotoliniu būdu, aukštoji mokykla turi:

41.1. turėti techninę ir programinę įrangą, reikalingą nuotolinėms studijoms vykdyti;

41.2. turėti dėstytojus, pasirengusius dirbti nuotoliniu būdu;

41.3. turėti nuotolinėms studijoms pritaikytą studijų medžiagą, prieigą prie skaitmeninės mokslinės literatūros, metodinių leidinių ir kitų studijavimo išteklių;

41.4. užtikrinti sąžiningą studijavimą, tinkamą ir patikimą studentų pasiekimų vertinimą;

41.5. užtikrinti nuolatinį nuotoliniu būdu dirbančių dėstytojų ir studijuojančių studentų konsultavimą.

________________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-570, 2018-06-14, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09926

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-2069, 2021-11-15, paskelbta TAR 2021-11-15, i. k. 2021-23581

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-953, 2023-07-07, paskelbta TAR 2023-07-07, i. k. 2023-14153

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo