Suvestinė redakcija nuo 2024-12-04
Įsakymas paskelbtas: TAR 2021-02-04, i. k. 2021-02221
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2021 m. vasario 4 d. Nr. A1-108
Vilnius
Įgyvendindama Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 141 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“, 200 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.6.2 papunktį, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.2 papunktį ir atsižvelgdama į 2020 m. spalio 30 d. Tarybos rekomendaciją „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“, kuria pakeičiama 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo:
Preambulės pakeitimai:
Nr. A1-62, 2022-01-27, paskelbta TAR 2022-01-27, i. k. 2022-01301
3. R e k o m e n d u o j u Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui dalyvauti įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo veiksmų planą.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-62, 2022-01-27, paskelbta TAR 2022-01-27, i. k. 2022-01301
4. S k i r i u Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos grupės patarėją Indrę Raubę Jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatore Lietuvoje.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-62, 2022-01-27, paskelbta TAR 2022-01-27, i. k. 2022-01301
Nr. A1-333, 2023-05-29, paskelbta TAR 2023-05-29, i. k. 2023-10260
5. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. A1-692 „Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. A1-108
(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
2023 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. A1-30
redakcija)
JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVOS ĮGYVENDINIMO veiksmų PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo veiksmų planas (toliau – Planas) parengtas siekiant įgyvendinti 2020 m. spalio 30 d. Tarybos rekomendaciją „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“, kuria pakeičiama 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo.
2. Plano tikslas – užtikrinti, kad visi 15–29 metų nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba mokymosi pagal formaliojo švietimo programą užbaigimo (nutraukimo) gautų pasiūlymą, trunkantį ne mažiau nei 28 kalendorines dienas, dirbti, toliau mokytis (įskaitant profesinį mokymą pagal pameistrystės formą), atlikti praktiką ar stažuotę. Įgyvendinant Planą, paslaugos teikiamos neaktyviems jauniems žmonėms ir 16–29 metų bedarbiams (toliau – jaunas bedarbis). Konsultavimo karjeros klausimais paslaugos gali būti teikiamos 14–29 metų asmenims.
3. Plane vartojamos sąvokos:
3.1. Neteko galios nuo 2024-12-04
Papunkčio naikinimas:
Nr. A1-828, 2024-12-03, paskelbta TAR 2024-12-03, i. k. 2024-21319
3.2. Jaunimo garantijų iniciatyvos intervencija – Europos Sąjungos fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) kitų finansavimo šaltinių lėšomis finansuojamos dalyviui individualiai suplanuotos ankstyvosios intervencijos ir aktyvumo, integracijos į darbo rinką skatinimo veiklos ir subsidijuojami pasiūlymai.
3.3. Nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys jauni asmenys (toliau – NEET) – jauni bedarbiai ir neaktyvūs jauni žmonės.
3.4. Pasiūlymas – savanoriškas darbdavio, mokymo įstaigos, praktikos ar stažuotės organizatoriaus pasiūlymas dirbti, mokytis (įskaitant profesinį mokymą pagal pameistrystės formą), dalyvauti praktikoje ar stažuotėje, kuris NEET leidžia suprasti, kad priimdami pasiūlymą jie kartu prisiima ir su juo susijusius įsipareigojimus. Pasiūlymas įforminamas sutartimi ar kitu dokumentu, kuriame išreikštas darbdavio, mokymo įstaigos, praktikos ar stažuotės organizatoriaus sutikimas priimti NEET. Pasiūlymai gali būti subsidijuojami ir nesubsidijuojami. Subsidijuojamu pasiūlymu laikomas pasiūlymas dalyvauti savanoriškoje praktikoje arba aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. A1-333, 2023-05-29, paskelbta TAR 2023-05-29, i. k. 2023-10260
3.5. Kitos Plane vartojamos sąvokos apibrėžtos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. A1-333, 2023-05-29, paskelbta TAR 2023-05-29, i. k. 2023-10260
II SKYRIUS
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
4. Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 15–24 m. NEET procentas Lietuvoje kito nuo 9,9 proc. 2014 m. iki 8,6 proc. 2019 m. (9,9 proc. – 2014 m., 9,2 proc. – 2015 m., 9,4 proc. – 2016 m., 9,1 proc. – 2017 m., 8 proc. – 2018 m., 8,6 proc. – 2019 m.). 2014–2019 m. 15–24 m. NEET procentas Lietuvoje buvo mažesnis nei Europos Sąjungos valstybių narių NEET procento vidurkis – pastarasis 2014 m. buvo 12,5 proc., 2015 m. – 12,1 proc., 2016 m. – 11,6 proc., 2017 m.– 10,9 proc., 2018 m. – 10,4 proc., 2019 m. – 10 proc. 15–29 m. NEET procentas Lietuvoje kito nuo 12,9 proc. 2014 m. iki 10,9 proc. 2019 m. (12,9 proc. – 2014 m., 11,8 proc. – 2015 m., 10,7 proc. – 2016 m., 10,2 proc. – 2017 m., 9,3 proc. – 2018 m., 10,9 proc. – 2019 m.). 2014–2019 m. 15–29 m. NEET procentas Lietuvoje taip pat buvo mažesnis nei Europos Sąjungos valstybių narių NEET procento vidurkis – pastarasis 2014 m. buvo 15,6 proc., 2015 m. – 15,1 proc., 2016 m. – 14,4 proc., 2017 m. – 13,6 proc., 2018 m. – 13, 2019 m. – 12,5 proc.
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2020 m. 15–24 m. NEET procentas Lietuvoje buvo 10,8, Europos Sąjungos valstybių narių 15–24 m. NEET procento vidurkis – 11 proc. 15–29 m. NEET procentas Lietuvoje 2020 m. buvo 13, Europos Sąjungos valstybių narių 15–29 m. NEET procento vidurkis – 13,7. 2020 m. ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungos valstybėse narėse fiksuotas NEET skaičiaus didėjimas.
2021 m. 15–24 m. NEET procentas Lietuvoje buvo 11,3 ir šiek tiek viršijo Europos Sąjungos valstybių narių 15–24 m. NEET procento vidurkį, kuris 2021 m. siekė 10,8 proc. 15–29 m. NEET procentas Lietuvoje 2021 m. buvo 12,7 ir buvo mažesnis už Europos Sąjungos valstybių narių 15–29 m. NEET procento vidurkį, kuris 2021 m. siekė 13,7proc.
2022 m. II ketv. 15–24 m. NEET procentas Lietuvoje buvo 9,3 ir buvo mažesnis už Europos Sąjungos valstybių narių 15–24 m. NEET procento vidurkį, kuris 2022 m. II ketv. siekė 9,8. 15–29 m. NEET procentas Lietuvoje 2022 m. II ketv. buvo 10,1 ir buvo mažesnis už Europos Sąjungos valstybių narių 15–29 m. NEET procento vidurkį, kuris 2022 m. II ketv. siekė 11,7. 2022 m. II ketv. ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungos valstybėse narėse fiksuotas abiejų amžiaus grupių NEET skaičiaus mažėjimas, palyginti su 2022 m. I ketv.
5. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2013–2019 m. 15–24 m. asmenų nedarbo lygis tolygiai mažėjo (išskyrus 2019 m.) (2013 m. – 21,8 proc., 2014 m. – 19,3 proc., 2015 m. – 16,3 proc., 2016 m. – 14,5 proc., 2017 m. – 13,3 proc., 2018 m. – 11,1 proc., 2019 m. – 11,9 proc.), o užimtumo lygis tolygiai didėjo (2013 m. – 24,6 proc., 2014 m. – 27,6 proc., 2015 m. – 28,3 proc., 2016 m. – 30,4 proc., 2017 m. – 30,4 proc. 2018 m. – 32,4 proc., 2019 m. – 32,9 proc.). 2013–2019 m. 15–24 m. asmenų, kaip darbo jėgos, aktyvumo lygis didėjo (2013 m. – 31,5 proc., 2014 m. – 34,2 proc., 2015 m. – 33,8 proc., 2016 m. – 35,3 proc., 2017 m. – 35 proc., 2018 m. – 36,5 proc., 2019 m. – 37,3 proc.). 15–29 m. asmenų nedarbo lygis taip pat mažėjo (išskyrus 2019 m.) (2013 m. – 17,1 proc., 2014 m. – 14,7 proc., 2015 m. – 12,7 proc., 2016 m.– 10,4 proc., 2017 m. – 8,6 proc., 2018 m. – 7,5 proc., 2019 m. – 8,7 proc.).
Su ypač dideliais iššūkiais jaunimas darbo rinkoje susidūrė 2020 m. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2020 m. 15–24 m. asmenų nedarbo lygis išaugo iki 19,6 proc., 15–29 m. asmenų– iki 13,4 proc. 2021 m. fiksuotas nedarbo lygio mažėjimas – 15–24 m. asmenų nedarbo lygis nukrito iki 14,3 proc., o 15–29 m. asmenų – iki 10 proc. 2022 m. III ketv. 15–24 m. asmenų nedarbo lygis sumažėjo iki 10,5 proc. (palyginti su 2021 m. III ketv. rodikliu –14,5 proc.), 15–29 m. asmenų – iki 8,8 proc. (palyginti su 2021 m. III ketv. rodikliu – 9,3 proc.).
6. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) duomenimis, 2020 m. 16–29 m. asmenų registruotas nedarbas augo nuo 6,2 proc. sausio 1 d. iki 16 proc. gruodžio 31 d. 2020 m. sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 26,9 tūkst. jaunų bedarbių, o 2020 m. gruodžio 31 d. – net 71,4 tūkst. jaunų bedarbių. 2021 m. fiksuotas jaunų bedarbių skaičiaus mažėjimas – 16–29 m. asmenų registruotas nedarbas mažėjo nuo 15,6 proc. sausio pabaigoje iki 7 proc. gruodžio pabaigoje (atitinkamai 69,5 tūkst. sausio pabaigoje ir 30, 5 tūkst. gruodžio pabaigoje). 2022 m. 16–29 m. asmenų registruotas nedarbas stabilizavosi ir šiek tiek mažėjo nuo 6,8 proc. sausio pabaigoje iki 6,2 proc. birželio pabaigoje (atitinkamai 29,9 tūkst. sausio pabaigoje ir 25,3 tūkst. birželio pabaigoje).
7. Užimtumo tarnybos 2022 m. sausio 1 d. duomenimis, iš Užimtumo tarnyboje registruotų jaunų bedarbių tik 11,3 proc. turėjo aukštąjį, 10,4 proc. – aukštąjį koleginį, 28,4 proc.– profesinį išsilavinimą, 49,9 proc. neturėjo profesinio pasirengimo. Pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys jauni bedarbiai sudarė 2,5 proc., neturintys darbo patirties – 14 proc. visų 16–29 m. registruotų bedarbių. Užimtumo tarnybos 2022 m. spalio 1 d. duomenimis, iš Užimtumo tarnyboje registruotų jaunų bedarbių tik 13,2 proc. turėjo aukštąjį, 10,7 proc. – aukštąjį koleginį, 26,3 proc.– profesinį išsilavinimą, 49,7 proc. neturėjo profesinio pasirengimo. Pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys jauni bedarbiai sudarė 2,3 proc., neturintys darbo patirties – 17,9 proc. visų 16–29 m. registruotų bedarbių. Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad situacija iš esmės nesikeitė. Užimtumo tarnybos 2022 m. spalio 1 d. duomenimis, 336 asmenys iki 29 m. buvo priskirti prie darbo rinkai besirengiančių asmenų, iš jų 64,6 proc. stokojo socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti, 11,6 proc. turėjo prižiūrėti ir (ar) slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, 9,8 proc. buvo apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, 22,6 proc. neturėjo galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą, 5,1 proc. buvo priklausomi nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų.
Jaunimas darbo rinkoje vis dar patiria iššūkių ir nėra pajėgus vienodomis sąlygomis konkuruoti su darbo patirties turinčiais specialistais. Svarbiausios jaunimo nedarbo priežastys Lietuvoje yra žema kvalifikacija, kompetencija ar jų neturėjimas, turimo išsilavinimo neatitiktis darbo rinkos poreikiams, darbo patirties stoka, atkaklumo, darbo paieškos įgūdžių, motyvacijos, socialinių kompetencijų stoka, prasta darbo vietų kokybė ir dideli lūkesčiai.
8. Įgyvendinant Plano priemones, būtina užtikrinti neaktyvių jaunų žmonių skaičiaus stebėseną, jų informavimą, profesinį orientavimą ir konsultavimą karjeros klausimais. Turi būti plėtojama laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistema ir užtikrinamas jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo paslaugų teikimas. Tam tikrų formų darbo su jaunimu tikslai ir uždaviniai, principai, organizavimo etapai ir procesai, vertinimo rodikliai numatyti Darbo su jaunimu gatvėje tvarkos apraše, Mobiliojo darbo su jaunimu tvarkos apraše, Atvirojo darbo su jaunimu tvarkos apraše, Jaunimo informavimo ir konsultavimo tvarkos apraše bei Jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo tvarkos apraše, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1-614 „Dėl Darbo su jaunimu gatvėje tvarkos aprašo, Mobiliojo darbo su jaunimu tvarkos aprašo, Atvirojo darbo su jaunimu tvarkos aprašo, Jaunimo informavimo ir konsultavimo tvarkos aprašo ir Jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Siekiant mažinti jaunimo nedarbą, turi būti vykdoma jaunų bedarbių skaičiaus stebėsena ir nedarbo priežasčių analizė. Taip pat turi būti teikiamos ankstyvosios intervencijos, motyvaciją ir aktyvumą skatinančios, papildomus gebėjimus ugdančios ir socialines kompetencijas, įgūdžius didinančios, pagalbos pažįstant save, profesinių interesų identifikavimo paslaugos bei priemonės – informavimas, profesinis informavimas, profesinis konsultavimas ir profesinės karjeros planavimas, gyvenimo aprašymo ir motyvacinio laiško rengimas, pasiruošimas pokalbiui su darbdaviu, veiklinimas, supažindinimas su verslo pradmenimis, dalyvavimas verslumo ugdyme, konsultavimas dėl verslo kūrimo, pagalba nustatant skaitmeninius įgūdžius ir konsultacijos, kaip juos ugdyti, grupiniai informaciniai, konsultaciniai užsiėmimai, palydėjimas iki savanorystės vietos, susitikimai su švietimo ar verslo atstovais ir (ar) kitos panašios paslaugos, priemonės, taip pat teikiami subsidijuojami pasiūlymai,t. y. turi būti siūloma dalyvauti integraciją į darbo rinką skatinančiose priemonėse. Turi būti lanksčiai teikiamos individualiai pritaikytos kompleksinės paslaugos ir taikomos priemonės, atitinkančios jaunimo poreikius. Taikant Plano priemones, turi būti atsižvelgiama į tikslinę grupę, kuriai asmuo priskirtas, ir į įsidarbinimo galimybių vertinimo rezultatus, nes nuo to priklauso jam siūlomos paslaugos bei priemonės.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-333, 2023-05-29, paskelbta TAR 2023-05-29, i. k. 2023-10260
Nr. A1-828, 2024-12-03, paskelbta TAR 2024-12-03, i. k. 2024-21319
III SKYRIUS
PLANO ĮGYVENDINIMAS
9. Plano įgyvendinimą koordinuojanti institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
10. Plano priemones įgyvendina Plano 1 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos. Jos užtikrina glaudų tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekdamos įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslus. NEET, pageidaujančių dalyvauti Jaunimo garantijų iniciatyvos veiklose, duomenis dalyvio statusui patvirtinti (vardas, pavardė, asmens kodas, savivaldybė, kurioje asmuo gyvena, registruotas ar neregistruotas Užimtumo tarnyboje, dirba ar nedirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, yra ar nėra savarankiškai dirbantis asmuo pagal Užimtumo įstatymą, mokosi ar nesimoko) ir jo pasikeitimui užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, įsidarbinus, pradėjus savarankišką veiklą ar pradėjus mokytis (registracijos Užimtumo tarnyboje data, darbo, savarankiškos veiklos ar mokymosi pradžios data) nustatyti, taip pat duomenis, patvirtinančius, kad jaunas žmogus, baigęs dalyvauti veiklose, ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, pradėjo mokytis (mokosi) ar dirbti (dirba) arba vykdo savarankišką veiklą (registracijos Užimtumo tarnyboje data, darbo, savarankiškos veiklos ar mokymosi pradžios data), Jaunimo reikalų agentūra gauna iš Užimtumo tarnybos informacinės sistemos, Studentų registro, Mokinių registro, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro, Ūkininkų ūkių registro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro per Užimtumo tarnybos valdomą informacinę sistemą duomenų teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Apie tai, kad asmens duomenys tvarkomi, tikrinami Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje, registruose per Užimtumo tarnybos valdomą informacinę sistemą šiame punkte nurodytais tikslais ir Plano 15 punkte nurodytu stebėsenos tikslu, NEET informuojami iš anksto, kai registruojasi dalyvauti Jaunimo garantijų iniciatyvos veiklose. Jaunimo reikalų agentūra NEET taip pat pateikia informaciją, nurodytą Reglamento 13−14 straipsniuose, ir užtikrina NEET teisę susipažinti su savo asmens duomenimis pagal Reglamento 15 straipsnį.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-333, 2023-05-29, paskelbta TAR 2023-05-29, i. k. 2023-10260
Nr. A1-311, 2024-04-29, paskelbta TAR 2024-04-30, i. k. 2024-07992
11. Plano priemonių finansavimo šaltiniai:
12. Neteko galios nuo 2023-05-30
Punkto naikinimas:
Nr. A1-333, 2023-05-29, paskelbta TAR 2023-05-29, i. k. 2023-10260
14. Plano priemonių vykdytojai Plano įgyvendinimo laikotarpiu kasmet iki sausio 15 d. ir liepos 15 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikia informaciją apie tai, kaip vykdomos Plane numatytos priemonės.
15. Įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, vykdoma stebėsena:
15.1. Užimtumo tarnyba duomenis (asmens vardas, pavardė, amžius, lytis, išsilavinimo lygis, nedarbo trukmė, dalyvavimas aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (dalyvavo ar nedalyvavo), įdarbinimas pagal neterminuotą ir (arba) terminuotą darbo sutartį (dirba ar nedirba 6, 12, 18 mėnesių nuo įsidarbinimo pradžios)) naudoja 18 mėnesių po to, kai asmuo baigė dalyvauti veiklose, rengdama ataskaitas Europos Komisijai (jose teikia apibendrintus ir nuasmenintus duomenys);
15.2. Jaunimo reikalų agentūra duomenis (asmens identifikavimo duomenis: vardas, pavardė, asmens kodas; socialinius duomenis: priklausymas socialinei grupei, išsilavinimo lygis, užimtumas (bedarbis, dirba, mokosi); kontaktinius duomenis: gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas; duomenis, patvirtinančius Jaunimo garantijų iniciatyvos veiklose dalyvaujančių NEET neatlygintinos veiklos vykdymo ar nevykdymo, dalyvavimo ir pasiekimų faktą) renka ir analizuoja atsiskaitymo kompetentingoms projektų priežiūrą vykdančioms institucijoms bei audito atlikimo tikslu. Asmens duomenys atsiskaitymo kompetentingoms projektų priežiūrą vykdančioms institucijoms bei audito atlikimo tikslu tvarkomi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, nurodytą laikotarpį. Socialinių tyrimų ar Europos Sąjungos fondų investicijų vertinimo tikslais naudojami apibendrinti ir (arba) nuasmeninti duomenys (nuasmeninant informaciją, nenurodomi duomenys, pagal kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai galima nustatyti asmens tapatybę: vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, lankytų ar lankomų ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigų pavadinimai, darboviečių pavadinimai ar bet kurie kiti duomenys, pagal kuriuos būtų galima nustatyti asmens tapatybę).
Papildyta punktu:
Nr. A1-333, 2023-05-29, paskelbta TAR 2023-05-29, i. k. 2023-10260
16. Renkama ne daugiau asmens duomenų, negu reikia asmens duomenų rinkimo tikslams pasiekti. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą. Dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytais terminais.
Papildyta punktu:
Nr. A1-333, 2023-05-29, paskelbta TAR 2023-05-29, i. k. 2023-10260
Priedo pakeitimai:
Nr. A1-30, 2023-01-20, paskelbta TAR 2023-01-20, i. k. 2023-01059
Jaunimo garantijų iniciatyvos
įgyvendinimo veiksmų plano
1 priedas
JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANO 2025–2029 M. PRIEMONĖS
| Tikslas, uždavinys, priemonė |
Tikslinė grupė |
Įgyvendinimo terminas |
Vykdytojas |
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Eur |
||
| 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšos |
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
|
||||
| 1. Tikslas – neaktyvių jaunų žmonių ir jaunų bedarbių skaičiaus nustatymas bei stebėsena, neaktyvumo ir nedarbo prevencija, informavimas, konsultavimas, ankstyvosios intervencijos, aktyvumo skatinimo, motyvacijos didinimo priemonės |
||||||
| 1.1. Uždavinys – nustatyti neaktyvius jaunus žmones ir jaunus bedarbius, užtikrinti neaktyvių jaunų žmonių ir jaunų bedarbių skaičiaus stebėseną, nedarbo priežasčių analizę |
||||||
| 1.1.1. Nustatyti neaktyvius jaunus žmones ir vykdyti jų skaičiaus stebėseną |
Neaktyvūs jauni žmonės |
2025–2029 m. IV ketv. |
Jaunimo reikalų agentūra |
0 |
0 |
0
|
| 1.1.2. Vykdyti jaunų bedarbių skaičiaus stebėseną ir nedarbo priežasčių analizę |
Jauni bedarbiai |
2025–2029 m. IV ketv. |
Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) |
0 |
0 |
0 |
| 1.2. Uždavinys – užtikrinti ir gerinti profesinio orientavimo ir karjeros konsultavimo paslaugų prieinamumą bei kokybę |
||||||
| 1.2.1. Užtikrinti paslaugų teikimą regioniniuose karjeros centruose
|
14–19 m. mokiniai, studentai, jaunimas, jauni bedarbiai, neaktyvūs jauni žmonės |
2025–2029 m. IV ketv. |
Užimtumo tarnyba |
0 |
0 |
0 |
| 1.3. Uždavinys – užtikrinti pirminę intervenciją jauniems bedarbiams ir neaktyviems jauniems žmonėms |
||||||
| 1.3.1. Įgyvendinti pirminę intervenciją jauniems bedarbiams |
Jauni bedarbiai, nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse |
2025–2029 m. IV ketv. |
Užimtumo tarnyba |
0 |
0 |
0 |
| 1.3.2. Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą, siekiant didesnės jo integracijos Sostinės regione, kaip numatyta 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonėje Nr. 09‑003‑02-02-05 „Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą“ (toliau – Priemonė Nr. 09‑003‑02-02-05 „Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą“) |
Neaktyvūs jauni žmonės |
2025–2029 m. IV ketv. |
Jaunimo reikalų agentūra |
250,61 |
0 |
0 |
| 1.3.3. Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą, siekiant didesnės jo integracijos Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, kaip numatyta Priemonėje Nr. 09‑003‑02-02-05 „Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą“ |
Neaktyvūs jauni žmonės |
2025–2029 m. IV ketv. |
Jaunimo reikalų agentūra |
1 127,74 |
0 |
0 |
| 1.3.4. Įgyvendinant jaunimo garantijų iniciatyvą ir kitas jaunimo užimtumą skatinančias programas, užtikrinti jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo paslaugų teikimą
|
Neaktyvūs jauni žmonės |
2025–2027 |
Jaunimo reikalų agentūra, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
0 |
0 |
1 350 |
| 2. Tikslas – jaunimo (re)integracijos į švietimo sistemą ar darbo rinką didinimas |
||||||
| 2.1. Uždavinys – užtikrinti individualius poreikius atitinkantį ir efektyvų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymą |
||||||
| 2.1.1. Įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, numatytas 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-001-02-03-02 „Didinti pažeidžiamų asmenų grupių užimtumą“ (toliau – Priemonė Nr. 09‑001‑02‑03-02 „Didinti pažeidžiamų asmenų grupių užimtumą“) veikloje „Bedarbių galimybių įsidarbinti ar grįžti į darbo rinką didinimas“ |
18–29 metų bedarbiai |
2025–2029 m. IV ketv. |
Užimtumo tarnyba |
33 850,2 |
0 |
0 |
| 2.1.2. Įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, numatytas Priemonės Nr. 09‑001‑02-03-02 „Didinti pažeidžiamų asmenų grupių užimtumą“ veikloje „Užimtumo rėmimo priemonių apimties ir įvairovės didinimas, prisidedant prie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų siekimo ir žiedinės ekonomikos skatinimo“ |
Jauni bedarbiai |
2025–2026 m. II ketv. |
Užimtumo tarnyba |
0 |
39 963 |
1 680 (valstybės biudžeto lėšos, skirtos apmokėti bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų projektų netinkamam finansuoti iš ES fondų lėšų pirkimo ir (arba) importo PVM) |
| 2.2. Uždavinys – plėtoti valstybės, vietos savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei verslo subjektų bendradarbiavimą, suteikiant jaunimui daugiau praktikos, stažuočių galimybių, siekiant pritaikyti įgyjamus įgūdžius pagal darbo rinkos poreikius |
||||||
| 2.2.1. Skatinti mokinius dirbti ar atlikti praktiką vasarą, įtraukti juos į savanorišką veiklą |
8–12 klasių mokiniai |
2025–2029 m. IV ketv. |
Užimtumo tarnyba |
0 |
0 |
0 |
| 2.2.2. Skatinti studentus atlikti praktiką viešajame sektoriuje |
Studentai |
2025–2029 m. IV ketv. |
Užimtumo tarnyba |
0 |
0 |
0 |
Pastabos:
1. 1.3 uždavinyje nurodyta pirminė intervencija jauniems bedarbiams – informavimas, profesinis informavimas, profesinis konsultavimas ir profesinės karjeros planavimas, gyvenimo aprašymo ir motyvacinio laiško rengimas, pasiruošimas pokalbiui su darbdaviu, veiklinimas, supažindinimas su verslo pradmenimis, dalyvavimas verslumo ugdyme, konsultavimas dėl verslo kūrimo, pagalba nustatant skaitmeninius įgūdžius ir konsultacijos, kaip juos ugdyti, grupiniai informaciniai, konsultaciniai užsiėmimai, palydėjimas iki savanorystės vietos, susitikimai su švietimo ar verslo atstovais ir (ar) kitos panašios paslaugos, priemonės.
2. 1.3 uždavinyje nurodyta pirminė intervencija neaktyviems jauniems žmonėms – laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemos plėtojimas ir jaunimo praktinių įgūdžių ugdymas.
Priedo pakeitimai:
Nr. A1-333, 2023-05-29, paskelbta TAR 2023-05-29, i. k. 2023-10260
Nr. A1-828, 2024-12-03, paskelbta TAR 2024-12-03, i. k. 2024-21319
Jaunimo garantijų iniciatyvos
įgyvendinimo veiksmų plano
2 priedas
JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANO 2025–2029 M. PRIEMONIŲ
VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS
| Tikslas, uždavinys, priemonė |
Priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, matavimo vienetas |
Tarpinė reikšmė (metai, ketvirtis) |
Galutinė reikšmė (metai, ketvirtis) |
Atsakingas (-i) vykdytojas (-ai) |
| 1. Tikslas – neaktyvių jaunų žmonių ir jaunų bedarbių skaičiaus nustatymas bei stebėsena, neaktyvumo ir nedarbo prevencija, informavimas, konsultavimas, ankstyvosios intervencijos, aktyvumo skatinimo, motyvacijos didinimo priemonės |
||||
| 1.1. Uždavinys – nustatyti neaktyvius jaunus žmones ir jaunus bedarbius, užtikrinti neaktyvių jaunų žmonių ir jaunų bedarbių skaičiaus stebėseną, nedarbo priežasčių analizę |
||||
| 1.1.1. Nustatyti neaktyvius jaunus žmones ir vykdyti jų skaičiaus stebėseną |
Parengti ir paskelbti apibendrintos informacijos rinkiniai apie neaktyvius jaunus žmones ir mažiau galimybių turinčius jaunus žmones, kuriems kyla pavojus tapti neaktyviems (skaičius) |
kasmet |
kasmet (2029 m. II ketv.) |
Jaunimo reikalų agentūra |
| 1.1.2. Vykdyti jaunų bedarbių skaičiaus stebėseną ir nedarbo priežasčių analizę |
Paskelbtų ataskaitų apie jaunus bedarbius skaičius (vienetai) |
2 per metus |
2 per metus (2029 m. IV ketv.) |
Užimtumo tarnyba |
| 1.2. Uždavinys – užtikrinti ir gerinti profesinio orientavimo ir karjeros konsultavimo paslaugų prieinamumą bei kokybę |
||||
| 1.2.1. Užtikrinti paslaugų teikimą regioniniuose karjeros centruose
|
Asmenys, kuriems suteiktos individualios paslaugos regioniniuose karjeros centruose (skaičius) |
24 300 (2025 m. ) |
97 200 (2029 m. IV ketv.) |
Užimtumo tarnyba |
| Asmenys, kuriems suteiktos grupinės paslaugos regioniniuose karjeros centruose (skaičius)
|
43 600 (2025 m.) |
174 400 (2029 m. IV ketv.) |
Užimtumo tarnyba |
|
| 1.3. Uždavinys – užtikrinti pirminę intervenciją jauniems bedarbiams ir neaktyviems jauniems žmonėms |
||||
| 1.3.1. Įgyvendinti pirminę intervenciją jauniems bedarbiams |
Pirminės intervencijos priemonėse dalyvavę ar pirminės intervencijos paslaugas gavę asmenys (skaičius) |
- |
40 400 (2029 m. IV ketv.) |
Užimtumo tarnyba
|
| 1.3.2. Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą, siekiant didesnės jo integracijos Sostinės regione, kaip numatyta 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonėje Nr. 09‑003‑02-02-05 „Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą“ (toliau – Priemonė Nr. 09‑003‑02-02-05 „Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą“) |
Socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų, kurie, baigę dalyvauti veiklose, pradėjo savanoriauti, mokytis, ieškoti darbo arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą, dalis (procentai) |
- |
30 (2029 m. IV ketv.) |
Jaunimo reikalų agentūra |
| Socialiai pažeidžiami, socialinę riziką (atskirtį) patiriantys asmenys (skaičius) |
- |
185 (2029 m. IV ketv.) |
||
| 1.3.3. Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą, siekiant didesnės jo integracijos Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, kaip numatyta Priemonėje Nr. 09-003-02-02-05 „Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą“ |
Socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų, kurie, baigę dalyvauti veiklose, pradėjo savanoriauti, mokytis, ieškoti darbo arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą, dalis (procentai) |
- |
30 (2029 m. IV ketv.) |
Jaunimo reikalų agentūra |
| Socialiai pažeidžiami, socialinę riziką (atskirtį) patiriantys asmenys (skaičius) |
- |
1 000 (2029 m. IV ketv.) |
||
| 1.3.4. Įgyvendinant jaunimo garantijų iniciatyvą ir kitas jaunimo užimtumą skatinančias programas, užtikrinti jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo paslaugų teikimą |
Jaunimo praktinius įgūdžius ugdančių organizacijų paslaugas gavusių jaunų žmonių skaičius (asmenys) |
- |
800 (2025 m. IV ketv.) |
Jaunimo reikalų agentūra, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
| 2. Tikslas – jaunimo (re)integracijos į švietimo sistemą ar darbo rinką didinimas |
||||
| 2.1. Uždavinys – užtikrinti individualius poreikius atitinkantį ir efektyvų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymą |
||||
| 2.1.1. Įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, numatytas Priemonės Nr. 09‑001‑02-03-02 „Didinti pažeidžiamų asmenų grupių užimtumą“ veikloje „Bedarbių galimybių įsidarbinti ar grįžti į darbo rinką didinimas“, Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose |
Bendras dalyvių skaičius (asmenys) |
- |
10 866 (2029 m. IV ketv.)
|
Užimtumo tarnyba |
| Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius (asmenys) |
- |
10 866 (2029 m. IV ketv.)
|
||
| 18–29 metų jaunuoliai (asmenys) |
- |
10 866 (2029 m. IV ketv.)
|
||
| Dalyviai, pasibaigus jų dalyvavimui, įgyjantys kvalifikaciją (asmenys) |
- |
4 619 (2029 m. IV ketv.)
|
||
| Dalyviai, pasibaigus jų dalyvavimui, dirbantys, įskaitant savarankišką darbą (asmenys) |
- |
4 890 (2029 m. IV ketv.) |
||
| Dalyviai, kurie per šešis mėnesius nuo dalyvavimo pabaigos pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenys) |
- |
5 977 (2029 m. IV ketv.) |
||
| 2.1.2. Įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, numatytas Priemonės Nr. 09‑001‑02-03-02 „Didinti pažeidžiamų asmenų grupių užimtumą“ veikloje „Užimtumo rėmimo priemonių apimties ir įvairovės didinimas, prisidedant prie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų siekimo ir žiedinės ekonomikos skatinimo“ |
Bandomojo projekto, skirto finansuoti mokymams, kvalifikacijai ir (arba) kompetencijoms įgyti, užbaigimas (paramą gavusių dalyvių skaičius) |
6 232 (2025 m. II ketv.) |
8 190 (2026 m. II ketv.) |
Užimtumo tarnyba |
| Dalyvių, įgijusių aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ir (ar) kompetencijas, dalis (procentai) |
90 |
90 (2026 m. II ketv.) |
||
| Bandomojo projekto verslumui skatinti užbaigimas (paramą gavusių dalyvių skaičius) |
- |
332 (2026 m. II ketv.) |
||
| Sėkmingai veikiančių subsidijos darbo vietai steigti gavėjų dalis (procentai) |
80 |
80 (2026 m. II ketv.) |
||
| 2.2. Uždavinys – plėtoti valstybės, vietos savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei verslo subjektų bendradarbiavimą, suteikiant jaunimui daugiau praktikos, stažuočių galimybių, siekiant pritaikyti įgyjamus įgūdžius pagal darbo rinkos poreikius |
||||
| 2.2.1. Skatinti mokinius dirbti, atlikti praktiką vasarą, įtraukti juos į savanorišką veiklą |
Informavimo užsiėmimai, konsultacijos, skatinant mokinius dirbti, atlikti praktiką vasarą (skaičius) |
300 (per metus)
|
(2029 m. IV ketv.)
|
Užimtumo tarnyba |
| Asmenys, įtraukti į savanorišką veiklą (skaičius) |
28 (per metus)
|
(2029 m. IV ketv.) |
||
| 2.2.2. Skatinti studentus atlikti praktiką viešajame sektoriuje |
Informavimo užsiėmimai, konsultacijos, renginiai, skatinant studentus atlikti savanorišką / profesinę praktiką viešajame sektoriuje (skaičius) |
30 (per metus) |
120 (2029 m. IV ketv.) |
Užimtumo tarnyba |
| Asmenys, atlikę praktiką viešajame sektoriuje (skaičius) |
50 (per metus) |
200 (2029 m. IV ketv.) |
||
Pastabos:
1. 1.3 uždavinyje nurodyta pirminė intervencija jauniems bedarbiams – informavimas, profesinis informavimas, profesinis konsultavimas ir profesinės karjeros planavimas, gyvenimo aprašymo ir motyvacinio laiško rengimas, pasiruošimas pokalbiui su darbdaviu, veiklinimas, supažindinimas su verslo pradmenimis, dalyvavimas verslumo ugdyme, konsultavimas dėl verslo kūrimo, pagalba nustatant skaitmeninius įgūdžius ir konsultacijos, kaip juos ugdyti, grupiniai informaciniai, konsultaciniai užsiėmimai, palydėjimas iki savanorystės vietos, susitikimai su švietimo ar verslo atstovais ir (ar) kitos panašios paslaugos, priemonės.
2. 1.3 uždavinyje nurodyta pirminė intervencija neaktyviems jauniems žmonėms – laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemos plėtojimas ir jaunimo praktinių įgūdžių ugdymas.
3. Priemonės Nr. 1.3.2 „Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą, siekiant didesnės jo integracijos Sostinės regione, kaip numatyta Priemonėje Nr. 09 003-02-02-05 „Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą“ stebėsenos rodiklio „Socialiai pažeidžiami, socialinę riziką (atskirtį) patiriantys asmenys (skaičius)“ galutinė reikšmė – reikšmė, apimanti tikslinę grupę, nurodytą Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo veiksmų plano 1 priede, t. y. neaktyvius jaunus žmones.
4. Priemonės Nr. 1.3.3 „Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą, siekiant didesnės jo integracijos Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, kaip numatyta Priemonėje Nr. 09-003-02-02-05 „Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą“ stebėsenos rodiklio „Socialiai pažeidžiami, socialinę riziką (atskirtį) patiriantys asmenys (skaičius)“ galutinė reikšmė – reikšmė, apimanti tikslinę grupę, nurodytą Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo veiksmų plano 1 priede, t. y. neaktyvius jaunus žmones.
5. Priemonės Nr. 2.1.2 „Įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, numatytas Priemonės Nr. 09 001 02-03-02 „Didinti pažeidžiamų asmenų grupių užimtumą“ veikloje „Užimtumo rėmimo priemonių apimties ir įvairovės didinimas, prisidedant prie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų siekimo ir žiedinės ekonomikos skatinimo“ stebėsenos rodiklio „Bandomojo projekto, skirto finansuoti mokymams, kvalifikacijai ir (arba) kompetencijoms įgyti, užbaigimas (paramą gavusių dalyvių skaičius)“ galutinė ir tarpinė reikšmės – reikšmės, apimančios tikslinę grupę, nurodytą Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo veiksmų plano 1 priede, t. y. jaunus bedarbius.
6. Priemonės Nr. 2.1.2 „Įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, numatytas Priemonės Nr. 09 001 02-03-02 „Didinti pažeidžiamų asmenų grupių užimtumą“ veikloje „Užimtumo rėmimo priemonių apimties ir įvairovės didinimas, prisidedant prie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų siekimo ir žiedinės ekonomikos skatinimo“ stebėsenos rodiklio „Bandomojo projekto verslumui skatinti užbaigimas (paramą gavusių dalyvių skaičius)“ galutinė reikšmė – reikšmė, apimanti tikslinę grupę, nurodytą Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo veiksmų plano 1 priede, t. y. jaunus bedarbius.
Priedo pakeitimai:
Nr. A1-333, 2023-05-29, paskelbta TAR 2023-05-29, i. k. 2023-10260
Nr. A1-828, 2024-12-03, paskelbta TAR 2024-12-03, i. k. 2024-21319
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas
Nr. A1-62, 2022-01-27, paskelbta TAR 2022-01-27, i. k. 2022-01301
Dėl socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. A1-108 „Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas
Nr. A1-30, 2023-01-20, paskelbta TAR 2023-01-20, i. k. 2023-01059
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. A1-108 „Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas
Nr. A1-333, 2023-05-29, paskelbta TAR 2023-05-29, i. k. 2023-10260
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. A1-108 „Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas
Nr. A1-311, 2024-04-29, paskelbta TAR 2024-04-30, i. k. 2024-07992
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. A1-108 „Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas
Nr. A1-828, 2024-12-03, paskelbta TAR 2024-12-03, i. k. 2024-21319
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. A1-108 „Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo