II SKYRIUS
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
4. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. pradžioje Lietuvos Respublikoje (toliau – Lietuvoje) gyveno 572,9 tūkst. 15–29 m. asmenų (294,6 tūkst. vaikinų ir 278,3 tūkst. merginų), 2016 m. pradžioje – 553,9 tūkst. 15–29 m. asmenų (284,2 tūkst. vaikinų ir 269,7 tūkst. merginų), 2017 m. pradžioje – 529 tūkst. 15–29 m. asmenų (272,1 tūkst. vaikinų ir 256,9 tūkst. merginų), 2018 m. pradžioje – 498,2 tūkst. 15–29 m. asmenų (257,1 tūkst. vaikinų ir 241,1 tūkst. merginų), 2019 m. pradžioje – 482,1 tūkst. 15–29 m. asmenų (249,5 tūkst. vaikinų ir 232,6 tūkst. merginų), 2020 m. pradžioje – 470,7 tūkst. 15–29 m. asmenų (244,6 tūkst. vaikinų ir 226,1 tūkst. merginų). Pastebima tendencija, kad per pastaruosius penkerius metus 15–29 m. asmenų skaičius Lietuvoje tolygiai mažėja. Demografiniai pokyčiai šalyje, besikeičianti gyventojų amžiaus struktūra veikia Lietuvos darbo rinką. Mažėjantis 15–29 m. asmenų skaičius mažina potencialios darbo pasiūlos išteklius.
5. Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 15–24 m. NEET procentas Lietuvoje kito nuo 9,9 proc. 2014 m. iki 8,6 proc. 2019 m. (9,9 proc. – 2014 m., 9,2 proc. – 2015 m., 9,4 proc. – 2016 m., 9,1 proc. – 2017 m., 8 proc. – 2018 m., 8,6 proc. – 2019 m.). 2014–2019 m. 15–24 m. NEET procentas Lietuvoje buvo mažesnis nei Europos Sąjungos valstybių narių vidurkis – pastarasis 2014 m. buvo 12,5 proc., 2015 m. – 12,1 proc., 2016 m. – 11,6 proc., 2017 m.– 10,9 proc., 2018 m. – 10,4 proc., 2019 m. – 10 proc. 15–29 m. NEET procentas Lietuvoje kito nuo 12,9 proc. 2014 m. iki 10,9 proc. 2019 m. (12,9 proc. – 2014 m., 11,8 proc. – 2015 m., 10,7 proc. – 2016 m., 10,2 proc. – 2017 m., 9,3 proc. – 2018 m., 10,9 proc. – 2019 m.). 2014–2019 m. 15–29 m. NEET procentas Lietuvoje taip pat buvo mažesnis nei Europos Sąjungos valstybių narių vidurkis – pastarasis 2014 m. buvo 15,6 proc., 2015 m. – 15,1 proc., 2016 m. – 14,4 proc., 2017 m. – 13,6 proc., 2018 m. – 13, 2019 m. – 12,5 proc.
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2020 m. I ketvirtį 15–24 m. NEET procentas Lietuvoje buvo 10,1 proc., 2020 m. II ketv. – 11 proc. Europos Sąjungos valstybių narių 15–24 m. NEET procento vidurkis 2020 I ketv. buvo 10,4 proc., 2020 m. II ketv. – 11,6 proc. 15–29 m. NEET procentas Lietuvoje 2020 m. I ketv. buvo 11,9 proc., 2020 m. II ketv. – 13,4 proc. Europos Sąjungos valstybių narių 15–29 m. NEET vidurkis 2020 I ketv. buvo 12,9 proc., 2020 m. II ketv. – 14,8 proc. 2020 m. pirmąjį pusmetį ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungos valstybėse narėse pastebimas NEET skaičiaus didėjimas.
Siekiant užtikrinti NEET atsiradimo prevenciją, reikia užtikrinti kompleksinių paslaugų, atitinkančių jaunimo poreikius, prieinamumą, lankstumą ir patrauklumą, jaunimo motyvavimą ir pasirengimą sąmoningai ir atsakingai imtis veiksmų kurti asmeninį bei profesinį gyvenimą. Reikia sudaryti sąlygas jaunimui dalyvauti savanoriškoje veikloje ir įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų bei darbo patirties ir taip padėti jiems pasirinkti profesiją, (re)integruotis į švietimo sistemą ir (arba) į darbo rinką.
Siekdami identifikuoti NEET ir skatinti juos dalyvauti prasmingoje ir turiningoje veikloje atsižvelgiant į jaunimo poreikius, atvirieji jaunimo centrai ir atvirosios jaunimo erdvės, teikdami paslaugas ir vykdydami veiklas, vadovaujasi Atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių veiklos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-570 „Dėl Atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių veiklos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis.
Siekiant mažinti jaunimo, leidžiančio laiką gatvėje, socialinę atskirtį ir didinti jo galimybes visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, atsižvelgti į individualius atitinkamoje teritorijoje gyvenančio jaunimo poreikius, užtikrinti turiningą jaunimo laisvalaikį, ugdymą(si) ir socialinę integraciją, įgalinti jaunimą aktyviai veikti, ugdyti asmenines ir socialines jaunimo kompetencijas, siekiant padėti jam aktyviai įsitraukti į bendruomeninius ir visuomeninius procesus, lanksčiai ir konstruktyviai reaguoti į jaunimo gyvenimo pokyčius, turi būti taikomi tinkami ir efektyvūs darbo metodai vadovaujantis pasiekiamumo, abipusės pagarbos, poreikius atitinkančios pagalbos teikimo, konfidencialumo, savanoriškumo, orientavimosi į jauno žmogaus poreikius, bendradarbiavimo, santykio kūrimo principais. Atskirų darbo su jaunimu formų tikslai ir uždaviniai, principai, organizavimo etapai ir procesai, vertinimo rodikliai yra numatyti Darbo su jaunimu gatvėje tvarkos apraše, Mobiliojo darbo su jaunimu tvarkos apraše, Atvirojo darbo su jaunimu tvarkos apraše, Jaunimo informavimo ir konsultavimo tvarkos apraše bei Jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo tvarkos aprašuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1-614 „Dėl Darbo su jaunimu gatvėje tvarkos aprašo, Mobiliojo darbo su jaunimu tvarkos aprašo, Atvirojo darbo su jaunimu tvarkos aprašo, Jaunimo informavimo ir konsultavimo tvarkos aprašo ir Jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
6. 2019 m. atlikto Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2018 m. tik 8,1 proc. 15–24 m. gyventojų išsilavinimo lygis buvo aukštas (t. y. jų išsilavinimas buvo aukštesnysis arba aukštasis), 47,9 proc. – vidutinis (t. y. jų išsilavinimas buvo pagrindinis su profesine kvalifikacija, vidurinis (be / su profesine kvalifikacija), specialusis) ir 44 proc. – žemas (t. y. jie neturėjo pradinio išsilavinimo, turėjo pradinį (be / su profesine kvalifikacija) arba pagrindinį išsilavinimą).
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. vidurinį išsilavinimą bendrojo ugdymo mokyklose įgijo 23 tūkst. abiturientų. Profesinio mokymo įstaigose 4,5 tūkst. mokinių kartu su brandos atestatu įgijo ir profesiją. 2018–2019 mokslo metų pradžioje šalyje veikė 73 profesinio mokymo įstaigos, kuriose mokėsi 34 tūkst. mokinių. Profesinę kvalifikaciją šiose mokyklose 2018 m. įgijo 15 tūkst. mokinių. Aukštojo išsilavinimo siekiančius specialistus šalyje rengė 42 aukštosios mokyklos – 20 universitetų ir 22 kolegijos (iš jų 7 universitetai ir 10 kolegijų – nevalstybiniai). 2018–2019 mokslo metų pradžioje šiose mokyklose studijavo 111,3 tūkst. studentų, iš jų universitetuose – 77,3 tūkst., kolegijose – 34 tūkst. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studentų skaičius aukštosiose mokyklose sumažėjo 6,5 tūkst., arba 6 proc. 2018 m. kolegijose profesinio bakalauro laipsnį įgijo 8 tūkst. absolventų, universitetuose 10,7 tūkst. studentų įgijo bakalauro, 6,5 tūkst. – magistro, 313 – mokslo daktaro laipsnį. 639 absolventai, baigę profesines studijas, įgijo profesinę kvalifikaciją.
7. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013–2019 m. 15–24 m. asmenų nedarbo lygis tolygiai mažėjo (išskyrus 2019 m.), t. y. 2013 m. 15–24 m. asmenų nedarbo lygis buvo 21,8 proc., 2014 m. – 19,3 proc., 2015 m. – 16,3 proc., 2016 m. – 14,5 proc., 2017 m. – 13,3 proc., 2018 m. – 11,1 proc. ir 2019 m. – 11,9 proc., o užimtumo lygis tolygiai didėjo (2013 m. 15–24 m. asmenų užimtumo lygis buvo 24,6 proc., 2014 m. – 27,6 proc., 2015 m. – 28,3 proc., 2016 m. – 30,4 proc., 2017 m. – 30,4 proc. 2018 m. – 32,4 proc., 2019 m. – 32,9 proc.). 2013–2019 m. 15–24 m. asmenų, kaip darbo jėgos, aktyvumo lygis didėjo (2013 m. – 31,5 proc., 2014 m. – 34,2 proc., 2015 m. – 33,8 proc., 2016 m. – 35,3 proc., 2017 m. – 35 proc., 2018 m. – 36,5 proc., 2019 m. – 37,3 proc.). 15–29 m. asmenų nedarbo lygis taip pat mažėjo (išskyrus 2019 m.): 2013 m. – 17,1 proc., 2014 m. – 14,7 proc., 2015 m. – 12,7 proc., 2016 m.– 10,4 proc., 2017 m. – 8,6 proc., 2018 m. – 7,5 proc., 2019 m. – 8,7 proc. Nors 2013–2019 m. jaunimo padėtis gerėjo, jaunimas darbo rinkoje vis dar patiria iššūkių ir vienodomis sąlygomis nėra pajėgus konkuruoti su darbo patirtį turinčiais specialistais. Lietuvoje svarbiausios jaunimo nedarbo priežastys yra neįgyta arba įgyta nepakankama profesinė kvalifikacija, įgytos kvalifikacijos neatitikimas darbo rinkos poreikiams, praktinės patirties stoka, jaunimo atkaklumo, darbo paieškos įgūdžių, motyvacijos, socialinių kompetencijų stoka, darbo vietų kokybė ir dideli lūkesčiai.
Su ypač dideliais iššūkiais jaunimas darbo rinkoje susidūrė 2020 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 15–24 m. asmenų nedarbo lygis 2020 m. I ketvirtį buvo 15 proc., 2020 m. II ketvirtį – 21,1 proc. 15–29 m. asmenų nedarbo lygis 2020 m. I ketvirtį buvo 11 proc., o 2020 m. II ketvirtį – 13,2 proc.
Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) duomenimis, Užimtumo tarnyboje 2020 m. sausio 1 d. buvo registruota 26,9 tūkst. 16–29 m. asmenų, t. y. 576 daugiau nei 2019 m. pradžioje. Jie sudarė 17,9 proc. visų darbo ieškančių asmenų (2019 m. sausio 1 d. – 17 proc.). Mažiausias registruotas asmenų iki 29 m. nedarbas fiksuotas Skuodo (2,2 proc.), Pagėgių (2,3 proc.) savivaldybėse, didžiausias – Alytuje (7,8 proc.), Visagine (7,6 proc.), Lazdijuose (7,5 proc.). 2019 m. 44 proc. 16–29 m. Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų neturėjo profesinio pasirengimo, 55 proc. nebuvo įgiję profesijos ar specialybės. 2019 m. darbo ieškojo 8,4 tūkst. absolventų, 2018 m. – 9,5 tūkst. Absolventų dalis tarp registruotų 16–29 m. nedirbančių asmenų sudarė 10,6 proc., 2018 m. – 12,1 proc. Apie 43 proc. registruotų absolventų baigė profesinio mokymo įstaigas, 34 proc. – universitetus, 23 proc. – kolegijas. Per 2019 m. metus įdarbinta 49,3 tūkst. asmenų iki 29 m., t. y. 6,8 proc. daugiau nei 2018 m. (46,2 tūkst.). 2019 m. 5,7 tūkst. 16–29 m. asmenų dalyvavo Užimtumo tarnybos įgyvendinamose priemonėse, padedančiose įsitvirtinti darbo rinkoje. 2019 m. Užimtumo tarnybos Jaunimo darbo centruose informavimo ir konsultavimo paslaugos suteiktos 86,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Informacija apie laisvas darbo vietas, studijų programas, profesijos pasirinkimą ir kt. klausimus individualiai suteikta 30,6 tūkst. asmenų, telefonu, elektroniniu paštu ir internetu informuota 36,6 tūkst. asmenų.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2020 m. 16–29 m. asmenų registruotas nedarbas augo nuo 6,2 proc. iki 14,8 proc. (6,2 proc. – sausio ir vasario mėn., 6,9 proc. – kovo mėn., 8,1 proc. – balandžio mėn., 8,8 proc. – gegužės mėn., 9,1 proc. – birželio mėn., 10 proc. – liepos mėn., 11,3 proc. – rugpjūčio mėn., 13,5 – rugsėjo mėn. ir 14,8 proc. – spalio mėn.). Užimtumo tarnybos apžvalgoje „Jaunimo situacija darbo rinkoje“ nurodoma, kad 2020 m. birželio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 39,3 tūkst. darbo neturinčių 16–29 m. asmenų. 2020 m. kovo–gegužės mėn. į Užimtumo tarnybą kreipėsi 22,5 tūkst. darbo neturinčių 16–29 m. asmenų, t. y. 33,9 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2019 m. 2020 m. sausio–gegužės mėn. Užimtumo tarnyboje registravosi 2,1 tūkst. absolventų, t. y. 21,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. ir 27,4 proc. mažiau nei 2018 m. 45 proc. 2020 m. kovo–gegužės mėn. įregistruotų 16–29 m. asmenų neturėjo profesinio pasirengimo, o neturintieji profesinės kvalifikacijos tarp visų bedarbių sudarė 31,5 proc.
8. Taikant Plano priemones, turi būti atsižvelgiama, kokiai tikslinei grupei asmuo priskirtas, nes nuo to priklauso jam siūlomų paslaugų bei priemonių paketas. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti vidutinių ir ribotų įsidarbinimo galimybių grupei priskirtiems, žemos motyvacijos asmenims, kurie jau yra ilgalaikiai bedarbiai arba be papildomos pagalbos jiems kyla grėsmė jais tapti. Kadangi ilgalaikiai bedarbiai yra viena socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių ir jiems ypač didėja rizika tapti socialiai atskirtiems, pirmiausiai turėtų būti siekiama, kad asmenys netaptų ilgalaikiais bedarbiais.
Siekiant mažinti ilgalaikį jaunimo nedarbą, turėtų būti teikiamos ankstyvosios intervencijos, motyvaciją ir aktyvumą skatinančios, papildomus gebėjimus ugdančios ir socialines kompetencijas, įgūdžius didinančios, pagalbos pažįstant save, profesinių interesų identifikavimo, psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugos, įvairios konsultacijos, susitikimai su švietimo ar verslo atstovais (toliau – pirminės intervencijos priemonės) ir tik po jų turėtų būti teikiami subsidijuojami pasiūlymai, t. y. siūloma dalyvauti integraciją į darbo rinką skatinančiose priemonėse (toliau – antrinės intervencijos priemonės), taip užtikrinant, kad antrinės intervencijos priemonės, kurios kaštų prasme yra gerokai brangesnės už pirminės intervencijos priemones, būtų kiek įmanoma efektyvesnės ir rezultatyvesnės.
Siekiant įsilieti ar išlikti nuolat besikeičiančioje ir su automatizacijos, skaitmenizacijos, globalizacijos bei žaliosios pertvarkos iššūkiais susiduriančioje darbo rinkoje, jaunimui ypač svarbios profesinio orientavimo ir karjeros konsultavimo paslaugos, galinčios padėti pasirinkti darbo rinkoje paklausią profesiją ar keisti karjeros kelią atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius ir poreikius. Tai – ir prevencinė priemonė, siekiant, kad jaunimas netaptų NEET.
Nekvalifikuotam jaunimui pirmiausia reikėtų padėti įgyti darbo rinkoje paklausias kvalifikacijas ir kompetencijas. Pirmojo darbo ieškančiam jaunimui sunku įsilieti į darbo rinką, nes darbdaviai linkę įdarbinti patirties jau turinčius darbuotojus, todėl subsidijos daliai darbo užmokesčio išlaidų kompensuoti paskatintų darbdavius įdarbinti jaunimą. Įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotė, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas – priemonės, galinčios padėti jaunimui įgyti trūkstamos patirties. Jaunimui įsitvirtinti darbo rinkoje ar grįžti į ją gali padėti ir neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, suteikiantis galimybę patvirtinti žinias, gebėjimus ir kompetencijas. Svarbu skatinti verslumą ir savarankišką užimtumą, teikiant konsultacijas apie verslo pradžią ir organizavimą bei paramą darbo vietai steigti.
