Suvestinė redakcija nuo 2022-03-02
Įsakymas paskelbtas: TAR 2020-07-02, i. k. 2020-14855
VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS
PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2020–2022 METŲ PROGRAMOS IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO
2020 m. liepos 2 d. Nr. 1K-191
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsniu:
Preambulės pakeitimai:
Nr. 1K-172, 2021-05-26, paskelbta TAR 2021-05-26, i. k. 2021-11676
1. T v i r t i n u pridedamus:
1.1. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencijos 2020–2022 metų programą;
2. Pavedu teritorinių ligonių kasų direktoriams kontroliuoti šio įsakymo 1.2 papunkčiu patvirtintame priemonių plane teritorinėms ligonių kasoms numatytų priemonių vykdymą.
PATVIRTINTA
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos
apsaugos ministerijos direktoriaus
2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1K-191
(Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos
apsaugos ministerijos direktoriaus
2021 m. gegužės 26 d. įsakymo
Nr. 1K-172 redakcija)
VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2020–2022 METŲ PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencijos 2020–2022 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – užtikrinti kryptingą korupcijos prevencijos politikos įgyvendinimą, vykdant nuolatinę, veiksmingą ir nuoseklią korupcijos prevenciją ir kontrolę Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ir teritorinėse ligonių kasose (toliau – TLK).
2. Programa nustato korupcijos prevencijos tikslą ir uždavinius, numato korupcijos prevencijos priemones, kurios iš dalies arba visiškai panaikintų korupcijos atsiradimo priežastis ir (ar) sąlygas, bei atskaitomybės už šių priemonių įvykdymą tvarką.
3. Programa apima šiuos kovos su korupcija elementus: prevenciją, teisinio reguliavimo poveikio, numatomo teisės aktų projektais, korupcijos mastui vertinimą (atliekamas teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas), Programos įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą ir kontrolę, visuomenės švietimą, VLK ir TLK valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), mokymus korupcijos prevencijos klausimais, darbuotojų viešųjų ir privačių interesų derinimą, veiklos procesų skaidrinimą ir kt.
4. Programa parengta vadovaujantis šiais teisės aktais:
4.4. Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė kovos su korupcija programa);
4.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“;
4.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607 „Dėl Padalinių ir asmenų, valstybės ir savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklių patvirtinimo“;
4.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 „Dėl Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“;
4.9. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 „Dėl Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“;
5. Programoje vartojamos sąvokos atitinka Programos 4 punkte nurodytuose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
APLINKOS ANALIZĖ
PIRMASIS SKIRSNIS
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VLK IR TLK TEISINĖ IR INSTITUCINĖ BAZĖ
7. VLK ir TLK– institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą Lietuvos Respublikoje. Svarbiausias VLK ir TLK uždavinys – teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti privalomąjį sveikatos draudimą, tinkamai atstovauti apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – apdraustieji) interesams ir vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas šioje srityje.
8. VLK ir TLK antikorupcijos atžvilgiu gali būti vertinamos kaip valstybės institucijos, kurios dalyvauja sveikatos draudimo sistemoje, disponuodamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšomis.
9. Įstaigos vadovas asmeniškai atsako už patvirtintos Programos įgyvendinimą. Programos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja asmenys, įstaigos vadovo įgalioti vykdyti korupcijos prevenciją ir jos kontrolę įstaigoje (toliau – darbuotojai, atsakingi už korupcijos prevenciją ir kontrolę).
10. VLK direktoriaus 2015 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1K-263 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinių ligonių kasų nepakantumo korupcijai politikos principų sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas VLK ir TLK nepakantumo korupcijai politikos principų sąrašas – VLK vadovybės pozicijos (nepakantumo) dėl korupcijos deklaracija.
11. Teisės aktų ir jų projektų antikorupcinis vertinimas VLK ir TLK (išskyrus Klaipėdos TLK) atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 „Dėl Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“ bei VLK ir TLK teisės aktų nuostatomis dėl antikorupcinio vertinimo eigos, atsakomybės, terminų ir kt. Klaipėdos TLK šias nuostatas taip pat planuoja numatyti vidaus teisės aktuose.
12. VLK ir TLK teisės aktuose nustatytos darbuotojų elgesio taisyklės, siekiant išvengti išorinių, vidinių ir (ar) individualių rizikos veiksnių, taip pat patvirtintos nuostatos, skatinančios darbuotojų nepakantumą korupcijos apraiškoms ir pažeidimams, keliantiems grėsmę viešajam interesui, nurodoma, kam reikia pranešti apie korupcijos apraiškas ir grėsmę viešajam interesui.
13. VLK ir TLK darbuotojų viešųjų ir privačių interesų derinimo bei deklaravimo priežiūra vykdoma vadovaujantis VLK direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1K-168 „Dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėse ligonių kasose tvarkos aprašo patvirtinimo“. Kaip deklaruojantieji asmenys laikosi šio aprašo nuostatų, kontroliuoja ir prižiūri įgaliotieji asmenys.
14. Vykdant Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą, VLK direktoriaus 2019 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-226 „Dėl Korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisijos sudarymo bei Pranešimų apie pažeidimus pateikimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vidiniu informacijos kanalu ir šių pranešimų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“ buvo įdiegtas VLK vidinis informacijos kanalas ir patvirtintos pranešimų apie pažeidimus VLK ir TLK nagrinėjimo taisyklės, taip sudarant asmenims tinkamas ir saugias sąlygas pranešti apie jiems žinomus pažeidimus įstaigoje, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.
15. VLK ir TLK siekia užtikrinti veiklos skaidrumą, mažinti savo darbuotojų korupcijos ir kitos nesąžiningos veiklos pasireiškimo lygį, identifikuojant ir prevenciškai valdant darbuotojų korupcijos ir kitos nesąžiningos veiklos riziką. Kiekvienas asmuo turi teisę pateikti informaciją apie VLK ar TLK darbuotojų daromas ar ketinamas daryti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, drausminius nusižengimus ar kitus teisės pažeidimus – tuo tikslu VLK įdiegta pasitikėjimo linija: telefono numeris (8 5) 237 0700 ir elektroninis paštas pasitikiu@vlk.lt.
ANTRASIS SKIRSNIS
TYRIMŲ IR APKLAUSŲ, SUSIJUSIŲ SU KORUPCIJA, DUOMENYS
16. Nacionalinėje kovos su korupcija programoje korupcija nurodoma kaip viena iš nacionalinių grėsmių valstybei ir vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių, keliantis grėsmę žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei, iškreipiantis socialinį teisingumą, sąžiningą konkurenciją, verslo sąlygas, mažinantis ekonomikos augimą, keliantis pavojų valstybės valdymui, valstybės ar savivaldybių įstaigų stabilumui ir visuomenės moralei. Korupcija sietina su biurokratija ir per dideliu reglamentavimo mastu, sprendimų diskrecijos ir atskaitingumo pusiausvyros nebuvimu.
17. Sveikatos priežiūros sektorius laikomas viena iš labiausiai korupcijos pažeidžiamų sričių dėl didžiulio paslaugų teikėjų ir gavėjų skaičiaus, sunkiai sureguliuojamų ir kontroliuojamų jų tarpusavio santykių, sudėtingos medicinos preparatų ir prietaisų kainodaros ir viešųjų pirkimų kontrolės mechanizmo. VLK ir TLK neteikia sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau užtikrina privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą.
18. Pagal tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ (toliau – „Transparency International“) paskelbtus 2019 m. korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrimo rezultatus Lietuvai buvo skirta 60 balų iš 100 galimų (100 balų – labai skaidri, 0 – labai korumpuota valstybė) ir 35 vieta 180 šalių sąraše (2008 m. Lietuva užėmė 58 vietą 180 šalių sąraše), t. y., vertinant korupcijos suvokimo indeksą, Lietuva pagerino savo rodiklį. Latvijai skirti 56 balai (44 vieta), Estijai – 74 (18 vieta). Vakarų Europos ir Europos Sąjungos vidurkis sudaro 66 balus.
19. 2016 m. Pasaulinio korupcijos barometro („Transparency International“ atlikto sociologinio tyrimo) duomenimis, pagal kyšininkavimą sveikatos apsaugos sistemoje Lietuva išlieka viena korumpuočiausių šalių Europos Sąjungoje. 2016 m. kas ketvirtas (24 proc.) gydymo įstaigose apsilankęs gyventojas prisipažino davęs kyšį. 2013 m. kyšį gydytojui davė kas trečias pacientas (35 proc.).
20. Sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2019“, kurį inicijavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, rezultatai rodo, kad sveikatos apsaugos sistemos skaidrumo vertinimai gerėja. Mažėja tiek davusiųjų kyšį, tiek tų, iš kurių jo buvo prašoma. Pastebimos vis mažesnės smulkiosios korupcijos apraiškos, tačiau vis aktualesnis tampa įtakos sveikatos sektoriuje skaidrinimas ir sprendimo priėmimo atvirumo užtikrinimas. Tyrimas atskleidė, kad korupcijos paplitimo Lietuvos sveikatos apsaugos sektoriuje vertinimas gerėja, tačiau šis sektorius vis dar išlieka vienas rizikingiausių. Gydymo įstaigos, gyventojų (47 proc.) ir valstybės tarnautojų (45 proc.) nuomone, užima pirmą vietą tarp labiausiai korumpuotų institucijų. Įmonių vadovai (35 proc.) gydymo įstaigas nurodo antroje vietoje. Sritis, kurioje dažniausiai siekiama daryti įtaką sprendimų priėmimui Lietuvoje, tiek įmonių vadovų, tiek valstybės tarnautojų vertinimu, yra farmacija – 1 vieta (atitinkamai 63 proc. ir 72 proc.). Sveikatos apsauga, valstybės tarnautojų nuomone, užima 2–3 vietas (58 proc.), o įmonių vadovų nuomone – 4 vietą (44 proc.). Įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų vertinimu, dažniausiai daryti įtaką sprendimų priėmimui Lietuvoje siekia registruoti lobistai, įmonės ir asociacijos. Dažniausiai parenkami būdai įtakai daryti – pasinaudojimas pažintimis (tokią nuomonę išreiškė 64 proc. įmonių vadovų ir 58 proc. valstybės tarnautojų) ir neoficialūs susitikimai (taip mano 52 proc. įmonių vadovų ir 70 proc. valstybės tarnautojų). Pastebėtina, kad įtakos darymą per oficialias darbo grupes ir susitikimus nurodė maždaug kas ketvirtas įmonės vadovas ir valstybės tarnautojas (atitinkamai 28 proc. ir 30 proc.).
Gyventojų nuomone, 2019 m. VLK ir TLK tarp sveikatos apsaugos įstaigų pagal korumpuotumą užima 7 vietą iš 12 vertinti pasiūlytų įstaigų. 15 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų mano, kad VLK ir TLK yra visai nekorumpuotos, 39 proc. – iš dalies korumpuotos, 9 proc. – labai korumpuotos.
21. VLK kasmet yra atliekamos VLK ir TLK interneto svetainių lankytojų apklausos. Jų metu vertinamas gyventojų pasitenkinimas VLT ir TLK teikiamomis administracinėmis paslaugomis. 2019 m. apklausoje dalyvavo apie 6 tūkst. asmenų. VLK ir TLK teikiamomis administracinėmis paslaugomis patenkinti buvo apie 86 proc. respondentų. 70 proc. iš jų teigė, kad asmeniškai vyko į ligonių kasas (dažniausiai atvykstama dėl Europos sveikatos draudimo kortelių išdavimo ir keitimo). 2020 m. buvo sudaryta galimybė šias korteles siųsti paštu, todėl tikėtina, kad tiesioginio VLK ir TLK darbuotojų ir gyventojų bendravimo ateityje sumažės.
22. 2015 m. ir 2017–2019 m. VLK vykdė anonimines darbuotojų nepakantumo korupcijai apklausas ir lygino pokyčius. Darbuotojų aktyvumas apklausose ir sąmoningumas antikorupciniu požiūriu kasmet augo, o, vertinant darbuotojų atsakymų vidurkį, dauguma apklausos rodiklių, palyginti su 2015 m., pagerėjo. 2019 m. vykdytos apklausos duomenimis, 99 proc. darbuotojų atsakė, kad jiems pastaruosius vienus metus nebuvo siūlyta atsilyginti už suteiktą paslaugą, 99 proc. darbuotojų teigė, kad nežino nepaviešintų atvejų, kai darbuotojas vykdė galimai korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, 84 proc. darbuotojų nurodė žinantys apie vykdomas korupcijos prevencijos priemones. Kasmet didėjo darbuotojų, atsakiusių, kad jie per pastaruosius vienus metus niekam neatsilygino už suteiktą paslaugą ar pan., dalis (proc.):
| 2015 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
| 69 |
84 |
90 |
91 |
TREČIASIS SKIRSNIS
KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO VLK IR TLK VEIKSNIAI
24. Galimi korupcijos pasireiškimo veiksniai:
24.1. bendrieji:
24.1.1. teisiniai – dažnas teisės aktų keitimas ir kolizija, kontrolės sistemų, teisinių procedūrų ir priemonių netobulumas, nepakankama atsakomybė už padarytus nusižengimus valstybės tarnyboje, nepakankamai aiškiai teisės aktuose reglamentuoti ligonių kasų darbuotojų veiksmai vykdant atitinkamas funkcijas, taip pat jų teisė priimti tam tikrą sprendimą ir pan.;
24.1.2. instituciniai – nepakankamai skaidrus sprendimų priėmimo procesas, VLK ir TLK pavaldumas tai pačiai ministerijai, kuri yra ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėja, darbuotojų, žinančių apie korupcijos atvejus, baimė dalyvauti antikorupcinėje veikloje, svarbiausių etikos principų nesilaikymas, nepakankamas skaidrumas valdant valstybės turtą ir naudojantis juo, gyventojams administracines paslaugas ir konsultacijas teikiančių darbuotojų netinkamas parengimas, mažas TLK darbuotojų, atliekančių patikrinimus sveikatos priežiūros įstaigose ar vaistinėse, skaičius;
24.1.3. visuomenės pilietiškumo stoka – visuomenės požiūrio į korupciją neapibrėžtumas ir prieštaringumas, nesipriešinimas korumpuotiems darbuotojams, piliečių pasyvumas antikorupcinėje veikloje ir pan.;
24.2. specialieji (nustatomi pagal VLK ir TLK privalomojo sveikatos draudimo srityje vykdomas funkcijas) ‒ kontrolės funkcijų vykdymas, sprendimų, kuriems nereikia kitų valstybės ar savivaldybės įstaigų patvirtinimo, priėmimas, sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudarymas, PSDF biudžeto sudarymas ir lėšų skirstymas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų skaičiavimas, PSDF biudžeto lėšų naudojimas privalomąjį sveikatos draudimą administruojančių institucijų veiklai finansuoti.
III SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR JŲ VYKDYMO REZULTATŲ VERTINIMO KRITERIJAI
26. Programos strateginis tikslas – mažinti ir šalinti korupcijos pasireiškimo prielaidas VLK ir TLK, didinti skaidrumą privalomojo sveikatos draudimo sistemoje, pasiekti, kad:
26.1. darbuotojų, manančių, kad praneštų sužinoję apie artimo kolegos korupcinio pobūdžio veiką, dalis 2022 m. pasiektų 70 proc. (2019 m. ši dalis sudarė 64 proc.);
26.2. darbuotojų, teigiančių, kad per paskutinius pastaruosius metus nedavė kyšio viešosiose įstaigose, dalis 2022 m. pasiektų 95 proc. (2019 m. ši dalis sudarė 91 proc.);
26.3. respondentų, teigiančių, kad VLK ir TLK darbuotojams nedavė kyšio (dovanos), dalis, palyginti su bendru apklausos dalyvių skaičiumi (visuomenės nuomonės tyrimai VLK užsakymu buvo pradėti vykdyti 2020 m.), 2022 m. pasiektų 97 proc.;
27. Programos uždaviniai, nustatyti atsižvelgiant į korupcijos prevencijos ir antikorupcinio švietimo veiklos kryptis:
IV SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, FINANSAVIMAS, VERTINIMAS, KONTROLĖ, KEITIMAS
31. Siekiant įgyvendinti Programoje numatytus uždavinius, sudaromas Programos įgyvendinimo 2020–2022 m. priemonių planas, kuriame nurodomos priemonės, numatomi jų vykdymo terminai, atsakingieji vykdytojai, siektini rezultatai ir vertinimo kriterijai.
32. Už konkrečių Programos įgyvendinimo 2020–2022 m. priemonių plane numatytų priemonių vykdymą pagal kompetenciją atsako įstaigų vadovai, darbuotojai, atsakingi už korupcijos prevenciją ir kontrolę, bei atsakingieji vykdytojai.
33. Informaciją apie Programos įgyvendinimo 2020–2022 m. priemonių plane numatytų priemonių vykdymo eigą ar įgyvendinimą, priežastis, dėl kurių priemonė nebuvo ar negali būti įgyvendinta laiku, VLK atsakingieji vykdytojai ir TLK darbuotojai, atsakingi už korupcijos prevenciją ir kontrolę, ne rečiau nei kas pusmetį, o, priemonės vykdymo terminui pasibaigus, ne vėliau nei per 5 darbo dienas raštu pateikia VLK darbuotojams, atsakingiems už korupcijos prevenciją ir kontrolę.
34. Kalendoriniams metams pasibaigus, VLK atsakingieji vykdytojai ir TLK darbuotojai, atsakingi už korupcijos prevenciją ir kontrolę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuoja VLK darbuotojus, atsakingus už korupcijos prevenciją ir kontrolę, apie Programos įgyvendinimo 2020–2022 m. priemonių plane numatytų priemonių vykdymo eigą ir veiksmingumą.
35. Siekiant nuosekliai vertinti pasiektą pažangą, nustatyti kliūtis ir problemas, kylančias įgyvendinant Programą:
35.1. darbuotojai, atsakingi už korupcijos prevenciją ir kontrolę, privalo reguliariai vykdyti jiems priskirtų priemonių, įtrauktų į Programos įgyvendinimo 2020–2022 m. priemonių planą, įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą;
35.2. atsižvelgdami į kintančias aplinkybes ir veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtakos Programos įgyvendinimo 2020–2022 m. priemonių plane numatytų priemonių vykdymui, priemonių atsakingieji vykdytojai turi teisę teikti VLK direktoriui ar darbuotojams, atsakingiems už korupcijos prevenciją ir kontrolę, motyvuotus pasiūlymus dėl vykdomų priemonių, numatytų Programos įgyvendinimo 2020–2022 m. priemonių plane, koregavimo ar pakeitimo efektyvesnėmis ar racionalesnėmis priemonėmis, detalizuodami jų tikslus, vykdymo procesą ir vertinimo kriterijus;
35.3. pasibaigus kalendoriniams metams, Programos įgyvendinimą koordinuojantys ir kontroliuojantys VLK darbuotojai, atsakingi už korupcijos prevenciją ir kontrolę, vertina VLK atsakingųjų vykdytojų ir TLK darbuotojų, atsakingų už korupcijos prevenciją ir kontrolę, pateiktą informaciją apie Programos įgyvendinimo 2020–2022 m. priemonių plane numatytų priemonių vykdymo eigą bei veiksmingumą ir prireikus nedelsiant imasi šalinti nustatytas kliūtis ir problemas, dėl kurių gali būti nepasiekti Programos tikslai ir uždaviniai, laiku neįvykdytos Programos įgyvendinimo 2020–2022 m. priemonių plane numatytos priemonės.
36. Programos įgyvendinimo 2020–2022 m. priemonių plano ir, jei reikia, Programos pakeitimo projektus, atsižvelgdami į VLK atsakingųjų vykdytojų ir TLK darbuotojų, atsakingų už korupcijos prevenciją ir kontrolę, pateiktą informaciją apie Programos įgyvendinimo 2020–2022 m. priemonių plane numatytų priemonių vykdymo eigą ir veiksmingumą, nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių bei fizinių asmenų pasiūlymus dėl Programos nuostatų, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, taip pat atsakingųjų institucijų rekomendacijas bei rekomendacijas, pateiktas korupcijos rizikos analizės ir korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo metu, rengia Programos įgyvendinimą koordinuojantys ir kontroliuojantys VLK darbuotojai, atsakingi už korupcijos prevenciją ir kontrolę, VLK vadovo raštišku sutikimu (rezoliucija).
37. Programos vykdytojų pasiekta pažanga vertinama pagal Programos įgyvendinimo 2020–2022 m. priemonių plane nurodytus siektinus rezultatus ir jų rodiklius.
38. Visa informacija, susijusi su Programos įgyvendinimu (metiniu ir galutiniu vertinimu), skelbiama VLK interneto svetainėje.
V SKYRIUS
PROGRAMOS ATNAUJINIMAS
41. VLK ir TLK darbuotojai, taip pat nevyriausybinės organizacijos ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys pasiūlymus dėl Programos nuostatų, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, Programos įgyvendinimo 2020–2022 m. priemonių plane numatytų priemonių atnaujinimo gali teikti VLK visu Programos įgyvendinimo laikotarpiu, net jei jie nedalyvauja vykdant Programos įgyvendinimo 2020–2022 m. priemonių planą.
42. VLK darbuotojai, atsakingi už korupcijos prevenciją ir kontrolę, atsižvelgdami į gautus pasiūlymus dėl Programos įgyvendinimo prioritetų, naujų Programos uždavinių nustatymą ar esamų uždavinių aktualumą, taip pat į Programos įgyvendinimo veiksmingumo stebėsenos duomenis, parengia naujo laikotarpio Programos įgyvendinimo priemonių plano projektą, o prireikus – ir Programos pakeitimo projektą. Parengtas projektas teikiamas VLK direktoriui tvirtinti.
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-172, 2021-05-26, paskelbta TAR 2021-05-26, i. k. 2021-11676
Priedų pakeitimai:
Planas (pagal 1K-100)
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-311, 2020-10-23, paskelbta TAR 2020-10-23, i. k. 2020-22101
Nr. 1K-172, 2021-05-26, paskelbta TAR 2021-05-26, i. k. 2021-11676
Nr. 1K-100, 2022-03-01, paskelbta TAR 2022-03-01, i. k. 2022-04048
Pakeitimai:
1.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Įsakymas
Nr. 1K-311, 2020-10-23, paskelbta TAR 2020-10-23, i. k. 2020-22101
Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 1K-191 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencijos 2020–2022 metų programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Įsakymas
Nr. 1K-172, 2021-05-26, paskelbta TAR 2021-05-26, i. k. 2021-11676
Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 1K-191 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencijos 2020–2022 metų programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Įsakymas
Nr. 1K-100, 2022-03-01, paskelbta TAR 2022-03-01, i. k. 2022-04048
Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 1K-191 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencijos 2020–2022 metų programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ pakeitimo