Įsakymas netenka galios 2018-07-01:
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Įsakymas
Nr. I-218, 2018-06-26, paskelbta TAR 2018-06-27, i. k. 2018-10552
Dėl Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimopatvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 2017-01-25 iki 2018-06-30
Įsakymas paskelbtas: TAR 2014-01-31, i. k. 2014-00778
LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIS PROKURORAS
įsakymas
dėl rekomendacijų DĖL VIEŠOJO INTERESO GYNIMO patvirtinimo
2014 m. sausio 31 d. Nr. I-25
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (Žin., 1994, Nr. 81-1514; 2003, Nr. 42-1919; 2008, Nr. 81-3190; 2011, Nr. 91-4333) 8 straipsnio 2 punktu, 14 straipsniu ir 16 straipsnio 2 dalimi:
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2006 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. I-11 „Dėl Metodinių rekomendacijų viešajam interesui ginti patvirtinimo“.
4. P a v e d u Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriui apie įsakymo paskelbimą Teisės aktų registre pranešti Generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų prokurorams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2014 m. sausio 31 d.
įsakymu Nr. I-25
REKOMENDACIJOS dėl viešojo intereso gynimo
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rekomendacijos dėl viešojo intereso gynimo (toliau – Rekomendacijos) nustato skundų, pareiškimų, prašymų ginti viešąjį interesą (toliau – prašymai) nagrinėjimo, tyrimo pagal teismo atskirąją nutartį ar prokuroro inicijuoto tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo ir sprendimų priėmimo tvarką, taip pat Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstaymas) 19 straipsnio taikymo ypatumus.
2. Rekomendacijomis siekiama racionalesnio ir greitesnio prašymų nagrinėjimo bei didinti veiklos, vykdant viešojo intereso gynimo funkciją, efektyvumą.
3. Rekomendacijos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymu, Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų patvirtinimo“.
Punkto pakeitimai:
Nr. I-16, 2017-01-23, paskelbta TAR 2017-01-24, i. k. 2017-01307
II. PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMO TVARKA
4. Prašymus dėl galimai pažeisto viešojo intereso nagrinėja apygardų prokuratūrų, o ypatingos svarbos atvejais – Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai.
5. Apygardos prokuratūra viešojo intereso gynimo funkciją vykdo apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje, o Generalinė prokuratūra – visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
6. Generalinis prokuroras, jo pavaduotojas ar Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras gali pavesti bet kuriai apygardos prokuratūrai spręsti dėl Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytų priemonių taikymo, neatsižvelgiant į apygardos prokuratūros veiklos teritoriją.
7. Prašymo nagrinėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po prašymo užregistravimo prokuratūroje.
Punkto pakeitimai:
Nr. I-16, 2017-01-23, paskelbta TAR 2017-01-24, i. k. 2017-01307
8. Generalinėje prokuratūroje gautas prašymas, kurį pagal kompetenciją turi nagrinėti apygardos prokuratūra, jai perduodamas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas.
Punkto pakeitimai:
Nr. I-16, 2017-01-23, paskelbta TAR 2017-01-24, i. k. 2017-01307
9. Generalinėje prokuratūroje ar apygardos prokuratūroje gautas prašymas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo registracijos dienos gali būti persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją valstybės ar savivaldybės institucijai.
Punkto pakeitimai:
Nr. I-16, 2017-01-23, paskelbta TAR 2017-01-24, i. k. 2017-01307
10. Apygardos prokuratūroje gautas prašymas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje turi būti perduotas Generalinei prokuratūrai ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo registracijos dienos arba nuo tos dienos, kai paaiškėja, kad prašymas turi būti nagrinėjamas proceso atnaujinimo inicijavimo aspektu.
Punkto pakeitimai:
Nr. I-16, 2017-01-23, paskelbta TAR 2017-01-24, i. k. 2017-01307
11. Jei nagrinėti prašymą pavedama ne tik Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui, bet ir kitam Generalinės prokuratūros struktūriniam padaliniui, perduodant prašymą apygardos prokuratūrai ar persiunčiant kompetentingai institucijai privaloma nurodyti, dėl kurių reikalavimų prašymas perduodamas ar persiunčiamas nagrinėti. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai sprendimas persiųsti nagrinėti kitai institucijai priimamas apygardos prokuratūroje.
Punkto pakeitimai:
Nr. I-16, 2017-01-23, paskelbta TAR 2017-01-24, i. k. 2017-01307
12. Prokuroras, turėdamas informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą, dėl kurio tyrimas prokuratūroje neatliekamas, pateikia Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui ar kitam aukštesniajam prokurorui tarnybinį pranešimą. Tarnybinis pranešimas apie prokuroro inicijuojamą tyrimą registruojamas dokumentų valdymo sistemoje bendrame prašymų, pareiškimų ir skundų registre. Tarnybiniu pranešimu inicijuotas tyrimas aukštesniojo prokuroro rezoliucija pavedamas atlikti tarnybinį pranešimą pateikusiam arba kitam prokurorui. Tyrimo atlikimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po tarnybinio pranešimo užregistravimo dokumentų valdymo sistemoje bendrame prašymų, pareiškimų ir skundų registre.
Punkto pakeitimai:
Nr. I-16, 2017-01-23, paskelbta TAR 2017-01-24, i. k. 2017-01307
13. Teismo atskiroji nutartis, kuria prokuroras informuojamas apie galimą viešojo intereso pažeidimą, registruojama dokumentų valdymo sistemoje bendrame prašymų, pareiškimų ir skundų registre.
Punkto pakeitimai:
Nr. I-16, 2017-01-23, paskelbta TAR 2017-01-24, i. k. 2017-01307
14. Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras rezoliucija prašymą paveda nagrinėti prokurorui (prokurorams), prokurorui ir vyriausiojo prokuroro (prokuroro) padėjėjui (padėjėjams). Vyriausiojo prokuroro (prokuroro) padėjėjui (padėjėjams) pavesti nagrinėti prašymą galima tik kartu su prokuroru.
15. Pirmasis rezoliucijoje nurodytas vykdytojas (prokuroras) organizuoja prašyme išdėstytų aplinkybių tyrimą, tyrimui reikalingų duomenų išsireikalavimą, apibendrina kitų vykdytojų pateiktus pasiūlymus ir priima galutinį sprendimą dėl Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų priemonių taikymo.
16. Kiti rezoliucijoje nurodyti vykdytojai atsako už rezoliucijoje jiems suformuluotos konkrečios užduoties įvykdymą ir privalo pirmajam rezoliucijoje nurodytam vykdytojui per jo nustatytą terminą pateikti visą reikiamą pavedimui įvykdyti medžiagą, dokumentus ir pasiūlymus.
17. Pirmasis rezoliucijoje nurodytas vykdytojas (prokuroras) turi teisę žodžiu ar raštu pavesti, nurodydamas tokio pavedimo įvykdymo terminą, vyriausiojo prokuroro (prokuroro) padėjėjui, jei jis rezoliucijoje nurodytas kaip vienas iš vykdytojų, parengti valstybės ar savivaldybės institucijai, įstaigai siųstinų paklausimų (užklausų) ar reikalavimų pateikti duomenis, sprendimo dėl Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų priemonių taikymo projektus.
18. Nagrinėdamas prašymą prokuroras pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2, 4, 5, 11, 12 punktuose nustatytus įgaliojimus renka medžiagą, išsiųsdamas paklausimą raštu, išaiškindamas paklausimo reikalavimų (išskyrus Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 11 punktą) nevykdymo pasekmes (žr. Rekomendacijų 46 punktą).
19. Prokuroras gali reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ar fizinių asmenų pateikti tik tokius dokumentus ir informaciją (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2 punktas), kurių negali gauti iš prokurorui prieinamų registrų.
20. Prokuroras negali reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų pateikti išvadų dėl teisės taikymo (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
21. Reikalaudamas iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus ar auditą (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 punktas) prokuroras privalo vadovautis proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principais, taip pat preliminariai įvertinti galimus patikrinimo ar audito rezultatus ir galimą jų įtaką būsimam prokuroro sprendimui dėl prašyme nurodytų aplinkybių.
22. Nagrinėjant prašymą duodami žodiniai asmenų ir specialistų paaiškinimai turi būti užrašomi. Prokuroras gali pavesti vykdytoju paskirtam skyriaus vyriausiojo prokuroro (prokuroro) padėjėjui paimti paaiškinimus iš asmenų, specialistų ir juos užrašyti.
23. Papildoma medžiaga gali būti nerenkama ir pareiškėjo ar jo atstovo pateikti teisiniai argumentai neanalizuojami, jeigu prokuroras, susipažinęs su prašyme išdėstytomis aplinkybėmis, remdamasis teismų praktika padaro išvadą, kad ginčo teisinio santykio akivaizdžiai nėra pagrindo laikyti viešuoju interesu. Šiuo atveju priimamas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones vien tuo pagrindu, kad ginčo teisinio santykio nėra pagrindo laikyti viešuoju interesu.
24. Prokuroro ar aukštesniojo prokuroro sprendimas dėl prašymo (ieškinio, pareiškimo, prašymo teismui ar nutarimo taikyti (netaikyti) viešojo intereso gynimo priemones) ar skundo dėl prokuroro nutarimo (panaikinti ar palikti galioti prokuroro nutarimą) turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo prašymo prokuratūroje gavimo dienos.
25. Jeigu nagrinėjant prašymą pradėjus rinkti medžiagą dėl galimai pažeisto viešojo intereso paaiškėja, kad dėl objektyvių priežasčių per Rekomendacijų 24 punkte nurodytą terminą negali būti priimtas sprendimas, duomenų rinkimo ir sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų nustatyta tvarka.
26. Ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki prašymo nagrinėjimo termino pabaigos prašymą nagrinėjantis prokuroras motyvuotą prašymą pratęsti terminą pateikia Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui. Medžiagos rinkimo ir sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęsiamas iki 20 darbo dienų, bet ne ilgiau nei numatyta Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatuose. Medžiagos rinkimo ir sprendimo priėmimo terminas pratęsiamas darbo dienomis ir tais atvejais, kai specialiajame teisės akte numatytas prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis.
27. Vyriausiojo prokuroro (prokuroro) padėjėjas, rezoliucijoje nurodytas kaip vienas iš vykdytojų, motyvuotą prašymą dėl jam suformuluotos konkrečios užduoties vykdymo termino pratęsimo gali pateikti pirmajam rezoliucijoje nurodytam vykdytojui (prokurorui), kuris savo rezoliucija ant prašymo gali pratęsti užduoties vykdymo terminą. Jeigu dėl šio pratęsimo prašymas nebus išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo jo registracijos prokuratūroje dienos, pirmasis rezoliucijoje nurodytas vykdytojas (prokuroras) privalo prašyti aukštesniojo prokuroro prašymo nagrinėjimo terminą pratęsti Rekomendacijų 26 punkte nustatyta tvarka.
28. Į prašymo nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas laikas nuo prokuroro pirminio sprendimo (sprendimo po papildomo nagrinėjimo) priėmimo dienos iki skundo dėl jo registracijos prokuratūroje dienos. Laikas, per kurį aukštesnysis prokuroras išnagrinėjo skundą dėl pirminio prokuroro sprendimo (sprendimo po papildomo nagrinėjimo), įskaičiuojamas į bendrą pareiškimo nagrinėjimo laiką.
29. Į prašymo nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas skundo dėl prokuroro nutarimo teisminio nagrinėjimo laikas, jeigu teismo sprendimu (nutartimi) asmens prašymas grąžinamas prokurorui nagrinėti papildomai.
III. PROKURORŲ PRIIMAMI SPRENDIMAI IR JŲ APSKUNDIMO TVARKA
31. Prokuroras, išnagrinėjęs prašymą ir nustatęs teisės aktų pažeidimus bei būdamas įsitikinęs, kad toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, gali priimti vieną iš šių sprendimų, kuriais užbaigiamas prašymo nagrinėjimas:
31.1. nutarimu pareikalauti valstybės ar savivaldybės institucijų jų veiklos srityje spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Nutarime būtina pateikti argumentus dėl teisės pažeidimo ir konkrečiai nurodyti, kaip nustatytais teisės pažeidimais pažeidžiamas viešasis interesas;
31.2. teikti teismui ieškinį, pareiškimą, prašymą ir esant pagrindui raštu informuoti institucijos, kurios sprendimai ginčijami teisme, steigėją apie netinkamą atsakovais ieškinyje, pareiškime, prašyme nurodytų asmenų pareigų vykdymą (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis);
31.3. įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, turint pagrindo manyti, kad jis gali būti susijęs su viešojo intereso pažeidimu. Šiuo atveju prokuroras kartu su ieškiniu, pareiškimu, prašymu ginti viešąjį interesą teikia teismui prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus.
32. Prokuroras, nesutikdamas su valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu, kad nėra pagrindo spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punktas), nedelsdamas pats turi kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu ir esant pagrindui raštu informuoti institucijos, kurios sprendimai ginčijami teisme, steigėją apie netinkamą atsakovais ieškinyje, pareiškime, prašyme nurodytų asmenų pareigų vykdymą (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).
33. Prašymo nagrinėjimas negali būti užbaigiamas nutarimu taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 9 punkte nurodytas priemones. Nutarimas taikyti šias priemones gali būti priimamas tik prokurorui kreipusis į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu arba teikiamas kartu su reikalavimu pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punktą.
34. Prokuroras, išnagrinėjęs prašymą ir nenustatęs, kad ginčo teisinis santykis laikytinas viešuoju interesu, arba nustatęs, kad ginčo teisinis santykis laikytinas viešuoju interesu, tačiau nenustatęs teisės aktų pažeidimų, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju negali būti taikomos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3, 8, 9 punktuose numatytos priemonės.
35. Prokuroras, išnagrinėjęs prašymą ir nustatęs teisės aktų pažeidimus, o kartu ir viešojo intereso pažeidimą, vadovaudamasis bendraisiais teisės principais gali priimti motyvuotą nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu tik tais atvejais, kai:
35.1. nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra neesminiai, neturėję lemiamos reikšmės ginčo teisiniame santykyje priimtų sprendimų rezultatui;
35.2. valstybei, visuomenei, asmeniui padaryta žala laikytina mažareikšme, palyginti su galimomis bylinėjimosi išlaidomis (nutarime prokuroras turi išdėstyti argumentus dėl tikėtinų sąnaudų vertinimo);
35.3. esant kelių viešųjų interesų konkurencijai ir nusprendus, kad kreipiantis į teismą dėl vieno iš jų gynimo kiti viešieji interesai gali būti pažeisti arba nebus tinkamai apginti racionaliomis sąnaudomis. Tokiu atveju prokuroras nutarime turi identifikuoti visus konkuruojančius viešuosius interesus, t. y. atskleisti kiekvieno viešojo intereso turinį ir išdėstyti motyvus, kodėl vienam ar keliems viešiesiems interesams konkrečiu atveju teikiama pirmenybė.
36. Rekomendacijų 35 punkte nurodytais atvejais gali būti taikomos ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 8 ar 9 punktuose numatytos priemonės.
37. Prokuroras, išnagrinėjęs prašymą ir nustatęs, kad ginčo teisinis santykis laikytinas viešuoju interesu, tačiau nėra pagrindo kreiptis į teismą, nes prašyme skundžiami valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmai dar nėra sukūrę teisinių pasekmių, bet yra pagrindas manyti, kad vėlesni šių institucijų sprendimai gali sukurti neigiamas teisines pasekmes (gali pažeisti viešąjį interesą), be nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą, gali ir nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį nedaryti teisės pažeidimų (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 8 punktas).
38. Prokuroras, nustatęs, kad dėl ginčo dalyko vyksta teisminis procesas, bet nenustatęs pagrindo įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nutarimu atsisako taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
39. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.615 straipsnyje ir 6.626 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais prokuroras nutarimu sankcionuoja fizinių asmenų iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų.
40. Prokuroras, išnagrinėjęs prašymą kreiptis dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje, ir nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, nutarimu atsisako kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
41. Tais atvejais, kai prašydamas ginti viešąjį interesą į prokuratūrą kreipiasi asmuo tuo pačiu klausimu, dėl kurio, išnagrinėjus kito asmens tapatų prašymą, jau priimtas prokuroro sprendimas, priimamas naujas sprendimas, išskyrus sprendimą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu dėl to paties dalyko. Tais atvejais, kai neišnagrinėjus vieno asmens prašymo gaunamas kito asmens prašymas, kurio reikalavimai visai ar iš dalies sutampa, abu prašymai gali būti sujungiami ir nagrinėjami kartu.
42. Pareiškėjui siunčiama nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą arba taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones patvirtinta kopija. Kitų nutarimų kopijos pareiškėjui nesiunčiamos.
43. Prokuroras nutarime privalo išaiškinti nutarimo apskundimo tvarką, nurodydamas, kad:
43.1. nutarimas reikalauti iš valstybės ar savivaldybės institucijų jų veiklos srityje spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui per terminą, per kurį prokuroras reikalauja imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti;
43.2. nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos;
43.3. nutarimas sankcionuoti iškeldinimą gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui per septynias dienas nuo kopijos įteikimo iš gyvenamosios patalpos iškeldinamiems asmenims dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 768 straipsnio 1 dalis);
43.4. nutarimas atsisakyti kreiptis dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos;
44. Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro nutarimo, priima vieną iš šių nutarimų:
44.1. palikti galioti nutarimą. Aukštesnysis prokuroras, palikęs galioti nutarimą, kuriuo iš valstybės ar savivaldybės institucijų pareikalauta spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, įpareigoja valstybės ar savivaldybės instituciją per 20 darbo dienų nuo nutarimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie palikto galioti nutarimo vykdymą;
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
46. Prokuroras sprendžia dėl administracinio nusižengimo teisenos dėl teisėtų prokuratūros pareigūno reikalavimų nevykdymo inicijavimo, kai:
46.1. fizinis ar juridinis asmuo nevykdo prokuroro reikalavimų, numatytų Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2, 4, 5, 12 punktuose;
46.2. valstybės ar savivaldybės institucija neinformavo prokuroro apie reikalavimo pagal kompetenciją spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo įvykdymą;
Punkto pakeitimai:
Nr. I-16, 2017-01-23, paskelbta TAR 2017-01-24, i. k. 2017-01307
47. Prokuroras, nagrinėdamas prašymą ginti viešąjį interesą ir turėdamas duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, tarnybiniu pranešimu privalo informuoti ikiteisminį tyrimą organizuojančio padalinio vadovą.
48. Teismo procese, nagrinėjant civilinę ar administracinę bylą pagal prokuroro ieškinį, pareiškimą ir (ar) prašymą, paprastai dalyvauja tas prokuroras, kuris kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Prokuroras apie paskirtą teismo posėdžio laiką ir vietą privalo informuoti skyriaus vyriausiąjį prokurorą. Teismo pocese dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje prokuroras dalyvauja turėdamas generalinio prokuroro įgaliojimą. Prokuroras privalo domėtis pateikto ieškinio, pareiškimo, prašymo nagrinėjimo eiga ir pagal galimybes užtikrinti proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą.
49. Jeigu asmens, kuris kreipėsi į prokuratūrą prašydamas ginti viešąjį interesą, prašyme nurodytas galimas viešojo intereso pažeidimas tiesiogiai nepažeidžia jo paties teisių ir teisėtų interesų, tokiam asmeniui raštu, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 10-236; 2005, Nr. 139-5008), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) nuostatų, pateikiama informacija apie prokuroro priimtą sprendimą. Tokių pat nuostatų laikantis gali būti pateikta informacija apie prokuroro priimtus sprendimus ir visuomenės informavimo priemonėms.
50. Prokurorai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimų priėmimo informaciją apie priimtus nutarimus, teismui pateiktus ieškinius, pareiškimus, prašymus privalo įvesti į prokuratūros ir teismų informacines sistemas (IPS ir LITEKO) ir pridėti procesinių dokumentų kopijas.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Įsakymas
Nr. I-16, 2017-01-23, paskelbta TAR 2017-01-24, i. k. 2017-01307
Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. I-25 „Dėl Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo patvirtinimo“ pakeitimo