Suvestinė redakcija nuo 2017-05-20 iki 2017-08-01

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-07-02, i. k. 2015-10700

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠŲ PATVIRTINIMO

2015 m. liepos 2 d. Nr. 3-285(1.5 E)

Vilnius

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, 6.2.3 papunkčiu, 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 119 punktu ir 177.2 papunkčiu ir Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1K-341 „Dėl Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, 54 punktu,

t v i r t i n u  pridedamus:

1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą;

2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plane numatytų nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašus. 

Susisiekimo ministras                                                                           Rimantas Sinkevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2015 m.  liepos 2 d. įsakymu Nr. 3-285(1.5 E)

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos

2014–2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO Priemonių įgyvendinimo planas

I skyrius

2014–2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS (TOLIAU – VEIKSMŲ PROGRAMA) 6 PRIORITETO „DarnAUS transporto IR pagrindinių tinklų infrastruktūros PLĖTRA“ (TOLIAU – prioritetas) ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.1.1-TID-V-501 „TEN-T kelių tinklo techninių parametrų gerinimas IR pralaidumo didinimas“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     TEN-T kelių tinklo, įskaitant su jais susijusių privažiuojamųjų kelių ir tiesioginių jungiamųjų kelių, rekonstrukcija ir tiesimas.

1.3.2.     Eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemonių diegimas TEN-T kelių tinkle.

1.3.3.   Išorės sienų ir pasienio kontrolės punktų (TEN-T tinklo) transporto infrastruktūros kartu su privažiuojamaisiais ir tiesioginiais jungiamaisiais keliais rekonstravimas ir modernizavimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;

1.4.2.     VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

1.4.3.    Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;

1.5.2.     VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;

1.5.3.     Klaipėdos miesto savivaldybės administracija;

1.5.4.     AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

Nr. 3-168, 2017-04-13, paskelbta TAR 2017-04-14, i. k. 2017-06368

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.338	„Žuvusiųjų  TEN-T tinklo keliuose skaičius“	Asmenys per metus	41	37
R.N.501	„Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas“	mln. val.	9,5	8,0
P.B.213	„Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis“	km	0	6
P.N.508	„Bendras naujai nutiestų kelių ilgis“	km	0	6
P.B.215	„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių TEN-T tinkle ilgis“	km	57	157
P.B.214	„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis“	km	57	157
P.S.342	„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“	Skaičius	7	15

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
193 428 658	0	49 462 517	48 571 322	0	891 195	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
12 346 510	0	3 157 182	3 100 297	0	56 885	0
3.   Iš viso
205 775 168	0	52 619 699	51 671 619	0	948 080	0

antrasis SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.1.1-TID-V-502 „Miestų aplinkkelių tiesimas“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla – miestų aplinkkelių, esančių TEN-T kelių tinklo jungčių dalimi, tiesimas.

1.4. Galimas pareiškėjas – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

1.5. Galimas partneris – AB „Litgrid“.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.501	„Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas“	mln. val.	1,3	1,3
P.B.213	„Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis“	km	5	5
P.N.508	„Bendras naujai nutiestų kelių ilgis“	km	5	5

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų  lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto  lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
84 775 979	0	10 073 000	0	10 073 000	0	0
2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.  Iš viso
84 775 979	0	10 073 000	0	10 073 000	0	0

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-373(1.5 E), 2015-09-07, paskelbta TAR 2015-09-07, i. k. 2015-13570

trečiasis SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.1.1-TID-V-503 „TEN-T geležinkelių tinklo atnaujinimas ir patobulinimas, skirtingų rūšių transporto sąveikos gerinimas“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     1435 mm pločio vėžės geležinkelių infrastruktūros įrengimas I transporto koridoriuje („Rail Baltica“);

1.3.2.     1520 mm pločio vėžės geležinkelių infrastruktūros atnaujinimas, patobulinimas ir plėtra (įskaitant antrųjų kelių tiesimą ir elektrifikavimą) IX B transporto koridoriuje;

1.3.3.     Naujų geležinkelių transporto eismo valdymo ir kontrolės sistemų diegimas;

1.3.4.     ERTMS sistemos diegimas naujose 1435 mm pločio vėžės TEN-T geležinkelių linijose.

1.4. Galimas pareiškėjas – AB „Lietuvos geležinkeliai“.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;

1.5.2. savivaldybių administracijos;

1.5.3. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.336	„Vežta intermodalinių transporto vienetų“	Skaičius	75 107	78 863
R.S.337	„Vidutinis keleivinio traukinio greitis rekonstruotuose ir atnaujintuose TEN-T tinklo geležinkelių ruožuose“	km/val.	80	85,6
P.B.212	„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų geležinkelio TEN-T tinkle linijų ilgis“	km	0	74
P.N.501	„Geležinkelių, kuriuose įrengta ar patobulinta signalizacijos sistema (įskaitant ERTMS), ilgis“	km	0	7,1

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
267 281 404	0	47 167 307	0	0	0	47 167 307
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
22 153 377	0	3 909 419	0	0	0	3 909 419
3.   Iš viso
289 434 781	0	51 076 726	0	0	0	51 076 726

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.2.1-TID-V-508 „VIENO LYGIO EISMO SANKIRTŲ ELIMINAVIMAS“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     viadukų per geležinkelį ir jų prieigų rekonstrukcija ir statyba;

1.3.2.     tunelių po geležinkeliu ir jų prieigų rekonstrukcija ir statyba;

1.3.3.     eismo organizavimo ir eismo saugos priemonių (išskyrus intelektines transporto sistemas) diegimas geležinkelio perėjose, pervažose ir jų prieigose.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;

1.4.2.     AB „Lietuvos geležinkeliai“;

1.4.3.     savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     AB „Lietuvos geležinkeliai“;

1.5.2.     Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;

1.5.3.     savivaldybių administracijos.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.506	„Žuvusiųjų ir sužeistųjų geležinkelio pervažose skaičius“	Asmenys per metus	5	4
P.S.343	„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, iš kurių: geležinkelio pervažose“	Skaičius	1	5
P.S.342	„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkos apsaugos priemonės“	Skaičius	1	5

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
47 931 356	0	10 190 951	3 245 826	0	0	6 945 125
2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
3 059 447	0	650 485	207 180	0	0	443 305
3.  Iš viso
50 990 803	0	10 841 436	3 453 006	0	0	7 388 430

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-233, 2017-05-18, paskelbta TAR 2017-05-19, i. k. 2017-08387

PENKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.2.1-TID-V-507 „REGIONŲ PASIEKIAMUMO GERINIMAS“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Valstybinės reikšmės kelių (regionų jungtyse su TEN-T tinklu) rekonstrukcija ir tiesimas.

1.3.2.     Eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemonių diegimas valstybinės reikšmės keliuose (regionų jungtyse su TEN-T tinklu), nepriklausančiuose TEN-T kelių tinklui.

1.3.3.     Intelektinių kelių transporto eismo saugos, saugumo, eismo informavimo ir srautų valdymo transporto sistemų diegimas valstybinės reikšmės keliuose (regionų jungtyse su TEN-T tinklu), nepriklausančiuose TEN-T tinklui.

1.4.   Galimi pareiškėjai:

1.4.1 Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

1.5.   Galimi partneriai:

1.5.1 Savivaldybių administracijos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-474(1.5 E), 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18315

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.        Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Netaikoma.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.341	„Žuvusiųjų  ne TEN-T tinklo keliuose skaičius“	Asmenys per metus	–	27
R.S.342	„Sugaištas kelionės automobilių keliais (išskyrus TEN-T kelius) laikas“	mln. val.	–	0,66
P.B.214	„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis“	km	57	57
P.S.342	„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“	Skaičius	2	5

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
63 024 212	0	11 121 920	11 121 920	0	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
4 022 822	0	709 910	709 910	0	0	0
3.   Iš viso
67 047 034	0	11 831 830	11 831 830	0	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-371(1.5 E), 2015-09-04, paskelbta TAR 2015-09-04, i. k. 2015-13519

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.2.1-TID-R-511 „VIETINIŲ KELIŲ vystymas“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemonių diegimas vietinės reikšmės keliuose;

1.3.2.     Vietinės reikšmės kelių transporto infrastruktūros vystymas, įgyvendinant regionų plėtros planus, savivaldybių strateginius veiklos planus ir integruotas teritorijų vystymo programas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;

1.5.2.     Privatūs juridiniai asmenys (tais atvejais, kai projektai įgyvendinami viešos ir privačios partnerystės būdu).

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-474(1.5 E), 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18315

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.341	„Žuvusiųjų ne TEN-T tinklo keliuose skaičius“	Asmenys/ metai	0	86
R.S.342	„Sugaištas kelionės automobilių keliais (išskyrus TEN-T kelius) laikas“	mln. val.	0	0,89
P.B.214	„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis“	km	0	59
P.S.342	„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“	Skaičius	0	5
P.N.508	„Bendras naujai nutiestų kelių ilgis“	km	0	3

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
63 443 790	0	11 195 964	5 597 982	5 597 982	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
4 049 604	0	714 636	357 318	357 318	0	0
3.   Iš viso
67 493 394	0	11 910 600	5 955 300	5 955 300	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-375(1.5 E), 2015-09-09, paskelbta TAR 2015-09-09, i. k. 2015-13694

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.2.1-TID-V-509 „NEIGIAMO POVEIKIO APLINKAI MAŽINIMAS geležinkeliuose“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     AB „Lietuvos geležinkeliai“.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     Savivaldybių administracijos.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.340	„Vidutinis keleivinio traukinio greitis rekonstruotuose ir atnaujintuose ne TEN-T tinklo geležinkelių ruožuose“	km/val.	50	53,5
R.N.508	„Triukšmo prevencijos zonose gyvenančių gyventojų, veikiamų triukšmo, dalies sumažėjimas“	Procentai	71,9	66,5
P.S.342	„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“	Skaičius	2	5

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

Nr. 3-233, 2017-05-18, paskelbta TAR 2017-05-19, i. k. 2017-08387

7.         Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
19 176 499	0	3 384 088	0	0	0	3 384 088
2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
1 224 033	0	216 006	0	0	0	216 006
3.  Iš viso
20 400 532	0	3 600 094	0	0	0	3 600 094

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-233, 2017-05-18, paskelbta TAR 2017-05-19, i. k. 2017-08387

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-474(1.5 E), 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18315

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.2.1-TID-V-512 „Miestų transporto infrastruktūros vystymas įgyvendinant valstybei svarbius jungtinius projektus“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemonių diegimas Vilniaus šiaurinės tikslinės teritorijos vietinės reikšmės keliuose, įgyvendinant Vilniaus miesto integruotą teritorijos vystymo programą.

1.3.2.     Vietinės reikšmės kelių transporto infrastruktūros vystymas Vilniaus šiaurinėje tikslinėje teritorijoje, įgyvendinant Vilniaus miesto integruotą teritorijos vystymo programą.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-402(1.5 E), 2016-11-25, paskelbta TAR 2016-11-25, i. k. 2016-27522

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.342	„Sugaištas kelionės automobilių keliais (išskyrus TEN-T kelius) laikas“	Mln. val.	0	0,89
P.B.214	„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis“	km	0	3
P.S.342	„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“	Skaičius	0	5
P.N.508	„Bendras naujai nutiestų kelių ilgis“	km	0	3

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

Nr. 3-402(1.5 E), 2016-11-25, paskelbta TAR 2016-11-25, i. k. 2016-27522

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.    Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
14 481 001	0	2 555 470	0	2 555 470	0	0
2.    Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.    Iš viso
14 481 001	0	2 555 470	0	2 555 470	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-474(1.5 E), 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18315

DEVINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.1.1-TID-V-504 „INTELEKTINIŲ TRANSPORTO SISTEMŲ DIEGIMAS TEN-T tinklE“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Intelektinių transporto eismo saugos, saugumo, eismo informavimo ir srautų valdymo transporto sistemų diegimas TEN-T tinkle.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

1.4.2.     Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     Savivaldybių administracijos.

1.5.2.     AB „Lietuvos geležinkeliai“.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.338	„Žuvusiųjų TEN-T tinklo keliuose skaičius“	Asmenys per metus	41	37
R.N.503	„Pavojaus geležinkelio pervažų naudotojams nacionalinė pamatinė vertė“	Skaičius	0	418
P.S.324	„Įdiegtos intelektinės transporto sistemos“	Skaičius	1	4

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-168, 2017-04-13, paskelbta TAR 2017-04-14, i. k. 2017-06368

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
46 009 036	0	7 398 599	7 398 599	0	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
2 936 747	0	472 251	472 251	0	0	0
3.   Iš viso
48 945 783	0	7 870 850	7 870 850	0	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.1.1-TID-V-505 „JŪRŲ TRANSPORTO EISMO SĄLYGŲ GERINIMAS KLAIPĖDOS VALSTYBINIAME JŪRŲ UOSTE“ (TOLIAU – priemonė)

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridorius) bendro naudojimo laivybos kanalo saugos ir aplinkos apsaugos parametrų gerinimas (platinimas, akvatorijos gilinimas, molų statyba ir rekonstrukcija).

1.3.2. Laivybos saugos didinimas, hidrografinės, geodezinės ir kartografinės techninės ir programinės įrangos atnaujinimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

1.3.3. Vandens transporto infrastruktūros techninių parametrų stebėsenos ir kontrolės sistemų modernizavimas ir diegimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

1.4.        Galimi pareiškėjai:

1.4.1. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.504	„Jūrų laivų avarijų ir jūrinių incidentų skaičius“	Skaičius / metai	8	7
R.N.505	„Vidutinė jūrų uoste aptarnautų laivų bendroji talpa“	Tūkst. t	8,2	8,6
P.S.340	„Jūrų uoste įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“	Skaičius	0	3
P.N.506	„Įsigytos žemsiurbės“	Skaičius	0	1

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
88 056 939	0	15 539 460	0	0	15 539 460	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
5 620 656	0	991 880	0	0	991 880	0
3.   Iš viso
93 677 595	0	16 531 340	0	0	16 531 340	0

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

NR. 06.1.1-TID-V-506 „ APLINKOSAUGOS IR SKRYDŽIŲ SAUGOS TOBULINIMAS TARPTAUTINIUOSE ORO UOSTUOSE“ (TOLIAU – priemonė)

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Skrydžių saugą ir aviacijos saugumą didinančios infrastruktūros, įrangos ir skrydžių valdymo įrangos diegimas ir modernizavimas tarptautiniame Vilniaus oro uoste.

1.3.2.    Trūkstamų riedėjimo takų įrengimas, skirtas orlaivių manevravimo trukmei sumažinti, ir esamų kilimo–tūpimo takų bei riedėjimo takų techninių parametrų pagerinimas, kuris sumažins skleidžiamą aviacijos triukšmą tarptautiniame Vilniaus oro uoste.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     VĮ Lietuvos oro uostai.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     Privatūs juridiniai asmenys (tais atvejais, kai projektai įgyvendinami viešos ir privačios partnerystės būdu).

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.339	„Vidutinė 1 orlaivio manevravimo trukmė“	Minutės	15	12
P.S.341	„Įrengtų ICAO reikalavimus atitinkančių oro uostų kietųjų dangų plotas“	Kvadratiniai metrai	329 000	424 000
P.S.342	„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“	Skaičius	3	4

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
33 201 208	0	21 516 877	0	0	0	21 516 877
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
7 345 595	0	4 760 497	0	0	0	4 760 497
3.   Iš viso
40 546 803	0	26 277 374	0	0	0	26 277 374

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

06.2.1-TID-V-510 „Laivybos sąlygų vandens transporte užtikrinimas“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Vandens transporto saugos didinimas.

1.3.2.     Laivybos vidaus vandenų keliais gerinimas, gerinant laivybos sąlygas, užtikrinant garantinių matmenų laikymąsi, sumažinant krantų ir upės dugno eroziją, tranzitinių nešmenų nusėdimą.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     VĮ Vidaus vandens kelių direkcija.

1.4.2.     Lietuvos saugios laivybos administracija.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.         Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Priemonės lėšomis nefinansuojamos veiklos, įgyvendinamos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, nes šios veiklos finansuojamos pagal Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonę 06.1.1-TID-V-505 „Jūrų transporto eismo sąlygų gerinimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste“.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.343	„Vidaus vandenų transportu vežtų krovinių kiekis“	Tonos / metai	80 000	100 000
P.B.216	„Bendras pagerinto ar naujai sukurto vidaus vandenų kelio ilgis“	km	0	20
P.S.342	„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“	Skaičius	0	1

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
28 261 121	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
2 728 221	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
30 989 342	0	0	0	0	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

II skyrius

VEIKSMŲ PROGRAMOS 2 PRIORITETO „INFORMACINĖS VISUOMENĖS SKATINIMAS“ (TOLIAU – prioritetas) ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 02.1.1-CPVA-V-521 „NAUJOS KARTOS PRIEIGOS PLĖTRA“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų infrastruktūros prieinamumą ir naudojimą vietovėse, kuriose naujos kartos prieigos infrastruktūros plėtros ir paslaugų teikimo negali užtikrinti rinka“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Plačiajuosčio elektroninio ryšio infrastruktūros plėtra vietovėse, kuriose šios infrastruktūros plėtros ir paslaugų teikimo negali užtikrinti rinkos dalyviai.

1.3.2.     Plačiajuosčio elektroninio ryšio pasiūlos ir paklausos skatinimas, kuriant efektyvesniam rinkos reguliavimui ir plėtrai skirtus technologinius sprendimus (įrankių, leidžiančių sužinoti apie plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų būklę ir paslaugų pasiekiamumą, paslaugų teikėjams ir naudotojams kūrimas).

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

1.4.2. Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. Valstybės institucijos ir įstaigos.

1.5.2. Viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė.

1.5.3. Valstybės įmonės.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-182(1.5 E), 2016-06-06, paskelbta TAR 2016-06-07, i. k. 2016-15146

2.  Priemonės finansavimo forma

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.        Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.305	„Namų ūkių, esančių 30 Mbps ir spartesniu plačiajuosčio interneto ryšiu padengtoje šalies teritorijoje, dalis“	Procentai	90	100
P.B.210	„Namų ūkiai, kurių teritorijos projektų metu padengtos plačiajuosčiu ryšiu (30 Mbps ir daugiau)“	Namų ūkiai	0	254 000
P.S.306	„Įgyvendinti sprendimai, skirti plačiajuosčio elektroninio ryšio plėtrai“	Skaičius	1	3
P.N.521	„Parengtas naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtros investicijų projektas“	Skaičius	1	1

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-312(1.5 E), 2016-09-22, paskelbta TAR 2016-09-23, i. k. 2016-23994

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
39.142.147	6.907.441	0	0	0	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
3.908.005	689.648	0	0	0	0	0
3.   Iš viso
43.050.152	7.597.089	0	0	0	0	0

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-182(1.5 E), 2016-06-06, paskelbta TAR 2016-06-07, i. k. 2016-15146

Skirsnio pakeitimai:

Nr. 3-474(1.5 E), 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18315

ANTRASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 02.3.1-CPVA-V-529 „PAŽANGIŲ ELEKTRONINIŲ PASLAUGŲ KŪRIMAS“ (TOLIAU – PRIEMONĖ)

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie 2.3.1 konkretaus uždavinio „Padidinti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Pažangių elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų kūrimas, plėtra ir tobulinimas, užtikrinant kompleksinę paslaugų teikimo pertvarką ir jų orientavimą į naudotoją (administracinių procedūrų el. paslaugos gyventojams ir verslui; el. demokratija (viešumo, skaidrumo ir piliečių įsitraukimo priemonės); erdvinių duomenų suderinamumas ir pasiekiamumas; universaliosios pašto paslaugos pažangūs informacinių ir ryšių technologijų sprendimai).

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. viešieji juridiniai asmenys;

1.4.2. viešosios įstaigos ir akcinės bendrovės, kurių vienintelė dalininkė arba akcininkė yra valstybė.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešieji juridiniai asmenys;

1.5.2. akcinės bendrovės, kurių vienintelė akcininkė yra valstybė.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-182(1.5 E), 2016-06-06, paskelbta TAR 2016-06-07, i. k. 2016-15146

2.  Priemonės finansavimo forma

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.   Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nefinansuojamos viešojo valdymo reformų ir teisės aktų, procesų ir procedūrų rengimo ir viešojo valdymo institucijų veiklos kokybės gerinimo įrankių kūrimo veiklos ir sprendimai, kurie finansuojami pagal veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonę Nr. 10.1.1-ESFA-V-910 „Nacionalinių reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas“. Taip pat pagal priemonę nefinansuojamos valstybės institucijų ir įstaigų vidaus administravimui skirtų sistemų ir sprendimų kūrimo veiklos, kurios finansuojamos pagal veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonę Nr. 10.1.1-ESFA-V-911 „Valstybės institucijų ir įstaigų vidaus administravimo tobulinimas“.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.309	Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis	Procentai	57	63
P.S.310	Sukurtos elektroninės paslaugos	Skaičius	0	94

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
5.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
35 198 335	6 211 471	0	0		0	0	0
6.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
7.   Iš viso
35 198 335	6 211 471	0	0		0	0	0

TREČIASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 02.1.2-CPVA-V-522 „IRT INFRASTRUKTŪROS OPTIMIZAVIMAS IR SAUGA“ (TOLIAU – PRIEMONĖ)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti valstybės informacinės infrastruktūros ir išteklių apsaugos efektyvumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Ypatingos svarbos valstybės informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros apsaugos priemonių diegimas (ypatingai svarbios informacinės infrastruktūros objektų identifikavimas; šių objektų stebėsenos metodikos ir priemonių ją vykdyti sukūrimas ir įdiegimas; technologinių priemonių ir sprendimų ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių apsaugai kūrimas ir diegimas.

1.4.        Galimi pareiškėjai: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešieji juridiniai asmenys.

1.5.2. viešosios įstaigos, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.

1.5.3. akcinės bendrovės, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-182(1.5 E), 2016-06-06, paskelbta TAR 2016-06-07, i. k. 2016-15146

2.  Priemonės finansavimo forma

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.   Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.306	„Saugos reikalavimus atitinkančių valstybės informacinių išteklių ir kritinės informacinės infrastruktūros objektų dalis“	Procentai	69	98
P.S.307	„Įgyvendinti sprendimai, skirti kibernetinio saugumo didinimui“	Skaičius	0	5

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
12 561 315	2 216 702	0	0	0	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.   Iš viso
12 561 315	2 216 702	0	0	0	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-371(1.5 E), 2015-09-04, paskelbta TAR 2015-09-04, i. k. 2015-13519

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 02.3.1-CPVA-V-530 „IRT INFRASTRUKTŪROS OPTIMIZAVIMAS IR SAUGA“ (TOLIAU – PRIEMONĖ)

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Pažangioms elektroninėms paslaugoms kurti ir teikti reikalingų priemonių ir sprendimų kūrimas ir diegimas (viešojo sektoriaus bendro naudojimo informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) infrastruktūros optimizavimo, sąveikumo ir saugumo priemonių kūrimas, diegiant IRT sprendimus, leidžiančius kuo efektyviau panaudoti turimą valstybės IRT bazę, jau sukurtus informacinių technologijų įrankius ir sukauptus informacinius išteklius);

1.3.2. Asmens tapatybės nustatymo ir privatumo išsaugojimo elektroninėje erdvėje sprendimų kūrimas ir tobulinimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. viešieji juridiniai asmenys.

1.4.2. viešosios įstaigos, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.

1.4.3. akcinės bendrovės, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešieji juridiniai asmenys.

1.5.2. viešosios įstaigos, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.

1.5.3. akcinės bendrovės, kurių vienintelė akcininkė yra valstybė.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-182(1.5 E), 2016-06-06, paskelbta TAR 2016-06-07, i. k. 2016-15146

2.  Priemonės finansavimo forma

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.   Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.         Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.310	„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudojasi Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos paslaugomis, dalis“	Procentai	37	50
P.S.311	„Įgyvendinti sprendimai, skirti viešojo sektoriaus bendro naudojimo informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros optimizavimui, sąveikumo ir saugos užtikrinimui“	Skaičius	0	7
P.N.530	„Parengtas investicijų projektas“	Skaičius	1	1

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-378(1.5 E), 2016-11-11, paskelbta TAR 2016-11-11, i. k. 2016-26691

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
5.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
49 235 403	8 688 600	0	0		0	0	0
6.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
7.   Iš viso
49 235 403	8 688 600	0	0		0	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-371(1.5 E), 2015-09-04, paskelbta TAR 2015-09-04, i. k. 2015-13519

PENKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 02.3.1-CPVA-V-528 „INTELEKTINĖS TRANSPORTO PASLAUGOS IR TAIKOMIEJI SPRENDIMAI“ (TOLIAU – priemonė)

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų kūrimas, plėtra ir tobulinimas, užtikrinant kompleksinę paslaugų teikimo pertvarką ir jų orientavimą į naudotoją, intelektinių transporto sistemų srityje ir IRT sprendimų diegimas šioje srityje.

1.3.2.     Transporto srities centralizuotų IRT sprendimų kūrimas, plėtra ir tobulinimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Valstybės institucijos ir įstaigos.

1.4.2.     Valstybės įmonės.

1.4.3.     Viešosios įstaigos, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.

1.4.4.     Akcinės bendrovės, kurių vienintelė akcininkė yra valstybė.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. Viešieji juridiniai asmenys.

1.5.2. Akcinės bendrovės, kurių akcininkė yra valstybė.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nefinansuojamos viešojo valdymo reformų, teisės aktų, procesų, procedūrų rengimo, viešojo valdymo institucijų veiklos kokybės gerinimo įrankių kūrimo veiklos ir sprendimai bei valstybės institucijų, įstaigų vidaus administravimui skirtų sistemų ir sprendimų kūrimas, kurie finansuojami pagal veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemones.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.309	„Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis“	Procentai	57	63
P.S.310	„Sukurtos elektroninės paslaugos“	Skaičius	0	40

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-182(1.5 E), 2016-06-06, paskelbta TAR 2016-06-07, i. k. 2016-15146

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
15 060 240	2 029 915	0	0	0	0	627 774
2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.  Iš viso
15 060 240	2 029 915	0	0	0	0	627 774

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-182(1.5 E), 2016-06-06, paskelbta TAR 2016-06-07, i. k. 2016-15146

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-474(1.5 E), 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18315

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 02.2.1-CPVA-V-523 „ATVIRŲ DUOMENŲ SĄVEIKUMAS IR OPTIMIZAVIMAS“

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie veiksmų programos 2.2.1 konkretaus uždavinio „Padidinti viešojo sektoriaus informacijos pakartotinį panaudojimą verslo ir visuomenės poreikiams“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio panaudojimo verslui, kuriant skaitmenines paslaugas ir produktus, sprendimų rėmimas (užtikrinant teisines ir organizacines prielaidas viešosios informacijos panaudojimui, bus kuriamos priemonės ir remiamos iniciatyvos, orientuotos į viešojo sektoriaus informacijos efektyvų atvėrimą pakartotiniam panaudojimui ir jo panaudojimą, kuriant tiek komercinius, tiek nekomercinius skaitmeninius produktus ir paslaugas).

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1   Valstybės biudžetinės įstaigos.

1.5.2   Viešosios įstaigos, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.

1.5.3   Valstybės įmonės.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.   Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nefinansuojamos viešojo valdymo reformų ir teisės aktų, procesų ir procedūrų rengimo ir viešojo valdymo institucijų veiklos kokybės gerinimo įrankių kūrimo veiklos ir sprendimai, taip pat pagal priemonę nefinansuojamas valstybės institucijų ir įstaigų vidaus administravimui skirtų sistemų ir sprendimų kūrimas, kurie finansuojami pagal veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemones.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.307	„Įmonių, kurios panaudoja viešojo sektoriaus informaciją savo komercinei veiklai, dalis“	Procentai	76	85
P.S.308	„Įgyvendinti sprendimai, skirti viešojo sektoriaus informacijos pakartotiniam panaudojimui“	Skaičius	0	3

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
3 672 365	648 064	0	0	0	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
3 442 409	607 484	0	0	0	0	0
3.   Iš viso
7 114 771	1 255 548	0	0	0	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 02.2.2-CPVA-V-524 „GYVENTOJŲ SKATINIMAS IŠMANIAI NAUDOTIS INTERNETU ATNAUJINTOJE VIEŠOSIOS INTERNETO PRIEIGOS INFRASTRUKTŪROJE“

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti IRT paklausą ir naudojimą gyventojų tarpe“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Viešųjų prieigos prie interneto taškų šalies viešosiose bibliotekose infrastruktūros atnaujinimas.

1.3.2.     Informacinių ir ryšių technologijų produktų ir paslaugų paklausos didinimas tarp Lietuvos gyventojų (iniciatyvų, skatinančių Lietuvos gyventojus efektyviau, saugiau ir atsakingiau naudotis internetu, rėmimas).

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

1.4.2.     Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

1.4.3.     Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. Viešieji juridiniai asmenys.

1.5.2. Asociacijos.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.308	„Gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis“	Procentai	83	87
P.S.309	„Vietos bendruomenės, įtrauktos į veiklų, skirtų gyventojų skatinimui efektyviau, saugiau ir atsakingiau naudotis internetu, tinklą“	Skaičius	60	120

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
17 547 023	3 096 533	0	0	0	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.   Iš viso
17 547 023	3 096 533	0	0	0	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 02.3.1-CPVA-V-525 „ELEKTRONINĖS SVEIKATOS PASLAUGOS“

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų kūrimas, plėtra ir tobulinimas, užtikrinant kompleksinę paslaugų teikimo pertvarką ir jų orientavimą į naudotoją (el. sveikatos sistemos ir el. sveikatos paslaugų plėtra).

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliotos institucijos ar įstaigos.

1.4.2. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos subjektai.

1.5.        Galimi partneriai:

1.5.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

1.5.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos.

1.5.3. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos subjektai.

1.5.4. Valstybės įmonė Registrų centras.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.        Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nefinansuojamos viešojo valdymo reformų ir teisės aktų, procesų ir procedūrų rengimo ir viešojo valdymo institucijų veiklos kokybės gerinimo įrankių kūrimo veiklos ir sprendimai, taip pat pagal priemonę nefinansuojamas valstybės institucijų ir įstaigų vidaus administravimui skirtų sistemų ir sprendimų kūrimas, kurie finansuojami pagal veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemones.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.309	„Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis“	Procentai	57	63
P.S.310	„Sukurtos elektroninės paslaugos“	Skaičius	0	30

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
16 721 037	2 988 438	0	0	0	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
7 291 823	1 249 126	0	0	0	0	0
3.   Iš viso
24 012 860	4 237 564	0	0	0	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

DEVINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 02.3.1-CPVA-V-526 „KULTŪROS TURINIO SKAITMENINIMAS IR SKLAIDA“

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų kūrimas, plėtra ir tobulinimas, užtikrinant kompleksinę paslaugų teikimo pertvarką ir jų orientavimą į naudotoją (Lietuvos kultūros skaitmeninio turinio kūrimas, sklaida, elektroninių paslaugų plėtojimas – inovatyvių elektroninių paslaugų ir elektroninių produktų kūrimas tiek suskaitmeninto paveldo, tiek šiuolaikinio kultūrinio turinio pagrindu).

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Valstybės institucijos.

1.4.2.     Viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė.

1.4.3.     Biudžetinės įstaigos.

1.5.    Galimi partneriai:

1.5.1. Viešieji juridiniai asmenys.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.309	„Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis“	Procentai	57	63
P.S.310	„Sukurtos elektroninės paslaugos“	Skaičius	0	21

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
28 093 142	4 957 613	-	-	-	-	-
2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	-	-	-	-	-
3.  Iš viso
28 093 142	4 957 613	-	-	-	-	-

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 02.3.1-CPVA-V-527 „LIETUVIŲ KALBA INFORMACINĖSE TECHNOLOGIJOSE“

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Lietuvių kalbos informacinių technologijų sprendimų, elektroninių paslaugų kūrimas, plėtojimas ir pritaikymas elektroninėms paslaugoms teikti.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Valstybės biudžetinės įstaigos.

1.4.2.     Viešosios įstaigos, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.

1.5.   Galimi partneriai:

1.5.1. Valstybės biudžetinės įstaigos.

1.5.2. Viešosios įstaigos, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.309	„Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis“	Procentai	57	63
P.S.310	„Sukurtos elektroninės paslaugos“	Skaičius	0	15
R.N.527	„Gyventojai, kurie naudojasi su lietuvių kalba susijusiomis elektroninėmis paslaugomis (visų šalies gyventojų procentais)“	Procentas	22	29

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
12 164 040	2 146 595	0	0	0	0	0
2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.  Iš viso
12 164 040	2 146 595	0	0	0	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

Papildyta skyriumi:

Nr. 3-328(1.5 E), 2015-08-06, paskelbta TAR 2015-08-06, i. k. 2015-12089

III SKYRIUS

VEIKSMŲ PROGRAMOS 4 PRIORITETO „ENERGIJOS EFEKTYVUMO IR ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO SKATINIMAS“ (TOLIAU – prioritetas) ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.5.1-TID-V-513 „Darnaus judumo sistemų kūrimas“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Darnaus judumo mieste planų rengimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Savivaldybių, kuriose yra miestų, turinčių daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, ir miestų, turinčių kurorto statusą, administracijos.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.321	„Anglies dioksido (išskyrus išsiskiriantį iš biomasės) kiekis, namų ūkių išmestas į atmosferą iš transporto veiklos“	Tūkst. tonų	531	507
P.N.507	„Parengti darnaus judumo mieste planai“	Skaičius	10	10

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
1 448 100	0	255 547	0	255 547	0	0
2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.  Iš viso
1 448 100	0	255 547	0	255 547	0	0

ANTRASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.5.1-TID-R-514 „Darnaus judumo priemonių DIEGIMAS“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Intelektinių transporto sistemų (viešojo transporto pirmumo sistemų, automatizuotų eismo srautų valdymo ir kontrolės sistemų, elektroninių bilietų sistemų, kelionės tęstinumo užtikrinimo ir kokybės gerinimo (multimodalinių maršrutų planavimo, paieškos, informavimo) sistemų, transporto prieinamumo specialiųjų poreikių turintiems žmonėms sistemų) diegimas ir plėtra.

1.3.2.     Miestų gatvių pritaikymas viešojo transporto poreikiams (stotelių / įvažų, elektrinio viešojo transporto kontaktinio tinklo, elektrinių autobusų įkrovimo stočių, indukcinio krovimo stočių, alternatyvių degalų degalinių, autobusų stočių, viešojo transporto eismo pirmumo sistemų elementų (BRT (angl. Bus Rapid Transit), A juostų) statyba ir rekonstrukcija).

1.3.3.     Miesto transporto infrastruktūros (gatvių, šaligatvių, upių prieplaukų ir farvaterio, viešojo transporto stočių, stotelių paviljonų) statyba ir rekonstrukcija, pritaikant ją specialiųjų poreikių turintiems žmonėms ir taikant universalaus dizaino principus, lyninio transporto diegimas.

1.3.4.     Viešojo ir privataus transporto sąveikos sistemų: Park&Ride, Bike&Ride aikštelių, dviračių dalinimosi sistemų (angl. Bike Sharing) diegimas ir plėtra.

1.3.5.     Viešojo miesto, priemiestinio transporto priemonių, transporto paslaugų ir įrangos pritaikymas dviračiams vežti ir riboto judumo ir fizinę negalią turinčių asmenų poreikiams tenkinti, taikant universalaus dizaino sprendimus.

1.3.6.     Transporto saugumo įrangos (stebėsenos, pagalbos iškvietimo, alcoblock sistemų viešajame transporte, mokykliniuose autobusuose) diegimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     Įmonės, turinčios teisę vykdyti keleivių ir bagažo vežimo veiklą.

1.5.2.     Privatūs juridiniai asmenys (tais atvejais, kai projektai įgyvendinami viešosios ir privačios partnerystės būdu).

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.          Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.321	„Anglies dioksido (išskyrus išsiskiriantį iš biomasės) kiekis, namų ūkių išmestas į atmosferą iš transporto veiklos“	Tūkst. tonų	531	507
R.S.322	„Viešuoju miesto transportu vežamų keleivių skaičius“	Mln. keleivių	238,9	244,0
P.S. 323	„Įgyvendintos darnaus judumo priemonės“	Skaičius	3	10
P.S.324	Įdiegtos intelektinės transporto sistemos	Skaičius	0	5

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
27 768 768	0	4 900 370	0	4 900 370	0	0
2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
1 772 474	0	312 790	0	312 790	0	0
3.  Iš viso
29 541 242	0	5 213 160	0	5 213 160	0	0

TREČIASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.5.1-TID-V-515 „Elektromobilių įkrovimo prieigų tinklo kūrimas“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Elektromobilių greitojo įkrovimo prieigų įrengimas valstybinės reikšmės keliuose.

1.3.2.     Elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas miestuose.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

1.4.2.     Savivaldybių, kuriose yra miestų, turinčių daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, daugiau kaip 1000 km vietinės reikšmės kelių (gatvių), įregistruota daugiau kaip 10 tūkst. lengvųjų automobilių, arba miestų, turinčių kurorto statusą, administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     Savivaldybių administracijos.

1.5.2.     AB „Energijos skirstymo operatorius“.

1.5.3.     Elektromobilių įkrovos prieigų operatoriai – juridiniai ar fiziniai asmenys, teikiantys elektromobilių įkrovimo paslaugą ir atsakingi už elektromobilių įkrovimo prieigos įrengimą ir (arba) priežiūrą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-374(1.5 E), 2016-11-09, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26473

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.321	„Anglies dioksido (išskyrus išsiskiriantį iš biomasės) kiekis, namų ūkių išmestas į atmosferą iš transporto veiklos“	Tūkst. tonų	531	507
P.N.509	„Įrengtos elektromobilių įkrovimo prieigos“	Skaičius	0	20

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.    Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
2 722 428	0	480 428	24 0214	24 0214	0	0
2.    Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
173 772	0	30 666	15 333	15 333	0	0
3.    Iš viso
2 896 200	0	511 094	255 547	255 547	0	0

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.5.1-TID-R-516 „Pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcija ir plėtra“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Pėsčiųjų ir dviračių takų ir dviračių juostų tiesimas ir rekonstrukcija.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     Privatūs juridiniai asmenys (tais atvejais, kai projektai įgyvendinami viešos ir privačios partnerystės būdu).

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.321	„Anglies dioksido (išskyrus išsiskiriantį iš biomasės) kiekis, namų ūkių išmestas į atmosferą iš transporto veiklos“	Tūkst. tonų	531	507
P.S.321	„Įrengtų naujų dviračių ir / ar pėsčiųjų takų ir / ar trasų ilgis“	km	0	5
P.S.322	„Rekonstruotų dviračių ir / ar pėsčiųjų takų ir / ar trasų ilgis“	km	0	10

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
8 167 285	0	1 441 286	0	1 441 286	0	0
2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
521 316	0	91 997	0	91 997	0	0
3.  Iš viso
8 688 601	0	1 533 283	0	1 533 283	0	0

PENKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.5.1-TID-V-517 „Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Nekenksmingų aplinkai miesto viešojo transporto priemonių įsigijimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     Keleivių vežimo veiklą vykdančios įmonės, su kuriomis sudarytos viešųjų paslaugų teikimo sutartys.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.322	„Viešuoju miesto transportu vežamų keleivių skaičius“	Mln. keleivių	238,9	244,0
P.S.325	„Įsigytos naujos ekologiškos viešojo transporto priemonės“	Skaičius	0	70

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.     Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
27 224 282	0	4 804 285	0	4 804 285	0	0
2.    Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
1 737 720	0	306 656	0	306 656	0	0
3.    Iš viso
28 962 002	0	5 110 942	0	5 110 942	0	0

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.5.1-TID-R-518 „Vietinio susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Nekenksmingų aplinkai viešojo transporto priemonių įsigijimas regionuose.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Savivaldybių administracijos, išskyrus Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybių administracijas.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     Keleivių vežimo veiklą vykdančios įmonės, su kuriomis sudarytos viešųjų paslaugų teikimo sutartys.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.322	„Viešuoju miesto transportu vežamų keleivių skaičius“	Mln. keleivių	238,9	244,0
P.S.325	„Įsigytos naujos ekologiškos viešojo transporto priemonės“	Skaičius	0	50

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
13 349 514	0	2 355 796	0	2 355 796	0	0
2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
1 131 486	0	199 674	0	199 674	0	0
3.  Iš viso
14 481 000	0	2 555 470	0	2 555 470	0	0

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.5.1-TID-K-519 „viešojo transporto paslaugų prieinamumo didinimas“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų, vietinio susisiekimo keleivinių traukinių ir reguliaraus susisiekimo laivų ir keltų pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.

1.3.2.     Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų, vietinio susisiekimo keleivinių traukinių ir reguliaraus susisiekimo laivų ir keltų aprūpinimas dviračių laikymo / pervežimo įranga.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     vežėjai, vykdantys keleivių vežimo veiklą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-408(1.5 E), 2016-11-29, paskelbta TAR 2016-11-30, i. k. 2016-27812

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.512	„Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų, vietinio susisiekimo keleivinių traukinių ir reguliaraus susisiekimo laivų ir keltų vežamų keleivių skaičius“	Tūkst. keleivių / metai	14100	14406
P.N.510	„Viešojo transporto priemonės, pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems žmonėms ir / ar dviračiams vežti“	Skaičius	2	10

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-408(1.5 E), 2016-11-29, paskelbta TAR 2016-11-30, i. k. 2016-27812

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
729 842	0	128 796	0	0	0	128 796
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
139 018	0	24 532	0	0	0	24 532
3. Iš viso
868 860	0	153 328	0	0	0	153 328

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

Papildyta skyriumi:

Nr. 3-474(1.5 E), 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18315

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3-285(1.5 E)

(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 3-337(1.5 E)  redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 2014–2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDIMO PLANE NUMATYTŲ NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAI

	Rodiklio kodas		Rodiklio pavadinimas		Matavi-mo vienetai		Sąvokų apibrėžtys		Apskaičiavimo tipas	Skaičiavimo būdas			Duomenų šaltinis		Pasiekimo momentas		Institucija
	I. REZULTATO STEBĖSENOS RODIKLIAI (Europos regioninės plėtros fondas arba Sanglaudos fondas: 501-600)
	R.N.501		„Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas“		Mln. val.		Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas – suminis metinis automobilių kelionės laikas rekonstruotais ar naujais TEN-T automobilių keliais (keliuose, kuriuose buvo vykdomas projektas). TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 661/2010/ES). Kelio tiesimas – naujo kelio, jo ruožo su naujais kelio statiniais ar be jų tiesimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas). Kelio rekonstrukcija – statybos rūšis, kurios tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą kelią ar jo statinius, pakeisti kelio ir (ar) jo statinių laikančiąsias konstrukcijas, padidinti ar sumažinti kelio ir (ar) jo statinių išorės matmenis. (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).		Automatiškai apskaičiuojamas	Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas (mln.val.), skaičiuojamas pagal formulę: kur: N – vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, aut./parą; V – vidutinis kelionės greitis, km/val.; L – rekonstruoto ar nutiesto kelio ruožo ilgis, km.			Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita. Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.		Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas, praėjus 1 kalendoriniams metams po projekto finansavimo pabaigos, atliks tyrimą (vertinimą), kurio ataskaitoje bus nurodytas sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas.		Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
	R.N.504		„Jūrų laivų avarijų ir jūrinių incidentų skaičius“		Skaičius / metai		Jūrų laivo avarija – įvykis, susijęs su laivo panaudojimu, kai: - asmuo ar asmenys miršta, mirtinai ar sunkiai sužeidžiami dėl jų buvimo laive arba įvykio, susijusio su jūrų laivo veikla; - asmuo dingsta iš laivo; - jūrų laivas dingsta, numanoma, kad dingo arba laivas paliekamas; - jūrų laivas sugadinamas; - jūrų laivas susiduria, užplaukia ant seklumos arba dėl kitų priežasčių nebegali savarankiškai judėti; - jūrų laivo veiksmai užteršė aplinką arba aplinka užteršta dėl įvykusios jūrų laivo avarijos. Sunki avarija – tai jūrų laivo avarija, kuri neklasifikuojama kaip labai sunki laivo avarija, ir kai: - jūrų laive kyla gaisras, sprogimas, laivas užplaukia ant seklumos, susiduria su kitu objektu, patiria sužalojimų dėl blogų meteorologinių sąlygų, laivo korpuso pažeidimų dėl ledo, korpuso įtrūkimo ar numanomo įtrūkimo ir panašiai; - yra jūrų laive tokių struktūrinių apgadinimų, dėl kurių jūrų laivas nebeturi navigacinių savybių (laivo korpuso povandeninės dalies pramuša, laivo variklio sulūžimas, didelis anstato sugadinimas ir panašiai); - užteršiama aplinka (nepriklausomai nuo taršos dydžio); - dėl laivo sulūžimo, būtina jį vilkti arba reikalaujama pagalba iš kranto. Labai sunki avarija – tai visiška laivo žūtis, laivo dingimas arba dėl laivo avarijos labai užteršta aplinka. Jūrinis incidentas – tai įvykis, kada jūrų laivas arba laive esantys asmenys įstumiami į pavojų, arba laivo veikla gali kelti pavojų aplinkai, aplinkiniams laivams ir asmenims (šaltinis: Jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimo nuostatai).		Įvedamasis	Jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 3-461 „Dėl Jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimo nuostatų patvirtinimo“.			Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus kasmetinė jūrų laivų avarijų ir incidentų apžvalga. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).		Rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyrius paskelbia kasmetinę jūrų laivų avarijų ir incidentų apžvalgą.		Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
	R.N.505		„Vidutinė jūrų uoste aptarnautų laivų bendroji talpa“		Tūkst. t		Laivo bendroji talpa – civilinio laivo vidaus patalpų (žemiau denio) tūris, nustatytas vadovaujantis 1969 m. tarptautine konvencija dėl laivo matmenų nustatymo. Išreiškiama registro tonomis (1 reg. tona = 2,832 kub. m). Laivo talpa nustatoma įgaliotai institucijai atlikus laivo matavimo darbus ir išdavus laivo matavimo liudijimą.		Įvedamasis	Vidutinė į jūrų uostą atplaukusių laivų bendroji talpa, tūkst. t, skaičiuojama per metus į jūrų uostus atplaukusių laivų bendrąją talpą padalijus iš jų skaičiaus.			Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo tyrimo (vertinimo) ataskaita. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).		Rodiklio reikšmė bus nustatyta, kai projekto vykdytojas, pasibaigus 2018 metams ir 2023 metams atliks tyrimą (vertinimą) ir nustatys vidutinę Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste aptarnautų laivų bendrąją talpą.		Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija).
	R.N.506		„Žuvusiųjų ir sužeistųjų geležinkelių pervažose skaičius“		Asmenys per metus		Žuvusieji ir sužeistieji – eismo įvykyje žuvę ir sužeisti žmonės. Eismo įvykis geležinkelių pervažoje – geležinkelių transporto eismo įvykis pervažoje, kai, geležinkelių riedmenims susidūrus su pervažą kertančiomis transporto priemonėmis ar pervažoje esančiais objektais, žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama bent viena transporto priemonė, krovinys ar bet koks kitas geležinkelių pervažoje esantis turtas. Pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta (šaltinis: Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas).		Įvedamasis	Lietuvos statistikos departamento metodika.			Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys. Antriniai šaltiniai: Metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).		Rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos statistikos departamentas paskelbia statistinę informaciją apie per metus geležinkelių pervažose žuvusiuosius ir sužeistuosius.		Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija).
	R.N.512		„Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų, vietinio susisiekimo keleivinių traukinių ir reguliaraus susisiekimo laivų ir keltų vežamų keleivių skaičius“		Tūkst. keleivių / metai		Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais maršrutais daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas). Vietinio susisiekimo keleiviniai traukiniai – paprastieji ir greitieji keleiviniai traukiniai, kursuojantys Lietuvos Respublikos teritorijoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas). Reguliaraus susisiekimo laivai ir keltai – vidaus vandenų transporto priemonės, vežančios keleivius miesto, priemiestiniais ir tarpmiestiniais maršrutais pagal patvirtintą tvarkaraštį (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas).		Įvedamasis	Skaičiuojamas suminis per praėjusius kalendorinius metus tolimojo susisiekimo autobusais, vietinio susisiekimo keleiviniais traukiniais („vidaus vežimai“) ir reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais vežtų keleivių skaičius. Keleivių vežimo autobusais statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-349 „Dėl Keleivių vežimo autobusais statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“ (http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/273590/Vezimo_autobusais_metodika.pdf). Geležinkelių transporto statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-279 „Dėl Geležinkelių transporto statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“ (http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/559230/Gelezinkeliu_metodika_2007.pdf) Vidaus vandenų transporto statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. DĮ-108 „Dėl Vidaus vandenų transporto statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“ (http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/559230/Vidaus_vandenu_metodika_2007.pdf)			Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).		Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas paskelbia duomenis apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.		Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmės gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija).
	R.N.527		„Gyventojai, kurie naudojasi su lietuvių kalba susijusiomis elektroninėmis paslaugomis (visų šalies gyventojų procentais)“		Procen-tas		Gyventojai – visi 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.		Įvedamasis	Skaičiuojama gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi su lietuvių kalba susijusiomis elektroninė-mis paslaugomis, dalis (procentais) nuo visų Lietuvos gyventojų. Skaičiuojamas Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atliekant tyrimą. Detali skaičiavimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje.			Pirminiai šaltiniai: Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atlikto tyrimo ataskaita. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).		Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams yra paskelbiama Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atlikto tyrimo ataskaita, kurioje skelbiama informacija apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.		Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
	R.N.503		„Pavojaus geležinkelio pervažų naudotojams nacionalinė pamatinė vertė“		Skaičius		Pavojaus geležinkelių pervažų naudotojams nacionalinė pamatinė vertė – žūčių ir svertinių sunkių sužalojimų skaičiaus (toliau – ŽSSSS) ir traukinių nuvažiuotų kilometrų santykis. ŽSSSS – eismo įvykių padarinių matas, kurį nusakant žūtys skaičiuojamos kartu su sunkiais sužalojimais: viena žūtis statistiniu požiūriu prilyginama 1, vienas sunkus sužalojimas statistiniu požiūriu prilyginamas 0,1 žūties Traukinio nuvažiuotas kilometras – matavimo vienetas, atitinkantis vieną traukinio nuvažiuotą kilometrą (atsižvelgiama tik į šalies teritorijoje nuvažiuotą atstumą). Sunkus sužalojimas – ilgalaikis sužalojimas, kurį patyrusius sužeistuosius būtina gydyti ligoninėje (tačiau pastarieji nemiršta žūties fiksavimo laikotarpiu). Lengvas sužalojimas – sužalojimas, kurį patyrusius sužeistuosius nebūtina gydyti ligoninėje. (Šaltinis – Finansų ministerijos užsakymu UAB „BGI Consulting“ ir CSIL Milano parengta metodika ir modelis, skirtas investicijų, finansuojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšomis, socialiniam ekonominiam poveikiui įvertinti).		Automatiškai apskaičiuojamas	ŽSSSS apskaičiuojamas: ž + (ss*0,1), kur ž – per metus žuvusių asmenų skaičius, vnt.; ss – per metus sunkiai sužeistų asmenų skaičius, vnt. Pavojaus geležinkelių pervažų naudotojams nacionalinė pamatinė vertė apskaičiuojama: , kur st – per metus traukinių nuvažiuotų kilometrų skaičius, km.			Pirminiai šaltiniai: Projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita. Antriniai šaltiniai: Ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.		Rodiklio reikšmė bus nustatyta, kai projekto vykdytojas, praėjus 1 kalendoriniams metams po projekto finansavimo pabaigos, atliks tyrimą (vertinimą).		Už duomenų apie už stebėsenos rodiklio pasiekimą  ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.508		„Triukšmo prevencijos zonose gyvenančių gyventojų, veikiamų triukšmo, dalies sumažėjimas“		Procentai		Triukšmas – transporto priemonių (kelių, geležinkelių, orlaivių) eismo sukeliamas nuolatinis arba daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“). Triukšmo prevencijos zona – gyvenamųjų vietovių teritorija, kurioje triukšmas viršija ribinius dydžius ir kurioje būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones. Triukšmo prevencija – priemonių, mažinančių triukšmo šaltinių įvairovę ir (ar) skaičių, užkertančių kelią viršyti triukšmo ribinius dydžius ir (ar) mažinančių triukšmo šaltinių garso slėgio, galios, stiprumo, energijos lygius, įgyvendinimas. Triukšmo ribiniai dydžiai – didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“).		Įvedamasis.			Skaičiavimai atliekami vadovaujantis strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti taikomų triukšmo rodiklių verčių apskaičiavimo ir matavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 16-9545 „Dėl Strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti taikomų triukšmo rodiklių verčių apskaičiavimo ir matavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.	Pirminiai šaltiniai: 2018 m. ir 2023 m. sudaryti pagrindinių geležinkelių triukšmo prevencijos veiksmų planai.  Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).		Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija), vadovaudamasi už pagrindinių geležinkelių triukšmo prevencijos veiksmų planų sudarymą atsakingos institucijos (jei tokia paskirta) arba projekto vykdytojo pateiktais 2018 m. ir 2023 m. sudarytais pagrindinių geležinkelių triukšmo prevencijos veiksmų planais, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę.		Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmės  gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija)
	II. PRODUKTO STEBĖSENOS RODIKLIAI (Europos regioninės plėtros fondas arba Sanglaudos fondas: 501-600)
	P.N.501		„Geležinkelių, kuriuose įrengta ar patobulinta signalizacijos sistema (įskaitant ERTMS), ilgis“		km		Geležinkelių ruožas – geležinkelių linijos atkarpa tarp dviejų geležinkelio stočių. Geležinkelių rekonstravimas (patobulinimas) – geležinkelių sistemos struktūrinio posistemio arba jo dalies pakeitimas, kuriuo pagerinami struktūrinio posistemio eksploataciniai parametrai. Geležinkelių signalizacijos sistema – viena iš geležinkelių sistemos posistemių, kurią sudaro visa geležinkelio kelio įranga, būtina geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti ir traukinių, kuriems leista važiuoti geležinkelių tinklu, judėjimui valdyti ir kontroliuoti. ERTMS – Europos geležinkelių eismo valdymo sistema. Įdiegus ERTMS visoje Europoje bus nustatytas vienas bendras signalinės įrangos standartas, kurį taikant bus kontroliuojamas traukinių greitis ir prireikus nurodoma jį sumažinti. Tai suteiks galimybę užtikrinti, kad traukiniai suderinamais nacionaliniais tinklais kursuotų sklandžiai, nevėluodami, be papildomų patikrinimų ar derinimo. Įdiegus ERTMS – labai efektyvią šiuolaikinę sistemą – bus sukurta bendra geležinkelio erdvė.		Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas rekonstruotų (patobulintų) geležinkelių ruožų, kuriuose įrengta ar patobulinta signalizacijos sistema (įskaitant ERTMS), ilgis kilometrais.			Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą ir Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išduotas leidimas pradėti naudoti naują, atnaujintą ar patobulintą struktūrinį posistemį Lietuvos Respublikoje (jei toks leidimas reikalingas). Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.		Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriame nurodomas geležinkelių ruožų, kuriuose įrengta ar patobulinta signalizacijos sistema (įskaitant ERTMS), ir Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos išduoda leidimą pradėti naudoti patobulintą struktūrinį posistemį Lietuvos Respublikoje (jei toks leidimas reikalingas).		Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
	P.N.506		„Įsigytos žemsiurbės“		Skaičius		Žemsiurbė – plaukiojanti žemės kasimo mašina, kuri iš po vandens siurbia grunto ir vandens mišinį (pulpą) (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).		Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas pastatytų ir priimtų žemsiurbių skaičius.			Pirminiai šaltiniai: laivo (žemsiurbės) perdavimo priėmimo aktai (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.		Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas laivo (žemsiurbės) perdavimo priėmimo aktas, kuriame nurodomos pastatytos ir priimtos žemsiurbės.		Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
	P.N.508		„Bendras naujai nutiestų kelių ilgis“		km		Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas). Į šį rodiklį įskaičiuojamos rodiklio P.B.213 „Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis“ pasiektos reikšmės. Kelio tiesimas – naujo kelio, jo ruožo su naujais kelio statiniais ar be jų tiesimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas). Kelio statinys – kelio elementas, turintis laikančiąsias konstrukcijas (tiltas, viadukas, estakada, tunelis, pralaida, triukšmo užtvara, atraminė sienelė, rėminė ar gembinė konstrukcija, pylimas ir kt.) (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).		Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas naujai nutiestų kelių, gatvių ruožų ilgis, išmatavus kelio ar gatvės ašinės linijos ilgį (kelio ar gatvės išilginio profilio ilgį), įskaitant šioje ašyje esančius tiltus, viadukus, estakadas, tunelius ir kitus kelio statinius.			Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai arba deklaracijos apie statybos užbaigimą (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.		Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriame nurodomas nutiestų naujų kelių ilgis.		Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
	P.N.510		„Viešojo transporto priemonės, pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems žmonėms ir / ar dviračiams vežti“		Skaičius		Transporto priemonė – bet koks savaeigis mechanizmas ar mechanizmų junginys keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas). Viešasis transportas – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimo nustatytais maršrutais nustatytu laiku paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas). Specialiųjų poreikių turintis žmogus – žmogus, kurio judėsena yra ribota dėl fizinės (sensorinės arba motorinės, nuolatinės arba laikinos), intelekto ar kitos negalios arba sutrikimo, amžiaus ir kuriam dėl jo būklės reikia skirti reikiamą dėmesį, taip pat prie kurio specialiųjų poreikių reikia pritaikyti visiems keleiviams teikiamas paslaugas (šaltinis: Specialiųjų poreikių turinčių žmonių susisiekimo gerinimo Lietuvos Respublikoje gerosios praktikos vadovas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 3-403 „Dėl Specialiųjų poreikių turinčių žmonių susisiekimo gerinimo Lietuvos Respublikoje gerosios praktikos vadovo patvirtinimo“). Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas).		Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant viešojo transporto priemones, įgyvendinant projekto veiklas pritaikytas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms ir / ar dviračiams vežti.			Pirminiai šaltiniai: Darbų priėmimo perdavimo aktai (kopijos). Antriniai šaltiniai: Mokėjimo prašymas arba ataskaitos po iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto finansavimo pabaigos.		Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų priėmimo perdavimo aktas, kuriame nurodomas įgyvendinant projekto veiklas pritaikytos viešojo transporto priemonės, pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems žmonėms ir / ar dviračiams vežti.		Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
	P.N.521		„Parengtas naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtros investicijų projektas“		Skaičius		Investicijų projektas – dokumentas, finansiškai (ekonomiškai), techniškai ir socialiai pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis investicijų grąžą (komercinis projektas) ir kitus efektyvumo rodiklius, nurodantis projektui įgyvendinti reikalingas lėšas bei finansavimo šaltinius ir terminus. Naujos kartos interneto prieiga yra suprantama kaip sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, pagrįsta interneto prieiga, užtikrinančia ne mažesnę nei 30 Mb/s duomenų perdavimo spartą		Automatiškai apskaičiuojamas.	Sumuojami parengti investicijų projektai.			Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo ir perdavimo aktas. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.		Rodiklio reikšmė bus pasiekta, kai projekto vykdytojas 2017 m. pasirašys paslaugų priėmimo ir perdavimo aktą, kuriame bus nurodytas parengtas investicijų projektas.		Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
	P.N.530		„Parengtas investicijų projektas“		Skaičius		Investicijų projektas – dokumentas, kuriuo finansiškai (ekonomiškai), techniškai ir socialiai pagrindžiami investavimo tikslai, įvertinama investicijų grąža (komercinis projektas) ir kiti efektyvumo rodikliai, nurodomos projektui įgyvendinti reikalingos lėšos, finansavimo šaltiniai ir terminai.		Automatiškai apskaičiuojamas	Sumuojami parengti investicijų projektai.			Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo ir perdavimo aktas Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.		Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas paslaugų priėmimo ir perdavimo aktas, kuriame nurodomas parengtas investicijų projektas.		Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
	P.N.507		„Parengti darnaus judumo mieste planai“		Skaičius		Darnaus judumo mieste planas – savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius papildantis ir detalizuojantis strateginio planavimo dokumentas, rengiamas patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir savivaldybės strateginių planų pagrindu, siekiant atlikti visapusišką transporto ir žmonių judumo analizę mieste, užtikrinti darnaus judumo mieste variantų kūrimą, geresnę gyvenimo kokybę miestuose ir jų prieigose ir susisiekimą visomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis, prioritetą teikiant viešajam keleiviniam ir bevarikliam ar aplinką mažai teršiančiam transportui. (Šaltinis: Darnaus judumo mieste planų rengimo gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-108 (1.5 E) „Dėl Darnaus judumo mieste planų rengimo gairių patvirtinimo“).		Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas parengtų darnaus judumo mieste planų skaičius.			Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo perdavimo aktai (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.		Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas paslaugų priėmimo perdavimo aktas, kuriame nurodomas parengtas darnaus judumo mieste planas (suderintas su Darnaus judumo mieste plano komisija darnaus judumo mieste planų techninėms užduotims ir planams derinti, sudaryta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 3-297 „Dėl komisijos sudarymo“).		Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
	P.N.509		„Įrengtos elektromobilių įkrovimo prieigos“		Skaičius		Elektromobilis – motorinė transporto priemonė, kurioje sumontuota jėgos pavara, apimanti bent vieną ne išorinę elektros mašiną – energijos keitiklį su elektrine įkraunamąja energijos kaupimo sistema, kurią galima įkrauti iš išorės. Elektromobilių įkrovimo prieiga – elektromobilių įkrovimo sąsaja, per kurią vienu metu galima įkrauti vieną elektromobilį, arba įrenginys, kuriuo vienu metu galima sukeisti vieno elektromobilio akumuliatorių. (Šaltinis: Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 3-173 (1.5 E) „Dėl Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros rekomendacijų ir Šalia valstybinės reikšmės kelių numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų plano patvirtinimo“).		Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas įrengtų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius.			Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai arba deklaracijos apie statybos užbaigimą arba prekių priėmimo perdavimo aktai (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.		Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą arba prekių priėmimo perdavimo aktas, kuriame nurodomas įrengtų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius.		Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

______________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 3-312(1.5 E), 2016-09-22, paskelbta TAR 2016-09-23, i. k. 2016-23994

Nr. 3-337(1.5 E), 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-11, i. k. 2016-24953

Nr. 3-378(1.5 E), 2016-11-11, paskelbta TAR 2016-11-11, i. k. 2016-26691

Nr. 3-168, 2017-04-13, paskelbta TAR 2017-04-14, i. k. 2017-06368

Nr. 3-233, 2017-05-18, paskelbta TAR 2017-05-19, i. k. 2017-08387

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-328(1.5 E), 2015-08-06, paskelbta TAR 2015-08-06, i. k. 2015-12089

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-371(1.5 E), 2015-09-04, paskelbta TAR 2015-09-04, i. k. 2015-13519

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

3.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-373(1.5 E), 2015-09-07, paskelbta TAR 2015-09-07, i. k. 2015-13570

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

4.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-375(1.5 E), 2015-09-09, paskelbta TAR 2015-09-09, i. k. 2015-13694

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

5.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-474(1.5 E), 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18315

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

6.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

7.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-182(1.5 E), 2016-06-06, paskelbta TAR 2016-06-07, i. k. 2016-15146

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

8.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-312(1.5 E), 2016-09-22, paskelbta TAR 2016-09-23, i. k. 2016-23994

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

9.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-337(1.5 E), 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-11, i. k. 2016-24953

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

10.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-374(1.5 E), 2016-11-09, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26473

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

11.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-378(1.5 E), 2016-11-11, paskelbta TAR 2016-11-11, i. k. 2016-26691

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

12.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-402(1.5 E), 2016-11-25, paskelbta TAR 2016-11-25, i. k. 2016-27522

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

13.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-408(1.5 E), 2016-11-29, paskelbta TAR 2016-11-30, i. k. 2016-27812

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

14.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-168, 2017-04-13, paskelbta TAR 2017-04-14, i. k. 2017-06368

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

15.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-233, 2017-05-18, paskelbta TAR 2017-05-19, i. k. 2017-08387

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo