Suvestinė redakcija nuo 2015-08-07 iki 2015-09-04

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-07-02, i. k. 2015-10700

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠŲ PATVIRTINIMO

2015 m. liepos 2 d. Nr. 3-285(1.5 E)

Vilnius

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, 6.2.3 papunkčiu, 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 119 punktu ir 177.2 papunkčiu ir Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1K-341 „Dėl Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, 54 punktu,

t v i r t i n u  pridedamus:

1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą;

2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plane numatytų nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašus.                      

Susisiekimo ministras                                                                           Rimantas Sinkevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2015 m.  liepos 2 d. įsakymu Nr. 3-285(1.5 E)

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos

2014–2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO Priemonių įgyvendinimo planas

I skyrius

2014–2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS (TOLIAU – VEIKSMŲ PROGRAMA) 6 PRIORITETO „DarnAUS transporto IR pagrindinių tinklų infrastruktūros PLĖTRA“ (TOLIAU – prioritetas) ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.1.1-TID-V-501 „TEN-T kelių tinklo techninių parametrų gerinimas IR pralaidumo didinimas“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     TEN-T kelių tinklo, įskaitant su jais susijusių privažiuojamųjų kelių ir tiesioginių jungiamųjų kelių, rekonstrukcija ir tiesimas;

1.3.2.     Eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemonių diegimas TEN-T kelių tinkle.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;

1.4.2.     VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;

1.5.2.     VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;

1.5.3.     Klaipėdos miesto savivaldybės administracija;

1.5.4.     AB „Lietuvos geležinkeliai“.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.338	„Žuvusiųjų  TEN-T tinklo keliuose skaičius“	Asmenys per metus	41	37
R.N.501	„Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas“	mln. val.	9,5	8,0
P.B.213	„Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis“	km	0	6
P.N.508	„Bendras naujai nutiestų kelių ilgis“	km	0	6
P.B.215	„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių TEN-T tinkle ilgis“	km	57	157
P.B.214	„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis“	km	57	157
P.S.342	„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“	Skaičius	7	15

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
193 428 658	0	49 462 517	48 571 322	0	891 195	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
12 346 510	0	3 157 182	3 100 297	0	56 885	0
3.   Iš viso
205 775 168	0	52 619 699	51 671 619	0	948 080	0

antrasis SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.1.1-TID-V-502 „Miestų aplinkkelių tiesimas“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla – miestų aplinkkelių, esančių TEN-T kelių tinklo jungčių dalimi, tiesimas.

1.4. Galimas pareiškėjas – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

1.5. Galimas partneris – AB „Litgrid“.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.501	„Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas“	mln. val.	1,3	1,3
P.B.213	„Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis“	km	5	5
P.N.508	„Bendras naujai nutiestų kelių ilgis“	km	5	5

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
84 775 979	0	0	0	0	0	0
2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.  Iš viso
84 775 979	0	0	0	0	0	0

trečiasis SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.1.1-TID-V-503 „TEN-T geležinkelių tinklo atnaujinimas ir patobulinimas, skirtingų rūšių transporto sąveikos gerinimas“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     1435 mm pločio vėžės geležinkelių infrastruktūros įrengimas I transporto koridoriuje („Rail Baltica“);

1.3.2.     1520 mm pločio vėžės geležinkelių infrastruktūros atnaujinimas, patobulinimas ir plėtra (įskaitant antrųjų kelių tiesimą ir elektrifikavimą) IX B transporto koridoriuje;

1.3.3.     Naujų geležinkelių transporto eismo valdymo ir kontrolės sistemų diegimas;

1.3.4.     ERTMS sistemos diegimas naujose 1435 mm pločio vėžės TEN-T geležinkelių linijose.

1.4. Galimas pareiškėjas – AB „Lietuvos geležinkeliai“.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;

1.5.2. savivaldybių administracijos;

1.5.3. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.337	„Vidutinis keleivinio traukinio greitis rekonstruotuose ir atnaujintuose TEN-T tinklo geležinkelių ruožuose“	km/val.	80	85,6
P.B.212	„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų geležinkelio TEN-T tinkle linijų ilgis“	km	0	74
P.N.501	„Geležinkelių, kuriuose įrengta ar patobulinta signalizacijos sistema (įskaitant ERTMS), ilgis“	km	0	7,1

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
267 281 404	0	47 167 307	0	0	0	47 167 307
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
22 153 377	0	3 909 419	0	0	0	3 909 419
3.   Iš viso
289 434 781	0	51 076 726	0	0	0	51 076 726

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.2.1-TID-V-508 „VIENO LYGIO EISMO SANKIRTŲ ELIMINAVIMAS“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     viadukų per geležinkelį ir jų prieigų rekonstrukcija ir statyba;

1.3.2.     tunelių po geležinkeliu ir jų prieigų rekonstrukcija ir statyba;

1.3.3.     eismo organizavimo ir eismo saugos priemonių (išskyrus intelektines transporto sistemas) diegimas geležinkelio perėjose, pervažose ir jų prieigose.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;

1.4.2.     AB „Lietuvos geležinkeliai“;

1.4.3.     savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     AB „Lietuvos geležinkeliai“;

1.5.2.     Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;

1.5.3.     savivaldybių administracijos.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.506	„Žuvusiųjų ir sužeistųjų geležinkelio pervažose skaičius“	Asmenys per metus	5	4
P.S.343	„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, iš kurių: geležinkelio pervažose“	Skaičius	1	5
P.S.342	„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkos apsaugos priemonės“	Skaičius	1	5

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
38 113 995	0	8 186 502	2 973 853	0	0	5 212 649
2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
2 432 808	0	522 542	189 820	0	0	332 722
3.  Iš viso
40 546 803	0	8 709 044	3 163 673	0	0	5 545 371

II skyrius

VEIKSMŲ PROGRAMOS 2 PRIORITETO „INFORMACINĖS VISUOMENĖS SKATINIMAS“ (TOLIAU – prioritetas) ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 02.1.1-CPVA-V-521 „NAUJOS KARTOS PRIEIGOS PLĖTRA“ (TOLIAU – PRIEMONĖ)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų infrastruktūros prieinamumą ir naudojimą vietovėse, kuriose naujos kartos prieigos infrastruktūros plėtros ir paslaugų teikimo negali užtikrinti rinka“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Galimybių studijos, skirtos esminiams projekto, skirto naujos kartos interneto prieigos infrastruktūrai plėtoti, įgyvendinimo aspektams įvertinti parengimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija;

1.4.2. viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“.

2.  Priemonės finansavimo forma

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.   Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
P.N.521	Atnaujinta naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtros galimybių studija	Skaičius	1	1

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
97 750	17 250	0	0	0	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.   Iš viso
97 750	17 250	0	0	0	0	0

ANTRASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 02.3.1-CPVA-V-529 „PAŽANGIŲ ELEKTRONINIŲ PASLAUGŲ KŪRIMAS“ (TOLIAU – PRIEMONĖ)

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie 2.3.1 konkretaus uždavinio „Padidinti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Pažangių elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų kūrimas, plėtra ir tobulinimas, užtikrinant kompleksinę paslaugų teikimo pertvarką ir jų orientavimą į naudotoją (administracinių procedūrų el. paslaugos gyventojams ir verslui; el. demokratija (viešumo, skaidrumo ir piliečių įsitraukimo priemonės); erdvinių duomenų suderinamumas ir pasiekiamumas; universaliosios pašto paslaugos pažangūs informacinių ir ryšių technologijų sprendimai).

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. viešieji juridiniai asmenys;

1.4.2. viešosios įstaigos ir akcinės bendrovės, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešieji juridiniai asmenys;

1.5.2. akcinės bendrovės, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.

2.  Priemonės finansavimo forma

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.   Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nefinansuojamos viešojo valdymo reformų ir teisės aktų, procesų ir procedūrų rengimo ir viešojo valdymo institucijų veiklos kokybės gerinimo įrankių kūrimo veiklos ir sprendimai, kurie finansuojami pagal veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonę Nr. 10.1.1-ESFA-V-910 „Nacionalinių reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas“. Taip pat pagal priemonę nefinansuojamos valstybės institucijų ir įstaigų vidaus administravimui skirtų sistemų ir sprendimų kūrimo veiklos, kurios finansuojamos pagal veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonę Nr. 10.1.1-ESFA-V-911 „Valstybės institucijų ir įstaigų vidaus administravimo tobulinimas“.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.309	Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis	Procentai	57	63
P.S.310	Sukurtos elektroninės paslaugos	Skaičius	0	94

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
5.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
35 198 335	6 211 471	0	0		0	0	0
6.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
7.   Iš viso
35 198 335	6 211 471	0	0		0	0	0

Papildyta skyriumi:

Nr. 3-328(1.5 E), 2015-08-06, paskelbta TAR 2015-08-06, i. k. 2015-12089

PATVIRTINTA        

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3-285(1.5 E)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 2014–2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDIMO PLANE NUMATYTŲ NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAI

Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Apskaičiavimo tipas	Skaičiavimo būdas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Institucija
I. REZULTATO STEBĖSENOS RODIKLIAI (Europos regioninės plėtros fondas arba Sanglaudos fondas: 501-600)
R.N.501	„Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas“	Mln. val.	Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas – suminis metinis automobilių kelionės laikas rekonstruotais ar naujais TEN-T automobilių keliais (keliuose, kuriuose buvo vykdomas projektas). TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 661/2010/ES). Kelio tiesimas – naujo kelio ar jo ruožo statymas nauja trasa, miesto, kaimo gyvenamosios vietovės aplinkkelio su visais kelio statiniais tiesimas, tilto, viaduko ar kitokio statinio statyba, buvusio statinio rekonstravimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas). Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).	Automatiškai apskaičiuojamas.	Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas (mln.val.), skaičiuojamas pagal formulę: kur: N – vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, aut./parą; V – vidutinis kelionės greitis, km/val.; L – rekonstruoto ar nutiesto kelio ruožo ilgis, km.	Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita. Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas, praėjus 1 kalendoriniams metams po projekto finansavimo pabaigos, atliks tyrimą (vertinimą), kurio ataskaitoje bus nurodytas sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.506	„Žuvusiųjų ir sužeistųjų geležinkelių pervažose skaičius“	Asmenys per metus	Žuvusieji ir sužeistieji – eismo įvykyje žuvę ir sužeisti žmonės. Eismo įvykis geležinkelių pervažoje – geležinkelių transporto eismo įvykis pervažoje, kai, geležinkelių riedmenims susidūrus su pervažą kertančiomis transporto priemonėmis ar pervažoje esančiais objektais, žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama bent viena transporto priemonė, krovinys ar bet koks kitas geležinkelių pervažoje esantis turtas. Pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta (šaltinis: Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas).	Įvedamasis.	Lietuvos statistikos departamento metodika.	Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys. Antriniai šaltiniai: Metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos statistikos departamentas paskelbia statistinę informaciją apie per metus geležinkelių pervažose žuvusiuosius ir sužeistuosius.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija).
II. PRODUKTO STEBĖSENOS RODIKLIAI (Europos regioninės plėtros fondas arba Sanglaudos fondas: 501-600)
P.N.501	„Geležinkelių, kuriuose įrengta ar patobulinta signalizacijos sistema (įskaitant ERTMS), ilgis“	km	Geležinkelių ruožas – geležinkelių linijos atkarpa tarp dviejų geležinkelio stočių. Geležinkelių rekonstravimas (patobulinimas) – geležinkelių sistemos struktūrinio posistemio arba jo dalies pakeitimas, kuriuo pagerinami struktūrinio posistemio eksploataciniai parametrai. Geležinkelių signalizacijos sistema – viena iš geležinkelių sistemos posistemių, kurią sudaro visa geležinkelio kelio įranga, būtina geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti ir traukinių, kuriems leista važiuoti geležinkelių tinklu, judėjimui valdyti ir kontroliuoti. ERTMS – Europos geležinkelių eismo valdymo sistema. Įdiegus ERTMS visoje Europoje bus nustatytas vienas bendras signalinės įrangos standartas, kurį taikant bus kontroliuojamas traukinių greitis ir prireikus nurodoma jį sumažinti. Tai suteiks galimybę užtikrinti, kad traukiniai suderinamais nacionaliniais tinklais kursuotų sklandžiai, nevėluodami, be papildomų patikrinimų ar derinimo. Įdiegus ERTMS – labai efektyvią šiuolaikinę sistemą – bus sukurta bendra geležinkelio erdvė.	Automatiškai apskaičiuojamas.	Skaičiuojamas rekonstruotų (patobulintų) geležinkelių ruožų, kuriuose įrengta ar patobulinta signalizacijos sistema (įskaitant ERTMS), ilgis kilometrais.	Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą ir Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išduotas leidimas pradėti naudoti naują, atnaujintą ar patobulintą struktūrinį posistemį Lietuvos Respublikoje (jei toks leidimas reikalingas). Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.	Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriame nurodomas geležinkelių ruožų, kuriuose įrengta ar patobulinta signalizacijos sistema (įskaitant ERTMS), ir Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos išduoda leidimą pradėti naudoti patobulintą struktūrinį posistemį Lietuvos Respublikoje (jei toks leidimas reikalingas).	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.508	„Bendras naujai nutiestų kelių ilgis“	km	Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas). Į šį rodiklį įskaičiuojamos rodiklio P.B.213 „Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis“ pasiektos reikšmės. Kelio tiesimas – naujo kelio ar jo ruožo statymas nauja trasa, miesto, kaimo gyvenamosios vietovės aplinkkelio su visais kelio statiniais tiesimas, tilto, viaduko ar kitokio statinio statyba, buvusio statinio rekonstravimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas). Kelio statinys – kelio elementas, turintis laikančiąsias konstrukcijas (tiltas, viadukas, estakada, tunelis, pralaida, triukšmo užtvara, atraminė sienelė, rėminė ar gembinė konstrukcija, pylimas ir kt.) (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).	Automatiškai apskaičiuojamas.	Skaičiuojamas naujai nutiestų kelių, gatvių ruožų ilgis, išmatavus kelio ar gatvės ašinės linijos ilgį (kelio ar gatvės išilginio profilio ilgį), įskaitant šioje ašyje esančius tiltus, viadukus, estakadas, tunelius ir kitus kelio statinius.	Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai arba deklaracijos apie statybos užbaigimą (kopijos). Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.	Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriame nurodomas nutiestų naujų kelių ilgis.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.521	„Atnaujinta naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtros galimybių studija“	Skaičius	Galimybių studija – tai detali numatomo įgyvendinti projekto analizė šiais aspektais: techniniu, instituciniu, ekonominiu ir finansiniu. Ji yra skirta tinkamiems projektams identifikuoti, formuoti ir pagrįsti. Galimybių studijoje išnagrinėjami ir įvertinami visi galimi investicijų variantai. Atlikus galimybių studiją, pasirenkamas labiausiai iš anksto nustatytus kriterijus atitinkantis variantas, kuriam įgyvendinti gali būti rengiamas investicijų projektas. Atnaujinimas – pagerinimas, pakeitimas nauju.	Automatiškai apskaičiuojamas	Sumuoja-mos atnaujintos galimybių studijos.	Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo ir perdavimo aktas. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas paslaugų priėmimo ir perdavimo aktas, kuriame nurodomos atnaujintos galimybių studijos.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

____________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 3-328(1.5 E), 2015-08-06, paskelbta TAR 2015-08-06, i. k. 2015-12089

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-328(1.5 E), 2015-08-06, paskelbta TAR 2015-08-06, i. k. 2015-12089

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo