Suvestinė redakcija nuo 2021-11-01 iki 2022-12-19
Nutarimas paskelbtas: TAR 2021-04-29, i. k. 2021-09093
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGINIO VALDYMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO 3 IR 5 DALIŲ, 7 STRAIPSNIO 1 IR 4 DALIŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 141 STRAIPSNIO 3 DALIES ĮGYVENDINIMO
2021 m. balandžio 28 d. Nr. 292
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 8 punktu, 9 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 3 dalimi, 12 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalimis, 17 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 141 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 7 straipsnio 1 ir 4 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus:
1.1. Strateginio valdymo metodiką;
1.2. Valstybės veiklos sritims priskiriamų įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, sąrašą;
1.3. Strateginio valdymo sistemos dalyvių, galinčių atlikti jungtinių projektų vystytojų funkcijas, sąrašą.
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ (su visais pakeitimais ir papildymais);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1435 „Dėl Strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijų patvirtinimo“;
2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 136 „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su visais pakeitimais ir papildymais);
2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 1184 „Dėl Regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijų aprašo patvirtinimo“ (su visais pakeitimais ir papildymais).
3. Nustatyti, kad:
3.1. Rengiant 2022 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Strateginio valdymo metodikos 90 punkto nuostatos netaikomos.
3.2. Atsiskaitant už 2021 metų veiklos rezultatus, viešojo sektoriaus subjekto grupės metinėse veiklos ataskaitose, rengiamose vadovaujantis Viešojo sektoriaus subjekto metinės veiklos ataskaitos ir viešojo sektoriaus subjektų grupės metinės veiklos ataskaitos rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 135 „Dėl Viešojo sektoriaus subjekto metinės veiklos ataskaitos ir viešojo sektoriaus subjektų grupės metinės veiklos ataskaitos rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, papildomai pateikiama Strateginio valdymo metodikos 222 ir 227 punktuose nurodyta informacija.
3.3. Iki 2021 m. sausio 1 d. vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“, parengtų ir patvirtintų plėtros programų, trumpo laikotarpio planavimo dokumentų, neįskaitant strateginių veiklos planų (toliau – SVP) ir metinių veiklos planų, priemonės, kuriomis įgyvendinamos 2014–2020 metų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamos priemonės, planuojamos strateginiuose veiklos planuose ir joms įgyvendinti skirtos lėšos laikomos tęstinės veiklos lėšomis.
3.4. Iki Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtoms rengti nacionalinėms darbotvarkėms netaikomos Strateginio valdymo metodikos 28 punkto nuostatos.
3.5. Iki 2021 m. sausio 1 d., vadovaujantis Regionų plėtros planų rengimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1V-706 „Dėl Regionų plėtros planų rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Regionų plėtros planų rengimo metodika), parengti ir patvirtinti regionų plėtros planai, kurių įgyvendinimo terminas yra po 2021 m. sausio 1 d., įgyvendinami ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d., o tokie regionų plėtros planai keičiami, tvirtinami ir jų įgyvendinimo stebėsena ir priežiūra atliekama vadovaujantis Regionų plėtros planų rengimo metodika.
3.6. Projektams, iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos pripažintiems valstybei svarbiais projektais vadovaujantis Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 136 „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Projektų pripažinimo aprašas), taikomas Projektų pripažinimo aprašas, išskyrus Projektų pripažinimo aprašo 11 ir 12 punktus. Sutartis su šių projektų vykdytojais pasirašiusios ministerijos apie šių projektų įgyvendinimo pažangą atsiskaito rengdamos savo metinę veiklos ataskaitą.
3.7. Projektams, iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos pripažintiems regioninės svarbos projektais vadovaujantis Regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1184 „Dėl Regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Regionų projektų pripažinimo aprašas), taikomas Regionų projektų pripažinimo aprašas, išskyrus Regionų projektų pripažinimo aprašo 21 punktą.
4. Pavesti:
4.1. Lietuvos Respublikos finansų ministerijai:
4.1.1. iki 2021 m. gegužės 31 d. modernizuoti Stebėsenos informacinę sistemą, jos funkcines galimybes pritaikant pagal Strateginio valdymo metodikos nuostatas;
4.1.2. iki 2022 m. gruodžio 31 d. patvirtinti Strateginio valdymo informacinės sistemos nuostatus ir iki 2023 m. gruodžio 31 d. sukurti Strateginio valdymo informacinę sistemą, kuriai turi būti perduoti Stebėsenos informacinės sistemos duomenys;
4.2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai nustatyti regionų plėtros planų rengimo, įgyvendinimo, įgyvendinimo stebėsenos, vertinimo, priežiūros ir atsiskaitymo už pasiektą pažangą tvarką;
4.3. nacionalinių plėtros programų valdytojams, vadovaujantis Strateginio valdymo metodikos III skyriaus trečiojo skirsnio nuostatomis, iki 2021 m. gegužės 31 d. pateikti Vyriausybei nacionalinių plėtros programų projektus, kurių pažangos priemones numatoma įgyvendinti 2022 metais;
4.4. viešajai įstaigai Europos socialinio fondo agentūrai atlikti su supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiais susijusias metodinio konsultacijų centro funkcijas: vadovaujančiosioms ir (ar) administruojančiosioms institucijoms ir (ar) strateginio valdymo sistemos dalyviams, kurie rengia pažangos priemones, teikti metodinę pagalbą ir konsultacijas dėl fiksuotųjų projekto išlaidų vieneto įkainių, fiksuotųjų projekto išlaidų sumų, fiksuotųjų projekto išlaidų normų, nustatytų Europos Sąjungos teisės aktuose ar jų įgyvenamuosiuose teisės aktuose arba nustatytų portfelio valdytojo, nustatymo tvarkos, šių dydžių taikymo, inicijuoti ir (arba) atlikti supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo tyrimus ir teikti išvadas strateginio valdymo sistemos dalyviams dėl jų atliktų supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo tyrimų tinkamumo;
4.5. viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai:
4.5.1. atlikti nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojo metodinės konsultacijų pagalbos centro funkcijas, susijusias su pažangos priemonėmis ir nacionalinėmis plėtros programomis: konsultuoti nacionalinių plėtros programų portfelio valdytoją, pažangos priemonių ir projektų rengėjus, rengti, atnaujinti ir plėtoti pažangos priemonių ir projektų rengimo bei vertinimo metodus, kaupti ir dalytis pažangos priemonių ir projektų įgyvendinimo patirtimi;
4.5.2. atlikti projektų, kuriais įgyvendinami regionų plėtros planai, administruojančiosios institucijos funkcijas, rengti regionų plėtros planų projektų įgyvendinimo pažangos ataskaitas ir teikti jas regionų plėtros taryboms ir Regionų plėtros programos valdytojui bei plėtros programų valdytojams, kurių plėtros programose nurodyti Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai arba jų dalys įtraukti į Regionų plėtros programą, taip pat teikti kitą reikalingą informaciją regionų plėtros taryboms, spręsti dėl regionų plėtros planuose numatytų projektų ir projektų, įgyvendinamų visuotinės dotacijos būdu, finansavimo tinkamumo, atlikti kitas tarpinei institucijai nustatytas funkcijas, kurias, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1322 „Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos fondų lėšas“, jai paves vadovaujančioji institucija;
4.5.3. atlikti valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų išlaidų peržiūrų bei savivaldybių finansų tvarumo vertinimo metodinės konsultacijų pagalbos centro funkcijas, susijusias su viešųjų išlaidų peržiūros metodinių rekomendacijų rengimu ir tobulinimu, savivaldybių fiskalinio tvarumo vertinimo priemonių kūrimu ir palaikymu, savivaldybių fiskalinės būklės vertinimo, gerinimo rekomendacijų rengimu, konsultacinės pagalbos institucijoms, atliekančioms viešųjų išlaidų peržiūras ir dalyvaujančioms jas atliekant, teikimu, skirtingų institucijų vykdomų viešųjų išlaidų peržiūroms priskirtinų veiksmų ir rekomendacijų sisteminimu.
5. Rekomenduoti savivaldybėms, rengiant biudžetus, įvertinti poreikį atlikti viešųjų išlaidų peržiūras, o atliekant viešųjų išlaidų peržiūras vadovautis finansų ministro tvirtinama Viešųjų išlaidų peržiūros metodika.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė
Finansų ministrė Gintarė Skaistė
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292
STRATEGINIO VALDYMO METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Strateginio valdymo metodikoje (toliau – Metodika) detalizuojama planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus procesų organizavimo tvarka, nustatomi planavimo dokumentų struktūros ir turinio reikalavimai, reglamentuojamos strateginio valdymo sistemos dalyvių, dalyvaujančių planavimo dokumentų rengimo, įgyvendinimo ir atskaitomybės procesų valdymo veikloje, funkcijos.
2. Metodikoje vartojamos sąvokos:
2.1. Administruojančioji institucija – Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 8 punkte nurodyti strateginio valdymo sistemos dalyviai ir strateginio valdymo sistemos dalyviai, kurie vykdo Europos Sąjungos (toliau – ES) ir (ar) tarptautinės paramos projektų ir jų vykdytojų atranką, konsultuoja ir informuoja projektų vykdytojus apie projektų rengimo ir įgyvendinimo reikalavimus, administruoja atrinktų projektų įgyvendinimą, atlieka projektų įgyvendinimo priežiūrą ir stebėseną, jų rezultatų vertinimą, organizuoja projektų vykdytojų atsiskaitymą už pasiektus rezultatus ir atlieka kitas funkcijas, nustatytas ES ar tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose konkretų ES ir (ar) tarptautinės paramos finansavimo šaltinio programavimo dokumentą, ir jų įgyvendinamuosiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
2.2. Audito institucija – Vyriausybės paskirta įstaiga, kuri atlieka Lietuvos Respublikos ir (arba) tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose konkretų ES ir (ar) tarptautinės paramos finansavimo šaltinio programavimo dokumentą, nustatytų reikalavimų laikymosi ir projektų išlaidų tinkamumo finansuoti auditus.
2.3. Pažangos lėšų rezervinė programa – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos strateginio veiklos plano programa, kurioje planuojamos pažangos lėšos (ES fondų ir kitos tarptautinės paramos lėšos) tam tikrais biudžetiniais metais pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu sutartoms, bet valstybės biudžeto asignavimų valdytojo dar nepatvirtintoms pažangos priemonėms įgyvendinti bet kurioje valstybės veiklos srityje. Į pažangos lėšų rezervinę programą įtraukiamos tik pervedimų priemonės.
2.4. Pervedimų priemonė – tęstinės veiklos priemonė, taip pat pažangos lėšų rezervinėje programoje planuojama pažangos priemonė, skirta įgyvendinti valstybės biudžeto asignavimų valdytojo prisiimtiems įsipareigojimams pervesti lėšas, kai toks lėšų pervedimas neturi pamatuojamo rezultato.
2.5. Vadovaujančioji institucija – Vyriausybės paskirta įstaiga, atsakinga už ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų ir (ar) kitų finansavimo šaltinių lėšų administravimą ir konkretaus ES ar kitos tarptautinės paramos finansavimo šaltinio programavimo dokumento įgyvendinimo reikalavimų laikymosi užtikrinimą.
2.6. Finansavimo šaltiniai Metodikoje suprantami taip, kaip jie klasifikuojami finansų ministro tvirtinamoje Asignavimų valdytojų programų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, finansavimo šaltinių klasifikacijoje.
2.7. Asignavimų valdytojo metinė veiklos ataskaita Metodikoje suprantama kaip viešojo sektoriaus subjektų grupės metinė veiklos ataskaita, apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.
2.8. Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme.
3. Įgyvendinant įrodymais grįsto valdymo bei darnumo ir integralumo, lyčių lygybės principus, rengiant atitinkamus strateginio lygmens planavimo dokumentus (Metodikos 1 priedas), nurodytus Strateginio valdymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, atliekama aplinkos analizė ir atsižvelgiama į atliktų kitų galiojančių strateginio lygmens planavimo dokumentų aplinkos analizių ir vertinimų išvadas.
4. Įgyvendindami įrodymais grįsto valdymo principą, strateginio valdymo sistemos dalyviai visuose strateginio valdymo procesuose naudoja nacionalinių ir tarptautinių šaltinių informaciją, kuri naudinga formuluojant išvadas ir atliekant vertinimus ir kuria pagrindžiama, kad išvados, vertinimai ar sprendimai yra teisingi arba neteisingi. Stiprindami įrodymais grįsto valdymo principo įgyvendinimą, strateginio valdymo sistemos dalyviai informaciją apie stebėsenos (poveikio, rezultato ir produkto) rodiklius teikia Stebėsenos informacinėje sistemoje ir bendradarbiauja su Lietuvos statistikos departamentu plėsdami kaupiamus ir sisteminamus duomenis Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje.
5. Plėtros programų valdytojos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija ir ministerijos, atsakingos už atitinkamai valstybės veiklos sričiai priskirtus Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) pažangos uždavinius (toliau – PP valdytojai), arba pažangos priemonės koordinatorius, nustatęs poreikį pradėti rinkti, sisteminti ir reguliariai atnaujinti duomenis, turi kreiptis į Lietuvos statistikos departamentą, kad būtų pradėti rinkti ir skelbti Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje papildomi duomenys, pateikdami informaciją pagal Metodikos 2 priedą.
6. Atliekant aplinkos analizę, nustatant ir vertinant statistinius duomenis ir kitą informaciją, konsultacinę pagalbą institucijoms, dalyvaujančioms rengiant strateginio lygmens planavimo dokumentus, teikia ir metodines rekomendacijas joms rengia viešoji įstaiga Vyriausybės strateginės analizės centras (toliau – STRATA). Formuluojant strateginius tikslus ir pažangos uždavinius bei jų pasiekimo stebėsenos rodiklius, strateginio valdymo sistemos dalyvius, dalyvaujančius rengiant strateginio lygmens dokumentus, konsultuoja ir metodines rekomendacijas joms rengia Vyriausybės kanceliarija.
7. Rengiant plėtros programas (toliau – PP) ir jose numatytų pažangos priemonių aprašus, regionų plėtros planus (toliau – RPPl) ir RPPl pažangos priemones, dėl metodų, taikomų nustatant ir nagrinėjant problemas bei jų atsiradimo priežastis, taip pat metodų, taikomų nustatant siekiamus rezultatus, stebėsenos rodiklius ir atliekant jų pasiekimo vertinimą, strateginio valdymo sistemos dalyvius konsultuoja nacionalinių plėtros programų portfelio (toliau – Portfelis) valdytojas (toliau – Portfelio valdytojas) ir (arba) Portfelio valdytojo metodinės konsultacijų pagalbos centras.
8. Rengiant Regionų plėtros programą (toliau – RPP), RPPl ir pažangos priemones, dėl projektų, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, rengimui, pažangos priemonių veiklų alternatyvų analizei, alternatyvų poveikio vertinimui, socialinės ekonominės naudos vertinimui taikomų reikalavimų konsultuoja Portfelio valdytojas ir (arba) Portfelio valdytojo metodinės konsultacijų pagalbos centras.
9. Rengiant RPP ir RPPl, tyrimų, analizės, prognozavimo paslaugas teikia ir konsultuoja kompetencijų centras Regioninės plėtros įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka ir administruojančioji institucija.
10. Rengdamas planavimo dokumentus strateginio valdymo sistemos dalyvis dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytos teritorijos erdvinės struktūros, taip pat dėl teritorijos naudojimo privalomųjų nuostatų, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, reikalavimų ir apsaugos principų, teritorijų ekonominio ir socialinio potencialo, funkcinių ryšių konsultuojasi su Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koordinatore – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kuri, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktu, organizuoja valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų ir valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą.
11. Rengdamas strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentus strateginio valdymo sistemos dalyvis konsultuojasi su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais, nustatydamas ir įtraukdamas į planavimo dokumento rengimo procesą suinteresuotus strateginio valdymo sistemos dalyvius, suinteresuotąsias šalis ir socialinius ir ekonominius partnerius.
12. Bendradarbiavimas ir partnerystė turi būti tęsiami viso strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimo metu, suinteresuotus strateginio valdymo sistemos dalyvius ir suinteresuotąsias šalis įtraukiant į pažangos stebėseną, pažangos ataskaitų nagrinėjimą, sprendimų dėl planavimo dokumentų keitimo ar tikslinimo poreikio priėmimą, tam tikslui sudarant priežiūros komitetus, koordinavimo grupes.
13. Strateginio valdymo sistemos dalyvis atitinkamo lygmens planavimo dokumento rengimo ir, jeigu pagal atitinkamo planavimo dokumento rengimą reglamentuojančius teisės aktus numatyta, įgyvendinimo metu užtikrina informacijos, susijusios su rengiamu arba įgyvendinamu planavimo dokumentu, viešumą ir galimybę suinteresuotiems strateginio valdymo sistemos dalyviams ir suinteresuotosioms šalims teikti pastabas ir pasiūlymus.
14. Viešųjų konsultacijų metodiką ir praktines rekomendacijas dėl jos taikymo rengia ir savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės kanceliarija.
15. Vyriausybės kanceliarija konsultuoja strateginio valdymo sistemos dalyvius dėl planavimo dokumentų rengimo ir rengia bei skelbia savo interneto svetainėje su tuo susijusias praktines rekomendacijas.
16. Strateginio valdymo sistemoje naudojamų pažangos ir tęstinės veiklos stebėsenos rodiklių sudarymo principus ir jų sudarymo gaires nustato finansų ministras.
II SKYRIUS
STRATEGINIO LYGMENS PLANAVIMO DOKUMENTAI
PIRMASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS PAŽANGOS STRATEGIJA
17. Valstybės pažangos strategija rengiama, tvirtinama, įgyvendinama, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Strateginio valdymo įstatymo 13 straipsnio ir šio skirsnio nustatyta tvarka.
18. Valstybės pažangos strategijos projektą rengia Vyriausybės kanceliarija.
19. Vyriausybės kanceliarija inicijuoja Valstybės pažangos strategijos rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės darbo reglamentas), nustatyta tvarka pateikdama Vyriausybei tvirtinti Valstybės pažangos strategijos rengimo koncepciją. Valstybės pažangos rengimo koncepcijoje nurodomas Valstybės pažangos strategijos rengimo tikslas, rengimo planas, strategijos pagrindinių rengimo etapų terminai, rengimo procese turintys dalyvauti strateginio valdymo sistemos dalyviai, suinteresuotosios šalys ir kita susijusi informacija.
20. STRATA atlieka aplinkos analizę ir organizuoja ekspertines diskusijas su suinteresuotosiomis šalimis per ne ilgiau nei 12 mėnesių nuo Valstybės pažangos strategijos rengimo koncepcijos patvirtinimo dienos. STRATA aplinkos analizės rezultatus pristato subjektams, nurodytiems Strateginio valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
21. Atlikusi aplinkos analizę, STRATA kartu su Vyriausybės kanceliarija parengia naujausiais galimais prognozavimo metodais pagrįstus valstybės pažangos scenarijus, juos pristato subjektams, nurodytiems Strateginio valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte, juos aptaria su šiais subjektais ir pateikia Vyriausybei.
22. Vyriausybei įvertinus pateiktus valstybės pažangos scenarijus, Vyriausybės kanceliarija parengia Valstybės pažangos strategijos projektą, jį pristato subjektams, nurodytiems Strateginio valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir jį aptaria su šiais subjektais.
23. Valstybės pažangos strategijos projektą aptarus Metodikos 22 punkte nustatyta tvarka, Vyriausybės kanceliarija pateikia jį Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka Vyriausybei.
24. Valstybės pažangos strategijai įgyvendinti rengiamas NPP.
ANTRASIS SKIRSNIS
NACIONALINĖS DARBOTVARKĖS
25. Nacionalinės darbotvarkės rengiamos, tvirtinamos, įgyvendinamos, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Strateginio valdymo įstatymo 14 straipsnio ir Metodikos šio skirsnio nustatyta tvarka.
26. Nacionalines darbotvarkes sudaro Strateginio valdymo įstatymo 6 straipsnio 4 punkte nurodyti elementai.
27. Siūlymą rengti nacionalinę darbotvarkę Vyriausybės kanceliarijai ir atitinkamai ministerijai pagal ministrui pavestą valdymo sritį gali teikti bet kuris strateginio valdymo sistemos dalyvis.
28. Siūlyme rengti konkrečią nacionalinę darbotvarkę turi būti pateikiamas konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimo poreikio pagrindimas, nacionalinės darbotvarkės įgyvendinimo plano (-ų), jei jį (juos) numatoma rengti, poreikio pagrindimas, nacionalinės darbotvarkės rengimo koncepcija, kurioje nurodomas rengimo tikslas, sąsajos su Valstybės pažangos strategija, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija ir NPP numatytais strateginiais tikslais ir pažangos uždaviniais, įvardijamos nacionalinės darbotvarkės struktūrinės dalys, rengimo planas, pagrindinių rengimo etapų terminai, siūlomas nacionalinės darbotvarkės rengimo koordinatorius, rengimo procese turintys dalyvauti strateginio valdymo sistemos dalyviai, suinteresuotosios šalys ir kita susijusi informacija.
29. Vyriausybės nutarimo dėl konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimo ir nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus paskyrimo projektą rengia ir Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka Vyriausybei teikia ministerija, kuriai buvo teiktas atitinkamas siūlymas rengti konkrečią nacionalinę darbotvarkę. Kartu su nutarimo projektu pateikiama Metodikos 28 punkte nurodyta nacionalinės darbotvarkės rengimo koncepcija.
30. Parengus nacionalinės darbotvarkės projektą, tos nacionalinės darbotvarkės koordinatorius, turintis Vyriausybės teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę, o kai nacionalinės darbotvarkės koordinatorius tokios teisės neturi, – atitinkamas ministras pagal jam pavestą valdymo sritį, nacionalinės darbotvarkės projektą Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka teikia Vyriausybei.
31. Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus konkrečią nacionalinę darbotvarkę, prireikus inicijuojamas NPP keitimas. Atitinkamus siūlymus keisti NPP nacionalinės darbotvarkės koordinatorius teikia Vyriausybės kanceliarijai.
32. Nacionalinės darbotvarkės įgyvendinamos įgyvendinant nacionalinių darbotvarkių planus ir (arba) nacionalines plėtros programas ir strateginius veiklos planus (toliau – SVP).
33. Patvirtinus konkrečią nacionalinę darbotvarkę, šiame planavimo dokumente numatyti už atitinkamų priemonių įgyvendinimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai inicijuoja konkrečioje nacionalinėje darbotvarkėje nurodytų priemonių įtraukimą į nacionalines PP, teikdami atitinkamus pasiūlymus nacionalines PP rengusioms ministerijoms arba Vyriausybės kanceliarijai.
TREČIASIS SKIRSNIS
NPP
34. NPP rengiamas, tvirtinamas, įgyvendinamas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Strateginio valdymo įstatymo 15 straipsnio ir šio skirsnio nustatyta tvarka.
NPP rengimas ir tvirtinimas
35. NPP sudaro šios dalys:
35.1. įvadas – nurodoma NPP paskirtis, struktūra, jos paaiškinimas, esminės rengimo aplinkybės, susiję dokumentai, sėkmingo jo įgyvendinimo sąlygos ir kiti elementai, svarbūs NPP turiniui suprasti;
35.2. aplinkos analizė – nurodomi analizuojami pagrindiniai socialiniai, aplinkos ir ekonominiai, politiniai, prireikus ir kiti rodikliai, jų kaitos tendencijos, palyginimas su ES ir kitomis valstybėmis, vertinamas tarptautinis kontekstas, ateities tendencijos, ES ir tarptautiniai įsipareigojimai, bendrieji tikslai ir kryptys, nurodoma vertinama ankstesnio laikotarpio NPP įgyvendinimo geroji patirtis ir pamokos, nustatomi pagrindiniai šalies raidos iššūkiai ir pažangos galimybės;
35.3. horizontalieji principai – pateikiamas horizontaliųjų principų aprašymas, pagrindžiamas jų išskyrimas, nurodomi horizontaliųjų principų koordinatoriai, nustatomi kiekybiniai horizontaliųjų principų įgyvendinimo stebėsenos rodikliai, pateikiamos faktinės reikšmės ir suplanuojamos siektinos tarpinės ir galutinės reikšmės;
35.4. strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai – nurodomi strateginiai tikslai, kuriais parodomas esamos būklės pokytis, kurio bus siekiama įgyvendinant valstybės pažangos viziją ir vystymosi kryptis, pateikiamas strateginių tikslų pagrindimas remiantis aplinkos analize ir joje nurodytais šalies raidos iššūkiais bei pažangos galimybėmis, nurodomi pažangos uždaviniai, kurie bus įgyvendinami siekiant strateginių tikslų, numatomi kiekybiniai ir kokybiniai strateginių tikslų ir pažangos uždavinių poveikio rodikliai, pateikiamos jų pradinės reikšmės ir suplanuojamos tarpinės bei galutinės siekiamos reikšmės;
35.5. finansavimas ir finansinės projekcijos – pateikiamos finansinės projekcijos, parengtos vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymo 10 straipsniu ir Metodikos 47–49 punktais;
35.6. įgyvendinimas, stebėsena ir vertinimas, atskaitomybė – nurodomi strateginio valdymo sistemos dalyviai, atsakingi už strateginių tikslų pasiekimą ir pažangos uždavinių įgyvendinimą, ir NPP įgyvendinimo procese dalyvaujantys strateginio valdymo sistemos dalyviai, taip pat nurodomi strateginio valdymo sistemos dalyviai, atsakingi už suplanuotų strateginių tikslų ir pažangos uždavinių bei horizontaliųjų principų įgyvendinimo poveikio rodiklių pasiekimą ir jų stebėseną, nustatomas vertinimo reguliarumas, kitos svarbios stebėsenos ir vertinimo nuostatos.
36. NPP rengimą inicijuoja Vyriausybės kanceliarija, Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka pateikdama Vyriausybei tvirtinti Valstybės pažangos strategijos rengimo koncepciją.
37. Valstybės pažangos strategijos rengimo koncepcijoje turi būti pagrindžiamas NPP rengimo poreikis ir spręstinos problemos, nurodomas rengimo tikslas, principai, taip pat NPP rengimo planas, kuriame nurodomi rengimo etapų terminai, NPP rengiantis strateginio valdymo sistemos dalyvis ir rengiant NPP dalyvaujantys strateginio valdymo dalyviai, jų funkcijos rengiant NPP, planuojamos sudaryti darbo grupės, konsultavimosi su socialiniais ir ekonominiais partneriais, suinteresuotosiomis šalimis, Seimo komitetais ir komisijomis planas bei komunikacijos planas.
38. Finansines projekcijas rengia Finansų ministerija, horizontaliuosius principus, strateginius tikslus, pažangos uždavinius ir poveikio rodiklius, įvertinę strateginių tikslų pasiekimo ir pažangos uždavinių įgyvendinimo rizikas, formuluoja strateginio valdymo sistemos dalyviai, nurodyti Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 3, 10 ir 11 punktuose, remdamiesi aplinkos analizės išvadomis ir konsultuodamiesi su socialiniais ir ekonominiais partneriais bei kitomis suinteresuotosiomis šalimis.
39. Ne vėliau kaip likus pusei metų iki galiojančio NPP termino pabaigos NPP rengiantis strateginio valdymo sistemos dalyvis naujo NPP projektą pristato Seimo komitetams.
40. NPP keitimą, nepasibaigus galiojančio NPP terminui, inicijuoja Vyriausybės kanceliarija savo, Portfelio valdytojo arba PP valdytojo siūlymu. Keičiant NPP, Metodikos 36 ir 37 punktai netaikomi. Keičiant NPP nuostatas, nesusijusias su strateginiais tikslais, pažangos uždaviniais, poveikio rodikliais, horizontaliaisiais principais ir finansinėmis projekcijomis, netaikomas taip pat ir Metodikos 39 punktas. NPP keičiamas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
NPP įgyvendinimas
41. Portfelio valdytojo iniciatyva NPP įgyvendinimo priežiūrai vykdyti sudaromas NPP priežiūros komitetas (toliau – NPP komitetas). Į NPP komiteto sudėtį įtraukiami strateginio valdymo sistemos dalyviai, atsakingi už strateginių tikslų pasiekimą ir pažangos uždavinių įgyvendinimą, ir NPP įgyvendinimo procese dalyvaujantys strateginio valdymo sistemos dalyviai, horizontaliųjų principų koordinatoriai bei socialiniai ir ekonominiai partneriai. Ne mažiau kaip vieną trečdalį NPP komiteto narių turi sudaryti socialiniai ir ekonominiai partneriai.
42. NPP komiteto institucinę sudėtį nustato Vyriausybė. NPP komiteto sekretoriato funkcijas vykdo Portfelio valdytojas.
43. NPP komitetas, siekdamas užtikrinti nuoseklų ir koordinuotą NPP strateginių tikslų pasiekimą, svarsto PP ir RPP įgyvendinimo eigą, metines NPP įgyvendinimo pažangos ataskaitas, pasiūlymus dėl finansinių projekcijų ir jų proporcijų paskirstymo valstybės veiklos sritims keitimo poreikius ir atlieka kitas Vyriausybės nustatytas funkcijas.
44. Gali būti steigiami finansavimo šaltinio priežiūros, stebėsenos ar panašaus pobūdžio komitetai, jeigu atskirų finansavimo šaltinių administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose tai numatyta.
45. Horizontaliųjų principų koordinatoriai, kurie nurodomi NPP, koordinuoja horizontaliųjų principų įtraukimą į nacionalines PP, stebi horizontaliųjų principų įgyvendinimo stebėsenos rodiklių pasiekimą, teikia metodinę pagalbą dėl horizontaliųjų principų įgyvendinimo stebėsenos ministerijoms, skatina NPP dalyvių bendradarbiavimą horizontaliųjų principų įgyvendinimo klausimais.
46. Horizontaliųjų principų koordinatoriai turi teisę teikti pasiūlymus PP valdytojams, strateginio valdymo sistemos dalyviams, planuojantiems ir (ar) įgyvendinantiems pažangos priemones ir (ar) projektus, dėl pažangos priemonių ir (ar) projektų įgyvendinimo sąlygų, siekiamų stebėsenos rodiklių, gauti iš jų kas ketvirtį informaciją apie pažangos priemonių ir projektų įgyvendinimą.
NPP finansinių projekcijų rengimas
47. NPP finansinės projekcijos apima visus finansavimo šaltinius, kuriuos gali naudoti valstybė siekiant NPP strateginių tikslų ir įgyvendinant pažangos uždavinius. Projekcijos sudaromos vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais tokiais etapais:
47.1. Remiantis vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijumi ir po jo rengiama ilgalaike makroekonomine projekcija sudaroma bendra valdžios sektoriaus pajamų projekcija. Prognozuojama atsižvelgiant į planuojamas ir (arba) įgyvendinamas mokesčių ir struktūrines reformas ir jų poveikio vertinimus, į vykdomus valdžios sektoriaus išlaidų mažinimo veiksmus (paslaugų centralizavimas, turto optimizavimas ir pan.), skolinimosi galimybes, ilgalaikes bendrojo vidaus produkto potencialo ir darbo užmokesčio fondo augimo projekcijas, ES fondų ir kitos tarptautinės paramos galimus investicijų finansavimo šaltinius ir šiems finansiniams šaltiniams taikomus apribojimus, galimybes taikyti viešosios ir privačios partnerystės būdą, diskrecinių mokestinių pajamų ir (arba) išlaidų padidinimo ir (arba) sumažinimo pažangos priemonių poveikio vertinimą.
47.2. Nustatoma pajamų dalis, kuri gali būti panaudota strateginių tikslų pasiekimui ir pažangos uždavinių įgyvendinimui finansuoti, – iš Metodikos 47.1 papunktyje nurodytos bendros valdžios sektoriaus pajamų projekcijos atimamos bendros visų valstybės veiklos sričių prognozuojamos tęstinės veiklos išlaidos NPP įgyvendinimo laikotarpiui.
47.3. Pajamų, kurios gali būti panaudotos strateginių tikslų pasiekimui ir pažangos uždavinių įgyvendinimui finansuoti, apimtis koreguojama:
47.3.1. įvertinus pastarųjų metų tendencijas ir numatomus pokyčius, pagrįstus objektyvių vidinių ir išorinių veiksnių poveikiu;
47.3.2. įvertinus būtiną tęstinei veiklai skirtų išlaidų padidėjimo sumą tam tikriems sektoriams, atsižvelgiant į kituose teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus;
47.3.3. įvertinus tikėtiną tęstinei veiklai skirtų išlaidų padidėjimą įgyvendinant planuojamus pokyčius.
47.4. Sudaromos preliminarios atitinkamo planavimo laikotarpio ES fondų lėšų ir jų privalomojo bendrojo finansavimo sumos proporcijos NPP strateginiams tikslams pasiekti:
47.4.1. įvertinamas ES fondų lėšų investicijų poreikis kiekvienam tikslui pasiekti;
47.4.2. įvertinami ES teisės aktuose nustatyti ES fondų lėšų investavimo į tam tikras sritis reikalavimai.
47.5. Apskaičiuojamos kitos tarptautinės paramos (kartu su privalomojo nacionalinio finansavimo lėšomis), planuojamos panaudoti per NPP įgyvendinimo laikotarpį, projekcijos ir nustatomos finansavimo proporcijos NPP strateginiams tikslams pasiekti, vadovaujantis šios tarptautinės paramos investicijas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.
47.6. Vadovaujantis ES teisės aktų nuostatomis dėl ES fondų įnašo, apskaičiuojama privaloma bendrojo nacionalinio finansavimo lėšų suma pagal nacionalinio finansavimo lėšų šaltinius (valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, privataus sektoriaus lėšos).
47.7. Iš pagal Metodikos 47.2 papunktį apskaičiuotos valstybės biudžeto lėšų dalies atėmus pagal Metodikos 47.6 papunktį apskaičiuotą bendrą valstybės biudžeto lėšų sumą, likusios valstybės biudžeto lėšos paskirstomos valstybės veiklos sritims, atsižvelgiant į nustatytus ilgalaikius šalies prioritetus, vykdomas struktūrines reformas, Europos Komisijos, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Tarptautinio valiutos fondo ir kitų tarptautinių institucijų ir organizacijų rekomendacijas ir valstybės biudžeto galimybes.
47.8. Sumuojamos pagal Metodikos 47.2 papunktį apskaičiuotos pažangos lėšos, priskirtinos vienai valstybės veiklos sričiai, ir apskaičiuojama jų dalis nuo bendros NPP finansinės projekcijos, atsižvelgiant į:
47.8.1. visus atitinkamai valstybės veiklos sričiai priskirtus strateginių tikslų pažangos uždavinius;
47.8.2. istorinius duomenis apie ankstesnių planavimo laikotarpių valstybės biudžeto lėšų paskirstymo proporcijas;
47.8.3. kiekvienos valstybės veiklos srities strateginio valdymo sistemos dalyvių pokyčių įgyvendinimo pajėgumus ir gebėjimus panaudoti pažangos lėšas, atsižvelgiant į ankstesnių metų valstybės biudžeto panaudojimo duomenis.
48. Finansinės projekcijos peržiūrimos ne rečiau kaip du kartus per metus (teikiant Vyriausybei tvirtinti tam tikrų metų Lietuvos stabilumo programą ir tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – Biudžeto projektas) Seimui) arba atsiradus poreikiui, atsižvelgiant į Strateginio valdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus kriterijus. Tikslinant NPP finansines projekcijas atsižvelgiama į ūkio ciklinius svyravimus ir pagal galimybes siekiama šiuos svyravimus švelninti.
49. Atlikęs Metodikos 48 punkte nurodytą finansinių projekcijų peržiūrą, Portfelio valdytojas teikia siūlymus Vyriausybei dėl finansinių projekcijų ir (arba) jose numatytų lėšų paskirstymo valstybės veiklos sritims tikslinimo.
III SKYRIUS
PROGRAMAVIMO LYGMENS PLANAVIMO DOKUMENTAI
PIRMASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
50. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas rengiamas, tvirtinamas, įgyvendinamas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Strateginio valdymo įstatymo 7 straipsnio 3 punkto, 18 straipsnio ir šio skirsnio nustatyta tvarka. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas rengiamas siekiant suplanuoti Vyriausybės programos, kuri rengiama ir tvirtinama vadovaujantis Vyriausybės įstatymu, nuostatų įgyvendinimą.
51. Vyriausybės kanceliarija organizuoja Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekto rengimą, inicijuoja NPP, nacionalinių PP peržiūrą, kartu su ministerijomis nustato NPP strateginių tikslų ir pažangos uždavinių bei nacionalinių PP pažangos priemonių atitiktį Vyriausybės programoje nustatytoms valstybės veiklos gairėms. NPP, PP ir RPP, jų pažangos priemonės keičiami, jei nustatomas poreikis keisti šiuos dokumentus.
52. Vyriausybės kanceliarija įvertina iš ministerijų ir kitų strateginio valdymo sistemos dalyvių gautus siūlymus ir rengia Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projektą: sudaro Vyriausybės programoje nustatytas valstybės veiklos gaires atitinkančių esamų ir tęsiamų nacionalinių PP pažangos priemonių sąrašą, parengia pažangos priemonių keitimo ir naujų pažangos priemonių rengimo planą, nurodydama šių priemonių įgyvendinimo terminus ir vykdytojus.
53. Vyriausybės kanceliarija gali inicijuoti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano peržiūrą ir patikslinimą, jeigu tam yra objektyviai pagrįstų priežasčių ir (ar) gavusi Vyriausybei pavaldžių strateginio valdymo sistemos dalyvių siūlymus.
ANTRASIS SKIRSNIS
NACIONALINIŲ DARBOTVARKIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAI
54. Nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimo planai rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Strateginio valdymo įstatymo 19 straipsnio ir Metodikos 30 punkto nustatyta tvarka.
55. Nacionalinių darbotvarkių planus sudaro Strateginio valdymo įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nurodyti elementai.
56. Patvirtinus konkrečios nacionalinės darbotvarkės įgyvendinimo planą, šiame planavimo dokumente numatyti už atitinkamų priemonių įgyvendinimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai inicijuoja konkrečios nacionalinės darbotvarkės įgyvendinimo plane nurodytų priemonių įtraukimą į nacionalines PP, teikdami atitinkamus pasiūlymus nacionalines PP rengusioms ministerijoms arba Vyriausybės kanceliarijai.
TREČIASIS SKIRSNIS
NACIONALINĖS PP
57. Nacionalinės PP rengiamos, tvirtinamos, įgyvendinamos, jų stebėsena, vertinimai ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Strateginio valdymo įstatymo 7 straipsnio 1 punkto, 17 straipsnio ir šio skirsnio nustatyta tvarka. Nacionalines PP sudaro: PP, ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos ir RPP.
58. PP ir RPP įgyvendinimo trukmė parenkama tokia, kokios reikia konkrečiam pažangos uždaviniui įgyvendinti ir rezultatams pasiekti. PP ir RPP gali būti pradedamos įgyvendinti vėliau, negu nustatyta NPP įgyvendinimo pradžia, bet PP ir RPP įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu NPP įgyvendinimo laikotarpis (atsižvelgiant į NPP finansinių projekcijų ribas).
59. Kai pažangos priemonės ar projekto įgyvendinimo trukmė gali būti ilgesnė negu NPP (pavyzdžiui, laikas reformai pasirengti ir ją įgyvendinti, dideliam infrastruktūros projektui parengti ir jį įgyvendinti), veiksmai planuojami etapais ir į PP įtraukiami tik tie etapai, kuriuos įmanoma įgyvendinti per NPP įgyvendinimo laikotarpį, atitinkamai nustatant pažangos uždavinių siektinus rezultatus, įtraukiami tik tie rezultatai, kuriuos bus įmanoma pasiekti per NPP įgyvendinimo laikotarpį.
60. PP rengiama siekiant koordinuotai įgyvendinti NPP strateginiams tikslams pasiekti nustatomus pažangos uždavinius toje pačioje valstybės veiklos srityje, sudaryti pagrindą ilgalaikiam pažangos lėšų poreikio planavimui ir valdymui, prioriteto tvarka nustatyti pažangos uždavinių pažangos priemones. PP gali būti rengiama tik vienai valstybės veiklos sričiai (arba jos daliai) ir apimti vieną ir daugiau NPP pažangos uždavinių, priskirtų atitinkamai valstybės veiklos sričiai. Pažangos uždavinių sujungimas į vieną PP turi būti logiškai pagrįstas.
61. RPP rengiama siekiant sudaryti sąlygas efektyviai panaudoti ir sustiprinti regionų vietos potencialą ir kompleksiškai įgyvendinti NPP nustatytus pažangos uždavinius regionų lygiu, diferencijuojant ir detalizuojant skirtingiems NPP strateginiams tikslams priskirtus pažangos uždavinius ir jų stebėsenos rodiklius, nustatant išankstines sąlygas ir pažangos uždaviniams įgyvendinti skirtas finansinių projekcijų dalis regionų lygiu. RPP gali būti rengiama daugiau negu vienai valstybės veiklos sričiai.
62. Ilgalaikė valstybinė saugumo stiprinimo programa rengiama siekiant NPP nustatytų strateginių tikslų ir įgyvendinti pažangos uždavinius, kuriais įgyvendinami Nacionalinėje saugumo strategijoje nustatyti valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgalaikiai ir vidutinio laikotarpio uždaviniai valstybės saugumo būklei užtikrinti. Ilgalaikėje valstybinėje saugumo stiprinimo programoje nurodoma aplinkos analizė, įgyvendinimo laikotarpis, strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai ir prioritetai, siekiamų tikslų kryptys ir įgyvendinančiosios institucijos, rezultato rodikliai, finansinių projekcijų dalis.
Portfelis
63. Nacionalinės PP sujungiamos į Portfelį, kuris valdomas vadovaujantis strateginio valdymo sistemos principais.
64. Portfelio valdytojas:
64.1. vertina siūlomos nacionalinės PP atitiktį konkrečiai valstybės veiklos sričiai nustatytiems pažangos uždaviniams, PP ir RPP rengimo ir derinimo reikalavimams, nustatytiems Metodikos III skyriaus trečiojo skirsnio poskirsniuose „PP rengimas“ ir „RPP rengimas“, nacionalinių PP nustatomą problemų aprašymo aiškumą, problemos pagrįstumą ir mastą, nacionalinių PP nustatytų problemų atsiradimui įtakos turinčių priežasčių pateikimo logiškumą;
64.2. vertina siūlomų pažangos priemonių pagrindimo kokybę ir efektyvumą;
64.3. siekdamas subalansuoti Portfelį, vertina nacionalinių PP atitiktį NPP nustatytoms finansinėms projekcijoms, pažangos priemonių įgyvendinimo finansines galimybes, PP finansinių projekcijų dalies atitiktį tarptautinės paramos ir (arba) ES fondų administravimo ir finansavimo teisės aktų reikalavimams, finansavimo atitinkamų metų valstybės biudžeto lėšomis galimybes, nacionalinių pažangos priemonių siekiamų rezultatų ilgalaikį poveikį tęstinėms biudžeto išlaidoms, nacionalinių PP suplanuotų NPP poveikio rodiklių pasiekimo galimybes ir perspektyvas;
64.4. stebi ir analizuoja nacionalinių PP stebėsenos rodiklių pasiekimo ir pažangos lėšų panaudojimo rezultatus ir, jei tai būtina siekiant laiku pasiekti NPP strateginius tikslus, įgyvendinti pažangos uždavinius ir efektyviai panaudoti pažangos lėšas, teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl NPP ir nacionalinių PP tikslinimo, finansinių projekcijų peržiūros ir (arba) jų perskirstymo tarp tos pačios valstybės veiklos srities uždavinių, jei būtina, – tarp valstybės veiklos sričių;
64.5. kartu su kitais strateginio valdymo sistemos dalyviais, vadovaujančiosiomis institucijomis ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nustato bendrųjų administracinių gebėjimų, reikalingų efektyviam strateginio valdymo sistemos veikimui, stiprinimo poreikį ir koordinuoja šių gebėjimų stiprinimo priemonių įgyvendinimą. Specialiųjų administracinių gebėjimų, nustatytų ES fondų ir (ar) tarptautinės paramos finansavimo šaltinio programavimo dokumente ir (arba) jį reglamentuojančiuose teisės aktuose, stiprinimą koordinuoja atitinkama vadovaujančioji institucija.
65. Portfelio subalansavimas vykdomas grupuojant:
65.1. PP pažangos priemones pagal pažangos uždavinius, priskirtus konkrečiam NPP strateginiam tikslui, nustatant strateginio valdymo sistemos dalyvių grupę, kuri bus atsakinga už atitinkamo NPP strateginio tikslo pasiekimą.
65.2. PP pagal valstybės veiklos sritis, kurioms priskiriami pažangos uždaviniai. Vienos valstybės veiklos srities PP rinkinys turi atspindėti skirtingų NPP pažangos uždavinių rinkinį, kurį turės įgyvendinti atitinkama atsakinga ministerija, ir apibūdinti pažangą, kurios siekiama šioje srityje.
66. Nacionalinių PP valdytojai (Vyriausybės kanceliarija ir ministerijos, atsakingos už atitinkamai valstybės veiklos sričiai priskirtų NPP pažangos uždavinių įgyvendinimą) valstybės biudžeto lėšų (įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) poreikį 3 ateinantiems metams planuoja, atsižvelgdami į NPP nustatytos finansinės projekcijos proporcijas strateginiams tikslams pasiekti ir (arba) pažangos uždaviniams įgyvendinti, vadovaudamiesi atitinkamų metų Lietuvos stabilumo programa arba atitinkamų metų Biudžeto projektu, ES fondų lėšų naudojimo planu ir valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais. Pažangos veikloms finansuoti skirta biudžeto lėšų dalis negali būti naudojama tęstinės veiklos išlaidoms finansuoti, išskyrus laikotarpius, kai paskelbiamos išskirtinės aplinkybės arba tai numatyta naujoje Vyriausybės programoje. Tačiau tęstinės veiklos lėšų mažėjimo sąskaita gali būti didinama pažangos lėšų dalis. Didėjant tęstinės veiklos lėšoms dėl poreikio palaikyti pažangos veiklų rezultatus, pažangos lėšų dalis atitinkamai mažėja. Vidutinio laikotarpio biudžeto išlaidų pažangos veikloms finansuoti lubos nustatomos arba esant poreikiui atnaujinamos parengus atitinkamų metų Lietuvos stabilumo programą arba atitinkamų metų Biudžeto projektą bei įvertinus, kokią išlaidų dalį sudarys tęstinės veiklos lėšos.
67. Portfelio valdytojas, gavęs nacionalinių PP valdytojų parengtą informaciją apie valstybės biudžeto lėšų (įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) poreikį 3 artimiausiems metams, įvertina nacionalinių PP pažangos lėšų poreikio sumas ir, atlikęs Metodikos 64.3 papunktyje numatytus portfelio subalansavimo veiksmus, parengia apibendrintą informaciją apie valstybės biudžeto lėšų (įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) poreikį pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus Biudžeto projektui sudaryti.
PP rengimas
68. PP rengia PP valdytojai. PP valdytojas pažangos priemones, skirtas NPP numatytiems pažangos uždaviniams įgyvendinti, planuoja dviem etapais:
68.1. Pirmajame planavimo etape PP valdytojas sujungia logiškai susijusius jam priskirtus pažangos uždavinius, nustato PP apimtį ir rengiamų PP skaičių, nustato sprendžiamas problemas ir jų atsiradimo priežastis, numato finansinių projekcijų dalį (išskyrus finansinių projekcijų dalį Vyriausybei nepavaldžiam ir (ar) neatskaitingam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui (toliau – Vyriausybei neatskaitingas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) ir finansavimo šaltinius bei pažangos priemones. Finansinių projekcijų dalis Vyriausybei neatskaitingam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui apskaičiuojama pagal Metodikos 47.8.2 ir 47.8.3 papunkčius ir patvirtinama Vyriausybei tvirtinant atitinkamą nacionalinę PP. Pirmas pažangos priemonių planavimo etapas baigiamas Vyriausybei patvirtinus PP. Jeigu problemų analizės metu nustatoma, kad sprendžiant problemas reikalingas Regionų plėtros tarybos (toliau – RPT) ir (ar) savivaldybių prisidėjimas, PP valdytojas Metodikos 69 punkte nustatyta tvarka siūlo šiai problemai spręsti rekomenduojamas pažangos priemones nustatyti RPPl.
68.2. Antrajame planavimo etape PP valdytojas įvertina problemos priežasčių šalinimo būdų alternatyvas, pasirenka geriausią alternatyvą problemai išspręsti arba jos mastui sumažinti, parengia pažangos priemonės aprašą, kuriame nustato pažangos priemonės finansavimo planą ir siekiamus rezultato ir produkto rodiklius. Jei paskirtas už pažangos priemonės įgyvendinimą atsakingas pažangos priemonės koordinatorius, pažangos priemonės aprašą parengia šis koordinatorius. Šio punkto nuostatos netaikomos regioninės pažangos priemonei.
69. PP rengiama pagal Metodikos 3 priede nustatytą formą. PP sudaro šie skyriai:
69.1. PP paskirtis. Šiame skyriuje:
69.1.1. nurodoma valstybės veiklos sritis, kurioje bus įgyvendinama PP;
69.1.2. pagrindžiama NPP pažangos uždavinių įtraukimo į PP logika;
69.1.3. nurodomas kiekvieno NPP pažangos uždavinio rodiklis ir (arba) strateginio tikslo rodiklis;
69.1.4. remiantis objektyviais informacijos šaltiniais (audito institucijos, Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ar kitų institucijų ar tarptautinių organizacijų atliktais vertinimais, statistiniais duomenimis ir kita informacija), nurodomos pagrindinės sprendžiamos problemos ir jų mastas, siekiamas kokybinis pokytis;
69.1.5. pateikiamos problemos priežasčių analizės išvados (prioriteto tvarka (pagal poveikį problemai, pavyzdžiui, poveikis valstybės biudžetui, tikslinės grupės dydis ir panašiai) nurodomos priežastys, kurios turi būti šalinamos, ir priemonės, kuriomis bus sprendžiama problema). Kai PP valdytojas siūlo, kad sprendžiant problemą reikalingas RPT ir (ar) savivaldybių prisidėjimas, PP skyriuje „Spręstinos problemos priežastys“ nurodoma, kad giluminės priežastys bus analizuojamos RPPl rengimo metu, atliekant kompleksinę problemų analizę.
69.2. Finansinių projekcijų dalis. Šiame skyriuje nurodomos kiekvienam PP įgyvendinamam NPP pažangos uždaviniui priskiriama finansinių projekcijų dalis ir visi finansavimo šaltiniai, kuriais numatoma finansuoti šį pažangos uždavinį, pavyzdžiui, ES fondai, kitos tarptautinės paramos lėšos, valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetas, valstybės ar savivaldybių įmonių lėšos, privataus sektoriaus lėšos.
69.3. Pažangos priemonių rinkinys. Šiame skyriuje pagal į PP įtrauktus NPP pažangos uždavinius nurodomas numatomas jo įgyvendinimo pažangos priemonių rinkinys ir tuo atveju, kai problemų analizės metu nustatoma, kad problemai (-oms) spręsti reikalingas RPT ir (ar) savivaldybių prisidėjimas, – regioninių pažangos priemonių (t. y. NPP pažangos uždavinio (-ių) investicinių (-ės) krypčių (-ies), siūlomų įtraukti į RPP ir RPPl ir nustatomų pagal Metodikos 71 punkto nuostatas) rinkinys. Pažangos priemonių rinkinys turi parodyti, kokias gilumines problemos priežastis bus siekiama pašalinti ar sumažinti jų neigiamą įtaką. Pažangos priemonės pavadinimas neturi nurodyti konkretaus problemos sprendimo būdo, tik jo įgyvendinimo kryptį. Kiekvienai pažangos priemonei nurodoma:
69.3.1. būtinos sąlygos, nuo kurių priklauso efektyvus pažangos priemonės įgyvendinimas (problemos sprendimas), kai sąlygos žinomos PP rengimo metu;
69.3.2. rezultato rodikliai bei jų pradinė ir planuojama galutinė reikšmės;
69.3.3. informacija, kokių strateginio valdymo sistemos dalyvių dalyvavimas būtinas planuojant ir įgyvendinant pažangos priemonę, užtikrinant horizontaliųjų principų taikymą ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytų teritorijos naudojimo privalomųjų nuostatų laikymąsi;
69.3.4. informacija apie pažangos priemonių koordinatorius (jei koordinatoriai paskiriami Metodikos 78 punkto nustatyta tvarka);
69.3.5. kita svarbi informacija (pavyzdžiui, ar pažangos priemone prisidedama prie horizontaliojo principo, Nacionalinės reformų darbotvarkės ar Vyriausybės programos įgyvendinimo).
70. Kartu su PP rengiamas PP pagrindimas, kuris pildomas pagal Metodikos 4 priedą. Šiame PP priede pagrindžiama PP dalyje „Plėtros programos paskirtis“ nurodyta informacija: remiantis objektyviais informacijos šaltiniais išnagrinėjamos giluminės kiekvienos problemos priežastys, nustatomi loginiai ryšiai tarp jų, nurodoma jų įtaka problemos mastui, nustatomi problemos ar jos priežasčių teritoriniai skirtumai.
71. Regioninės pažangos priemonės pavadinimas turi parodyti konkretų NPP pažangos uždavinį ar jo dalį, prie kurio įgyvendinimo siūloma prisidėti RPT ir (arba) savivaldybėms. PP siūlomai regioninei pažangos priemonei nurodoma:
71.1. regioninei pažangos priemonei įgyvendinti skiriamos pažangos lėšos ir jų finansavimo šaltiniai;
71.2. su regionine pažangos priemone susijęs NPP pažangos uždavinio poveikio rodiklis ir (ar) jo dalis;
71.3. kai reikia, su NPP pažangos uždavinio poveikio rodikliu susieta išankstinė sąlyga.
72. Į PP rengimo procesą PP valdytojas įtraukia Strateginio valdymo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir kitus įgyvendinant atitinkamą NPP pažangos uždavinį dalyvaujančius strateginio valdymo sistemos dalyvius. Siekiant pagerinti PP kokybę ir atitiktį visuomenės poreikiams, į PP rengimo procesą taip pat įtraukiami ne mažiau nei 2 socialinių ir ekonominių partnerių organizacijų atstovai (pasirenkami partneriai, susiję su sprendžiama problema ir atstovaujantys kuo daugiau suinteresuotųjų šalių), kurie gali prisidėti prie problemų analizės, pažangos priemonių formulavimo ir projektų atrankos kriterijų ir (arba) įgyvendinimo sąlygų nustatymo. PP valdytojas sudaro PP rengimo darbo grupę (toliau – PP darbo grupė), į kurią įtraukiami šiame punkte nurodytų subjektų atstovai. Prireikus PP darbo grupė gali veikti steigdama pogrupius pažangos priemonėms suplanuoti.
73. PP darbo grupė nustato atitinkamo NPP pažangos uždavinio problemas ir jų gilumines priežastis, planuoja pažangos priemones problemoms spręsti, siūlo tokių priemonių įgyvendinimo terminus ir vykdytojus, užtikrina priemonių atitiktį horizontaliesiems principams. Į PP darbo grupę turi būti įtraukiami ir kiti suinteresuoti strateginio valdymo sistemos dalyviai, jeigu nustatant gilumines problemų priežastis paaiškėja, kad priežastys susijusios su šių strateginio valdymo sistemos dalyvių kompetencija.
74. Dalyvauti PP darbo grupės posėdžiuose taip pat kviečiami strateginio valdymo sistemos dalyviai, atsakingi už regioninės plėtros politiką, nacionalinės darbotvarkės kovos su korupcija koordinatoriai, horizontaliųjų principų koordinatoriai, nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai, ES teisės aktais nustatytų privalomų rengti planavimo dokumentų koordinatoriai.
75. PP valdytojas turi užtikrinti, kad apie PP darbo grupės sudarymą ir planuojamus susitikimus socialiniai ir ekonominiai partneriai būtų informuoti, su PP darbo grupės veikla susijusi medžiaga jiems būtų pateikiama laiku, todėl informaciją apie planuojamą rengti PP ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki PP rengimo pradžios (pirmojo PP darbo grupės posėdžio) skelbia savo interneto svetainėje, nurodydamas:
75.2. PP sujungiamus NPP pažangos uždavinius;
75.3. numatomas PP rengimo pradžios ir pabaigos datas;
75.4. PP darbo grupės planuojamų ir įvykusių susitikimų datas ir jų metu priimtus sprendimus;
75.5. už PP rengimo koordinavimą atsakingą asmenį ir jo kontaktinius duomenis (vardas, pavardė, pareigos, elektroninio pašto adresas, telefono numeris);
75.6. informaciją apie planuojamus ir įvykusius PP projektų viešus aptarimus;
75.7. kitą PP rengimui svarbią informaciją.
76. Metodikos 84 punkte nurodytą informaciją, kartu pateikdamas interneto svetainės, kurioje ši informacija skelbiama, nuorodą, PP valdytojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po informacijos paskelbimo dienos teikia Portfelio valdytojui bei Vyriausybės kanceliarijai ir užtikrina, kad paskelbta informacija būtų nuolat atnaujinama.
77. PP darbo grupės sprendimų rezultatus ir siūlymus dėl PP projekto PP valdytojas fiksuoja PP projekte, kurį aptaria su suinteresuotosiomis šalimis ir socialiniais ir ekonominiais parneriais, organizuodamas viešus aptarimus. Siūlymai, dėl kurių nepavyksta pasiekti susitarimo, taip pat PP valdytojo argumentai dėl siūlymų, į kuriuos neatsižvelgiama, pateikiami PP projekto lydimojoje medžiagoje.
78. Jeigu rengiant PP problemų analizės metu nustatoma, kad problemos sprendimą ir vienos ar kelių jai įtakos turinčių priežasčių ar dalies jų šalinimą pagal kompetenciją tikslinga koordinuoti kitos PP valdytojui arba Vyriausybei neatskaitingam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, PP valdytojas, suderinęs su atitinkamu kitos PP valdytoju arba Vyriausybei neatskaitingu valstybės biudžeto asignavimų valdytoju, atitinkamoje PP nurodo kitos PP valdytoją arba Vyriausybei neatskaitingą valstybės biudžeto asignavimų valdytoją kaip konkrečios pažangos priemonės koordinatorių.
79. Kai PP valdytojas PP nurodo pažangos priemonės koordinatorių konkrečiai pažangos priemonei įgyvendinti, prie atitinkamos PP pažangos priemonių rinkinyje nurodytos pažangos priemonės, už kurios įgyvendinimą atsakingas pažangos priemonės koordinatorius, nurodoma priemonei įgyvendinti planuojamų lėšų finansinės projekcijos dalis, tenkanti NPP pažangos uždavinio poveikio rodiklio daliai, arba pagal Metodikos 68.1 papunktį apskaičiuota Vyriausybei neatskaitingam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui numatyta finansinės projekcijos dalis. Tokiai pažangos priemonei įgyvendinti planuojamos pažangos lėšos nurodomos pažangos priemonės koordinatoriaus SVP. Jei pažangos priemonės koordinatoriumi numatomas Vyriausybei neatskaitingas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, kartu su Portfelio valdytojui teikiamu PP projektu teikiama informacija apie pažangos lėšų finansinės projekcijos dalies apskaičiavimą ir skaičiavimo pagrindimas. Pagal Metodikos 69 punktą PP darbo grupės parengtą, su Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koordinatoriumi ir horizontaliųjų principų koordinatoriais suderintą, su suinteresuotosiomis šalimis bei socialiniais ir ekonominiais partneriais aptartą PP projektą, suderinęs su Portfelio valdytoju, PP valdytojas teikia Vyriausybei tvirtinti Vyriausybės darbo reglamente nustatyta tvarka.
Pažangos priemonių planavimas
80. Pažangos priemonė planuojama siekiant spręsti PP, RPP ir NPP nustatytą problemą, pašalinti konkrečias jai įtaką darančias gilumines priežastis arba sumažinti jų poveikį.
81. Pažangos priemonę planuojantis nacionalinės PP valdytojas, RPT ir pažangos priemonės koordinatorius turi siekti, kad PP darbo grupės ir RPP rengimo darbo grupės (toliau – RPP darbo grupė) nustatyta problema būtų sprendžiama užtikrinant geriausią rezultatą investuotomis pažangos lėšomis ir pažangos uždaviniui nustatytų poveikio rodiklių pasiekimą, todėl PP valdytojas, pažangos priemonės koordinatorius ar RPT:
81.1. įvertina ir nustato siekiamą pažangos priemonės poveikį, tikslinę grupę, laukiamą pokytį, įgyvendinimo teritoriją ir erdvinius apribojimus, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, detalizuoja pažangos priemonės poreikį;
81.2. atlieka pažangos priemonės įgyvendinimo alternatyvų, siekiant norimo poveikio, analizę ir pasirenka įgyvendinti geriausią alternatyvą. Alternatyvų palyginimas atliekamas taikant sąnaudų ir naudos analizę, sąnaudų veiksmingumo analizę arba kitus metodus, kurių taikymo metodines rekomendacijas tvirtina Portfelio valdytojo arba jo įgaliota institucija. Vertinant alternatyvas, turi būti nagrinėjamos įvairaus pobūdžio veiklos arba jų rinkiniai (alternatyvos gali būti nevertinamos, kai konkretų priemonės įgyvendinimo būdą nustato ES direktyvos, reglamentai, Vyriausybės programa ir (arba) tarptautiniai šalies įsipareigojimai (pavyzdžiui, įsipareigojimai NATO), kurių nuostatos įgyvendinamos):
81.2.1. reguliacinės veiklos, kuriomis nustatomos, pakeičiamos ar panaikinamos teisės normos (įpareigojimai, įvedami ir pakeičiami mokesčiai, nustatomos arba pakeičiamos paskatos ir panašiai);
81.2.2. investicinės veiklos, kurios apima finansines investicijas į infrastruktūrą, paslaugas, žinias ir žmogiškuosius išteklius ir kuriomis sukuriamas ilgalaikis materialusis turtas, nematerialusis turtas, didinamas žmogiškasis kapitalas;
81.2.3. komunikacinės veiklos, kurios apima intervencijas, kuriomis siekiama supažindinti tikslinę grupę su naujomis idėjomis, elgsenos būdais, suteikti informaciją apie grėsmes arba pasekmes, siekiant pakeisti visuomenės arba atskirų grupių elgesį arba nuostatas;
81.2.4. analitinės veiklos, kurios apima informacijos apie konkrečią veiklos ar atsakomybės sritį ir su ja susijusius reiškinius rinkimą, apdorojimą, gretinimą su kita turima informacija, kokybiškai naujų duomenų, kurie yra šių informacijos apdorojimo procesų rezultatas ir kurie skirti sprendimams priimti, gavimą;
81.2.5. mišrios veiklos, kurios apima kelias susijusias Metodikos 81.2.1–81.2.4 papunkčiuose nurodytas veiklas;
81.3. kiekvienai veiklai atskirai nustato ir pagrindžia galimus projektų vykdytojus arba pareiškėjus, kai projektai atrenkami konkurso būdu, projektų atrankos būdus, finansavimo formą, apimtį ir finansavimo šaltinius, įgyvendinimo pradžią ir pabaigą, galimybę prisidėti prie horizontaliųjų principų įgyvendinimo, valstybės pagalbos teikimą, administruojančiąsias institucijas ir veiklas įgyvendinant dalyvaujančius strateginio valdymo sistemos dalyvius (kai rengiamos RPPl pažangos priemonės, administruojančioji institucija RPPl nenurodoma);
81.4. nustato pažangos priemonės įgyvendinimo rezultato ir produkto rodiklius, kurių pasiekimu prisidedama prie NPP poveikio rodiklių pasiekimo, kitus stebėsenos rodiklius, kurie privalomi atsiskaitant už konkrečių finansavimo šaltinių lėšų panaudojimą, taip pat nurodo planuojamas stebėsenos rodiklių tarpines reikšmes;
81.5. nustato pažangos priemonės finansavimo apimtis, detalizuoja reikalingas lėšas pagal finansavimo šaltinius. Nustatydamas pažangos priemonės finansavimo poreikį, PP valdytojas turi atsižvelgti į finansines projekcijas, nustatytas konkrečiam NPP pažangos uždaviniui, RPT – į RPP nustatytą finansinių projekcijų dalį regionui, o pažangos priemonės koordinatorius – į PP nustatytą finansinių projekcijų dalį pažangos priemonei įgyvendinti ir į kitas planuojamas pažangos priemones šiam pažangos uždaviniui įgyvendinti. Nurodomi visi finansavimo šaltiniai, kuriais numatoma naudotis įgyvendinant šią pažangos priemonę, pavyzdžiui, valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, ES fondai, kitos tarptautinės paramos lėšos, valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių lėšos, privataus sektoriaus lėšos;
81.6. įvertindami atliktos analizės rezultatus, vadovaudamiesi bendraisiais projektų atrankos kriterijais, nurodytais Metodikos 118 punkte, ir skaidrumo ir lygiateisiškumo principais, nustatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, pažangos priemonės veikloms ar projektų grupei nustato specialiuosius ir prioritetinius projektų atrankos kriterijus, kurie turi būti orientuoti į NPP nustatytų horizontaliųjų principų įgyvendinimą:
81.6.1. specialiaisiais projektų atrankos kriterijais gali būti nustatyti teritorijos, tikslinės grupės, projektų vykdytojo segmento, veiklų ir kiti apribojimai, siekiant tikslingai nukreipti investicijas ir kuo geriau užtikrinti pažangos priemonės įgyvendinimą ir rezultatų pasiekimą. Taip pat gali būti nustatyti specialieji kriterijai dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatų arba NPP nustatytų horizontaliųjų principų įgyvendinimo;
81.6.2. prioritetiniai projektų atrankos kriterijai nustatomi kiekvienai pažangos priemonei, kai projektų atranka vykdoma konkurso būdu. Prioritetinių projektų atrankos kriterijų tikslas – objektyviai palyginti projektų kokybę ir naudą ir išrinkti geriausius projektus;
81.7. numato galimus pažangos priemonės projektų vykdytojus;
81.8. įvertina pagalbos projektų vykdytojui teikimo poreikį ir nustato už šios pagalbos teikimą atsakingą subjektą (kai rengiami RPPl, už pagalbos teikimą atsakingas institucijas nustato ir jų veiklą koordinuoja RPP valdytojas). Pagalba projekto vykdytojui suprantama kaip pagalba rengiant projektą, suplanuojant tinkamas projekto veiklas, pasirengiant projekto įgyvendinimui ir pasiekiant projekto tikslus.
82. PP planuojama pažangos priemonė rengiama pagal Portfelio valdytojo nustatytą pažangos priemonės aprašo formą.
83. Pažangos priemonė negali konkuruoti su kitomis nacionalinių PP ar RPPl pažangos priemonėmis, joms prieštarauti arba kurti atvirkštinį efektą.
84. Metodikos 81 punkte nurodytus veiksmus PP valdytojas, pažangos priemonės koordinatorius ir (arba) RPT nustato ir atlieka kartu su dalyvaujančiais subjektais, socialiniais ir ekonominiais partneriais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis PP darbo grupės arba RPPl darbo grupės posėdžių metu.
85. Pažangos priemonės planavimo etape į PP darbo grupės ir RPPl darbo grupės sudėtį taip pat įtraukiama administruojančioji institucija, prireikus numatomi projektų vykdytojai. Kai pažangos priemonę planuoja pažangos priemonės koordinatorius, į pažangos priemonės planavimo darbo grupę įtraukiamas PP valdytojas.
86. Metodikos 81 punkte nurodytą informaciją PP valdytojas, pažangos priemonės koordinatorius arba RPT aptaria su suinteresuotosiomis šalimis ir socialiniais ir ekonominiais partneriais organizuodamas viešus aptarimus.
87. Su PP darbo grupe arba RPPl darbo grupe ir, kai pažangos priemonę planuoja pažangos priemonės koordinatorius, atitinkamos PP valdytoju suderinę bei su suinteresuotosiomis šalimis ir socialiniais ir ekonominiais partneriais aptarę Metodikos 81 punkte nurodytus aspektus, PP valdytojas, pažangos priemonės koordinatorius arba RPT tvirtina pažangos priemonės aprašą – finansavimo planą (skiriamas ar planuojamas pritraukti lėšas iš įvairių finansavimo šaltinių) ir pažangos priemonės įgyvendinimo rezultato ir produkto rodiklius (jų matavimo vienetus, tarpines ir galutines siektinas reikšmes). Patvirtintas pažangos priemonės aprašas kartu su pažangos priemonės aprašo pagrindimu skelbiami PP valdytojo arba pažangos priemonės koordinatoriaus, jeigu jis planuoja pažangos priemonę, interneto svetainėje (netaikoma, jei nurodoma informacija, sudaranti valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme).
88. Pažangos lėšų poreikis pažangos priemonei įgyvendinti ateinantiems biudžetiniams metams planuojamas einamaisiais metais. Pažangos lėšų poreikis pažangos priemonei įgyvendinti turi būti pagrįstas ir paremtas pagal Metodikos 81 punktą atliktų veiksmų rezultatais.
89. Portfelio valdytojas turi teisę dalyvauti pažangos priemonės rengimo darbo grupės posėdžiuose arba prašyti pateikti jam suderinti pažangos priemonės pagrindimą iki arba po pažangos priemonės aprašo patvirtinimo dienos. Tokiu atveju Portfelio valdytojas vertina pažangos priemonės:
89.1. atitiktį patvirtintai PP;
89.2. suderinamumą su kitomis PP pažangos priemonėmis ir kitų PP pažangos priemonėmis;
89.3. atitiktį Metodikos 91 punkte nustatytiems pažangos priemonių rengimo reikalavimams;
89.4. atitiktį NPP nustatytiems horizontaliesiems principams;
89.5. siūlomos intervencijos logiką;
89.6. įgyvendinimo laikotarpio pagrįstumą (priemonės finansavimo poreikio argumentus ir finansavimo šaltinių pasirinkimo logiką, stebėsenos rodiklių pasirinkimą ir nustatytų stebėsenos rodiklių reikšmių pažangos priemonės įgyvendinimo laikotarpiui realumą ir nustatymo logiką);
89.7. pagrindimo tinkamumą (ar pagrįstas pažangos priemonės poreikis, ar nustatyti specialieji ir prioritetiniai projektų, finansuojamų iš pažangos priemonės lėšų, atrankos kriterijai, ar pagrįstas projektų atrankos būdo, finansavimo gavėjų ir galimų partnerių pasirinkimas);
89.8. papildomų finansinių išteklių pritraukimo galimybes (dalyvavimas įgyvendinant ES programas, investuojant fondų ir iniciatyvų lėšas, įgyvendinant dvišalio finansavimo programas, tarptautinių finansinių institucijų ir Lietuvos finansinių institucijų siūlomas finansines priemones, viešojo ir privataus partnerystės būdo taikymas, paskolos, obligacijų leidimai, dalyvavimas formuojant nuosavą kapitalą, investavimas į finansines priemones).
90. Pažangos priemonių, kurioms įgyvendinti ateinančiais biudžetiniais metais planuojama išmokėti pažangos lėšų, aprašų projektai turi būti parengti ir (arba) patvirtinti iki einamųjų metų Vyriausybės kanceliarijos organizuojamų pasitarimų, kuriuose siekiama sutarimo tarp Ministro Pirmininko, finansų ministro ir atitinkamo ministro dėl n–(n + 2) metų planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų atitinkamose valstybės veiklos srityse įgyvendinant NPP nustatytiems pažangos uždaviniams įgyvendinti skirtas nacionalines PP ir vykdant tęstinę veiklą (toliau – pasitarimai dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų). Jeigu Portfelio valdytojas iš anksto nurodo PP valdytojui, pažangos priemonės koordinatoriui arba RPT suderinti su juo konkrečios pažangos priemonės aprašą, pažangos priemonės aprašo pagrindimo projektas turi būti pateiktas Portfelio valdytojui ne vėliau kaip iki einamųjų biudžetinių metų kovo 31 dienos.
91. Pažangos priemonės turi būti planuojamos ir įgyvendinamos vadovaujantis šiais reikalavimais:
91.1. Bendras visų valstybės biudžeto asignavimų valdytojo planuojamų pažangos lėšų poreikis turi atitikti NPP finansinėse projekcijose nustatytas ES fondų ar kitos tarptautinės paramos finansavimo šaltinių ir nacionalinių lėšų apimtį ir proporcijas. Bendras RPPl pažangos priemonėms planuojamų valstybės biudžeto asignavimų poreikis neturi viršyti RPP regionui numatytų pažangos lėšų, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto.
91.2. Turi būti siekiama, kad kiek įmanoma būtų sumažinamas valstybės biudžeto asignavimų poreikis, t. y. valstybės biudžeto lėšos (įskaitant ES ar kitos tarptautinės paramos finansavimo lėšas) pažangos priemonių aprašuose būtų planuojamos įvertinus galimybes pritraukti projektų vykdytojų ir (arba) partnerių nuosavų lėšų.
92. Pažangos priemonei finansuoti gali būti taikomos įvairios finansavimo formos. Priemonių finansavimo formos pasirenkamos atsižvelgiant į numatomų finansuoti veiklų pobūdį, finansinį atsiperkamumą, planuojamas sutaupyti lėšas įgyvendinus pažangos veiklas ir kitus priemonių ypatumus. Planuodami pažangos priemones, PP valdytojas, pažangos priemonės koordinatorius ar RPT turi įvertinti pažangos lėšų pakankamumą PP ar RPPl įgyvendinti ir numatyti papildomo išorinio finansavimo galimybes (dalyvavimas įgyvendinant ES programas, investuojant fondų ir iniciatyvų lėšas, įgyvendinant dvišalio finansavimo programas, tarptautinių finansinių institucijų ir Lietuvos finansinių institucijų siūlomas finansines priemones, viešojo ir privataus partnerystės būdo taikymas, paskolos, obligacijų leidimai, dalyvavimas formuojant nuosavą kapitalą, investavimas į finansines priemones) ir skatinti priemonės projektų vykdytojus prisidėti prie priemonės veiklų finansavimo nuosavomis lėšomis.
RPP rengimas
93. RPP valdytojas rengia RPP. Jam padeda RPP darbo grupė, į kurios sudėtį įtraukiami Strateginio valdymo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai.
94. RPP rengiama pagal Metodikos 5 priede pateikiamą Regionų plėtros programos formą, kurioje:
94.1. nustatoma RPP paskirtis;
94.2. nurodomos regioninės pažangos priemonės ir preliminariai reikalingos pažangos lėšos;
94.3. diferencijuojami ir detalizuojami rodikliai pagal regionus ir nustatomos išankstinės sąlygos.
95. Rengiant RPP:
95.1. Nustatomos regioninės politikos, kuri yra valstybės veiklos srities „valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas“ dalis, pagrindinės problemos (toliau – regioninės politikos problemos), kurias planuojama išspręsti arba sumažinti jų mastą įgyvendinant atitinkamus NPP pažangos uždavinius.
95.2. Nustatomos regioninės politikos problemų tarpusavio sąsajos: įvertinama, kaip regioninės politikos problemos veikia vienos kitas, ir nustatomos RPP ir PP tarpusavio sąsajos ir sinergija sprendžiant kompleksines problemas.
95.3. Įvertinami PP valdytojų siūlymai dėl NPP uždavinių įgyvendinimo numatant juos RPP ir į RPP projektą įtraukiami tie NPP uždaviniai ir (ar) jų dalys, kuriais sprendžiamų problemų teritorinė sklaida gali būti įvertinama remiantis objektyviais duomenimis ir kuriais sprendžiamos problemos yra susijusios su RPT ir (arba) savivaldybių kompetencija.
95.4. Įvertinami RPT pasiūlymai dėl RPP, įskaitant pasiūlymus dėl pažangos uždavinių, poveikio rodiklių, jų diferencijavimo ir detalizavimo.
95.5. Atliekama problemų teritorinės sklaidos ir teritorinių netolygumų priežasčių analizė pagal kiekvieną į RPP įtrauktą įgyvendinamą NPP pažangos uždavinį, jo poveikio rodiklius (ar jų dalį), nurodant probleminius aspektus, kurie būdingi konkretiems regionams, jų dalims ar grupėms.
95.6. Nustatoma, ar NPP pažangos uždavinys bus įgyvendinamas visuose regionuose, ar jis skiriamas išskirtoms tikslinėms teritorijoms, konkretiems regionams, jų dalims ar grupėms.
95.7. Nustatomas regioninių pažangos priemonių sąrašas ir kiekvienai iš jų preliminariai reikalingos pažangos lėšos. RPP valdytojo asignavimai regioninėms pažangos priemonėms įgyvendinti planuojami RPP valdytojo SVP, o PP valdytojo asignavimai regioninei pažangos priemonei įgyvendinti planuojami PP valdytojo SVP.
95.8. Preliminariai reikalingos pažangos lėšos konkretiems regionams numatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir finansų ministro nustatyta RPPl rengimo, įgyvendinimo, įgyvendinimo stebėsenos, vertinimo, priežiūros ir atsiskaitymo už pasiektą pažangą tvarka, atsižvelgiant į:
95.8.1. visoms regioninėms pažangos priemonėms numatomą bendrą pažangos lėšų sumą;
95.8.2. PP valdytojo nustatytos problemos, kuriai spręsti siūlomas RPT ir (arba) savivaldybių prisidėjimas, mastą, palyginti su visomis atitinkamos valstybės veiklos srities problemomis;
95.8.3. RPP finansavimo šaltinių naudojimo sąlygas ir apribojimus;
95.8.4. problemų teritorinės sklaidos analizės rezultatus, prioritetą skiriant su didžiausiomis problemomis susiduriantiems regionams ir (arba) jų dalims, įvertinus problemos mastą ir problemą patiriančios tikslinės grupės dydį;
95.8.5. problemų tarpusavio sąsajas, jų sprendimo kompleksiškumą, daugiau dėmesio skiriant NPP poveikio rodikliams, kurių reikšmės mažiau susijusios tarpusavyje, t. y. kai vieno rodiklio pasiekimas neturi tiesioginės įtakos kito rodiklio pasiekimui.
96. RPP darbo grupės parengtą, su suinteresuotosiomis šalimis bei socialiniais ir ekonominiais partneriais aptartą, su Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koordinatoriumi ir Portfelio valdytoju suderintą, Nacionalinės regioninės plėtros tarybos apsvarstytą RPP projektą RPP valdytojas teikia Vyriausybei tvirtinti Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
97. Vyriausybei patvirtinus RPP:
97.1. RPP valdytojas patvirtina pagal Portfelio valdytojo patvirtintą formą parengtą RPP finansavimo planą (skiriamas ir reikalingas pritraukti lėšas iš įvairių finansavimo šaltinių).
97.2. PP, kuriose siūlomos regioninės pažangos priemonės, valdytojai ir RPP valdytojas su už RPPl priemonių įgyvendinimą atsakinga administruojančiąja institucija (toliau – RPPl administruojančioji institucija) sudaro visuotinių dotacijų valdymo sutartis, kuriomis įgalioja RPPl administruojančiąją instituciją RPPl projektų vykdytojams skirti finansavimą iš PP valdytojo ar RPP valdytojo asignavimų.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
RPPL RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
98. RPPl rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų stebėsena, vertinimai ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Strateginio valdymo įstatymo 7 straipsnio 5 punkto, 20 straipsnio, šio skirsnio bei RPPl rengimo, įgyvendinimo, įgyvendinimo stebėsenos, vertinimo, priežiūros ir atsiskaitymo už pasiektą pažangą tvarka. RPPl rengia RPT. RPPl projektui rengti RPT iš socialinių ir ekonominių partnerių ir suinteresuotųjų šalių atstovų sudaro RPPl darbo grupę.
99. RPPl rengiamas pagal Metodikos 6 priede pateikiamą formą, vadovaujantis Portfelio valdytojo patvirtintomis rekomendacijomis, atsižvelgiant į ES ar kitą tarptautinę finansinę paramą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus savivaldybių vykdomųjų institucijų pasiūlymus dėl regiono plėtros plano, pateiktus vadovaujantis Regioninės plėtros įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, ir atsižvelgiant į RPP patvirtintą RPP finansavimo planą. RPPl įgyvendinimo trukmė turi atitikti RPP įgyvendinimo laikotarpį. Rengiant RPPl:
99.1. atliekama regiono situacijos analizė;
99.2. nustatomi regiono plėtros tikslai ir uždaviniai;
99.3. nustatomos pažangos priemonės.
100. RPT, rengdama RPPl projektą:
100.1. nustato pagrindines problemas, jų priežastis regione ir sąsajas su RPP nurodytais NPP pažangos uždaviniais ar jų dalimis;
100.2. jei nustatomos pagrindinių problemų sąsajos su RPP nurodytu NPP uždaviniu ar jo dalimi, atliekama problemų giluminė priežasčių analizė regione;
100.3. įvertina regiono stiprybes (regiono potencialą), silpnybes, galimybes ir grėsmes, nustato regiono plėtros uždavinius ir jų rezultato rodiklius;
100.4. nustato funkcines zonas. Kai funkcinė zona peržengia regioną sudarančių savivaldybių teritorijų ribas, funkcinė zona ir jos vystymo tikslai, uždaviniai nustatomi suderinus juos su kita (-omis) atitinkama (-omis) regiono plėtros taryba (-omis);
100.5. nustato RPPl pažangos priemones, jų veiklas ir pažangos priemonės rengimo metu žinomus planavimo būdu atrenkamus projektus, vadovaudamasi Metodikos III skyriaus trečiojo skirsnio poskirsnio „PP rengimas“ nuostatomis.
101. RPPl projektas Metodikos 102 ir 103 punktuose nustatyta tvarka turi būti suderintas su Vidaus reikalų ministerija ir kitomis ministerijomis, su kurioms priskirtomis valstybės veiklos sritimis yra susiję RPPl siekiami poveikio rodikliai, taip pat su Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano ir horizontaliųjų principų koordinatoriais.
102. RPT teikia RPPl projektą (ar atskiras jo struktūrines dalis) derinti Vidaus reikalų ministerijai, kuri:
102.1. įvertina RPPl projekto atitiktį nacionalinės regioninės politikos tikslui ir uždaviniams, RPP tikslams ir uždaviniams;
102.2. teikia RPPl projektą vertinti Metodikos 101 punkte nurodytoms institucijoms, kurios pagal kompetenciją vertina RPPl projekto atitiktį Vyriausybės patvirtintų planavimo dokumentų tikslams ir uždaviniams.
103. Vidaus reikalų ministerija ir Metodikos 101 punkte nurodytos institucijos, vertindamos RPPl projektą ir teikdamos išvadas, pagal kompetenciją nustato, ar:
103.1. RPPl projektas neprieštarauja NPP pažangos uždaviniams ir ar RPPl intervencijos logika ir prielaidos, kuriomis grindžiama galimybė pasiekti RPP regionui nurodytas išankstines sąlygas ir numatytus poveikio rodiklius, yra pagrįstos;
103.2. pažangos priemonių, kurios nustatomos RPPl projekte, alternatyvų analizės prielaidos yra pagrįstos;
103.3. RPPl projekto nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano privalomosioms nuostatoms;
103.4. RPPl projekte nustatomomis pažangos priemonėmis prisidedama prie NPP nustatytų horizontaliųjų principų įgyvendinimo.
104. Vidaus reikalų ministerija, nustačiusi, kad Metodikos 101 punkte nurodytų institucijų išvados dėl RPPl projekto prieštarauja tarpusavyje, organizuoja RPP darbo grupės posėdį išvadoms suderinti. Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgdama į RPP darbo grupėje suderintą poziciją, pateikia RPT bendrą ministerijų išvadą dėl RPPl projekto.
105. RPT, atsižvelgdama į Metodikos 103 arba 104 punkte nurodytą išvadą dėl RPPl projekto, patikslina RPPl projektą ir, įvertinusi patariamosios RPT kolegijos partnerių grupės, kuri sudaroma vadovaujantis Regioninės plėtros įstatymo 23 straipsnio 10 ir 14 dalimis, pateiktą išvadą, jį tvirtina.
106. RPPl gali būti tvirtinamas pateikiant ne visą informaciją pagal Metodikos 6 priede nustatytą formą, t. y.:
106.1. nustatant ne visas pažangos priemones (turi būti nustatyta bent viena pažangos priemonė);
106.2. nenurodant pažangos priemonės projektų atrankos kriterijų ir (ar) projektų.
107. RPPl rengiamas taip, kad nebūtų atsiliekama nuo regionui RPP numatytų pažangos lėšų naudojimo grafiko.
108. RPPl keičiamas laikantis Metodikos 98, 99, 100 ir 105 punktuose nustatytų reikalavimų dėl RPPl rengimo ir tvirtinimo. RPPl pakeitimo projektas derinamas Metodikos 101–104 punktuose nustatyta tvarka, kai:
108.1. keičiamas RPPl nustatytas rezultato rodiklis ar bloginama RPPl esamo rezultato reikšmė;
108.2. keičiama RPPl nustatyta funkcinė zona, didinant ar mažinant funkcinėje zonoje esančių savivaldybių skaičių;
108.3. įraukiama nauja ir (a) ar išbraukiama esama RPPl pažangos priemonė arba kai, vadovaujantis Portfelio valdytojo patvirtintomis rekomendacijomis, keičiant RPPl pažangos priemonę, iš naujo atliekama alternatyvų analizė.
PENKTASIS SKIRSNIS
PAŽANGOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS
109. Pažangos priemonės įgyvendinamos vykdant pažangos veiklas, kurios gali būti investicinės, reguliacinės, komunikacinės, analitinės arba mišrios. Visos pažangos veiklos turi būti įgyvendinamos, nustatant įgyvendinimo terminus, vertinimo rodiklius, reikalingus išteklius ir už šių veiklų įgyvendinimą atsakingus subjektus. Jeigu veiklai įgyvendinti reikia pažangos lėšų, ši veikla įgyvendinama vykdant projektus.
110. Visos pažangos veiklos, nepriklausomai nuo finansavimo šaltinio, planuojamos, administruojamos ir įgyvendinamos vadovaujantis Metodika. Pažangos veikloms įgyvendinti skirtų projektų įgyvendinimo reikalavimus valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems projektams detalizuoja Portfelio valdytojas, o kitų finansavimo šaltinių lėšomis finansuojamiems projektams – vadovaujančiosios institucijos. Siekdama užtikrinti tinkamą projektų parengimo ir įgyvendinimo kokybę, administruojančioji institucija įvertina pagalbos numatytiems galimiems pažangos priemonių projektų vykdytojams poreikį pagal Metodikos 81.8 papunktį, suderina su projektų vykdytoju pagalbos teikimo planą ir veiksmus, kurių reikia siekiant stiprinti projekto vykdytojo gebėjimus. Pagalba projekto vykdytojui suprantama kaip pagalba rengiant projektą, planuojant tinkamas projekto veiklas, pasirengiant projekto įgyvendinimui ir pasiekiant projekto tikslus.
111. Pagal įgyvendinimo būdą projektai priskiriami:
111.1. pavieniam projektui, už kurio išvystymą, įgyvendinimą ir rezultatų pasiekimą atsako vieno projekto vykdytojas;
111.2. jungtiniam projektui – projekto vystytojo konkurso būdu atrinkta ir administruojama grupė projektų, kuriais siekiama atskiruose projektuose numatytų tikslų ir juos jungiančio projekto tikslų, arba projekto vykdytojo ir organizacijų partnerių grupės projektas, kurie siekia tame pačiame projekte numatyto tikslo, apimančio visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Jungtinius projektus vysto Vyriausybės tvirtinamame Strateginio valdymo sistemos dalyvių, galinčių atlikti jungtinių projektų vystytojų funkcijas, sąraše nurodytos viešosios įstaigos ir kiti Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 8 punkte nurodyti strateginio valdymo sistemos dalyviai.
112. Pagal savo svarbą projektai bet kuriuo jų įgyvendinimo metu gali būti pripažinti:
112.1. valstybei svarbiais projektais:
112.1.1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymu, kai šie projektai yra stambūs projektai, kaip jie suprantami pagal Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį;
112.1.2. Vyriausybės sprendimu, jei projektas atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
112.1.2.1. projektais daromas poveikis ne mažiau kaip dviem valstybės veiklos sritims, jiems įgyvendinti reikia kelių asignavimų valdytojų suderintų veiksmų ir jais įgyvendinami Vyriausybės veiklos prioritetai, nurodyti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane;
112.1.2.2. projektais daromas poveikis bent dviem regionams, jiems įgyvendinti reikia kelių regionų suderintų veiksmų ir jais įgyvendinami Vyriausybės veiklos prioritetai, nurodyti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane;
112.1.2.3. projektai įgyvendinami viešosios ir privačios partnerystės būdu ir sprendimai dėl valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo priimti Investicijų įstatymo 152 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka;
112.1.2.4. projektai skirti išvystyti teritorijai, skirtai pramonės parkui, kaip jis suprantamas pagal Investicijų įstatymo 2 straipsnio 19 dalį, įsteigti;
112.1.2.5. projektai skirti išvystyti teritorijai stambiems projektams, kaip jie suprantami pagal Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį, pritraukti;
112.1.2.6. projektai skirti neatidėliotinoms valstybės saugumo ir gynybos, aplinkosaugos ar energetinės nepriklausomybės problemoms spręsti ir jais įgyvendinami ES, tarptautiniai įsipareigojimai arba strateginės ES iniciatyvos.
112.2. Regiono plėtros taryba savo sprendimu gali pripažinti projektą regioninės svarbos projektu, jeigu projektas:
112.2.1. numatomas RPPl pažangos priemonei įgyvendinti arba projektą numatoma finansuoti iš kitų finansavimo šaltinių, nei nustatyti finansų ministro tvirtinamoje Asignavimų valdytojų programų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, finansavimo šaltinių klasifikacijoje, – projektu siekiama RPPl nustatyto regiono plėtros tikslo ir uždavinio;
112.2.2. atitinka bent vieną projekto poveikio nacionalinės regioninės politikos tikslui pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti vertinimo kriterijų (laikoma, kad projektas atitinka Metodikos 112.2.2.1 ar 112.2.2.2 papunktyje nurodytą kriterijų, jei jis atitinka visas atitinkamame papunktyje nustatytas sąlygas):
112.2.2.1. įgyvendinant projektą per 5 metus nuo projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos bus sukurta ne mažiau kaip 50 darbo vietų, kurias užimtų darbuotojai, su kuriais būtų sudarytos viso darbo laiko darbo sutartys, ir sukurtas darbo vietų skaičius išlaikomas ne trumpiau kaip 5 metus nuo darbuotojų pirmojo priėmimo į visas šias darbo vietas dienos. Sukurtoms darbo vietoms skiriamo darbo užmokesčio mediana bus didesnė kaip Lietuvos statistikos departamento paskelbtas paskutinių metų šalies ūkio vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio, įskaitant individualias įmones, dydis apskrityje ir investuota ne mažiau kaip 2 milijonai eurų privačių kapitalo investicijų;
112.2.2.2. per 5 metus nuo projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu bus sukurta ar patobulinta viešoji infrastruktūra ir (arba) pagerintas viešosios paslaugos teikimas, kuris turės tiesioginį poveikį visuomenei ne mažesnėje nei trijų savivaldybių teritorijoje.
113. Sprendimą dėl projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu, remdamasi Metodikos 112.1.2 papunktyje nustatytais kriterijais, priima Vyriausybė. Projekto atitikties minėtiems kriterijams vertinimą ir projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu inicijavimą PP valdytojas atlieka pažangos priemonės rengimo metu (jei pažangos priemonės rengimo metu galima nustatyti projekto atitiktį minėtiems kriterijams), atlikus projektų atranką arba bet kuriuo projekto įgyvendinimo metu, jeigu nustatoma, kad projektas atitinka Metodikos 112.1.2 papunktyje nustatytus kriterijus. Atitinkamo Vyriausybės nutarimo projekte nurodomas projekto pavadinimas, PP, kurios pažangos priemonė bus įgyvendinama projektu, pavadinimas, projekto tikslas, siekiamas rezultatas. PP valdytojas parengtą Vyriausybės nutarimo projektą kartu su pagrindimu dėl projekto atitikties Metodikos 112.1.2 papunktyje nustatytiems kriterijams Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka teikia Vyriausybei.
114. PP valdytojas inicijuoja Vyriausybės nutarimo, kuriuo projektas pripažintas valstybei svarbiu projektu remiantis Metodikos 112 punkte nustatyta tvarka, pripažinimą netekusiu galios, jeigu:
114.1. projektas įgyvendintas sutartyje nustatytu terminu ir apimtimi ir tai patvirtinama sutartyje nustatytais dokumentais;
114.2. atliekant projekto stebėseną, nustatoma, kad projekto vykdytojas neįgyvendina sutartyje nustatytų projekto įgyvendinimo priemonių, nesilaiko terminų ar yra rezultatų ir jų rodiklių nukrypimų ir dėl to gali būti nepasiekti projekto tikslai, o projekto vykdytojas su nustatytais trūkumais ir (arba) administruojančiosios institucijos ar SVS dalyvio nustatytu terminu jiems ištaisyti nesutinka ir todėl siūloma nutraukti su projekto vykdytoju sudarytą sutartį.
115. Projektas, pripažintas valstybei svarbiu projektu remiantis Metodikos 112.1.2 papunktyje nustatytais kriterijais, netenka valstybei svarbaus projekto statuso įsigaliojus Vyriausybės nutarimui dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo projektas pripažintas valstybei svarbiu projektu, pripažinimo netekusiu galios.
116. RPT Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka vertina projektų atitiktį regioninės svarbos kriterijams, priima sprendimą dėl projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu, vykdo regioninės svarbos projekto įgyvendinimo priežiūrą ir, kai reikia, pripažįsta netekusiu galios RPT sprendimą dėl projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu. Regioninės svarbos projektais pripažinti projektai, kuriuos numatoma finansuoti tik iš savivaldybių arba privačių lėšų, nėra įtraukiami į regiono plėtros planą ir jiems nėra taikomi Metodikoje nustatyti reikalavimai dėl projektų atrankos, vertinimo ir atitikties bendriesiems, specialiesiems ir prioritetiniams projektų atrankos kriterijams, taip pat dėl projektų administravimo.
117. Projektas, nepriklausomai nuo finansavimo šaltinio (išskyrus tik iš savivaldybių arba privačių lėšų finansuojamus projektus), turi atitikti visus Metodikos 118 punkte nustatytus bendruosius projektų atrankos kriterijus ir prioritetinius bei specialiuosius projektų atrankos kriterijus, nustatytus konkrečiai pažangos priemonei. Projektai administruojami vadovaujantis Portfelio valdytojo arba vadovaujančiosios institucijos (kai projektas finansuojamas iš ES ar kitos tarptautinės paramos finansavimo šaltinių) nustatyta projektų administravimo tvarka.
118. Bendrieji projektų atrankos kriterijai:
118.1. projektu prisidedama prie nacionalinės PP uždavinių ir konkrečios priemonės siekiamų rezultatų įgyvendinimo;
118.2. projektas neturi neigiamo poveikio NPP horizontaliesiems principams;
118.3. projektas dera su ES konkurencijos politikos nuostatomis;
118.4. projektu siekiama aiškių, realių ir pamatuojamų rezultatų;
118.5. užtikrintas efektyvus projektui įgyvendinti reikalingų lėšų panaudojimas;
118.6. projekto vykdytojas organizaciniu ir finansiniu požiūriu yra pajėgus tinkamai ir laiku įgyvendinti projektą bei užtikrinti projekto rezultatų tęstinumą.
119. Bendrieji projektų atrankos kriterijai gali būti papildyti kitais kriterijais pagal vadovaujančios institucijos nustatytą administravimo tvarką. Projektų atrankos kriterijai turi būti patvirtinti finansavimo šaltinio stebėsenos komitetuose, jei tokie komitetai numatyti finansavimo šaltinį reglamentuojančiuose teisės aktuose, arba, kai stebėsenos komitetas nenumatytas, aptarti su socialiniais ir ekonominiais partneriais. Atsižvelgiant į projektų pobūdį ir siekiamą rezultatą, projektų atranka gali būti organizuojama dviem būdais:
119.1. Konkurso būdas taikomas, kai projektų vykdytojų, turinčių teisę įgyvendinti numatytas pažangos priemonių veiklas ir galinčių prisidėti prie pažangos priemonės įgyvendinimo ir joje numatytų rezultatų pasiekimo, yra daug, o intervencijos poreikis bei finansavimo ištekliai yra riboti, ir siekiama finansuoti tik geriausiai atrankos kriterijus atitinkančius projektus;
119.2. Planavimo būdas taikomas projektams, kuriais įgyvendinamos Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos funkcijos ir veiklos, kurie priskirtini valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms ar jų kontroliuojamiems juridiniams asmenims ir kuriais tiesiogiai prisidedama prie pažangos priemonės įgyvendinimo ir joje numatytų rezultatų pasiekimo.
120. Projektai turi būti įgyvendinami pasirenkant geriausią projekto įgyvendinimo alternatyvą ir racionaliai paskirstant finansinius išteklius. Tuo tikslu kiekvienas projekto vykdytojas turi parengti siūlomo įgyvendinti projekto planą (netaikoma, kai įgyvendinami projektai, apimantys skatinamąsias finansines priemones (toliau – finansinė priemonė), kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme), kuriame nurodomi:
120.1. bendrieji duomenys (nacionalinės PP uždavinio numeris, nacionalinės PP kodas, kvietimo numeris, projekto pavadinimas ir kodas, projekto vykdytojas (pareiškėjas), kontaktinis asmuo, projekto partneris ir kt.);
120.2. projekto inicijavimo duomenys (projektu sprendžiamos problemos, tikslinė grupė, galimi teisiniai apribojimai, projekto tikslas ir rezultatai (rodikliai) ir kt.);
120.3. projekto įgyvendinimo planas (projekto veiklos, jų trukmė ir etapai, finansavimo šaltiniai, apskritis (savivaldybė), kuriai tenka didžioji projekto lėšų dalis, ir kita savivaldybė, kuriai tenka dalis projekto lėšų, projekto įgyvendinimo vieta, projekto dalyviai, suinteresuotosios šalys ir projekto partneriai, projekto viešinimas, informacija apie projekto pajamas, taikomą valstybės pagalbą, atitiktį horizontaliesiems principams ir kt.);
120.4. projekto rezultatų tęstinumo planas (taikoma tik investicijų projektams, kai įgyvendinus projektą gaunamas ilgalaikis rezultatas);
120.5. projekto investicijų projektas kartu su investicijų skaičiuokle (taikoma tik tais atvejais, jeigu įgyvendinant projektą planuojama investuoti į ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, reikalingo viešosioms paslaugoms, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme, teikti ir (arba) viešojo administravimo funkcijoms vykdyti, sukūrimą, įsigijimą arba jo vertės padidinimą ir projekto vertė viršija vieną milijoną eurų, vadovaujantis Investicijų projektų rengimo metodika, patvirtinta viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus (dokumentas skelbiamas interneto svetainėje www.finmin.lrv.lt)). Projektams, kuriais įsigyjami ginklai ir karinė įranga, naudojami tik kariniams tikslams, investicijų projektas ar jam prilyginamas dokumentas rengiamas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka;
120.6. pridedami dokumentai (dokumentai, kuriais pagrindžiama pateikta informacija ir kt.).
121. Kai įgyvendinamos projektų reguliacinės veiklos, PP valdytojas, vadovaudamasis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, nustatytais atvejais ir tvarka, atlieka siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą.
122. Kai planuojama įgyvendinti finansinę priemonę, fondų fondo arba skatinamosios finansinės priemonės valdytojas paskiriamas arba prisijungiama prie jau įgyvendinamos finansinės priemonės vadovaujantis Vyriausybės arba Portfelio valdytojo nustatyta skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo tvarka.
123. Projektų atranką ir vertinimą organizuoja administruojančioji institucija, nurodyta pažangos priemonės apraše, arba, kai rengiami RPPl, – projektų, kuriais įgyvendinami RPPl, administruojančioji institucija (toliau – RPPl administruojančioji institucija). Kai planuojama įgyvendinti finansines priemones, investavimo strategijos vertinimas atliekamas vadovaujantis Metodikos 122 punkte nustatyta skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo tvarka.
124. Jungtinio projekto projektų atranką organizuoja jungtinio projekto vystytojas, kuris prižiūri ir užtikrina tinkamą jungtinio projekto įgyvendinimą, teikia administruojančiajai institucijai su jungtinio projekto įgyvendinimu susijusią informaciją.
125. Sprendimą dėl projekto finansavimo priima nacionalinės PP valdytojas ar pažangos priemonės koordinatorius, jeigu koordinatorius yra paskirtas, vadovaudamasis projektų vertinimo ir atrankos rezultatais. Kai įgyvendinami RPPl projektai, sprendimą dėl projekto finansavimo, vadovaudamasi su PP ar RPP valdytoju sudaryta sutartimi dėl visuotinės dotacijos valdymo, priima RPPl administruojančioji institucija. Kai įgyvendinamos finansinės priemonės, vadovaujamasi Metodikos 122 punkte nustatyta skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo tvarka.
126. Priimdamas sprendimus dėl investicijų projekto finansavimo, PP valdytojas, pažangos priemonės koordinatorius ar RPPl administruojančioji institucija privalo įvertinti ilgalaikį projekto rezultatų poveikį biudžeto tęstinių išlaidų lygiui ir nustatyti galimybes užtikrinti projekto rezultatų palaikymo finansavimo galimybes. Tokiu atveju sprendime dėl projekto finansavimo turi būti nurodyta:
126.1. ar projekto rezultatams palaikyti reikės papildomų tęstinės veiklos lėšų, jei taip, – kokios sumos per metus reikės, atsižvelgiant į visą rezultato palaikymo laikotarpį;
126.2. iš kokio finansavimo šaltinio bus finansuojamas projekto rezultatas;
126.3. ar asignavimų valdytojas turi galimybę skirti finansavimą rezultatui palaikyti.
127. RPPl projektų vertinimas, sprendimų dėl finansavimo priėmimas ir projektų įgyvendinimo administravimas organizuojamas vieno langelio principu:
127.1. Patvirtinus RPP, PP, kuriose suplanuotos regioninės pažangos priemonės, valdytojai ir RPP valdytojas su RPPl administruojančiąja institucija sudaro visuotinių dotacijų valdymo sutartis, kuriomis įgalioja administruojančiąją instituciją RPPl projektų vykdytojams skirti finansavimą iš PP valdytojo ar RPP valdytojo asignavimų.
127.2. RPPl administruojančioji institucija pagal Portfelio valdytojo patvirtintas formas rengia ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, su kuriais ji yra sudariusi visuotinių dotacijų valdymo sutartis, teikia kiekvienais metais:
127.2.1. iki kovo 1 dienos – valstybės biudžeto asignavimų RPPl pažangos priemonėms įgyvendinti poreikio ateinantiems 3 biudžetiniams metams prognozes;
127.2.2. iki sausio 15 dienos – informaciją apie pažangos lėšų panaudojimą įgyvendinant RPPl pažangos priemones.
127.3. RPP valdytojas ir, vadovaudamosi Regioninės plėtros įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, RPT teikia pasiūlymus projektų vykdytojams dėl jų rengiamų projektų atitikties regionui nustatytoms išankstinėms sąlygoms ir RPPl uždaviniams.
127.4. Parengtus projektų įgyvendinimo planus projektų vykdytojai teikia RPPl administruojančiajai institucijai, kuri vertina:
127.4.1. projektų atitiktį nustatytiems bendriesiems, specialiesiems ir prioritetiniams projektų atrankos kriterijams;
127.4.2. galimybes finansuoti projektų išlaidas iš konkrečių finansavimo šaltinių;
127.4.3. galimus projektų finansavimo būdus (subsidijos arba finansinės priemonės), atsižvelgdama į įgyvendinant projektus gaunamas grynąsias pajamas ir investicijų atsiperkamumą.
127.5. Rengdamos investicijų projektus, savivaldybės privalo įvertinti ilgalaikį projekto rezultatų poveikį savivaldybės biudžeto tęstinių išlaidų lygiui ir nustatyti galimybes užtikrinti projekto rezultatų palaikymo finansavimo galimybes. Kartu su teikiamu projektu savivaldybė turi pateikti informaciją:
127.5.1. ar projekto rezultatams palaikyti reikės papildomų savivaldybės biudžeto asignavimų, jeigu asignavimų reikės, – kokios sumos per metus, atsižvelgiant į visą rezultato palaikymo laikotarpį;
127.5.2. iš kokio finansavimo šaltinio bus finansuojamas projekto rezultatas;
127.5.3. ar savivaldybė turi galimybę skirti finansavimą rezultatui palaikyti.
127.6. Nustačius, kad įgyvendinant savivaldybių projektus gaunama grynųjų pajamų ir projektai turi būti iš dalies finansuojami naudojant finansines priemones, RPPl administruojančioji institucija kreipiasi į Finansų ministeriją dėl:
127.6.1. savivaldybės skolinimosi limitų vertinimo ir papildomo skolinimosi projektui įgyvendinti galimybių vertinimo;
127.6.2. galimybių naudoti esamas valstybės bendrai finansuojamas finansines priemones;
127.6.3. galimybių parengti tikslinę skolinimosi schemą projektui arba grupei projektų finansuoti.
127.7. Atlikusi projekto vertinimą, RPPl administruojančioji institucija pateikia projekto vykdytojui išvadą dėl projekto finansavimo būdų, rekomendaciją dėl finansinių priemonių naudojimo ir sudaro projektų finansavimo ir administravimo sutartis. Informaciją apie sudarytas sutartis RPPl administruojančioji institucija teikia kiekvieno regiono RPT.
127.8. Projektų vykdytojai kiekvieną ketvirtį kartu su mokėjimo prašymais tiekia RPPl administruojančiajai institucijai informaciją apie projektų įgyvendinimo pažangą. Šios informacijos pagrindu RPPl administruojančioji institucija:
127.8.1. sudaro projektų išlaidų apmokėjimo prognozes ir teikia jas RPP valdytojui ir PP, kuriose suplanuotos regioninės pažangos priemonės, valdytojams;
127.8.2. vykdo projekto įgyvendinimo pažangos vertinimą, prireikus imasi veiksmų pažangai užtikrinti;
127.8.3. rengia kiekvieno RPPl projektų įgyvendinimo pažangos ataskaitą ir teikia ją RPT ir RPP valdytojui bei PP valdytojams, kurių PP suplanuotos regioninės pažangos priemonės įtrauktos į RPPl.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
SAVIVALDYBIŲ STRATEGINIAI PLĖTROS PLANAI
128. Savivaldybių strateginiai plėtros planai (toliau – SSPP) rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų stebėsena, vertinimai ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Strateginio valdymo įstatymo 7 straipsnio 6 punkto, 21 straipsnio ir šio skirsnio nustatyta tvarka.
129. SSPP struktūra:
129.1. bendroji informacija – nurodomas SSPP rengimo tikslas, SSPP laikotarpis, planavimo dokumentai, kuriais vadovautasi rengiant SSPP, taip pat pateikiama kita SSPP rengėjo nuožiūra svarbi informacija;
129.2. vidaus ir išorės aplinkos analizė – pateikiama savivaldybės socialinės ir ekonominės situacijos ir teritorinio potencialo analizė, parengta pagal valstybės, regioninio ir savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, taip pat kitus planavimo dokumentus;
129.3. savivaldybės socialinės ir ekonominės, erdvinės plėtros vizija – nurodoma savivaldybės teritorijos, socialinės ir ekonominės situacijos būklė, kurios bus siekiama įgyvendinant SSPP. Vizijos formuluotė turėtų atskleisti savivaldybės išskirtinumą;
129.4. savivaldybės plėtros prioritetai, tikslai ir uždaviniai, neprieštaraujantys regiono plėtros tikslams ir uždaviniams, bei jų svarbiausios įgyvendinimo priemonės;
129.5. preliminarus lėšų SSPP įgyvendinti poreikis ir galimi finansavimo šaltiniai;
129.6. RPPl pažangos priemonėms įgyvendinti suplanuoti projektai, kuriuos įgyvendina arba kuriuos įgyvendinant dalyvauja savivaldybė, preliminarios projektams įgyvendinti skiriamos pažangos lėšos, subjektai, kurių bendradarbiavimas būtinas projektams įgyvendinti;
129.7. kiti savivaldybės lėšomis finansuojami projektai;
129.8. SSPP įgyvendinimo ir stebėsenos nuostatos ir kita reikalinga informacija.
130. Rengdama SSPP, savivaldybės administracija turi siekti kuo aktyvesnio visų suinteresuotų strateginio valdymo sistemos dalyvių dalyvavimo, pagrįsto bendradarbiavimu ir partneryste su socialiniais ir ekonominiais partneriais, suinteresuotosiomis šalimis.
131. Savivaldybė, kuri dalyvauja rengiant RPPl, įvertina, kiek SSPP nustatyti strateginiai plėtros tikslai ir plėtros prioritetai atitinka RPPl, ir prireikus patikslina SSPP.
132. Parengtas SSPP projektas paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje viešosioms konsultacijoms, remiantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis.
133. SSPP ir jį detalizuojančių planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir tvirtinimo, įgyvendinimo stebėsenos, numatytų pasiekti rezultatų vertinimo, planavimo dokumentų įgyvendinimo ataskaitų rengimo ir svarstymo, savivaldybės gyventojų įtraukimo į jų rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą, viešinimo organizavimo tvarką, atsižvelgdama į Strateginio valdymo įstatymą, nustato savivaldybės taryba.
IV SKYRIUS
VEIKLOS LYGMENS PLANAVIMO DOKUMENTAI
PIRMASIS SKIRSNIS
SVP
134. SVP rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų stebėsena, vertinimai ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus atliekami Strateginio valdymo įstatymo 8 straipsnio 1 punkto, 23 straipsnio ir šio skirsnio nustatyta tvarka.
Įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, SVP rengimas
135. SVP projektus pagal Metodikos 7 priede nustatytą Biudžeto projekto rengimo, svarstymo ir tvirtinimo ciklą ir Metodikos 8 priede nustatytą formą rengia ir įgyvendina įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Bendrieji asignavimų planavimo principai ir SVP projektų teikimo terminai nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, ir Vyriausybės tvirtinamame tam tikrų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekto rengimo plane.
136. Ministerija rengia ministrui pavestų valdymo sričių SVP (toliau – ministerijos SVP) projektą. Ministerijos ir ministrų valdymo sričių įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, užtikrina Vyriausybės programos nuostatų, NPP nustatytų strateginių tikslų pasiekimą ir pažangos uždavinių bei nacionalinių PP įgyvendinimą, planuodamos programų priemones. Ministro valdymo sričių įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, SVP projektus pradeda rengti suderinusios (jeigu tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms) su ministerijomis veiklos tikslus ir planuojamus pasiekti rezultatus.
137. Ministerijos ministerijų SVP projektus kartu su ministro valdymo sričių įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, SVP projektais teikia Finansų ministerijai ir Vyriausybės kanceliarijai. Kitos įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, SVP projektus teikia Finansų ministerijai.
138. Finansų ministerija, įvertinusi ankstesniais metais įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, pasiektus rezultatus ir panaudotus asignavimus vykdant pažangos ir tęstinę veiklą bei remdamasi atitinkamų metų Lietuvos stabilumo programoje nustatytais fiskaliniais rodikliais, nacionalinėmis PP ir jose nustatytomis finansinių projekcijų dalimis bei atliktų viešųjų išlaidų peržiūrų rezultatais, išnagrinėja įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, jeigu tai neprieštarauja įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, pateiktus SVP projektus ir planuojamus pasiekti tęstinės veiklos rezultatus. Finansų ministerija rengia išvadas ir rekomendacijas dėl Vyriausybei pavaldžių ir (arba) atskaitingų įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai (toliau – Vyriausybei atskaitingos įstaigos), jeigu tai neprieštarauja įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, SVP projektų ir apibendrina informaciją apie Vyriausybei neatskaitingų įstaigų SVP projektus ir tęstinės veiklos lėšų poreikio pagrindimą. Išvados ir rekomendacijos dėl Vyriausybei atskaitingų įstaigų SVP projektų ir apibendrinta informacija dėl Vyriausybei neatskaitingų įstaigų SVP projektų teikiami pasitarimams dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų. Pasitarimuose dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų kartu su atitinkamų nacionalinių PP valdytojais kviečiami dalyvauti pažangos priemonių koordinatoriai, jeigu dalyvavimas pasitarimuose neprieštarauja jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms.
139. Vyriausybės kanceliarija, įvertinusi apibendrintą informaciją apie Vyriausybei neatskaitingų įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, SVP projektus ir tęstinės veiklos lėšų poreikio pagrindimą, sprendžia klausimą dėl pasitarimo dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų poreikio. Į pasitarimus dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų prireikus gali būti kviečiami dalyvauti Vyriausybei neatskaitingų įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, vadovai ar jų įgalioti asmenys, jeigu dalyvavimas pasitarimuose neprieštarauja jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms.
140. Vyriausybės kanceliarija, remdamasi Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planu, NPP, nacionalinėmis PP, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktais auditais, išnagrinėja ministerijų SVP projektuose planuojamus pasiekti pažangos veiklos rezultatus ir, remdamasi atliktų viešųjų išlaidų peržiūrų rezultatais, Valstybės kontrolės atliktais auditais, vykdomomis programomis, – planuojamus pasiekti tęstinės veiklos rezultatus. Kartu įvertinama praėjusių ataskaitinių metų pasitarimuose dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu suformuluotų ir sutartų vykdyti užduočių įgyvendinimo būklė ir parengtos išvados pristatomos einamųjų metų pasitarimuose dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų.
141. Visų tam tikrais biudžetiniais metais planuojamų pažangos lėšų suma turi neviršyti tais biudžetiniais metais apskaičiuotų finansinių projekcijų dalies. Tam tikrais biudžetiniais metais planuojamą pažangos lėšų sumą naujoms pažangos priemonėms įgyvendinti nustato Portfelio valdytojas ir šią informaciją pateikia pasitarimams dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų.
142. Pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu įvertinami n–(n + 2) metų, t. y. artimiausių 3 biudžetinių metų, įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, planuojami asignavimai pažangos ir tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti, atsižvelgiant į atnaujintas makroekonomines prognozes, fiskalinių taisyklių laikymąsi, pažangos priemonių ir projektų įgyvendinimo pažangą, atliktų viešųjų išlaidų peržiūrų rezultatus.
143. Pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu taip pat įvertinami ministerijos ir ministro valdymo sričių įstaigų ankstesniais metais pasiekti rezultatai, ankstesnių metų pasitarimuose dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų sutartų atlikti viešųjų išlaidų peržiūrų rezultatai, nusprendžiama dėl viešųjų išlaidų peržiūros ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo, viešųjų išlaidų peržiūrų atlikimo sričių ir nustatomos atitinkamos užduotys ministrui.
144. Įvykus pasitarimams dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų, Finansų ministerija raštu praneša ministerijoms apie ministrų valdymo sritims ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, numatomus maksimalius asignavimų limitus (toliau – asignavimų limitai).
145. Asignavimų limitai n–(n + 2) metams nustatomi atsižvelgiant į atitinkamiems metams numatytas NPP finansines projekcijas, atitinkamais metais planuojamas įgyvendinti nacionalinių PP pažangos priemones ir vykdomas tęstines veiklas. Ministerijos ir ministrų valdymo sričių įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, atsižvelgdamos į pasitarimuose dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų priimtus sprendimus, patikslina SVP projektus.
146. Patikslintus ministerijų SVP projektus, kartu su ministro valdymo sričių įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, SVP projektais ministerijos iki Biudžeto projekto pateikimo Vyriausybei dienos pateikia Finansų ministerijai ir Vyriausybės kanceliarijai. Kitos įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, patikslintus SVP projektus, kuriuose neviršijami Finansų ministerijos pranešti asignavimų limitai, pateikia Finansų ministerijai.
147. Vyriausybei pateikus Seimui svarstyti Biudžeto projektą, įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, SVP projektus iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos paskelbia savo interneto svetainėse.
148. Įsigaliojus tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymui, kiekvienas ministras iki sausio 15 dienos pateikia Ministrui Pirmininkui derinti ministerijos SVP projektą. Ministras Pirmininkas pateikia išvadą dėl SVP projekto per 10 darbo dienų nuo SVP projekto pateikimo dienos. Suderintą ministerijos SVP projektą per 5 darbo dienas patvirtina ministras. Ministro valdymo sričių įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, SVP, suderintus su atitinkamu ministru, per 5 darbo dienas patvirtina šių įstaigų vadovai, išskyrus Vyriausybės įstatyme, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme, Lietuvos Respublikos muziejų įstatyme, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme ir kituose įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus atvejus.
149. Kiti, nei nurodyta Metodikos 148 punkte, valstybės biudžeto asignavimų valdytojai patvirtina savo vadovaujamų įstaigų SVP, išskyrus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatytus atvejus, per 15 darbo dienų po tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo dienos.
150. Patvirtinti SVP per 5 darbo dienas nuo jų patvirtinimo dienos paskelbiami įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, interneto svetainėse.
151. Įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, privalo užtikrinti, kad SVP pateiktų asignavimų paskirstymas pagal programas atitiktų asignavimų paskirstymą pagal programas, tvirtinamas Vyriausybės nutarimu. Vyriausybės nutarimu patvirtinus asignavimų paskirstymą pagal programas, įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, peržiūri savo SVP ir pagal poreikį juos patikslina.
Įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, SVP struktūra
152. Rengdama SVP projektą įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, atsižvelgdama į Vyriausybės programą, NPP strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, nacionalines PP, šalies socialinės ir ekonominės situacijos analizės rezultatus atitinkamoje valstybės veiklos srityje, peržiūri ir prireikus patikslina ankstesnių metų SVP nustatytą misiją ir veiklos prioritetus. Ministerijos ir ministrų valdymo sričių įstaigos veiklos prioritetus nustato atsižvelgdamos į Vyriausybės programoje nurodytas valstybės veiklos gaires.
153. Įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, SVP nurodo visus NPP nustatytus strateginius tikslus, prie kurių pasiekimo prisideda įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, įgyvendindama pažangos uždaviniams įgyvendinti skirtas pažangos priemones. Jeigu įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, neprisideda prie NPP nustatytų strateginių tikslų pasiekimo ir pažangos uždavinių įgyvendinimo (t. y. įstaiga vykdo tik tęstinės veiklos priemones), ji SVP nustato tik veiklos tikslus, kurie turi apimti programų tęstinės veiklos uždavinius.
154. Rengdamos SVP, įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, nurodo, kokiose valstybės veiklos srityse jos veikia, remdamosi Vyriausybės tvirtinamu Valstybės veiklos sritims priskirtų įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, sąrašu, ir atitinkamai valstybės veiklos sričiai priskiria programas. Jeigu ministerija priskiriama kelioms valstybės veiklos sritims, kiekviena jos rengiama programa priskiriama vienai atitinkamai valstybės veiklos sričiai.
155. Įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, SVP rengia funkcijų vykdymo programas ir (arba) valdymo programas, kurioms vykdyti skiria programų koordinatorius. Programoms ir jų elementams SVP kodai suteikiami atsižvelgiant į Metodikos 9 priedą.
156. Funkcijų vykdymo programa apima pažangos ir (arba) tęstinę veiklą. Funkcijų vykdymo programoje nurodomi pažangos ir (arba) tęstinės veiklos uždaviniai, jų poveikio ir (arba) rezultato rodikliai, pažangos ir (arba) tęstinės veiklos priemonės, jų rezultato ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai, pervedimų priemonės, priemonėms įgyvendinti numatomos pažangos ir (arba) tęstinės veiklos lėšos (asignavimai ir (arba) kitos lėšos).
157. Funkcijų vykdymo programoje nurodomi pažangos uždaviniai, jų poveikio rodikliai, PP valdytojų patvirtintos pažangos priemonės, jų rezultato rodikliai, regioninės pažangos priemonės, taip pat pažangos priemonėms ir regioninėms pažangos priemonėms įgyvendinti numatomos pažangos lėšos (asignavimai ir (arba) kitos lėšos) turi būti suplanuoti nacionalinėje PP. Į valstybės biudžeto asignavimų valdytojo SVP pažangos priemonės ir regioninės pažangos priemonės perkeliamos iš Vyriausybės tvirtinamos nacionalinės PP skyriaus „Priemonių rinkinys“. Viena funkcijų vykdymo programa gali apimti vieną nacionalinę PP arba jos dalį.
158. Įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, vykdomai tęstinei veiklai suplanuoti nustato tęstinės veiklos uždavinius, jų poveikio ir (arba) rezultato rodiklius, tęstinės veiklos priemones, jų rezultato ir (arba) veiklos efektyvumo rodiklius ir priemonėms įgyvendinti numatomas tęstinės veiklos lėšas (asignavimus ir (arba) kitas lėšas).
159. Kai tęstinės veiklos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pažangos priemonėmis (pavyzdžiui, tęstinės veiklos priemone užtikrinamas esamos situacijos palaikymas, o pažangos priemone siekiama šios situacijos būklės pokyčio), šios tęstinės veiklos priemonės funkcijų vykdymo programoje priskiriamos atitinkamiems pažangos uždaviniams.
160. Planuodami pažangos ir tęstinės veiklos priemones ir lėšas, valstybės biudžeto asignavimų valdytojai vadovaujasi pažangos ir tęstinės veiklos išlaidų atskyrimo gairėmis, nurodytomis Metodikos 10 priede. Pažangos priemonės ir tęstinės veiklos priemonės gali būti finansinės, kai priemonei planuojami asignavimai ir (arba) kitos lėšos, ir nefinansinės, kai priemonei įgyvendinti asignavimai ir (arba) kitos lėšos atskirai neišskiriami. Dėl poreikio SVP išskirti nefinansines priemones sprendžia valstybės biudžeto asignavimų valdytojas.
161. Pervedimų priemonėms nenustatomi stebėsenos rodikliai. Pervedimų priemonėms įgyvendinti numatomos tęstinės veiklos lėšos (asignavimai), išskyrus atvejus, kai pervedamos pažangos lėšos iš pažangos lėšų rezervinės programos.
162. Įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, planuodama priemones, kurios apima planuojamas valstybės biudžeto dotacijas savivaldybėms, kartu nustato stebėsenos rodiklius ir jų siektinas reikšmes, kurias kiekviena savivaldybė turės pasiekti, naudodama valstybės biudžeto lėšas.
163. Ministerijos ir ministrų valdymo sričių įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, rengia po vieną funkcijų vykdymo programą kiekvienai ministrui pavestai valdymo sričiai arba kelioms susijusioms ministrui pavestoms valdymo sritims, o kitos įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, rengia po vieną funkcijų vykdymo programą kiekvienai vykdomų veiklų (funkcijų) sričiai.
164. Valdymo programą sudaro tęstinės veiklos uždaviniai, tęstinės veiklos priemonės (finansinės ir nefinansinės), šių uždavinių ir priemonių rezultato ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai ir priemonėms įgyvendinti numatomos tęstinės veiklos lėšos (asignavimai ir (arba) kitos lėšos). Valdymo programą rengia įstaigos, kurios Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotos atlikti viešąjį administravimą ir kurios formuoja arba dalyvauja formuojant valstybės politiką atitinkamoje valstybės veiklos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, ir įstaigos, kurios yra atskaitingos Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei ir kurios nurodytos Metodikos 11 priede.
165. Valdymo programose planuojamos Metodikos 164 punkte nurodytų įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai (be jiems pavaldžių įstaigų), veiklai užtikrinti skirtos išlaidos (darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, prekių ir paslaugų įsigijimo, darbdavių socialinių pašalpų, materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidos, išskyrus išlaidas bendrai naudojamiems informacinių technologijų sprendimams (centralizuotoms informacinėms sistemoms), kuriais naudojasi ir kitos institucijos bei įstaigos).
166. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojo SVP įgyvendinančių įstaigų, kurių vadovai nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, veiklai užtikrinti skirtos išlaidos planuojamos atitinkamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo funkcijų vykdymo programose.
167. Viena Metodikos 164 punkte nurodyta įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, rengia vieną valdymo programą.
168. Jeigu n–(n + 2) metais siekiama pradėti įgyvendinti naują pažangos priemonę, pasitarimams dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas pateikia informaciją apie planuojamą įgyvendinti naują pažangos priemonę, nurodydamas:
168.1. pažangos priemonės pavadinimą;
168.2. n–(n + 2) metais siekiamas stebėsenos rodiklių reikšmes;
168.3. n–(n + 2) metais planuojamą pažangos lėšų poreikį;
168.4. preliminarų planuojamų veiklų sąrašą;
168.5. kitą susijusią svarbią informaciją.
169. Jeigu pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu sutariama dėl naujos pažangos priemonės įgyvendinimo n–(n + 2) metais ir, iki Finansų ministerijai pranešant valstybės biudžeto asignavimų valdytojams apie asignavimų limitus, valstybės biudžeto asignavimų valdytojas patvirtina pažangos priemonę, ši pažangos priemonė, kartu su n–(n + 2) metais siekiamais rodikliais ir jai įgyvendinti numatomomis pažangos lėšomis planuojama valstybės biudžeto asignavimų valdytojo n–(n + 2) metų SVP projekte, atitinkamoje funkcijų vykdymo programoje, ir ši informacija įtraukiama į atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui pranešamus asignavimų limitus.
170. Jeigu pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu sutariama dėl naujos pažangos priemonės įgyvendinimo n–(n + 2) metais, tačiau, iki Finansų ministerijai pranešant valstybės biudžeto asignavimų valdytojams apie asignavimų limitus, valstybės biudžeto asignavimų valdytojas pažangos priemonės nepatvirtina, šiai pažangos priemonei įgyvendinti numatomos pažangos lėšos, kurias sudaro ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, planuojamos n–(n + 2) metų Finansų ministerijos SVP projekte, pažangos lėšų rezervinėje programoje, ir ši informacija į atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui pranešamus asignavimų limitus neįtraukiama.
171. Jeigu po Finansų ministerijos pranešimo valstybės biudžeto asignavimų valdytojams apie asignavimų limitus ir iki Biudžeto projekto pateikimo Vyriausybei datos valstybės biudžeto asignavimų valdytojas patvirtina pažangos priemonę, dėl kurios įgyvendinimo buvo sutarta pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu, ir apie jos patvirtinimą informuoja Portfelio valdytoją, ši pažangos priemonė, kartu su n–(n + 2) metais siekiamais rodikliais ir jai įgyvendinti numatomomis pažangos lėšomis planuojama valstybės biudžeto asignavimų valdytojo n–(n + 2) metų SVP projekte. Šiai pažangos priemonei įgyvendinti planuojamomis lėšomis, kurias sudaro ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, sumažinamos n–(n + 2) metų Finansų ministerijos SVP projekte planuojamos pažangos lėšų rezervinės programos lėšos.
172. Į pažangos lėšų rezervinę programą įtraukiamos iki Biudžeto projekto pateikimo Vyriausybei datos nepatvirtintoms pažangos priemonėms įgyvendinti numatomos pažangos lėšos (asignavimai), kurias sudaro ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos.
173. Kai einamaisiais biudžetiniais metais valstybės biudžeto asignavimų valdytojas patvirtina pažangos priemonę, dėl kurios įgyvendinimo buvo susitarta pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu, ši pažangos priemonė įtraukiama į atitinkamos įstaigos, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, SVP, o jai skirtos lėšos, kurias sudaro ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, perskirstomos iš atitinkamais biudžetiniais metais numatytos pažangos lėšų rezervinės programos lėšų.
174. SVP projektuose asignavimai pažangos priemonėms finansuoti planuojami atsižvelgiant į ankstesnių metų pasitarimuose dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų sutartas įgyvendinti ir ankstesnių metų SVP antrųjų (n + 1) ir trečiųjų (n + 2) metų patvirtintas pažangos priemones ir joms įgyvendinti numatytus asignavimus, juos atitinkamai tikslinant, atsižvelgiant į pažangos priemonių ir projektų įgyvendinimo pažangą. SVP projektuose atitinkamai tikslinamos ankstesnių metų SVP antrųjų (n + 1) ir trečiųjų (n + 2) metų patvirtintos ir SVP projektuose papildomai suplanuojamos trečiaisiais (n + 2) metais įgyvendinamos ir naujos pažangos priemonės ir joms įgyvendinti numatyti asignavimai perkeliami iš atitinkamų nacionalinių PP ir jose nustatytų finansinių projekcijų dalių.
175. PP valdytojai ir RPP valdytojas kartu su Metodikos 168 punkte nurodyta informacija pasitarimams dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų pateikia informaciją apie n–(n + 2) metais planuojamą pažangos lėšų poreikį regioninėms pažangos priemonėms įgyvendinti. Jeigu pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu sutariama dėl pažangos lėšų skyrimo regioninei pažangos priemonei, regioninė pažangos priemonė kartu su jai n–(n + 2) metais įgyvendinti numatomomis pažangos lėšomis planuojama valstybės biudžeto asignavimų valdytojo n–(n + 2) metų SVP projekte, atitinkamoje funkcijų vykdymo programoje, ir ši informacija įtraukiama į atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui pranešamus asignavimų limitus.
176. SVP projektuose asignavimai tęstinės veiklos priemonėms ir pervedimų priemonėms finansuoti planuojami atsižvelgiant į ankstesnių metų pasitarimuose dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų sutartus ir ankstesnių metų SVP antrųjų (n + 1) ir trečiųjų (n + 2) metų patvirtintus tęstinės veiklos priemonėms ir pervedimų priemonėms įgyvendinti numatytus asignavimus, juos atitinkamai tikslinant, atsižvelgiant į pasikeitusią socialinę ir ekonominę situaciją, priimtus teisės aktus ir kitas objektyvias priežastis. SVP projektuose suplanuojami trečiųjų (n + 2) metų tęstinės veiklos priemonių ir pervedimų priemonių asignavimai, atsižvelgiant į SVP projektų antrųjų (n + 1) metų atitinkamų priemonių planuojamus asignavimus ir ankstesniais metais šioms priemonėms įgyvendinti panaudotus asignavimus ir (arba) kitas lėšas, įvertinus socialinės ir ekonominės situacijos pokyčius, priimtus teisės aktus ir kitas objektyvias priežastis.
177. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, skirdamas valstybės biudžeto dotacijas savivaldybių biudžetams, turi iš atitinkamos nacionalinės PP į SVP perkelti rezultato rodiklius, kai vykdoma pažangos veikla, arba SVP numatyti rezultato arba veiklos efektyvumo rodiklius, kai vykdoma tęstinė veikla, ir jų n–(n + 2) metais siektinas reikšmes, kurių siekia kiekviena savivaldybė, kuriai skiriamos valstybės biudžeto dotacijos. Rezultato ir veiklos efektyvumo rodikliai savivaldybėms nustatomi vadovaujantis finansų ministro tvirtinamomis metodinėmis rekomendacijomis. Savivaldybėms numatomi stebėsenos rodikliai turi būti susieti su asignavimų valdytojo atitinkamos priemonės, kuriai įgyvendinti planuojamos savivaldybėms skiriamos valstybės biudžeto dotacijos, rezultato ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliais.
Savivaldybių SVP rengimas
178. Savivaldybės SVP (toliau – SSVP) rengiamas siekiant suplanuoti savivaldybės asignavimus, skirtus RPPl ir (arba) SSPP nustatytoms pažangos priemonėms ir (arba) projektams įgyvendinti, taip pat asignavimus savivaldybės tęstinei veiklai vykdyti.
179. SSVP pateikiama ši informacija:
179.1. savivaldybės misija ir veiklos prioritetai;
179.2. SSPP nurodyti savivaldybės plėtros prioritetai, tikslai ir uždaviniai;
179.3. planuojami 3 metų asignavimai, skirti NPP ir (ar) SSPP programose numatytoms pažangos priemonėms ir (ar) projektams įgyvendinti;
179.4. planuojami pasiekti rezultatai;
179.5. savivaldybės programos;
179.6. RPPl pažangos priemonės ir projektai;
179.7. savivaldybės įgyvendinami projektai, kurie neįtraukti į RPPl;
179.8. valstybės biudžeto dotacijos ir jų vertinimo ir stebėsenos rodikliai;
179.9. savivaldybės valdomų įmonių planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė arba kai savivaldybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai;
179.10. kita svarbi susijusi informacija.
180. Savivaldybės veiklos prioritetai gali būti planuojami metams arba savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui, susiejant juos su savivaldybės tarybos veiklos programa. Kiekvienais metais rengiant SSVP veiklos prioritetai ir siekiami rezultatai peržiūrimi, patikslinami ir suplanuojami svarbiausi darbai.
181. SSVP programa apima pažangos ir tęstinę veiklą.
182. Savivaldybė į SSVP perkelia SSPP nustatytas pažangos ir tęstinės veiklos priemones, RPPl suplanuotus įgyvendinti projektus. Jei savivaldybė nedalyvauja įgyvendinant RPPl pažangos priemones ir (arba) projektus, ji SSVP nustato tęstinės veiklos uždavinius ir savo savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamus projektus.
183. Savivaldybė SSVP suformuluoja nuolatinių funkcijų ir teikiamų paslaugų tęstinės veiklos uždavinius ir veiklos efektyvumo rodiklius.
184. SSVP projektas yra savivaldybės biudžeto projekto planavimo pagrindas. Parengtas SSVP projektas turi atitikti savivaldybės finansines galimybes. Savivaldybės biudžeto projekte numatyti asignavimai turi atitikti SSVP programoms įgyvendinti numatytus asignavimus.
185. Parengtas SSVP projektas skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje. Gali būti organizuojamas viešas SSVP projekto aptarimas.
Stebėsenos rodikliai
186. Planuojami šie nacionalinių PP, SVP ir SSVP stebėsenos rodikliai (programų elementų rodikliai nurodomi Metodikos 9 priede):
186.1. Poveikio (efekto) rodikliu parodoma nauda, kurią, pasiekus tam tikrą strateginį tikslą arba veiklos tikslą, gauna ne tik tiesioginiai programos naudos gavėjai, bet ir visuomenė.
186.2. Rezultato rodikliu parodoma nauda, kurią gauna tiesioginiai programos naudos gavėjai įgyvendinus pažangos uždavinį, pažangos priemonę, tęstinės veiklos uždavinį ir (arba) tęstinės veiklos priemonę. Rezultato rodikliu parodomas atitinkamo uždavinio arba priemonės turinys ir tiesioginiai rezultatai. Rezultato vertinimo rodikliais matuojami svarbiausi veiksniai, kurie daro įtaką poveikio vertinimo rodiklių pasiekimui.
186.3. Produkto rodikliu arba kelių produkto rodiklių visuma įvertinama, ar įgyvendintas projektas ir (arba) jo veiklos. Produkto rodiklis gali būti nustatomas ir pažangos arba tęstinės veiklos priemonėms, kai siekiama įvertinti veiklos apimtis.
186.4. Veiklos efektyvumo rodikliais galima įvertinti, kaip efektyviai panaudoti ištekliai sukuriant tam tikrus produktus ar siekiant rezultatų, t. y. nurodo išteklių (finansinių, žmogiškųjų, laiko ir kitų) ir sukurtų produktų ar pasiektų rezultatų santykį.
187. Stebėsenos rodikliai, išskyrus veiklos efektyvumo rodiklius, nustatomi vadovaujantis šiais principais:
187.1. specifiškumas – stebėsenos rodikliu galima įvertinti institucijos konkrečių tikslų pasiekimą ir uždavinių įgyvendinimą ir matuoti tai, ko siekiama finansuojant konkrečią priemonę arba projektą;
187.2. priežastingumas – skirtingų lygmenų stebėsenos rodikliai siejasi loginiais ryšiais – poveikio (efekto) rodiklių įvykdymas priklauso nuo rezultato rodiklių įvykdymo, o pastarųjų – nuo produkto rodiklių įvykdymo;
187.3. išmatuojamumas – stebėsenos rodiklių reikšmės yra pamatuojamos ir apskaičiuojamos, jų pasiekimo momentas yra vienareikšmiškai nustatytas;
187.4. patikimumas – stebėsenos rodiklių apskaičiavimo metodas (būdas) yra vienareikšmiškai nustatytas ir nekintantis visą stebėsenos laikotarpį – kelis kartus apskaičiuojant stebėsenos rodiklio reikšmę vadovaujamasi ta pačia metodologija. Stebėsenos rodiklio reikšmei apskaičiuoti naudojami patikimi duomenų šaltiniai;
187.5. pasiekiamumas – stebėsenos rodiklio planuojamos reikšmės dydis yra realistiškas, pagrįstas, juo siekiama esamos situacijos gerėjimo;
187.6. periodiškumas – informacija apie stebėsenos rodiklio reikšmės dydį renkama, apdorojama ir pateikiama institucijos vadovams ir kitoms atsakingoms institucijoms nuolat, nustatytais laiko intervalais;
187.7. stabilumas – prireikus stebėsenos rodikliai keičiami keičiantis strateginiams ir (arba) veiklos tikslams, pažangos ir (arba) tęstinės veiklos uždaviniams ir priemonėms. Jiems nesikeičiant, stebėsenos rodikliai išlieka nekintantys visą stebėsenos laikotarpį.
188. Veiklos efektyvumo rodikliai nustatomi vadovaujantis šiais principais:
188.1. specifiškumas – veiklos efektyvumo rodikliu galima įvertinti konkrečiam institucijos sukurtam ar gautam produkto ar rezultato vienetui panaudotų išteklių kiekį;
188.2. išmatuojamumas – veiklos efektyvumo rodiklio reikšmės yra pamatuojamos ir apskaičiuojamos, jų pasiekimo momentas yra vienareikšmiškai nustatytas;
188.3. patikimumas – veiklos efektyvumo rodiklių apskaičiavimo metodas (būdas) yra vienareikšmiškai nustatytas ir nekintantis visą stebėsenos laikotarpį – kelis kartus apskaičiuojant veiklos efektyvumo rodiklio reikšmę vadovaujamasi ta pačia metodologija. Veiklos efektyvumo rodiklio reikšmei apskaičiuoti naudojami patikimi duomenų šaltiniai;
188.4. pasiekiamumas – veiklos efektyvumo rodiklio planuojamos reikšmės dydis yra realistiškas, pagrįstas ir juo siekiama esamos situacijos gerėjimo;
188.5. periodiškumas – informacija apie veiklos efektyvumo rodiklio reikšmės dydį renkama, apdorojama ir pateikiama institucijos vadovams ir kitoms atsakingoms institucijoms nuolat, nustatytais laiko intervalais;
188.6. stabilumas – prireikus veiklos efektyvumo rodikliai keičiami keičiantis įstaigos tęstinės veiklos priemonėms. Tęstinės veiklos priemonėms nesikeičiant, joms stebėti pasirinkti veiklos efektyvumo rodikliai išlieka nekintantys visą stebėsenos laikotarpį.
189. Strateginio valdymo sistemoje naudojamų pažangos ir tęstinės veiklos stebėsenos rodiklių, įskaitant veiklos efektyvumo rodiklius, sudarymo principus ir gaires, nurodytas Metodikos 16 punkte, reikšmių planavimo rekomendacijas nustato finansų ministras.
190. Savivaldybės SSVP savo atliekamoms funkcijoms vertinti taiko pasirinktus veiklos efektyvumo vertinimo rodiklius.
ANTRASIS SKIRSNIS
VIEŠŲJŲ IŠLAIDŲ PERŽIŪRA
191. Viešųjų išlaidų peržiūra atliekama siekiant nustatyti ministerijų ir ministrų valdymo sričių įstaigų neefektyviai naudojamus ir (arba) kitiems subjektams skiriamus valstybės biudžeto asignavimus ir kitas lėšas, skirtas tęstinei veiklai finansuoti.
192. Pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu, įvertinus (n – 1) metais ministerijų ir ministrų valdymo sričių įstaigų pasiektus rezultatus ir panaudotus valstybės biudžeto asignavimus, sutariama dėl einamaisiais metais planuojamos atlikti viešųjų išlaidų peržiūros vienoje arba keliose ministrų valdymo srityse.
193. Viešųjų išlaidų peržiūra taip pat gali būti atliekama vadovaujantis Valstybės kontrolės, Europos Komisijos ir (arba) tarptautinių organizacijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Tarptautinio valiutos fondo ir kitų organizacijų) rekomendacijomis.
194. Viešųjų išlaidų peržiūros atlikimo procesą, atsižvelgdama į pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų susitarimus ir (arba) tarptautinių organizacijų rekomendacijas, inicijuoja ir koordinuoja Finansų ministerija, iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos sudarydama viešųjų išlaidų peržiūros priežiūros darbo grupę. Į darbo grupę įtraukiami Finansų ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos, atitinkamos ministerijos, kurios ministro valdymo srityje atliekamos išlaidų peržiūros, atstovai, taip pat pagal poreikį gali būti kviečiami ir kitų įstaigų ir institucijų atstovai.
195. Viešųjų išlaidų peržiūros atliekamos vadovaujantis finansų ministro tvirtinamomis Viešųjų išlaidų peržiūros metodinėmis gairėmis.
196. Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra teikia Finansų ministerijai metodinę ir konsultacinę pagalbą atliekant išlaidų peržiūrą.
197. Iki kitų metų balandžio 1 dienos Finansų ministerija parengia ir su viešųjų išlaidų peržiūros priežiūros darbo grupe aptaria viešųjų išlaidų peržiūros ataskaitas ir apibendrintus viešųjų išlaidų peržiūros rezultatus teikia pasitarimams dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų. Viešųjų išlaidų peržiūros rezultatais pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu remiamasi siūlant mažinti, didinti ir (arba) perskirstyti planuojamą tęstinės veiklos finansavimą ir (arba) siūlant ministerijai, kurios ministro valdymo srityje buvo atlikta išlaidų peržiūra, įgyvendinti viešųjų išlaidų peržiūros ataskaitoje pateiktas rekomendacijas. Pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu priėmus sprendimą įgyvendinti viešųjų išlaidų peržiūros ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, viešųjų išlaidų peržiūros ataskaita viešinama Finansų ministerijos interneto svetainėje.
198. Pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu priėmus sprendimą įgyvendinti viešųjų išlaidų peržiūros ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, ministerija, kurios ministro valdymo srityje buvo atlikta viešųjų išlaidų peržiūra, už šių rekomendacijų įgyvendinimą atsiskaito savo veiklos ataskaitoje.
199. Viešųjų išlaidų peržiūros ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priežiūrą atlieka Vyriausybės kanceliarija, vertindama ministerijų pateiktas veiklos ataskaitas.
TREČIASIS SKIRSNIS
VEIKSMŲ PLANAI
200. Veiksmų planai rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų stebėsena, vertinimai ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus atliekami Strateginio valdymo įstatymo 8 straipsnio 2 punkto, 24 straipsnio ir šio skirsnio nustatyta tvarka.
201. Veiksmų planai rengiami strateginio valdymo sistemos dalyvio pasirinkta forma. Veiksmų plano trukmė nustatoma atsižvelgiant į numatomą detalizuojamų pažangos priemonių, tęstinės veiklos priemonių, projektų ir (arba) kitų įsipareigojimų įgyvendinimo trukmę ir (arba) kol yra poreikis suderinti, detalizuoti ir (arba) koordinuoti strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmus.
202. Veiksmų planai, suderinti su suinteresuotais strateginio valdymo sistemos dalyviais, gali būti tvirtinami strateginio valdymo sistemos dalyvio ar prireikus kelių strateginio valdymo sistemos dalyvių bendru sprendimu.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
METINIAI VEIKLOS PLANAI
203. Metiniai veiklos planai rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų stebėsena, vertinimai ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus atliekami Strateginio valdymo įstatymo 8 straipsnio 3 punkto, 24 straipsnio ir atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šio skirsnio nustatyta tvarka.
204. Metiniame veiklos plane detalizuojami SVP planuojamų programų pažangos ir tęstinės veiklos uždaviniai ir priemonės.
205. Metiniame veiklos plane nustatomais rodikliais turi būti siekiama SVP nustatytų veiklos tikslų ir pažangos ir tęstinės veiklos uždavinių įgyvendinimo.
206. Metinio veiklos plano formą nustato asignavimų valdytojas, o tuo atveju, kai strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla finansuojama daugiau nei vieno asignavimų valdytojo lėšomis, – strateginio valdymo sistemos dalyvio steigėjas (-ai) (dalyvio (-ių) teises ir pareigas įgyvendinantis (-ys) subjektas (-ai)). Vyriausybės įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, metinio veiklos plano formą suderina, išskyrus įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus atvejus, su atitinkamos valdymo srities ministru.
207. Ministerijos, ministro valdymo sričių įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, išskyrus Vyriausybės įstaigas, metinius veiklos planus tvirtina ministras arba ministro valdymo srities įstaigų vadovai, kuriems atitinkamas ministras pavedė patvirtinti savo vadovaujamų įstaigų metinius veiklos planus, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo atitinkamų metų ministerijos SVP patvirtinimo dienos.
208. Vyriausybės įstaigos metinį veiklos planą tvirtina Vyriausybės įstaigos vadovas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo atitinkamų metų SVP patvirtinimo dienos. Metiniam veiklos planui turi pritarti, išskyrus Vyriausybės įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus atvejus, atitinkamos valdymo srities ministras arba atitinkamų valdymo sričių ministrai.
V SKYRIUS
STEBĖSENA, ATSISKAITYMAS UŽ REZULTATUS IR PAŽANGOS VERTINIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
STEBĖSENA
209. Įsigaliojus tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymui ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojams patvirtinus SVP, o savivaldybių taryboms patvirtinus SSVP, pradedama nuolatinė pažangos ir tęstinės veiklos rezultatų stebėsena.
210. Stebėsenos tikslas – nuolat stebėti ir analizuoti pažangos ir tęstinės veiklos priemonių įgyvendinimo rezultatus ir laiku priimti reikalingus sprendimus pažangai ir tęstinės veiklos efektyvumui užtikrinti.
211. Stebėseną vykdo:
211.1. Vyriausybės kanceliarija – Valstybės pažangos strategijos, NPP stebėsenos koordinavimą, Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, valstybei svarbių projektų įgyvendinimo stebėseną;
211.2. nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai – nacionalinių darbotvarkių ir jas detalizuojančių nacionalinių darbotvarkių planų stebėseną;
211.3. už horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai – horizontaliųjų principų įgyvendinimo stebėseną;
211.4. STRATA – NPP strateginių tikslų pasiekimo ir jų stebėsenos rodiklių įgyvendinimo stebėseną;
211.5. Portfelio valdytojas – nacionalinių PP, sujungtų į Portfelį, konsoliduotą įgyvendinimo stebėseną;
211.6. PP valdytojai – atskirų nacionalinių PP įgyvendinimo stebėseną ir pažangos priemonės įgyvendinimo rodiklių stebėseną, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Metodikos 78 punktu paskiriamas pažangos priemonės koordinatorius;
211.7. Vidaus reikalų ministerija – koordinuoja ir kontroliuoja RPP įgyvendinimą;
211.8. RPT – koordinuoja ir kontroliuoja RPPl pažangos priemonių ir išankstinių sąlygų įgyvendinimą;
211.9. pažangos priemonės koordinatorius, kai vadovaujantis Metodikos 78 punktu jis paskiriamas, – pažangos priemonės įgyvendinimo rodiklių stebėseną;
211.10. valstybės biudžeto asignavimų valdytojai – SVP numatytų rezultatų įgyvendinimo stebėseną;
211.11. Vyriausybei atskaitingų įstaigų SVP planuojamų veiklos efektyvumo rodiklių rezultatų įgyvendinimo stebėseną:
211.11.1. Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras – personalo valdymo efektyvumo ir finansų valdymo ir apskaitos veiklos efektyvumo rodiklių stebėseną;
211.11.2. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba – dokumentų valdymo veiklos efektyvumo rodiklių stebėseną;
211.11.3. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija – informacinių technologijų infrastruktūros ir vidaus administravimo informacinių sistemų valdymo efektyvumo bei viešųjų pirkimų vykdymo veiklos efektyvumo rodiklių stebėseną;
211.11.4. valstybės įmonė Turto bankas – valstybės nekilnojamojo turto valdymo veiklos efektyvumo rodiklių stebėseną;
211.11.5. Vidaus reikalų ministerija – tarnybinių administracinės paskirties lengvųjų automobilių ūkio valdymo ir priežiūros veiklos efektyvumo rodiklių stebėseną;
211.11.6. Finansų ministerija – bendrųjų veiklos efektyvumo rodiklių stebėseną.
212. Stebėsenos duomenys, kuriuos sudaro pažangos ir tęstinės veiklos priemonių įgyvendinimo informacija, planinės ir faktinės planavimo dokumentų stebėsenos rodiklių reikšmės, naudojami asignavimų valdytojo metinei veiklos ataskaitai parengti.
213. Stebėsenos duomenis įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, suveda į Stebėsenos informacinę sistemą.
214. Planuojami pasiekti pažangos ir tęstinės veiklos rezultatai pateikiami:
214.1. patvirtinus NPP, strateginių tikslų, pažangos uždavinių ir horizontaliųjų principų stebėsenos rodiklių duomenys per 30 dienų pateikiami iš NPP;
214.2. patvirtinus nacionalines PP, pažangos uždavinių ir pažangos priemonių duomenys per 30 dienų pateikiami iš nacionalinių PP;
214.3. veiklos tikslų, tęstinės veiklos uždavinių, tęstinės veiklos priemonių ir siekiamų rezultatų duomenys pateikiami etapais:
214.3.1. rengiant naujo laikotarpio SVP projektą, duomenys per 30 dienų iki pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų pateikiami iš pirminio SVP projekto, kuris bus teikiamas pasitarimams dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų;
214.3.2. Finansų ministerijai pranešus asignavimų limitus, duomenys per 30 dienų patikslinami, atsižvelgiant į pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu sutartus pasiekti rezultatus, Finansų ministerijos praneštus asignavimų limitus;
214.3.3. Biudžeto projektą pateikus Seimui, duomenys patikslinami iki lapkričio 1 dienos;
214.3.4. patvirtinus SVP, duomenys patikslinami iki vasario 1 dienos, atsižvelgiant į patvirtintą tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą ir patvirtintą SVP.
215. NPP nustatytų strateginių tikslų pasiekimo, pažangos uždavinių ir horizontaliųjų principų įgyvendinimo stebėsenos rodiklių faktines reikšmes į Stebėsenos informacinę sistemą teikia NPP nurodyti strateginio valdymo sistemos dalyviai, kai šių stebėsenos rodiklių faktinės reikšmės gaunamos (apskaičiuojamos).
216. Jei įgyvendinant pažangos priemonę finansuojami valstybei svarbūs projektai, į informaciją apie priemonės įgyvendinimo pažangą įtraukiama informacija apie tokių projektų įgyvendinimo pažangą.
217. SVP planuojamų funkcijų vykdymo ir valdymo programų pažangos uždavinių ir pažangos priemonių nuolatinė įgyvendinimo stebėsena vykdoma vadovaujantis nacionalinėse PP suplanuotomis stebėsenos rodiklių reikšmėmis, o tęstinės veiklos uždavinių, tęstinės veiklos ir pervedimų priemonių įgyvendinimo stebėsena vykdoma atsižvelgiant į SVP suplanuotus tęstinės veiklos stebėsenos rodiklius ir viešųjų išlaidų peržiūros rezultatus.
218. Vykdant RPP įgyvendinimo pažangos stebėseną remiamasi RPPl pažangos priemonių stebėsenos duomenimis ir kita RPPl įgyvendinimo ataskaitose pateikiama informacija.
219. RPP valdytojas:
219.1. surenka RPP stebėsenos duomenis iš RPT ir stebi RPP uždavinių įgyvendinimo pažangą, ją analizuoja, apibendrina ir, esant poreikiui, imasi reikalingų veiksmų pažangai užtikrinti;
219.2. kartą per metus teikia informaciją Portfelio valdytojui ir PP valdytojams, kurių PP uždaviniai ar jų dalis įtraukti į RPP, kitoms ministerijoms, kurios dalyvauja formuojant nacionalinę regioninę politiką vykdydamos Regioninės plėtros įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, ir RPT apie RPP nustatytų išankstinių sąlygų įgyvendinimą, taikomų teritorijos naudojimo privalomųjų nuostatų laikymąsi ir stebėsenos rodiklių įgyvendinimo pažangą, pažangos lėšų panaudojimą, aptaria su jais koregavimo veiksmų poreikį;
219.3. gavęs pasiūlymų dėl RPP įgyvendinimo, sprendžia dėl būtinybės tikslinti RPP nustatytas finansinių projekcijų dalis regionams, stebėsenos rodiklius, išankstines sąlygas bei Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas ir informuoja apie tai Portfelio valdytoją;
219.4. teikia pasiūlymus RPT dėl RPPl tobulinimo, kad būtų pasiekti RPP konkrečiam regionui nustatyti stebėsenos rodikliai, įgyvendintos išankstinės sąlygos ir laikomasi teritorijos naudojimo privalomųjų nuostatų.
220. RPT:
220.1. koordinuodama ir kontroliuodama RPPl įgyvendinimą, prireikus teikia pasiūlymus savivaldybių taryboms dėl SSPP suderinamumo su RPPl nustatytomis pažangos priemonėmis;
220.2. vadovaudamasi RPPl rengimo, įgyvendinimo, įgyvendinimo stebėsenos, vertinimo, priežiūros ir atsiskaitymo už pasiektą pažangą tvarka rengia RPPl įgyvendinimo ataskaitą ir teikia ją RPP valdytojui.
ANTRASIS SKIRSNIS
ATSISKAITYMAS UŽ REZULTATUS
221. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, atsižvelgdami į stebėsenos duomenis, atsiskaito už metinius veiklos rezultatus, vykdant pažangos ir tęstinę veiklą, parengdami metinę veiklos ataskaitą Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta tvarka.
222. Per 15 dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos strateginio valdymo sistemos dalyviai, įgyvendinantys pažangos priemones, pažangos priemonių koordinatoriai, projektų vykdytojai ir administruojančios institucijos su nacionalinės PP valdytoju sutarta forma nacionalinės PP valdytojui teikia informaciją apie pažangos priemonės, projektų įgyvendinimo pažangą ir pažangos lėšų panaudojimą. Informacija apie stebėsenos rodiklių, kurių neįmanoma apskaičiuoti kiekvieną ketvirtį, pasiekimą teikiama atsižvelgiant į duomenų gavimo terminus. Informacija teikiama atskirai nurodant:
222.1. pasibaigusio ketvirčio duomenis;
222.2. duomenis nuo biudžetinių metų pradžios;
222.3. konsoliduotus duomenis nuo pažangos priemonės įgyvendinimo pradžios.
223. Nacionalinės PP valdytojas, gavęs iš strateginio valdymo sistemos dalyvių, įgyvendinančių pažangos priemones, pažangos priemonių koordinatorių, projektų vykdytojų ir priemones administruojančių institucijų informaciją apie pažangos priemonių ir projektų įgyvendinimo pažangą ir pažangos lėšų panaudojimą, šią informaciją konsoliduoja ir per 30 dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos į Stebėsenos informacinę sistemą pateikia stebėsenos duomenis apie pažangos priemonių įgyvendinimo pažangą.
224. Per 30 dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos valstybės biudžeto asignavimų valdytojai stebėsenos duomenis apie SVP įgyvendinimo pažangą teikia į Stebėsenos informacinę sistemą. Informacija apie stebėsenos rodiklių, kurių neįmanoma apskaičiuoti kiekvieną ketvirtį, pasiekimą pateikiama atsižvelgiant į duomenų gavimo terminus.
225. Atsiskaitant už pusės metų ir metinius rezultatus, kartu su Metodikos 222–224 punktuose nurodyta informacija pateikiama aiškinamoji informacija – nurodomos stebėsenos rodiklių planinių reikšmių nepasiekimo ar viršijimo priežastys.
226. Vyriausybės kanceliarija, remdamasi Stebėsenos informacinėje sistemoje pateiktais stebėsenos duomenimis, rengia ketvirtines Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano vykdymo pažangos apžvalgas ir teikia Vyriausybei.
227. Kiekvieniems biudžetiniams metams pasibaigus ne vėliau kaip per 30 dienų nacionalinės PP valdytojas, atsižvelgdamas į stebėsenos duomenis, per Stebėsenos informacinę sistemą teikia Portfelio valdytojui, jei prisidedama prie NPP horizontaliojo principo įgyvendinimo, ir NPP horizontaliojo principo koordinatoriui informaciją apie nacionalinės PP įgyvendinimo būklę:
227.1. pateikia informaciją apie vykdomos nacionalinės PP, pažangos uždavinių, pažangos priemonių įgyvendinimo pažangą, stebėsenos rodiklių reikšmių pokyčius ir įvertina su nacionalinės PP įgyvendinimu susijusias problemas ir iššūkius;
227.2. kai įgyvendinama RPP, nurodo kiekvieno RPPl įgyvendinimo pažangą: stebėsenos rodiklių reikšmių pokyčius, informaciją apie lėšų panaudojimą;
227.3. jei nacionalinės PP pažangos uždaviniai ir pažangos priemonės skirti NPP horizontaliesiems principams įgyvendinti, atskirai analizuojami horizontaliojo principo stebėsenos rodikliai;
227.4. jei nacionalinės PP pažangos uždaviniai ir pažangos priemonės skirti Vyriausybės programos nuostatoms įgyvendinti, atskirai analizuojamos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano įgyvendinimo priemonės ir jų stebėsenos rodikliai;
227.5. pateikia per metus atliktų nacionalinės PP įgyvendinimo pažangos vertinimų rezultatus ir rekomendacijas, informaciją apie rekomendacijų įgyvendinimą;
227.6. nustato nacionalinės PP koregavimo poreikį ir pateikia stebėsenos rodiklių ir pažangos lėšų tikslinimo pagrindimą.
228. Portfelio valdytojas į Stebėsenos informacinę sistemą suvestų ketvirtinių stebėsenos duomenų ir iš nacionalinių PP valdytojų gautos Metodikos 227 punkte nurodytos informacijos apie nacionalinių PP įgyvendinimo būklę pagrindu:
228.1. ne vėliau kaip per 30 dienų po II ketvirčio pabaigos Vyriausybės kanceliarijai raštu teikia informaciją apie tarpinius Portfelio įgyvendinimo rezultatus;
228.2. kiekvieniems biudžetiniams metams pasibaigus ne vėliau kaip per 45 dienas Vyriausybės kanceliarijai raštu teikia informaciją apie metinę Portfelio įgyvendinimo pažangą.
229. Portfelio valdytojas, teikdamas Vyriausybės kanceliarijai Metodikos 228.2 papunktyje nurodytą informaciją apie metinę Portfelio įgyvendinimo pažangą, kartu pateikia:
229.1. informaciją apie kiekvienos valstybės veiklos srities nacionalinių PP rinkinio įgyvendinimo pažangos vertinimo rezultatus, NPP pažangos uždavinių poveikio rodiklių (įskaitant horizontaliųjų principų stebėsenos rodiklius) reikšmių pokyčius pagal kiekvieną valstybės veiklos sritį ir NPP tikslą, pateikdamas Portfelio įgyvendinimo duomenis nuo biudžetinių metų pradžios ir konsoliduotus Portfelio įgyvendinimo duomenis nuo Portfelio įgyvendinimo pradžios;
229.2. kiekvieno RPPl įgyvendinimo rezultatus, įgyvendinant RPP;
229.3. pasiūlymus Vyriausybei ir nacionalinių PP valdytojams dėl NPP strateginių tikslų ir pažangos uždavinių tikslinimo, finansinių projekcijų ir (arba) jų paskirstymo tarp valstybės veiklos sričių tikslinimo, nacionalinių PP ir pažangos priemonių koregavimo ir (arba) lėšų perskirstymo tarp nacionalinių PP ir (arba) pažangos priemonių.
230. Horizontaliųjų principų koordinatoriai, gavę metinę informaciją apie pažangos priemonių įgyvendinimo pažangą ir horizontaliųjų principų stebėsenos rodiklių pasiektas reikšmes, ją apibendrina ir teikia STRATA kiekvienais metais iki vasario 20 dienos.
231. STRATA kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos Vyriausybės kanceliarijai pateikia informaciją apie NPP strateginių tikslų ir jų poveikio rodiklių pasiekimo pažangą bei konsoliduotą informaciją apie horizontaliųjų principų įgyvendinimą.
232. Informacija apie Ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos įgyvendinimo rezultatus pateikiama nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros metinėje ataskaitoje, vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 14 skyriaus I skirsnio penktojoje pastraipoje nustatyta tvarka.
TREČIASIS SKIRSNIS
PAŽANGOS VERTINIMAS
233. Pažangos vertinimas yra sisteminga ir objektyvi planuojamos vykdyti, vykdomos ar baigtos vykdyti viešosios intervencijos analizė, siekiant nustatyti investicijų efektyvumą, veiksmingumą ir poveikį.
234. Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimo pažangos vertinimą atlieka Valstybės pažangos taryba, vertindama NPP, kaip Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimo dokumento, įgyvendinimo rezultatus.
235. Nacionalinių darbotvarkių ir (arba) jų įgyvendinimo planų įgyvendinimo pažangos vertinimo tvarka nustatyta atitinkamose nacionalinėse darbotvarkėse. Už konkrečių nacionalinių darbotvarkių ir (arba) jų įgyvendinimo planų įgyvendinimo pažangos vertinimą atsakingi konkrečių nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai.
236. Valstybės pažangos strategijos ir NPP įgyvendinimo pažangos vertinimą organizuoja ir (arba) koordinuoja Vyriausybės kanceliarija.
237. Pažangai vertinti sudaromas strateginis 10 metų trukmės pažangos vertinimų planas, kuris apima NPP įgyvendinimo pažangos vertinimus ir nacionalinių PP metinius pažangos vertinimus.
238. Strateginį 10 metų trukmės pažangos vertinimų planą, suderinęs su Vyriausybės kanceliarija, STRATA, rengia Portfelio valdytojas. Šį planą, aptartą Pažangos vertinimo koordinavimo grupėje, tvirtina Vyriausybė.
239. NPP įgyvendinimo pažangos vertinimą atlieka STRATA.
240. NPP įgyvendinimo laikotarpiu atliekami tarpiniai NPP įgyvendinimo pažangos vertinimai. Tarpinių NPP įgyvendinimo pažangos vertinimų paskirtis – pateikti sisteminę NPP strateginių tikslų pasiekimo ir pažangos uždavinių įgyvendinimo analizę ir įvertinti kintančią situaciją, kylančius naujus didžiausius iššūkius, kurie gali lemti strateginių tikslų bei pažangos uždavinių peržiūrą. NPP įgyvendinimo pažangos vertinimų atlikimo laikas ir terminai nustatomi NPP.
240.1. Pasibaigus NPP įgyvendinimo laikotarpiui, atliekamas baigiamasis NPP įgyvendinimo vertinimas, kurio tikslas – išanalizuoti NPP įgyvendinimo poveikį šalies socialinei ir ekonominei gerovei ir jos raidai, aplinkai ir nacionaliniam saugumui.
240.2. Nuo trečiųjų NPP įgyvendinimo metų kasmet atliekami dalies NPP strateginių tikslų ir susijusių pažangos uždavinių ir poveikio rodiklių reikšmių kitimo ir (arba) horizontaliųjų principų įgyvendinimo pažangos vertinimai, kuriuos atliekant analizuojamos tendencijos, faktines reikšmes lemiančios priežastys ir tikimybė pasiekti nustatytas siektinas reikšmes, nustatomos rizikos nustatytiems tikslams pasiekti ir formuluojami siūlymai dėl priemonių nustatytoms rizikoms valdyti.
240.3. STRATA kiekvienais metais įvertina strateginių tikslų ir jų poveikio rodiklių pokyčius, per atitinkamus metus atliktų nacionalinių PP įgyvendinimo pažangos vertinimų rezultatus bei rekomendacijas ir informaciją apie rekomendacijų įgyvendinimą iki einamųjų metų kovo 1 dienos pateikia Vyriausybės kanceliarijai.
241. NPP įgyvendinimo pažangos vertinimų ataskaitos teikiamos Vyriausybei ir skelbiamos viešai. Tarpinių NPP įgyvendinimo pažangos ir baigiamojo NPP įgyvendinimo vertinimų rezultatai pristatomi Valstybės pažangos tarybai, strateginio valdymo sistemos dalyviams, suinteresuotosioms šalims ir visuomenei.
242. Atsižvelgiant į NPP įgyvendinimo pažangos vertinimų išvadas, gali būti peržiūrimas NPP ir inicijuojamas jo keitimas.
243. NPP įgyvendinimo pažangos vertinimai įtraukiami į strateginį 10 metų pažangos vertinimų planą ir (arba) metinius pažangos vertinimų planus.
244. Strateginiam 10 metų pažangos vertinimų planui įgyvendinti Portfelio valdytojas rengia ir tvirtina metinius pažangos vertinimų planus.
245. Pažangos vertinimų koordinavimo grupės sudėtį tvirtina Portfelio valdytojas. Pažangos vertinimų koordinavimo grupė sudaroma iš Vyriausybės kanceliarijos, STRATA, Portfelio valdytojo, PP valdytojų atstovų, o prireikus įtraukiama ir socialinių ir ekonominių partnerių, nepriklausomų ekspertų.
246. Pažangos vertinimų koordinavimo grupės funkcijos:
246.1. svarstyti strateginio10 metų pažangos vertinimų plano projektą ir metinių pažangos vertinimų planų projektus, teikti už pažangos vertinimus atsakingiems strateginio valdymo sistemos dalyviams pasiūlymus dėl pažangos vertinimų planavimo ir atlikimo;
246.2. teikti už pažangos vertinimus atsakingiems strateginio valdymo sistemos dalyviams pasiūlymus dėl pažangos vertinimų tarpinių rezultatų ir aptarti galutinius pažangos vertinimų rezultatus;
246.3. svarstyti pažangos vertinimų metodinius dokumentus, teikti pasiūlymus dėl jų tobulinimo;
246.4. aptarti pažangos vertinimų ataskaitose pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą, teikti pasiūlymus dėl pažangos vertinimų rezultatų panaudojimo tobulinimo.
247. Nacionalinių PP įgyvendinimo pažangos vertinimus koordinuoja Portfelio valdytojas, kuris atlieka šias funkcijas:
247.1. rengia ir tvirtina nacionalinių PP įgyvendinimo pažangos vertinimų atlikimo metodines rekomendacijas;
247.2. sudaro metinius pažangos vertinimų planus, koordinuoja jų įgyvendinimą;
247.3. pažangos vertinimo veiklai koordinuoti sudaro Pažangos vertinimo koordinavimo grupę;
247.4. organizuoja nacionalinių PP įgyvendinimo pažangos vertinimo procesą (kai atliekamas centralizuotas vertinimas);
247.5. dalyvauja nacionalinių PP valdytojų nacionalinių PP įgyvendinimo pažangos vertinimo projektų priežiūros grupėse;
247.6. atlieka pažangos vertinimo rekomendacijų ir priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėseną;
247.7. konsultuoja nacionalinių PP valdytojus ir kitus suinteresuotuosius strateginio valdymo sistemos dalyvius nacionalinių PP įgyvendinimo pažangos vertinimų atlikimo metodikos taikymo klausimais;
247.8. rengia teisės aktų, susijusių su nacionalinių PP įgyvendinimo pažangos vertinimu, projektus;
247.9. kartu su informacija apie metinę Portfelio įgyvendinimo pažangą teikia Vyriausybės kanceliarijai per metus atliktų pažangos vertinimų rezultatų ir rekomendacijų apžvalgą ir ateinančių metų metinio pažangos vertinimų plano projektą;
247.10. atlieka kitas nacionalinių PP įgyvendinimo pažangos vertinimo funkcijas.
248. Už nacionalinių PP įgyvendinimo pažangos vertinimą atsakingi nacionalinių PP valdytojai, kurie:
248.1. rengia ir teikia Portfelio valdytojui nacionalinių PP įgyvendinimo pažangos vertinimo poreikio paraiškas;
248.2. patvirtinus metinį pažangos vertinimų planą, organizuoja savo valdomos nacionalinės PP ar kelių valdomų nacionalinių PP įgyvendinimo pažangos vertinimo procesą;
248.3. galutinę pažangos vertinimo ataskaitą ir pasiūlymus dėl rekomendacijų įgyvendinimo teikia Portfelio valdytojui ir Vyriausybės kanceliarijai;
248.4. viešina pažangos vertinimo rezultatus;
248.5. užtikrina, kad pažangos vertinimo ataskaitose pateiktos rekomendacijos ir susiję Vyriausybės sprendimai būtų įgyvendinami laiku.
249. Nacionalinių PP įgyvendinimo pažangos vertinimo procesas, principai, vertinimo tipai, metodai ir metinio pažangos vertinimo plano sudarymo ir vykdymo tvarka nustatomi Portfelio valdytojo tvirtinamoje nacionalinių PP įgyvendinimo pažangos vertinimų atlikimo metodikoje ir Metodikos taikymo rekomendacijose.
250. Į metinį pažangos vertinimų planą įtraukiami nacionalinių PP įgyvendinimo pažangos vertinimai, atsižvelgiant į atliktus ar jau suplanuotus atlikti pažangos vertinimus (institucijų veiklos auditus, užsakomuosius mokslinius tyrimus, ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo vertinimus), taip pat vadovaujantis šiais atrankos kriterijais:
250.1. santykinai didelė finansavimo apimtis ir žymūs finansavimo pokyčiai;
250.2. nacionalinės PP stebėsenos rodiklių faktinių reikšmių nukrypimai nuo planuotų reikšmių;
250.3. nacionalinės PP įgyvendinimo rizikos;
250.4. informacijos apie nacionalinės PP pagrįstumą ir įgyvendinimą poreikis.
251. Lietuvos statistikos departamentas bendradarbiauja su nacionalinių PP valdytojais, Portfelio valdytoju, STRATA ir teikia jiems duomenis, kurių reikia pažangos vertinimui atlikti.
___________________________________
part_7e495bc084c84b818b71d09a8ab46db1_end
Strateginio valdymo metodikos
1 priedas
PLANAVIMO DOKUMENTŲ SCHEMA
_____________________________
part_da578853f30f4d758b58c7ea83f9e057_end
Strateginio valdymo metodikos
2 priedas
(Stebėsenos rodiklio aprašymo kortelės forma)
Stebėsenos rodiklio aprašymo kortelė
| |
Pavadinimas |
Kodas |
| 1. |
Asignavimų valdytojas – (Nurodoma už rodiklio stebėseną atsakinga ministerija ar kita institucija.) |
- |
| 2. |
Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – (Pvz., nurodomas 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ (toliau – NPP), 1 priede nurodytas strateginis tikslas, kurio įgyvendinimo stebėsenai pasirinktas NPP poveikio rodiklis.) |
Kodas sugeneruojamas stebėsenos informacinėje sistemoje (SIS) pagal principą NPP-0X, kur X kinta nuo 1 iki 10 NPP strateginio tikslo. |
| 3. |
Nacionalinio pažangos plano uždavinys – |
Kodas sugeneruojamas SIS pagal principą NPP-0X-0Y, kur Y kinta nuo 1 iki 15. |
| 4. |
Strateginio veiklos plano programa – (Nurodomas institucijos atitinkamų metų strateginio veiklos plano (toliau – SVP) programos pavadinimas.) |
Kodas sugeneruojamas SIS pagal principą 0X-0Y, kur X – veiklos sritis, o Y – programos numeris. |
| 5. |
Strateginio veiklos plano programos uždavinys – (Nurodomas institucijos SVP programos uždavinio pavadinimas, jeigu rodiklis skirtas uždavinio įgyvendinimui stebėti.) |
Kodas sugeneruojamas SIS. |
| 6. |
Strateginio veiklos plano programos priemonė – (Nurodomas institucijos SVP programos priemonės pavadinimas, jeigu rodiklis skirtas priemonės įgyvendinimui stebėti.) |
Kodas sugeneruojamas SIS. |
| 7. |
Rodiklio pavadinimas – |
Kodas sugeneruojamas SIS. |
| 8. |
Matavimo vienetas ‒ |
Nurodomas planavimo dokumente nurodytas matavimo vienetas. |
| 9. |
Rodiklio paaiškinimas ‒ |
Paaiškinama, kas rodikliu vertinama, jeigu tai neakivaizdu iš rodiklio formuluotės. Kad stebėsenos rodiklis būtų suprantamas ne tik specialistui, pateikiamos stebėsenos rodiklio formuluotės specifinių terminų apibrėžtys. Jeigu naudojami indeksai, nurodoma, iš kokių pagrindinių dimensijų jie sudaryti, ir kt. |
| 10. |
Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė ‒ |
Pateikiama detali formulė ir jos kintamųjų paaiškinimas. Jeigu stebėsenos rodiklio reikšmė gaunama iš Lietuvos statistikos departamento, Eurostato, tarptautinių organizacijų ar kitų duomenų šaltinių, kuriuose paaiškintas atitinkamas rodiklio apskaičiavimo metodas, reikia pateikti tų šaltinių nuorodą. |
| 11. |
Rodiklio ir jo dėmenų detalumas ‒ |
Nurodomos rodiklio reikšmės skaičiavimo pagal amžių, lytį, teritoriją ir pan. galimybės. |
| 12. |
Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis ‒ (Pvz., nurodomi metai, mėnuo, finansiniai metai, mokslo metai ir pan.), fiksavimo data (pvz., sausio 1 d., birželio 30 d. ir pan.).) |
Nurodoma, kokiu periodiškumu renkami duomenys apie stebėsenos rodiklio taikymą, pavyzdžiui, ketvirčio, pusės metų, metų, o jeigu įmanoma, nurodomas mėnuo ir diena, kada duomenys pateikiami iš tam tikro duomenų šaltinio. |
| 13. |
Pirminis duomenų šaltinis ‒ |
Nurodomas duomenų šaltinis, iš kurio imami duomenys stebėsenos rodiklio reikšmei apskaičiuoti. Stebėsenos rodiklių reikšmėms apskaičiuoti gali būti naudojami pirminiai duomenų šaltiniai, pavyzdžiui, institucijos duomenys, arba antriniai duomenų šaltiniai, pavyzdžiui, statistiniai duomenys, visuomenės nuomonės tyrimo duomenys, kitų valdžios ar ne valdžios institucijų, taip pat tarptautinių organizacijų renkami duomenys, vertinimų, tyrimų ir kiti duomenys. Nurodoma, ar rodiklio duomenys iš kitų šaltinių importuojami automatiškai, neperskaičiuojant rodiklio reikšmės, nedarant matavimo vienetų ar kitų pakeitimų. Jeigu naudojami tyrimo duomenys, šioje eilutėje įrašoma institucija, tyrimo pavadinimas, gali būti nurodoma ir duomenų bazė ar pateikiama nuoroda į kitą šaltinį, iš kurio imami duomenys stebėsenos rodiklio reikšmei apskaičiuoti. |
| 14. |
Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo ‒ |
Nurodomas institucijos darbuotojo, kuris tiesiogiai atsakingas už stebėsenos rodiklio reikšmės pasiekimą ar renka duomenis apie jo taikymą, vardas ir pavardė, pareigos, elektroninio pašto adresas ir telefono numeris. |
| 15. |
Kita svarbi informacija ‒ |
Nurodoma kita svarbi informacija, kuri daro įtaką rodiklio stebėsenos duomenų pateikimui ar kt. |
Pastaba. Kursyvu ir pilka spalva pažymėtas tekstas pildant formą ištrinamas.
part_047a95f97046491088e05ab449165039_end
Strateginio valdymo metodikos
3 priedas
(Plėtros programos forma)
20...–20... M. PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJO........................................................................ PLĖTROS PROGRAMA
(plėtros programos valdytojo pavadinimas, plėtros programos pavadinimas)
I SKYRIUS
Plėtros programos paskirtis
| Valstybės veiklos sritis Nurodoma valstybės veiklos sritis, kurioje bus įgyvendinama plėtros programa (toliau – Programa). |
| Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) uždavinių įtraukimo į Programą logika Paaiškinama, kodėl į Programą įtraukti toliau nurodyti uždaviniai. |
| NPP uždavinys, kodas ir pavadinimas Nurodomas NPP uždavinio kodas, pvz., 3.2, kur 3 nurodo trečią NPP tikslą, 2 – antrą konkretaus NPP tikslo uždavinį. Nurodomi NPP uždaviniai, prie kurių įgyvendinimo prisidedama Programa. Vienoje eilutėje nurodomas vienas NPP uždavinys. |
| NPP uždavinio rodiklis ir (ar) tikslo rodiklis Jei sprendžiama problema neturi NPP uždavinio lygmeniu nustatyto susijusio rodiklio). (Trumpai pagrindžiama nurodyto NPP uždavinio rodiklio ir (jei taikoma) tikslo rodiklio sąsaja su sprendžiama problema, nurodomos NPP uždavinio rodiklio ir (jei taikoma) tikslo rodiklio tarpinė ir galutinė reikšmės. |
| 1 problema – Kiekviena NPP uždavinio lygmens problema nurodoma atskiroje eilutėje. |
| Spręstinos problemos priežastys: Pateikiamos problemos priežasčių analizės išvados, prioriteto tvarka (pagal poveikį problemai, pavyzdžiui, poveikis valstybės biudžetui, tikslinės grupės dydis ir pan.) nurodomos priežastys, kurios turi būti naikinamos; pažangos priemonės (-ių), kuria (kuriomis) bus sprendžiama problema, pavadinimas (-ai) (ne daugiau kaip 1500 simbolių). Jeigu spręstinos problemos priežastis priklauso kitos ministerijos valdymo sričiai, nurodoma priežastis, atsakinga ministerija ir tarpinstitucinio susitarimo rezultatas. Jeigu spręstina problema priklauso savivaldybių (regionų) kompetencijai, nurodoma, kad giluminės problemos priežastys bus analizuojamos rengiant regionų plėtros planus. Jeigu spręstinos problemos priežastis priklauso Vyriausybei nepavaldaus ir neatskaitingo asignavimų valdytojo veiklos sričiai, nurodoma priežastis, asignavimų valdytojas ir tarpinstitucinio susitarimo rezultatas. |
| |
| 2 problema – |
| Spręstinos problemos priežastys: |
| |
| NPP uždavinys, kodas ir pavadinimas |
| NPP uždavinio rodiklis ir (ar) tikslo rodiklis |
| 3 problema – |
| Spręstinos problemos priežastys: |
| |
II SKYRIUS
FINANSINIŲ PROJEKCIJŲ DALIS
| NPP uždavinys |
Finansinės projekcijos, tūkst. Eur |
Finansavimo šaltiniai |
| 1 |
2 |
3 |
| Nurodomi NPP uždaviniai, prie kurių įgyvendinimo prisidedama Programa. Vienoje eilutėje nurodomas vienas NPP uždavinys) |
NPP uždaviniui tenkanti finansinių projekcijų dalis pagal visus finansavimo šaltinius, iš jų dalis, skirta uždavinio daliai, įgyvendinamai įgyvendinant Regionų plėtros programą, ir dalis, skirta pažangos priemonės koordinatoriaus įgyvendinamai priemonei, jei skiriamas pažangos priemonės koordinatorius. |
Nurodomi visi finansavimo šaltiniai, iš kurių gali būti finansuojamos pažangos priemonės, pvz., Europos Sąjungos fondai, kitos tarptautinės paramos lėšos, valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, valstybės ar savivaldybių įmonių lėšos, privataus sektoriaus lėšos, papildomo skolinimosi poreikis. Finansavimo šaltiniai nurodomi atskirai pagal kiekvieną NPP uždavinį (konkreti kiekvieno finansavimo šaltinio suma nenurodoma). |
| |
Plėtros programos suma iš viso. |
|
III SKYRIUS
PAŽANGOS PRIEMONIŲ RINKINYS
| Pažangos priemonės kodas[1] |
Pažangos priemonė[2] |
Pažangos priemonės įgyvendinimo NPP uždavinys |
Kiti NPP uždaviniai |
Būtinos sąlygos |
Dalyvaujančios institucijos |
Pažangos priemonės rezultato rodiklio pavadinimas[3] |
Pažangos priemonės rezultato rodiklio reikšmės |
Pažangos priemonės papildomas požymis: LRV ĮP, HP, NRD, RPP |
|
| Pradinė |
2030 m. |
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
|
| |
Nurodoma planuojama pažangos priemonė, kurią siūloma įgyvendinti siekiant panaikinti problemos priežastį (-is) ar sumažinti neigiamą priežasties (-ių) poveikį (toliau – priemonė). Priemonė – intervencinė kryptis, kuri gali apimti reguliacines (normines, mokestines veiklas, finansinių paskatų teikimą, išmokų mokėjimą ir pan.), investicines (įskaitant infrastruktūros vystymą ir žmogiškųjų išteklių valdymą) ir komunikacines veiklas. Priemonės planuojamos remiantis problemų priežasčių analizės išvadomis. Priemonės pavadinime neturi būti nurodytas konkretus priemonės įgyvendinimo ar problemos sprendimo būdas, nes tai detaliau bus nagrinėjama kitame etape, rengiant detalų priemonės aprašymą ir vertinant priemonės įgyvendinimo alternatyvas. Priemonės išdėstomos prioriteto tvarka, t. y. nuo svarbiausios priemonės, turinčios didžiausią įtaką NPP uždavinio pasiekimui. Kai ta pati problemos priežastis aktuali keliems uždaviniams, turėtų būti nustatoma viena priemonė, kuri būtų skirta nustatytai problemos priežasčiai panaikinti. Vienoje eilutėje nurodoma viena priemonė. |
Nurodomas NPP uždavinys, skirtas priemonei įgyvendinti. Jeigu įgyvendinant priemonę naikinamos kelių uždavinių problemų priežastys, nurodomas tas uždavinys, prie kurio įgyvendinimo priemone prisidedama daugiausia. |
Jei aktualu, nurodomi kiti NPP uždaviniai (šios ir kitų Programų), prie kurių įgyvendinimo prisidedama priemone. |
Jei aktualu, nurodomos efektyviam priemonės įgyvendinimui būtinos sąlygos, kai jos žinomos Programos rengimo metu. Būtinos sąlygos gali susidaryti dėl problemos priežasčių analizės, prioritetinių veiklos srities nuostatų ar kitų reikalavimų (pavyzdžiui, jei reikia atlikti tam tikrus veiksmus, iki pradedant įgyvendinti priemonę, arba priemonės įgyvendinimas apribotas tam tikrų sąlygų). |
Nurodomos kitos ministerijos ir kiti asignavimų valdytojai, kurių dalyvavimas reikalingas planuojant ar įgyvendinant priemonę. Privaloma įtraukti tas ministerijas, kurios nurodytos NPP prie atitinkamo uždavinio, tačiau gali būti įtraukiamos ir papildomos institucijos. Jei aktualu, nurodomas pažangos priemonės koordinatorius, jei tai nėra plėtros programą rengianti ministerija, ir skiriama finansinių projekcijų dalis. Jei uždavinį ar jo dalį siūloma įtraukti į RPP ir regionų plėtros planus, nurodoma regioninė pažangos priemonė ir jai skiriama finansinių projekcijų dalis. |
Nurodomas planuojamos įgyvendinti priemonės rezultato rodiklio pavadinimas ir matavimo vienetas. |
Nurodoma pradinė priemonės rezultato rodiklio reikšmė ir metai, kada ji nustatyta. |
Nurodoma planuojama galutinė priemonės rezultato rodiklio reikšmė 2030 metais. |
Nurodomas priemonės požymis. Priemonės požymis gali būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemonė (LRV ĮP), priemonė, kuria prisidedama prie darnaus vystymosi, inovatyvumo (kūrybingumo) ir (ar) lygių galimybių visiems horizontaliojo principo įgyvendinimo (HP), Nacionalinės reformų darbotvarkės įgyvendinimo priemonė (NRD), regioninė pažangos priemonė (RPP). |
Pastaba. Kursyvu ir pilka spalva pažymėtas tekstas pildant formą ištrinamas.
part_26df41070fbd4aeead6a6e75066da5a6_end
Strateginio valdymo metodikos
4 priedas
(Plėtros programos pagrindimo forma)
20...–20... M. PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJO........................................................................ PLĖTROS PROGRAMOS
(plėtros programos valdytojo pavadinimas, plėtros programos pavadinimas)
PAGRINDIMAS
Plėtros programos paskirtis
| Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) uždavinys, kodas ir pavadinimas Nurodomas NPP uždavinio kodas, pvz., 3.2, kur 3 nurodo trečią NPP tikslą, 2 – antrą konkretaus NPP tikslo uždavinį. Nurodomi NPP uždaviniai, perkelti iš NPP, prie kurių įgyvendinimo prisidedama plėtros programa. Vienoje eilutėje nurodomas vienas NPP uždavinys. |
| 1 problema – Kiekviena NPP uždavinio lygmens problema nurodoma atskiroje eilutėje. Nurodoma problema, kurią planuojama išspręsti arba kurios mastą sumažinti įgyvendinant konkretų NPP uždavinį, pagrindžiamos NPP uždavinio ir problemos sąsajos (detalizuojami informacijos ir objektyvios analitikos šaltiniai). Nurodoma, kokio pokyčio tikimasi išsprendus aptariamą problemą. Problemos nustatymas ar išskaidymas gali būti paremtas įvairiais parametrais (teritorija, veiklos srities sudedamosios dalys, rodiklių atotrūkiai, kiti požymiai). Tokiu atveju nurodomas kiekvienos išskaidytos problemos mastas (procentais) NPP uždavinio atžvilgiu arba problema apibūdinama kiekybiškai (kai tai įmanoma). |
| Sprendžiamos problemos priežastys: Kiekviena sprendžiamos problemos priežastis nurodoma atskiroje eilutėje. Nurodomos visos pagrindinės nustatytos problemos priežastys, kurių panaikinimas išspręstų problemą arba ją ženkliai sumažintų (pagrindžiama detalizuojant informacijos bei objektyvios analitikos šaltinius). Turi būti nustatytos giluminės priežastys, dėl kurių kilo problema. Kai numatoma nespręsti problemos ir nenaikinti jos priežasčių (ar naikinti jas iš dalies), bet yra svarbu mažinti problemos pasekmes, būtina pagrįsti, kodėl nėra galimybių spręsti problemos, ir paaiškinti, kaip pasekmių mažinimas prisidėtų prie problemos sprendimo. Tuo atveju, jeigu problema kilo dėl daug priežasčių, nurodomos tik svarbiausios ir didžiausią įtaką problemai turinčios priežastys, kurių panaikinimas prisidėtų prie NPP konkretaus uždavinio įgyvendinimo bei išspręstų problemą arba sumažintų jos mastą. Problemos priežastys nurodomos eilės tvarka nuo didžiausią iki mažiausią įtaką problemos mastui turinčių priežasčių. Rekomenduojama nurodyti kiekvienos priežasties įtakos dydį (pvz., procentine išraiška) problemos mastui ar priežastį apibūdinti kiekybiškai. Nurodomos į priežasčių (ir problemos) analizę įtrauktos kitos institucijos, nurodytos NPP prie atitinkamo uždavinio, taip pat institucijos, įtrauktos analizės metu. Nurodoma, ar sprendžiama problema ir jos priežastys susijusios su teritoriniais apribojimais ir teritoriniais skirtumais (pvz., regioniniai, atskirų savivaldybių, ekonominiai, socialiniai, demografiniai ir kt. skirtumai) bei socialiniai ir ekonominiai partneriai. Nurodoma, ar sprendžiama problema ir jos priežastys susijusios su teritoriniais apribojimais ir teritoriniais skirtumais (pvz., regioniniai, atskirų savivaldybių, ekonominiai, socialiniai, demografiniai ir kt. skirtumai). |
| 2 problema – |
| Problemos priežastys: |
| NPP uždavinys, kodas ir pavadinimas |
| 1 problema – |
| Problemos priežastys: |
Pastaba. Kursyvu ir pilka spalva pažymėtas tekstas pildant formą ištrinamas.
part_6cf1eadfe4e840d88fd37157bd4a2559_end
Strateginio valdymo metodikos
5 priedas
(Regionų plėtros programos forma)
20...–20... M. REGIONŲ PLĖTROS PROGRAMA
I skyrius
REGIONŲ Plėtros programos paskirtis
| Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) uždavinių įtraukimo į Regionų plėtros programą (toliau – RPP) logika Nurodomi pažangos uždaviniai ar jų dalys, siūlomi įgyvendinti įtraukiant į RPP, jų sąsajos (siūloma pavaizduoti grafiškai). Nurodomi tikslinių teritorijų (jeigu tokias yra išskyrusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija) vystymo uždaviniai, jų sąsajos (siūloma pavaizduoti grafiškai). Paaiškinama, kodėl į RPP įtraukiami pirmiau nurodyti uždaviniai ar jų dalys. |
| Regioninės politikos pagrindinės problemos ir jų tarpusavio sąsajos Nurodomos pagrindinės regioninės politikos problemos, kurias planuojama išspręsti arba sumažinti jų mastą įgyvendinant atitinkamus NPP uždavinius (užpildant toliau pateikiamą lentelę). Nurodomos regioninės politikos problemų tarpusavio sąsajos (kaip regioninės politikos problemos veikia vienos kitas) ir jų teritorinė sklaida. Aprašomos ir pavaizduojamos grafiškai RPP ir plėtros programų (prireikus – kitų planavimo dokumentų) sąsajos ir sinergija sprendžiant kompleksines problemas. |
| Sprendžiama problema |
NPP pažangos uždavinio kodas arba tikslinės teritorijos vystymo uždavinio kodas |
NPP pažangos uždavinys arba tikslinės teritorijos vystymo uždavinys |
Problemos sklaidos analizė |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| Kiekviena regioninės politikos problema nurodoma atskiroje eilutėje. Nurodoma problema, kurią planuojama išspręsti arba kurios mastą sumažinti įgyvendinant RPP priskirtus NPP pažangos uždavinius ar jų dalis, prie kurių įgyvendinimo siūloma prisidėti regionų plėtros taryboms (toliau – RPT) ir (arba) savivaldybėms, pagrindžiamos NPP pažangos uždavinio ir problemos sąsajos. Nurodoma, kokio pokyčio tikimasi išsprendus aptariamą problemą. |
Nurodomas NPP pažangos uždavinio kodas, pvz., 3.2, kur 3 nurodo trečią NPP tikslą, 2 – antrą konkretaus NPP tikslo uždavinį. Tikslinių teritorijų uždavinių kodavimas analogiškas, remiantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu, kuriuo išskirta tikslinė teritorija, o prie kodo nurodomos raidės „TT“. |
Nurodomi visi susiję NPP pažangos uždaviniai, prie kurių įgyvendinimo plėtros programų (toliau ‒ PP) siūloma prisidėti RPT ir (arba) savivaldybėms, ir (arba) tikslinių teritorijų vystymo uždaviniai, prie kurių įgyvendinimo prisidedama RPP. Vienoje eilutėje nurodomas vienas uždavinys. |
Nurodomos apibendrintos PP valdytojų PP problemų analizės metu nustatytos problemos, kurioms spręsti siūloma prisidėti RPT ir (arba) savivaldybėms. Nustatomos sąsajos, įvertinant, kokios problemos veikia viena kitą ir kokiose valstybės veiklos srityse reikia kompleksinių sprendimų, susijusių su kelių valstybės veiklos sričių problemomis. Pateikiamos problemų teritorinės sklaidos ir teritorinių netolygumų priežasčių analizės išvados, prireikus nurodant probleminius aspektus, kurie yra specifiški konkretiems regionams, jų dalims ar grupėms. Nustatomas kiekvieno regiono NPP pažangos uždavinio lygmens problemų mastas atskiruose regionuose (jų dalyse ar grupėse), jas detalizavus pagal NPP poveikio rodiklius ar jų dalį. Nurodoma, koks kokybinis ir (ar) kiekybinis pokytis būtų pasiektas, išsprendus aptartą problemą. |
II skyrius
Regioninės pažangos priemonės ir PRELIMINARIAI REIKALINGOS pažangos lėšos
1 lentelė. Regioninių pažangos priemonių sąrašas
| Regioninė pažangos priemonė |
NPP pažangos uždavinio kodas arba tikslinės teritorijos vystymo uždavinio kodas |
Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas |
Preliminariai reikalingos pažangos lėšos (tūkst. Eur)* |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| Nurodomas regioninės pažangos priemonės (toliau – regioninė priemonė) kodas ir pavadinimas (ne daugiau kaip 6 žodžiai). Sudarant regioninės priemonės kodą, atskiriant brūkšneliais, pažymima: valstybės veiklos sritis, žymima skaitmenimis nuo 01 iki 15; - strateginio veiklos plano programa, pažymima triženkliu simboliu XXX, kuris asignavimų valdytojo strateginiame veiklos plane pakeičiamas konkrečiu programos numeriu); - NPP strateginis tikslas žymimas dviženkliu skaitmeniu (pavyzdžiui, „01“) pagal NPP numeraciją; - NPP pažangos uždavinys žymimas dviženkliu skaitmeniu (pavyzdžiui, „01“) pagal NPP tikslo uždavinių numeraciją; - regioninė priemonė žymima dviženkliu skaitmeniu (pavyzdžiui, „01“), numeruojant iš eilės; - požymis, skirtas koduoti Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemoje (VBAMS), – „regioninė priemonė“ – „(RE)“. |
Nurodomas NPP pažangos uždavinio, prie kurio įgyvendinimo siūloma prisidėti RPT ir (arba) savivaldybėms, kodas, pvz., 3.2, kur 3 nurodo trečią NPP tikslą, 2 – antrą konkretaus NPP tikslo uždavinį. Tikslinių teritorijų uždavinių kodavimas analogiškas, remiantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu, kuriuo išskirta tikslinė teritorija, o prie kodo nurodomos raidės „TT“. |
N asignavimų valdytojas |
Nurodoma preliminari asignavimų valdytojų programoms, finansuojamoms iš valstybės biudžeto, numatomų skirti pažangos lėšų suma, dėl kurios asignavimų valdytojas sudarys visuotinės dotacijos sutartį su už regionų plėtros planų pažangos priemonių įgyvendinimą atsakinga administruojančiąja institucija. |
Pastaba. Preliminarus asignavimų poreikis paaiškės, kai bus parengti regionų plėtros planai ir suplanuotos priemonės jiems įgyvendinti.
III skyrius
rodiklių DIFERENCIJAVIMAS IR detalizavimas pagal regionus IR IŠANKSTINĖS SĄLYGOS
1 lentelė. NPP nustatytų poveikio rodiklių diferencijavimas ir detalizavimas pagal regionus ir išankstinės sąlygos
| NPP poveikio rodiklis |
RPP diferencijuojamas ir detalizuojamas poveikio rodiklis ir pradinės jo reikšmės metai |
Teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos (nuoroda) |
Išankstinės sąlygos (Nr.) |
Pradinė rodiklio reikšmė (metai) |
Siektina rodiklio reikšmė (2025 m.) |
Siektina rodiklio reikšmė (2030 m.) |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
| NPP poveikio rodiklio eilės numeris ir tikslus pavadinimas iš NPP 1 priede pateikto strateginių tikslų, uždavinių ir NPP poveikio rodiklių sąrašo. |
NPP poveikio rodiklio dalis arba rodiklį detalizuojantis arba integruojantis kitas objektyvus ir pagrįstas rodiklis (turintis sąsajų su NPP poveikio rodikliu), kurio siektiną reikšmę pasiekus konkrečiuose regionuose bus pasiekta NPP poveikio rodiklio (ar jo dalies) reikšmė šalies mastu. Nurodoma „netaikoma“, kai dėl objektyvių priežasčių NPP poveikio rodiklio pasiekimas nepriklauso nuo rodiklio dalies arba rodiklį detalizuojančio arba integruojančio kito objektyvaus ir pagrįsto rodiklio, apskaičiuojamo konkrečiam regionui, arba kai rodiklio reikšmė regione bus pasiekta dėl savaiminių procesų ir (ar) vienodą poveikį visoje šalyje turinčių veiksnių. Kai pateikiamas NPP poveikio rodiklį detalizuojantis arba integruojantis kitas objektyvus ir pagrįstas rodiklis (-iai), kartu pateikiamas jo (jų) sąsajų su NPP poveikio rodikliu pagrindimas. |
Pateikiama nuoroda į konkretų Lietuvos Respublikos bendrojo plano (toliau – LRBP) grafinėje dalyje pateikiamą sprendinį ir tekstinėje dalyje pateikiamą jo punktą. Jeigu su rodikliu nesiejamos jokios LRBP privalomosios nuostatos, nurodoma „netaikoma“. |
Įrašomas šios formos III skyriaus 3 lentelėje nurodytos išankstinės sąlygos numeris. Kur tinkama, nurodoma „netaikoma“. |
|
|
|
2 lentelė. Tikslinių teritorijų tikslų ir uždavinių poveikio rodiklių diferencijavimas ir detalizavimas pagal regionus
(Rengiama, jeigu Vyriausybė arba jos įgaliota institucija yra išskyrusi tikslines teritorijas.)
| N REGIONAS |
| Tikslinės teritorijos uždavinio poveikio rodiklis |
Programoje detalizuojamas poveikio rodiklis ir pradinės reikšmės metai |
Teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos (nuoroda) |
Išankstinės sąlygos (Nr.) |
Pradinė rodiklio reikšmė |
Siektina rodiklio reikšmė (2025 m.) |
Siektina rodiklio reikšmė (2030 m.) |
Regiono vidinių netolygumų rodiklis |
Pradinė regiono vidinių netolygumų rodiklio reikšmė |
Siektina regiono vidinių netolygumų rodiklio reikšmė (2025 m.) |
Siektina regiono vidinių netolygumų rodiklio reikšmė (2030 m.) |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
| Tikslinės teritorijos uždavinio poveikio rodiklio eilės numeris ir tikslus pavadinimas iš Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai išskyrus tikslines teritorijas nustatyto poveikio rodiklių sąrašo. |
Rodiklio dalis arba rodiklį detalizuojančio arba integruojančio kito objektyvaus ir pagrįsto rodiklio, kurio siektiną reikšmę pasiekus konkrečiuose regionuose bus pasiekta poveikio rodiklio reikšmė visose tikslinėse teritorijose. |
Pateikiama nuoroda į konkretų LRBP grafinėje dalyje pateikiamą sprendinį ir tekstinėje dalyje pateikiamą jo punktą. Jeigu su rodikliu nesiejamos jokios LRBP privalomosios nuostatos, nurodoma „netaikoma“. |
Įrašomas šios formos III skyriaus 3 lentelėje nurodytos išankstinės sąlygos numeris. Jeigu su rodikliu išankstinė sąlyga nesiejama, nurodoma „netaikoma“. |
|
|
|
Kai siekiama mažinti rodiklio netolygumus regione, atsižvelgus į rodiklio ypatumus, pasirenkama tarp šių ypatumų: „Vidutinių regiono savivaldybių rodiklio skirtumų“ (matuojama standartiniais nuokrypiais) arba „Regiono centrinės ir periferinės dalies rodiklio santykio“ (matuojama procentais). |
|
|
|
3 lentelė. Išankstinės sąlygos
| Išankstinės sąlygos numeris |
Išankstinė sąlyga |
| 1 |
2 |
| |
Nurodoma išankstinė sąlyga ir jos įgyvendinimo terminas (jeigu taikoma). |
| |
|
Pastaba. Kursyvu ir pilka spalva pažymėtas tekstas pildant formą ištrinamas.
part_053ac6880d114b42ad091a045cbd68df_end
Strateginio valdymo metodikos
6 priedas
(Regiono plėtros plano forma)
20...–20... M......................................................................... REGIONO PLĖTROS PLANAS
(konkretaus regiono pavadinimas)
I skyrius
REGIONO ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ
| N REGIONO ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ |
| Regiono problemų nustatymas Pateikiama regiono pagrindinių vidinių ir išorinių veiksnių situacijos analizė. Nustatomos pagrindinės regiono problemos, jų priežastys ir sąsajos su Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) pažangos uždaviniais. |
| Regiono problemų priežasčių analizė Jei nustačius regiono problemas nustatomos jų sąsajos su NPP uždaviniais, taip pat atliekama problemų giluminė priežasčių analizė. |
| Sprendžiama problema |
Sąsaja su NPP uždaviniu ir jo problema |
NPP poveikio rodikliai |
Problemos masto analizė |
Sprendžiamos problemos priežastys |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
| Nurodoma nustatyta regiono problema. |
Jei taikoma, perkeliama iš Regionų plėtros programos (toliau – RPP). |
Jei taikoma, nurodomi NPP pažangos uždavinių rodikliai ar jų dalys, rodantys problemos mastą (perkeliama iš RPP). |
Įvertinamas problemos pasireiškimo mastas (atsižvelgiant į RPP). |
Nurodomos ir paaiškinamos pagrindinės problemos priežastys, kurių pašalinimas išspręstų problemą arba sumažintų jos mastą. Vertinimo metu nurodomos galimybės prisidėti prie regionui RPP nustatytos poveikio rodiklio reikšmės pasiekimo. Kiekviena sprendžiamos problemos priežastis nurodoma atskiroje eilutėje. |
| Funkcinių zonų* nustatymas Įvertinamos regiono savivaldybių bendradarbiavimo su kitomis savivaldybėmis (taip pat ir esančių kitame (-uose) regione (-uose)) galimybės ir tikslingumas. Aprašomos ir pagrindžiamos numatomos bendrų veiksmų sritys, funkcinę zoną formuojančios savivaldybės. Nurodoma, kaip savivaldybių bendra veikla funkcinėje (-ėse) zonoje (-ose) prisidės prie regiono problemų sprendimo ir (jei taikoma) prie NPP uždavinių ar jų dalių įgyvendinimo ir jų problemų sprendimo. Žemėlapyje pateikiama funkcinės (-ių) zonos (-ų) teritorija (-os). |
| Regiono stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (toliau – SSGG) analizė Aprašoma ir grafiškai pavaizduojama regiono SSGG ryšių schema: regiono stiprybių (palankių veiksnių), silpnybių (pagrindinių problemų priežasčių), galimybių (potencialiai regionui naudingų išorės sąlygų ir tendencijų) ir grėsmių (potencialiai regionui nenaudingų išorės sąlygų ir tendencijų) sąsajos, nurodant, kaip vienų veiksnių pokyčiai gali paveikti kitus, t. y. kaip sumažinti silpnybes bei grėsmes arba kaip jų išvengti išnaudojant galimybes, kaip silpnybės turėtų būti paverčiamos stiprybėmis, kaip grėsmės paverčiamos galimybėmis, stiprybės ir galimybės suderinamos, siekiant mažinti silpnybes. |
* Kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje.
II skyrius
REGIONO PLĖTROS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
| Regiono plėtros tikslai ir poveikio rodikliai: Regiono plėtros tikslas formuluojamas kaip išspręsta regiono lygmens problema, įvardijant konkrečius probleminius aspektus (skirtumų nuo kitų regionų sumažinimą, regionų vidinių netolygumų sumažinimą, spartesnį gerą situaciją rodančių rodiklių reikšmių augimą (ar blogą situaciją rodančių rodiklių reikšmių mažėjimą ir pan.). Kai problema yra kompleksinė (pvz., ji apibūdinama keliais mažai susijusiais poveikio rodikliais ir (ar) skirtingi probleminiai aspektai būdingi skirtingoms regiono dalims), problemai spręsti gali būti nustatomi keli (bet ne daugiau kaip 3) regiono plėtros plano tikslai, o jiems pasiekti nustatomi skirtingi rodikliai. Tikslams priskiriamos tinkamų RPP konkrečiam regionui nustatytų siektinų poveikio rodiklių tarpinės ir galutinės reikšmės. |
| Regiono plėtros tikslas (kodas) |
RPP detalizuojamas NPP poveikio rodiklis (arba tikslinės teritorijos uždavinio poveikio rodiklis) ir pradinės reikšmės metai |
Teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos (nuoroda) |
Išankstinės sąlygos (Nr.) |
Pradinė rodiklio reikšmė (metai) |
Siektina rodiklio reikšmė (2025 m.) |
Siektina rodiklio reikšmė (2030 m.) |
Regiono vidinių netolygumų rodiklis |
Pradinė regiono vidinių netolygumų rodiklio reikšmė |
Siektina regiono vidinių netolygumų rodiklio reikšmė (2025 m.) |
Siektina regiono vidinių netolygumų rodiklio reikšmė (2030 m.) |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
| Sudarant tikslo kodą, atskiriant brūkšneliais, pažymimas penkiaženklis regiono kodas pagal teritorinių statistinių vienetų klasifikatorių (NUTS) ir dviženklis skaitmuo, rodantis regiono plėtros tikslo eilės numerį regiono plėtros plane (pvz., – LT011-01 – Vilnius regiono plėtros plano pirmasis tikslas). |
Pasirenkamas rodiklis ar jų grupė. Jei taikoma, perkeliama iš RPP. |
Jei taikoma, perkeliama iš RPP. |
Jei taikoma, perkeliama iš RPP. |
Jei taikoma, perkeliama iš RPP. |
Jei taikoma, perkeliama iš RPP. |
Jei taikoma, perkeliama iš RPP. |
Jei taikoma, perkeliama iš RPP. |
Jei taikoma, perkeliama iš RPP. |
Jei taikoma, perkeliama iš RPP. |
Jei taikoma, perkeliama iš RPP. |
| Regiono plėtros uždaviniai ir rezultato rodikliai Regiono plėtros uždavinys formuluojamas kaip pašalinta problemos priežastis (SSGG silpnybė), išnaudojant kitus palankius veiksnius (stiprybes, galimybes) arba sumažinant grėsmės poveikį. Uždaviniui priskiriami rezultato rodikliai rodo problemos priežasties kiekybinį pokytį arba pašalintą problemos priežastį. |
| Regiono plėtros uždavinys (kodas) |
Regiono plėtros tikslas |
Regiono plėtros tikslo poveikio rodiklis |
Rezultato rodiklis ir pradinės reikšmės metai |
Pradinė rodiklio reikšmė |
Siektina rodiklio reikšmė (2025 m.) |
Siektina rodiklio reikšmė (2030 m.) |
Regiono vidinių netolygumų rodiklis |
Pradinė regiono vidinių netolygumų rodiklio reikšmė |
Siektina regiono vidinių netolygumų rodiklio reikšmė (2025 m.) |
Siektina regiono vidinių netolygumų rodiklio reikšmė (2030 m.) |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
| Sudarant uždavinio kodą prie tikslo kodo pridedamas brūkšneliu atskirtas dviženklis skaitmuo, žymintis regiono plėtros uždavinio eilės numerį (pvz., LT011-01-01 – Vilnius regiono plėtros plano pirmojo tikslo pirmasis uždavinys) |
Perkeliama iš regionų plėtros plano (toliau – RPPl) tikslo. |
Perkeliama iš RPPl tikslo. |
|
|
|
|
Jei taikoma, kai siekiama mažinti rodiklio netolygumus regione, atsižvelgus į rodiklio ypatumus, pasirenkama tarp šių ypatumų: „Vidutinių regiono savivaldybių rodiklio skirtumų“ (matuojama standartiniais nuokrypiais) arba „Regiono centrinės ir periferinės dalies rodiklio santykio“ (matuojama procentais). |
|
|
|
III skyrius
PAŽANGOS PRIEMONĖS
1 lentelė. Pažangos priemonių suvestinė
| Pažangos priemonė |
Pažangos priemonės įgyvendinamas RPPl uždavinys |
Kiti RPPl uždaviniai |
Būtinos sąlygos |
Koordinatorius, dalyvaujančios institucijos ir partneriai |
Pažangos priemonės papildomas požymis: HP („...“), NRD („...“) |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| Nurodomas pažangos priemonės pavadinimas (ne daugiau kaip 6 žodžiai) ir kodas. Sudarant pažangos priemonės kodą prie regiono plėtros uždavinio kodo pridedamas brūkšneliu atskirtas dviženklis skaitmuo, žymintis pažangos priemonės eilės numerį. Pažangos priemonės numeruojamos jų įtraukimo į RPPl eilės tvarka. Išbraukus pažangos priemonę, kitos pažangos priemonės nepernumeruojamos. |
Nurodomas regiono plėtros uždavinio kodas ir pavadinimas. Kai ta pati priežastis paaiškina kelių uždavinių sprendžiamą problemą, šiame stulpelyje nurodomas vienas RPPl uždavinys, prie kurio pažangos priemone prisidedama daugiausia, kiti uždaviniai nurodomi 3 stulpelyje. |
Kai ta pati priežastis paaiškina kelių uždavinių sprendžiamą problemą, šiame stulpelyje nurodomi kiti RPPl uždaviniai, prie kurių įgyvendinimo prisidedama pažangos priemone. |
Nurodomos būtinos sąlygos efektyviai įgyvendinti pažangos priemonę, jei taikoma. Nurodomos sąlygos, kurios turi būti įgyvendintos šalinant problemos priežastį, tačiau jų neapima pažangos priemonės veiklos (pvz., pakeistas reglamentavimas, pasiekti kitos pažangos priemonės rezultatai ir kt.) |
Nurodomas pažangos priemonės koordinatorius – regiono plėtros taryba. Prireikus nurodomos kitos institucijos ar partneriai, kurių dalyvavimas reikalingas įgyvendinant pažangos priemonę. |
Nurodomas pažangos priemonės požymis. „HP“ žymima pažangos priemonė, kuria prisidedama prie NPP nustatyto horizontaliojo principo įgyvendinimo (skliaustuose nurodomas principas), „NRD“ žymima Nacionalinei reformų darbotvarkei įgyvendinti skirta pažangos priemonė (skliaustuose nurodoma konkrečių metų Nacionalinė reformų darbotvarkė). |
Pažangos priemonė Nr. (priemonės kodas) „(pažangos priemonės pavadinimas iš ne daugiau kaip 6 žodžių)“
1 lentelė. Pažangos priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai
| Rodiklio kodas |
Rodiklio tipas (rezultato / produkto) |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Pradinė rodiklio reikšmė (metai) |
Siektinos rodiklio reikšmės |
| Tarpinė reikšmė 2025 m. |
Galutinė reikšmė |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
| Kodas sudaromas Strateginio valdymo metodikos 9 priede nustatyta tvarka. |
|
Jei tai rezultato rodiklis, perkeliama iš RPPl uždavinio. |
Jei tai rezultato rodiklis, perkeliama iš RPPl uždavinio. |
Jei tai rezultato rodiklis, perkeliama iš RPPl uždavinio. |
Jei tai rezultato rodiklis, perkeliama iš RPPl uždavinio. |
Jei tai rezultato rodiklis, perkeliama iš RPPl uždavinio. |
| ... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
2 lentelė. Pažangos priemonės finansavimo šaltiniai
| Finansavimo apimtis ir šaltiniai[4] |
Lėšų poreikis (tūkst. eurų) |
| 1 |
2 |
| 1.1. Valstybės biudžeto lėšos |
|
| 1.1.1. lėšų pavadinimas ir finansavimo šaltinio kodas |
|
| ... |
|
| 1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos |
|
| 1.2.1. lėšų pavadinimas ir finansavimo šaltinio kodas |
|
| ... |
|
| 1.3. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos |
|
| 1.3.1. lėšų pavadinimas ir finansavimo šaltinio kodas |
|
| ... |
|
| 1.4. Tikslinės paskirties valstybės biudžeto lėšos |
|
| 1.4.1. lėšų pavadinimas ir finansavimo šaltinio kodas |
|
| ... |
|
| 1.5. Kitos lėšos |
|
| 1.5.1. Savivaldybių biudžetų lėšos |
|
| 1.5.2. Privačios lėšos |
|
3 lentelė. Pažangos priemonės specialieji projektų atrankos kriterijai (pildoma visoms veikloms, kurioms įgyvendinti atrenkami projektai)
| Veikla |
Specialusis projektų atrankos kriterijus |
Atitikties specialiajam projektų atrankos kriterijui vertinimo aspektai ir paaiškinimai |
| 1 |
2 |
3 |
| N veikla |
Pateikiamas paaiškinimas, kaip įvertinti, ar projekto vykdytojas ir (ar) jo vykdomas projektas atitinka specialųjį projektų atrankos kriterijų. Priklausomai nuo kriterijaus turinio, pateikiamos kriterijaus pavadinime vartojamų sąvokų apibrėžtys, nuorodos į teisės aktus, klasifikatorius, sąrašus, apskaičiavimo formulės ir pan. |
|
| ... |
... |
| ... |
... |
... |
4 lentelė. Pažangos priemonės prioritetiniai projektų atrankos kriterijai (pildoma visoms veikloms, kurioms įgyvendinti skirti projektai atrenkami konkurso būdu)
| Veikla |
Prioritetinis projektų atrankos kriterijus |
Atitikties prioritetiniam projektų atrankos kriterijui vertinimo aspektai ir paaiškinimai |
| 1 |
2 |
3 |
| N veikla |
Nurodomas kriterijaus pavadinimas, nurodant teritorijos, tikslinės grupės, galimų projektų vykdytojų ir (ar) projekto turinio ir (ar) kitus požymius, kuriuos turi atitikti projekto vykdytojas ir (ar) projektas, kad būtų laikomas atitinkančiu kriterijų. Jeigu veiklai taikomi keli prioritetiniai kriterijai, nurodomas kriterijaus svoris (procentais nuo maksimalios sumos arba balų intervalais). |
Pateikiamas paaiškinimas, kaip įvertinti, ar projekto vykdytojas ir (ar) jo vykdomas projektas atitinka prioritetinį projektų atrankos kriterijų. Atsižvelgiant į kriterijaus turinį, pateikiamos kriterijaus pavadinime vartojamų sąvokų apibrėžtys, nuorodos į teisės aktus, klasifikatorius, sąrašus, apskaičiavimo formulės ir pan. |
| ... |
... |
| ... |
... |
... |
5 lentelė. Veiklos ir projektai (pildoma, kai yra nustatyti projektų atrankos kriterijai ir juos atitinkantys projektai)
| Veiklos ir projektai |
Veiklos tipas |
Galimi pareiškėjai |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės pagalba (Taip / Ne) |
Regioninės svarbos projektas (Taip / Ne) |
Finansavimo forma |
Pažangos lėšų poreikis (tūkst. eurų) |
Finansavimo šaltinis (-iai) |
Įgyvendinimo pradžia (metai, ketv.) |
Įgyvendinimo pabaiga (metai, ketv.) |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
| 1. (veiklos pavadinimas) |
R – reguliacinė veikla, I – investicinė veikla, K – komunikacinė veikla. |
Nurodomi galimi pareiškėjai. |
Nurodomas vienas iš šių projektų atrankos būdų: P – planavimas, K – konkursas. |
Nurodoma, ar įgyvendinant veiklą numatoma teikti valstybės pagalbą. Jeigu žinoma, konkretinama, ar valstybės pagalba teikiama pagal valstybės pagalbos schemą, kaip nereikšminga „de minimis“ pagalba ar pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento nuostatą. |
Nepildoma. |
Pildoma, jeigu veiklos tipas I arba K. Finansavimo formos: S – grąžinamoji subsidija, NS – negrąžinamoji subsidija, FP – finansinė priemonė. |
|
Pagal finansavimo šaltinių klasifikaciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1K-265 „Dėl Asignavimų valdytojų programų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, finansavimo šaltinių klasifikacijos patvirtinimo“. |
|
|
| 1.1. (projekto pavadinimas) Nepildoma, kai projektų atrankos būdas K (konkursas). |
Nepildoma. |
Nurodomas konkretus projekto pareiškėjas. Nepildoma, kai projektų atrankos būdas K (konkursas). |
Nepildoma. |
Nurodoma, ar įgyvendinant projektą numatoma teikti valstybės pagalbą. Jeigu žinoma, konkretinama, ar valstybės pagalba teikiama pagal valstybės pagalbos schemą, kaip „de minimis“ pagalba ar pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento nuostatą. |
Nurodoma, ar įgyvendinamas regioninės svarbos projektas. |
Pildoma, jeigu atskirų projektų finansavimo formos skiriasi. |
|
|
|
|
| 2. ... |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| ... |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastaba. Kursyvu ir pilka spalva pažymėtas tekstas pildant formą ištrinamas.
part_eb5781e2c410422799a045829b36276b_end
Strateginio valdymo metodikos
7 priedas
biudžeto projekto rengimo, svarstymo ir tvirtinimo ciklas
––––––––––––––
part_78a447a6e0154871a3346eca2ecdda40_end
Strateginio valdymo metodikos
8 priedas
(Strateginio veiklos plano forma)
PATVIRTINTA
__________________________
(pareigų pavadinimas)
____________________ Nr. ________
(teisės akto data, rūšis)
____________________________________
(asignavimų valdytojo pavadinimas ir kodas arba valdymo srities, kurią apima strateginis veiklos planas, pavadinimas)
n–(n + 2) METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
Kursyvu ir pilka spalva pažymėtas tekstas pildant plano formą ištrinamas.
I SKYRIUS
MISIJA
Šiame skyriuje nurodoma misija, kuri turi atskleisti įstaigos paskirtį.
II SKYRIUS
VALSTYBĖS VEIKLOS SRITIS IR STRATEGINIAI IR (ARBA) VEIKLOS TIKSLAI
Šiame skyriuje nurodoma valstybės veiklos sritis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 26 punktą, arba valstybės veiklos sritys, kuriose įstaiga veikia.
Įstaiga savo strateginio tikslo nenustato. Šio skyriaus 1 lentelėje paeiliui nurodomi visi Nacionaliniame pažangos plane (toliau – NPP) nustatyti strateginiai tikslai, prie kurių siekimo įstaiga prisideda, ir jų numeriai. Taip pat nurodomi visi NPP nustatytų strateginių tikslų poveikio rodikliai, už kurių reikšmių pasiekimą įstaiga atsakinga.
Jeigu įstaiga neprisideda prie NPP strateginių tikslų pasiekimo ir pažangos uždavinių įgyvendinimo, šio skyriaus 1 lentelėje ji nurodo tik savo veiklos tikslus.
1 lentelė. Tikslai ir jų poveikio rodikliai
| NPP strateginis tikslas arba veiklos tikslas ir jo poveikio rodiklis |
Pradinė NPP nustatyta strateginio tikslo arba veiklos tikslo poveikio rodiklio reikšmė |
Veiklos tikslo rodiklio reikšmės |
Artimiausio paskesnio laikotarpio faktinė NPP strateginio tikslo poveikio rodiklio reikšmė |
NPP strateginio tikslo poveikio rodiklio reikšmės |
| n metai |
n + 1 metai |
n + 2 metai |
2025 m. |
2030 m. |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
| 1. Nurodomas kodas NPP-01 ir t. t. (kur NPP-01 – NPP nustatyto strateginio tikslo kodas) ir strateginio tikslo pavadinimas arba nurodomas veiklos tikslo kodas (pradedant nuo skaičiaus 11 ir tęsiant didėjimo tvarka) ir veiklos tikslo pavadinimas. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. Nurodomas NPP strateginio tikslo poveikio rodiklio pavadinimas arba veiklos tikslo rodiklio pavadinimas, skliaustuose nurodomi rodiklio matavimo vienetai. |
Po kiekvieno rodiklio pradine reikšme skliaustuose nurodomi metai. |
Nurodoma planuojama n metų veiklos tikslo rodiklio reikšmė. |
Nurodoma planuojama n + 1 metų veiklos tikslo rodiklio reikšmė. |
Nurodoma planuojama n + 2 metų veiklos tikslo rodiklio reikšmė. |
Pildoma, jeigu artimiausio paskesnio laikotarpio faktinė poveikio rodiklio reikšmė skiriasi nuo pradinės NPP nustatytos reikšmės. |
Perkeliama NPP nustatyta tarpinė rodiklio reikšmė. |
Perkeliama NPP nustatyta 2030 m. rodiklio reikšmė. |
III SKYRIUS
VEIKLOS PRIORITETAI
Šiame skyriuje nurodomi 1–3 svarbiausi įstaigos arba ministro valdymo srities veiklos prioritetai ir pateikiamas trumpas jų aprašymas. Aprašyme turi būti nurodyta, kokios priemonės ar projektai arba kokie programų uždaviniai yra susiję su tų prioritetų įgyvendinimu.
Nustatant veiklos prioritetus turėtų būti atsižvelgiama į aktualius pagrindinius socialinius, aplinkos ir ekonominius rodiklius, jų kaitos tendencijas, į NPP ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje nustatytus tikslus ir uždavinius.
Ministro valdymo srities įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, įgyvendinančios ministro valdymo srities veiklos prioritetus, šiuos prioritetus nurodo savo strateginio veiklos plano III skyriuje, taip pat nurodo kitus savo veiklos prioritetus.
IV SKYRIUS
PROGRAMOS
Šio skyriaus pradžioje nurodoma, kiek strateginio veiklos plano programų vykdoma, kodėl pasirinktos šios programos. Taip pat lentelėje (pagal šiame skyriuje pateiktą 2 lentelės pavyzdį) nurodomos atitinkamoms valstybės veiklos sritims, kuriose įstaiga veikia, priskirtos funkcijų vykdymo ir valdymo programos ir asignavimų planas n–(n + 2) metams.
Funkcijų vykdymo programos pavadinimas turi atitikti įstaigos vykdomų veiklų sritį, pavyzdžiui: „Bendrasis ugdymas“, „Visuomenės sveikatos stiprinimas“ ir pan.
Valdymo programas rengia Strateginio valdymo metodikos 164 punkte nurodytos įstaigos (be joms pavaldžių įstaigų), kurios, planuodamos šių programų tęstinės veiklos priemones, taip pat planuoja įstaigos veiklai užtikrinti skirtas išlaidas. Valdymo programos pavadinimas sudaromas nurodant įstaigos, kuri turi rengti šią programą, pavadinimą ir pridedant formuluotę „valdymo programa“, pavyzdžiui, „Finansų ministerijos valdymo programa“ ir t. t.
Funkcijų vykdymo programose planuojami pažangos ir tęstinės veiklos uždaviniai, o valdymo programose planuojami tęstinės veiklos uždaviniai:
· Pažangos uždaviniai į funkcijų vykdymo programą perkeliami iš atitinkamos nacionalinės plėtros programos, taip pat nurodomos šiems uždaviniams įgyvendinti skirtos šioje nacionalinėje plėtros programoje suplanuotos pažangos priemonės ir (ar) regioninės pažangos priemonės. Pažangos uždavinio pavadinimas turi sutapti su nacionalinės plėtros programos uždavinio pavadinimu. Kai tęstinės veiklos priemonės tiesiogiai susijusios su įstaigos vykdomomis pažangos priemonėmis, šios priemonės priskiriamos atitinkamam pažangos uždaviniui, t. y. tęstinės veiklos uždavinys papildomai nenustatomas.
· Tęstinės veiklos uždaviniai planuojami įstaigos susijusioms tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti, šių uždavinių pavadinimai turi orientuoti į įstaigos vykdomos veiklos ar atliekamos funkcijos tęstinumą.
Funkcijų vykdymo programoje planuojamos pažangos, tęstinės veiklos ir pervedimų priemonės, o valdymo programoje planuojamos tęstinės veiklos priemonės:
· Pažangos priemonių pavadinimai turi sutapti su atitinkamos nacionalinės plėtros programos priemonių pavadinimais. Pažangos priemonei įgyvendinti planuojamos pažangos lėšos turi sutapti su nacionalinės plėtros programos priemonių finansavimo plane nustatytomis lėšomis ir turi būti kasmet peržiūrimos ir tikslinamos, atsižvelgiant į priemonių projektų įgyvendinimo pažangą.
· Regioninių pažangos priemonių pavadinimai turi sutapti su atitinkamoje nacionalinėje plėtros programoje nurodytais regioninių pažangos priemonių pavadinimais.
· Planuojant tęstinės veiklos priemones planuojamos išlaidos įstaigai priskirtoms funkcijoms atlikti. Šių priemonių įgyvendinimo laikotarpiu jų pavadinimas nekeičiamas ir turi orientuoti į įstaigos vykdomos veiklos efektyvumo didinimą. Planuojant tęstinės veiklos priemones taip pat nustatomi asignavimai pereinamojo laikotarpio priemonėms – tęstiniams investicijų projektams, įgyvendinamiems pagal ankstesnio laikotarpio (iki 2020 metų) planavimo dokumentus. Šių priemonių pavadinimai turi būti suderinti su investicijų projektų, planuojamų pagal šias priemones, pavadinimais.
· Pervedimų priemonės planuojamos techninei funkcijai atlikti, kai lėšos pervedamos kitiems subjektams, nesiekiant pamatuojamo rezultato, pavyzdžiui, rezervinių lėšų, įmokų tarptautinėms organizacijoms, kai už įmokėtus įnašus negaunamos paslaugos, pervedimų, taip pat pervedimų politinėms partijoms, religinėms bendruomenėms ir pan. Pervedimų priemonės pavadinimas turi rodyti lėšų pervedimo turinį ir prasidėti žodžiu „pervesti“, atitinkamai pažangos ir tęstinės veiklos priemonės negali prasidėti žodžiu „pervesti“.
Pildant šio skyriaus 2 lentelę pateikiama bendra informacija apie įstaigos ir jai pavaldžių įstaigų funkcijų vykdymo ir valdymo programoms planuojamu laikotarpiu įgyvendinti numatomus gauti valstybės biudžeto asignavimus (planavimo etape papildomai pateikiama informacija apie patvirtintus einamųjų (n – 1) metų asignavimus).
2 lentelė. n–(n + 2) metų asignavimų ir kitų lėšų pasiskirstymas pagal valstybės veiklos sritis ir programas (tūkst. eurų)
| Eil. Nr. |
Valstybės veiklos srities pavadinimas, programos kodas ir pavadinimas |
Patvirtinti n – 1 metų asignavimai |
n metų asignavimai |
n + 1 metų asignavimai |
n + 2 metų asignavimai |
| iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
| išlaidoms |
turtui įsigyti |
išlaidoms |
turtui įsigyti |
išlaidoms |
turtui įsigyti |
išlaidoms |
turtui įsigyti |
| iš viso |
iš jų darbo užmokes-čiui |
iš viso |
iš jų darbo užmokes-čiui |
iš viso |
iš jų darbo užmokes-čiui |
iš viso |
iš jų darbo užmokes-čiui |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
| 1. |
01 Valstybės veiklos sritis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. |
01-001 funkcijų vykdymo programa |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2. |
01-002 funkcijų vykdymo programa |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.3. |
01-003 valdymo programa |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| IŠ VISO |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš jų pažangos ir regioninių pažangos priemonių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš jų tęstinės veiklos priemonių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš jų pervedimų priemonių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš jų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš jų kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Asignavimų pokytis, palyginti su ankstesniais metais |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš jų pažangos ir regioninių pažangos priemonių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš jų tęstinės veiklos priemonių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš jų pervedimų priemonių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
n – 1 – einamieji metai, n – pirmieji planuojami metai, n + 1 – antrieji planuojami metai ir n + 2 – tretieji planuojami metai.
1. 2 stulpelyje nurodomų valstybės veiklos srities, programų ir uždavinių kodai turi sutapti su 4 lentelėje nurodytais atitinkamų elementų kodais.
2. 3–6 stulpeliai pildomi tik rengiant strateginio veiklos plano projektą deryboms. Rengiant strateginį veiklos planą tvirtinti, šie stulpeliai lentelėje panaikinami.
1 grafikas. (n – 1)–(n + 2) metų asignavimų pasiskirstymas pagal programas
n – 1 – einamieji metai, n – pirmieji planuojami metai, n + 1 – antrieji planuojami metai ir n + 2 – tretieji planuojami metai.
Pateikus apibendrintą informaciją, toliau pateikiama detali informacija apie kiekvieną įstaigos vykdomą programą ir programos uždavinius. Iš eilės nurodomos funkcijų vykdymo programos ir tada nurodoma veiklos valdymo programa.
| 1 valstybės veiklos srities 1.1 programa (įrašyti pavadinimą) |
part_2ea10011e4f04b11bd4301a3c427217c_end
part_1641064ba2464b34b22b6ac8d8e64b72_end
Pateikiamas trumpas programos aprašymas ir bendra informacija:
1. Įgyvendinant funkcijų vykdymo programą pateikiama informacija:
· nurodomi ir trumpai aprašomi programos pažangos ir (arba) tęstinės veiklos uždaviniai, jiems įgyvendinti numatomos priemonės, pateikiama grafinė programos ir jos uždavinių informacija užpildant šiame skyriuje pateiktą 2 grafiką;
2 grafikas. (įrašomas pavadinimas) programa ir jos uždaviniai (grafike nurodomų elementų kodai turi sutapti su 3 lentelėje nurodomais elementų kodais)
· trumpai aprašomos nefinansinės priemonės, kurioms įgyvendinti asignavimų atitinkamoje funkcijų vykdymo programoje neplanuojama, pavyzdžiui, teisėkūros priemonės, kurias įgyvendinant patiriama tik darbo užmokesčio išlaidų, planuojamų valdymo programoje ar pagal kitą priemonę arba funkcijų vykdymo programoje;
· pateikiami asignavimų žymių (didesnių nei 10 procentų) pakeitimų paaiškinimai;
· nurodomas ir trumpai pagrindžiamas pažangos priemonių poveikis n + 1 ir n + 2 metų planuojamiems tęstinės veiklos priemonių asignavimams (pavyzdžiui, įgyvendinus pažangos priemonę pasiekto rezultato palaikymo išlaidos arba numatomos mažesnės tęstinės veiklos išlaidos);
· nurodoma, kiek laiko numatoma vykdyti programą;
· nurodomi programos vykdytojai ir programos koordinatorius (vardas, pavardė, pareigos ir kontaktinė informacija);
· pateikiama kita svarbi informacija.
2. Įgyvendinant valdymo programą pateikiama informacija:
· nurodomi ir trumpai aprašomi programos tęstinės veiklos uždaviniai ir jiems įgyvendinti numatomos tęstinės veiklos priemonės, pateikiama grafinė programos ir jos uždavinių informacija užpildant šiame skyriuje pateiktą 3 grafiką;
3 grafikas. (įrašomas pavadinimas) programa ir jos uždaviniai (grafike nurodomų elementų kodai turi sutapti su 3 lentelėje nurodomais elementų kodais)
· trumpai aprašomos nefinansinės priemonės, kurioms įgyvendinti asignavimai planuojami pagal kitą priemonę;
· pateikiami asignavimų žymių (didesnių nei 10 procentų) pakeitimų paaiškinimai;
· nurodomi programos vykdytojai ir programos koordinatorius (vardas, pavardė, pareigos ir kontaktinė informacija);
· pateikiama kita svarbi informacija.
3 lentelė. n–(n + 2) metų programos (nurodomas programos numeris ir pavadinimas) uždaviniai, priemonės, asignavimai ir kitos lėšos (tūkst. eurų)
| Valstybės veiklos srities, programos, uždavinio, priemonės kodas, požymis |
Uždavinio, priemonės pavadinimas |
Patvirtinti n – 1 metų asignavimai |
n metų asignavimai |
Numatomi n + 1 metų asignavimai |
Numatomi n + 2 metų asignavimai |
Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, NPP ir (arba) nacionalinės plėtros programos elemento kodas |
| iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
| išlaidoms |
turtui įsigyti |
išlaidoms |
turtui įsigyti |
išlaidoms |
turtui įsigyti |
išlaidoms |
turtui įsigyti |
| iš viso |
iš jų darbo užmo-kesčiui |
iš viso |
iš jų darbo užmo-kesčiui |
iš viso |
iš jų darbo užmo-kesčiui |
iš viso |
iš jų darbo užmo-kesčiui |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
| 01-001-01-01 (P) |
Uždavinys: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 01-001-01-01-01 (PP) |
Priemonė: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
iš jo: 1.1. valstybės biudžeto lėšos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
1.2. bendrojo finansavimo lėšos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
1.3. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
1.4. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
1.5. dotacijos savivaldybių biudžetams |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos, nurodant atskirus šaltinius) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
Iš viso programos pažangos ir regioninėms pažangos priemonėms finansuoti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
Iš jų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoms pažangos priemonėms |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
Iš jų iš kitų šaltinių finansuojamoms pažangos priemonėms |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
Iš viso programos tęstinės veiklos ir pervedimų priemonėms finansuoti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
Iš jų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoms tęstinės veiklos ir pervedimų priemonėms |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
Iš jų iš kitų šaltinių finansuojamoms tęstinės veiklos ir pervedimų priemonėms |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
Iš viso programai finansuoti (1 + 2) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
n – 1 – einamieji metai, n – pirmieji planuojami metai, n + 1 – antrieji planuojami metai ir n + 2– tretieji planuojami metai.
part_a379a3f345a14f5e8535a96c41a76360_end
1. 1 stulpelyje įrašomi programos elementai ir jų kodai:
- valstybės veiklos sritis (žymima skaitmenimis nuo „01“ iki „15“),
- programa žymima triženkliu skaitmeniu (pavyzdžiui, „001“ ir t. t.). Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemoje (VBAMS) ir Stebėsenos informacinėje sistemoje (SIS) (toliau kartu – IT sistemos) pasirenkamas programos požymis: funkcijų vykdymo programoms – požymis „F“, valdymo programai – požymis „V“;
- tikslas:
- strateginis tikslas (pildomas tik pažangos uždaviniams) žymimas dviženkliu skaitmeniu (nuo „01“ iki „10“) ir turi sutapti su NPP nustatytu strateginiu tikslu;
- veiklos tikslas (pildomas tik funkcijų vykdymo programoje planuojamiems tęstinės veiklos uždaviniams) žymimas dviženkliu skaitmeniu, pradedant nuo skaičiaus „11“ ir tęsiant didėjimo tvarka (pavyzdžiui, „11“ ir t. t.);
- uždavinys žymimas dviženkliu skaitmeniu (pavyzdžiui, „01“ ir t. t.). Pažangos uždavinio kodas turi sutapti su NPP nustatyto pažangos uždavinio kodu. IT sistemose pasirenkamas uždavinio požymis: pažangos uždaviniams – požymis „P“, tęstinės veiklos uždaviniams – požymis „T“;
- priemonė žymima dviženkliu skaitmeniu (pavyzdžiui, „01“ ir t. t.). Pažangos priemonės kodas turi sutapti su detalios ministro įsakymu tvirtinamos priemonės kodu. IT sistemose atitinkamoms priemonėms pasirenkami požymiai:
- pažangos priemonei – „PP“;
- regioninei pažangos priemonei – „RE“;
- pažangos priemonei, pagal kurią planuojamos dotacijos savivaldybėms, – „PD“;
- tęstinės veiklos priemonei – „TP“;
- tęstinės veiklos priemonei, kurioje planuojamos dotacijos savivaldybėms, – „TD“;
- pervedimų priemonei – „PR“;
- pereinamojo laikotarpio priemonei (suprantama kaip tęstinės veiklos priemonė), kuriai vykdyti planuojami tęstiniai investicijų projektai, finansuojami iš visų finansavimo šaltinių, – „TI“;
- pereinamojo laikotarpio priemonei (suprantama kaip tęstinės veiklos priemonė), kuriai vykdyti planuojamos priemonės ir kiti projektai, skirti 2014–2020 metų nacionalinei pažangos programai ir (arba) 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti, – „TE“. Planuojant pereinamojo laikotarpio priemones taip pat turi būti užpildomas strateginio veiklos plano V skyrius.
Nefinansinės priemonės nurodomos pildant atskirą lentelę, nepildant 3 lentelės 3–18 stulpelių. Nefinansinės priemonės gali būti:
- nefinansinė pažangos priemonė – „PN“;
- nefinansinė tęstinės veiklos priemonė – „TN“.
2. 2 stulpelyje įrašomi programos uždavinių ir priemonių pavadinimai. Nefinansinės priemonės nurodomos įrašant tik jų pavadinimą. Iš kitų šaltinių finansuojamų priemonių pavadinimai nurodomi kartu skliaustuose pažymint „(kiti šaltiniai)“.
3. 3–6 stulpeliai pildomi tik rengiant strateginio veiklos plano projektą deryboms. Rengiant strateginį veiklos planą tvirtinti, šie stulpeliai lentelėje panaikinami.
4. 19 stulpelyje įrašomas Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, NPP ir (arba) nacionalinės plėtros programos elemento kodas (kai programos elementas susijęs su pažangos įgyvendinimu).
5. Nurodomi programos ir programos uždavinių asignavimai pagal šaltinius:
1 eilutėje nurodomi valstybės biudžeto asignavimai, t. y. visų programų bendra suma planavimo etape turi atitikti planuojamus asignavimus, priėmus biudžeto įstatymą – įstatyme nustatytus asignavimus asignavimų valdytojui;
1.2 ir 1.3 eilutėse lėšas nurodo Europos Sąjungos finansinę paramą (techninės paramos (pagalbos) lėšas) administruojančios ir naudojančios įstaigos; 1.4 eilutėje lėšas nurodo tik tos įstaigos, kurios gauna tikslinės paskirties lėšų ir pajamų įmokų; 1.5 eilutėje lėšas nurodo tik tos įstaigos, kurios perveda dotacijas savivaldybių biudžetams;
2 eilutėje lėšas nurodo, nurodydamos ir šių lėšų šaltinius, įstaigos, kurios planuoja gauti lėšų iš paramą administruojančių institucijų arba tiesiogiai iš Europos Sąjungos institucijų įgyvendinamiems projektams (dėl kurių pasirašytos sutartys, priimti sprendimai dėl lėšų skyrimo) finansuoti ir kitų teisėtai gautų lėšų.
6. Suminėse eilutėse nurodomi programos asignavimai pažangos priemonėms finansuoti ir programos asignavimai tęstinės veiklos priemonėms finansuoti.
7. Laukelio „Iš viso programai finansuoti“ suma turi sutapti su: 1) programos asignavimų pagal finansavimo šaltinius suma ir 2) programos asignavimų pagal pažangos ir tęstinės veiklos priemones suma.
4 lentelė. Programos uždaviniai, priemonės, stebėsenos rodikliai ir jų reikšmės
| Stebėsenos rodiklio kodas |
Uždavinių, priemonių, stebėsenos rodiklių pavadinimai ir matavimo vienetai |
Stebėsenos rodiklių reikšmės |
Susijęs strateginio planavimo dokumentas (Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, NPP, PP) |
| n – 1 |
n |
n + 1 |
n + 2 |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
| |
1 uždavinys (pavadinimas) |
|
|
|
|
|
| E-01-001-01-01-01 |
Poveikio rodiklio pavadinimas |
|
|
|
|
|
| E-01-001-01-01-02 |
Poveikio rodiklio pavadinimas |
|
|
|
|
|
| |
1 uždavinio 1 priemonės (pavadinimas) |
|
|
|
|
|
| R-01-001-01-01-01-01 |
Rezultato rodiklio pavadinimas |
|
|
|
|
|
| P-01-001-01-01-01-02 |
Produkto rodiklio pavadinimas |
|
|
|
|
|
| |
2 uždavinys (pavadinimas) |
|
|
|
|
|
| E-01-001-11-02-01 |
Poveikio rodiklio pavadinimas |
|
|
|
|
|
| R-01-001-11-02-02 |
Rezultato rodiklio pavadinimas |
|
|
|
|
|
| |
2 uždavinio 1 priemonės (pavadinimas) |
|
|
|
|
|
| R-01-001-11-02-01-01 |
Rezultato rodiklio pavadinimas |
|
|
|
|
|
| |
2 uždavinio 2 priemonės (pavadinimas) |
|
|
|
|
|
| V-01-001-11-02-02-01 |
Veiklos efektyvumo rodiklio pavadinimas |
|
|
|
|
|
n – 1 – einamieji metai, n – pirmieji planuojami metai, n + 1 – antrieji planuojami metai ir n + 2 – tretieji planuojami metai.
1. Poveikio rodiklio kodą sudaro brūkšneliais atskirta raidė „E“, valstybės veiklos srities kodas, programos kodas, strateginio arba veiklos tikslo kodas, programos uždavinio kodas, poveikio rodiklio numeris didėjančia eilės tvarka pradedant atitinkama raide ir skaitmeniu „01“.
2. Rezultato rodiklio kodą sudaro brūkšneliais atskirta raidė „R“, valstybės veiklos srities kodas, programos kodas, strateginio arba veiklos tikslo kodas, programos uždavinio kodas, priemonės kodas, rezultato rodiklio numeris didėjančia eilės tvarka, pradedant skaitmeniu „01“.
3. Veiklos efektyvumo rodiklio kodą sudaro brūkšneliais atskirta raidė „V“, valstybės veiklos srities kodas, programos kodas, veiklos tikslo kodas, programos uždavinio kodas, priemonės kodas, veiklos efektyvumo rodiklio numeris didėjančia eilės tvarka, pradedant skaitmeniu „01“.
4. Produkto rodiklio kodą sudaro brūkšneliais atskirta raidė „P“, valstybės veiklos srities kodas, programos kodas, strateginio arba veiklos tikslo kodas, programos uždavinio kodas, priemonės kodas, produkto rodiklio numeris didėjančia eilės tvarka, pradedant skaitmeniu „01“.
5. 7 stulpelyje pateikiama nuoroda į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, NPP ir (arba) nacionalinę plėtros programą, kurioje nustatytas poveikio arba rezultato rodiklis nurodomas, kai uždavinys arba priemonė susiję su pažanga. Stulpelyje pateikiamas sutrumpintas strateginio planavimo dokumento pavadinimas arba akronimas.
part_3f279309f25b4e6d931a163f750ae430_end
part_427a188457fb413a81965aef03535155_end
V SKYRIUS
VALSTYBEI SVARBŪS PROJEKTAI, KITO NACIONALINĖS PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJO FINANSUOJAMI PROJEKTAI IR 2014–2020 METŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ ĮGYVENDINIMO PROJEKTAI
Pildant šio skyriaus 5 ir 6 lenteles pateikiama suvestinė informacija apie:
- įstaigos ar ministro valdymo srities valstybei svarbius projektus ir valstybei svarbių projektų rodiklius;
- įstaigos įgyvendinamus projektus, finansuojamus iš kito nacionalinės plėtros programos valdytojo, t. y. iš kitų finansavimo šaltinių finansuojamus projektus, ir jų stebėsenos rodiklius. Į šio skyriaus 6 ir 7 lenteles nacionalinės plėtros programos valdytojo ir (arba) priemonės koordinatoriaus finansuojami projektai įtraukiami tada, kai yra įsigaliojęs sprendimas skirti įstaigai lėšų projektui įgyvendinti;
- įstaigos įgyvendinamas priemones ir projektus, kurie skirti ankstesnio laikotarpio planavimo dokumentams įgyvendinti ir strateginiuose veiklos planuose planuojami kaip pereinamojo laikotarpio priemonės, kurias rengiant planuojami tęstiniai investicijų projektai, iki 2020 m. gruodžio 31 d. įtraukti į Valstybės investicijų programą (priemonės požymis „TI“), arba priemonės ir kiti projektai, skirti 2014–2020 metų nacionalinei pažangos programai ir (arba) 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti (priemonės požymis „TE“). Šios priemonės ir projektai šio skyriaus 6 ir 7 lentelėse nurodomi tol, kol šios priemonės įgyvendinamos, t. y.:
o iki 2023 metų įgyvendinamos priemonės ir projektai, skirti 2014–2020 metų nacionalinei pažangos programai ir (arba) 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti;
o iki 2025 metų įgyvendinami tęstiniai investicijų projektai (Valstybės investicijų programoje suplanuoti projektai).
5 lentelė. n–(n + 2) metų valstybei svarbūs projektai, kito nacionalinės plėtros programos valdytojo finansuojami įstaigos vykdomi projektai, tęstiniai investicijų projektai, 2014–2020 metų nacionalinei pažangos programai ir (arba) 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti skirtos priemonės ir projektai ir asignavimai jiems įgyvendinti (tūkst. eurų)
| Projekto tipas |
Nacionalinė PP, nacionalinės PP valdytojas |
Priemonės / projekto kodas |
Įstaigos (projekto vykdytojo) pavadinimas |
Projekto pavadinimas |
Įgyvendinimo terminai (metais) |
Bendra projekto vertė |
Likutinė vertė iki n – 1 metų |
Planuojama panaudoti n – 1 metais |
n metais |
n + 1 metais |
n + 2 metais |
| pradžia |
pabaiga |
Valstybės biudžeto lėšos |
Kiti šaltiniai |
Valstybės biudžeto lėšos |
Kiti šaltiniai |
Valstybės biudžeto lėšos |
Kiti šaltiniai |
Valstybės biudžeto lėšos |
Kiti šaltiniai |
Valstybės biudžeto lėšos |
Kiti šaltiniai |
Valstybės biudžeto lėšos |
Kiti šaltiniai |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
| |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš viso projektams |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
n – 1 – einamieji metai, n – pirmieji planuojami metai, n + 1 – antrieji planuojami metai ir n + 2 – tretieji planuojami metai.
1. 1 stulpelyje nurodomas projekto tipas: eilės tvarka nurodomi valstybei svarbūs projektai (nurodomas požymis „VSP“), kito nacionalinės plėtros programos valdytojo finansuojami projektai (nurodomas požymis „PPV“), tęstiniai investicijų projektai, planuojami Valstybės investicijų programoje (nurodomas požymis „VIP“), priemonės ir projektai, skirti 2014–2020 metų planavimo dokumentams įgyvendinti (nurodomas požymis „APD“). Jeigu projektai atitinka kelis nurodytus požymius, 1 stulpelyje nurodomi visi atitinkami požymiai.
2. 2 stulpelyje nurodoma nacionalinė plėtros programa, nacionalinės plėtros programos priemonė ir jos koordinatorius.
3. 10 ir 11 stulpeliuose nurodoma projekto likutinė vertė yra investicijų poreikio ir panaudotų lėšų iki n – 1 metų skirtumas.
4. 8, 10, 12, 14,16 ir 18 stulpeliuose nurodomos visos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) gautos arba planuojamos gauti lėšos.
5. 9, 11, 13, 15, 17 ir 19 stulpeliuose nurodomos iš paramą administruojančių institucijų arba tiesiogiai iš Europos Sąjungos institucijų įgyvendinamiems projektams (dėl kurių pasirašytos sutartys, priimti sprendimai dėl lėšų skyrimo) finansuoti gautos arba planuojamos gauti lėšos ir kitos teisėtai gautos lėšos. Šiuose stulpeliuose lėšos detalizuojamos pagal finansavimo šaltinius.
6 lentelė. n–(n + 2) metų valstybei svarbių projektų, kito nacionalinės plėtros programos valdytojo finansuojamų įstaigos vykdomų projektų, tęstinių investicijų projektų, 2014–2020 metų nacionalinei pažangos programai ir (arba) 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti skirtų priemonių ir projektų stebėsenos rodikliai ir jų reikšmės
| Priemonės / projekto kodas |
Įstaigos (projekto vykdytojo) pavadinimas |
Priemonės / projekto pavadinimas |
Įgyvendinimo terminai (metais) |
Stebėsenos rodiklio kodas |
Valstybei svarbių projektų stebėsenos rodiklių pavadinimai ir matavimo vienetai |
Stebėsenos rodiklių reikšmės |
Susijęs strateginio planavimo dokumentas (PP / NPP) |
| pradžia |
pabaiga |
n – 1 |
n |
n + 1 |
n + 2 |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
n – 1 – einamieji metai, n – pirmieji planuojami metai, n + 1 – antrieji planuojami metai ir n + 2 – tretieji planuojami metai
1. 1–5 stulpeliuose perkeliama informacija iš 5 lentelės.
2. 6–11 stulpeliuose nurodomi 5 lentelėje pateiktų projektų stebėsenos rodikliai, jų n – 1 metų faktinės ir n–(n + 2) metų siektinos reikšmės.
3. 12 stulpelyje pateikiama nuoroda į NPP ir (arba) nacionalinę plėtros programą, jeigu iš jos buvo perkeltas stebėsenos rodiklis, pateikiamas sutrumpintas strateginio planavimo dokumento pavadinimas arba akronimas.
part_38153f7d0631476cace0fffc114ca63d_end
VI SKYRIUS
ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI
Pildant šio skyriaus 7 lentelę nurodomas įstaigos ar ministro valdymo srities įstaigų pareigybių skaičius, išlaidos darbo užmokesčiui, taip pat asignavimų valdytojo ir jam pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, planuojamas pareigybių skaičius ir planuojamas darbo užmokesčio fondas joms išlaikyti.
7 lentelė. Informacija apie įstaigos (ministro valdymo srities įstaigų) žmogiškuosius išteklius (vnt.) ir asignavimus jiems išlaikyti (tūkst. eurų)
| Eil. Nr. |
Įstaigos pavadinimas |
n – 1 metai |
n metai |
n + 1 metai |
n + 2 metai |
| Pareigybių skaičius |
Išlaidos darbo užmokesčiui |
Pareigybių skaičius |
Išlaidos darbo užmokesčiui |
Pareigybių skaičius |
Išlaidos darbo užmokesčiui |
Pareigybių skaičius |
Išlaidos darbo užmokesčiui |
| iš viso |
iš jų valstybės tarnautojai |
iš viso |
iš jų valstybės tarnautojai |
iš viso |
iš jų valstybės tarnautojai |
iš viso |
iš jų valstybės tarnautojai |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
| 1. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Po lentele pateikiami numatomo pareigybių skaičiaus, darbo užmokesčio fondo reikšmingo didėjimo ar mažėjimo per planuojamą laikotarpį paaiškinimai, nurodant aplinkybes ir priežastis.
VII SKYRIUS
VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ PLANUOJAMOS PASIEKTI PAGRINDINIŲ VEIKLOS RODIKLIŲ REIKŠMĖS
Šio skyriaus 8 lentelėje pateikiama informacija apie valstybės valdomų įmonių n – 1 metais pasiektas ir n–(n + 2) metais planuojamas pasiekti rodiklių reikšmes. Pateikiama informacija grupuojama, atsižvelgiant į valstybės valdomų įmonių įgyvendinamus pažangos projektus ir vykdomą tęstinę veiklą. Jeigu valstybės valdoma įmonė įgyvendina pažangos projektą, nurodomas jo rezultato (produkto) rodiklis ir n–(n + 2) metais planuojamos pasiekti rodiklio reikšmės. Kitai valstybės valdomos įmonės vykdomai tęstinei veiklai vertinti nustatomi veiklos efektyvumo rodikliai ir n–(n + 2) metais planuojamos pasiekti jų reikšmės.
8 lentelė. Valstybės valdomų įmonių planuojamos pasiekti pagrindinių veiklos rodiklių reikšmės
| Eil. Nr. |
Valstybės valdomos įmonės pavadinimas |
Rodiklio pavadinimas, mato vnt. |
Planuojamos rodiklių reikšmės |
| n – 1 metais |
n metais |
n + 1 metais |
n + 2 metais |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
| 1. |
|
Įgyvendinamų pažangos projektų (įrašomas pažangos projekto kodas ir pavadinimas) rodikliai |
| |
|
|
|
|
| Tęstinės veiklos rodikliai |
| |
|
|
|
|
| 2. |
|
Įgyvendinamų pažangos projektų (įrašomas pažangos projekto kodas ir pavadinimas) rodikliai |
| |
|
|
|
|
| Tęstinės veiklos rodikliai |
| |
|
|
|
|
VIII SKYRIUS
VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ, KURIŲ SAVININKĖ YRA VALSTYBĖ ARBA KAI VALSTYBĖ TURI 50 PROCENTŲ IR DAUGIAU BALSŲ VISUOTINIAME DALININKŲ SUSIRINKIME, PLANUOJAMOS PASIEKTI PAGRINDINIŲ VEIKLOS RODIKLIŲ REIKŠMĖS
Šiame skyriuje pateikiama informacija apie viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, n – 1 metais pasiektas ir n–(n + 2) metais planuojamas pasiekti veiklos rodiklių reikšmes. Pateikiama informacija grupuojama, atsižvelgiant į viešųjų įstaigų įgyvendinamus pažangos projektus ir vykdomą tęstinę veiklą. Jeigu viešoji įstaiga įgyvendina pažangos projektą, šioje dalyje nurodomas jo rezultato (produkto) rodiklis ir n–(n + 2) metais planuojamos rodiklio reikšmės. Kitai viešosios įstaigos vykdomai tęstinei veiklai vertinti nustatomi veiklos efektyvumo rodikliai ir n–(n + 2) metais planuojamos jų pasiekti reikšmės.
Informacija apie viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojamas pasiekti pagrindinių veiklos rodiklių reikšmes pateikiama užpildant šio skyriaus 9 lentelę.
Pagrindiniai veiklos rodikliai, atsižvelgiant į viešosios įstaigos misiją ir jai įgyvendinti suformuluotus veiklos tikslus, suprantami kaip rodikliai, geriausiai parodantys įstaigos, kuri viešojoje įstaigoje atstovauja valstybei ir įgyvendina savininko ar dalininko teises ir pareigas, veiklos tikslų siekimą. Nustatomi viešųjų įstaigų pagrindiniai veiklos rodikliai turi būti susiję su įstaigos, kuri viešojoje įstaigoje atstovauja valstybei ir įgyvendina savininko ar dalininko teises ir pareigas, veiklos tikslais arba, jeigu įmanoma, įgyvendinamų programų uždaviniais.
Informacija apie viešųjų įstaigų, kai valstybė turi mažiau nei 50 procentų balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojamas pasiekti pagrindinių veiklos rodiklių reikšmes taip pat gali būti pateikiama šio skyriaus 10 lentelėje, tačiau ji nėra privaloma.
9 lentelė. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojamos pasiekti pagrindinių veiklos rodiklių reikšmės
| Eil. Nr. |
Viešosios įstaigos pavadinimas |
Veiklos tikslas arba programos uždavinys |
Rodiklio pavadinimas, matavimo vnt. |
Planuojamos rodiklių reikšmės |
| n – 1 metais |
n metais |
n + 1 metais |
n + 2 metais |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
| 1. |
|
Įgyvendinamų pažangos projektų (įrašomas pažangos projekto kodas ir pavadinimas) rodikliai |
| |
|
|
|
|
|
| Tęstinės veiklos rodikliai |
| |
|
|
|
|
|
| 2. |
|
Įgyvendinamų pažangos projektų (įrašomas pažangos projekto kodas ir pavadinimas) rodikliai |
| |
|
|
|
|
|
| Tęstinės veiklos rodikliai |
| |
|
|
|
|
|
|
|
part_b20c5be210fb45cdadfb465a562a2546_end
n–(n + 2) metų strateginio veiklos plano
priedas
VALSTYBĖS BIUDŽETO DOTACIJOS SAVIVALDYBĖMS
Šiame priede nurodomas valstybės biudžeto asignavimų valdytojo n – 1 metais skirtų ir n–(n + 2) metais planuojamų skirti dotacijų savivaldybėms paskirstymas pagal atitinkamas savivaldybes ir joms nustatytos n – 1 metais pasiektos ir per biudžetinius metus siektinos stebėsenos rodiklių reikšmės.
1 lentelėje nurodoma Strateginio veiklos plano 4 ir 5 lentelėse pateikta informacija apie priemones, kurioms įgyvendinti planuojamos dotacijos savivaldybėms, ir šių dotacijų stebėsenos rodiklius.
2 lentelėje iš valstybės biudžeto skiriamos dotacijos savivaldybių biudžetams paskirstomos atitinkamoms savivaldybėms. Taip pat nustatomos savivaldybių siektinos dotacijų stebėsenos rodiklių reikšmės, kurias atitinkamos savivaldybės turi pasiekti naudodamos valstybės biudžeto lėšas. Jeigu dotacijos savivaldybėms skiriamos iš įstaigos vykdomos pažangos priemonės lėšų, savivaldybėms nustatomas rezultato rodiklis ir siektinos jo reikšmės. Jeigu dotacijos skiriamos iš įstaigos vykdomos tęstinės veiklos priemonės lėšų, savivaldybėms nustatomas rezultato ir (arba) veiklos efektyvumo rodiklis ir siektinos jo reikšmės. Savivaldybėms nustatomi dotacijų stebėsenos rodikliai turi būti suderinti su įstaigos programų uždaviniams ir priemonėms nustatytais stebėsenos rodikliais.
1 lentelė. Asignavimų valdytojo planuojamos dotacijos savivaldybėms ir šių dotacijų stebėsenos rodikliai (iš SVP 3 ir 4 lentelių)
| Priemonės kodas |
Priemonės (dotacijos) pavadinimas |
Dotacijos |
Rodiklio kodas |
Rodiklio pavadinimas |
Stebėsenos rodiklių reikšmės |
| n – 1 metais |
n metais |
n + 1 metais |
n + 2 metais |
n – 1 metais |
n metais |
n + 1 metais |
n + 2 metais |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
| 01-001-01-01-01 (PD) |
Pažangos priemonė (įrašomas priemonės (dotacijos) pavadinimas) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 01-001-11-01-01 (TD) |
Tęstinės veiklos priemonė (įrašomas priemonės (dotacijos) pavadinimas) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| ... |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 lentelė. Savivaldybių dotacijos (įrašyti pavadinimą) ir savivaldybėms nustatomi dotacijų stebėsenos rodikliai
| Eil. Nr. |
Savivaldybė |
Savivaldybės dotacijos suma |
Savivaldybei nustatomo rodiklio pavadinimas |
Savivaldybės stebėsenos rodiklio reikšmės |
| n – 1 metais |
n metais |
n + 1 metais |
n + 2 metais |
n – 1 metais |
n metais |
n + 1 metais |
n + 2 metais |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
| 01-001-01-01-01 Pažangos priemonė (įrašomas priemonės kodas ir priemonės (dotacijos) pavadinimas) |
| 1. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| ... |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš viso |
|
|
|
|
|
| 01-001-11-01-01Tęstinės veiklos priemonė (įrašomas priemonės kodas ir priemonės (dotacijos) pavadinimas) |
| 1. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| ... |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš viso |
|
|
|
|
|
_____________________________
part_06bedb441f0c46f197db3b49b39d7a70_end
Strateginio valdymo metodikos
9 priedas
STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE NURODOMI PROGRAMŲ ELEMENTAI, STEBĖSENOS RODIKLIAI IR JŲ KODAI
| Kodai |
Programos elementai |
Kodai |
Rodikliai |
| 01 |
Valstybės veiklos sritis |
|
|
| 01-001 |
FUNKCIJŲ VYKDYMO PROGRAMA (Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemoje ir Stebėsenos informacinėje sistemoje (toliau kartu – IT sistemos) nurodomas programos požymis „F“) |
| 01-001-01-01 |
Pažangos uždavinys (IT sistemose nurodomas uždavinio požymis „P“) |
E-01-001-01-01-01 |
Poveikio rodiklis |
| 01-001-01-01-01 |
Pažangos uždaviniui priskiriamos priemonės gali būti:
- pažangos priemonė (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „PP“); - regioninė pažangos priemonė (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „RE“);
- dotacijų savivaldybėms pažangos priemonė (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „PD“);
- nefinansinė pažangos priemonė (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „PN“);
- tęstinės veiklos priemonė (tiesiogiai susijusi su pažangos priemone) (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „TP“);
- dotacijų savivaldybėms tęstinės veiklos priemonė (tiesiogiai susijusi su pažangos priemone) (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „TD“);
- nefinansinė tęstinės veiklos priemonė (tiesiogiai susijusi su pažangos priemone) (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „TN“). |
R-01-001-01-01-01-01 P-01-001-01-01-01-02 |
Rezultato rodiklis Produkto rodiklis |
| 01-001-11-02 |
Tęstinės veiklos uždavinys (IT sistemose nurodomas uždavinio požymis „T“) |
E-01-001-11-02-02 R-01-001-11-02-03 |
Poveikio rodiklis Rezultato rodiklis |
| 01-001-11-02-01 |
Tęstinės veiklos uždaviniui priskiriamos priemonės gali būti:
- tęstinės veiklos priemonė (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „TP“);
- dotacijų savivaldybėms tęstinės veiklos priemonė (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „TD“);
- nefinansinė tęstinės veiklos priemonė (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „TN“); |
R-01-001-11-02-01-03
V-01-001-11-02-01-04 P-01-001-11-02-01-05 |
Rezultato rodiklis Veiklos efektyvumo rodiklis Produkto rodiklis |
| - tęstinės veiklos priemonė, pagal kurią planuojami tęstiniai investicijų projektai (pereinamojo laikotarpio priemonė) (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „TI“);
- tęstinės veiklos priemonė, skirta 2014–2020 metų nacionalinei pažangos programai ir (arba) 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti (pereinamojo laikotarpio priemonė) (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „TE“); |
R-01-001-11-02-01-06 P-01-001-11-02-01-07 |
Rezultato rodiklis Produkto rodiklis |
| 01-001-11-02-02 |
pervedimų priemonė (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „PR“). |
|
be rodiklio |
| 01-002 |
VALDYMO PROGRAMA (IT sistemose nurodomas programos požymis „V“) |
| 01-002-12-01 |
Tęstinės veiklos uždavinys (IT sistemose nurodomas uždavinio požymis „T“) |
R-01-002-12-01-04 |
Rezultato rodiklis |
| 01-002-12-01-01 |
Tęstinės veiklos uždaviniui priskiriamos priemonės gali būti:
- tęstinės veiklos priemonė (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „TP“);
- nefinansinė tęstinės veiklos priemonė (IT sistemose nurodomas priemonės požymis „TN“). |
R-01-002-12-01-01-08
V-01-002-12-01-01-09 P-01-002-12-01-01-10 |
Rezultato rodiklis Veiklos efektyvumo rodiklis Produkto rodiklis |
______________________________________________
part_cb0d248b98294b25b7c32389f684f6cd_end
Strateginio valdymo metodikos
10 priedas
PAŽANGOS IR TĘSTINĖS VEIKLOS IŠLAIDŲ ATSKYRIMO GAIRĖS
1. Pažangos priemonėmis laikomos priemonės, kurios atitinka šiuos kriterijus:
1.1. priemonės skirtos Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) uždaviniams, kurie perkeliami į nacionalines plėtros programas (toliau – PP), įgyvendinti;
1.2. įgyvendinant priemones patiriama bent vieno iš nurodytų tipų pažangos išlaidų:
1.2.1. naujos viešosios paslaugos sukūrimo išlaidų;
1.2.2. esamos viešosios paslaugos efektyvumo ir (arba) prieinamumo didinimo ir (arba) jos kokybės gerinimo išlaidų;
1.2.3. viešosios paslaugos perkėlimo į elektroninę erdvę išlaidų;
1.2.4. naujos įstaigos vykdomos funkcijos, kai ji susijusi su NPP pažangos uždavinių įgyvendinimu, sukūrimo išlaidų;
1.2.5. įstaigos vykdomos funkcijos reorganizavimo, optimizavimo ir (arba) jos teikimo kokybės tobulinimo išlaidų;
1.2.6. įstaigos vykdomos funkcijos perkėlimo į elektroninę erdvę išlaidų;
1.2.7. naujų išmokų ar lengvatų formų tam tikrai paslaugos gavėjų grupei įvedimo išlaidų;
1.2.8. esamų išmokų ar lengvatų tam tikrai paslaugų gavėjų grupei didinimo (kai jis nesusijęs su teisės aktuose nustatytu indeksavimu ar natūraliais tikslinės grupės dydžio pokyčiais) išlaidų;
1.2.9. vienkartinių stojimo į tarptautinę organizaciją ar kitų panašių tarptautinių įsipareigojimų vykdymo išlaidų (išskyrus narystės ir kitas periodines įmokas);
1.2.10. karinės įrangos ir (arba) ginklų įsigijimo išlaidų;
1.2.11. investicijų išlaidų;
1.3. įgyvendinant priemones patiriama vienkartinių, nenuolatinio pobūdžio, išlaidų arba pirmų metų nuolatinio pobūdžio išlaidų (kurios vėlesniais metais jau laikomos tęstinės veiklos išlaidomis).
2. Tęstinės veiklos priemonėmis laikomos priemonės, kurios atitinka šiuos kriterijus:
2.1. priemonės neskirtos NPP uždaviniams įgyvendinti[5];
2.2. įgyvendinant priemones patiriama bent vieno iš nurodytų tipų tęstinės veiklos išlaidų:
2.2.1. esamos viešųjų paslaugų kokybės ir apimties užtikrinimui palaikyti reikalingų išlaidų;
2.2.2. esamų įstaigos atliekamų funkcijų vykdymo užtikrinimo išlaidų;
2.2.3. esamų išmokų ir (arba) lengvatų tam tikroms paslaugų gavėjų grupėms palaikymo išlaidų;
2.2.4. dotacijų užsienio valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms, periodinių narystės ar kitų įmokų;
2.3. įgyvendinant priemones patiriama nuolatinio, kartotinio pobūdžio išlaidų.
3. Atskiriant pažangos ir tęstinės veiklos išlaidas (priemones) rekomenduojama naudotis pažangos ir tęstinės veiklos išlaidų (priemonių) atskyrimo pavyzdžiais (1 lentelė) ir pažangos ir tęstinės veiklos išlaidų (priemonių) nustatymo schema (1 grafikas).
1 lentelė. Pažangos ir tęstinės veiklos išlaidų (priemonių) atskyrimo pavyzdžiai
| PAŽANGOS IŠLAIDOS (PRIEMONĖS) |
TĘSTINĖS VEIKLOS IŠLAIDOS (PRIEMONĖS) |
| 1. VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ TEIKIMO IŠLAIDOS |
| 1.1. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo arba pagerinimo išlaidos |
| Investicijos ilgalaikiam materialiajam turtui, reikalingam naujoms viešosioms paslaugoms teikti, esamų paslaugų teikimo efektyvumui arba mastui didinti, sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti (pavyzdžiui, pastatų, reikalingų naujai paslaugai teikti, įsigijimo išlaidos arba kapitalinio remonto atlikimo išlaidos ir panašiai). |
Išlaidos ilgalaikiam materialiajam turtui, reikalingam viešosioms paslaugoms teikti, palaikyti (pavyzdžiui, išlaidos remonto darbams atlikti ar naujam pastatui įsigyti, kai remontas atliekamas arba naujas pastatas įsigyjamas dėl senojo pastato natūralaus nusidėvėjimo arba siekiant pritaikyti ilgalaikį materialųjį turtą naujiems saugos reikalavimams, pašalinti trūkumus ir panašiai, taip pat įstaigos darbuotojų kompiuterinių darbo vietų įrengimo ir atnaujinimo išlaidos ir panašiai). |
| 1.2. Nematerialiojo turto įsigijimo arba pagerinimo išlaidos |
| Investicijos nematerialiajam turtui, reikalingam naujoms viešosioms paslaugoms teikti, esamų paslaugų teikimo efektyvumui arba mastui didinti arba joms perkelti į elektroninę erdvę, sukurti arba pagerinti (pavyzdžiui, informacinių technologijų sistemos (toliau ‒ IT sistemos) (arba naujo esamos IT sistemos modulio), duomenų bazės, reikalingų naujai paslaugai teikti arba perkelti į elektroninę erdvę, sukūrimas, naujų paslaugų modelių sukūrimas ir panašiai). |
Išlaidos nematerialiajam turtui, reikalingam viešosioms paslaugoms teikti, palaikyti (pavyzdžiui, IT sistemų atnaujinimo ir palaikymo išlaidos ir panašiai). |
| 1.3. Darbo užmokesčio išlaidos |
| Išlaidos esamų darbuotojų darbo užmokesčiui sistemiškai didinti, kai siekiama plėsti ar gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir didinimas nėra nulemtas tokių objektyvių, visoms viešosios politikos sritims vienodai taikytinų, veiksnių kaip minimaliosios mėnesinės algos didinimas ar panašiai (pavyzdžiui, sisteminis pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimas, sisteminis jaunų mokslininkų darbo užmokesčio didinimas). |
Išlaidos viešąsias paslaugas teikiančių darbuotojų darbo užmokesčiui (įskaitant jo didinimą dėl tokių objektyvių veiksnių kaip minimaliosios mėnesinės algos didinimas ir panašiai) (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistų, pedagoginių darbuotojų ir panašiai darbo užmokestis). |
| 1.4. Kvalifikacijos kėlimo, mokymų organizavimo išlaidos |
| Išlaidos sisteminiams mokymams arba mokymams, reikalingiems gebėjimams atlikti funkcijas, kurios iki šiol nebuvo vykdomos arba buvo vykdomos mažesne apimtimi, suteikti, taip pat siekiant išmokyti personalą naudotis sukurtu arba pagerintu materialiuoju ir nematerialiuoju turtu teikiant naują paslaugą ar teikiant esamą paslaugą efektyviau, platesniu mastu arba perkėlus ją į elektroninę erdvę (pavyzdžiui, mokymai visiems sistemos darbuotojams, padedant prisitaikyti prie reformos metu įvykusių ar įvyksiančių pokyčių ir panašiai). |
Išlaidos nuolatinėms esamų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir mokymų veikloms, reikalingoms viešųjų paslaugų teikimui užtikrinti (pavyzdžiui, periodiniai sveikatos priežiūros specialistų, pedagogų kvalifikacijos kėlimo mokymai ir panašiai). |
| Išlaidos sisteminiams naujų darbuotojų, kurie priimti siekiant užtikrinti naujai sukurtos paslaugos ar platesnio masto paslaugos teikimą, mokymams (pavyzdžiui, reformos metu padidinus teikiamos paslaugos apimtį, jai teikti priimtų darbuotojų mokymai ir panašiai). |
Išlaidos pavienių naujų darbuotojų mokymams, reikalingiems dėl natūralios darbuotojų kaitos (pavyzdžiui, kai mokomi anksčiau paslaugą teikusius darbuotojus pakeičiantys nauji darbuotojai ir panašiai). |
| 1.5. Kitos pažangos priemonių ir jų įgyvendinimo projektų rengimo išlaidos |
| Išlaidos studijoms, analizėms, tyrimams, reikalingiems siekiant pasirengti sukurti naują paslaugą ar teikti esamą paslaugą efektyviau[6], platesniu mastu arba perkelti ją į elektroninę erdvę (kai šiems darbams atlikti samdomi išorės ekspertai), finansuoti (pavyzdžiui, galimybių studija, rengiantis įgyvendinti reformą ir panašiai). |
|
| Išlaidos techninių projektų, specifikacijų, pirkimo dokumentų parengimo, ekspertizės darbams, reikalingiems rengiantis sukurti naują paslaugą ar teikti esamą paslaugą efektyviau, platesniu mastu arba perkelti ją į elektroninę erdvę, finansuoti (kai šiems darbams atlikti samdomi išorės ekspertai) (pavyzdžiui, techninės specifikacijos įrangos, reikalingos naujai paslaugai teikti, įsigyti, parengimas ir panašiai). |
|
| Investicinės priemonės ar investicijų projekto, kuriuo siekiama sukurti naują paslaugą ar teikti esamą paslaugą efektyviau, platesniu mastu arba esamą paslaugą perkelti į elektroninę erdvę, vykdymo ir administravimo išlaidos (pavyzdžiui, investicijų projektą įgyvendinančių (administruojančių) darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos, jeigu projekto įgyvendinimui administruoti priimami nauji darbuotojai arba atsiranda papildomas krūvis esamiems darbuotojams, išorės ekspertų darbo užmokesčio išlaidos ir panašiai). |
|
| Dotacijos savivaldybių viešųjų paslaugų gerinimo projektams, kuriais siekiama sukurti naują paslaugą ar teikti esamą paslaugą efektyviau, platesniu mastu arba perkelti ją į elektroninę erdvę, įgyvendinti (priskiriamos visos anksčiau minėtos išlaidos). |
|
| Visuomenės informavimo ir komunikacinių veiksmų išlaidos, kai informuojama ar komunikuojama apie numatomą ar įvykdytą naujos viešosios paslaugos sukūrimą, jos teikimo masto ar efektyvumo padidinimą, perkėlimą į elektroninę erdvę (pavyzdžiui, reklaminio vaizdo klipo sukūrimo ir transliavimo išlaidos ir panašiai). |
|
| 2. ĮSTAIGOS FUNKCIJŲ VYKDYMO IŠLAIDOS |
| 2.1. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo arba pagerinimo išlaidos |
| Investicijos ilgalaikiam materialiajam turtui, reikalingam vykdomoms funkcijoms reorganizuoti ar optimizuoti, šioms funkcijoms perkelti į elektroninę erdvę ir panašiai, sukurti, įsigyti, pagerinti arba jo vertei padidinti (pavyzdžiui, pastatų, įrangos įsigijimo išlaidos, kapitalinės pastatų renovacijos išlaidos, įrangos atnaujinimo išlaidos, kurios reikalingos atliekant funkcijų optimizavimą ir panašiai, taip pat ginklų ir karinės technikos įsigijimo išlaidos ir panašiai). |
Išlaidos ilgalaikiam materialiajam turtui, reikalingam viešojo administravimo funkcijoms vykdyti, palaikyti (pavyzdžiui, išlaidos remonto darbams atlikti ar naujam pastatui įsigyti, kai remontas atliekamas arba naujas pastatas įsigyjamas dėl senojo pastato natūralaus nusidėvėjimo arba siekiant pritaikyti ilgalaikį materialųjį turtą naujiems saugos reikalavimams, siekiant pašalinti trūkumus ir panašiai, taip pat įstaigos darbuotojų kompiuterinių darbo vietų įrengimo ir atnaujinimo išlaidos ir panašiai). |
| 2.2. Nematerialiojo turto įsigijimo arba pagerinimo išlaidos |
| Investicijos nematerialiajam turtui, reikalingam vykdomoms funkcijoms reorganizuoti ar optimizuoti, šioms funkcijoms perkelti į elektroninę erdvę ar jų kokybei gerinti, sukurti, pagerinti (pavyzdžiui, IT sistemos (arba naujo IT sistemos modulio), duomenų bazės, reikalingų funkcijoms optimizuoti arba perkelti į elektroninę erdvę, įsigijimo išlaidos ir panašiai). |
Išlaidos nematerialiajam turtui, reikalingam funkcijoms vykdyti, palaikyti (pavyzdžiui, IT sistemų atnaujinimo ir palaikymo išlaidos ir panašiai). |
| 2.3. Darbo užmokesčio išlaidos |
| Išlaidos esamų darbuotojų darbo užmokesčiui sistemiškai didinti, kai siekiama plėsti ar gerinti funkcijų vykdymą ir didinimas nėra nulemtas tokių objektyvių, visoms viešojo administravimo sritims vienodai taikytinų, veiksnių kaip minimaliosios mėnesinės algos didinimas ar panašiai (pavyzdžiui, sisteminis konkrečios institucijos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio didinimas ir panašiai). |
Išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui (įskaitant jo didinimą dėl tokių objektyvių veiksnių kaip minimaliosios mėnesinės algos didinimas ir panašiai) (pavyzdžiui, ministerijų valstybės tarnautojų darbo užmokestis ir panašiai). |
| 2.4. Kvalifikacijos kėlimo, mokymų organizavimo išlaidos |
| Išlaidos sisteminiams mokymams arba mokymams, reikalingiems gebėjimams atlikti funkcijas, kurios iki šiol nebuvo vykdomos, suteikti, taip pat siekiant išmokyti personalą naudotis sukurtu arba pagerintu materialiuoju ir nematerialiuoju turtu vykdant reorganizuotas ar optimizuotas, perkeltas į elektroninę erdvę funkcijas (pavyzdžiui, mokymai visiems sistemos darbuotojams, padedant prisitaikyti prie reformos metu įvykusių ar įvyksiančių pokyčių ir panašiai). |
Išlaidos nuolatinėms kvalifikacijos kėlimo ar mokymų veikloms (pavyzdžiui, kasmetiniai ministerijų valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo mokymai ir panašiai). |
| Išlaidos sisteminiams naujų darbuotojų, kurie priimti siekiant užtikrinti naujos funkcijos vykdymą, mokymams (pavyzdžiui, reformos metu sukūrus naują funkciją, jai vykdyti priimtų darbuotojų mokymai ir panašiai). |
Išlaidos pavienių naujų darbuotojų mokymams, reikalingiems dėl natūralios darbuotojų kaitos (pavyzdžiui, kai mokomi anksčiau funkciją atlikusius darbuotojus pakeičiantys nauji darbuotojai ir panašiai). |
| Patirties mainų organizavimo ir patirties sklaidos vykdymo, kai siekiama pagerinti funkcijai vykdyti reikalingus gebėjimus ir vykdomos funkcijos kokybę, išlaidos (pavyzdžiui, patirties mainų renginio organizavimo išlaidos, kai tikimasi, kad pasidalijimas patirtimi sudarys prielaidas pagerinti renginio dalyvių vykdomos funkcijos kokybę ir panašiai). |
|
| 2.5. Kitos pažangos priemonių ir jų įgyvendinimo projektų rengimo išlaidos |
| Išlaidos studijoms, analizėms, tyrimams, reikalingiems siekiant pasirengti reorganizuoti ar optimizuoti funkcijas, šias funkcijas perkelti į elektroninę erdvę ar pagerinti jų kokybės (kai šiems darbams atlikti samdomi išorės ekspertai), finansuoti (pavyzdžiui, galimybių studija, rengiantis įgyvendinti reformą ir panašiai). |
|
| Išlaidos techninių projektų, specifikacijų, pirkimo dokumentų parengimo, ekspertizės darbams, reikalingiems rengiantis reorganizuoti ar optimizuoti funkcijas, šias funkcijas perkelti į elektroninę erdvę ar pagerinti jų kokybę, finansuoti (kai šiems darbams atlikti samdomi išorės ekspertai) (pavyzdžiui, įrangos įsigijimo techninės specifikacijos parengimas ir panašiai). |
|
| Investicinės priemonės ar investicijų projekto, kuriuo siekiama reorganizuoti ar optimizuoti funkcijas, šias funkcijas perkelti į elektroninę erdvę ar pagerinti funkcijų kokybę, vykdymo ir administravimo išlaidos (pavyzdžiui, investicijų projektą įgyvendinančių ar administruojančių darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos, jeigu projekto įgyvendinimui administruoti priimami nauji darbuotojai arba atsiranda papildomas krūvis esamiems darbuotojams, išorės ekspertų darbo užmokesčio išlaidos ir panašiai). |
|
| Visuomenės informavimo ir komunikacinių veiksmų išlaidos, kai informuojama ar komunikuojama apie numatomą ar įvykdytą funkcijos reorganizavimą ar optimizavimą, šios funkcijos perkėlimą į elektroninę erdvę ar kokybės pagerinimą (pavyzdžiui, reklaminio vaizdo klipo sukūrimo ir transliavimo išlaidos ir panašiai). |
|
| 3. Išlaidos, susijusios su išmokų ir kitos finansinės paramos tikslinėms grupėms teikimu |
| Naujų išmokų formų pagrindimo ir sukūrimo, lengvatų tam tikrai paslaugos gavėjų grupei įvedimo, naujų pašalpų, pensijų, stipendijų ar panašiai įvedimo išlaidos (pavyzdžiui, vadinamųjų vaiko pinigų įvedimas ir panašiai) (prie pažangos išlaidų tokios naujos išmokos priskiriamos tik pirmaisiais metais, o antraisiais metais jos laikomos tęstinės veiklos išlaidomis). |
Išlaidos teisės aktais nustatytoms išmokoms, pašalpoms, pensijoms, stipendijoms, subsidijoms ir panašiai (išskyrus atvejus, kai įvedamos naujos išmokos arba didinamos esamos išmokos) išmokėti (pavyzdžiui, išlaidos senatvės pensijoms, nedarbo pašalpoms, socialinėms pašalpoms išmokėti ir panašiai). |
| Išlaidos esamoms teisės aktuose nustatytoms išmokoms padidinti, išskyrus atvejus, kai išmokos didinamos teisės aktuose nustatytu indeksavimo dydžiu arba dėl demografinių pokyčių (pavyzdžiui, atskiru įstatymo pakeitimu padidinamos išmokos vaikams) (prie pažangos išlaidų toks padidinimas priskiriamas tik pirmaisiais metais, o antraisiais metais jos laikomos tęstinės veiklos lėšomis). |
Išlaidos išmokoms didinti teisės aktuose nustatytu indeksavimo dydžiu dėl infliacijos ar kitų makroekonominių, socialinių rodiklių arba demografinių pokyčių (pavyzdžiui, papildomos išlaidos teisės aktuose nustatytu dydžiu indeksavus senatvės pensijas ir panašiai). |
| |
Išlaidos valstybės pagalbai ūkio subjektams ekstremaliosios situacijos ar krizės sąlygomis (pavyzdžiui, subsidijos įmonėms COVID-19 pandemijos metu ir panašiai) teikti. |
| 4. Tarptautinių įsipareigojimų vykdymo išlaidos |
| Stojimo į tarptautinę organizaciją išlaidos (išskyrus periodines narystės ar kitas įmokas), pavyzdžiui, pradiniai įnašai, mokami stojant į Tarptautinę plėtros asociaciją (priklausančią Pasaulio banko organizacijų grupei) ir panašiai. |
Dotacijos užsienio valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms (pavyzdžiui, humanitarinei pagalbai teikti skiriamos lėšos, lėšos Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui ir panašiai). |
| Visuomenės informavimo ir komunikacinių veiksmų išlaidos, kai informuojama ar komunikuojama apie naujai prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus (pavyzdžiui, reklaminio vaizdo klipo sukūrimo ir transliavimo išlaidos ir panašiai). |
Periodinės narystės ar kitos įmokos (pavyzdžiui, įmokos į Europos Sąjungos biudžetą, privalomi kasmetiniai įnašai į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos biudžetą ir panašiai). |
1 grafikas. Pažangos ir tęstinės veiklos išlaidų (priemonių) nustatymo schema
____________________________________
part_9f30b56584944ac8b3004c04d0af21ae_end
part_c4bfad5d4faa402cbf8bfe0e598aef08_end
Strateginio valdymo metodikos
11 priedas
Valstybės įstaigų, rengiančių valdymo programas, sąrašas
| Eil. Nr. |
Institucijos, įstaigos pavadinimas |
| Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingos institucijos ir įstaigos |
| 1. |
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija |
| 2. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija |
| 3. |
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija |
| 4. |
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga |
| 5. |
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė |
| 6. |
Valstybinė lietuvių kalbos komisija |
| 7. |
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba |
| 8. |
Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba |
| 9. |
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija |
| 10. |
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba |
| 11. |
Nacionalinė sveikatos taryba |
| 12. |
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga |
| 13. |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba |
| 14. |
Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija |
| 15. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija |
| 16. |
Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba |
| 17. |
Etninės kultūros globos taryba |
| 18. |
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas |
| 19. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba |
| 20. |
Viešųjų pirkimų tarnyba |
| 21. |
Nacionalinė šeimos taryba |
| 22. |
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba |
| 23. |
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija |
| Ministerijos |
| 24. |
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija |
| 25. |
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija |
| 26. |
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija |
| 27. |
Lietuvos Respublikos finansų ministerija |
| 28. |
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija |
| 29. |
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija |
| 30. |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 31. |
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija |
| 32. |
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija |
| 33. |
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija |
| 34. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija |
| 35. |
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija |
| 36. |
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija |
| 37. |
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija |
| Atitinkamam ministrui pavestos valdymo srities institucijos ir įstaigos |
| 38. |
Lietuvos statistikos departamentas |
| 39. |
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba |
| 40. |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
| 41. |
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba |
| 42. |
Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
part_464e9fd9ad734d4fa0cdeb231914c1e0_end
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292
STRATEGINIO VALDYMO SISTEMOS DALYVIŲ, GALINČIŲ ATLIKTI JUNGTINIŲ PROJEKTŲ VYSTYTOJŲ FUNKCIJAS, SĄRAŠAS
Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 8 punkte nurodyti strateginio valdymo sistemos dalyviai, galintys atlikti jungtinių projektų vystytojų funkcijas, priskiriami ministrų valdymo sritims pagal šias valstybės veiklos sritis:
1. Valstybės valdymo, regioninės politikos ir viešojo administravimo valstybės veiklos sritis (viešasis administravimas, viešosios įstaigos, elektroninė atpažintis) – viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.
2. Aplinkos, miškų ir klimato kaitos valstybės veiklos sritis – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Punkto pakeitimai:
Nr. 756, 2021-09-15, paskelbta TAR 2021-09-23, i. k. 2021-19944
3. Energetikos valstybės veiklos sritis:
3.1. viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra;
3.2. viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra.
4. Socialinės apsaugos ir užimtumo valstybės veiklos sritis – viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.
5. Švietimo, mokslo ir sporto valstybės veiklos sritis:
5.1. viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra;
5.2. viešoji įstaiga Švietimo mainų paramos fondas.
part_154880c74ca94edc915ba0e5f5a8e6d5_end
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292
VALSTYBĖS VEIKLOS SRITIMS PRISKIRIAMŲ ĮSTAIGŲ, KURIŲ VADOVAI YRA VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMŲ VALDYTOJAI, SĄRAŠAS
1. Valstybės valdymo, regioninės politikos ir viešojo administravimo valstybės veiklos sritis:
1.1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (ministro valdymo sritys: viešasis administravimas, viešosios įstaigos, migracija, valstybės tarnyba, vietos savivalda, regionų plėtra, bendruomeninių organizacijų plėtra);
1.2. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija;
1.3. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija;
1.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija;
1.5. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė;
1.6. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija;
1.7. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija;
1.8. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas.
2. Aplinkos, miškų ir klimato kaitos valstybės veiklos sritis – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
3. Energetikos valstybės veiklos sritis:
3.1. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija;
3.2. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija;
3.3. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
4. Viešųjų finansų valstybės veiklos sritis:
4.1. Lietuvos Respublikos finansų ministerija;
4.2. Lietuvos statistikos departamentas.
5. Ekonomikos konkurencingumo ir valstybės informacinių išteklių valstybės veiklos sritis:
5.1. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija;
5.2. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba;
5.3. Viešųjų pirkimų tarnyba.
6. Valstybės saugumo ir gynybos valstybės veiklos sritis:
6.1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija;
6.2. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas;
6.3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba;
6.4. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba.
7. Viešojo saugumo valstybės veiklos sritis – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (ministro valdymo sritis – viešasis saugumas (viešoji tvarka, vidaus tarnyba, elektroninė atpažintis, priešgaisrinė bei civilinė sauga ir gelbėjimo darbai, valstybės sienos apsauga, ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių apyvarta, saugomo asmens statusą turinčių asmenų apsauga).
8. Kultūros valstybės veiklos sritis:
8.1. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija;
8.2. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka;
8.3. Lietuvos nacionalinis muziejus;
8.4. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus;
8.5. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus;
8.6. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
8.7. Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
8.8. Nacionalinis Kauno dramos teatras;
8.9. Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija;
8.10. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai;
8.11. viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas;
8.12. viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“;
8.13. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba;
8.14. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
8.15. Etninės kultūros globos taryba;
8.16. Lietuvos radijo ir televizijos komisija;
8.17. Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija;
8.18. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras;
8.19. Valstybinė lietuvių kalbos komisija;
8.20. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.
9. Socialinės apsaugos ir užimtumo valstybės veiklos sritis:
9.1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
9.2. Nacionalinė šeimos taryba.
10. Transporto ir ryšių valstybės veiklos sritis:
10.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija;
10.2. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.
11. Sveikatos valstybės veiklos sritis:
11.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija;
11.2. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas;
11.3. Nacionalinė sveikatos taryba.
12. Švietimo, mokslo ir sporto valstybės veiklos sritis:
12.1. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija;
12.2. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba;
12.3. Vilniaus universitetas;
12.4. Vytauto Didžiojo universitetas;
12.5. Kauno technologijos universitetas;
12.6. Vilniaus Gedimino technikos universitetas;
12.7. Klaipėdos universitetas;
12.8. Mykolo Romerio universitetas;
12.9. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;
12.10. Vilniaus dailės akademija;
12.11. Lietuvos sporto universitetas;
12.12. Lietuvos muzikos ir teatro akademija;
12.13. Lietuvos energetikos institutas;
12.14. Nacionalinis vėžio institutas;
12.15. Lietuvos kultūros tyrimų institutas;
12.16. Lietuvos istorijos institutas;
12.17. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas;
12.18. Lietuvių kalbos institutas;
12.19. Lietuvos socialinių mokslų centras;
12.20. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras;
12.21. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras;
12.22. Gamtos tyrimų centras;
12.23. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras;
12.24. Lietuvos mokslų akademija;
12.25. Lietuvos mokslo taryba;
12.26. Kauno kunigų seminarija;
12.27. Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija;
12.28. Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija.
13. Teisingumo valstybės veiklos sritis:
13.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija;
13.2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija;
13.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas;
13.4. Nacionalinė teismų administracija;
13.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas;
13.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas;
13.7. Lietuvos apeliacinis teismas;
13.8. Vilniaus apygardos teismas;
13.9. Kauno apygardos teismas;
13.10. Klaipėdos apygardos teismas;
13.11. Šiaulių apygardos teismas;
13.12. Panevėžio apygardos teismas;
13.13. Vilniaus miesto apylinkės teismas;
13.14. Kauno apylinkės teismas;
13.15. Klaipėdos apylinkės teismas;
13.16. Šiaulių apylinkės teismas;
13.17. Panevėžio apylinkės teismas;
13.18. Alytaus apylinkės teismas;
13.19. Marijampolės apylinkės teismas;
13.20. Plungės apylinkės teismas;
13.21. Tauragės apylinkės teismas;
13.22. Telšių apylinkės teismas;
13.23. Utenos apylinkės teismas;
13.24. Vilniaus regiono apylinkės teismas;
13.25. Vilniaus apygardos administracinis teismas;
13.26. Regionų apygardos administracinis teismas;
13.27. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra;
13.28. Lietuvos administracinių ginčų komisija;
13.29. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
13.30. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga;
13.31. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga;
13.32. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
14. Užsienio politikos valstybės veiklos sritis – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
15. Žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės valstybės veiklos sritis:
15.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija;
15.2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 756, 2021-09-15, paskelbta TAR 2021-09-23, i. k. 2021-19944
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14-1 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“ pakeitimo
part_fcdfc90e5e2345a1a419284050327410_end
[1] Pildoma vadovaujantis Metodikos 9 priede nurodyta priemonių kodavimo tvarka.
[2] Nurodomas priemonės pavadinimas (ne daugiau kaip 6 žodžiai).
[3] Jei Programa finansuojama iš ES ar kitų tarptautinių programų lėšų, nurodomi privalomi programos rezultato rodikliai.
[4] 2 lentelės 1.1–1.4 papunkčiuose nurodomi finansavimo šaltiniai ir jų pavadinimai, atitinkantys galiojančią finansavimo šaltinių klasifikaciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1K-265 „Dėl Asignavimų valdytojų programų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, finansavimo šaltinių klasifikacijos patvirtinimo“.
[5] Tęstinės veiklos priemonėmis galima prisidėti prie NPP nustatytų strateginių tikslų įgyvendinimo, pavyzdžiui, užtikrinant esamos situacijos palaikymą, tačiau įgyvendinant tęstinės veiklos priemones negalima užtikrinti numatytų tikslų pasiekimo, t. y. strateginio lygmens dokumente apibrėžtos esamos situacijos gerėjimo tuo mastu, kuriuo ją pagerinti siekiama konkrečiame strateginio lygmens dokumente.
[6] Čia ir toliau „efektyvesnis viešosios paslaugos teikimas“ suprantamas kaip: 1) esamos kokybės paslaugos teikimas didesnei tikslinei grupei patiriant tokio pat dydžio išlaidų; 2) aukštesnės kokybės paslaugos teikimas esamo dydžio tikslinei grupei patiriant tokio pat dydžio išlaidų; 3) aukštesnės kokybės paslaugos teikimas didesnei tikslinei grupei patiriant tokio pat dydžio išlaidų; 4) esamos kokybės paslaugos teikimas esamo dydžio tikslinei grupei patiriant mažiau išlaidų; 5) esamos kokybės paslaugos teikimas didesnei tikslinei grupei patiriant mažiau išlaidų; 6) aukštesnės kokybės paslaugos teikimas esamo dydžio tikslinei grupei patiriant mažiau išlaidų; 7) aukštesnės kokybės paslaugos teikimas didesnei tikslinei grupei patiriant mažiau išlaidų.