PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2021 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1K-240

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2022 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 1K-122

redakcija)

2021–2027 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ IR EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PRIEMONĖS LĖŠOMIS FINANSUOJAMŲ AR IŠ DALIES FINANSUOJAMŲ PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuojamų ar iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą (toliau – Investicijų programa) ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planą „Naujos kartos Lietuva“ (toliau – Planas „Naujos kartos Lietuva“) planuojamų finansuoti pavienių projektų arba jungtinių projektų (toliau kartu – projektai), išskyrus finansines priemones, atrankos, vertinimo, finansavimo ir įgyvendinimo tvarka, kai projektai atrenkami iš anksto, iki įsigalios Investicijų programos įgyvendinamieji Europos Sąjungos (toliau – ES) ir nacionaliniai teisės aktai.

2. Ministerija ar pažangos priemonės koordinatorius, jei yra paskirtas (toliau kartu – ministerija), įvertinę riziką (pavyzdžiui, atsižvelgdami į derybų su Europos Komisija (toliau – EK) rezultatus, tikimybę projektų veiklas pripažinti netinkamomis finansuoti, galimus projektų atrankos kriterijų pasikeitimus ir pan.), turi teisę nuspręsti projektų atranką inicijuoti tik įsigaliojus Investicijų programai ir 2021–2027 metų ES fondų arba Plano „Naujos kartos Lietuva“ investicijų panaudojimą reglamentuojantiems ES ir nacionaliniams teisės aktams.

3. Apraše vartojamos sąvokos:

3.1. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos įgyvendinimo regionas – 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos įgyvendinimo teritorija, priskirta vienam iš regionų (Sostinės arba Vidurio ir vakarų Lietuvos).

3.2. Apdovanojimas – projekto finansavimo forma – piniginė ar kita dovana, skiriama konkurso būdu atrinktam fiziniam ar juridiniam asmeniui, juridinio asmens filialui arba atstovybei už veiklos, kuria buvo siekiama projekto ir (ar) plėtros programos pažangos priemonės tikslų, rezultatus.

3.3. Dalyvis – fizinis asmuo, kuris dalyvauja projekto veiklose ir gauna tiesioginę naudą, tačiau nėra atsakingas už projekto veiklų administravimą ir (ar) vykdymą.

3.4. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė finansavimo šaltinis, nustatytas 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė.

3.5. Fiksuotasis projekto išlaidų vieneto įkainis (toliau – fiksuotasis įkainis) – iš anksto nustatytas projekto išlaidų vieneto įkainis, taikomas projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms apskaičiuoti ir apmokėti remiantis pateiktais dokumentais, kuriais įrodomas pasiektas tam tikras rezultatas, už kurio pasiekimą nustatytas šis įkainis, kai neteikiami išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai.

3.6. Fiksuotoji projekto išlaidų norma (toliau – fiksuotoji norma) – iš anksto nustatyta išlaidų norma (išreikšta procentais nuo visų ar dalies projekto tinkamų finansuoti išlaidų), taikoma apmokant dalį projekto išlaidų, kai neteikiami projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentai.

3.7. Fiksuotoji projekto išlaidų suma (toliau – fiksuotoji suma) – iš anksto nustatyta bendra projekto ar jo dalies išlaidų suma, taikoma projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms apskaičiuoti ir apmokėti remiantis pateiktais dokumentais, kuriais įrodomas projekto veiklos vykdymas ir (arba) rezultato pasiekimas, kai neteikiami išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai.

3.8. Investicijų tęstinumas – 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, 65 straipsnyje nustatyta investicijų išlaikymo prievolė, kurią projekto vykdytojas privalo įvykdyti po projekto finansavimo pabaigos.

3.9. Išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai – banko arba kitos kredito įstaigos sąskaitos išrašai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir (ar) kiti dokumentai, kuriais įrodoma, kad pagal išlaidų pagrindimo dokumentus buvo atliktas mokėjimas.

3.10. Išlaidų pagrindimo dokumentai – rangovų, paslaugų teikėjų ar prekių tiekėjų pateiktos sąskaitos faktūros, perdavimo aktai, darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, kelionių ir (ar) kiti dokumentai, kuriais pagrindžiamos patirtos išlaidos.

3.11. Jungtinis projektas – grupę projektų, kuriais siekiama bendro tikslo ir kuriuos sujungus į grupę būtų pasiektas geriausias rezultatas ir investicijų kokybė, jungiantis projektas, už kurio inicijavimą ir įgyvendinimą arba tik įgyvendinimą atsakingas šio jungiančio projekto vykdytojas.

3.12. Jungtinio projekto projektas – jungtinio projekto vykdytojo atrinktas projektas, kuriuo siekiama jungtinio projekto tikslo.

3.13. Jungtinio projekto projekto pareiškėjas – viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, kitos organizacijos ar jų padaliniai, taip pat fiziniai asmenys, teikiantys paraišką finansuoti jungtinio projekto projektą.

3.14. Jungtinio projekto projekto vykdytojas – viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, kitos organizacijos ar jų padaliniai, taip pat fiziniai asmenys, atsakingi už jungtinio projekto projekto įgyvendinimą.

3.15. Lygiavertis įrodomasis dokumentas – išlaidų pagrindimo ir (arba) jų apmokėjimo įrodymo dokumentams lygiavertis popierinis arba elektroninis liudijimas, kuriuo patvirtinamas ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumas. Lygiavertis įrodomasis dokumentas privalo būti pasirašomas, jeigu tokia prievolė nustatyta teisės aktuose.

3.16. Nepiniginis įnašas – turtas ar veikla, kuriais projekto vykdytojas prisideda prie projekto įgyvendinimo ir už kuriuos nėra sumokama iš projektui skiriamų finansavimo lėšų. Nepiniginis įnašas projekto biudžete išreiškiamas pinigine verte.

3.17. Netiesioginės projekto išlaidos – išlaidos, kurios nėra skiriamos tiesiogiai projekto veikloms vykdyti, tačiau yra būtinos projektui administruoti.

3.18. Nuosavas įnašas – lėšų suma, kuria projekto vykdytojas, partneris (-iai) ir (ar) jungtinio projekto projekto vykdytojas (-jai) prisideda prie projekto įgyvendinimo ir kurią gali sudaryti nacionalinės viešosios lėšos ir privačios lėšos.

3.19. Paraiška finansuoti jungtinio projekto projektą – dokumentas, kurį teikia jungtinio projekto projekto pareiškėjas jungtinio projekto vykdytojui, siekdamas gauti lėšų jungtinio projekto projektui finansuoti.

3.20. Patikimo finansų valdymo principas – ekonomiškumu, veiksmingumu, efektyvumu, orientacija į veiklos rezultatus ir veiksminga biudžeto vykdymo vidaus kontrole pagrįstas finansų valdymo principas, reglamentuojamas 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, 33–36 straipsniuose.

3.21. Patirtos išlaidos – išlaidos, nurodytos sąskaitoje faktūroje ar lygiaverčiame įrodomajame dokumente arba išankstinio mokėjimo dokumente prekėms, paslaugoms, darbams apmokėti, išlaidos, apskaičiuotos kaip darbo užmokestis ar kitos išmokos, taip pat kitos pagal projekto vykdytojo, partnerio arba jungtinio projekto projekto vykdytojo įsipareigojimą mokėti dar neapmokėtos išlaidos.

3.22. Pažeidimas – taikytinos teisės pažeidimas, padarytas dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ar Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo veikloje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) Europos Sąjungos biudžetą jam padaroma ar būtų padaryta žala.

3.23. Pirkimas – siekiant vykdyti projekto veiklas pareiškėjo, projekto vykdytojo ar partnerio, kurie yra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą arba kurie yra perkantieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, vykdomas pirkimas, kuriam taikomas ar iš dalies taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas arba kuriam minėti įstatymai netaikomi šiuose įstatymuose nustatytais atvejais, arba pareiškėjo, projekto vykdytojo ar partnerio, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar perkantieji subjektai pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, vykdomas pirkimas.

3.24. Poprojektinis laikotarpis – projekto sutartyje nustatytas laikotarpis, per kurį projekto vykdytojas, pasibaigus projekto finansavimui, privalo įvykdyti projekto sutarties sąlygas, įskaitant įsipareigojimą teikti ataskaitas po projekto finansavimo pabaigos.

3.25. Pro rata principas – principas, pagal kurį projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms proporcingai priskiriama tik dalis patirtų ar planuojamų patirti tam tikro tipo išlaidų.

3.26. Projektą vykdantis personalas – projekto tiesiogines veiklas vykdantys fiziniai asmenys, su projekto vykdytoju ar partneriu arba jungtinio projekto projekto vykdytoju susiję darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais arba teikiantys paslaugas projekto vykdytojui ar partneriui pagal paslaugų (civilines), įskaitant autorines, sutartis ar įgyvendinant projektą veikiantys pagal savanoriškos veiklos sutartis.

3.27. Projekto finansavimo pabaiga – su galutine veiklos ataskaita teikiamame mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų apmokėjimo projekto vykdytojui data arba galutinės veiklos ataskaitos patvirtinimo data, jei su galutine veiklos ataskaita išlaidos nėra apmokamos.

3.28. Projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis – projekto sutartyje nustatytas laikotarpis nuo projekto veiklų vykdymo pradžios (nepažeidžiant valstybės pagalbos taisyklių nuostatų dėl veiklų vykdymo pradžios) iki galutinės veiklos ataskaitos pateikimo termino, per kurį turi būti patirtos ir apmokėtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos.

3.29. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentai – projekto tinkamų finansuoti išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiaverčiai įrodomieji dokumentai, taip pat dokumentai, kuriais įrodomas projekto kiekybinio rezultato pasiekimas, kai išlaidos apmokamos taikant fiksuotuosius projekto išlaidų vieneto įkainius, ar projekto veiklos vykdymas, kai išlaidos apmokamos taikant fiksuotąją projekto išlaidų sumą.

3.30. Projekto veiklų vykdymo pabaiga – projekto sutartyje nustatyta projekto veiklų vykdymo pabaigos data.

3.31. Projekto veiklų vykdymo pradžia – projekto sutartyje nustatyta anksčiausiai pradedamos vykdyti projekto veiklos pradžios data.

3.32. Projektui skiriamos finansavimo lėšos – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų, kuriose numatytos 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir (ar) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, finansavimo lėšos ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, kuriomis prisidedama prie Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo (bendrojo finansavimo lėšos, valstybės biudžeto lėšos, skirtos Europos Sąjungos fondų lėšomis netinkamam finansuoti pridėtinės vertės mokesčiui apmokėti, kitos valstybės biudžeto lėšos skirtos projektams, įgyvendinamiems iš Europos Sąjungos lėšų, bendrai finansuoti).

3.33. Projektų finansavimo sąlygų aprašas – dokumentas, kuriame nustatomi projektų atrankos, vertinimo ir įgyvendinimo reikalavimai.

3.34. Supaprastintas išlaidų apmokėjimas – projekto tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimas, kai neteikiami išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentai. Projekto išlaidos apmokamos supaprastintai, kai joms taikomi fiksuotieji projekto išlaidų vieneto įkainiai, fiksuotoji projekto išlaidų suma ar fiksuotoji projekto išlaidų norma.

3.35. Tiesioginės projekto išlaidos – tiesiogiai projekto veikloms vykdyti būtinos išlaidos, kai tiesioginį projekto veiklų ir jų išlaidų ryšį įmanoma aiškiai parodyti.

3.36. Trečioji šalis – fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra projekto sutarties šalis, įskaitant projekto partnerius ir jungtinio projekto projektų vykdytojus, ar projekto sutarties šalies (juridinio asmens) darbuotojas, ar projektą vykdančiam personalui priskiriamas fizinis asmuo.

3.37. Valstybės pagalbos taisyklės – valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimą reglamentuojantys Europos Sąjungos reglamentai, schemos ar Europos Komisijos ad hoc sprendimai dėl valstybės pagalbos suderinamumo.

3.38. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ar vartojamos Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme, Strateginio valdymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“ (toliau – Metodika), Vadovaujančiosios, administruojančiosios ir audito institucijų funkcijų, įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, paskirstymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1322 „Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos lėšas ir jų administravimo“, ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 1K-237 „Dėl funkcijų paskirstymo įgyvendinant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“.

II SKYRIUS

PROJEKTŲ ATRANKA, VERTINIMAS IR SPRENDIMAS DĖL PROJEKTO FINANSAVIMO

4. Ministerija, rengdama pažangos priemonės aprašą, kartu parengia projektų finansavimo sąlygų aprašą (pagal Aprašo 1 priede pateiktą formą) ir jį suderina su administruojančiąja institucija. Projektų finansavimo sąlygų apraše ministerija, atsižvelgdama į Metodikos 81.6 papunktį ir 117–119 punktus, nurodo projektų specialiuosius ir (arba) prioritetinius atrankos kriterijus (jei nustatomi), prieš tai juos (jų pakeitimus) aptarusi su suinteresuotomis šalimis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, o kai įgyvendinami jungtinių projektų projektai arba kai projektai atrenkami konkurso arba tęstinės atrankos būdu ir finansuojami Investicijų programos lėšomis, – gavusi ir Investicijų programos stebėsenos komiteto pritarimą. Visi projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyti reikalavimai turi būti skaidrūs, atitikti horizontaliųjų principų laikymosi reikalavimus ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatas, nurodytas Aprašo 15 priede, taikomus ES reikalavimus dėl valstybės pagalbos ir kitus projektų atrankos, įgyvendinimo, tęstinumo reikalavimus. Apie patvirtintą projektų finansavimo sąlygų aprašą elektroninių ryšių priemonėmis informuojama administruojančioji institucija.

5. Ministerija, patvirtinusi pažangos priemonės aprašą, rengia ir elektroninių ryšių priemonėmis suderina su administruojančiąja institucija kvietimų teikti projekto įgyvendinimo planus (toliau – PĮP) planą (toliau – kvietimų planas) pagal Aprašo 6 priede pateiktą formą. Kvietimų planas rengiamas einamiesiems ir ateinantiems metams ir turi būti nuolat atnaujinamas papildant naujais planuojamais kvietimais teikti PĮP bei patikslinant planuojamas šių kvietimų datas ne rečiau kaip 3 kartus per metus.

6. Suderinto kvietimų plano duomenis administruojančioji institucija skelbia ES investicijų interneto svetainėje esinvesticijos.lt (toliau – svetainė esinvesticijos.lt).

7. Svetainėje esinvesticijos.lt taip pat skelbiama informacija apie teikiamą finansavimą pagal Investicijų programą ir Planą „Naujos kartos Lietuva“, šio finansavimo prašymo teikimo ir finansavimo gavimo tvarką, projektų įgyvendinimo reikalavimus, įgyvendinamus projektus, naujienas, renginius ir mokymus projektų vykdytojams, partneriams, jungtinio projekto projektų vykdytojams ir (ar) pareiškėjams, ES ir nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimą, ir kita svarbi informacija.

8. Administruojančioji institucija, iš ministerijos gavusi informacijos apie patvirtintą projektų finansavimo sąlygų aprašą ir atsižvelgdama į kvietimų plane pateiktą informaciją, rengia kvietimą teikti PĮP pagal Aprašo 7 priede pateiktą formą. Kvietime teikti PĮP nustatytas PĮP pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo kvietimų teikti PĮP paskelbimo svetainėje esinvesticijos.lt dienos arba, kai projektai atrenkami planavimo būdu, nuo galimų pareiškėjų informavimo apie kvietimą teikti PĮP dienos, išskyrus atvejus, kai ministerijai, suderinus su planavimo būdu atrenkamo projekto pareiškėju, PĮP su priedais, parengti pagal Aprašo 8 priede pateiktas formas, gali būti pateikti per trumpesnį laikotarpį. Kvietimas teikti PĮP rengiamas vadovaujantis projektų finansavimo sąlygų aprašo, kuris yra pažangos priemonės aprašo priedas, nuostatomis ir kvietimų plane pateikta informacija.

9. Jei projektai atrenkami planavimo būdu, administruojančioji institucija kvietimą teikti PĮP teikia kvietimų plane nurodytiems galimiems pareiškėjams, siūlydama jiems teikti PĮP su priedais, parengtus pagal Aprašo 8 priede pateiktas formas, kvietime teikti PĮP nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kvietime teikti PĮP nurodomas baigtinis priedų, kuriuos turi pateikti pareiškėjas, sąrašas. Jeigu kvietime teikti PĮP nurodomas reikalavimas dėl projekto išvystymo ir suderinimo su ministerija, pareiškėjas administruojančiajai institucijai turi pateikti su ministerija suderintą PĮP.

10. Kai projektai atrenkami planavimo būdu, pareiškėjui praleidus kvietime teikti PĮP nustatytą PĮP pateikimo terminą, sprendimą dėl PĮP priėmimo priima administruojančioji institucija, atsižvelgdama į termino praleidimo priežastis.

11. Jei projektai atrenkami konkurso būdu, administruojančioji institucija kvietimą teikti PĮP paskelbia svetainėje esinvesticijos.lt. Kvietime teikti PĮP nurodomas baigtinis PĮP priedų, kuriuos turi pateikti pareiškėjas, sąrašas. PĮP su priedais, parengti pagal Aprašo 8 priede pateiktas formas, teikiami administruojančiajai institucijai iki kvietime teikti PĮP nustatyto PĮP pateikimo termino kvietime teikti PĮP nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kitais būdais išsiųsti ar pristatyti arba pasibaigus kvietime teikti PĮP nustatytam terminui pateikti PĮP atmetami.

12. Tęstinė projektų atranka gali būti vykdoma, kai remiamos nesudėtingos vienarūšės veiklos, o projektų kokybei užtikrinti projektų finansavimo sąlygų apraše galima nustatyti reikalavimus, kurių vykdymas lengvai patikrinamas.

13. Kai vykdoma tęstinė projektų atranka, administruojančioji institucija kvietimą teikti PĮP paskelbia svetainėje esinvesticijos.lt. Kvietime teikti PĮP nustatomas galutinis PĮP pateikimo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo kvietimo teikti PĮP paskelbimo dienos. PĮP teikiami nuolat iki kvietime teikti PĮP nustatyto termino pabaigos. Tęstinė projektų atranka baigiama anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktus PĮP paskirstyta ir prašoma skirti finansavimo lėšų suma sudaro galimybę paskirstyti visą kvietimui teikti PĮP skirtą finansavimo lėšų sumą.

14. Kai planuojama projektą įgyvendinti su partneriais, pareiškėjas, pasirinkdamas partnerius, turi užtikrinti lygiateisiškumą ir neriboti konkurencijos.

15. Administruojančioji institucija atlieka šiuos veiksmus, jeigu paskelbusi kvietimą teikti PĮP gauna iš ministerijos informacijos, kad keičiama esminė kvietimo teikti PĮP ir (ar) jo priedų informacija: keičiamos projektų finansavimo sąlygos ir (arba) PĮP teikimo sąlygos, turinčios įtakos PĮP vertinimo rezultatams (išskyrus PĮP pateikimo termino pratęsimą), keičiamos finansuojamos projektų veiklos, projektams taikomi reikalavimai, susiję su pareiškėjais, stebėsenos rodikliais, reikalavimai valstybės pagalbai, projektų atrankos kriterijai, išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai ir (ar) kiti pareiškėjams ir (ar) projektams taikomi reikalavimai:

15.1. jeigu nepraėjęs kvietime teikti PĮP nurodytas PĮP pateikimo terminas, sustabdo PĮP teikimą ir apie tai raštu informuoja ministeriją ir planavimo būdu atrenkamų projektų pareiškėjus, o kai projektai atrenkami konkurso būdu arba vykdoma tęstinė projektų atranka, sustabdo PĮP teikimą, apie tai raštu informuoja ministeriją ir informaciją apie PĮP teikimo stabdymą paskelbia svetainėje esinvesticijos.lt;

15.2. jeigu yra pasibaigęs kvietime teikti PĮP nurodytas PĮP pateikimo terminas ir pagal kvietimą teikti PĮP pateikti PĮP, sustabdo PĮP vertinimą, apie tai raštu informuoja ministeriją ir pareiškėjus, pateikusius PĮP pagal stabdomą kvietimą teikti PĮP, ir, kai projektai atrenkami konkurso būdu arba vykdoma tęstinė projektų atranka, informaciją apie PĮP vertinimo sustabdymą papildomai paskelbia svetainėje esinvesticijos.lt.

16. PĮP teikimas ir vertinimas gali būti nestabdomas, kai projektai atrenkami planavimo būdu ir jiems numatomi kvietimo teikti PĮP ir (ar) jo priedų informacijos pakeitimai nebus taikomi arba jų PĮP teikimo terminas vėlesnis kaip 30 dienų po planuojamo kvietimo teikti PĮP ir (ar) jo priedų informacijos pakeitimo įsigaliojimo dienos.

17. Administruojančioji institucija, atnaujinusi kvietimo teikti PĮP ir (ar) jo priedų informaciją, nustato kitą galutinį PĮP teikimo terminą (netaikoma, kai vykdoma tęstinė projektų atranka), kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo atnaujintos kvietimo teikti PĮP ir (ar) jo priedų informacijos paskelbimo dienos arba nuo planavimo būdu atrenkamų projektų pareiškėjų informavimo dienos, išskyrus atvejus, kai suderinus su pareiškėju, pateikusiu planavimo būdu atrenkamo projekto PĮP, PĮP gali būti pateiktas per trumpesnį laikotarpį, ir, kai vykdomas konkursas arba tęstinė projektų atranka, paskelbia atnaujintą kvietimą teikti PĮP ir (ar) jo priedus svetainėje esinvesticijos.lt.

18. Jeigu paskelbusi kvietimą teikti PĮP administruojančioji institucija gauna iš ministerijos informacijos, kad keičiama neesminė kvietimo teikti PĮP ir (ar) jo priedų informacija (t. y. nekeičiamos projektų finansavimo ir (arba) PĮP teikimo sąlygos, ši informacija neturi įtakos PĮP vertinimo rezultatams), ji kvietime teikti PĮP ir (ar) jo prieduose pateiktą informaciją atnaujina ir, kai projektai atrenkami konkurso būdu ar vykdoma tęstinė projektų atranka, paskelbia svetainėje esinvesticijos.lt.

19. Administruojančioji institucija apie atnaujintą kvietimo teikti PĮP ir (ar) jo priedų informaciją ir (arba), jeigu PĮP teikimas ir (arba) vertinimas buvo sustabdytas, PĮP teikimo ir (arba) vertinimo atnaujinimą informuoja pareiškėjus, pateikusius PĮP iki kvietimo teikti PĮP ir (ar) jo priedų informacijos pakeitimo dienos, ir prireikus paprašo per Aprašo 17 punkte nustatytą pratęstą terminą (kai keičiama esminė informacija) arba per 14 dienų (kai keičiama neesminė informacija) nuo informavimo dienos apie atnaujintą kvietimo teikti PĮP ir (ar) jo priedų informaciją pateikti su kvietimo teikti PĮP ir (ar) jo priedų informacijos atnaujinimu susijusią papildomą informaciją ir (ar) dokumentus ir (ar) patikslinti PĮP. Planavimo būdu atrenkamų projektų pareiškėjus, kurie dar nėra pateikę PĮP, administruojančioji institucija apie atnaujintą kvietimo teikti PĮP ir (ar) jo priedų informaciją informuoja papildomai raštu.

20. Pateiktas PĮP užregistruojamas ir, vadovaujantis kvietimų, projektų ir stebėsenos rodiklių kodavimo instrukcija, kuriai pritarė tarpinstitucinė darbo grupė 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ investicijų administravimo procesams kurti, sudaryta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-219 „Dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo“ (toliau – darbo grupė), PĮP suteikiamas unikalus projekto kodas (toliau – projekto kodas). PĮP pateikęs pareiškėjas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo PĮP užregistravimo dienos raštu informuojamas apie užregistruotą PĮP ir jam suteiktą projekto kodą.

21. PĮP vertinimą atlieka administruojančioji institucija.

22. Administruojančioji institucija turi užtikrinti, kad:

22.1. planavimo būdu atrenkamų PĮP vertinimas truktų ne ilgiau kaip 60 dienų (išskyrus atvejus, kai projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytas ilgesnis terminas) nuo PĮP gavimo dienos, o kai įgyvendinama analitinė veikla, – ne ilgiau kaip 40 dienų nuo PĮP gavimo dienos;

22.2. konkurso būdu gautų PĮP vertinimas truktų ne ilgiau kaip 90 dienų (išskyrus atvejus, kai projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytas ilgesnis terminas) nuo kvietime teikti PĮP nurodytos paskutinės PĮP pateikimo dienos;

22.3. tęstinės projektų atrankos būdu atrenkamų PĮP vertinimas truktų ne ilgiau kaip 60 dienų nuo PĮP gavimo dienos arba atsižvelgiant į kvietimų plane nustatytą PĮP vertinimo periodiškumą.

23. Projektų atitiktis projektų atrankos kriterijams tikrinama atliekant PĮP vertinimą. PĮP vertinimą sudaro šie etapai:

23.1. projekto tinkamumo finansuoti vertinimas, taikomas visiems projektams, kai projektai atrenkami planavimo, konkurso būdu arba vykdoma tęstinė projektų atranka;

23.2. projekto naudos ir kokybės vertinimas, atliekamas tik tuo atveju, kai projektai atrenkami projektų konkurso būdu.

24. Vykdant tęstinę projektų atranką pateikti PĮP vertinami ir sprendimai dėl projektų finansavimo priimami pagal PĮP pateikimo eilę, išskyrus Aprašo 25 ir 26 punktuose nurodytus atvejus.

25. Sprendimai dėl PĮP atmetimo gali būti priimami nesilaikant PĮP pateikimo eilės tvarkos.

26. Pateikti PĮP gali būti vertinami ir sprendimai dėl projektų finansavimo priimami ne pagal PĮP pateikimo eilę, jei užtikrinama, kad tai neturės įtakos sprendimams dėl anksčiau pateiktų PĮP finansavimo.

27. Kai projektai atrenkami konkurso būdu, atrenkami tinkami finansuoti, geriausiai atrankos kriterijus atitinantys projektai, kurie naudos ir kokybės vertinimo etape surinko projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytą minimalią balų sumą ir kuriems įgyvendinti pagal administruojančiosios institucijos nustatytą didžiausią galimą projektui skirti finansavimo lėšų sumą užtenka kvietime teikti PĮP nurodytos pagal konkretų kvietimą teikti PĮP skirtos finansavimo lėšų sumos.

28. Administruojančioji institucija, vadovaudamasi savo vidaus nustatyta tvarka, gali pasirinkti, kurį PĮP vertinimo etapą vykdyti anksčiau, arba šiuos vertinimus atlikti vienu metu. Jei pirmas atliekamas projektų naudos ir kokybės vertinimas, tada projektų tinkamumo finansuoti vertinimas pradedamas nuo PĮP, surinkusio (-ių) daugiausia balų naudos ir kokybės vertinimo metu, ir atliekamas tol, kol pagal įvertintus PĮP paskirstoma visa kvietimui teikti PĮP skirta finansavimo lėšų suma, atsižvelgiant į nustatytą didžiausią galimą projektui skirti finansavimo lėšų sumą (likusių PĮP projektų tinkamumo finansuoti vertinimas neatliekamas). Atlikusi projektų tinkamumo finansuoti vertinimą administruojančioji institucija turi patikrinti, ar projektų tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatytos aplinkybės neturi įtakos projektų naudos ir kokybės vertinimo rezultatams, ir prireikus patikslinti projektų naudos ir kokybės vertinimo rezultatus.

29. Administruojančioji institucija, atlikdama projektų tinkamumo finansuoti vertinimą, pagal Aprašo 9 priede pateiktą vertinimo metodiką tikrina projekto atitiktį projektų bendriesiems atrankos kriterijams (įskaitant projekto atitiktį projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytiems reikalavimams) ir specialiesiems atrankos kriterijams, jei tokie buvo nustatyti projektų finansavimo sąlygų apraše. Taip pat nustato didžiausią projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą, didžiausią tinkamų deklaruoti EK išlaidų sumą (projektams, finansuojamiems Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (toliau – EGADP) lėšomis, nustato didžiausią deklaruotiniems EK rodikliams pasiekti reikalingą išlaidų sumą) ir didžiausią galimą projektui skirti finansavimo lėšų sumą.

30. Projekto naudos ir kokybės vertinimą atlikusi po projekto tinkamumo finansuoti vertinimo administruojančioji institucija gali pakartotinai atlikti projekto tinkamumo finansuoti vertinimą, patikslindama nustatytą didžiausią projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą, didžiausią tinkamų deklaruoti EK išlaidų sumą (projektams, finansuojamiems EGADP lėšomis, – didžiausią deklaruotiniems EK rodikliams pasiekti reikalingą išlaidų sumą) ir didžiausią galimą projektui skirti finansavimo lėšų sumą. Pakartotinis projekto tinkamumo finansuoti vertinimas gali būti atliekamas dėl atliekant projekto naudos ir kokybės vertinimą priimtų sprendimų, susijusių su projekto veiklų optimizavimu (pavyzdžiui, pagrįstai siūloma atsisakyti dalies projekto veiklų ar jas pakeisti kitomis). Apie pakartotinai atlikto projekto tinkamumo finansuoti vertinimo rezultatus administruojančioji institucija raštu informuoja pareiškėją, suderina su juo patikslintą didžiausią projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir didžiausią galimą projektui skirti finansavimo lėšų sumą.

31. Kai atliekant projekto tinkamumo finansuoti vertinimą ir (ar) projekto naudos ir kokybės vertinimą prireikia papildomų specialiųjų žinių tam tikroje srityje tikrinant projekto atitiktį konkretiems projektų bendriesiems, specialiesiems ir (arba), kai projektai atrenkami konkurso būdu, prioritetiniams atrankos kriterijams, administruojančioji institucija gali pasitelkti ekspertus. Ekspertai turi turėti tinkamą kompetenciją (t. y. vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje srityje) ir būti nešališki (t. y. ne mažiau kaip vienus metus iki ekspertinio vertinimo pradžios neturėję darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių su pareiškėju ar partneriu, neturėti interesų konflikto pareiškėjo ar partnerio atžvilgiu priimant sprendimą, susijusį su projekto atitikties projektų bendriesiems, specialiesiems ir (arba), kai projektai atrenkami konkurso būdu, prioritetiniams atrankos kriterijams vertinimu).

32. PĮP vertinimui atlikti arba prireikus papildomos informacijos administruojančioji institucija turi teisę kreiptis į kompetentingas įstaigas ir (ar) organizacijas su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėją ir (ar) PĮP, susijusią su projekto atitikties projektų bendriesiems, specialiesiems ir (arba), kai projektai atrenkami konkurso būdu, prioritetiniams atrankos kriterijams vertinimu, ir, vertindama pareiškėjo pateiktus duomenis ir informaciją, naudotis kitais išoriniais oficialiais informacijos šaltiniais. Turi būti užtikrintas PĮP ir projekto sutartyje pateiktos informacijos naudojimas tik vertinimo, tikrinimo ar projekto įgyvendinimo priežiūros tikslais ir informacijos apie projektą neskleidimas.

33. Jeigu PĮP vertinimo metu nustatoma trūkumų (nepateikti visi reikiami dokumentai ir (ar) informacija, pateikta neišsami ir (ar) netiksli informacija), administruojančioji institucija gali paprašyti pareiškėjo per jos nustatytą terminą ištaisyti nustatytus trūkumus. Pirmą kartą nustačius trūkumų, jiems pašalinti nustatomas ne trumpesnis kaip 5 darbo dienų terminas, kuris gali būti pratęstas, jeigu pareiškėjas informuoja, kad siekiant pašalinti trūkumus reikia kreiptis į kompetentingas įstaigas ir (ar) organizacijas. Gavusi pareiškėjo prašymą pratęsti terminą administruojančioji institucija privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos, atsakyti, ar terminas pratęsiamas. Jeigu trūkumų nustatoma antrą kartą ir kitus kartus, kiekvieną kartą nustatomas ne trumpesnis kaip 3 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina trūkumų, administruojančioji institucija atlieka PĮP vertinimą, vadovaudamasi turima informacija. Administruojančioji institucija gali neprašyti tikslinti PĮP ir jį vertinti tokios apimties, kokios jis buvo pateiktas, jei PĮP atitinka projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus atvejus, kai PĮP atmetamas neprašius pareiškėjo pateikti papildomų duomenų ar dokumentų, papildyti ar patikslinti PĮP pateiktos informacijos.

34. Jeigu projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu pareiškėjas, norėdamas pateikti prašomus papildomus dokumentus ar informaciją, turi kreiptis į kompetentingas įstaigas ir (ar) organizacijas, administruojančioji institucija gali baigti vertinimą su sąlyga, kad reikiami dokumentai ir (ar) informacija bus pateikti iki projekto sutarties sudarymo dienos arba kito projekto sutartyje nustatyto termino. Pareiškėjui neįvykdžius sąlygos iki projekto sutarties sudarymo dienos, projekto sutartis su pareiškėju nesudaroma ir apie tai raštu informuojamas pareiškėjas ir ministerija. Jei projekto vykdytojas neįvykdo sąlygos iki projekto sutartyje nustatyto termino, administruojančioji institucija, atsižvelgdama į sąlygos įtaką projekto įgyvendinimui, gali inicijuoti projekto sutarties keitimą arba projekto sutarties nutraukimą, apie tai raštu informuodama projekto vykdytoją.

35. Administruojančioji institucija savo vidaus nustatyta tvarka gali atlikti PĮP pateiktos informacijos pagrįstumo patikrinimą – kviesti pareiškėją į pokalbį arba apsilankyti planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje. Pokalbyje su pareiškėju dalyvauti ar apsilankyti planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje turi ne mažiau kaip 2 administruojančiosios institucijos atstovai.

36. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamos finansavimo lėšos, turi būti finansuojama iš projekto vykdytojo, partnerio (-ių) ir (ar) jungtinio projekto projekto vykdytojo lėšų.

37. Jeigu projektų finansavimo sąlygų apraše nustatomi išlaidų dydžio apribojimai, skaičiuojami nuo projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos (išskyrus fiksuotąją normą ir Aprašo 2 priedo 9 punkte nustatytus išlaidų apribojimus), jie taikomi tik PĮP vertinimo metu, jei projektų finansavimo sąlygų apraše nenustatyta kitaip.

38. Jeigu pareiškėjas, vykdydamas projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytą reikalavimą, iki PĮP pateikimo įvykdo pirkimus, šių pirkimų dokumentus pareiškėjas turi pateikti administruojančiajai institucijai kartu su PĮP, o administruojančioji institucija PĮP vertinimo metu turi įvertinti įvykdytų pirkimų atitiktį reikalavimams, nustatytiems pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose. Administruojančioji institucija išvadą apie įvykdytų pirkimų atitiktį reikalavimams, nustatytiems pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose, pateikia PĮP vertinimo ataskaitoje.

39. Nepavykus PĮP įvertinti per nustatytą terminą (jeigu PĮP vertinimo metu reikia papildomos informacijos iš kompetentingų įstaigų ir (ar) organizacijų ir (ar) reikia atlikti PĮP pateiktos informacijos pagrįstumo patikrinimą planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje, ir (arba) pareiškėjas turi įvykdyti pirkimą iki projekto tinkamumo finansuoti vertinimo pabaigos arba buvo gauta PĮP už didesnę sumą, nei kvietimui teikti PĮP skirta finansavimo lėšų suma, kai projektai atrenkami konkurso būdu), vertinimo terminas gali būti pratęstas administruojančiosios institucijos sprendimu. Apie naują PĮP vertinimo terminą administruojančioji institucija raštu turi informuoti pareiškėją ir ministeriją, nurodydama termino pratęsimo priežastis.

40. Jeigu projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatyta didžiausia projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma yra mažesnės už PĮP nurodytą bendrą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir prašomą projektui skirti finansavimo lėšų sumą ir (arba) PĮP vertinimas baigiamas su sąlyga, administruojančioji institucija turi apie tai raštu informuoti pareiškėją ir su juo suderinti, ar jis sutinka su administruojančiosios institucijos nustatytomis PĮP vertinimo sąlygomis ir (ar) sutinka įgyvendinti projektą už nustatyto dydžio skiriamą finansavimo lėšų sumą. Jeigu pareiškėjas nesutinka įgyvendinti projekto už administruojančiosios institucijos nustatyto dydžio skiriamą finansavimo lėšų sumą ir (arba) su PĮP vertinimo sąlygomis, PĮP atmetamas Aprašo 41 punkte nustatyta tvarka.

41. Administruojančioji institucija priima sprendimą atmesti PĮP, jeigu:

41.1. projektas neatitinka bent vieno pažangos priemonės apraše, projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyto reikalavimo, projektų bendrojo arba specialiojo atrankos kriterijaus;

41.2. PĮP vertinimo metu nustatoma, kad pareiškėjas siekė gauti konfidencialios informacijos, kuri PĮP vertinimo metu jam suteiktų nepagrįstą pranašumą, arba bandė daryti įtaką PĮP vertinimo rezultatams ar vertintojams;

41.3. pareiškėjas neįvykdė Aprašo 38 punkte nurodyto reikalavimo iki PĮP pateikimo įvykdyti pirkimus (kai toks reikalavimas nustatytas projektų finansavimo sąlygų apraše);

41.4. pareiškėjas nesutinka įgyvendinti projekto už administruojančiosios institucijos nustatyto dydžio skiriamą finansavimo lėšų sumą ir (ar) su administruojančiosios institucijos nustatytomis PĮP vertinimo sąlygomis.

42. Administruojančioji institucija apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu informuoja pareiškėją, pateikdama jam šį sprendimą, kuriame nurodo PĮP atmetimo priežastis, PĮP atmetimo teisinį pagrindą ir sprendimo apskundimo tvarką.

43. Kai projektai atrenkami konkurso būdu, atliekant projektų naudos ir kokybės vertinimą projektai vertinami pagal projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytus projektų prioritetinius atrankos kriterijus. Prie kiekvieno kriterijaus nurodomas galimas surinkti didžiausias balų skaičius. Didžiausia projektui galima skirti balų suma – 100 balų. Privalomą surinkti minimalią balų sumą ministerija turi nurodyti projektų finansavimo sąlygų apraše. Projektai, kurie naudos ir kokybės vertinimo etape nesurenka nustatytos minimalios balų sumos, nėra tinkami finansuoti ir PĮP atmetami.

44. Projekto naudos ir kokybės vertinimui atlikti skiriami 2 vertintojai, išskyrus atvejus, kai projekto naudos ir kokybės vertinimą atlieka ekspertų grupė. Kai ekspertų grupė atlieka projekto naudos ir kokybės vertinimą, ekspertams taikomi Aprašo 31 punkte nustatyti reikalavimai. Ekspertų grupės funkcijos, sprendimų priėmimo, nešališkumo ir konfidencialumo užtikrinimo tvarka turi būti nustatyta ekspertų grupės darbo reglamente, kurį administruojančioji institucija skelbia savo interneto svetainėje.

45. Kai vertintojai atlieka visų PĮP, pateiktų pagal kvietimą teikti PĮP, projektų naudos ir kokybės vertinimą, turi būti organizuojamas (-i) visų pagal tą kvietimą teikti PĮP pateiktų PĮP vertintojų arba vertinimo komisijos (jeigu ji sudaroma) susitikimas (-ai), kuriame (-iuose) aptariami kiekvieno vertintojo tam tikram projektui skirti balai ir jų suteikimo argumentai. Atsižvelgdami į aptarimo rezultatus, vertintojai turi teisę patikslinti individualaus PĮP vertinimo metu projektui skirtus balus, taip pat prireikus gali būti priimami sprendimai, susiję su projekto veiklų optimizavimu. Jeigu įvykus aptarimui skirtingų vertintojų PĮP vertinimo rezultatai skiriasi daugiau kaip 10 balų, administruojančioji institucija paskiria papildomą vertintoją (vertintojų grupę). Administruojančioji institucija apskaičiuoja bendrą projektui suteikiamą balą, kuris yra 2 didžiausius balus suteikusių vertintojų balų vidurkis. Šiame punkte nurodytas balų vidurkis neskaičiuojamas, jei projekto naudos ir kokybės vertinimą atlieka Aprašo 44 punkte nurodyta ekspertų grupė. Ekspertų grupės vertinimas, nurodytas ekspertų grupės posėdžio protokole, kurį pasirašo administruojančiosios institucijos paskirtas ekspertų grupės vadovas, laikomas bendru balu. Administruojančioji institucija sudeda projekto bendrą balą su papildomu prioritetiniu balu, jeigu papildomi prioritetiniai balai nustatyti projektų finansavimo sąlygų apraše, ir apskaičiuoja projektui suteikiamą galutinį balą.

46. Jei projektai atrenkami konkurso būdu ir atliekant PĮP vertinimą paaiškėja, kad numatytos projekto veiklos iš esmės sutampa su suplanuotomis ir (ar) įgyvendinamomis kitų projektų veiklomis, dėl kurių finansavimo ir (ar) įgyvendinimo jau priimti sprendimai, administruojančioji institucija, pagrindusi, kad tokių veiklų pakartotinis finansavimas yra netikslingas, priima sprendimą laikyti tokias veiklas netinkamomis finansuoti ir atitinkamai patikslina PĮP vertinimo rezultatus (t. y. prireikus pakartoja projekto tinkamumo finansuoti vertinimą ir (arba) projekto naudos ir kokybės vertinimą). Jeigu kelių tam pačiam konkursui pateiktų projektų PĮP nurodytos veiklos sutampa, administruojančioji institucija, pagrindusi, kad tokių sutampančių veiklų finansavimas yra netikslingas, priima sprendimą tinkama finansuoti laikyti tik projekto, kuris atlikus projekto naudos ir kokybės vertinimą buvo geriausiai įvertintas, veiklą ir atitinkamai patikslina PĮP vertinimo rezultatus.

47. Jeigu projekto naudos ir kokybės vertinimo metu nustatoma trūkumų (pateikti ne visi reikiami dokumentai ir (ar) informacija vertinimui atlikti, pateikta neišsami ir (ar) netiksli informacija), administruojančioji institucija gali prašyti pareiškėjo ištaisyti šiuos trūkumus (pranešimui apie trūkumus pateikti ir trūkumų ištaisymui taikoma Aprašo 33 punkte nustatyta tvarka ir terminai). Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikia prašomos informacijos ir (arba) dokumentų, projekto naudos ir kokybės vertinimas atliekamas vadovaujantis turima informacija.

48. Administruojančioji institucija, baigusi PĮP vertinimą, kai projektai atrenkami planavimo būdu arba vykdoma tęstinė projektų atranka, arba įvertinusi visus pagal kvietimą teikti PĮP pateiktus PĮP, kai projektai atrenkami konkurso būdu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo PĮP vertinimo patikros lapo patvirtinimo dienos parengia PĮP vertinimo ataskaitą pagal Aprašo 10 priede pateiktą formą, pateikia ją ministerijai ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo PĮP vertinimo ataskaitos pateikimo ministerijai dienos raštu informuoja pareiškėją apie PĮP vertinimo pabaigą. PĮP vertinimo ataskaitos pateikimo ministerijai data laikoma PĮP vertinimo pabaigos data. Jeigu projektai atrenkami konkurso būdu ir visuose pagal vieną kvietimą teikti PĮP pateiktuose PĮP prašoma bendra lėšų suma neviršija šiam kvietimui teikti PĮP skirtos finansavimo lėšų sumos, administruojančioji institucija PĮP vertinimo ataskaitą gali rengti dalimis, užtikrindama, kad visiems pagal tam tikrą kvietimą teikti PĮP teikiamiems PĮP taikomi vienodi planavimo, vertinimo ir įgyvendinimo priežiūros principai. Jeigu yra projektų, kurie surinko vienodą galutinį balų skaičių ir kuriems nepakanka kvietimui teikti PĮP skirtos finansavimo lėšų sumos, pirmenybė teikiama projektams, surinkusiems daugiau balų pagal pirmąjį projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytą prioritetinį atrankos kriterijų, o jeigu projektai vienodai įvertinti pagal šį prioritetinį atrankos kriterijų, pirmenybė suteikiama projektams, surinkusiems daugiau balų pagal kitą iš eilės nurodytą prioritetinį atrankos kriterijų. Jeigu suteikti vienodi balai pagal visus prioritetinius atrankos kriterijus, šie projektai nurodomi PĮP vertinimo ataskaitos sąraše „PĮP, kurie nebuvo atmesti projektų tinkamumo finansuoti bei naudos ir kokybės vertinimo etape, tačiau jiems finansuoti nepakanka kvietimui teikti PĮP skirtų lėšų“.

49. Jeigu baigusi PĮP vertinimą arba ministerijai priėmus sprendimą dėl projekto finansavimo iki projekto sutarties sudarymo dienos administruojančioji institucija gauna informacijos, kuri galėtų lemti kitokius PĮP vertinimo rezultatus, ji atlieka pakartotinį PĮP vertinimą ir apie tai raštu informuoja ministeriją ir pareiškėją. Sprendimai dėl projektų finansavimo turi būti pakartotinai peržiūrėti, atsižvelgus į pakartotinio PĮP vertinimo rezultatus. Pakartotinis PĮP vertinimas atliekamas vadovaujantis Aprašo 21–47 punktuose nustatyta tvarka.

50. Ministerija, vadovaudamasi PĮP vertinimo rezultatais, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo PĮP vertinimo pabaigos dienos priima sprendimą dėl projekto finansavimo pagal Aprašo 11 priede pateiktą formą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikia jį administruojančiajai institucijai. Administruojančioji institucija per 3 darbo dienas nuo ministerijos sprendimo dėl projekto finansavimo gavimo dienos apie priimtą sprendimą raštu informuoja sprendime dėl projekto finansavimo nurodytus pareiškėjus.

51. Kai projektai atrenkami konkurso būdu arba vykdoma tęstinė projektų atranka, gali būti sudaromas rezervinių projektų sąrašas, jei ministerija, įvertinusi pagal kvietimą teikti PĮP skirtos finansavimo lėšų sumos likutį ir teigiamai įvertintuose PĮP, kuriems finansuoti neužteko lėšų, prašomą skirti finansavimo lėšų sumą, nusprendžia, kad ateityje bus galimybių šiam kvietimui teikti PĮP skirti papildomų lėšų. Į rezervinių projektų sąrašą projektai įrašomi ta pačia eilės tvarka, kaip jie buvo išdėstyti PĮP vertinimo ataskaitos sąraše „PĮP, kurie nebuvo atmesti projektų tinkamumo finansuoti bei naudos ir kokybės vertinimo etape, tačiau jiems finansuoti nepakanka kvietimui teikti PĮP skirtų lėšų“ (vykdant tęstinę projektų atranką – pagal PĮP pateikimo eilę). Priėmusi sprendimus dėl papildomų lėšų skyrimo kvietimui teikti PĮP, ministerija gali priimti sprendimą finansuoti projektus iš rezervinių projektų sąrašo nustatyta projektų eilės tvarka. Jei ministerija nusprendžia papildomų lėšų kvietimui teikti PĮP neskirti arba skirti jų mažiau, nei reikia į rezervinių projektų sąrašą įtrauktiems projektams finansuoti, ji turi priimti sprendimą nefinansuoti tų projektų, kuriems neužteko kvietimui teikti PĮP skirtos lėšų sumos ar skiriamos papildomos lėšų sumos. Jeigu skiriamos papildomos lėšų sumos neužtenka visiems pagal projektų prioritetinius atrankos kriterijus vienodai įvertintiems projektams, nefinansuojamas nė vienas iš tų projektų.

52. Jei yra aplinkybių, darančių įtaką sprendimui dėl projekto finansavimo, prieš priimdama sprendimą dėl projekto, įtraukto į rezervinį projektų sąrašą, finansavimo ministerija turi kreiptis į administruojančiąją instituciją, kad ji patikrintų, ar nepasikeitė projekto įgyvendinimo sąlygos, dėl kurių šio projekto nebūtų galima įgyvendinti visa apimtimi. Administruojančioji institucija gali (jei nuo sprendimo įtraukti projektą į rezervinių projektų sąrašą praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, – turi) iš naujo atlikti šio projekto tinkamumo finansuoti vertinimą.

53. Ministerija turi teisę atidėti sprendimo dėl projekto finansavimo priėmimą iki Aprašo 2 punkte nurodytų teisės aktų įsigaliojimo dienos.

III SKYRIUS

PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS

54. Administruojančioji institucija su pareiškėju, kurio įgyvendinamam projektui skirtas finansavimas, sudaro projekto sutartį pagal Aprašo 12 priede pateiktą formą.

55. Jeigu projektas įgyvendinamas kartu su partneriu (-iais), projekto vykdytojas atstovauja partneriui (-iams) projekto sutarties vykdymo ir projekto įgyvendinimo klausimais ir atsako už projekto sutarties sąlygų įvykdymą.

56. Visą projekto įgyvendinimo laikotarpį projektas turi atitikti projektų bendruosius atrankos kriterijus, išskyrus Aprašo 9 priede nustatytas išimtis, taip pat specialiuosius ir, kai projektai atrenkami konkurso būdu, prioritetinius atrankos kriterijus, išskyrus projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytas išimtis dėl projektų atrankos kriterijų taikymo projektų įgyvendinimo laikotarpiu. Projekto vykdytojas privalo įvykdyti visus įsipareigojimus pagal projekto sutartį, įskaitant projekto tęstinumo reikalavimus.

57. Jei projektų finansavimo sąlygų aprašas keičiamas jau atrinkus projektus, šie pakeitimai, nepažeidžiant lygiateisiškumo principo, taikomi ir pradėtiems įgyvendinti projektams, jei tokie pakeitimai nepablogina projektų finansavimo sąlygų.

58. Lėšas projektams įgyvendinti ministerija planuoja ir naudoja vadovaudamasi Biudžeto sandaros įstatymu, Strateginio valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, ir Metodika.

59. Projekto išlaidos apmokamos išlaidų kompensavimo būdu projekto vykdytojui deklaruojant patirtas ir apmokėtas išlaidas, supaprastintai apmokamas išlaidas arba kartu derinant šias abi apmokėjimo formas.

60. Projekto vykdytojas administruojančiajai institucijai teikia mokėjimo prašymus, kurie rengiami pagal Aprašo 13 ir 16 prieduose pateiktas formas.

61. Projekto vykdytojas pirmą mokėjimo prašymą administruojančiajai institucijai turi pateikti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo projekto sutarties pasirašymo dienos.

62. Kitus mokėjimo prašymus projekto vykdytojas teikia ne vėliau kaip po 90 dienų nuo ankstesnio mokėjimo prašymo pateikimo dienos, jei administruojančioji institucija, atsižvelgdama į projekto specifiką, projekto sutartyje nenustato kitaip.

63. Administruojančioji institucija yra atsakinga už mokėjimo prašymų tikrinimą, projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentų tikrinimą ir tinkamų finansuoti išlaidų nustatymą. Administruojančioji institucija mokėjimo prašymus tikrina ir tvirtina vadovaudamasi patikimo finansų valdymo principu ir pildydama savo nustatytos formos mokėjimo prašymo patikros lapą.

64. Administruojančioji institucija, įvertinusi projekto specifiką, gali nustatyti ir projekto vykdytojui pateikti projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentų, kuriuos projekto vykdytojas turi pateikti su mokėjimo prašymais (išskyrus avanso mokėjimo prašymus), sąrašą.

65. Administruojančioji institucija, tikrindama mokėjimo prašymus, turi patikrinti pirminius projektų išlaidų pagrindimo dokumentus. Suvestinės pažymos apie pirminiuose dokumentuose nurodytus duomenis nelaikomos pirminiais dokumentais.

66. Administruojančioji institucija turi suderinti su vadovaujančiąja institucija ir nustatyti tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentų patikros tvarką, kuri būtų taikoma projektų patirtoms išlaidoms tikrinti.

67. Jeigu nustatoma, kad pateiktas klaidingai arba nevisiškai užpildytas mokėjimo prašymas ir (arba) su mokėjimo prašymu pateikti ne visi administruojančiosios institucijos prašomi pateikti projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentai, administruojančioji institucija prašo projekto vykdytojo patikslinti mokėjimo prašymą ir (arba) pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato terminą, per kurį mokėjimo prašymas turi būti patikslintas ir (arba) dokumentai turi būti pateikti.

68. Administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 30 dienų (kai pateiktas avanso mokėjimo prašymas, – per 14 dienų) nuo mokėjimo prašymo gavimo dienos patvirtina mokėjimo prašymą, parengia informaciją apie mokėjimo duomenis pagal Aprašo 14 priede pateiktą formą ir perduoda asignavimų valdytojui ir (arba) centralizuotos apskaitos įstaigai.

69. Administruojančiajai institucijai patvirtinus mokėjimo prašymą, apie mokėjimo prašymo patikros rezultatus informuojamas projekto vykdytojas.

70. Ministerija arba centralizuotos apskaitos įstaiga, gavusi informaciją apie mokėjimo duomenis, parengia mokėjimo paraišką dėl išlaidų apmokėjimo, kurią teikia Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentui Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklės), nustatyta tvarka.

71. Projekto vykdytojui apmokamos visos administruojančiosios institucijos tinkamomis finansuoti pripažintos išlaidos arba jų dalis, apskaičiuota pagal projekto finansuojamą dalį.

72. Projektui skirtos finansavimo lėšos pervedamos į projekto sutartyje nurodytą projekto sąskaitą.

73. Projekto vykdytojui pateikus avanso mokėjimo prašymą, jam gali būti išmokamas avansas, jei projektų finansavimo sąlygų apraše nenustatyta kitaip. Didžiausias galimas avanso dydis – 30 procentų projektui įgyvendinti skirtos projekto finansavimo lėšų sumos, išskyrus Aprašo 74 punkte nurodytą atvejį.

74. Išmokamo avanso dydį administruojančioji institucija nustato įvertinusi, ar nėra rizikos, kad avansas gali būti neįskaitytas laiku (pavyzdžiui, įvertinusi projekto veiklų vykdymo laikotarpį, įvykdytus pirkimus (jei vykdomi), planuojamas patirti išlaidas per artimiausius 6 mėnesius ir pan.). Jeigu įvertinusi šią informaciją administruojančioji institucija nustato, kad avanso poreikis yra didesnis nei 30 procentų projektui įgyvendinti skirtos projekto finansavimo lėšų sumos, toks avansas gali būti išmokamas, tačiau avanso dalis, kuri viršija 30 procentų, turi būti įskaitoma ne vėliau kaip per 90 dienų.

75. Kartu su avanso mokėjimo prašymu projektų vykdytojai turi pateikti avanso draudimo dokumentą – Lietuvos banko prižiūrimos finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją (laidavimo raštą) arba laidavimo draudimo raštą dėl avanso dalies, kuri viršija 100 000 eurų. Reikalavimas pateikti avanso draudimo dokumentą netaikomas biudžetinėms įstaigoms, taip pat viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė, valstybės valdomoms įmonėms ir labdaros ir paramos fondams, kurių vienintelė dalininkė yra valstybės valdoma bendrovė. Avanso draudimo dokumente nurodytas naudos gavėjas turi būti sprendimą dėl projekto finansavimo priėmusi institucija. Avanso draudimo dokumente turi būti nurodyta avanso draudimo suma ir draudimo galiojimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei mokėjimo prašymo, kuriame galutinai įvertinamas turimas avansas, pateikimo data.

76. Jeigu per 180 dienų nuo avanso gavimo dienos projekto vykdytojas nepradeda įgyvendinti projekto veiklų, avansu išmokėtos lėšos arba jų dalis turi būti grąžinamos.

77. Kai projekto finansavimo lėšos negali būti išmokėtos projekto vykdytojui dėl neteisingai nurodytų mokėjimo duomenų, administruojančioji institucija, gavusi informaciją apie Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemoje atmestas mokėjimo paraiškas, ne vėliau kaip per vieną dieną turi patikslinti mokėjimo duomenis ir perduoti juos ministerijai ir (arba) centralizuotos apskaitos įstaigai.

78. Supaprastintai apmokamos išlaidos yra tinkamos finansuoti, jei galimybė jas apmokėti supaprastintai iš anksto (iki projekto sutarties sudarymo) nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše. Ministerija, rengdama projektų finansavimo sąlygų aprašus, gali nurodyti tik tuos fiksuotuosius įkainius, fiksuotąsias sumas arba fiksuotąsias normas, kurie įtraukti į Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registrą, skelbiamą Europos socialinio fondo agentūros interneto svetainės Metodinės pagalbos centro skiltyje.

79. Galimybė taikyti konkretų supaprastintai apmokamų išlaidų dydį gali būti nustatoma projektų finansavimo sąlygų apraše jau sudarius projekto sutartį, tačiau turi būti aiškiai nurodomas naujai nustatyto supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio taikymo laikotarpis, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo.

80. Kai Investicijų programoje konkrečiai veiklai vykdyti yra patvirtinti supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai, jie privalo būti nustatyti ir projektų finansavimo sąlygų apraše, jeigu jame nurodomos planuojamos finansuoti minėtos veiklos.

81. Kai supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai nėra patvirtinti Investicijų programoje ir ministerija juos įtraukia į projektų finansavimo sąlygų aprašą, ji atsako už supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo apraše nurodytų supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo kokybę (veiklų pagrindimą, argumentų objektyvumą, skaičiavimų tikslumą), neatsižvelgiant į tai, kas atliko supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio nustatymo tyrimą.

82. Ministerija, planuodama pažangos priemones ir numatydama joms taikyti naujus į Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registrą neįtrauktus supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius arba keisdama į Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registrą jau įtrauktus supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius, turi gauti Europos socialinio fondo agentūros Metodinės pagalbos centro išvadą, kad numatomi taikyti supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai nustatyti vadovaujantis ES investicijų fondų administravimą reglamentuojančių ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimais ir teisės aktų, pagal kuriuos jie nustatyti, nuostatomis, laikantis patikimo finansų valdymo principo, ir įtrauktos išlaidos yra tinkamos finansuoti:

82.1. Jei ministerija supaprastintai apmokamų išlaidų dydį nustato arba keičia pati, ji Europos socialinio fondo agentūros Metodinės pagalbos centrui pateikia derinti su administruojančiąja institucija suderintą supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo aprašą, susijusius priedus ir kitą supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiui nustatyti svarbią informaciją.

82.2. Jei administruojančioji institucija supaprastintai apmokamų išlaidų dydį nustato arba keičia pati, ji Europos socialinio fondo agentūros Metodinės pagalbos centrui pateikia derinti su ministerija suderintą supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo aprašą, susijusius priedus ir kitą supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiui nustatyti svarbią informaciją.

82.3. Jei ministerijos arba vadovaujančiosios institucijos prašymu supaprastintai apmokamų išlaidų dydį nustato arba keičia Europos socialinio fondo agentūros Metodinės pagalbos centras, jis turi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo aprašą suderinti su ministerija ar vadovaujančiąja institucija ir administruojančiąja institucija.

83. Apskaičiavus ir suderinus su suinteresuotomis institucijomis naujus arba pakeistus jau esamus supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius, Europos socialinio fondo agentūros Metodinės pagalbos centras pateikia supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo aprašą ir susijusius priedus audito institucijai vertinti, išskyrus Aprašo 85 punkte nurodytus atvejus.

84. Kai supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai taikomi projektams, finansuojamiems iš Investicijų programos, vadovaujančioji institucija teikia EK vertinti supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius kartu su Investicijų programa ar jos keitimu tik gavusi teigiamą audito institucijos išvadą dėl supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo aprašo.

85. Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo aprašas neteikiamas audito institucijai vertinti, kai jis yra suderintas su Europos socialinio fondo agentūros Metodinės pagalbos centru ar vadovaujančiąja institucija ir kuriame nustatytais supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiais, teiktais EK, buvo remtasi tvirtinant Planą „Naujos kartos Lietuva“.

86. Kai Europos socialinio fondo agentūros Metodinės pagalbos centras gauna audito institucijos išvadą dėl supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo aprašo arba kai supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai patvirtinami kartu su Investicijų programa ir EK pritaria Investicijų programai ar jos keitimui, arba kai supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai, teikti EK, yra suderinti su Europos socialinio fondo agentūros Metodinės pagalbos centru ar vadovaujančiąja institucija ir jais buvo remtasi tvirtinant Planą „Naujos kartos Lietuva“, Europos socialinio fondo agentūros Metodinės pagalbos centras nustatytus arba pakeistus supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius įtraukia į Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registrą.

87. Supaprastintai apmokamos išlaidos yra tinkamos finansuoti, jeigu jos nustatytos vadovaujantis bent vienu iš šių būdų:

87.1. sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu, kai naudojami statistiniai duomenys, vidutinės rinkos kainos, tinkamais finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai pripažinti projektų istoriniai duomenys, įprasta konkrečių paramos gavėjų taikoma išlaidų apskaitos praktika, kita objektyvi informacija ar atliekamas ekspertų vertinimas;

87.2. Lietuvos Respublikos ar ES teisės aktuose ar kituose dokumentuose skelbiamais supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiais, jeigu jie bus taikomi panašioms veikloms.

88. Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai nustatomi taip, kad:

88.1. juos taikant išlaidas būtų galima apmokėti tik tada, kai atliekamas konkretus darbas ir (arba) pasiekiamas konkretus rezultatas, kuriems nustatyti supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai;

88.2. jie neapimtų netinkamų finansuoti išlaidų;

88.3. būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principo.

89. Pareiškėjai ar projektų vykdytojai negali turėti pranašumo prieš kitus pareiškėjus ar projektų vykdytojus dėl nustatytų supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių, jei projektai įgyvendinami tokiomis pačiomis sąlygomis ir toje pačioje teritorijoje.

90. Jeigu administruojančiajai institucijai atlikus PĮP vertinimą iki projekto finansavimo sutarties pasirašymo Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registre užregistruojama nauja konkretaus supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio versija, projekto finansavimo sutartyje nurodoma ta supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio versija, kuri galiojo PĮP vertinimo metu.

91. Jeigu įgyvendinant vieną projektą taikomas daugiau nei vienas supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdas (pavyzdžiui, išlaidos apmokamos pagal fiksuotuosius įkainius ir fiksuotąją sumą arba pagal fiksuotuosius įkainius ir fiksuotąją normą), būtina užtikrinti, kad toms pačioms išlaidoms nebūtų skiriamas finansavimas daugiau nei vieną kartą pagal skirtingus apmokėjimo būdus.

92. Vadovaujančiajai institucijai arba audito institucijai nustačius, kad supaprastintai apmokamų išlaidų dydis ar jo taikymo sąlygos buvo netinkamai nustatyti (kai šis dydis turėjo būti mažesnis arba kitaip taikomas), patikslintas dydis ar jo taikymo sąlygos turi būti taikomi jau įgyvendinamų projektų veiklų, vykdomų nuo dydžio ar jo taikymo sąlygų patikslinimo įsigaliojimo dienos, išlaidoms apmokėti.

93. Jeigu projekto išlaidos ar jų dalis apmokamos supaprastintai, projekto vykdytojas, partneris ir jungtinio projekto projekto vykdytojas šių išlaidų finansinę apskaitą tvarko vadovaudamiesi ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, tačiau mokėjimo prašymuose nurodomą tinkamų finansuoti išlaidų sumą apskaičiuoja pagal projekto sutartyje nustatytus supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius.

94. Projekto vykdytojo iniciatyva gali būti grąžinamos lėšos (ar jų dalis), kurios buvo gautos taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Kai administruojančioji institucija nustato netinkamas finansuoti projekto išlaidas, nuo jų pagal fiksuotąją normą apskaičiuotos išlaidos taip pat pripažįstamos netinkamomis finansuoti.

95. Jeigu projekto vykdytojo, partnerio ar jungtinio projekto projekto vykdytojo faktiškai patirtos išlaidos (įsigytos prekės ar paslaugos, apskaičiuotas darbo užmokestis, išmokos ir pan.) yra didesnės už apskaičiuotas taikant nustatytus supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius, skirtumas apmokamas iš projekto vykdytojo, partnerio ar jungtinio projekto projekto vykdytojo nuosavų lėšų.

96. Kai išlaidos apmokamos supaprastintai, projekto vykdytojas, partneris ar jungtinio projekto projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu ir po projekto finansavimo pabaigos per projekto sutartyje nurodytą projekto dokumentų saugojimo laikotarpį ministerijos, vadovaujančiosios institucijos ar administruojančiosios institucijos prašymu privalo pateikti informaciją apie patirtas išlaidas, jeigu jos reikia rengiant ar atnaujinant supaprastintai apmokamų išlaidų nustatymo aprašą.

97. Išlaidos pagal fiksuotuosius įkainius pripažįstamos tinkamomis finansuoti, kai yra pasiekti fiksuotojo įkainio rezultatai.

98. Išlaidos pagal fiksuotąją sumą yra tinkamos finansuoti tik tuo atveju, jei yra įgyvendintos numatytos fiksuotosios sumos sąlygos. Jei numatytos fiksuotosios sumos sąlygos neįgyvendintos, visos išlaidos pagal fiksuotąją sumą pripažįstamos netinkamomis finansuoti.

99. Jei planuojamos finansuoti netiesioginės projekto išlaidos, jos apmokamos supaprastintai, taikant fiksuotąją normą, kurią ministerija nurodo rengdama projektų finansavimo sąlygų aprašą. Fiksuotoji norma gali būti taikoma apmokant:

99.1. 7 procentus tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų arba

99.2. 15 procentų tinkamų finansuoti tiesioginių projektą vykdančio personalo išlaidų, arba

99.3. 40 procentų tinkamų finansuoti tiesioginių projektą vykdančio personalo išlaidų – likusioms tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms padengti (kai tinkamas finansuoti projekto išlaidas sudaro tik tinkamos finansuoti tiesioginės projektą vykdančio personalo išlaidos ir išlaidos pagal šiame papunktyje nurodytą fiksuotąją normą). Projektų, planuojamų bendrai finansuoti iš „Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) arba Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) lėšų, dalyviams mokami atlyginimai ir išmokos laikomi papildomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, neįskaičiuotomis į šią fiksuotąją normą.

100. Kai projektas atrenkamas finansuoti valstybės projektų planavimo būdu ir jo vertė yra didesnė nei 10 000 000 eurų, ministerija, rengdama projektų finansavimo sąlygų aprašą ir įvertinusi projekto specifiką ar kitas, jos nuomone, svarbias aplinkybes, gali nurodyti mažesnį fiksuotosios normos dydį, nei nurodyta Aprašo 99.1–99.3 papunkčiuose.

101. Taip pat fiksuotoji norma gali būti nustatyta ir taikoma apmokant:

101.1. tiesiogines projekto išlaidas, kai fiksuotoji norma nustatoma Aprašo 87 punkte nurodytais būdais;

101.2. projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidas, kai fiksuotoji norma sudaro iki 20 procentų visų kitų tiesioginių išlaidų, užtikrinant lygiateisiškumo principą. Į kitas tiesiogines išlaidas negali būti įtraukiamos darbų įsigijimo taikant viešąjį pirkimą išlaidos, kurių vertė be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) viršija 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 4 straipsnio a punkte arba 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, 15 straipsnyje nustatytą vertės ribą.

102. Fiksuotosios normos, nurodytos Aprašo 99.3 ir 101.2 papunkčiuose, negali būti taikomos kartu.

103. Fiksuotoji norma taikoma taip, kaip nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše.

104. Projekto sutartyje nustatyta netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma projekto įgyvendinimo metu negali būti keičiama.

105. Kai iš 2021–2027 metų ES fondų lėšų (toliau – ES fondų lėšos) finansuojamo projekto visos išlaidos neviršija 200 000 eurų, projektui turi būti taikoma 7 procentų tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų fiksuotoji norma. Šis punktas netaikomas, kai įgyvendinant projektą teikiama valstybės pagalba.

106. Mokslinių tyrimų ir inovacijų srities projektams, kurie finansuojami iš ES fondų lėšų ir kai visos projekto išlaidos neviršija 200 000 eurų, gali būti netaikoma 7 procentų tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų fiksuotoji norma, jei Investicijų programos stebėsenos komitetas iš anksto pritaria tokiai išimčiai.

107. Netiesioginės projekto išlaidos apmokamos proporcingai pripažintoms tinkamomis finansuoti tiesioginėms projekto išlaidoms, nuo kurių jos apskaičiuojamos. Netiesioginės projekto išlaidos apmokamos projekto vykdytojui, kai jos deklaruojamos administruojančiajai institucijai.

108. Kai projekto išlaidos apmokamos taikant fiksuotąją normą, nurodytą Aprašo 99.3 papunktyje, deklaruojant projektą vykdančio personalo išlaidas pagal paslaugų (civilines), įskaitant autorines, sutartis tokios personalo darbo užmokesčio išlaidos turi būti aiškiai atskirtos nuo pelno dalies.

109. Aprašo 5 priedo 4.1–4.4 papunkčiuose nurodytoms projekto matomumo ir informavimo apie projektą priemonėms įgyvendinti būtinos išlaidos apmokamos supaprastintai, taikant fiksuotąją sumą, kurią ministerija nurodo rengdama projektų finansavimo sąlygų aprašus.

110. Projektą vykdančio personalo išlaidų valandinį fiksuotąjį įkainį taip pat galima apskaičiuoti pagal per pastaruosius 12 mėnesių patirtas darbo užmokesčio išlaidas, įskaitant Aprašo 2 priedo 11 ir 12 punktuose nurodytas išlaidas, dalijant jas iš 1 720 valandų visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams arba iš 1 720 valandų proporcingo skaičiaus ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams. Taikant šiuo būdu apskaičiuotą valandinį įkainį, bendras deklaruotų valandų skaičius vienam asmeniui per metus turi neviršyti valandų skaičiaus, naudojamo tam valandiniam įkainiui apskaičiuoti. Kai nėra duomenų apie per pastaruosius 12 mėnesių patirtas darbo užmokesčio išlaidas, skaičiuojama remiantis turimomis į apskaitą įtrauktomis bendromis darbo užmokesčio išlaidomis, darbo sutartyse arba kolektyvinėse sutartyse nurodytais duomenimis, kurie perskaičiuojami 12 mėnesių laikotarpiui.

111. Projekto vykdytojas už projekto veiklų įgyvendinimo pažangą atsiskaito projekto sutartyje nustatyta tvarka ir periodiškumu.

112. Projekto vykdytojas ir partneris projekto įgyvendinimo metu privalo užtikrinti tinkamą projekto finansinės apskaitos atskyrimą nuo bendros projekto vykdytojo ar partnerio finansinės apskaitos. Šiame punkte nurodyti reikalavimai netaikomi išlaidoms, kurios apmokamos supaprastintai.

113. Prieš sudarydamas projekto sutartį projekto vykdytojas ir partneris ar jungtinio projekto projekto vykdytojas turi turėti kredito įstaigoje atskirą sąskaitą projektui arba jungtinio projekto projektui skiriamų finansavimo lėšų apskaitai tvarkyti, jeigu numatoma išmokėti avansą projektui arba jungtinio projekto projektui finansuoti. Kai projekto vykdytojas, partneris arba jungtinio projekto projekto vykdytojas yra biudžetinė įstaiga, ji gali vienoje kredito įstaigos sąskaitoje laikyti keliems pagal Aprašą finansuojamiems projektams finansuoti skirtas finansavimo lėšas, užtikrindama atskirų projektų arba jungtinių projektų projektų lėšų apskaitos atskyrimą.

114. Projekto vykdytojas, jungtinio projekto projekto vykdytojas ir partneris su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus privalo saugoti 5 metus po metų, kuriais Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas projekto vykdytojui atliko paskutinį mokėjimą, gruodžio 31 dienos. Šis laikotarpis gali būti stabdomas dėl teismo proceso arba EK prašymu.

115. Projekto vykdytojas, jungtinio projekto projekto vykdytojas ir partneris projekto įgyvendinimo metu privalo:

115.1. užtikrinti su projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų (įskaitant elektroninius dokumentus, pateiktus informacinių technologijų priemonėmis ar elektroninėse laikmenose) saugumą ir prieinamumą vadovaujančiosios institucijos, administruojančiosios institucijos, audito institucijos, kuriai bus pavesta atlikti Investicijų programos ir EGADP audito institucijos funkcijas, ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, EK ir Europos Audito Rūmų atstovams ir (ar) jų įgaliotiems asmenims;

115.2. sudaryti Aprašo 115.1 papunktyje nurodytoms institucijoms ir įstaigoms galimybę patikrinti projekto rezultatus projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietoje.

116. Projektų išlaidų tinkamumo finansuoti nustatymo tvarka nustatyta Aprašo 2 priede.

117. Pirkimai vykdomi vadovaujantis Aprašo 3 priedo nuostatomis. Administruojančioji institucija, vadovaudamasi Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje esančiais duomenimis, atlieka paskesnę pirkimų patikrą.

118. Pažeidimo tyrimai atliekami ir su pažeidimu susijusios netinkamos finansuoti lėšos susigrąžinamos vadovaujantis Aprašo 4 priedo nuostatomis.

119. Komunikacijos ir informavimo veiksmai atliekami vadovaujantis Aprašo 5 priedo nuostatomis.

120. Valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, įmonėms, valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms bei viešosioms įstaigoms, kurių viena iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, skiriamo finansavimo lėšų dalį sudarantis mišrus PVM – PVM, kurio tinkamumo finansuoti vertindama administruojančioji institucija negalėjo nustatyti, kurios projekto PVM dalies nėra galimybės įtraukti į PVM atskaitą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VII skyriuje nustatyta tvarka (kai projekto vykdytojas, jungtinio projekto projekto vykdytojas ar partneris įgyvendina mišrias veiklas) (toliau – mišrus PVM), ir dėl to pripažino jį netinkamu finansuoti iš 2021–2027 metų ES fondų lėšų, ir projektų, finansuojamų EGADP lėšomis, mišrus PVM ir PVM, kurio pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus negalima įtraukti į PVM atskaitą, apmokamas valstybės biudžeto lėšomis.

IV SKYRIUS

INVESTICIJŲ TĘSTINUMAS

121. Projekto vykdytojas, partneris, jungtinio projekto projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu, taip pat poprojektiniu laikotarpiu (jei nustatyta prievolė užtikrinti investicijų tęstinumą pagal Aprašo 122 punktą) be administruojančiosios institucijos sutikimo ir be kitų atsakingų institucijų sutikimo (jei to reikalaujama pagal teisės aktus) negali perleisti, parduoti, įkeisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti intelektinių ar daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti ar sukurti skiriamos projekto finansavimo lėšos. Priimdama sprendimą dėl sutikimo įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti turtą administruojančioji institucija vadovaujasi viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus tvirtinamomis Rekomendacijomis dėl sutikimo įkeisti ar kitaip suvaržyti turtą, įsigytą ar sukurtą iš Europos Sąjungos fondų lėšų, kurios skelbiamos svetainėje esinvesticijos.lt.

122. Po projekto finansavimo pabaigos turi būti užtikrintas investicijų tęstinumas, t. y. ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis planuojamų finansuoti projektų, kurių veiklos susijusios su investicijomis į infrastruktūrą arba gamybą (prekių ar paslaugų kūrimą), vykdytojai, partneriai jungtinių projektų projektų vykdytojai per 5 metus nuo projekto finansavimo pabaigos arba projektų, kuriems taikomos valstybės pagalbos taisyklės, vykdytojai, partneriai ir jungtinių projektų projektų vykdytojai per valstybės pagalbos taisyklėse nustatytą laikotarpį:

122.1. negali nutraukti gamybinės veiklos arba perkelti jos už konkretaus Investicijų programos regiono ribų, taip pat už Lietuvos ribų;

122.2. negali pakeisti infrastruktūros objekto nuosavybės teisių, jei dėl to įmonė arba viešojo sektoriaus institucija įgytų nederamą pranašumą;

122.3. negali iš esmės pakeisti veiklos, kuriai buvo skirtos investicijos, pobūdžio, tikslų arba vykdymo sąlygų, jei tai pakenktų projekto tikslams.

123. Kai investuojama į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų veiklą ar jų kuriamas darbo vietas, investicijų tęstinumo 5 metų terminas gali būti sutrumpinamas iki 3 metų, jei tai nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše.

124. Kai projektai finansuojami iš EGADP lėšų arba kitų valstybės biudžeto lėšų (įskaitant biudžetinių įstaigų pajamų įmokas ir kitas pajamas), skirtų bendrai finansuoti projektams, įgyvendinamiems iš ES lėšų:

124.1. projektui, kuriam taikomos valstybės pagalbos taisyklės, reikalavimas dėl investicijų tęstinumo taikomas ta apimtimi, kokia nustatyta valstybės pagalbos taisyklėse;

124.2. kitais atvejais, nenurodytais Aprašo 124.1 papunktyje, kai investuojama į infrastruktūrą, 5 metus po projekto finansavimo pabaigos projektų vykdytojams, partneriams, jungtinių projektų projektų vykdytojams taikomi Aprašo 122.2 ir 122.3 papunkčiuose nustatyti ribojimai. Infrastruktūros objekto nuosavybės teisės arba veiklos, kuriai buvo skirtos investicijos, pobūdis, tikslai arba vykdymo sąlygos nesibaigus investicijų tęstinumo laikotarpiui gali būti keičiami netaikant Aprašo 122.2 ir 122.3 papunkčiuose nustatytų ribojimų tik esant administruojančiosios institucijos sutikimui ir ministerijos sutikimui raštu.

125. Jeigu projekto vykdytojas, partneris, jungtinio projekto projekto vykdytojas nesilaiko reikalavimų dėl investicijų tęstinumo, jis turi grąžinti projektui finansuoti išmokėtų lėšų sumą, proporcingą reikalavimo nesilaikymo laikotarpiui.

126. Reikalavimas dėl investicijų tęstinumo netaikomas iš ESF+ lėšų planuojamiems bendrai finansuoti projektams ir iš ERPF ir Sanglaudos fondo lėšų planuojamiems bendrai finansuoti projektams, kuriems finansuoti skiriamos lėšos nėra susijusios su investicijomis į infrastruktūrą arba gamybą, nebent tokia prievolė išlaikyti investiciją nustatyta valstybės pagalbos taisyklėse (kai jos taikomos projektui). Aprašo 122–125 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi projektams, kai su projektu susijusi gamybinė veikla nutraukiama dėl netyčinio bankroto.

127. Griežtesni, negu nustatyta šiame skirsnyje, investicijų tęstinumo reikalavimai, gali būti nustatomi projektų finansavimo sąlygų apraše.

V SKYRIUS

JUNGTINIŲ PROJEKTŲ PROJEKTŲ ATRANKA, ADMINISTRAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

128. Vykdant jungtinių projektų projektų atranką ir administruojant bei įgyvendinant atrinktus jungtinių projektų projektus, taikomos šio skyriaus nuostatos ir kitų Aprašo skyrių ir priedų nuostatos tiek, kiek nustatyta šiame skyriuje.

129. Projektas įgyvendinamas kaip jungtinis projektas, kai:

129.1. įgyvendinant jungtinį projektą numatomos finansuoti tiesioginės projekto veiklos išlaidos (išskyrus projekto matomumo ir informavimo apie projektą išlaidas) yra vienarūšės pasikartojančios ir apmokamos taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą;

129.2. jungtiniam projektui, finansuojamam iš ES fondų lėšų, nėra teikiama valstybės pagalba (išskyrus de minimis pagalbą), o jungtiniam projektui, finansuojamam iš EGADP lėšų, netaikomi ribojimai dėl valstybės pagalbos.

130. Jungtiniams projektams ir jungtinių projektų projektams finansuoti taikoma finansavimo forma – dotacija.

131. Jungtinio projekto vykdytojas, laikydamasis lygiateisiškumo, nešališkumo, skaidrumo, aiškios atsakomybės, profesionalumo, efektyvumo, konfidencialumo principų, inicijuoja jungtinį projektą, prižiūri ir užtikrina tinkamą jo įgyvendinimą.

132. Jungtinio projekto vykdytojas turi teisę gauti iš jungtinio projekto projektų pareiškėjų ir vykdytojų informaciją, reikalingą jungtiniam projektui tinkamai įgyvendinti, ir įsitikinti šios informacijos pagrįstumu.

133. Kiekvienas jungtinio projekto projektas turi atitikti projektų bendruosius atrankos kriterijus, nurodytus Aprašo 9 priede, ir kitus kvietime teikti paraiškas finansuoti jungtinio projekto projektus (toliau – kvietimas teikti paraiškas) nurodytus projektų atrankos kriterijus. Kiekvienas jungtinio projekto projektas turi atitikti Aprašo 56 punkte nustatytus reikalavimus dėl projektų atitikties projektų atrankos kriterijams.

134. Jungtinio projekto vykdytojas turi atlikti skaidrią ir viešą jungtinio projekto projektų atranką ir užtikrinti, kad būtų atrinkti jungtinio projekto projektai, atitinkantys projektų atrankos kriterijus.

135. Jungtinio projekto vykdytojas turi užtikrinti jungtinio projekto projektų atitiktį valstybės pagalbos taisyklėms.

136. Administruojančiajai institucijai ir jungtinio projekto vykdytojui sudarius projekto sutartį, jungtinio projekto vykdytojas pagal formą, kuriai pritarė darbo grupė, parengia kvietimų teikti paraiškas finansuoti jungtinio projekto projektus planą (toliau – kvietimų teikti paraiškas planas) ir pateikia jį administruojančiajai institucijai. Jei administruojančioji institucija pritaria kvietimų teikti paraiškas planui, ji šį planą paskelbia svetainėje esinvesticijos.lt. Jeigu jungtinį projektą sudaro kelios veiklos (poveiklės), vienas kvietimas teikti paraiškas gali būti planuojamas ir skelbiamas tik vienai jungtinio projekto veiklai (poveiklei) įgyvendinti.

137. Jungtinio projekto vykdytojas likus ne mažiau kaip 10 dienų iki kvietimų teikti paraiškas plane suplanuoto konkretaus kvietimo teikti paraiškas paskelbimo dienos, vadovaudamasis projektų finansavimo sąlygų aprašu, parengia kvietimą teikti paraiškas pagal formą, kuriai pritarė darbo grupė ir kuri skelbiama svetainėje esinvesticijos.lt. Jungtinio projekto vykdytojas parengtą kvietimą teikti paraiškas pateikia administruojančiajai institucijai ir ji paskelbia šį kvietimą svetainėje esinvesticijos.lt.

138. Paraiškos finansuoti jungtinio projekto projektus (toliau šiame skyriuje – paraiška) teikiamos vadovaujantis kvietime teikti paraiškas nustatyta tvarka. Paraiškos pildomos pagal formą, kuriai pritarė darbo grupė ir kuri skelbiama svetainėje esinvesticijos.lt. Jungtinio projekto vykdytojas registruoja paraiškas vadovaudamasis kvietimų, projektų ir stebėsenos rodiklių kodavimo instrukcija, kuriai pritarė darbo grupė.

139. Jungtinio projekto vykdytojas atlieka jungtinio projekto projektų atranką ir apie atrankos rezultatus informuoja jungtinio projekto projektų pareiškėjus.

140. Jungtinio projekto projekto vykdytojas privalo įgyvendindamas jungtinio projekto projektą pasiekti numatytus rezultatus ir laikytis Apraše, kvietime teikti paraiškas jungtinio projekto projektui ir jungtinio projekto projektų vykdytojui nustatytų reikalavimų.

141. Jungtinio projekto projekto vykdytojas turi užtikrinti su jungtinio projekto projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų ir informacijos prieinamumą jungtinio projekto vykdytojui ir sudaryti jam sąlygas įsitikinti šios informacijos pagrįstumu.

142. Jungtinio projekto projektų vykdytojams taikomi reikalavimai, nustatyti Aprašo 36, 93, 95, 96, 113, 114, 115 ir 120 punktuose, IV skyriuje, 2 ir 15 prieduose.

143. Kai siekiama atsiskaityti už jungtinio projekto projekto vykdytojo patirtas išlaidas ir pasiektus rezultatus, prireikus jungtinio projekto vykdytojas sudaro galimybę jungtinio projekto projekto vykdytojui teikti informaciją apie jungtinio projekto projekto dalyvius ir teikti jungtinio projekto projekto vykdytojo mokėjimo prašymus pagal formas, kurioms pritarė darbo grupė ir kurios skelbiamos svetainėje esinvesticijos.lt.

144. Jungtinio projekto vykdytojas su mokėjimo prašymu, į kurį įtrauktos jungtinio projekto projektų vykdytojų patirtos išlaidos, turi kartu pateikti administruojančiajai institucijai atrinktų jungtinio projekto projektų vykdytojų sąrašą, parengtą pagal formą, kuriai pritarė darbo grupė. Administruojančioji institucija, patvirtinusi mokėjimo prašymą, informaciją apie atrinktus jungtinio projekto projektus paskelbia svetainėje esinvesticijos.lt.

145. Administruojančioji institucija, gavusi jungtinio projekto vykdytojo mokėjimo prašymą, į kurį jis įtraukia jungtinio projekto projektų vykdytojų patirtas išlaidas, vertina jungtinio projekto projektų ir jų išlaidų tinkamumą finansuoti savo nustatyta vidaus tvarka.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

146. Įsigaliojus Investicijų programai ir 2021–2027 metų ES fondų arba Plano „Naujos kartos Lietuva“ investicijų panaudojimą reglamentuojantiems ES ir nacionaliniams teisės aktams:

146.1. Investicijų programos stebėsenos komitetas turi peržiūrėti ES fondų lėšomis finansuojamų projektų bendruosius atrankos kriterijus ir kitus kriterijus, kurie priskirti jo kompetencijai;

146.2. ministerija turi peržiūrėti ES fondų lėšomis finansuojamų projektų finansavimo sąlygas.

147. Jeigu, atlikus Aprašo 146 punkte nurodytą peržiūrą, nustatoma projektų atrankos kriterijų ir (ar) projektų finansavimo sąlygų pakeitimų, turinčių įtakos jau atrinktų projektų arba jų išlaidų tinkamumui finansuoti iš ES fondų lėšų, administruojančioji institucija turi pakartotinai įvertinti projekto (-ų) ir jo (-ų) išlaidų tinkamumą finansuoti iš ES fondų lėšų. Prireikus ir suderinus su projekto vykdytoju, administruojančioji institucija atlieka projekto sutarties pakeitimus.

148. Jeigu ministerija, atlikusi peržiūrą, nustato, kad projektas (-ai) ar jo (-jų) dalis (-ys) nėra tinkamas (-i) finansuoti ES fondų lėšomis, ji turi užtikrinti, kad apmokėtos tokių projektų netinkamos finansuoti išlaidos bus padengtos iš Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) projektų vykdytojų lėšų. Jeigu iš ES fondų lėšų apmokėtas projektų netinkamas finansuoti išlaidas numatoma padengti iš projektų vykdytojų lėšų, tai turi būti nurodyta projekto sutartyje.

149. Jeigu atliekant projektų tinkamumo finansuoti ES fondų lėšomis tikrinimą reikia papildomos informacijos ir (ar) dokumentų, administruojančioji institucija turi paprašyti projekto vykdytojo per jos nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 5 darbo dienos, pateikti papildomus dokumentus, duomenis, papildyti ar patikslinti PĮP, o projekto vykdytojas turi pareigą tokią informaciją ir (ar) dokumentus pateikti.

150. Įteisinus Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinę sistemą (toliau – INVESTIS), visa su projektais susijusi informacija administruojančiosios institucijos pateikiama INVESTIS.

151. Projekto vykdytojas PĮP ir kitą su projektu susijusią informaciją, kurie buvo pateikti administruojančiajai institucijai iki INVESTIS įteisinimo, pakartotinai pateikia per INVESTIS.

152. Ministerija projektų finansavimo sąlygų apraše ir administruojančioji institucija kvietime teikti PĮP gali nustatyti papildomus reikalavimus projektams ir projektų vykdytojams tiek, kiek tie reikalavimai neprieštarauja Apraše nustatytiems reikalavimams.

___________________

TAR pastaba. Nauja redakcija.