Suvestinė redakcija nuo 2021-12-24 iki 2022-01-24

Įsakymas paskelbtas: TAR 2021-07-07, i. k. 2021-15403

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL 2021–2027 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ IR EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PRIEMONĖS LĖŠOMIS FINANSUOJAMŲ AR IŠ DALIES FINANSUOJAMŲ PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO LAIKINOSIOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2021 m. liepos 7 d. Nr. 1K-240

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 72 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 750 „Dėl Ateities ekonomikos DNR plano veiksmų ir projektų įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 832 „Dėl Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ 5 punktu,

t v i r t i n u 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuojamų ar iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimo laikinosios tvarkos aprašą (pridedama).

Finansų ministrė Gintarė Skaistė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2021 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1K-240

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2021 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1K-398

redakcija)

2021–2027 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ IR EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PRIEMONĖS LĖŠOMIS FINANSUOJAMŲ AR IŠ DALIES FINANSUOJAMŲ PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO LAIKINOSIOS TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuojamų ar iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimo laikinosios tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą (toliau – Investicijų programa) ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planą „Naujos kartos Lietuva“ (toliau – Planas „Naujos kartos Lietuva“) planuojamų finansuoti plėtros programos pažangos priemonės (toliau – pažangos priemonė) apraše nurodytų valstybės projektų (toliau – projektai), išskyrus jungtinius projektus ir finansines priemones, atrankos, vertinimo, finansavimo ir įgyvendinimo tvarka, kai projektai atrenkami iš anksto, iki įsigalios 2021–2027 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų investicijų panaudojimą reglamentuojantys ES ir nacionaliniai teisės aktai.

2. Ministerija ar pažangos priemonės koordinatorius, jei yra paskirtas (toliau kartu – ministerija), įvertinę riziką (pavyzdžiui, atsižvelgdami į derybų su Europos Komisija (toliau – EK) rezultatus, tikimybę projektų veiklas pripažinti netinkamomis finansuoti, galimus projektų atrankos kriterijų pasikeitimus ir pan.), turi teisę nuspręsti projektų atranką inicijuoti tik įsigaliojus Investicijų programai arba Planui „Naujos kartos Lietuva“ ir 2021–2027 metų ES fondų investicijų panaudojimą reglamentuojantiems ES ir nacionaliniams teisės aktams.

3. Apraše vartojamos sąvokos:

3.1. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos įgyvendinimo regionas – 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos įgyvendinimo teritorija, priskirta vienam iš regionų (Sostinės arba Vidurio ir vakarų Lietuvos).

3.2. Apdovanojimas – projekto finansavimo forma – piniginė ar kita dovana, skiriama konkurso būdu atrinktam fiziniam ar juridiniam asmeniui, juridinio asmens filialui arba atstovybei už veiklos, kuria buvo siekiama projekto ir (ar) plėtros programos pažangos priemonės tikslų, rezultatus.

3.3. Dalyvis – fizinis asmuo, kuris dalyvauja projekto veiklose ir gauna tiesioginę naudą, tačiau nėra atsakingas už projekto veiklų administravimą ir (ar) vykdymą.

3.4. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė – finansavimo šaltinis, nustatytas 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė.

3.5. Fiksuotasis projekto išlaidų vieneto įkainis (toliau – fiksuotasis įkainis) – iš anksto nustatytas projekto išlaidų vieneto įkainis, taikomas projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms apskaičiuoti ir apmokėti remiantis pateiktais dokumentais, kuriais įrodomas pasiektas tam tikras rezultatas, už kurio pasiekimą nustatytas šis įkainis, kai projekto vykdytojas neteikia išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų.

3.6. Fiksuotoji projekto išlaidų norma (toliau – fiksuotoji norma) – iš anksto nustatyta išlaidų norma (išreikšta procentais nuo visų ar dalies projekto tinkamų finansuoti išlaidų), taikoma apmokant dalį projekto išlaidų, kai projekto vykdytojas neteikia projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentų.

3.7. Fiksuotoji projekto išlaidų suma (toliau – fiksuotoji suma) – iš anksto nustatyta bendra projekto ar jo dalies išlaidų suma, taikoma projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms apskaičiuoti ir apmokėti remiantis pateiktais dokumentais, kuriais įrodomas projekto veiklos vykdymas ir (arba) rezultato pasiekimas, kai projekto vykdytojas neteikia išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų.

3.8. Investicijų tęstinumas – 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, 65 straipsnyje nustatyta investicijų išlaikymo prievolė, kurią projekto vykdytojas privalo įvykdyti po projekto finansavimo pabaigos.

3.9. Išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai – banko arba kitos kredito įstaigos sąskaitos išrašai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir (ar) kiti dokumentai, kuriais įrodoma, kad pagal išlaidų pagrindimo dokumentus buvo atliktas mokėjimas.

3.10. Išlaidų pagrindimo dokumentai – rangovų, paslaugų teikėjų ar prekių tiekėjų pateiktos sąskaitos faktūros, perdavimo aktai, darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, kelionių ir (ar) kiti dokumentai, kuriais pagrindžiamos patirtos išlaidos.

3.11. Lygiavertis įrodomasis dokumentas – išlaidų pagrindimo ir (arba) jų apmokėjimo įrodymo dokumentams lygiavertis popierinis arba elektroninis liudijimas, kuriuo patvirtinamas ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumas. Lygiavertis įrodomasis dokumentas privalo būti pasirašomas, jeigu tokia prievolė nustatyta teisės aktuose.

3.12. Nepiniginis įnašas – turtas ar veikla, kuriais projekto vykdytojas prisideda prie projekto įgyvendinimo ir už kuriuos nėra sumokama iš projektui skiriamų finansavimo lėšų. Nepiniginis įnašas projekto biudžete išreiškiamas pinigine verte.

3.13. Netiesioginės projekto išlaidos – išlaidos, kurios nėra skiriamos tiesiogiai projekto veikloms vykdyti, tačiau yra būtinos ir tiesiogiai susijusios su tiesioginėmis projekto išlaidomis.

3.14. Patikimo finansų valdymo principas – ekonomiškumu, veiksmingumu, efektyvumu, orientacija į veiklos rezultatus ir veiksminga biudžeto vykdymo vidaus kontrole pagrįstas finansų valdymo principas, reglamentuojamas 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, 33–36 straipsniuose.

3.15. Patirtos išlaidos – išlaidos, nurodytos sąskaitoje faktūroje ar lygiaverčiame įrodomajame dokumente arba išankstinio mokėjimo dokumente prekėms, paslaugoms, darbams apmokėti, išlaidos, apskaičiuotos kaip darbo užmokestis ar kitos išmokos, taip pat kitos pagal projekto vykdytojo įsipareigojimą mokėti dar neapmokėtos išlaidos.

3.16. Pažeidimas – taikytinos teisės pažeidimas, padarytas dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ar Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo veikloje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) Europos Sąjungos biudžetą jam padaroma ar būtų padaryta žala.

3.17. Pirkimas – siekiant vykdyti projekto veiklas pareiškėjo, projekto vykdytojo ar partnerio, kurie yra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą arba kurie yra perkantieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, vykdomas pirkimas, kuriam taikomas ar iš dalies taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas arba kuriam minėti įstatymai netaikomi šiuose įstatymuose nustatytais atvejais, arba pareiškėjo, projekto vykdytojo ar partnerio, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar perkantieji subjektai pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, vykdomas pirkimas.

3.18. Poprojektinis laikotarpis – projekto sutartyje nustatytas laikotarpis, per kurį projekto vykdytojas, pasibaigus projekto finansavimui, privalo įvykdyti projekto sutarties sąlygas, įskaitant įsipareigojimą teikti ataskaitas po projekto finansavimo pabaigos.

3.19. Pro rata principas – principas, pagal kurį projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms proporcingai priskiriama tik dalis patirtų tam tikro tipo išlaidų.

3.20. Projektą vykdantis personalas – projekto tiesiogines veiklas vykdantys fiziniai asmenys, su projekto vykdytoju ar partneriu susiję darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais arba teikiantys paslaugas projekto vykdytojui ar partneriui pagal paslaugų (civilines), įskaitant autorines, sutartis ar projekte veikiantys pagal savanoriškos veiklos sutartis.

3.21. Projekto finansavimo pabaiga – su galutine veiklos ataskaita teikiamame mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų apmokėjimo projekto vykdytojui data arba galutinės veiklos ataskaitos patvirtinimo data, jei su galutine veiklos ataskaita išlaidos nėra apmokamos.

3.22. Projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis – projekto sutartyje nustatytas laikotarpis nuo projekto veiklų vykdymo pradžios (nepažeidžiant valstybės pagalbos taisyklių nuostatų dėl veiklų vykdymo pradžios) iki galutinės veiklos ataskaitos pateikimo termino, per kurį turi būti patirtos ir apmokėtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos.

3.23. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentai – projekto tinkamų finansuoti išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiaverčiai įrodomieji dokumentai, taip pat dokumentai, kuriais įrodomas projekto kiekybinio rezultato pasiekimas, kai išlaidos apmokamos taikant fiksuotuosius projekto išlaidų vieneto įkainius, ar projekto veiklos vykdymas, kai išlaidos apmokamos taikant fiksuotąją projekto išlaidų sumą.

3.24. Projekto veiklų vykdymo pabaiga – projekto sutartyje nustatyta projekto veiklų vykdymo pabaigos data.

3.25. Projekto veiklų vykdymo pradžia – projekto sutartyje nustatyta pirmosios projekto veiklos pradžios data.

3.26. Projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) nuosavas įnašas (toliau – nuosavas įnašas) – lėšų suma, kuria projekto vykdytojas ir (ar) partneris (-iai) prisideda prie projekto įgyvendinimo ir kurią gali sudaryti nacionalinės viešosios lėšos ir privačios lėšos.

3.27. Projektui skiriamos finansavimo lėšos – finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų, kuriose numatytos 2021–2027 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (ar) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, ir (ar) bendrojo finansavimo, ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos Europos Sąjungos fondų lėšomis netinkamam finansuoti pridėtinės vertės mokesčiui apmokėti, lėšos visoms projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms ar daliai jų apmokėti ir (ar) kitos bendrai finansuojamiems iš Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų projektams įgyvendinti skirtos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant biudžetinių įstaigų pajamų įmokas ir kitas pajamas).

3.28. Projektų finansavimo sąlygų aprašas – dokumentas, kuriame nustatomi projektų atrankos ir įgyvendinimo reikalavimai.

3.29. Supaprastintas išlaidų apmokėjimas – projekto tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimas, kai projekto vykdytojui nereikia pateikti išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentų. Projekto išlaidos apmokamos supaprastintai, kai joms taikomi fiksuotieji projekto išlaidų vieneto įkainiai, fiksuotoji projekto išlaidų suma ar fiksuotoji projekto išlaidų norma.

3.30. Tiesioginės projekto išlaidos – tiesiogiai projekto veikloms vykdyti būtinos išlaidos, kai tiesioginį projekto veiklų ir jų išlaidų ryšį įmanoma aiškiai parodyti.

3.31. Trečioji šalis – fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra projekto sutarties šalis (įskaitant projekto partnerius) ar projekto sutarties šalies (juridinio asmens) darbuotojas, ar projektą vykdančiam personalui priskiriamas fizinis asmuo.

3.32. Valstybės pagalbos taisyklės – valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimą reglamentuojantys Europos Sąjungos reglamentai, schemos ar Europos Komisijos ad hoc sprendimai dėl valstybės pagalbos suderinamumo.

3.33. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme, Strateginio valdymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“ (toliau – Metodika), ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 1K-237 „Dėl funkcijų paskirstymo įgyvendinant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“.

II SKYRIUS

PROJEKTŲ ATRANKA, VERTINIMAS IR SPRENDIMAS DĖL PROJEKTO FINANSAVIMO

4. Ministerija, rengdama pažangos priemonės aprašą, kartu parengia projektų finansavimo sąlygų aprašą (pagal Aprašo 1 priede pateiktą formą) ir jį suderina su administruojančiąja institucija. Projektų finansavimo sąlygų apraše ministerija, atsižvelgdama į Metodikos 81.6 papunktį ir 117–119 punktus, nurodo su socialiniais ir ekonominiais partneriais aptartus bei su Investicijų programos vadovaujančiąja institucija (toliau – vadovaujančioji institucija) suderintus specialiuosius projektų atrankos kriterijus, kurie turi būti nediskriminaciniai, skaidrūs, užtikrinantys lyčių lygybę ir prieinamumą neįgaliesiems, atitinkantys Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, darnaus vystymosi principą, kaip išdėstyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnyje, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus susitarimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą ir ES aplinkos politiką pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 1 dalį, taikomus ES reikalavimus dėl valstybės pagalbos bei kitus projektų atrankos, įgyvendinimo, tęstinumo reikalavimus. Apie projektų finansavimo sąlygas elektroninių ryšių priemonėmis informuojama administruojančioji institucija.

5. Ministerija, patvirtinusi pažangos priemonės aprašą, rengia ir suderina su administruojančiąja institucija kvietimų teikti projekto įgyvendinimo planus (toliau – PĮP) planą (toliau – kvietimų planas) pagal Aprašo 6 priede pateiktą formą. Kvietimų planas rengiamas ateinantiems 3 metams ir turi būti nuolat atnaujinamas papildant naujais planuojamais kvietimais bei patikslinant planuojamas kvietimų datas, bet ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį.

6. Suderinto kvietimų plano duomenis administruojančioji institucija skelbia ES fondų interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt (toliau – svetainė www.esinvesticijos.lt) ir savo interneto svetainėje.

7. Svetainėje www.esinvesticijos.lt taip pat skelbiama informacija apie teikiamą ES fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės finansavimą, šio finansavimo prašymo teikimo ir finansavimo gavimo tvarką, projektų įgyvendinimo reikalavimus, įgyvendinamus projektus, naujienas, renginius ir mokymus projektų vykdytojams ir (ar) pareiškėjams, ES ir nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius ES fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės administravimą, ir kita pareiškėjams, projektų vykdytojams ir partneriams, visuomenei svarbi informacija.

8. Administruojančioji institucija, iš ministerijos gavusi informaciją apie projektų finansavimo sąlygas, pagal Aprašo 7 priede pateiktą formą rengia kvietimą teikti PĮP ir teikia jį pažangos priemonės apraše ir kvietimų plane nurodytiems galimiems pareiškėjams, siūlydama jiems teikti PĮP su priedais, parengtus pagal Aprašo 8 priede pateiktas formas, kvietime teikti PĮP nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kvietime teikti PĮP nurodomas baigtinis priedų, kuriuos turi pateikti pareiškėjas, sąrašas.

9. Pareiškėjui praleidus kvietime teikti PĮP nustatytą PĮP pateikimo terminą, sprendimą dėl PĮP priėmimo priima administruojančioji institucija, atsižvelgdama į termino praleidimo priežastis.

10. Projektų atranką ir PĮP vertinimą organizuoja administruojančioji institucija.

11. Administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 60 dienų (išskyrus atvejus, kai projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytas ilgesnis terminas) nuo PĮP gavimo dienos atlieka PĮP vertinimą, pagal Aprašo 9 priede pateiktą vertinimo metodiką tikrindama projekto atitiktį bendriesiems projektų atrankos kriterijams, nurodytiems Aprašo 9 priede, ir specialiesiems projektų atrankos kriterijams, nustatytiems projektų finansavimo apraše, bei kitiems reikalavimams. Bendruosius ir specialiuosius projektų atrankos kriterijus turi atitikti visi projektai, kuriuos ketinama finansuoti iš 2021–2027 metų ES fondų ir (arba) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų (toliau kartu – ES lėšos) ir valstybės biudžeto lėšų pažangos priemonėms finansuoti (toliau – valstybės biudžeto lėšos). PĮP vertinimo metu nustatoma didžiausia projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma, didžiausia tinkamų deklaruoti EK išlaidų suma (projektams, finansuojamiems Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, nustatoma didžiausia deklaruotiniems EK rodikliams pasiekti išlaidų suma) ir didžiausia galima skirti projektui finansavimo suma. Kai projektų finansavimo sąlygų aprašas nerengiamas vykdant reguliacinę veiklą, vertinama projektų atitiktis plėtros programos pažangos priemonės aprašo, parengto pagal 2021 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-227 „Dėl strateginio valdymo metodikos taikymo“ patvirtintą Plėtros programos pažangos priemonės aprašo formą, nustatytiems reikalavimams.

12. PĮP vertinimui atlikti arba prireikus papildomų specialiųjų žinių administruojančioji institucija gali pasitelkti ekspertus, kurie turi turėti tinkamą kompetenciją atlikti PĮP vertinimą (t. y. vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje srityje) ir būti nešališki (t. y. ne mažiau kaip vienus metus iki ekspertinio vertinimo pradžios neturėję darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių su pareiškėju ar partneriu, neturėti interesų konflikto pareiškėjo ar partnerio atžvilgiu priimant sprendimą, susijusį su projekto atitikties bendriesiems ir (arba) specialiesiems projektų atrankos kriterijams vertinimu).

13. PĮP vertinimui atlikti arba prireikus papildomos informacijos administruojančioji institucija turi teisę kreiptis į kompetentingą (-as) įstaigą (-as) ir (ar) organizaciją (-as) su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėją ir (ar) PĮP, susijusią su projekto atitikties bendriesiems ir specialiesiems projektų atrankos kriterijams vertinimu, ir, vertindama pareiškėjo pateiktus duomenis ir informaciją, naudotis kitais išoriniais oficialiais informacijos šaltiniais. Turi būti užtikrintas PĮP ir projekto sutartyje pateiktos informacijos naudojimas tik vertinimo, tikrinimo ar projekto įgyvendinimo priežiūros tikslais ir informacijos apie projektą neskleidimas.

14. Nepavykus PĮP įvertinti per nustatytą terminą (jeigu PĮP vertinimo metu reikia papildomos informacijos iš kompetentingų įstaigų ir (ar) organizacijų ir (arba) atliekama patikra projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietoje, ir (arba) pareiškėjas turi įvykdyti pirkimą iki PĮP vertinimo pabaigos), vertinimo terminas gali būti pratęstas administruojančiosios institucijos sprendimu. Apie naują PĮP vertinimo terminą administruojančioji institucija raštu turi informuoti pareiškėjus ir ministeriją, nurodydama termino pratęsimo priežastis.

15. Jeigu PĮP vertinimo metu pareiškėjas, norėdamas pateikti prašomus papildomus dokumentus ar informaciją, turi kreiptis į kompetentingą (-as) įstaigą (-as) ir (ar) organizaciją (-as), administruojančioji institucija gali baigti vertinimą su sąlyga, kad reikiami dokumentai ir (ar) informacija bus pateikti iki projekto sutarties sudarymo dienos arba kito projekto sutartyje nustatyto termino. Pareiškėjui neįvykdžius sąlygos iki projekto sutarties sudarymo dienos, projekto sutartis su pareiškėju nesudaroma. Apie tokį sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos raštu informuojamas pareiškėjas ir ministerija.

16. Jeigu prireikia keisti kvietimą teikti PĮP, bet pagal jį jau yra pateikta PĮP, administruojančioji institucija įvertina, ar kvietimo teikti PĮP keitimas gali turėti įtakos PĮP vertinimo rezultatams. Jeigu administruojančioji institucija nusprendžia, kad kvietimo teikti PĮP keitimas gali turėti įtakos PĮP vertinimo rezultatams, stabdomas PĮP vertinimas ir apie tai informuojami pateiktų PĮP pareiškėjai. Administruojančioji institucija, pakeitusi kvietimo teikti PĮP duomenis, toliau tęsia PĮP vertinimą pagal pakeistą kvietimo teikti PĮP informaciją ir apie tai informuoja užsiregistravusius pareiškėjus.

17. Jei projektų finansavimo sąlygų apraše nustatomi procentiniai išlaidų tipų dydžio apribojimai nuo projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos (išskyrus fiksuotąją normą ir Aprašo 2 priedo 8 punkte nustatytus išlaidų apribojimus), jie taikomi tik PĮP vertinimo metu, jei projektų finansavimo sąlygų apraše nenustatyta kitaip.

18. Jeigu PĮP vertinimo metu nustatoma trūkumų (nepateikti visi reikiami dokumentai ir (ar) informacija, pateikta neišsami ir (ar) netiksli informacija, trūksta dokumentų), administruojančioji institucija gali paprašyti pareiškėjo per jos nustatytą terminą ištaisyti nustatytus trūkumus. Pirmą kartą nustačius trūkumų, jiems pašalinti nustatomas ne trumpesnis 7 dienų terminas, kuris gali būti pratęstas, jeigu pareiškėjas informuoja, kad siekiant pašalinti trūkumus reikia kreiptis į kompetentingas įstaigas ir (ar) organizacijas. Gavusi pareiškėjo prašymą pratęsti terminą administruojančioji institucija privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos, atsakyti, ar terminas pratęsiamas. Jeigu trūkumų nustatoma antrą kartą ir kitus kartus, kiekvieną kartą nustatomas ne trumpesnis kaip 4 dienų terminas trūkumams pašalinti. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina trūkumų, administruojančioji institucija atlieka PĮP vertinimą, vadovaudamasi turima informacija.

19. Jeigu pareiškėjas, vykdydamas projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytą reikalavimą, iki PĮP pateikimo įvykdo pirkimus, šių pirkimų dokumentus pareiškėjas turi pateikti administruojančiajai institucijai kartu su PĮP, o administruojančioji institucija PĮP vertinimo metu turi įvertinti įvykdytų pirkimų atitiktį reikalavimams, nustatytiems pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose. Administruojančioji institucija išvadą apie įvykdytų pirkimų atitiktį reikalavimams, nustatytiems pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose, pateikia PĮP vertinimo ataskaitoje.

20. Jeigu projektas neatitinka bent vieno projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyto reikalavimo, bendrojo arba specialiojo projektų atrankos kriterijaus arba jeigu PĮP vertinimo metu nustatoma, kad pareiškėjas siekė gauti konfidencialios informacijos arba neteisėtai daryti įtaką vertinimo rezultatams ar vertintojams, ar pareiškėjas neįvykdė Aprašo 19 punkte nurodyto reikalavimo iki PĮP pateikimo įvykdyti pirkimus (kai toks reikalavimas nustatytas projektų finansavimo sąlygų apraše), administruojančioji institucija priima sprendimą atmesti PĮP. Administruojančioji institucija apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu informuoja pareiškėją, pateikdama jam šį sprendimą, kuriame nurodo PĮP atmetimo priežastis, PĮP atmetimo teisinį pagrindą ir sprendimo apskundimo tvarką.

21. Administruojančioji institucija, baigusi PĮP vertinimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo PĮP vertinimo patikros lapo patvirtinimo dienos parengia PĮP vertinimo ataskaitą pagal Aprašo 10 priede pateiktą formą, pateikia ją ministerijai ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo PĮP vertinimo ataskaitos pateikimo ministerijai dienos išsiunčia pareiškėjui pranešimą apie PĮP vertinimo pabaigą. PĮP vertinimo ataskaitos pateikimo ministerijai data laikoma PĮP vertinimo pabaigos data.

22. Jeigu baigusi PĮP vertinimą arba priėmusi sprendimą dėl projekto finansavimo iki projekto sutarties sudarymo dienos administruojančioji institucija gauna informacijos, kuri galėtų lemti kitokius PĮP vertinimo rezultatus, ji atlieka pakartotinį PĮP vertinimą apie tai raštu informavusi ministeriją ir pareiškėją. Sprendimai dėl projektų finansavimo turi būti pakartotinai peržiūrėti, atsižvelgus į pakartotinio PĮP vertinimo rezultatus. Pakartotinis PĮP vertinimas atliekamas vadovaujantis Aprašo 11–21 punktuose nustatyta tvarka.

23. Ministerija, vadovaudamasi PĮP vertinimo rezultatais, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo PĮP vertinimo pabaigos datos priima sprendimą dėl projekto finansavimo pagal Aprašo 11 priede pateiktą formą ir per 3 darbo dienas apie priimtą sprendimą raštu informuoja sprendime dėl projekto finansavimo nurodytus pareiškėjus. Kai projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, ministerija sprendimą dėl projekto finansavimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikia administruojančiajai institucijai. Administruojančioji institucija per 3 darbo dienas nuo ministerijos sprendimo dėl projekto finansavimo gavimo dienos apie priimtą sprendimą informuoja sprendime dėl projekto finansavimo nurodytus pareiškėjus.

24. Ministerija turi teisę atidėti sprendimo dėl projekto finansavimo priėmimą iki Aprašo 2 punkte nurodytų teisės aktų įsigaliojimo dienos.

III SKYRIUS

PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS

25. Apraše nustatyta tvarka atrinkti projektai, įvertinus Aprašo 54 punkte nurodytą riziką, gali būti pradėti įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme ministerijai patvirtintų asignavimų (ES lėšų ir valstybės biudžeto lėšų) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Biudžeto sudarymo taisyklės), nustatyta tvarka.

26. Ministerija, pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą skirdama lėšų iš 2021–2027 metų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų kitam subjektui, kuris yra jai nepavaldi biudžetinė įstaiga arba nebiudžetinė įstaiga, pasirašo su juo valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį (išskyrus Biudžeto sudarymo taisyklių 62 punkte nurodytus atvejus), kurioje pateikia Biudžeto sudarymo taisyklių 61 punkte nurodytą informaciją. Kai projektai finansuojami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, projekto sutartį pagal Aprašo 12 priede pateiktą formą sudaro administruojančioji institucija.

27. Jeigu projektas įgyvendinamas kartu su partneriu (-iais), projekto vykdytojas atstovauja partneriui (-iams) projekto sutarties vykdymo ir projekto įgyvendinimo klausimais ir atsako už projekto sutarties sąlygų įvykdymą.

28. Visą projekto įgyvendinimo laikotarpį projektas turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus, išskyrus Aprašo 9 priede nustatytas išimtis, taip pat specialiuosius projektų atrankos kriterijus, išskyrus projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytas išimtis dėl projektų atrankos kriterijų taikymo projektų įgyvendinimo laikotarpiu.

29. Jei projektų finansavimo sąlygų aprašas keičiamas jau atrinkus projektus, šie pakeitimai, nepažeidžiant lygiateisiškumo principo, taikomi ir pradėtiems įgyvendinti projektams, jei tokie pakeitimai nepablogina projektų finansavimo sąlygų.

30. Lėšas projektams įgyvendinti ministerija planuoja ir naudoja vadovaudamasi Biudžeto sandaros įstatymu, Strateginio valdymo įstatymu, Biudžeto sudarymo taisyklėmis ir Metodika.

31. Projekto įgyvendinimo metu ministerija mokėjimo paraiškas dėl išlaidų apmokėjimo teikia Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklės), nustatyta tvarka.

32. Projekto vykdytojui pateikus avanso mokėjimo prašymą, parengtą pagal Aprašo 13 priede pateiktą formą, jam gali būti išmokamas avansas, jei projektų finansavimo sąlygų apraše nenustatyta kitaip. Didžiausias galimas avanso dydis – 30 procentų projektui įgyvendinti skirtos projekto finansavimo lėšų sumos, išskyrus Aprašo 33 punkte nurodytą atvejį.

33. Išmokamo avanso dydį administruojančioji institucija nustato įvertinusi projekto veiklų vykdymo laikotarpį, įvykdytus pirkimus (jei vykdomi) ir planuojamas patirti išlaidas per artimiausius 6 mėnesius. Jei įvertinusi minėtą informaciją administruojančioji institucija nustato, kad avanso poreikis yra didesnis nei 30 procentų projektui įgyvendinti skirtos projekto finansavimo lėšų sumos, toks avansas gali būti išmokamas, tačiau jis turi būti įskaitomas per ne ilgesnį nei 90 dienų laikotarpį.

34. Sprendimą dėl projekto vykdytojo prašymo išmokėti avansą administruojančioji institucija priima ne vėliau kaip per 14 dienų nuo avanso mokėjimo prašymo gavimo dienos. Priėmusi sprendimą administruojančioji institucija informaciją apie mokėjimo duomenis pagal Aprašo 14 priede pateiktą formą pateikia atsakingam asignavimų valdytojui ir centralizuotai apskaitos įstaigai Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėse nustatyta tvarka.

35. Ministerija, rengdama projektų finansavimo sąlygų aprašus, gali nurodyti tik tuos fiksuotuosius įkainius, fiksuotąsias sumas arba fiksuotąsias normas, kurie įtraukti į Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registrą, skelbiamą Europos socialinio fondo agentūros interneto svetainės Metodinės pagalbos centro skiltyje.

36. Jei planuojamos finansuoti netiesioginės projekto išlaidos, jos apmokamos supaprastintai, taikant fiksuotąją normą, kurią ministerija nurodo rengdama projektų finansavimo sąlygų aprašą. Fiksuotoji norma gali būti taikoma apmokant:

36.1. 7 procentus tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų arba

36.2. 15 procentų tinkamų finansuoti tiesioginių projektą vykdančio personalo išlaidų, arba

36.3. 40 procentų tinkamų finansuoti tiesioginių projektą vykdančio personalo išlaidų ir kuri skirta likusioms tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms padengti (kai tinkamas finansuoti projekto išlaidas sudaro tik tinkamos finansuoti tiesioginės projektą vykdančio personalo išlaidos ir išlaidos pagal šiame papunktyje nustatytą fiksuotąją normą). Projektų, planuojamų bendrai finansuoti iš „Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+), arba Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) lėšų, dalyviams mokami atlyginimai ir išmokos laikomi papildomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, neįskaičiuotomis į šią fiksuotąją normą.

37. Kai iš 2021–2027 metų ES fondų lėšų finansuojamo projekto visos išlaidos neviršija 200 000 eurų, projektui turi būti taikoma 7 procentų tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų fiksuotoji norma. Šis punktas netaikomas, kai įgyvendinant projektą teikiama valstybės pagalba.

38. Mokslinių tyrimų ir inovacijų srities projektams gali būti netaikomi Aprašo 39 punkte nustatyti reikalavimai, jei Investicijų programos stebėsenos komitetas iš anksto pritarė tokiai išimčiai.

39. Netiesioginės projekto išlaidos apmokamos proporcingai pripažintoms tinkamomis finansuoti tiesioginėms projekto išlaidoms, nuo kurių jos apskaičiuojamos. Netiesioginės projekto išlaidos apmokamos projekto vykdytojui, kai jos deklaruojamos administruojančiajai institucijai.

40. Aprašo 5 priedo 4.1–4.4 papunkčiuose nurodytoms projekto matomumo ir informavimo apie projektą priemonėms įgyvendinti būtinos išlaidos apmokamos supaprastintai, taikant fiksuotąją sumą, kurią ministerija nurodo rengdama projektų finansavimo sąlygų aprašus.

41. Projekto vykdytojas už projekto veiklų įgyvendinimo pažangą atsiskaito projekto sutartyje nustatyta tvarka ir periodiškumu.

42. Projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu privalo užtikrinti tinkamą projekto buhalterinės apskaitos atskyrimą nuo bendros projekto vykdytojo buhalterinės apskaitos. Šiame punkte nurodyti reikalavimai netaikomi išlaidoms, kurios apmokamos supaprastintai.

43. Kai projektas finansuojamas ES lėšomis, projekto vykdytojas su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus privalo saugoti 10 metų nuo metų, kuriais Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas projekto vykdytojui atliko paskutinį mokėjimą, gruodžio 31 dienos. Šis laikotarpis gali būti stabdomas dėl teismo proceso arba EK prašymu.

44. Projektų išlaidų tinkamumo finansuoti nustatymo tvarka nustatyta Aprašo 2 priede.

45. Pirkimai vykdomi vadovaujantis Aprašo 3 priedo nuostatomis.

46. Pažeidimo tyrimai atliekami ir su pažeidimu susijusios netinkamos finansuoti lėšos susigrąžinamos vadovaujantis Aprašo 4 priedo nuostatomis.

47. Komunikacijos ir informavimo veiksmai atliekami vadovaujantis Aprašo 5 priedo nuostatomis.

48. Valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, įmonėms, valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms bei viešosioms įstaigoms, kurių viena iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, skiriamo finansavimo lėšų dalį sudarantis pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), kurį administruojančioji institucija pripažino netinkamu finansuoti iš 2021–2027 metų ES fondų dėl to, kad vertindama PVM tinkamumą finansuoti negalėjo nustatyti, kurios projekto PVM dalies nėra galimybės įtraukti į PVM atskaitą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VII skyriuje nustatyta tvarka, ir projektų, finansuojamų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, PVM, kurio pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus negalima įtraukti į PVM atskaitą, apmokamas valstybės biudžeto lėšomis.

IV SKYRIUS

INVESTICIJŲ TĘSTINUMAS

49. Projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu, taip pat poprojektiniu laikotarpiu (jei nustatyta prievolė užtikrinti investicijų tęstinumą pagal Aprašo 50 punktą) be administruojančiosios institucijos sutikimo raštu ir, jeigu tai nustatyta teisės aktuose, be už pažangos priemonę atsakingos ministerijos sutikimo raštu negali perleisti, parduoti, įkeisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti intelektinių ar daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti ar sukurti skiriamos projekto finansavimo lėšos. Priimant sprendimą dėl sutikimo įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti turtą, reikia vadovautis viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus tvirtinamomis Rekomendacijomis dėl sutikimo įkeisti ar kitaip suvaržyti turtą, įsigytą ar sukurtą iš Europos Sąjungos fondų lėšų, kurios skelbiamos svetainėje www.esinvesticijos.lt.

50. Finansų ministerijai atlikus paskutinį mokėjimą projekto vykdytojui, turi būti užtikrintas investicijų tęstinumas, t. y. projektų, kurių veiklos susijusios su investicijomis į infrastruktūrą, vykdytojai per 5 metus nuo išlaidų pagal paskutinę mokėjimo paraišką apmokėjimo arba projektų, kuriems taikomos valstybės pagalbos taisyklės, vykdytojai per valstybės pagalbos taisyklėse nustatytą laikotarpį:

50.1. negali pakeisti infrastruktūros objekto nuosavybės teisių, jei dėl to įmonė arba viešojo sektoriaus institucija įgytų nederamą pranašumą;

50.2. negali iš esmės pakeisti veiklos, kuriai buvo skirtos investicijos, pobūdžio, tikslų arba vykdymo sąlygų, jei tai pakenktų projekto tikslams.

51. Jeigu projekto vykdytojas nesilaiko investicijų tęstinumo reikalavimo, nustatyto Aprašo 50 punkte, jis turi grąžinti projektui finansuoti išmokėtų lėšų sumą, proporcingą reikalavimo nesilaikymo laikotarpiui.

52. Aprašo 50 punkte nustatyti investicijų tęstinumo reikalavimai netaikomi iš ESF+ lėšų planuojamiems bendrai finansuoti projektams, iš ERPF ir Sanglaudos fondo lėšų planuojamiems bendrai finansuoti projektams, kuriems skiriamos lėšos nėra susijusios su investicijomis į infrastruktūrą, nebent tokia prievolė išlaikyti investiciją nustatyta valstybės pagalbos taisyklėse (kai jos taikomos projektui). Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų planuojamiems finansuoti projektams, kuriems taikomos valstybės pagalbos taisyklės, investicijų tęstinumo reikalavimai taikomi ta apimtimi, kaip nustatyta valstybės pagalbos taisyklėse.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

53. Įsigaliojus Aprašo 2 punkte nurodytiems teisės aktams:

53.1. 2021–2027 metų ES fondų lėšomis finansuojamų projektų atrankos kriterijai turi būti patvirtinti Investicijų programos stebėsenos komiteto.

53.2. 2021–2027 metų ES fondų lėšomis finansuojamų projektų finansavimo sąlygos turi būti peržiūrėtos, įvertinant jų atitiktį Aprašo 2 punkte nurodytuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

53.3. Jei įgyvendinamas projektas, kuris planuojamas finansuoti ES lėšomis, administruojančioji institucija turi patikrinti:

53.3.1. projekto (-ų) tinkamumą finansuoti iš ES lėšų;

53.3.2. projekto (-ų) išlaidų tinkamumą finansuoti iš ES lėšų.

53.4. Administruojančioji institucija su projekto vykdytoju, dėl kurio ministerija priėmė sprendimą skirti finansavimą, sudaro dvišalę projekto sutartį.

53.5. Aprašo 2 punkte nurodytų teisės aktų nuostatos taikomos ir jau pradėtiems įgyvendinti projektams.

54. Jeigu projektas ar jo dalis nėra tinkami finansuoti ES lėšomis, ministerija turi užtikrinti, kad apmokėtos tokių projektų netinkamos finansuoti išlaidos bus padengtos iš Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) projektų vykdytojų lėšų. Jeigu iš ES lėšų apmokėtas projektų netinkamas finansuoti išlaidas numatoma padengti iš projektų vykdytojų lėšų, tai turi būti nurodyta pagal Aprašo 26 punktą sudarytoje valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje arba, jeigu projektas pagal Aprašo 26 punktą pradėtas įgyvendinti nesudarant valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties, sprendime dėl projekto finansavimo.

55. Jeigu atliekant projektų tinkamumo finansuoti ES lėšomis tikrinimą reikia papildomos informacijos ir (ar) dokumentų, administruojančioji institucija turi paprašyti projekto vykdytojo per jos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 2 darbo dienos, pateikti papildomus dokumentus, duomenis, papildyti ar patikslinti PĮP, o projekto vykdytojas turi pareigą tokią informaciją ir (ar) dokumentus pateikti.

56. Įteisinus 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos finansuojamų projektų administravimo informacinę sistemą (toliau – INVESTIS), visa su projektais susijusi informacija administruojančiosios institucijos pateikiama INVESTIS.

57. Projekto vykdytojas PĮP, kurie buvo pateikti administruojančiajai institucijai iki INVESTIS įteisinimo, pakartotinai pateikia per INVESTIS.

58. Ministerija projektų finansavimo sąlygų apraše ir administruojančioji institucija kvietime teikti PĮP gali nustatyti papildomus reikalavimus projektams ir projektų vykdytojams tiek, kiek tie reikalavimai neprieštarauja Apraše nustatytiems reikalavimams.

___________________

Priedo pakeitimai: