Suvestinė redakcija nuo 2020-06-16 iki 2021-03-04

 

Sprendimas paskelbtas: TAR 2018-05-11, i. k. 2018-07652

 

VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL VILNIAUS R. MOSTIŠKIŲ VAIKŲ DARŽELIO IR VILNIAUS R. ČEKONIŠKIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS REORGANIZAVIMO SĄLYGŲ APRAŠŲ BEI ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2018 m. balandžio 25 d. Nr. T3-128

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96 str., 2.97 str. 3 d., 2.99 straipsnio 1, 2 d. ir 2.101 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 21 p., 18 str. 1 d., Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 3 ir 4 d., 44 straipsnio 2 ir 4 d., Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 6, 14 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, atsižvelgdama į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. T3-30 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrojo plano pakeitimo“ ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. T3-67 „Dėl kai kurių Vilniaus rajono ugdymo įstaigų vidaus struktūros pertvarkymo ir reorganizavimo“, Vilniaus rajono savivaldybės taryba  n u s p r e n d ž i a:

1.   Patvirtinti:

1.1. Vilniaus r. Mostiškių vaikų darželio reorganizavimo į Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro Mostiškių ikimokyklinio ugdymo skyrių sąlygų;

1.2. Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinės mokyklos reorganizavimo į Vilniaus r.  Zujūnų gimnazijos Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyrių sąlygų aprašą;

1.3. Vilniaus r. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos nuostatus;

1.4. Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijos nuostatus;

1.5. Vilniaus r. Pagirių gimnazijos nuostatus;

1.6. Vilniaus r. Rukainių gimnazijos nuostatus;

TAR pastaba. Vadovaujantis 2020-05-15 sprendimu Nr. T3-143, 1.6 punktas netenka galios nuo naujų nuostatų įregistravimo dienos Juridinių asmenų registre.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. T3-143, 2020-05-15, paskelbta TAR 2020-06-15, i. k. 2020-13067

 

1.7. Neteko galios nuo 2020-05-23

Papunkčio naikinimas:

Nr. T3-144, 2020-05-15, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10948

 

1.8. Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro nuostatus;

1.9. Neteko galios nuo 2020-05-23

Papunkčio naikinimas:

Nr. T3-144, 2020-05-15, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10948

 

1.10. Vilniaus r. Glitiškių   vaikų darželio nuostatus;

1.11. Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelio-darželio nuostatus;

1.12. Vilniaus r. Medininkų vaikų darželio nuostatus;

1.13. Vilniaus r. Rudausių daugiafunkcio centro nuostatus.

2. Įgalioti švietimo įstaigų vadovus iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pasirašyti ir įregistruoti 1.3. –  1.12. papunkčiuose patvirtintus savo vadovaujamos ugdymo įstaigos nuostatus Juridinių asmenų registre bei atlikti visus kitus su tuo susijusius veiksmus.

3. Įpareigoti Vilniaus r. Mostiškių vaikų darželio ir Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinės mokyklos vadovus iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. teisės aktų nustatyta tvarka išregistruoti iš Juridinių asmenų registro Vilniaus r. Mostiškių vaikų darželį ir Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinę mokyklą ir atlikti visus kitus su tuo susijusius veiksmus.

4.   Nustatyti:

4.1. Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro didžiausią leistiną etatų skaičių

-  29,45;

4.2. Vilniaus r. Zujūnų gimnazijos didžiausią leistiną etatų skaičių  - 40,5;

5. Pavesti Vilniaus r. Mostiškių vaikų darželio, Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinės mokyklos,  Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro, Vilniaus r.  Zujūnų gimnazijos, Vilniaus r. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos,  Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijos, Vilniaus r. Pagirių gimnazijos,  Vilniaus r. Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos,  Vilniaus r. Glitiškių mokyklos-darželio, Vilniaus r. Kabiškių  mokyklos-darželio, Vilniaus r. Medininkų mokyklos-darželio ir Vilniaus r. Rudausių mokyklos- daugiafunkcio centro vadovams iki 2018 m. rugsėjo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka įforminti darbuotojų darbo sutarčių pakeitimą ar nutraukimą.

6. Pavesti Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio ir Vilniaus r.  Zujūnų gimnazijos vadovams iki 2018 m. rugsėjo 1 d. parengti ir patvirtinti savo vadovaujamos ugdymo įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą neviršijant 4.1.  – 4.2. punktuose  įstaigoms nustatytų didžiausio leistino pareigybių skaičiaus.

7. Pripažinti netekusiu galios nuo 1.3. – 1.13. punktais patvirtintų nuostatų įregistravimo dienos Juridinių asmenų registre:

7.1. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T3-174   „Dėl Vilniaus r. Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio, Maišiagalos Lietuvos  didžiojo kunigaikščio Algirdo, Paberžės šv. Stanislavo Kostkos, Paberžės „Verdenės“ bei Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos vidurinių mokyklų pavadinimų pakeitimų ir nuostatų patvirtinimo“ 2.5.  punktą, kuriuo patvirtinti Vilniaus r. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos nuostatai;

7.2. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T3-281 „Dėl Vilniaus r. Anavilio vaikų darželio ir Vilniaus r. Visalaukės mokyklos -daugiafunkcio centro reorganizavimo sąlygų aprašų bei Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos, Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijų ir Vilniaus r. Rakonių pagrindinės mokyklos nuostatų patvirtinimo“ 1. 3. punktą, kuriuo patvirtinti Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijos nuostatai;

7.3. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T3-218 „Dėl kai kurių Vilniaus rajono švietimo įstaigų vidaus struktūros pertvarkymo“ 2 punktą, kuriuo patvirtinti Vilniaus r. Pagirių gimnazijos nuostatai;

7.4. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T3-5 „Dėl Vilniaus r. Rukainių vidurinės mokyklos pavadinimo pakeitimo ir nuostatų patvirtinimo“ 2 punktą, kuriuo patvirtinti Vilniaus r. Rukainių gimnazijos nuostatai;

7.5. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr.T3-21 „Dėl Vilniaus r. Medininkų šv. Kazimiero, Valčiūnų, Zujūnų vidurinių mokyklų pavadinimų pakeitimo ir nuostatų patvirtinimo“ 2.1. punktą, kuriuo patvirtinti Vilniaus r. Zujūnų gimnazijos nuostatai;

7.6. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr.T3-573 „Dėl Vilniaus r. Mostiškių pagrindinės mokyklos vidaus struktūros pertvarkymo ir nuostatų patvirtinimo“ 2 punktą, kuriuo patvirtinti Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro nuostatai;

7.7. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. T3-404 „Dėl naujų ikimokyklinio ugdymo grupių Vilniaus r. Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinėje mokykloje steigimo, Vilniaus r. Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos nuostatų patvirtinimo bei pritarimo ikimokyklinio ugdymo programai“ 2 punktą, kuriuo patvirtinti Vilniaus r. Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos nuostatai;

7.8. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T3-352 „Dėl Vilniaus r. švietimo įstaigų nuostatų patvirtinimo“ 1 punkto dalies nuostatą ta apimtimi, kuria patvirtinti Vilniaus r. Glitiškių   mokyklos-darželio bei Vilniaus r. Medininkų mokyklos-darželio nuostatai;

7.9. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. T3-140 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T3-91 įgyvendinimo“ 5 punktą, kuriuo patvirtinti Vilniaus r. Kabiškių mokyklos-darželio nuostatai;

7.10. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės mėn. 30 d. sprendimu Nr.T3- 172 „Dėl pertvarkytų Vilniaus rajono švietimo įstaigų nuostatų bei švietimo įstaigų didžiausių leistinų pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ 1 punktą, kuriuo patvirtinti Vilniaus r. Rudausių mokyklos - daugiafunkcio centro nuostatai.

8. Šį sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti  Teisės aktų registre ir Savivaldybės tinklalapyje.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsniu 1 d., šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio sprendimo paskelbimo dienos.

 

 

 

Savivaldybės merė                                                                                               Marija Rekst

 

PATVIRTINTA

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos

2018 m.  balandžio 25 d.

sprendimu Nr. T3-128

 

 

VILNIAUS R. MOSTIŠKIŲ VAIKŲ DARŽELIO REORGANIZAVIMO PRIJUNGIMO BŪDU PRIE VILNIAUS R. MOSTIŠKIŲ MOKYKLOS-DAUGIAFUNKCIO CENTRO SĄLYGŲ APRAŠAS

 

1. Vilniaus r. Mostiškių vaikų darželio reorganizavimo sąlygų aprašas (toliau – Sąlygos) nustato Vilniaus r. Mostiškių vaikų darželio reorganizavimo prijungimu būdu tvarką.

2. Sąlygos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96 str., 2.97 str. 3 d., 2.99 str. 1 ir 2 dalimis 2.101 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 21 p., Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 str. 2 dalimi, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T3-30 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų  bendrojo plano pakeitimo“ bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 30 d.  sprendimu Nr. T3-67 „Dėl kai kurių Vilniaus rajono ugdymo įstaigų vidaus struktūros pertvarkymo ir reorganizavimo“.

3. Reorganizuojamas juridinis asmuo:

3.1. pavadinimas – Vilniaus r. Mostiškių vaikų darželis;

3.2. teisinė forma – biudžetinė įstaiga;

3.3. buveinė – Lakštingalų g. 3, Mostiškių k., Lavoriškių sen., LT – 15222, Vilniaus r.;

3.4. juridinio asmens kodas – 191327030;

3.5. duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre.

4. Reorganizavime dalyvaujantis juridinis asmuo:

4.1. pavadinimas – Vilniaus r. Mostiškių mokykla-daugiafunkcis centras;

4.2. teisinė forma – biudžetinė įstaiga;

4.3. buveinė – Mokyklos g. 36, Mostiškių k., Lavoriškių sen., LT – 15222, Vilniaus r.;

4.4. juridinio asmens kodas – 191319083;

4.5. duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre.

5. Reorganizavimo būdas – reorganizuojamo juridinio asmens Vilniaus r. Mostiškių vaikų darželio prijungimas prie reorganizavime dalyvaujančio juridinio asmens Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro.

6. Pasibaigiantis juridinis asmuo – reorganizuojama įstaiga: Vilniaus r. Mostiškių vaikų darželis, kuris po reorganizavimo tampa Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro Mostiškių ikimokyklinio ugdymo skyriumi.

7. Tęsiantis veiklą po reorganizavimo juridinis asmuo – Vilniaus r. Mostiškių mokykla-daugiafunkcis centras. Vilniaus r. Mostiškių mokykloje-daugiafunkciame centre iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. atliekami vidaus struktūros pertvarkymai steigiant Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro Mostiškių ikimokyklinio ugdymo skyrių (lenkų ugdomąja kalba).

8. Vilniaus r. Mostiškių vaikų darželis reorganizuojamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos, kuri yra vienintelė reorganizuojamo ir reorganizavime dalyvaujančio juridinių asmenų dalyvė, sprendimu.

9. Vilniaus r. Mostiškių vaikų darželio teises ir pareigas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. perima Vilniaus r. Mostiškių mokykla-daugiafunkcis centras.

10. Reorganizavimas grindžiamas:

10.1 darželio išlaikymui reikalingų lėšų nepakankamumu:

 

2016 m.

Iš viso skirta lėšų (tūkst. EUR)

Iš jų mokinio krepšelio lėšos (tūkst. EUR)

Etatai

Vaikų skaičius

Lėšos vienam vaikui metams (tūkst. EUR)

63,620

16,694

8,90

19

3,3

 

2017 m.

Iš viso skirta lėšų (tūkst. EUR)

Iš jų mokinio krepšelio lėšos (tūkst. EUR)

Etatai

Vaikų skaičius

Lėšos vienam vaikui metams (tūkst. EUR)

64,678

13,947

8,90

18

3,6

 

10.2. Reorganizavus Mostiškių vaikų darželį bus sutaupytas 10,1 tūkst. Eur per metus dėl etatų sumažinimo.

11. Reorganizavimo tikslas – racionalesnis ir efektyvesnis turimų išteklių panaudojimas, prijungiant Vilniaus r. Mostiškių vaikų darželį prie Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro, tenkinant ugdytinių poreikius, užtikrinant ugdymo ir ugdymosi kokybę bei specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos ugdytiniui teikimą.

12. Vilniaus r. Mostiškių vaikų darželis reorganizuojama dviem etapais:

12.1. Iki 2018 m. liepos 31 d. – dokumentų paruošimas, savivaldybės tarybos sprendimų dėl reorganizavimo priėmimas.

12.2. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. – turto, apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentų perdavimas Vilniaus r. Mostiškių mokyklai-daugiafunkciam centrui.

13. Vilniaus r. Mostiškių vaikų darželio administracija privalo reorganizavimo metu užtikrinti nepertraukiamą, darželio nuostatus atitinkančią veiklą.

14. Reorganizavus Vilniaus r. Mostiškių vaikų darželį, Vilniaus r. Mostiškių vaikų darželio santykiai su darželio darbuotojais nenutrūksta, jų sutikimu iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. darbuotojai (esant galimybei) perkeliami dirbti į Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro Mostiškių ikimokyklinio ugdymo skyrių. Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius įformina darbo santykius su reorganizuoto Vilniaus r. Mostiškių vaikų darželio darbuotojais dėl jų darbo santykių Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro Mostiškių ikimokyklinio ugdymo skyriuje. Nesutarus dėl darbo santykių tęsimo šioje įstaigoje, darbo sutartys nutraukiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

15. Vilniaus r. Mostiškių  vaikų darželio valdomo savivaldybės turto vertė 2018 m. sausio 16 d. pagal buhalterinę apskaitą sudarė 447259,37 (keturi šimtai keturiasdešimt septyni tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt devyni eurai, 37 centai).

16. Vilniaus r. Mostiškių vaikų darželio antspaudai su Lietuvos valstybės, Vilniaus rajono savivaldybės herbais, pasirašius turto ir dokumentacijos perdavimo-priėmimo aktus, po mokyklos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro teisės aktų nustatyta tvarka sunaikinami.

17. Reorganizuojamos įstaigos uždaviniai, funkcijos ir struktūra bus numatytos Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro nuostatuose.

18. Reorganizavimas laikomas baigtu, kai juridinių asmenų registre įregistruojama po reorganizavimo tęsiančios veiklą Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro nuostatų nauja redakcija.

 

____________________________

 

PATVIRTINTA

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos

2018 m. balandžio 25 d.

sprendimu Nr. T3-128 

 

VILNIAUS R. ČEKONIŠKIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS REORGANIZAVIMO Į VILNIAUS R. ZUJŪNŲ GIMNAZIJOS ČEKONIŠKIŲ PAGRINDINIO UGDYMO SKYRIŲ SĄLYGŲ APRAŠAS

 

 

 

 

1.    Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinės mokyklos reorganizavimo sąlygos (toliau – Sąlygos) nustato Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinės mokyklos reorganizavimo prijungimu būdu tvarką.

2.    Sąlygos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96 str., 2.97 str. 3 d., 2.99 str. 1 ir 2 dalimis 2.101 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 21 p., Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 str. 2 dalimi, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T3-30 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų  bendrojo plano dalinio pakeitimo“ bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T3-67 „Dėl kai kurių Vilniaus rajono švietimo įstaigų vidaus struktūros pertvarkymo ir reorganizavimo“.

3.    Reorganizuojamas juridinis asmuo:

3.1. pavadinimas – Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinė mokykla;

3.2. teisinė forma – savivaldybės biudžetinė įstaiga;

3.3. buveinė – Čekoniškių g. 3, Čekoniškių k., Zujūnų sen., LT-14207 Vilniaus r.;

3.4. juridinio asmens kodas – 191318024;

3.5. duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre.

4.    Reorganizavime dalyvaujantis juridinis asmuo:

4.1. pavadinimas – Vilniaus r. Zujūnų gimnazija;

4.2. teisinė forma – savivaldybės biudžetinė įstaiga;

4.3. buveinė – Mokyklos g. 1, Zujūnų k., Zujūnų sen., LT-14160 Vilniaus r.;

4.4. juridinio asmens kodas – 191317794;

4.5. duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre.

5.    Reorganizavimo būdas – reorganizuojamo juridinio asmens Čekoniškių pagrindinės mokyklos prijungimas prie reorganizavime dalyvaujančio juridinio asmens Vilniaus r. Zujūnų gimnazijos.

6.    Pasibaigiantis juridinis asmuo – reorganizuojama įstaiga: Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinė mokykla, kuri po reorganizavimo tampa Vilniaus r. Zujūnų gimnazijos Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyrius.

7.    Tęsiantis veiklą po reorganizavimo juridinis asmuo – Vilniaus r. Zujūnų gimnazija. Vilniaus r. Zujūnų gimnazijoje iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. atliekami vidaus struktūros pertvarkymai steigiant Vilniaus r. Zujūnų gimnazijos Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyrių (lenkų mokomąja kalba).

8.    Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinė mokykla reorganizuojama savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos, kuri yra vienintelė reorganizuojamo ir reorganizavime dalyvaujančio juridinių asmenų dalyvė, sprendimu.

9.    Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinės mokyklos teises ir pareigas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. perima Vilniaus r. Zujūnų gimnazija.

10.  Reorganizavimas grindžiamas:

10.1.  valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Mokinio krepšelio ir sutartinių mokinių apskaičiavimo metodiką nepakankamumu Vilniaus r. Čekoniškių pagrindiniai mokyklai dėl kasmet mažėjančio mokinių skaičiaus (Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, 11 p.):

 

Metai

Mokinio krepšelio lėšos

(tūkst. Eur)

Ugdymo lėšų poreikis

(tūkst. Eur)

Skirtumas

(tūkst. Eur)

2016

113,9

125,7

-11,7

2017

94,3

112,5

-18,2

2018

69,9

106,9*

-31,4

 

* numatomas mokinio krepšelio lėšų poreikis.

 

Mokinio krepšelio lėšos skiriamos mokyklai ugdymui (tai mokymo lėšos, kurių turi pakakti tam, kad mokykla galėtų užtikrinti ugdymo, mokymo, švietimo programų vykdymą, t. y. geros kokybės švietimą) priklausomai nuo realaus mokinių skaičiaus:

 

Mokslo metai

 

Klasė

 

 

Ugdymo kalba

Mokinių skaičius

0

I

II

III

IV

V

VI

VI

VIII

IX

X

Iš viso:

2015-2016

lenkų

18

4

1

2

5

5

3

8

5

5

5

61

2016-2017

lenkų

16

2

3

2

1

3

5

2

6

0

5

45

2017-2018

lenkų

12

1

0

3

3

0

3

4

2

6

0

34

 

10.2. Reorganizavus Čekoniškių pagrindinę mokyklą bus sutaupyta apie 23 tūkst. Eur (dvidešimt tris tūkstančius eurų) per metus dėl etatų sumažinimo.

11.  Reorganizavimo tikslas – racionalesnis ir efektyvesnis turimų išteklių panaudojimas, prijungiant Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinę mokyklą prie Vilniaus r. Zujūnų gimnazijos, tenkinant ugdytinių poreikius, užtikrinant ugdymo ir ugdymosi kokybę bei specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos ugdytiniams teikimą.

12.  Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinė mokykla reorganizuojama dviem etapais:

12.1.  Iki 2018 m. liepos 31 d. – dokumentų paruošimas, savivaldybės tarybos sprendimų dėl reorganizavimo priėmimas.

12.2.  iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. – turto, apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentų perdavimas Vilniaus r. Zujūnų gimnazijai.

13.  Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinės mokyklos administracija privalo reorganizavimo metu užtikrinti nepertraukiamą, mokyklos nuostatus atitinkančią veiklą.

14.  Reorganizavus Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinę mokyklą, Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinės mokyklos santykiai su mokyklos darbuotojais nenutrūksta, jų sutikimu iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. darbuotojai (esant galimybei) perkeliami dirbti į Vilniaus r. Zujūnų gimnazijos Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyrių. Vilniaus r. Zujūnų gimnazijos direktorius įformina darbo santykius su reorganizuoto Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinės mokyklos darbuotojais dėl jų darbo santykių Vilniaus r. Zujūnų gimnazijos Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyriuje. Nesutarus dėl darbo santykių tęsimo šioje įstaigoje, darbo sutartys nutraukiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

15.  Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinės mokyklos valdomo savivaldybės turto vertė 2018 m. balandžio 1 d. pagal buhalterinę apskaitą sudarė 314 449,70 Eur (tris šimtai keturiolika tūkstančių keturi šimtai keturiasdešimt devyni eurai, septyniasdešimt centu).

16.  Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiu sudaroma komisija Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinės mokyklos materialiajam, nematerialiajam, finansiniam turtui bei įsipareigojimams inventorizuoti, direktoriaus reikalams perduoti ir perimti.

17.  Reorganizuojamos Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinės mokyklos inventorizuotas turtas, ilgai ir trumpai saugomi dokumentai, darbuotojų asmens bylos, archyvas, apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentai perduodami Vilniaus r. Zujūnų gimnazijai, pasirašant perdavimo-priėmimo aktus.

18.  Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinės mokyklos antspaudai su Lietuvos valstybės, Vilniaus rajono savivaldybės herbais, pasirašius turto ir dokumentacijos perdavimo-priėmimo aktus, po mokyklos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro teisės aktų nustatyta tvarka sunaikinami.

19.  Reorganizuojamos įstaigos uždaviniai, funkcijos ir struktūra bus numatytos Vilniaus r. Zujūnų gimnazijos nuostatuose.

20.  Reorganizavimas laikomas baigtu, kai juridinių asmenų registre įregistruojama po reorganizavimo tęsiančios veiklą Vilniaus r. Zujūnų gimnazijos nuostatų nauja redakcija.

 

____________________________

 

PATVIRTINTA

Vilniaus rajono savivaldybės

tarybos 2018 m. balandžio 25 d.

sprendimu Nr. T3-128

 

 

VILNIAUS R. JUODŠILIŲ ŠV. URŠULĖS LEDUCHOVSKOS GIMNAZIJOS NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vilniaus r. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos nuostatai (toliau – nuostatai) reglamentuoja Vilniaus r. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos (toliau – gimnazija) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, gimnazijos grupę, tipą, pagrindinę paskirtį, mokymo kalbą ir mokymo formas, veiklos teisinį pagrindą, sritį, rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimą, gimnazijos teises ir pareigas, veiklos organizavimą ir valdymą, savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, lėšas, jų naudojimo tvarką ir finansinės veiklos kontrolę, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo tvarką.

2. Oficialusis gimnazijos pavadinimas – Vilniaus r. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazija; trumpasis gimnazijos pavadinimas – Juodšilių šv. U. Leduchovskos gimnazija; gimnazijos kodas – 191315067.

3. Veiklos pradžia - 1919 metai. Šie metai nurodyti leidinyje Pilkosios uršulietės Vilniaus krašte 1927-1946  iš serijos Apsaugoti nuo užmiršimo (Pilkosios uršulietės Vilniaus krašte 1927-1946, Seserų Uršuliečių Kongregacija SJK, Varšuva 2000). 1992 m.  rugpjūčio 1 d. mokykla reorganizuota į Juodšilių 2-ąją vidurinę mokyklą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-07-21 potvarkiu Nr. 925p). 2002 m. spalio 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 109 mokyklai suteiktas Vilniaus r. Juodšilių Uršulės Leduchovskos vidurinės mokyklos pavadinimas. 2003 m. vasario 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-53 mokyklai suteiktas Vilniaus r. Juodšilių palaimintosios Uršulės Leduchovskos vidurinės mokyklos pavadinimas. 2003 m. liepos 16 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-172 mokyklai suteiktas Vilniaus r. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos vidurinės mokyklos pavadinimas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V - 478 akredituota Vilniaus r. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo programa.

4. Gimnazijos teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

4.1. Priklausomybė – savivaldybės mokykla.

5. Gimnazijos savininkas - Vilniaus rajono savivaldybė, identifikavimo kodas – 111104987, Rinktinės g. 50, LT – 09318 Vilnius. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės taryba:

5.1. tvirtina gimnazijos nuostatus;

5.2. priima sprendimą dėl gimnazijos buveinės pakeitimo;

5.3. priima sprendimą dėl gimnazijos reorganizavimo ar likvidavimo;

5.4. priima sprendimą dėl gimnazijos skyrių steigimo ir jų veiklos nutraukimo;

5.5. sprendžia kitus Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, kituose įstatymuose ir gimnazijos nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

6. Gimnazijos buveinė – Mokyklos g. 20, Juodšilių k., Juodšilių sen., LT – 14102 Vilniaus r.

7. Gimnazijos grupė – bendrojo ugdymo mokykla;

7.1. Gimnazijos tipas – gimnazija;

7.2. pagrindinė paskirtis – gimnazijos tipo gimnazija visų amžiaus tarpsnių vaikams;

7.3. mokymo kalba– lenkų;

7.4. mokymo formos – grupinio mokymosi, pavienio mokymosi. Organizuojamas mokymas namuose;

7.5. gimnazijoje vykdomos vidurinio, pagrindinio, pradinio, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo programos; išduodami šie mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai: brandos atestatas (arba brandos atestatas su pagyrimu) ir jo priedas, pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas, pradinio išsilavinimo pažymėjimas ir kiti pažymėjimai.

8. Gimnazija turi antspaudą su Vilniaus rajono savivaldybės herbu ir savo pavadinimu. Gimnazija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos švietimo bei kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministro įsakymais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais bei šiais nuostatais.

 

II. GIMNAZIJOS VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI,

FUNKCIJOS IR MOKYMOSI PASIEKIMUS ĮTEISINANČIŲ

DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS

 

9. pagrindinė gimnazijos veiklos sritis – švietimas. Pagrindinė švietimo veiklos rūšis – vidurinis ugdymas, kodas – 85.31.20;

10. kitos švietimo veiklos rūšys:

10.1. ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas – 85.10.10;

10.2. priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas – 85.10.20;

10.3. pradinis ugdymas, kodas – 85.20;

10.4. pagrindinis ugdymas, kodas – 85.31.10.

11. Gimnazijos veiklos tikslas – plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, ugdyti kūrybingą, atsakingą pilietį, įgijusį kompetencijų, būtinų sėkmingai socialinei integracijai ir mokymuisi visą gyvenimą.

12. Gimnazijos veiklos uždaviniai:

12.1. teikti kokybišką ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymą, pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą mokiniams;

12.2. diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo turinį pritaikant mokinių poreikiams, mokymosi stiliams ir galioms, tobulinti gabių mokinių ugdymo sistemą;

12.3. vykdyti prevencines programas prieš smurtą ir rūkymą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, užtikrinant sveiką ir saugią mokymo (-si) aplinką;

12.4. teikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą;

12.5. ugdyti asmenis krikščioniškos dorovės pagrindu ir siekti, kad gimnazija didžiuotųsi suteiktu šv. Uršulės Leduchovskos vardu.

13. Vykdydama jai pavestas funkcijas gimnazija:

13.1. organizuoja ugdymo procesą pradedant mokslo metus pagal bendrųjų ugdymo planų, patvirtintų Švietimo ir mokslo ministerijos, reikalavimus;

13.2. formuoja ir įgyvendina mokinių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo  planus, bendrąsias programas, paiso mokinių poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo (-si) būdus ir tempą;

13.3. užtikrina tinkamas mokymo (-si) sąlygas gimtąja kalba ir saugumą ugdymo procese;

13.4. ugdo dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, pagarbą tėvams, mokytojams, gimtajai bei valstybinei kalbai, kultūrai, istorijai, puoselėja lenkų ir lietuvių tautines tradicijas ir papročius, atkreipdama ypatingą dėmesį į teises ir pareigas bei atsakomybę šeimai, tautai, visuomenei;

13.5. teikia kokybišką bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, vykdo ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą;

13.6. sudaro sąlygas pageidaujantiems mokiniams mokytis savarankišku būdu, pagal individualias programas, ligos (negalios) atveju – namuose;

13.7. organizuoja mokinių neformalųjį švietimą pagal vaiko poreikius, atsižvelgdama į gimnazijos galimybes, integruodama jį su bendruoju lavinimu;

13.8. sudaro sąlygas mokiniams burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

13.9. teikia socialinę, specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams, organizuoja specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų ugdymą bendrosiose klasėse;

13.10. vykdant vidurinio ugdymo programą, informuoja mokinius ir jų tėvus (globėjus) apie gimnazijos teikiamas ugdymo turinio pasirinkimo galimybes ir padeda mokiniams susidaryti individualius ugdymo planus dvejiems metams;

13.11. kontroliuoja, vengiančiųjų privalomo iki 16 metų mokymosi, mokinių lankomumą;

13.12. sudaro sąlygas nepamokiniu metu gimnazijos nustatyta tvarka naudotis biblioteka, skaitykla, sporto sale, kompiuteriais;

13.13. objektyviai ir nešališkai vertina mokinių mokymosi pasiekimus;

13.14. bendradarbiauja su mokinių tėvais (ar globėjais) sprendžiant gimnazijos valdymo, veiklos, ugdymo proceso organizavimo, mokinių ugdymosi klausimus, inicijuoja tėvų (ar globėjų) dalyvavimą gimnazijos savivaldoje, teikia informaciją tėvams (ar globėjams) apie ugdymosi sąlygas ir mokymosi pasiekimus;

13.15. atlieka gimnazijos vidaus įsivertinimą;

13.16. vykdo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, brandos egzaminus Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

13.17. dalyvauja šalies ir tarptautiniuose projektuose, ugdymo pasiekimų tyrimuose ir tikrinimuose;

13.18. organizuoja ir vykdo rūkymo ir narkomanijos prevencijai skirtus renginius ir priemones, dalyvauja teisės pažeidimų, gimnazijos nelankymo, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, smurto ir patyčių prevencijoje;

13.19. vykdo mokinių sveikatos priežiūrą, profesinį orientavimą, ugdymo karjerai programą bei minimalios ir vidutinės priežiūros priemones;

13.20. teikia socialinę paramą, organizuoja nemokamą maitinimą mokiniams pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintą socialinės paramos mokiniams organizavimo ir teikimo tvarką;

13.21. kuria mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.

14. Mokiniams išduodami mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

 

III. GIMNAZIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

 

15. Gimnazija, įgyvendindama jai pavestus tikslus ir uždavinius, atlikdama jai paskirtas funkcijas, turi teisę:

15.1. parinkti mokymo metodus ir mokymosi veiklos būdus;

15.2. kurti naujus mokymo ir mokymosi modelius, užtikrinančius kokybišką išsilavinimą;

15.3. bendradarbiauti su savo veiklai įtakos turinčiais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

15.4. vykdyti šalies ir tarptautinius švietimo projektus;

15.5. stoti ir jungtis į asociacijas, dalyvauti jų veikloje;

15.6. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

15.7. vykdyti viešuosius pirkimus

15.8. naudotis kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis.

16. Gimnazija, įgyvendindama iškeltus tikslus ir uždavinius, atlikdama jai priskirtas funkcijas, privalo:

16.1. užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams ugdymo aplinką;

16.2. švietimo programų vykdymą;

16.3. atvirumą vietos bendruomenei;

16.4. mokymo sutarties sudarymą ir sutartų įsipareigojimų vykdymą;

16.5. geros kokybės švietimą.

 

IV. GIMNAZIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

 

17. Gimnazijos veikla organizuojama pagal:

17.1. direktoriaus patvirtintą gimnazijos strateginį veiklos planą, kuriam yra pritarusios gimnazijos taryba ir Vilniaus rajono savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo;

17.2. direktoriaus patvirtintą gimnazijos metinį veiklos planą, kuriam yra pritarusi gimnazijos taryba;

17.3. direktoriaus patvirtintą gimnazijos ugdymo planą, kuriam yra pritarusios gimnazijos taryba ir Vilniaus rajono savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo.

18. Gimnazijai vadovauja nepriekaištingos reputacijos Gimnazijos  vadovas, kurį viešo konkurso būdu teisės aktu nustatyta tvarka į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia Savininko teises ir pareigas  įgyvendinanti institucija.

19. Gimnazijos direktorius:

19.1. vadovauja gimnazijos strateginio ir metinio veiklos bei ugdymo planų rengimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui, aiškina gimnazijos bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką;

19.2. atsako už informacijos apie švietimą paskelbimą, demokratinį gimnazijos valdymą. Užtikrina bendradarbiavimu pagrįstus santykius, Mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams aplinką;

19.3. analizuoja gimnazijos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja gimnazijos veiklos įsivertinimo vykdymą ir atsako už gimnazijos veiklos rezultatus;

19.4. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius gimnazijos bendruomenės santykius;

19.5. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, skatina juos, skiria jiems drausmines nuobaudas;

19.6. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

19.7. nustato direktoriaus pavaduotojo ugdymui veiklos sritis, siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant užduotys gali būti neįvykdytos;

19.8. vadovauja raštinės vedėjo darbui, gimnazijos raštvedybai ir archyvo tvarkymui;

19.9. inicijuoja darbuotojų pareigybių aprašymų rengimą ir juos tvirtina;

19.10. rengia gimnazijos darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia gimnazijos tarybai aprobuoti;

19.11. tvirtina gimnazijos struktūrą ir darbuotojų pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus;

19.12. priima mokinius Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir sudaro mokymo sutartis;

19.13. kartu su gimnazijos taryba nustato mokinių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

19.14. kontroliuoja, kad gimnazijos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

19.15. stebi, analizuoja, vertina gimnazijos veiklą, ugdymo rezultatus;

19.16. plėtoja bendradarbiavimą su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais);

19.17. palaiko ryšius su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, gimnazijos rėmėjais, vietos bendruomene;

19.18. prižiūri vaiko minimalios priežiūros vykdymą gimnazijoje;

19.19. sudaro gimnazijos Vaiko gerovės komisiją ir tvirtina jos reglamentą;

19.20. rūpinasi vaikų, kuriems skirtos minimalios priežiūros priemonės, ugdymo, socialinės pedagoginės, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios, informacinės ar kitos pagalbos jiems teikimo organizavimu;

19.21. organizuoja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir brandos egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Nacionaliniam egzaminų centrui;

19.22. rūpinasi gimnazijos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų, priešgaisrine ir civiline sauga;

19.23. rūpinasi tarptautiniais gimnazijos ryšiais;

19.24. atstovauja gimnazijai kitose institucijose.

20. Gimnazijos direktorius turi patariamąjį organą – direkcinę tarybą.

21. Direkcinė taryba – nuolat veikianti gimnazijoje patariamoji institucija, padedanti direktoriui kolegialiai vadovauti visai gimnazijos veiklai, garantuojanti sėkmingą vadovo vaidmenų, įgyvendinančių vadovybės funkcijas, atlikimą.

22. Direktorius yra direkcinės tarybos pirmininkas.

23. Nuolatiniai direkcinės tarybos nariai yra direktoriaus pavaduotojai ugdymui ir ūkio reikalams, psichologas, socialinis ir specialusis pedagogas, logopedas, bibliotekininkas, metodinės tarybos pirmininkas.

24. Į direkcinės tarybos posėdžius kviečiami tie darbuotojai, kurių darbas susijęs su nagrinėjamais klausimais. Direkcinės tarybos nutarimai priimami balsų dauguma. Jie privalomi visiems direkcinės tarybos nariams.

25. Direkcinis pasitarimas dirba pagal gimnazijos veiklos programą arba pagal planą, kuris patvirtinamas posėdyje.

26. Direktoriaus patvirtintus direkcinės tarybos nutarimus privalo vykdyti visi gimnazijos bendruomenės nariai.

27. Direkcinio pasitarimo nutarimai skelbiami mokytojų kambario skelbimų lentoje, susiję su mokinių veikla – gimnazijos skelbimo lentoje. Aptarnaujančio personalo darbuotojus su priimtais nutarimais supažindina direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams.

28. Gimnazijos metodinei veiklai organizuoti sudaroma metodinė taryba. Ją sudaro, veikiančių gimnazijoje dalykų ar dalykų sričių, metodinių grupių pirmininkai, turintys metodinės veiklos patirties. Metodinė taryba veikia pagal gimnazijos direktoriaus patvirtintus metodinės tarybos nuostatus ir darbo reglamentą. Metodinės tarybos darbui vadovauja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

 

V. GIMNAZIJOS SAVIVALDA

 

29. Gimnazijos savivalda grindžiama švietimo tikslais, gimnazijoje vykdomomis švietimo programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis. Gimnazijos savivaldos institucijų veiklą reglamentuoja jų nuostatai. Aptartus nuostatus atitinkamų savivaldos institucijų posėdžiuose, tvirtina gimnazijos direktorius.

30. Gimnazijos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto gimnazijos veiklos bei finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą šiuose nuostatuose, priima sprendimus bei daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę gimnazijos valdymo priežiūrą.

31. Gimnazijos taryba – aukščiausioji gimnazijos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei. Už savo veiklą gimnazijos taryba atsiskaito ją rinkusiems gimnazijos bendruomenės nariams.

32. Į gimnazijos tarybą lygiomis dalimis (po penkis) renkami mokiniai, mokytojai bei tėvai (globėjai, rūpintojai) vieneriems metams. Mokytojus į gimnazijos tarybą slaptu balsavimu renka mokytojų taryba, tėvus – visuotinis tėvų susirinkimas. 9-12 klasių mokiniai, slaptu arba atviru balsavimu, renka savo atstovus (devintokai, dešimtokai, dvyliktokai - po vieną, vienuoliktokai - du) į gimnazijos tarybą klasėse.

33. Gimnazijos tarybos pirmininką, slaptu balsavimu, renka tarybos nariai. Gimnazijos tarybos pirmininku negali būti mokyklos direktorius.

34. Gimnazijos tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip 3 kartus per mokslo metus. Juos inicijuoja mokyklos direktorius arba gimnazijos tarybos pirmininkas.

35. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 tarybos narių. Nutarimai (sprendimai) priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

36. Be tarybos narių, į posėdžius gali būti kviečiami su svarstomais klausimais susiję mokytojai, tėvai (globėjai, rūpintojai), mokiniai, vietos savivaldos atstovai ir kiti asmenys.

37. Gimnazijos taryba:

37.1. teikia siūlymus dėl gimnazijos strateginių tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo priemonių;

37.2. aprobuoja gimnazijos strateginį planą, metinį gimnazijos veiklos planą, gimnazijos ugdymo planą, gimnazijos nuostatus bei kitus gimnazijos veiklą reglamentuojančius dokumentus;

37.3. inicijuoja gimnazijos bendruomenės ir visuomenės bendravimą, telkia gimnazijos bendruomenę gimnazijos uždaviniams spręsti, ugdo, plėtoja gimnazijos kultūrą;

37.4. vertina gimnazijos vadovų veiklą, pareikšdama nuomonę apie vadovų ketinimus atestuotis; teikia siūlymus gimnazijos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus, vertina gimnazijos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

37.5. skiria atstovus į mokytojų atestacijos komisiją;

37.6. priima nutarimą dėl gimtosios kalbos (lenkų) brandos egzamino privalomojo laikymo;

37.7. pritaria gimnazijos pajamų ir išlaidų sąmatai, analizuoja ūkinę, finansinę veiklą;

37.8. aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, mokinių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus;

37.9. mokytojų tarybos teikimu svarsto mokinių šalinimo iš gimnazijos klausimus;

37.10. svarsto mokinių maitinimo bei pavėžėjimo klausimus;

37.11. nagrinėja ir vertina gimnazijos psichologinio mikroklimato, demokratinių santykių formavimąsi, inicijuoja gimnazijos, šeimos, visuomenės bendradarbiavimą, analizuoja bendradarbiavimo galimybes ir patirtį, inicijuoja jo formas, teikia siūlymus gimnazijos vadovybei;

37.12. inicijuoja nuostatų keitimą ir papildymą;

37.13. sprendžia kitus klausimus, kurie nepriskiriami kitų gimnazijos savivaldos institucijų ar administracijos kompetencijai.

38. Gimnazijos tarybos nariai privalo dalyvauti gimnazijos tarybos posėdžiuose.

39. Gimnazijos taryba gali sustabdyti kitų gimnazijos savivaldos institucijų sprendimų įgyvendinimą, kol jų teisingumą ir teisėtumą ištirs kompetentingos institucijos.

40. Gimnazijos tarybos nariai turi teisę gauti visą informaciją apie gimnazijos veiklą.

41. Gimnazijos tarybos nutarimai yra teisėti, jei jie neprieštarauja teisės aktams.

42. Gimnazijos taryba už savo veiklą kartą per metus atsiskaito ją rinkusiems gimnazijos bendruomenės nariams;

43. Gimnazijos priežiūrą vykdančioms institucijoms nustačius, kad Mokyklos tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems gimnazijos veiklą reglamentuojantiems dokumentams ir teisės aktams, siūlo Mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

44. Mokytojų taryba – nuolat veikianti gimnazijos savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro gimnazijos vadovai, visi gimnazijoje dirbantys mokytojai, sveikatos priežiūros specialistas, psichologas, socialinis ir specialusis pedagogai, logopedas, bibliotekininkas, kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.

45. Mokytojų tarybai vadovauja gimnazijos direktorius. Mokytojų tarybos sekretorių, vieneriems metams, renka mokytojų tarybos nariai.

46. Mokytojų tarybos posėdžius kviečia gimnazijos direktorius. Posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą (pusmetį). Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokytojų tarybos posėdis.

47. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

48. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai.

49. Mokytojų taryba:

49.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus, svarsto ir analizuoja ugdymo, egzaminų rezultatus, ugdymo planų įgyvendinimą, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymą, projektinių darbų vykdymą, mokytojų veiklos planavimo kokybę;

49.2. diskutuoja dėl gimnazijos veiklos plano, veiklos kokybės įsivertinimo atlikimo, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo klausimus;

49.3. kartu su gimnazijos visuomenės sveikatos priežiūros specialistu aptaria mokinių sveikatos, darbų saugos, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus, skiria daug dėmesio prevencinėms programoms, darbui su mokiniais, turinčiais elgesio ir lankomumo problemų, tvarkaraščio sudarymo problemoms, higieninių reikalavimų vykdymui;

49.4. renka atstovus į gimnazijos tarybą ir Mokytojų atestacijos komisiją.

49.5. priima nutarimus dėl:

49.5.1. mokinių ugdymo pasiekimų ir kėlimo į aukštesnę klasę, leidimo laikyti brandos egzaminus

49.5.2. galimybės mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo antrosios dalies programą, neturinčiam mokymosi motyvacijos ir neketinančiam mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, tėvams pritarus, nesimokyti vienos užsienio kalbos;

49.5.3. mokinių, lankančių ar baigusių specializuotas valstybines ar savivaldybių meno ar sporto mokyklas, privalomų atitinkamo dalyko pamokų nelankymo ir atsiskaitymo formų;

49.5.4. atleistų nuo kūno kultūros pamokų mokinių užimtumo;

49.5.5.dalykų programų skirtumų likvidavimo ir atsiskaitymo tvarkos;

49.5.6. mokinių savarankiško mokymosi;

49.5.7. projektų tematikos, trukmės, vertinimo būdų, savaitinių pamokų skyrimo darbo vadovui (prireikus ir konsultantams);

49.5.8. mokinių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo;

49.5.9. mokinių pasiekimų mokantys muzikos, dailės, kūno kultūros, technologijų, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos, meninės raiškos, pasirenkamųjų dalykų ir modulių vertinimo;

49.5.10. ugdymo turinio planavimo laikotarpių ir formų;

49.5.11. programų, teminių planų rengimo principų ir tvarkos;

49.5.12. socialinės veiklos organizavimo.

50. Mokinių taryba – nuolat veikianti savivaldos institucija, jungianti mokinius svarbiausių jų veiklos uždaviniams spręsti.

51. Mokinių tarybą sudaro demokratiniais principais klasių susirinkimuose išrinkti 5-12 klasių seniūnai bei 9-12 klasių mokiniai – gimnazijos tarybos nariai. Mokinių taryba renkama vieneriems metams. Mokinių tarybai vadovauja mokyklos 5-12 klasių mokinių išrinktas prezidentas.

52. Mokinių taryba kviečiama prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per trimestrą.

53. Mokinių taryba:

53.1. koordinuoja visų mokinių savivaldos institucijų veiklą, planuoja ir organizuoja mokinių popamokinį darbą ir jų laisvalaikį;

53.2. padeda organizuoti mokinių socialinės pagalbos veiklą, budėjimą gimnazijoje, rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu gimnazijoje;

53.3. svarsto žalingų įpročių prevencijos, gimnazijos mikroklimato gerinimo, uniformų įsigijimo ir kitus klausimus;

53.4. priima sprendimus dėl neeilinės mokinių konferencijos (susirinkimo) sušaukimo;

53.5. inicijuoja gimnazijos laikraščio (sienlaikraščio) leidybą;

53.6. svarsto ir, gimnazijos vadovams pritarus, tvirtina svarbiausių mokinių renginių planus;

53.7. klasės auklėtojo teikimu svarsto skatinimų ir nuobaudų skyrimo, mokinių lankomumo klausimus ir teikia siūlymus gimnazijos tarybai;

53.8. svarsto mokinių teisių gimnazijoje ir už jos ribų ginimo klausimus;

53.9. tvirtina mokinių delegacijos sudėtį į rajono (miesto) mokinių konferenciją.

54. Mokinių taryba už savo veiklą atsiskaito ją rinkusiems mokiniams.

55. Gimnazijoje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienu mokslo metu pradžioje klasių mokinių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkimuose.

56. Klasių tėvų komitetai kartu su klasių auklėtojais planuoja klasių tėvų susirinkimus ir padeda klasių auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.

57. Gimnazijoje gali veikti kitos mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) gimnazijos savivaldos institucijos.

 

VI. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKA IR ATESTACIJA

 

58. Darbuotojai į darbą gimnazijoje priimami ir atleidžiami iš jo Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

59. Gimnazijos darbuotojams už darbą mokama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

60. Gimnazijos direktorius, jo pavaduotojas (-ai) ugdymui ir mokytojai atestuojasi ir kvalifikaciją tobulina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

 

VII. GIMNAZIJOS TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA, FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ IR GIMNAZIJOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

 

61. Gimnazija valdo patikėjimo teise perduotą savivaldybės turtą, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus Vilniaus rajono savivaldybės tarybos priimtų sprendimų nustatyta tvarka.

62. Gimnazijos lėšos:

62.1. valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybės biudžetui skirtos lėšos ir Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal patvirtintas sąmatas;

62.2. pajamos už teikiamas paslaugas;

62.3. fondų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtais būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos pagal pavedimus;

62.4. projektų lėšos;

62.5. kitos teisėtu būdu įgytos lėšos.

63. Gimnazija turi savo atsiskaitomąją sąskaitą banke. Tai savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai, užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos.

64. Lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

65. Gimnazija buhalterinę apskaitą organizuoja ir finansinę atskaitomybę tvarko teisės aktų nustatyta tvarka.

66. Gimnazijos finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka;

67. Gimnazijos veiklos priežiūrą atlieka Vilniaus rajono savivaldybės vykdomoji institucija, prireikus pasitelkdama išorinius vertintojus.

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

68. Gimnazija turi interneto svetainę, atitinkančią teisės aktų nustatytus reikalavimus, informacija apie gimnazijos veiklą skelbiama gimnazijos direktoriaus nustatyta tvarka. Vieši pranešimai skelbiami gimnazijos internetiniame puslapyje, kvietimuose, skelbimuose, gimnazijos informaciniuose stenduose, periodinėje spaudoje.

69. Nuostatų pakeitimus ar papildymus gali inicijuoti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, gimnazijos taryba bei gimnazijos direktorius atsižvelgdami į įvykusius pokyčius dėl Gimnazijos statuso pakeitimo ir kitas priežastis.

70. Gimnazijos nuostatus, jų pakeitimus ar papildymus savo sprendimu tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba, gimnazijos tarybai pritarus.

71. Gimnazija reorganizuojama, pertvarkoma arba vykdoma gimnazijos struktūros pertvarka ar likviduojama teisės aktų nustatyta tvarka.

72. Pranešimai apie gimnazijos likvidavimą, reorganizavimą ar pertvarkymą bei kitais Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų ir kituose įstatymuose numatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir terminais skelbiami viešai (Lietuvos teritorijoje leidžiamame dienraštyje) arba pranešama visiems įstatymų numatytiems asmenis pasirašytinai ir (arba) registruotu laišku.

73. Vieši pranešimai, kuriuos, vadovaujantis šiais nuostatais ar Lietuvos Respublikos teisės aktais, reikia paskelbti viešai, skelbiami gimnazijos interneto svetainėje.

 

_______________________________________

 

 

SUDERINTA

Gimnazijos tarybos

2018 - 04 - 16 posėdžio

protokoliniu nutarimu Nr. 3

 

PATVIRTINTA

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos

2018 m. balandžio 25 d.

sprendimu Nr. T3-128

 

 

VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS

N U O S T A T A I

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.   Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijos nuostatai (toliau-Nuostatai) reglamentuoja Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijos (toliau-Gimnazija) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, mokyklos grupę, tipą, pagrindinę paskirtį, mokymo kalbą ir mokymo formas, veiklos teisinį pagrindą, veiklos sritis ir rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimą, mokyklos teises ir pareigas, veiklos organizavimą ir valdymą, savivaldos organizavimą, darbuotojų priėmimo į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, turto, lėšų naudojimo tvarką ir finansinės veiklos kontrolę, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo tvarką ir kt.

2. Oficialus Gimnazijos pavadinimas - Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazija.

2.1. Trumpasis Gimnazijos pavadinimas – Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazija.

2.2. Gimnazija įregistruota Juridinių asmenų registre, kodas 191316354.

3.  Gimnazija įsteigta 1906 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-07-21 potvarkiu Nr. 925 p. „Dėl Paberžės ir Juodšilių mokyklų reorganizavimo“ Paberžės vidurinė mokykla nuo 1992 m. rugpjūčio 1 d. reorganizuota į Paberžės 1-ąją vidurinę mokyklą (mišrią) ir Paberžės 2-ąją vidurinę mokyklą (lietuvišką). Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2001 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 94 „Dėl vardo suteikimo Paberžės 1-ajai vidurinei mokyklai“ mokyklai suteiktas Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos vidurinės mokyklos vardas.

4.  Gimnazijos teisinė forma ir priklausomybė – biudžetinė įstaiga, savivaldybės mokykla.

5.  Gimnazijos savininkas - Vilniaus rajono savivaldybė (toliau – Savininkas), identifikavimo kodas 111104987, LT-09318, Rinktinės g. 50, Vilnius.

6.  Gimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės taryba, kuri:

 

6.1. tvirtina Gimnazijos nuostatus;

6.2. priima į pareigas ir iš jų atleidžia Gimnazijos direktorių;

6.3. priima sprendimą dėl Gimnazijos buveinės pakeitimo;

6.4. priima sprendimą dėl Gimnazijos reorganizavimo ar likvidavimo;

6.5. priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos filialo steigimo ir jo veiklos nutraukimo;

6.6. skiria ar atleidžia likvidatorių arba sudaro likvidacinę komisiją ir nutraukia jos įgaliojimus.

6.7. sprendžia kitus Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 104-2322; 2010, Nr.15-699), kituose įstatymuose ir Gimnazijos nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

7. Gimnazijos  buveinė – Vilniaus r. sav., Paberžės sen., Paberžės k., Mokyklos g. 1.

8. Gimnazijos grupė - bendrojo ugdymo mokykla, tipas – gimnazija, pagrindinė paskirtis – bendrosios paskirties mokykla.

9. Mokymo kalba - lenkų.

10.  Mokymo formos – grupinio ir pavienio mokymosi (dieninė, savarankiško mokymosi, mokymo namuose).

11.  Gimnazijoje vykdomos švietimo programos: priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo.

12.  Išduodami mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai: pažyma, pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas, pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas, vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas, pažymėjimas, pradinio išsilavinimo pažymėjimas, pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas, brandos atestatas, brandos atestato priedas. Mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai išduodami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

13.  Mokyklos skyriai:

13. 1.   Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijos Pikeliškių pradinio ugdymo skyrius (toliau – Pikeliškių skyrius):

13.1.1. Pikeliškių skyriaus buveinė – Pikeliškių k., Riešės sen., Vilniaus r.;

13.1.2. Pikeliškių skyriaus grupė – bendrojo ugdymo mokykla;

13.1.3. Pikeliškių skyriaus tipas – pradinė mokykla;

13.1.4. pagrindinė Pikeliškių skyriaus paskirtis – ugdymas, mokymo kalba – lenkų.

13.2.  Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijos skyrius Visalaukės mokykla-daugiafunkcis centras (toliau – Visalaukės skyrius):

13.2.1. Visalaukės skyriaus buveinė–Šviesos g. 9, Visalaukės I k., Paberžės sen., Vilniaus r.;

13.2.2. Visalaukės skyriaus grupė – bendrojo ugdymo mokykla-daugiafunkcis centras;

13.2.3. Visalaukės skyriaus tipas – pagrindinė mokykla;

13.2.4. pagrindinė Visalaukės skyriaus paskirtis – 7 (6)-16 metų mokinių mokymas pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, 6 (5) metų vaikų – pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikų iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Šioje mokykloje-daugiafunkciame centre vykdomos ir kitos neformaliojo vaikų švietimo ir (ar) suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos, sudaromos sąlygos vietos bendruomenei reikalingoms kultūros, socialinėms ir kitoms paslaugoms teikti, mokymo kalba – lenkų.

13.3.  Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijos Anavilio ikimokyklinio ugdymo skyrius (toliau – Anavilio skyrius):

13.3.1. Anavilio skyriaus buveinė – Bitininkų g. 1, Anavilio k., Paberžės sen., Vilniaus r.;

13.3.2. Anavilio skyriaus grupė – neformaliojo ugdymo mokykla;

13.3.3. Anavilio skyriaus tipas – ikimokyklinio ugdymo mokykla;

13.3.4. pagrindinė Anavilio skyriaus paskirtis – ugdymas, ugdymo kalba – lietuvių, lenkų.

 

14.  Gimnazija yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su Vilniaus rajono savivaldybės herbu ir pavadinimu „Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazija“, savo atributiką, atsiskaitomąsias ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose. Gimnazijai suteiktas paramos gavėjo statusas.

15.  Gimnazija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministro įsakymais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais Gimnazijos nuostatais.

 

II  SKYRIUS

GIMNAZIJOS VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI FUNKCIJOS,

MOKYMOSI PASIEKIMUS ĮTEISINANČIŲ DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS

 

16.  Gimnazijos veiklos sritis – švietimas, kodas 85.

17.  Pagrindinė veiklos rūšis - vidurinis ugdymas 85.31.20

18. Kitos švietimo veiklos rūšys:

18.1.  ikimokyklinis ugdymas 85.10.10;

18.2.  priešmokyklinis ugdymas, kodas 85.10.20;

18.3.  pradinis ugdymas, kodas 85.20;

18.4.  pagrindinis ugdymas, kodas 85.31.10;

18.5.  sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas 85.51;

18.6.  kultūrinis švietimas, kodas 85.52;

18.7.  kitas, niekur nepriskirtas, švietimas, kodas 85.59;

18.8.  švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60.

19.     Kitos ne švietimo veiklos rūšys:

 

19.1.  vaikų poilsio stovyklų veikla, kodas 55.20.20;

19.2.  kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas 56.29;

19.3.  kita informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla, kodas 62.09;

19.4.  nuosavo arba nuomojamo nekilnojamo turto nuoma ir eksploatavimas, kodas 68.20;

19.5.  ekskursijų organizatorių veikla, kodas 79.12;

19.6.  kita žmonių sveikatos priežiūros veikla, kodas 86.90;

19.7.  kita, niekur kitur nepriskirta, nesusijusi su apgyvendinimu socialinio darbo veikla, kodas 88.99;

19.8.  bibliotekų ir archyvų veikla, kodas 91.01;

19.9. kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla, 93.29;

20.  Gimnazijos tikslas ir uždaviniai:

20.1.  Tikslas – atsakingai ruošti mokinius tolimesniam mokymuisi bei savarankiškam gyvenimui, plėtoti jų dorovines galias, pilietiškumą, pagarbą kitų tautų kultūrai, bendradarbiaujant su šeima ir visuomene.

20.2.  Uždaviniai:

20.2.1. teikti mokiniams kokybišką pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

20.2.2. aktyviai dalyvauti prevencinės veiklos projektuose, užtikrinti mokyklos mokinių užimtumą, dalyvauti tarptautiniuose projektuose;

20.2.3.                    mokinių bendrųjų ir dalykinių gebėjimų ugdymas;

20.2.4. teikti mokiniams reikiamą pagalbą;

20.2.5. užtikrinti sveiką ir saugią mokymo (-si) aplinką;

20.2.6. puoselėti mokinio dvasinę kultūrą, pilietiškumą, tautiškumą.

21.     Gimnazija, vykdydama savo funkcijas:

 

21.1.  formuoja ir įgyvendina ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintas Bendrąsias programas, bendruosius arba nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus, paiso mokinių poreikių įvairovės derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo(si) būdus ir tempą, atsižvelgia į vietos ir Gimnazijos bendruomenės reikmes;

21.2.  užtikrina:

21.2.1. teisę mokytis tikybos arba etikos;

 

21.2.2.   švietimo prieinamumą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, riboto judrumo asmenims;

 

21.2.3. mokinių pavėžėjimą, maitinimą;

21.2.4. švietimo kokybę;

 

21.2.5.   savivaldos institucijoms galimybę dalyvauti Gimnazijos veiklos planavime, valdyme, priežiūroje;

 

21.2.6. higienos normas, teisės aktų reikalavimus atitinkančią sveiką, saugią ugdymo(si) ir

darbo aplinką;

21.2.7. tautos bei savo krašto kultūros tęstinumą;

21.2.8.   profesinį  orientavimą,  informavimą  ir  konsultavimą  bei  minimalios  priežiūros

priemones;

 

21.3. siūlo ir taiko įvairius mokymo(si) būdus, kad mokiniai pasiektų nustatytus pasiekimų lygmenis;

 

21.4. kuria:

21.4.1.  darbo sistemą su gabiais mokiniais ir mokiniais, turinčiais mokymosi sunkumų;

21.4.2. vidinio Gimnazijos įsivertinimo sistemą ir atlieka veiklos kokybės įsivertinimą;

21.4.3. Gimnazijos biblioteką ir skaityklą kaip informacijos centrą;

21.4.4. ugdymo turiniui įgyvendinti reikiamą materialinę bazę ir edukacines aplinkas;

21.4.5. Gimnaziją kaip vietos bendruomenės kultūros židinį;

21.5. individualizuoja ugdymo programas skirtingų gebėjimų mokiniams;

21.6. organizuoja:

 

21.6.1. specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių, pajėgiančių įsisavinti pasirinktas Gimnazijos programas, ugdymą klasėse, teikia reikalingą specialiąją pagalbą;

 

21.6.2. neformalųjį švietimą, integruoja jį su bendruoju ugdymu;

21.6.3. ankstyvąjį, pagilintą, kryptingą dalykų bei specialųjį mokymą;

 

21.6.4.  tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu nemokamas bei jų apmokamas papildomas paslaugas (klubus, būrelius, stovyklas, ekskursijas ir kita) teisės aktų nustatyta tvarka;

 

21.6.5. mokamas papildomas paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka;

21.7. inicijuoja socialinę paramą socialiai remtiniems Gimnazijos mokiniams;

 

21.8.   vykdo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir baigiamuosius brandos egzaminus Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

 

21.9. numato ir vykdo nusikalstamumo, narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo ir smurto prieš vaikus prevencijos priemones;

 

21.10. sudaro palankias sąlygas mokinių tarybos veiklos plėtotei;

 

21.11.   teikia informacinę, specialiąją pedagoginę, socialinę, psichologinę, sveikatos priežiūros pagalbą mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams);

 

21.12. vykdo mokinių sveikatos priežiūrą, profesinį orientavimą;

21.13. sudaro sąlygas darbuotojams tobulinti kvalifikaciją, dalintis gerąja patirtimi;

 

21.14. įvertina mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, skiria specialųjį ugdymą teisės aktų nustatyta tvarka;

 

21.15.   dalyvauja mokinių ugdymo pasiekimų tyrimuose, patikrinimuose teisės aktų nustatyta tvarka;

 

21.16.   dalyvauja įvairiose olimpiadose bei konkursuose, kituose renginiuose, kuriais siekiama mokinių integracijos ir socializacijos, komunikacinių gebėjimų vystymo, juos organizuoja;

 

21.17. puoselėja gimtąją bei valstybinę kalbas, kultūrą, tradicijas;

21.18. viešai skelbia informaciją apie Gimnazijos veiklą teisės aktų nustatyta tvarka;

21.19. bendradarbiauja su rajono, šalies, kitų valstybių ugdymo įstaigomis;

21.20. atlieka kitas įstatymų ir teisės aktų numatytas funkcijas;

 

22.  Mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai išduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

 

 

III SKYRIUS

GIMNAZIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

 

23.  Gimnazija, įgyvendindama jai pavestus tikslą ir uždavinius, atlikdama jai priskirtas funkcijas, turi teisę:

 

23.1.  parinkti mokymo metodus ir mokymosi veiklos būdus;

23.2.  kurti naujus mokymo ir mokymosi modelius, užtikrinančius kokybišką išsilavinimą;

23.3.  bendradarbiauti su savo veiklai įtakos turinčiais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

 

23.4.  Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka vykdyti šalies ir tarptautinius švietimo projektus;

 

23.5.  stoti ir jungtis į asociacijas, dalyvauti jų veikloje;

23.6.  gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

 

23.7.  naudotis kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis, neprieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

 

24.  Gimnazijos pareigos:

24.1.  užtikrinti geros kokybės švietimą;

24.2.  vykdyti švietimo programas;

24.3.  sudaryti mokymo sutartis ir vykdyti sutartus įsipareigojimus;

24.4.  užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;

24.5.  rūpintis mokytojų ir kitų ugdymo proceso dalyvių kvalifikacijos kėlimu;

24.6.  užtikrinti atvirumą vietos bendruomenei;

24.7.  vykdyti kitas pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.

 

IV SKYRIUS

GIMNAZIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

 

25.  Gimnazijos veikla organizuojama pagal:

25.1. direktoriaus patvirtintą strateginį planą, kuriam yra pritarę Gimnazijos taryba ir Vilniaus rajono savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo;

25.2. direktoriaus patvirtintą metinį veiklos planą, kuriam yra pritarusi Gimnazijos taryba;

25.3. direktoriaus patvirtintą Gimnazijos ugdymo planą, kuris yra suderintas su Gimnazijos taryba ir Vilniaus rajono savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu;

25.4. direktoriaus patvirtintus tvarkos aprašus, taisykles, reglamentus.

26.  Gimnazijai vadovauja nepriekaištingos reputacijos vadovas, kurį viešo konkurso būdu teisės aktu nustatyta tvarka į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia Savininko teises ir pareigas įgyvendinti institucija.

 

27. Gimnazijos darbuotojų etatų skaičių tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

28. Direktorius:

 

28.1.    tvirtina Gimnazijos vidaus struktūrą, etatinių darbuotojų pareigybių sąrašą, neviršydamas savivaldybės biudžete Gimnazijai patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui;

28.2.  nustato direktoriaus pavaduotojo (-ų) ugdymui veiklos sritis, siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant užduotys gali būti neįvykdytos;

28.3.  tvirtina mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų ir aptarnaujančio personalo pareigybių aprašymus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo Gimnazijos darbuotojus, skatina juos, skiria jiems drausmines nuobaudas, atlieka kitas su darbo santykiais susijusias funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka;

28.4.   priima mokinius Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, sudaro mokymo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka;

28.5.   vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, Gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustato mokinių ir darbuotojų teises, pareigas, atsakomybę, bendruomenės narių elgesio ir etikos normas;

28.6.   suderinęs su Gimnazijos taryba, tvirtina Gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisykles;

28.7.   sudaro mokiniams ir darbuotojams  saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su mokymusi ir darbu susijusiais aspektais;

28.8.   vadovauja Gimnazijos strateginio plano, metinio veiklos plano rengimui, jų įgyvendinimui, organizuoja ir koordinuoja Gimnazijos veiklą pavestoms funkcijoms atlikti, uždaviniams įgyvendinti, analizuoja ir vertina Gimnazijos veiklą, materialinius ir intelektinius išteklius;

28.9.   leidžia įsakymus, kontroliuoja jų vykdymą;

28.10. sudaro teisės aktų nustatytas komisijas, darbo grupes;

28.11. sudaro Gimnazijos vardu sutartis Gimnazijos funkcijoms atlikti;

28.12. organizuoja  Gimnazijos  dokumentų  saugojimą  ir  valdymą  teisės  aktų  nustatyta

tvarka;

28.13.                     valdo, naudoja Gimnazijos turtą, lėšas ir jais disponuoja teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaudamasis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais;

28.14.                     analizuoja Gimnazijos veiklos ir valdymo išteklių būklę, rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą;

28.15.                     rūpinasi metodinės veiklos organizavimu, darbuotojų profesiniu tobulėjimu, sudaro jiems sąlygas kelti kvalifikaciją, mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams galimybę atestuotis ir organizuoja jų atestaciją Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

28.16.                     inicijuoja Gimnazijos savivaldos institucijų sudarymą ir skatina jų veiklą;

28.17.                     bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančiomis įstaigomis, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigomis, vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;

28.18.                     atstovauja Gimnazijai kitose institucijose;

28.19.                     dalį savo funkcijų teisės aktų nustatyta tvarka gali pavesti atlikti direktoriaus pavaduotojams, skyrių vedėjams;

28.20.                     kartu su Gimnazijos taryba sprendžia, ar leisti ant Gimnazijos pastato ar Gimnazijos teritorijoje statyti judriojo (mobiliojo) ryšio stotis įstatymų nustatyta tvarka;

28.21.                     už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas  Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;

28.22.                     Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;

28.23.                     vykdo kitas teisės aktuose ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

29.  Gimnazijos direktorius atsako už:

 

29.1. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų, mero potvarkių, savivaldybės vykdomosios institucijos įsakymų laikymąsi ir tinkamą jų įgyvendinimą Gimnazijoje;

29.2. tinkamą funkcijų atlikimą, nustatytų Gimnazijos tikslo ir uždavinių įgyvendinimą, Gimnazijos veiklos rezultatus;

 

29.3. informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, bendradarbiavimu grįstus santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;

 

29.4. gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą.

 

30.  Nesant darbe direktoriaus (komandiruotė, nedarbingumas, atostogos), jo funkcijas atlieka paskirtas pavaduotojas.

31.  Gimnazijoje mokytojų metodinei veiklai organizuoti sudaromas metodinė taryba, kuri skirta planuoti ir aptarti ugdymo turinį, pritaikyti jį mokinių individualioms reikmėms, nagrinėti praktinę veiklą, plėtoti mokytojų profesinės veiklos kompetencijas, nustatyti mokytojų metodinės veiklos prioritetus, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, inicijuoti inovacijų diegimą Gimnazijoje, teikti Gimnazijos direktoriui siūlymus dėl ugdymo turinio formavimo ir jo įgyvendinimo organizavimo gerinimo.

 

32.  Metodiniai tarybai  vadovauja  narių  išrinktas  pirmininkas,  veiklą  koordinuoja  direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

 

V SKYRIUS

GIMNAZIJOS SAVIVALDA

 

33.  Gimnazijoje veikia savivaldos institucijos: Gimnazijos taryba, Mokytojų taryba, Mokinių taryba, Gimnazijos tėvų komitetas ir klasių tėvų komitetai.

34.  Gimnazijos taryba – aukščiausia mokyklos savivaldos institucija, telkianti Gimnazijos mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų ir vietos bendruomenės atstovus svarbiausiems Gimnazijos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

35.  Gimnazijos taryba sudaroma iš 15 narių ir jungia 5 mokinių, 5 tėvų (globėjų, rūpintojų), 5 mokytojų atstovus. Mokinius į Gimnazijos tarybą renka Mokinių taryba, tėvus – visuotinis tėvų susirinkimas, mokytojus – Mokytojų taryba. Nariai į Gimnazijos tarybą renkami atviru balsavimu balsų dauguma kas treji metai.

36.  Gimnazijos tarybos pirmininkas ir sekretorius renkami atviru balsavimu balsų dauguma pirmame Tarybos posėdyje. Gimnazijos direktorius negali būti tarybos pirmininku nei nariu. Tarybos posėdžiuose gali dalyvauti kviestinio nario teisėmis.

37.  Gimnazijos tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau nei tris kartus per metus. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Be tarybos narių, į posėdį gali būti kviečiami socialinių partnerių atstovai, rėmėjai, bendruomenės nariai, nesantys tarybos nariais. Gimnazijos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja teisės aktams, Gimnazijos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

38.  Gimnazijos taryba už savo veiklą atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės  nariams.

39. Gimnazijos taryba veikia pagal Gimnazijos direktoriaus patvirtintus Gimnazijos tarybos

nuostatus.

40. Gimnazijos tarybos funkcijos:

40.1.  teikia siūlymus dėl Gimnazijos strateginių tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo priemonių, nustato Gimnazijos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis;

40.2.  pritaria Gimnazijos strateginiam planui, metinei veiklos programai, vidaus darbo tvarkos taisyklėms, nuostatams, kitiems Gimnazijos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, teikiamiems direktoriui;

40.3. nustato ugdymo organizavimo tvarką, neformaliojo švietimo organizavimo principus, aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo;

40.4.  teikia siūlymus direktoriui dėl Gimnazijos veiklos tobulinimo, vertinant darbuotojų darbo rezultatus, vertina Gimnazijos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę, jiems atestuojantis;

40.5. sprendžia mokinių elgesio, skatinimo, nuobaudų skyrimo klausimus;

40.6. inicijuoja Gimnazijos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

40.7. svarsto ir kontroliuoja Gimnazijos ūkinę ir finansinę veiklą;

40.8. gali sustabdyti kitų Gimnazijos savivaldos institucijų sprendimų įgyvendinimą, kol jų teisingumą ir teisėtumą ištirs kompetentingos institucijos;

40.9.   svarsto Gimnazijos savivaldos institucijų ar Gimnazijos bendruomenės narių iniciatyvas ir teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui;

40.10. inicijuoja Gimnazijos nuostatų pataisas;

40.11. priima sprendimus Gimnazijos ugdymo plane nurodytais klausimais;

40.12. sprendžia kitus Gimnazijos darbui svarbius klausimus.

41. Mokytojų taryba – nuolat veikianti Gimnazijos savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro Gimnazijos vadovybė, visi mokykloje dirbantys mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai, bibliotekininkas ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai.

42. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį.

43. Mokytojų tarybai vadovauja Gimnazijos direktorius. Mokytojų tarybos sekretorių renka mokytojų tarybos nariai balsų dauguma atviru balsavimu;

44. Mokytojų tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

45.  Mokytojų taryba veikia pagal Gimnazijos direktoriaus patvirtintus Mokytojų tarybos  nuostatus.

46. Mokytojų tarybos funkcijos:

46.1. aptaria praktinius švietimo pokyčių įgyvendinimo klausimus, svarsto mokinių ugdymo(si) rezultatus, mokytojų veiklos tobulinimo būdus, formuoja ir koreguoja veiklos tikslus ir uždavinius;

46.2. diskutuoja dėl Gimnazijos veiklos planavimo ir strategijos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo klausimus;

46.3. pagal klasių auklėtojų pateiktą informaciją analizuoja ir vertina bendrąją mokinių pažangą ir pasiekimus;

46.4. nustato mokinių elgesio vertinimo tvarką;

46.5.   kartu su Gimnazijos socialiniu, specialiaisiais pedagogais, sveikatos priežiūros darbuotoju ir psichologu aptaria mokinių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

46.6. priima nutarimus Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytais klausimais;

47. Mokinių taryba – mokinių interesams atstovaujanti savivaldos institucija. Jos struktūrą, nuostatus ir veiklą reglamentuoja direktoriaus patvirtinti mokinių tarybos nuostatai.

48. Mokinių tarybos atstovai į Mokinių tarybą renkami iš 8–12 klasių (po 2 atstovus) mokinių atviru balsavimu visuotiniame mokinių susirinkime.

49. Mokinių tarybos atstovai renkami 2 (dvejų) metų laikotarpiui.

50. Mokinių taryba:

50.1.   svarsto ir, suderinusi su kuruojančia direktoriaus pavaduotoja ugdymui, tvirtina svarbiausių renginių mokiniams planus;

 

50.2. planuoja ir organizuoja mokinių laisvalaikį;

50.3. rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu Gimnazijoje;

50.4.  inicijuoja ir padeda organizuoti Gimnazijos renginius, akcijas, vykdyti prevencines  programas;

 

50.5.  teikia siūlymus dėl mokymo organizavimo, neformaliojo švietimo programų plėtros, socialinės veiklos, organizuoja savanorių judėjimą;

 

50.6. dalyvauja rengiant Gimnazijos veiklą reglamentuojančius dokumentus;

 

50.7.  svarsto Gimnazijos direktoriaus ar kuruojančio direktoriaus pavaduotojo ugdymui teikiamus klausimus.

 

51.  Gimnazijoje veikia Gimnazijos tėvų komitetas ir klasių tėvų komitetai.

52.  Gimnazijos tėvų komitetą sudaro klasių tėvų komitetų primininkai. Tėvų komitetui vadovauja pirmininkas, renkamas atviru balsavimu balsų dauguma. Tėvų komiteto susirinkimai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per metus.

53.  Gimnazijos tėvų komitetas:

 

53.1.  teikia siūlymus Gimnazijos tarybai dėl Gimnazijos veiklos tobulinimo, strategijos  įgyvendinimo, mokinių laisvalaikio organizavimo;

53.2.  bendradarbiauja su kitomis Gimnazijos savivaldos institucijomis sprendžiant iškilusias problemas Gimnazijoje;

53.3.  organizuoja tėvų budėjimą renginiuose, talkina mokinių išvykose už Gimnazijos ribų;

53.4.  padeda ieškoti rėmėjų.

 

54.  Klasių tėvų komitetai, kuriems vadovauja komitetų pirmininkai, renkami komitetų posėdžiuose. Klasių tėvų komitetų nariai išrenkami kiekvienų mokslo metų pradžioje, klasės tėvų susirinkimuose balsų dauguma. Klasių tėvų komitetai kartu su klasės auklėtojais planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojams spręsti iškilusias problemas.

 

 

VI SKYRIUS

DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKA IR ATESTACIJA

 

55.  Darbuotojus į darbą Gimnazijoje priima ir iš jo atleidžia Gimnazijos direktorius Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

56.  Gimnazijos darbuotojams už darbą mokama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

57.  Gimnazijos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, mokytojai ir kiti pedagoginiai darbuotojai atestuojasi ir kvalifikaciją tobulina Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

 

 

 

VII SKYRIUS

GIMNAZIJOS TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA, FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ IR GIMNAZIJOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

 

58.  Gimnazija valdo patikėjimo teise perduotą savivaldybės turtą, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka. Valstybės turtą, valdomą savivaldybės patikėjimo teise, naudoja ir disponuoja juo pagal panaudos sutartis įstatymų ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka.

59.  Gimnazija išlaikoma iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto ir valstybės tikslinių dotacijų, turi paramos ir labdaros gavėjo statusą, Gimnaziją gali remti fiziniai ir juridiniai asmenys.

60.  Gimnazija gali turėti kitų lėšų, naudojamų įstatymų numatyta tvarka. Jas sudaro fizinių ir juridinių asmenų parama ir labdara bei kitos teisėtai įgytos lėšos. Šios lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

61.  Gimnazijos lėšos:

 

61.1. valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybės biudžetui skirtos lėšos ir Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal patvirtintas sąmatas;

 

61.2. pajamos už teikiamas paslaugas;

 

61.3. fondų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtais būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos pagal pavedimus;

 

61.4. kitos teisėtu būdu įgytos lėšos.

62.  Lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

63.  Teisės aktų nustatyta tvarka Gimnazijos buhalterinę apskaitą tvarko ir finansinių mokestinių operacijų bei statistinių atskaitomybių parengimą užtikrina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyrius, su kuriuo Gimnazija pasirašiusi buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį.

 

64.  Gimnazijos finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

 

65.  Gimnazijos veiklos priežiūrą atlieka savivaldybės vykdomoji institucija, prireikus pasitelkdama išorinius vertintojus.

 

 

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

66.  Gimnazija turi internetinę svetainę, atitinkančią teisės aktų nustatytus reikalavimus.

67.  Gimnazijos vieši pranešimai, kuriuos pagal šiuos Nuostatus ar Lietuvos Respublikos teisės aktus reikia skelbti viešai, skelbiami Gimnazijos internetinėje svetainėje, vietinėje spaudoje, prireikus teisės aktų nustatyta tvarka įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos interneto svetainėje.

68.  Gimnazijos nuostatus, jų pakeitimus ar papildymus svarsto ir derina Gimnazijos taryba, tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

69.  Gimnazijos  nuostatai  keičiami  ir  papildomi  vadovaujantis  Lietuvos  Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Nuostatų, įstatų ar statutų   įforminimo reikalavimais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos, Gimnazijos direktoriaus ar Gimnazijos tarybos iniciatyva.

70.  Gimnazija registruojama teisės aktų nustatyta tvarka.

71.  Gimnazija reorganizuojama, likviduojama ar pertvarkoma Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

72.  Pranešimai apie Gimnazijos likvidavimą, reorganizavimą, bei kitais Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų ir kituose įstatymuose numatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir terminais skelbiami viešai ir (arba) pranešama visiems įstatymų numatytiems asmenis pasirašytinai ir (arba) registruotu laišku. Pranešimuose turi būti nurodyta visa informacija, kurią pateikti reikalauja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas.

 

73.  Klausimai, neaptarti šiuose nuostatuose, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministro įsakymais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

74.  Pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems šiuose nuostatuose išdėstytus klausimus, ar jei nuostatų 73-ajame punkte nurodyti teisės aktai atitinkamus klausimus reglamentuoja kitaip nei šie nuostatai, taikomos tų teisės aktų nuostatos.

 

_______________________

 

 

SUDERINTA

 

Gimnazijos tarybos posėdžio

 

2018 m. balandžio 9 d. protokoliniu nutarimu

(protokolo Nr. PP1-2)

 

PATVIRTINTA

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos

2018 m. balandžio 25 d.

sprendimu Nr. T3-128

 

 

VILNIAUS R. PAGIRIŲ GIMNAZIJOS

NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vilniaus r. Pagirių gimnazijos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Vilniaus r. Pagirių gimnazijos (toliau – Gimnazija) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, mokyklos grupę, tipą, pagrindinę paskirtį, mokymo kalbas ir mokymo formas, veiklos teisinį pagrindą, sritį, rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimą, mokyklos teises ir pareigas, veiklos organizavimą ir valdymą, savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, lėšas, jų naudojimo tvarką ir finansinės veiklos kontrolę, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo tvarką.

2. Gimnazijos oficialusis pavadinimas – Vilniaus r. Pagirių gimnazija, trumpasis pavadinimas – Pagirių gimnazija. Gimnazija įregistruota Juridinių asmenų registre, kodas 191316692.

3. Mokyklos įsteigimo data: 1976 metais rugpjūčio 1 d. įsteigta Pagirių aštuonmetė mokykla, kuri 1985 metais reorganizuota į Pagirių vidurinę mokyklą, 2006 metais akreditavus vidurinio ugdymo programą – į Pagirių gimnaziją.

4. Gimnazijos teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

5. Gimnazijos priklausomybė – savivaldybės mokykla.

6. Gimnazijos savininkas – Vilniaus rajono savivaldybė, identifikavimo kodas -111104987, Rinktinės g. 50, LT-00318 Vilnius.

7. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės taryba:

7.1. tvirtina Gimnazijos nuostatus;

7.2. priima į pareigas ir atleidžia gimnazijos direktorių;

7.2. priima sprendimą dėl Gimnazijos buveinės pakeitimo;

7.3. priima sprendimą dėl Gimnazijos reorganizavimo, pertvarkymo, gimnazijos struktūros pertvarkos vykdymo ar likvidavimo;

7.4. priima sprendimą dėl gimnazijos skyrių steigimo ir jų veiklos nutraukimo;

7.5. skiria ar atleidžia likvidatorių arba sudaro likvidacinę komisiją ir nutraukia jos įgaliojimus;

7.6. sprendžia kitus Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, kituose įstatymuose ir Gimnazijos nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

8. Gimnazijos buveinė – Vilniaus r., Pagirių sen., Pagirių k., Šiltnamių g. 22,

9. Gimnazijos grupė – bendrojo ugdymo mokykla.

10. Bendrojo ugdymo mokyklos tipas -  gimnazija.

                      11. Pagrindinė paskirtis – gimnazijos tipo gimnazija visų amžiaus tarpsnių vaikams.

                      12. Mokymo kalbos – lietuvių, lenkų.

                      13. Mokymo(si) formos:

                      13.1. grupinio mokymo(si);

                      13.2. pavienio mokymo(si).

                      14. Gimnazijoje vykdomos švietimo programos – ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo programos. Išduodami mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai: mokymosi pasiekimų pažymėjimai, pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimai, pradinio išsilavinimo pažymėjimai, pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimai, pažymėjimai, baigusiems Pradinio ugdymo programos I dalį, pagrindinio išsilavinimo pažymėjimai, vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimai, brandos atestatai ir jų priedai.

                      15. Gimnazijos skyrius:

15.1. pavadinimas – Vilniaus r. Pagirių gimnazijos Keturiasdešimt Totorių pagrindinio ugdymo skyrius;

15.2. skyriaus įsteigimo data: 2010-09-01 (Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. T3-207);

15.3. skyriaus buveinė – Vytauto g. 31, Keturiasdešimt Totorių k., Pagirių sen., Vilniaus r.;

                      15.4. mokymo(si) formos: grupinio mokymo(si), pavienio mokymo(si).

15.5. skyrius vykdo pradinio ugdymo programą, vykdomas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir specialiųjų poreikių vaikams pritaikytas ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo programas.

15.6. mokymo kalbos – lietuvių, lenkų.

16. Gimnazija yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su savivaldybės herbu, sąskaitas Lietuvos Respublikos įregistruotuose bankuose, atributiką; savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais.

 

II. GIMNAZIJOS VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS, MOKYMOSI PASIEKIMUS ĮTEISINANČIŲ DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS

 

17. Gimnazijos veiklos sritis – švietimas.

18. Gimnazijos švietimo veiklos rūšys:

18.1. pagrindinė švietimo veiklos rūšis – vidurinis ugdymas, kodas 85.31.20;

18.2. kitos švietimo veiklos rūšys:

18.2.1. pagrindinis ugdymas, kodas 85.31.10;

18.2.2. pradinis ugdymas, kodas 85.20;

18.2.3. priešmokyklinis ugdymas, kodas 85.20.10;

18.2.4. ikimokyklinis ugdymas, kodas 80.10.10;

18.2.5. sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas 85.51;

18.2.6. kultūrinis švietimas, kodas 85.52;

18.2.7. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60

19. Kitos ne švietimo veiklos rūšys:

19.1. kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas 56.29;

19.2. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla, kodas 86.90;

19.3. nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, kodas 68.20.

20. Gimnazijos veiklos tikslas – plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, bendrąsias ir esmines dalykines kompetencijas, būtinas tolesniam mokymuisi, profesinei karjerai ir savarankiškam gyvenimui.

21. Gimnazijos veiklos uždaviniai:

21.1. kokybiško ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo teikimas;

21.2. kokybiško pradinio, pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo mokiniams teikimas ir užtikrinimas;

21.3. mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikių tenkinimas;

21.4. mokiniams reikiamos pagalbos teikimas;

21.5. sveikos ir saugios mokymo (-si) aplinkos užtikrinimas.

22. Vykdydama jai pavestus uždavinius Gimnazija:

22.1. vadovaudamasi Švietimo ir mokslo ministro tvirtinamomis bendrosiomis programomis, atsižvelgdama į vietos ir Gimnazijos bendruomenės reikmes, taip pat mokinių poreikius ir interesus, konkretina ir individualizuoja ugdymo turinį;

22.2. rengia pagrindinio ugdymo antrosios dalies ir vidurinio ugdymo programas papildančius bei mokinių poreikius tenkinančius šių programų modulius, neformaliojo vaikų švietimo programas;

22.3. vykdo ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo pirmosios ir antrosios dalies bei vidurinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo programas, mokymo sutartyse sutartus įsipareigojimus, užtikrina geros kokybės švietimą;

22.4. vykdo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, brandos egzaminus Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

22.5. išduoda mokymosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas pasiekimus įteisinančius dokumentus švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

22.6. sudaro palankias sąlygas veikti mokinių organizacijoms, skatinančioms mokinių dorovinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, puoselėjančioms kultūrinę ir socialinę brandą, padedančioms tenkinti saviugdos ir saviraiškos poreikius;

22.7. teikia informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę, specialiąją pagalbą, profesinį orientavimą bei vaiko minimalios priežiūros priemones;

22.8. įvertina mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, skiria specialųjį ugdymą teisės aktų nustatyta tvarka;

22.9. organizuoja tėvų (rūpintojų) pageidavimu jų mokamas papildomas paslaugas (klubus, būrelius, stovyklas, ekskursijas ir kita) teisės aktų nustatyta tvarka;

22.10. sudaro sąlygas darbuotojų asmeniniam tobulėjimui;

22.11. užtikrina higienos normas, teisės aktų reikalavimus atitinkančią sveiką, saugią mokymosi ir darbo aplinką;

22.12. kuria ugdymo turinio reikalavimams įgyvendinti reikiamą materialinę bazę vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Švietimo aprūpinimo standartais;

22.13. organizuoja mokinių maitinimą Gimnazijoje;

22.14. viešai skelbia informaciją apie Gimnazijos veiklą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

                      22.15. atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas funkcijas.

                     

III. GIMNAZIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

 

23. Gimnazija, įgyvendindama jai pavestus tikslą ir uždavinius, atlikdama jai priskirtas funkcijas, turi teisę:

23.1. parinkti mokymo metodus ir mokymosi veiklos būdus;

23.2. kurti naujus mokymo ir mokymosi modelius, užtikrinančius kokybišką išsilavinimą;

23.3. bendradarbiauti su savo veiklai įtakos turinčiais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

23.4. vykdyti šalies ir tarptautinius švietimo projektus;

23.5. stoti ir jungtis į asociacijas, dalyvauti jų veikloje;

23.6. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

23.7. gali turėti tokias teises, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

24. Gimnazija, įgyvendindama jai pavestus tikslą ir uždavinius, atlikdama jai priskirtas funkcijas, privalo:

24.1. suprantamai ir aiškiai, taisyklinga lietuvių kalba perteikti ugdymo turinį, kai teisės aktais nustatyta, kad atitinkamas ugdymo turinys perteikiamas lietuvių kalba;

24.2. užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;

24.3. užtikrinti atvirumą vietos bendruomenei;

24.4. rūpintis mokytojų ir kitų ugdymo proceso dalyvių kvalifikacijos kėlimu;

24.5. vykdyti ugdymo programas;

24.6. sudaryti mokymo sutartis ir laikytis sutartų įsipareigojimų;

24.7. skelbti informaciją apie Gimnazijos vykdomas programas, jų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, pedagogų kvalifikaciją, išorinio vertinimo rezultatus, gimnazijos bendruomenės tradicijas ir pasiekimus teisės aktų nustatyta tvarka;

24.8. užtikrinti geros kokybės švietimą;

24.9. vykdyti kitas pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.

 

IV. GIMNAZIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

 

25. Gimnazijos vadovo (toliau – direktoriaus) pareigybės aprašymą tvirtina, viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo.

26. Direktoriumi gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo.

27. Pasibaigus direktoriaus penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas, išskyrus atvejus, kai jis laimi viešą konkursą vadovo pareigoms eiti ir skiriamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas naujai kadencijai. Direktorius, baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti gimnazijos viešame konkurse vadovo pareigoms eiti.

28. Likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki kadencijos pabaigos, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija skelbia viešą konkursą gimnazijos direktoriaus pareigoms eiti.

29. Gimnazijos direktorius:

29.1. vadovauja gimnazijos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;

29.2. nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;

29.3. atsako už:

29.3.1. informacijos, padedančios asmeniu pasirinkti jo interesus, polinkius, gebėjimus atitinkantį švietimą ir jo teikėją;

29.3.2. informacijos apie gimnazijoje vykdomas formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, jų pasirinkimo galimybes viešą skelbimą;

29.3.3. priėmimo į gimnaziją sąlygų skelbimą;

29.3.4. informacijos apie mokamas paslaugas skelbimą;

29.3.5. informacijos apie mokytojų kvalifikaciją skelbimą;

29.3.6. informacijos apie svarbiausius mokyklos išorinio vertinimo rezultatus skelbimą;

29.3.7. informacijos apie  mokyklos bendruomenės tradicijas skelbimą;

29.3.8. informacijos apie  ir pasiekimus skelbimą;

29.3.9. demokratinį gimnazijos valdymą;

29.3.10. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi Gimnazijoje;

29.3.11. tinkamą funkcijų atlikimą, nustatytų Gimnazijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, Gimnazijos veiklos rezultatus;

29.3.12. už gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą.

29.4. užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, gimnazijos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;

29.5. rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;

29.6. analizuoja gimnazijos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už veiklos rezultatus;

29.7. atlieka kitas funkcijas, nustatytas vadovo pareigybės aprašyme;

29.8. kartu su gimnazijos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;

29.9. už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;

29.10. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;

29.11. kiekvienais metais teikia gimnazijos bendruomenei ir tarybai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą, parengtą pagal švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus;

29.12. atsako už gimnazijos finansinę veiklą, svarsto ir priima sprendimus, susijusius su gimnazijos lėšų (įskaitant lėšas, skirtas švietimo įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui), turto naudojimą ir disponavimą juo.

29.13. teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja Gimnazijos turtą, lėšas ir jais disponuoja; rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą;

29.14. rūpinasi metodinės veiklos organizavimu, darbuotojų profesiniu tobulėjimu, sudaro jiems sąlygas kelti kvalifikaciją, mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams galimybę atestuotis ir organizuoja jų atestaciją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

                       29.15. inicijuoja Gimnazijos savivaldos institucijų sudarymą ir skatina jų veiklą;

                       29.16. bendradarbiauja su mokinių tėvais (rūpintojais), pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančiomis įstaigomis, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigomis, vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;

29.17. atstovauja Gimnazijai kitose institucijose;

29.18. dalį savo funkcijų teisės aktų nustatyta tvarka gali pavesti atlikti direktoriaus pavaduotojams ugdymui, skyrių vedėjams;

29.19. nustato direktoriaus pavaduotojo (-ų) ugdymui veiklos sritis, siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant užduotys gali būti neįvykdytos;

29.20. ugdymo turinio formavimo ir ugdymo proceso organizavimo klausimais gali organizuoti mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų, kurių veikla susijusi su nagrinėjamu klausimu, pasitarimus.

30. Gimnazijos veikla organizuojama pagal:

30.1. direktoriaus patvirtintą mokyklos strateginį planą, kuriam yra pritarusios Gimnazijos taryba ir Vilniaus rajono savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo;

30.2. direktoriaus patvirtintą Gimnazijos metinį veiklos planą kuriam yra pritarusi Gimnazijos taryba;

30.3. direktoriaus patvirtintą ir su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi suderintą Gimnazijos ugdymo planą, kuriam yra pritarusi Gimnazijos taryba.

 

V. GIMNAZIJOS SAVIVALDA

 

                       31. Gimnazijos taryba (toliau – Taryba) yra aukščiausia Gimnazijos savivaldos institucija.

                       32. Taryba sudaroma iš mokinių tėvų (rūpintojų), mokytojų, mokinių. Tarybos narių skaičių ir jos veiklos kadencijos trukmę nustato Gimnazijos direktorius.

                       33. Į Tarybą lygiomis dalimis tėvus (rūpintojus) deleguoja klasių tėvų (rūpintojų) komitetų pirmininkų susirinkimas, mokytojus – mokytojų taryba, mokinius – mokinių taryba

                       34. Tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančių balsų dauguma. Gimnazijos direktorius Tarybos posėdžiuose gali dalyvauti kviestinio nario teisėmis.

                       35. Tarybai vadovauja pirmininkas, išrinktas atviru balsavimu Tarybos posėdyje. Tarybos pirmininku negali būti mokinys ir gimnazijos direktorius.

                       36. Taryba:

                       36.1. teikia pasiūlymus dėl Gimnazijos strateginių tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo priemonių;

                       36.2. pritaria Gimnazijos strateginiam planui, Gimnazijos metiniam veiklos planui, Gimnazijos darbo tvarkos taisyklėms, aptaria kitus Gimnazijos veiklą reglamentuojančius dokumentus, teikiamus Gimnazijos direktoriaus;

                       36.3. teikia siūlymų Gimnazijos direktoriui dėl Gimnazijos nuostatų pakeitimo ar papildymo, Gimnazijos vidaus struktūros tobulinimo;

                       36.4. svarsto Gimnazijos lėšų naudojimo klausimus;

                       36.5. išklauso Gimnazijos metines veiklos ataskaitas ir teikia siūlymų Gimnazijos direktoriui dėl Gimnazijos veiklos tobulinimo;

36.6. Gimnazijos direktoriaus metų veiklos ataskaitą įvertinusi nepatenkinamai, kreipiasi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir prašo jos įvertinti švietimo įstaigos vadovo darbą.

                       36.7. svarsto mokytojų metodinės tarybos, mokinių ir tėvų (rūpintojų) savivaldos institucijų ar Gimnazijos bendruomenės narių iniciatyvas ir teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui;

                       36.8. teikia pasiūlymus dėl Gimnazijos darbo tobulinimo, saugių mokinių ugdymo ir darbo sąlygų sudarymo, Gimnazijos ikimokyklinio ugdymo grupių darbo laiko, talkina formuojant Gimnazijos materialinius, finansinius ir intelektinius išteklius;

                       36.9. svarsto Gimnazijos direktoriaus teikiamus klausimus.

                       37. Tarybos nutarimai yra teisėti, jei jie neprieštarauja teisės aktams.

                       38. Gimnazijos taryba už savo veiklą vieną kartą per metus atsiskaito ją rinkusiems Gimnazijos bendruomenės nariams.

                       39. Mokytojų taryba – nuolat veikianti Gimnazijos savivaldos institucija mokytojų profesiniams ir bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro Gimnazijos direktorius, direktoriaus pavaduotojai ugdymui, visi Gimnazijoje dirbantys mokytojai, sveikatos priežiūros specialistai, švietimo pagalbą teikiantys specialistai, bibliotekininkai, kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.

                       40. Mokytojų tarybai vadovauja Gimnazijos direktorius.

                       41. Mokytojų tarybos posėdžius šaukia Gimnazijos direktorius. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja du trečdaliai mokytojų tarybos narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvavusių narių balsų dauguma.

                       42. Mokytojų taryba svarsto ir priima nutarimus teisės aktų nustatytais ir Gimnazijos direktoriaus teikiamais klausimais, deleguoja narius į Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos komisiją ir Gimnazijos tarybą.

                       43. Gimnazijoje sudaromos metodinės grupės ir metodinė taryba. Metodinės grupės skirtos mokytojams kartu su pagalbos mokiniui specialistais pasirengti ugdyti mokinius: planuoti ir aptarti ugdymo turinį (programas, mokymo ir mokymosi metodus, kontekstą, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, mokymo(-si) ir ugdymo(-si) priemones bei patyrimą, kurį mokiniai sukaupia ugdymo procese), pritaikyti jį mokinių individualioms reikmėms, nagrinėti praktinę veiklą, plėtoti mokytojų profesinės veiklos kompetencijas, suderintas su Gimnazijos strateginiais tikslais, ir kartu siekti mokinių ir mokyklos pažangos. Metodinė taryba nustato mokytojų metodinės veiklos prioritetus, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, inicijuoja pedagoginių inovacijų diegimą Gimnazijoje, teikia Gimnazijos direktoriui suderintus metodinių grupių siūlymus dėl ugdymo turinio formavimo ir jo įgyvendinimo organizavimo gerinimo.

44. Metodinės grupės nariai yra vieno ar kelių mokomųjų dalykų mokytojai, klasės vadovai. Metodinei grupei vadovauja grupės narių išrinktas vadovas. Metodinių grupių veiklą organizuoja ir koordinuoja direktoriaus pavaduotojai ugdymui. Gimnazijos metodinės tarybos nariai yra metodinių grupių vadovai. Metodinei tarybai vadovauja tarybos narių išrinktas vadovas. Jos veiklą koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

                       45. Gimnazijoje nuolat veikia Gimnazijos mokinių savivaldos institucija - Mokinių taryba. Jos narių skaičių ir veiklos kadencijos trukmę nustato Gimnazijos direktorius. Mokinių tarybos nariai yra klasių susirinkimų deleguoti atstovai.

                       46. Mokinių taryba padeda organizuoti Gimnazijos renginius, akcijas, vykdyti prevencines programas, teikia siūlymų dėl mokymo organizavimo, vaikų neformaliojo švietimo programų plėtros, socialinės veiklos, organizuoja savanorių judėjimą, dalyvauja rengiant Gimnazijos veiklą reglamentuojančius dokumentus, svarsto Gimnazijos direktoriaus teikiamus klausimus, susitaria dėl tarybos veiklos organizavimo, deleguoja narius į Gimnazijos tarybą.

                       47. Mokinių tarybai vadovauja mokinių prezidentas.

                       48. Mokinių prezidentas:

                       48.1. mokinių prezidentu gali būti I – IV gimnazijos klasių mokinys. Jis renkamas slaptu balsavimu dvejiems metams;

                       48.2. mokinių prezidento veiklą ir funkcijas reglamentuoja mokinių prezidento nuostatai, patvirtinti gimnazijos taryboje.

                       49. Tėvų (rūpintojų) savivaldos institucija - Tėvų taryba renkama klasių tėvų (rūpintojų) susirinkimuose, deleguojant asmenis į tarybą. Tėvų (rūpintojų) tarybai vadovauja susirinkimo išrinktas vadovas. Tėvų (rūpintojų) taryba aptaria su klasių vadovais mokinių lankomumo, elgesio ir pažangumo, saugumo, maitinimo, informacijos gavimo apie vaikus klausimus, padeda organizuoti renginius, išvykas, kurti edukacinę aplinką, vykdyti profesinį orientavimą, teikia siūlymų Gimnazijos tarybai ir direktoriui.

50. Gimnazijoje veikia klasių tėvų komitetai, kuriems vadovauja komitetų pirmininkai, renkami komitetų posėdžiuose. Klasių tėvų komitetų nariai išrenkami kiekvienų mokslo metų pradžioje, klasių tėvų susirinkimuose balsų dauguma. Klasių tėvų komitetai kartu su klasių vadovais planuoja klasių tėvų susirinkimus ir padeda klasių vadovams spręsti iškilusias problemas.

51. Mokinių ugdymo organizavimo, elgesio, lankomumo, saugumo užtikrinimo ir kitais mokinių tėvams (rūpintojams) aktualiais klausimais Gimnazijos direktorius gali organizuoti klasių mokinių tėvų (rūpintojų) savivaldos institucijų vadovų pasitarimus.

 

VI. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKA IR ATESTACIJA

 

52. Darbuotojai į darbą Gimnazijoje priimami ir atleidžiami iš jo Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

53. Gimnazijos darbuotojams už darbą mokama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

                      54. Gimnazijos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, skyrių vedėjai ir mokytojai atestuojasi, kvalifikaciją tobulina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

 

VII. GIMNAZIJOS TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA, FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ IR GIMNAZIJOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

 

                     55. Gimnazija valdo patikėjimo teise perduotą savivaldybės turtą, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka.

                     56. Gimnazijos lėšos:

                     56.1. valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybės biudžetui skirtos lėšos ir Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal patvirtintas sąmatas;

                     56.2. pajamos už teikiamas paslaugas;

                     56.3. fondų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtais būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos pagal pavedimus;

                     56.4. kitos teisėtu būdu įgytos lėšos.

                     57. Lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

                     58. Gimnazijos finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

                     59. Gimnazijos veiklos priežiūrą atlieka Vilniaus rajono savivaldybės vykdomoji institucija, prireikus pasitelkdama išorės vertintojus.

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

60. Gimnazija turi interneto svetainę, atitinkančią teisės aktų nustatytus reikalavimus, informacija apie Gimnazijos veiklą skelbiama Gimnazijos direktoriaus nustatyta tvarka. Gimnazijos  vieši pranešimai, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus reikia skelbti viešai, skelbiami Gimnazijos interneto svetainėje, vietinėje spaudoje, prireikus teisės aktų nustatyta tvarka įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos interneto svetainėje.

                     61. Gimnazijos nuostatų pakeitimus ar papildymus gali inicijuoti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, Gimnazijos taryba bei Gimnazijos direktorius atsižvelgdami į įvykusius pokyčius dėl Gimnazijos statuso pakeitimo ir kitas priežastis.

                     62. Gimnazijos nuostatus, jų pakeitimus ar papildymus savo sprendimu tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba, Gimnazijos tarybai pritarus.

                     63. Gimnazija reorganizuojama, pertvarkoma arba vykdoma Gimnazijos struktūros pertvarka ar likviduojama teisės aktų nustatyta tvarka.

                     64. Pranešimai apie gimnazijos likvidavimą, reorganizavimą ar pertvarkymą bei kitais Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų ir kituose įstatymuose numatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir terminais skelbiami viešai (Lietuvos teritorijoje leidžiamame dienraštyje) arba

pranešama visiems įstatymų numatytiems asmenis pasirašytinai ir (arba) registruotu laišku.

                    65. Klausimai, neaptarti šiuose nuostatuose, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministro įsakymais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

                 66. Pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems šiuose nuostatuose išdėstytus klausimus, ar jei nuostatų 65-ajame punkte nurodyti teisės aktai atitinkamus klausimus reglamentuoja kitaip nei šie nuostatai, taikomos tų teisės aktų nuostatos.

____________________________________

 

 

 

SUDERINTA

Vilniaus r. Pagirių gimnazijos

tarybos posėdžio 2018 m. balandžio 6 d.

protokoliniu nutarimu

(Protokolas Nr. 3)

 

 

 

TAR pastaba. Vadovaujantis 2020-05-15 sprendimu Nr. T3-143, nuostatai netenka galios nuo naujų nuostatų įregistravimo dienos Juridinių asmenų registre.

 

PATVIRTINTA

Vilniaus rajono savivaldybės

tarybos 2018 m. balandžio 25 d.

sprendimu Nr. T3-128

 

 

VILNIAUS R. RUKAINIŲ GIMNAZIJOS NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vilniaus r. Rukainių gimnazijos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Vilniaus r. Rukainių gimnazijos veiklos sritis ir rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimą, gimnazijos teises ir pareigas, gimnazijos veiklos organizavimą ir valdymą, gimnazijos savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, gimnazijos turtą, lėšas, jų naudojimo tvarką, finansinės veiklos kontrolę ir veiklos priežiūrą.

2. Oficialusis švietimo įstaigos pavadinimas – Vilniaus r. Rukainių gimnazija, trumpasis pavadinimas – Rukainių gimnazija (toliau – Gimnazija), juridinio asmens kodas 191316735.

3. 1854 m. Rukainiuose buvo įsteigta pradinė mokykla (remiantis 1911 m. sausio 18 d. pradinių mokyklų surašymo duomenimis, archyvo pažyma, LVIA, F.567 AP.8 B.11 L.11). 1955 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 222 „Dėl Rukainių ir Lavoriškių septynmečių mokyklų reorganizavimo į vidurines mokyklas“ septynmetė mokykla reorganizuota į vidurinę. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1247 akredituota Vilniaus r. Rukainių vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo programa.

4. Gimnazijos teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

5. Gimnazijos priklausomybė – savivaldybės mokykla.

6. Gimnazijos savininkas – Vilniaus rajono savivaldybė, identifikavimo kodas 111104987, Rinktinės g. 50, LT-09318, Vilnius. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės taryba:

6.1. tvirtina Gimnazijos nuostatus;

6.2. priima į pareigas ir iš jų atleidžia Gimnazijos direktorių;

6.3. priima sprendimą dėl Gimnazijos buveinės pakeitimo;

6.4. priima sprendimą dėl Gimnazijos reorganizavimo ar likvidavimo;

6.5. priima sprendimą dėl Gimnazijos skyrių steigimo ir jų veiklos nutraukimo;

6.6. sprendžia kitus Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, kituose įstatymuose ir Gimnazijos nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

7. Gimnazijos buveinė – Vaikų g. 5, Rukainių k., Rukainių sen., LT-13177, Vilniaus r.

8. Gimnazijos grupė – bendrojo ugdymo mokykla.

9. Gimnazijos tipas – gimnazija.

10. Pagrindinė Gimnazijos paskirtis –  gimnazijos tipo gimnazija visų amžiaus tarpsnių vaikams.

11. Mokymo kalbos – lietuvių, lenkų.

12. Mokymo forma –  grupinio mokymosi, pavienio mokymosi.

13. Gimnazijoje vykdomos švietimo programos – ikimokyklinio, priešmokyklinio,  pradinio, pagrindinio, akredituota vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo programos. Išduodami šie mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai: brandos atestatas (arba brandos atestatas su pagyrimu) ir jo priedas, pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas, pradinio išsilavinimo pažymėjimas ir kiti mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai.

14. Gimnazija turi antspaudą su savivaldybės herbu ir savo pavadinimu.

15. Gimnazija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministro įsakymais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ir kitais teisės aktais bei šiais Nuostatais.

 

II. GIMNAZIJOS VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS, MOKYMOSI PASIEKIMUS ĮTEISINANČIŲ DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS

 

16.  Gimnazijos veiklos sritis – švietimas.

17. Pagrindinė Gimnazijos švietimo veiklos rūšis - vidurinis ugdymas, kodas 85.31.20.

18. Kitos švietimo veiklos rūšys:

18.1. ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas - 85.10.10;

18.2. priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas – 85.10.20;

18.3. pradinis ugdymas, kodas – 85.20;

18.4. pagrindinis ugdymas, kodas – 85.31.10.

19. Gimnazijos tikslas: ugdyti savarankišką asmenybę, turinčią tvirtus dorovinius pagrindus ir savitą pasaulėžiūrą, puoselėjančią savigarbą ir orumą, gebančią bendrauti ir bendradarbiauti, gebančią pažinti, suprasti ir perimti tautos istorinį bei kultūrinį palikimą, įsisąmoninti demokratinės valstybės piliečio laisves, teises ir pareigas bei skatinti įgyti būtinas socialines kompetencijas.

20. Gimnazijos uždaviniai:

20.1. sudaryti palankias sąlygas gabių mokinių bei vaikų, turinčių mokymosi problemų, ugdymui, užtikrinti jų socializaciją, resocializaciją ir ugdymąsi;

20.2. suteikti mokiniui galimybę pačiam pasirinkti mokymosi programas, saviraiškos ir savirealizacijos būdus ir sukurti teigiamą gimnazijos mikroklimatą;

20.3. skatinti mokinių iniciatyvumą; suteikti galimybę dalyvauti savivaldos veikloje;

20.4. aktyviai dalyvauti prevencinės veiklos projektuose, užtikrinti Gimnazijos mokinių užimtumą bei organizuoti vasaros stovyklas;

20.5. puoselėti tautines vertybes ir gimtąją kalbą, skatinti domėjimąsi kitų tautų kultūra pamokų metu bei organizuoti neformaliojo švietimo veiklą;

20.6. skatinti mokytojų kvalifikacijos kėlimą;

20.7. aktyviai dalyvauti Rukainių seniūnijos bendruomenės gyvenime ir kurti gimnazijoje bendruomenės kultūros židinį;

20.8. rengti ir realizuoti projektus gimnazijoje, dalyvauti šalies ir tarptautiniuose projektuose;

20.9. teikti kryptingą pedagoginę, psichologinę paramą visoms vaikus auginančioms socialinės rizikos šeimoms;

20.10. sutelkti dėmesį į informacinės kultūros ugdymą, užsienio kalbų mokymąsi;

20.11. brandinti kiekvieno mokinio atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitą žmogų bei bendruomenę;

20.12. stiprinti mokinių profesinį orientavimą, informavimą, konsultavimą, bendradarbiauti su profesinių ir aukštųjų mokyklų įstaigomis, darbo birža;

20.13. aprūpinti Gimnazijos kabinetus pagal mokyklų aprūpinimo standartus, racionaliai pritaikyti ir naudoti patalpas ugdymo procesui, puoselėti gimnazijos aplinką, įtraukiant į šią veiklą visą gimnazijos bendruomenę.

21. Gimnazija atlieka šias funkcijas:

21.1. formuoja ir įgyvendina mokinių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderina individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso savo mokinių poreikių įvairovių, derina ugdymo turinį, siūlo ir taiko skirtingus mokymo (-si) būdus ir tempą;

21.2. teikia kokybišką ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymą; pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

21.3. organizuoja mokiniams neformalųjį švietimą, integruojant jį su bendruoju ugdymu;

21.4. teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, suteikiant būtiniausias socialines mokymosi sąlygas visiems jų stokojantiems asmenims;

21.5. užtikrina mokytojui darbą savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, higienos reikalavimus atitinkančioje ir tinkamai aprūpintoje darbo vietoje;

21.6. suteikia galimybes mokiniams nuolat savarankiškai mokytis remiantis informacijos erdve (bibliotekos, žiniasklaida, internetas, muziejai ir kt.) ir iš kitų perimama gyvenimo patirtimi;

21.7. bendradarbiaujant su tėvais padeda mokiniui  įgyvendinti teises į mokslą, užtikrina jo saugumą gimnazijoje: šalina priežastis, dėl kurių vaikas negali lankyti gimnazijos ar vengia tai daryti, sugrąžina į gimnaziją ją palikusius vaikus, padeda vaikui adaptuotis gimnazijoje, bendradarbiauja su socialinę pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros ir teisėtvarkos institucijomis;

21.8. užtikrina nuoseklų mokinių aprūpinimą švietimo priemonėmis, vadovėliais;

21.9. sudaro sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

21.10. vykdo mokinių minimalią priežiūrą, padeda jiems įveikti susiformavusį ydingą elgesį, išugdo prasmingo individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratas;

21.11. organizuoja nemokamą maitinimą mokiniams iš socialiai remtinų šeimų.

22. Mokiniams išduodami mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

 

III. GIMNAZIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

 

23. Gimnazija, įgyvendindama jai pavestus tikslus ir uždavinius, atlikdama jai priskirtas funkcijas, turi teisę:

23.1. parinkti mokymo metodus ir mokymosi veiklos būdus;

23.2. kurti naujus mokymo ir mokymosi modelius;

23.3. dalyvauti šalies ir tarptautiniuose švietimo projektuose;

23.4. teikti investicinių projektų paraiškas Europos Sąjungos finansinei paramai gauti;

23.5. sudaryti bendradarbiavimo sutartis su socialiniais partneriais;

23.6. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

23.7. naudotis kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis;

23.8. vykdyti viešuosius pirkimus.

24. Gimnazija, įgyvendindama iškeltus tikslus ir uždavinius, atlikdama jai priskirtas funkcijas, privalo užtikrinti:

24.1. sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams ugdymo aplinką;

24.2. švietimo programų vykdymą;

24.3. atvirumą vietos bendruomenei;

24.4. mokymo sutarties sudarymą ir sutartų įsipareigojimų vykdymą;

24.5. geros kokybės švietimą.

 

IV. GIMNAZIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

 

25. Gimnazijos veiklos organizavimo teisinis pagrindas yra:

25.1. Gimnazijos strateginis planas, patvirtintas Gimnazijos direktoriaus, pritarus Gimnazijos tarybai ir Vilniaus rajono savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotam asmeniui;

25.2. Gimnazijos metinis veiklos planas, patvirtintas Gimnazijos direktoriaus, pritarus Gimnazijos tarybai;

25.3. Gimnazijos ugdymo planas, patvirtintas Gimnazijos direktoriaus, pritarus Gimnazijos tarybai ir suderinus su Vilniaus rajono savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu.

26. Gimnazijai vadovauja nepriekaištingos reputacijos gimnazijos vadovas, kurį viešo konkurso būdu teisės aktu nustatyta tvarka į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia Savininko teises ir pareigas  įgyvendinanti institucija. Gimnazijos vadovas tiesiogiai pavaldus ir atsakingas Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotam asmeniui.

27. Gimnazijos direktorius:

27.1. vadovauja Gimnazijos strateginio veiklos plano, metinio veiklos plano rengimui, šių planų vykdymui, organizuoja ir koordinuoja Gimnazijos veiklą, gimnazijai skirtoms funkcijoms atlikti, uždaviniams įgyvendinti, analizuoja ir vertina Gimnazijos veiklą, materialinius ir intelektinius išteklius;

27.2. organizuoja Gimnazijos darbą, kad būtų įgyvendintas Gimnazijos tikslas ir atliekamos nustatytos funkcijos;

27.3. tvirtina Gimnazijos struktūrą, Gimnazijos darbuotojų pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus;

27.4. nustato direktoriaus pavaduotojo (-ų) ugdymui veiklos sritis, siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant užduotys gali būti neįvykdytos;

27.5. nustato Gimnazijos uždavinius, funkcijas;

27.6. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, skatina juos, skiria jiems drausmines nuobaudas;

27.7. tvirtina Gimnazijos darbuotojų pareigybių aprašymus;

27.8. priima mokinius Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir sudaro mokymo sutartis;

27.9. tvirtina Gimnazijos darbo tvarkos taisykles;

27.10. sudaro mokiniams ir darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su mokymusi ir darbu susijusiais aspektais;

27.11. analizuoja Gimnazijos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už Gimnazijos veiklos rezultatus;

27.12. leidžia įsakymus, kontroliuoja jų vykdymą;

27.13. sudaro komisijas, darbo grupes, metodines grupes, metodinę tarybą;

27.14. sudaro Gimnazijos vardu sutartis Gimnazijos funkcijoms vykdyti;

27.15. organizuoja Gimnazijos dokumentų saugojimą ir valdymą teisės aktų nustatyta tvarka;

27.16. teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja Gimnazijos turtą, lėšas ir jais disponuoja, rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą;

27.17. rūpinasi metodinės veiklos organizavimu, darbuotojų profesiniu tobulėjimu, sudaro jiems sąlygas kelti kvalifikaciją, mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams galimybę atestuotis ir organizuoja jų atestaciją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

27.18. inicijuoja Gimnazijos savivaldos institucijų sudarymą ir skatina jų veiklą;

27.19. bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais), pagalbą mokiniui, mokytojui ir gimnazijai teikiančiomis įstaigomis, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigomis, vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;

27.20. atstovauja Gimnazijai kitose institucijose;

27.21.dalį savo funkcijų teisės aktų nustatyta tvarka gali skirti  direktoriaus pavaduotojui ugdymui;

27.22. už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;

27.23. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;

27.24. vykdo kitas teisės aktuose ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

28. Direktorius atsako už:

28.1. informacijos skelbimą apie vykdomas įstaigoje formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, jų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius įstaigos vidaus įsivertinimo ir išorinio vertinimo rezultatus, Gimnazijos bendruomenės tradicijas ir pasiekimus;

28.2. demokratinį ugdymo įstaigos valdymą;

28.3. mokytojo etikos normų laikymąsi;

28.4. skaidriai priimamus sprendimus;

28.5. bendruomenės narių informavimą;

28.6. pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą;

28.7. sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;

28.8. gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą;

28.9. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi;

28.10. Gimnazijos veiklos rezultatus;

28.11. bendradarbiavimu grįstų santykių užtikrinimą.

29. Gimnazijos mokytojų metodinei veiklai organizuoti sudaromos mokytojų metodinės grupės ir Metodinė taryba.

30. Metodinės grupės skirtos mokytojams kartu su pagalbos mokiniui specialistais pasirengti ugdyti mokinius: planuoti ir aptarti ugdymo turinį (programas, mokymo ir mokymosi metodus, kontekstą, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, mokymo (-si) ir ugdymo (-si) priemones bei patyrimą, kurį mokiniai sukaupia ugdymo procese), pritaikyti jį mokinių individualioms reikmėms, nagrinėti praktinę veiklą, plėtoti mokytojų profesinės veiklos kompetencijas, suderintas su Gimnazijos strateginiais tikslais, ir kartu siekti mokinių ir Gimnazijos pažangos.

31. Metodinė taryba nustato mokytojų metodinės veiklos prioritetus, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, inicijuoja pedagoginių inovacijų diegimą Gimnazijoje, teikia Gimnazijos direktoriui suderintus metodinių grupių siūlymus dėl ugdymo turinio formavimo ir jo įgyvendinimo organizavimo gerinimo.

32. Metodinę tarybą sudaro metodinių grupių pirmininkai. Metodinei tarybai vadovauja tarybos narių išrinktas pirmininkas, o jos veiklą koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

33. Metodinės grupės nariai yra vieno ar kelių mokomųjų dalykų mokytojai. Metodinei grupei vadovauja grupės narių išrinktas pirmininkas. Metodinių grupių veiklą organizuoja Metodinės grupės pirmininkas, o koordinuoja Gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

34. Gimnazijos metodinė taryba ir metodinės grupės veikia pagal direktoriaus patvirtintus metodinės tarybos ir metodinių grupių nuostatus.

 

V. GIMNAZIJOS SAVIVALDA

 

35. Gimnazijoje veikia šios savivaldos institucijos: Gimnazijos taryba, Mokytojų taryba, Mokinių taryba, Gimnazijos Mokinių tėvų taryba, Klasių tėvų komitetai.

36. Gimnazijos taryba – aukščiausia Gimnazijos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei.

37. Gimnazijos tarybos veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministro įsakymais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ir kitais teisės aktais bei šiais Nuostatais.

38. Gimnazijos tarybą sudaro 9 nariai: 3 mokiniai, 3 mokytojai, 3 tėvai (globėjai, rūpintojai).

39. Rinkimai į Gimnazijos tarybą vykdomi kas 2 metai.

40. Mokinius į Gimnazijos tarybą renka Mokinių taryba slaptu arba atviru balsavimu balsų dauguma.

41. Tėvus (globėjus, rūpintojus) į Gimnazijos tarybą renka visuotinis Gimnazijos tėvų susirinkimas slaptu balsavimu balsų dauguma.

42. Mokytojai į Gimnazijos tarybą renkami Mokytojų tarybos posėdyje slaptu balsavimu balsų dauguma.

43. Gimnazijos tarybos pirmininką, pavaduotoją, sekretorių renka Gimnazijos tarybos nariai.

44. Gimnazijos tarybos pirmininkas renkamas vieneriems metams. Gimnazijos direktorius negali būti Gimnazijos tarybos pirmininku.

45. Gimnazijos tarybos sudėtis tvirtinama Gimnazijos direktoriaus įsakymu.

46. Gimnazijos tarybos darbui vadovauja pirmininkas, jei jis nedalyvauja, posėdžius veda jo pavaduotojas.

47. Tarybos susirinkimai šaukiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Teisę sušaukti neeilinį susirinkimą turi Gimnazijos direktorius ir Gimnazijos tarybos pirmininkas.

48. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų Gimnazijos tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Nutarimus, kurie prieštarauja Gimnazijos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, Gimnazijos direktorius prašo svarstyti iš naujo. Jei Gimnazijos priežiūrą vykdančios institucijos nustato, kad Gimnazijos tarybos sprendimai prieštarauja įstatymams ar kitiems teisės aktams, siūlo Gimnazijos tarybai juos svarstyti iš naujo. Ginčai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

49. Gimnazijos taryba už savo veiklą atsiskaito ją rinkusiems Gimnazijos bei vietos bendruomenės nariams.

50. Į Gimnazijos tarybos posėdžius gali būti kviečiami kitų Gimnazijos savivaldos institucijų atstovai, administracija, mokytojai, tėvai (globėjai) ir kiti asmenys.

51. Gimnazijos tarybos funkcijos:

51.1. pritaria Gimnazijos nuostatams, tvirtina ugdymo plano projektą, ugdymo organizavimo tvarką, Gimnazijos veiklos perspektyvas, pritaria strateginiam planui, metiniam veiklos planui;

51.2. aptaria pasiūlymus dėl mokinių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos pasirinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo;

51.3. Mokytojų tarybos teikimu sprendžia mokinių šalinimo iš Gimnazijos klausimus;

51.4. inicijuoja Gimnazijos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

51.5. pritaria Gimnazijos pajamų ir išlaidų sąmatai, analizuoją ūkinę, finansinę veiklą;

51.6. gali sustabdyti kitų Gimnazijos savivaldos institucijų sprendimų įgyvendinimą, kol jų teisėtumą ir teisingumą ištirs kompetentingos institucijos.

51.7. Gimnazijos taryba paleidžiama reikalaujant 2/3 Gimnazijos tarybos narių arba likviduojant Gimnaziją.

52. Mokytojų taryba – nuolat veikianti Gimnazijos savivaldos institucija mokytojų profesiniams ir bendriems ugdymo klausimams spręsti.

53. Mokytojų tarybą sudaro Gimnazijos vadovybė, visi Gimnazijoje dirbantys mokytojai, priešmokyklinio ugdymo grupės pedagogai, psichologas, bibliotekininkas, sveikatos priežiūros specialistai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai.

54. Mokytojų tarybai vadovauja Gimnazijos direktorius. Mokytojų tarybos grupėms – kiti ugdymą organizuojantys mokytojai. Jei direktorius negali dalyvauti posėdyje, tarybai vadovauja direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Tarybos dokumentus tvarko sekretorius, renkamas balsų dauguma atviru balsavimu 3 metams.

55. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį, taip pat prasidedant ir baigiantis mokslo metams. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų Gimnazijos savivaldos institucijų atstovai. Prireikus, gali būti sušauktas neeilinis Mokytojų tarybos posėdis.

56. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių mokytojų tarybos narių, nutarimai priimami balsų dauguma atviro balsavimo metu. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamą balsą turi Gimnazijos direktorius.

57. Mokytojų tarybos funkcijos:

57.1. inicijuoja Gimnazijos kaitos procesus;

57.2. formuoja ir koreguoja Gimnazijos veiklos tikslus ir uždavinius;

57.3. dalyvauja planuojant Gimnazijos veiklą;

57.4. svarsto mokymo, neformaliojo švietimo programų įgyvendinimą, ugdymo ir mokymo rezultatus;

57.5. kartu su Gimnazijos specialistais aptaria mokinių sveikatos, darbo saugos, poilsio ir mitybos klausimus;

57.6. nustato bendrąsias mokinių pažangos, pasiekimų vertinimo, informacijos rinkimo, fiksavimo formas bei panaudojimo tvarką;

57.7. svarsto ir teikia Gimnazijos tarybai pritarti Gimnazijos ugdymo planą ir vidaus darbo tvarkos taisykles;

57.8. išrenka atstovus į Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos komisiją;

57.9. Mokytojų taryba nutraukia veiklą, likvidavus Gimnaziją.

58. Mokinių taryba – nuolat veikianti mokinių savivaldos institucija, kurios struktūrą nustato 5-12 klasių mokinių visuotinis susirinkimas.

59. Mokinių tarybos veiklą reglamentuoja Mokinių tarybos veiklos nuostatai, kuriuos, suderinus su Gimnazijos taryba, tvirtina Gimnazijos direktorius.

60. Atstovus į Mokinių tarybą renka kiekviena klasė nuo II mokymosi pakopos (5-12 klasės).

61. Mokinių tarybos pirmininkas ir sekretorius renkami iš Mokinių tarybos narių. Pirmininkas atstovauja Mokinių tarybai ir vadovauja jos veiklai, sekretorius tvarko Mokinių tarybos dokumentaciją. Baigęs Gimnaziją, Mokinių tarybos narys pasitraukia iš Mokinių tarybos. Jeigu Mokinių tarybos narys neatlieka savo pareigų, jis gali būti pašalintas iš Mokinių tarybos balsų dauguma.

62. Mokinių taryba kviečiama prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per pusmetį.

63. Mokinių tarybos funkcijos:

63.1. svarsto mokinių renginių planus;

63.2. svarsto mokinių lankomumo, skatinimo bei nuobaudų skyrimo klausimus;

63.3. padeda organizuoti socialinės pagalbos veiklą, budėjimą gimnazijoje, rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu gimnazijoje;

63.4. skatina mokinių iniciatyvą, savarankiškumą, kūrybiškumą;

63.5. ugdo pilietinį aktyvumą, organizuotumą;

63.6. padeda mokiniams spręsti jų problemas;

63.7. inicijuoja ir organizuoja Gimnazijos kultūrinius renginius, talkas Gimnazijos ir visuomenės labui;

63.8. reiškia pageidavimus Gimnazijos vadovams sudarant Gimnazijos kultūrinės veiklos planus;

63.9. svarsto žalingų įpročių prevencijos, gimnazijos mikroklimato gerinimo, uniformų įsigijimo ir kitus klausimus;

63.10. raštu, žodžiu ar kitais būdais skleidžia informaciją apie savo veiklą;

63.11. organizuoja susirinkimus.

64. Klasių mokinių susirinkimuose atviru balsavimu renkami klasių seniūnai vieneriems mokslo metams.

65. Gimnazijoje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasių mokinių tėvai renka atviru balsavimu balsų dauguma susirinkime. Klasių tėvų komitetai kartu su klasių vadovais planuoja klasių tėvų susirinkimus ir padeda klasių vadovams spręsti iškilusias organizacines problemas.

66. Klasių tėvų komitetų pirmininkai sudaro Gimnazijos tėvų tarybą, kuri bendradarbiauja su Gimnazijos direktoriumi, aptaria svarbiausias aktualijas, inicijuoja tėvų įtaką ugdymo sąlygoms kurti.

67. Gimnazijos savivaldos institucijos veikia bendradarbiaudamos tarpusavyje ir su kitomis Gimnazijos savivaldos institucijomis.

68. Gimnazija, prireikus, gali keisti Gimnazijoje susiformavusią savivaldos institucijų sistemą.

 

VI. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKA IR ATESTACIJA

 

69. Darbuotojai į darbą Gimnazijoje priimami ir atleidžiami iš jo Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

70. Gimnazijos darbuotojams už darbą mokama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

71. Gimnazijos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, atestuojasi ir kvalifikaciją tobulina Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

72. Mokytojai  ir pagalbos mokiniui specialistai (išskyrus psichologus) atestuojami Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

 

VII. GIMNAZIJOS TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA, FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ IR GIMNAZIJOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

 

73. Gimnazija valdo patikėjimo teise perduotą savivaldybės turtą, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus Vilniaus rajono savivaldybės tarybos priimtu sprendimų nustatyta tvarka.

74. Gimnazijos lėšos:

74.1. valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybės biudžetui lėšos ir Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal patvirtintas sąmatas;

74.2. fondų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtais būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos pagal pavedimus;

74.3. projektinės lėšos;

74.4. kitos teisėtu būdu įgytos lėšos.

75. Lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

76. Gimnazija buhalterinę apskaitą organizuoja ir finansinę atskaitomybę tvarko teisės aktų nustatyta tvarka.

77. Gimnazijos finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

78. Gimnazijos veiklos priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Vilniaus rajono savivaldybės vykdomoji institucija, prireikus pasitelkdama išorinius vertintojus.

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

79. Gimnazija turi interneto svetainę, atitinkančią teisės aktų nustatytus reikalavimus, informacija apie Gimnazijos veiklą skelbiama Gimnazijos direktoriaus nustatyta tvarka. Pranešimai skelbiami gimnazijos internetiniame puslapyje, kvietimuose, skelbimuose, gimnazijos informaciniuose stenduose, periodinėje spaudoje. Pranešimai, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus reikia skelbti viešai, skelbiami Gimnazijos interneto svetainėje, prireikus teisės aktų nustatyta tvarka įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos interneto svetainėje.

80. Pranešimai apie Gimnazijos likvidavimą, reorganizavimą ar pertvarkymą bei kitais Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų ir kituose įstatymuose numatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir terminais skelbiami viešai (Lietuvos teritorijoje leidžiamame dienraštyje) arba pranešama visiems įstatymų numatytiems asmenims pasirašytinai ir (arba) registruotu laišku.

81. Gimnazijos nuostatus, jų pakeitimus ir papildymus savo sprendimu tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba Gimnazijos tarybai pritarus.

82. Nuostatų pakeitimus ar papildymus gali inicijuoti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, Gimnazijos taryba bei Gimnazijos direktorius.

83. Gimnazija reorganizuojama, pertvarkoma arba vykdoma gimnazijos struktūros pertvarka ar likviduojama teisės aktų nustatyta tvarka.

______________________________________________

 

 

SUDERINTA

Vilniaus r. Rukainių gimnazijos

tarybos 2018 m. balandžio 13 d. posėdžio

protokoliniu nutarimu (Protokolas Nr. (1.7) 3-3

Priedo pakeitimai:

Nr. T3-143, 2020-05-15, paskelbta TAR 2020-06-15, i. k. 2020-13067

 

 

PATVIRTINTA

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos

2018 m. balandžio 25  d.

sprendimu Nr. T3-128

 

 

VILNIAUS R. MOSTIŠKIŲ MOKYKLOS-DAUGIAFUNKCIO CENTRO

NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro nuostatai (toliau- Nuostatai) reglamentuoja Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro (toliau - Mokykla-daugiafunkcis centras) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, mokyklos grupę, tipą, pagrindinę paskirtį, mokymo kalbą ir formas, vykdomas švietimo programas,  veiklos teisinį pagrindą, sritį, rūšį, tikslą, uždavinius, funkcijas, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimą, Mokyklos-daugiafunkcio centro  teises, veiklos organizavimą ir valdymą, savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, Mokyklos-daugiafunkcio centro turtą, lėšas, jų naudojimo tvarką, finansinės veiklos kontrolę ir Mokyklos-daugiafunkcio centro veiklos priežiūrą, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo tvarką.

2.  Mokyklos-daugiafunkcio centro oficialusis pavadinimas – Vilniaus r. Mostiškių mokykla-daugiafunkcis centras, trumpasis pavadinimas – Mostiškių mokykla-daugiafunkcis centras, juridinio asmens kodas 191319083.

3.  Mokykla įsteigta 1948 m. rugsėjo 1 d. (Mokyklos archyvas. 1948 m. žurnalas), Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 1999-06-07 sprendimu Nr. 233 „Dėl dešimtųjų klasių atidarymo Vilniaus r. pagrindinėse bendrojo lavinimo mokyklose“ tapo pagrindinė mokykla.

4.  Mokyklos-daugiafunkcio centro teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

5.  Mokyklos-daugiafunkcio centro priklausomybė – Vilniaus rajono savivaldybės mokykla.

6.  Mokyklos-daugiafunkcio centro savininkas – Vilniaus rajono savivaldybė (toliau- savininkas), identifikavimo kodas – 111104987, Rinktinės g. 50, LT- 09318 Vilnius. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės taryba, kuri:

6.1. tvirtina Mokyklos-daugiafunkcio centro nuostatus;

6.2. priima į pareigas ir iš jų atleidžia Mokyklos-daugiafunkcio centro vadovą;

6.3. priima sprendimą dėl Mokyklos-daugiafunkcio centro buveinės pakeitimo;

6.4. priima sprendimą dėl Mokyklos-daugiafunkcio centro reorganizavimo ar likvidavimo;

6.5.priima sprendimą dėl Mokyklos-daugiafunkcio centro filialo steigimo ir jo veiklos nutraukimo;

6.6.  sprendžia kitus Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, kituose įstatymuose ir Mokyklos-daugiafunkcio centro nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

7.  Mokyklos-daugiafunkcio centro buveinė: Mokyklos g. 36, Mostiškių k., Lavoriškių sen., LT- 15222 Vilniaus r.

8.  Švietimo įstaigos grupė– bendrojo ugdymo mokykla.

9.  Švietimo įstaigos tipas – pagrindinė mokykla, paskirtis - pagrindinės mokyklos tipo mokykla – daugiafunkcis centras.

10.   Mokyklos-daugiafunkcio centro pagrindinė paskirtis - 7 (6)–16 metų mokinių mokymas pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas ir 6 (5) metų vaikų – pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Šioje mokykloje - daugiafunkciame centre vykdomos ir kitos neformaliojo vaikų švietimo ir (ar) suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos, sudaromos sąlygos vietos bendruomenei reikalingoms kultūros, socialinėms ir kitoms paslaugoms teikti.

11. Mokymo kalba – lenkų.

12. Mokymo forma – pavienio, grupinio mokymosi.

13. Mokykla-daugiafunkcis centras vykdo priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas.

14. Mokykla-daugiafunkcis centras turi skyrių.

14.1. Pavadinimas — Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro ikimokyklinio ugdymo skyrius;

14.2. Skyriaus buveinė: Lakštingalų g. 3, Mostiškių k., Lavoriškių sen., LT – 15222, Vilniaus r.;

14.3. Skyriaus vykdoma švietimo programa – ikimokyklinio ugdymo;

14.4. Mokymo kalba — lenkų;

14.5. Mokymo forma – dieninė.

15.  Mokykla-daugiafunkcis centras yra viešas juridinis asmuo, turintis antspaudą su Vilniaus rajono savivaldybės herbu ir  savo pavadinimu, savo atributiką, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose. Mokyklai-daugiafunkciam centrui suteiktas paramos gavėjo statusas.   

16.  Mokykla-daugiafunkcis centras savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais.

 

II. Mokyklos-daugiafunkcio centro VEIKLOS SRITIS IR RŪŠYS, TIKSLAI, UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS, MOKYMOSI PASIEKIMUS ĮTEISINANČIŲ DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS

 

17.  Mokyklos-daugiafunkcio centro veiklos sritis – švietimas.

18.  Mokyklos-daugiafunkcio centro pagrindinė švietimo veiklos rūšis: pagrindinis ugdymas, kodas 85.31.10.

19.  Kitos Mokyklos-daugiafunkcio centro švietimo veiklos rūšys:

19.1. ikimokyklinis ugdymas, kodas 85.10.10;

19.2. priešmokyklinis ugdymas, kodas 85.10.20;

19.3. pradinis ugdymas, kodas 85.20.

19.4. pagrindinis ugdymas, kodas 85.31.10;

19.5. sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas 85.51.

19.6. kultūrinis švietimas, kodas 85.52.

19.7. kitas, niekur nepriskirtas, švietimas, kodas 85.59;  

19.8. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60.

20.  Kitos ne švietimo veiklos rūšys:

20.1. kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas 56.29;

20.2. kita informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla, kodas 62.09;

20.3. nuosavo arba nuomojamo nekilnojamo turto nuoma ir eksploatavimas, kodas 68.20;

20.4. bibliotekų ir archyvų veikla, kodas 91.01;

21. Mokyklos-daugiafunkcio centro tikslas: sudaryti sąlygas įgyti kokybišką išsilavinimą kiekvienam mokiniui, besimokančiam pagal pradinio bei pagrindinio ugdymo programą, plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, ugdyti aktyvų, kūrybingą, atsakingą pilietį, įsigijusį kompetencijas, būtinas sėkmingai socialinei integracijai ir mokymuisi visą gyvenimą. Plėtoti socialinių, edukacinių, kultūrinių paslaugų infrastruktūrą kaimo bendruomenėje, teikiant kokybiškas socialines, edukacines, kultūrines paslaugas, atitinkančias vietos bendruomenės poreikius.

22.  Mokyklos-daugiafunkcio centro uždaviniai:

22.1. teikti mokiniams kokybišką  ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį ir pagrindinį išsilavinimą:

22.1.1. sukurti ugdymui(si) palankų psichologinį klimatą ir ugdymo (si) erdvę;

22.1.3. ugdomąją veiklą organizuoti kaip vientisą procesą, neskaidyti į atskiras sritis;

22.1.4. individualizuoti ugdymo tikslus ir turinį atsižvelgiant į grupės specifiką, individualius vaikų poreikius, ypatumus;

22.1.5. kelti mokytojų profesinę kvalifikaciją.

22.2. pradinio ugdymo programos:

22.2.1. ugdymo procese atsižvelgti į individualius fizinius, psichologinius, sociokultūrinius ypatumus;

22.2.2. taikyti ugdymo metodus, atitinkančius vaiko amžiaus tarpsnio ir individualius ypatumus, ugdymo srities specifiką;

22.2.3. sukurti ugdymo turinį, atitinkantį ugdymo tikslus, jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų raidos ypatumus, ugdymosi poreikius ir interesus;

22.2.4. naudoti ugdymo priemones, skatinančias mokinio smalsumą, aktyvumą, kūrybiškumą;

22.2.5. taikyti ugdančią, skatinančią, psichofizines mokinio galias tausojančią vertinimo sistemą;

22.2.6. teikti neformalųjį ugdymą, puoselėjantį ir plėtojantį mokinio individualybę;

22.2.7. teikti mokiniui būtiną pedagoginę, psichologinę, informacinę, specialiąją ir kt. pagalbą;

22.2.8. teikti ankstyvąjį užsienio kalbos mokymą nuo antros klasės;

22.3. pagrindinio ugdymo programos:

22.3.1. užtikrinti darnią prigimtinių mokinio galių plėtotę, puoselėti jo dvasinę kultūrą, pilietiškumą, tautiškumą;

22.3.2. formuoti ir įgyvendinti mokinių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir Bendrąsias programas, paisyti mokinių bei jų tėvų (globėjų, rūpintojų) poreikių įvairovės, derinti ugdymo turinį, siūlyti ir taikyti skirtingus mokymo(si) būdus ir tempą;

22.3.3. sudaryti mokiniams sąlygas įgyti sociokultūrinio raštingumo pagrindus, padėti išsiugdyti asmeninę, socialinę, pažinimo (kalbinį, matematinį, gamtamokslinį ir technologinį raštingumą) ir kultūrinę kompetenciją, reikalingą sėkmingai spręsti iškylančius asmeninio ir socialinio gyvenimo klausimus;

22.3.4. padėti mokiniams išsiugdyti komunikacinius gebėjimus, įgyti informacinės kultūros, kompiuterinio raštingumo pagrindus, atitinkančius šiandieninio gyvenimo ir ateities poreikius;

22.3.5. atskleisti ir plėtoti kūrybines mokinių galias, ugdyti meninę ir estetinę kompetenciją, padėti įsitraukti į kultūrinį bendruomenės gyvenimą;

22.3.6. ugdyti mokinių gebėjimą kritiškai mąstyti, spręsti problemas;

22.3.7. puoselėti mokinių dvasinę kultūrą, pilietiškumą, tautiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis, iniciatyvą, savarankiškumą, nusiteikimą imtis atsakomybės, nuostatą ir gebėjimą mokytis visą gyvenimą, tobulėti.

22.3.8. stiprinti Mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenę, aktyvinti žmogiškųjų išteklių plėtrą, nuolat siekti pedagoginės kompetencijos, skleisti gerąją patirtį bendruomenėje, informuoti ir šviesti mokinių tėvus;

22.3.9. kurti Mokyklos-daugiafunkcio centro  kaip vietos bendruomenės švietimo, kultūros ir socialinių paslaugų tradicijų bei vertybinių nuostatų formavimo židinį;

22.3.10. vykdyti socialinių paslaugų ir socialinės pagalbos teikimą;

22.3.11.didinti socialinių paslaugų prieinamumą ir įvairovę, teikti kokybiškas  socialines paslaugas.

23. Mokykla-daugiafunkcis centras atlieka šias funkcijas:

23.1. formuoja ugdymo turinį ir organizuoja darbą pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintas bendrąsias ugdymo programas, bendrojo lavinimo mokyklų bendruosius arba nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus, užtikrina ugdymo planų įgyvendinimą;

23.2. konkretina ir individualizuoja formaliojo švietimo programas skirtingų gebėjimų mokiniams;

23.3. sudaro formaliojo švietimo programas papildančius ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinančius programų modulius;

23.4. sudaro ir vykdo neformaliojo švietimo programas;

23.5. pasirenka programų turinio perteikimo būdus;

23.6. sudaro sąlygas mokiniams mokytis namuose ir savarankiškai;

23.7. vykdo pagrindinio ugdymo programos pasiekimų patikrinimą Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka; 

23.8. išduoda mokymosi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas pasiekimus įteisinančius dokumentus Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;  

23.9. sudaro mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

23.10. vykdo žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio vartojimo ir narkomanijos, smurto ir patyčių prevenciją;

23.11. Mokyklos-daugiafunkcio centro valdymą grindžia demokratiniais principais, sudaro sąlygas mokiniams ugdytis pilietiškumo nuostatas dalyvaujant savivaldoje, skatina mokinių organizacijų veiklą;

23.12. plėtoja dalyvavimą projektuose, vykdo reikalingus tyrimus;

23.13. kuria Mokyklą-daugiafunkcį centrą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį;

23.14.  vykdo profesinį konsultavimą;

23.15. nuolat kontroliuoja kaip vykdo sutartyse numatytus įsipareigojimus mokytojai, kiti administracijos darbuotojai, pagalbinis personalas, mokiniai ir Mokyklos-daugiafunkcinio centro partneriai;

23.16. teisės aktų nustatyta tvarka vykdo mokinio minimalios priežiūros priemones;

23.17. teikia informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę, specialiąją pagalbą, vykdo sveikatos priežiūrą.

23.18. užtikrina higienos normas, teisės aktų reikalavimus atitinkančią sveiką, saugią mokymosi ir darbo aplinką;

23.19.  vykdo Mokyklos-daugiafunkcio centro  veiklos kokybės įsivertinimą;

23.20. organizuoja mokinių maitinimą Mokykloje-daugiafunkciame centre;

23.21. organizuoja mokinių pavėžėjimą į Mokyklą-daugiafunkcį centrą  ir iš jo į namus, teisės aktų nustatyta tvarka;

23.22. viešai skelbia informaciją apie Mokyklos - daugiafunkcio centro veiklą Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka; 

23.23.  rūpinasi vaikų ir jaunimo užimtumu, meniniu ugdymu;

23.24. sudaro sąlygas Mokyklos-daugiafunkcio centro  darbuotojų profesiniam  tobulėjimui;

23.25.  organizuoja Mokyklos-daugiafunkcio centro bibliotekos veiklą.

23.26. inicijuoja socialinę paramą socialiai remtiniems Mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniams;

23.27. teikia bendrąsias socialines paslaugas (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, ir kitas socialines paslaugas);

23.28.  rengia socialinius projektus, ieško rėmėjų socialiniams projektams įgyvendinti;

23.29. atlieka kitas įstatymų ir teisės aktų numatytas funkcijas.

24.  Mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniams Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka išduodami mokymosi pasiekimus įteisinantys pažymėjimai:

24.1. pradinio išsilavinimo pažymėjimas;

24.2. pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimus (baigusiems individualizuotą pradinio ugdymo programą);

24.3. pagrindinio ugdymo programos pirmosios dalies baigimo pažymėjimas;

23.4. pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas;

24.5. pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas (baigusiems individualizuotą pagrindinio ugdymo programą);

24.6. mokymosi pasiekimų pažymėjimas.

 

III. Mokyklos - daugiafunkcio centro TEISĖS IR PAREIGOS

 

25. Mokykla-daugiafunkcis centras, įgyvendindamas jam pavestą tikslą ir uždavinius, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, turi teisę:

25.1. sudaryti mokymo ir kitas sutartis;

25.2. įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas, dalyvauti jų veikloje;

25.3. parinkti mokymo metodus ir mokymosi veiklos būdus;

25.4. kurti naujus mokymo ir mokymosi modelius;

25.5. dalyvauti šalies ir tarptautiniuose švietimo projektuose;

25.6. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

25.7. naudotis kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis.

26. Mokykla-daugiafunkcis centras, siekdamas tikslo ir įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, atlikdamas jam paskirtas funkcijas, privalo:

26.1. užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;

26.2. teikti geros kokybės švietimą;

26.3. vykdyti patvirtintas ugdymo, mokymo, neformaliojo švietimo programas;

26.4. palaikyti ryšius su vietos bendruomene;

26.5. sudaryti mokymo sutartis ir vykdyti sutartus įsipareigojimus.

26.6. sudaryti palankias veiklos sąlygas Mokyklos-daugiafunkciame centre veikiančioms mokinių ir jaunimo organizacijoms.

26.7. vykdyti kitas pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.

 

IV. Mokyklos-daugiafunkcio centro VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

 

27.  Mokyklos-daugiafunkcio centro veiklos organizavimo teisinis pagrindas:

27.1. Mokyklos-daugiafunkcio centro strateginis planas, patvirtintas Mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus, pritarus Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybai ir Vilniaus rajono savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotam asmeniui;

27.2. Mokyklos-daugiafunkcio centro metinis veiklos planas, patvirtintas Mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus, pritarus Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybai;

27.3. Mokyklos-daugiafunkcio centro ugdymo planas, patvirtintas Mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus, pritarus Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybai ir suderinus su Vilniaus rajono savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu.

28.  Mokyklai-daugiafunkciam centrui vadovauja nepriekaištingos reputacijos vadovas, kurį viešo konkurso būdu teisės aktu nustatyta tvarka į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia Savininko teises ir pareigas  įgyvendinanti institucija.

29.  Mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius atskaitingas ir pavaldus Vilniaus rajono savivaldybės tarybai ar jos pavedimu Vilniaus rajono savivaldybės vykdomajai institucijai.

30.  Mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius:

30.1. tvirtina Mokyklos-daugiafunkcio centro vidaus struktūrą, etatinių darbuotojų pareigybių sąrašą, neviršydamas savivaldybės biudžete Mokyklai-daugiafunkciam centrui patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui;

30.2. nustato Mokyklos-daugiafunkcio centro nustato direktoriaus pavaduotojo (-ų) ugdymui veiklos sritis, siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant užduotys gali būti neįvykdytos;

30.3. tvirtina mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų ir aptarnaujančio personalo pareigybių aprašymus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo Mokyklos-daugiafunkcio centro darbuotojus, skatina juos, skiria jiems drausmines nuobaudas, atlieka kitas su darbo santykiais susijusias funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka;

30.4. priima mokinius Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;

30.5. sudaro mokymo sutartis;

30.6. tvirtina Mokyklos-daugiafunkcio centro vidaus darbo tvarkos taisykles;

30.7. sudaro mokiniams ir darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su ugdymusi, mokymusi ir darbu susijusiais aspektais;

30.8. organizuoja ir koordinuoja Mokyklos-daugiafunkcio centro veiklą, analizuoja,  vertina ir valdo materialinius ir intelektualinius išteklius;

30.9. leidžia įsakymus, kontroliuoja jų vykdymą, užtikrina, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir šių Nuostatų;

30.10. sudaro darbo grupes, metodines grupes ir komisijas;

30.11. Mokyklos-daugiafunkcio centro vardu sudaro sutartis Mokyklos-daugiafunkcio centro funkcijoms vykdyti;

30.12. organizuoja Mokyklos-daugiafunkcio centro dokumentų saugojimą ir valdymą teisės aktų nustatyta tvarka;

30.13. valdo, naudoja Mokyklos-daugiafunkcio centro turtą, lėšas ir jais disponuoja teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaudamasis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais;

30.14. rūpinasi metodinės veiklos organizavimu, darbuotojų profesiniu tobulėjimu, sudaro sąlygas mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams kelti kvalifikaciją ir atestuotis  Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

30.15. inicijuoja Mokyklos-daugiafunkcio centro savivaldos institucijų sudarymą, skatina jų veiklą;

30.16. bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančiomis įstaigomis, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigomis, vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;

30.17.  atstovauja Mokyklai-daugiafunkciam centrui kitose institucijose;

30.18. užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą;

30.19. dalį savo funkcijų teisės aktų nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti direktoriaus pavaduotojams;

30.20. organizuoja pagrindinio ugdymo programos patikrinimą, nustatyta tvarka teikia informaciją Nacionaliniam egzaminų centrui;

30.21. nustato mokinių teises, pareigas ir atsakomybę;

30.22. sudaro Mokyklos-daugiafunkcio centro Vaiko gerovės komisiją ir tvirtina jos darbo reglamentą;

30.23. užtikrina ir prižiūri vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą Mokykloje-daugiafunkciame centre;

30.24. vykdo kitas teisės aktuose ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

31. Mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius atsako už:

31.1. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi Mokykloje-daugiafunkciame centre;

31.2. demokratinį Mokyklos-daugiafunkcio centro valdymą, etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą; 

31.3. pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą,

31.4. sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;

31.5. gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą;

31.6. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą;

31.7. tinkamą funkcijų atlikimą, nustatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, Mokyklos-daugiafunkcio centro veiklą ir jos rezultatus.

32. Mokyklos-daugiafunkcio centro metodinei veiklai organizuoti ir koordinuoti sudaromos dalykų metodinės grupės. Metodinės grupės skirtos mokytojams kartu su pagalbos specialistais pasirengti ugdyti mokinius: planuoti ir aptarti ugdymo turinį (programas, mokymo ir mokymosi metodus, kontekstą, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus), pritaikyti jį mokinių individualioms reikmėms, nagrinėti praktinę veiklą, plėtoti mokytojų profesinės veiklos kompetencijas, suderintas su Mokyklos-daugiafunkcio centro strateginiais tikslais, ir kartu siekti mokinių ir mokyklos pažangos, nustato mokytojų metodinės veiklos prioritetus, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, inicijuoja pedagoginių inovacijų diegimą, teikia direktoriui suderintus metodinių grupių siūlymus dėl ugdymo turinio formavimo ir jo įgyvendinimo organizavimo gerinimo. 

33. Metodinės grupės nariai yra vieno arba kelių mokomųjų dalykų mokytojai. Metodinei grupei vadovauja grupės narių išrinktas vadovas. Metodinių grupių veiklą koordinuoja Mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius arba pavaduotojas ugdymui.

34. Metodinių grupių veiklą reglamentuoja jų nuostatai.

35. Metodinių grupių nuostatus tvirtina Mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius.

36. Ugdymo turinio formavimo ir ugdymo proceso organizavimo, kitais Mokyklos-daugiafunkcio centro veiklos klausimais direktorius gali organizuoti mokytojų ir pagalbos mokiniui specialisto, kitų veiklos sričių specialistų,  kurių veikla susijusi su nagrinėjamu klausimu, pasitarimus.

 

V. Mokyklos-daugiafunkcio centro SAVIVALDA

 

37.  Mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenė savivaldą organizuoja, kuria jos formas ir institucijas remdamasi Mokyklos-daugiafunkcio centro filosofija ir švietimo tikslais, Mokyklos-daugiafunkcio centro vykdomomis švietimo programomis ir  tradicijomis.

38.  Mokykloje-daugiafunkciame centre veikia šios savivaldos institucijos: Mokyklos-daugiafunkcio centro taryba, mokytojų taryba, mokinių taryba, mokinių tėvų komitetai.

39.  Mokyklos-daugiafunkcio centro taryba yra aukščiausioji Mokyklos-daugiafunkcio centro savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei, telkianti mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų ir kitų Mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenės narių atstovus svarbiausiems Mokyklos-daugiafunkcio centro veiklos sričių klausimams aptarti, kolegialiai nagrinėti ir spręsti.

40.  Mokyklos-daugiafunkcio centro taryba vadovaujasi humaniškumo, demokratiškumo, viešumo, racionalumo ir tęstinumo principais.

41.  Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos priimti nutarimai, neprieštaraujantys Mokyklos-daugiafunkcio centro veiklą reglamentuojantiems dokumentams, yra privalomi visai Mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenei.

42.  Mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius gali teikti iš naujo svarstyti tuos Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos nutarimus, kurie prieštarauja Mokyklos-daugiafunkcio centro veiklą reglamentuojantiems dokumentams.

43.  Jei Vilniaus rajono savivaldybės taryba ar švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustato, kad Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, siūlo Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybai juos svarstyti iš naujo.

44.  Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos nuostatus tvirtina Mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius.

45.  Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos nuostatai gali būti keičiami ar papildomi Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos nutarimu paprasta balsų dauguma. Inicijuoti Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos nuostatų pakeitimą gali:

45.1. Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos narys (-iai);

45.2. Mokyklos-daugiafunkcio centro administracija;

45.3. Vilniaus rajono savivaldybė taryba.

46. Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybą sudaro 9 nariai: 3 mokytojai, 3 tėvai (globėjai, rūpintojai), 3 mokiniai.

47. Visuotiniame mokinių susirinkime atviru balsavimu renkami trys 7-10 klasių mokinių atstovai.

48. Visuotiniame tėvų susirinkime atviru balsavimu renkami trys tėvų atstovai.

49. Mokytojų tarybos posėdyje atviru balsavimu renkami trys mokytojų atstovai.

50. Mokyklos-daugiafunkcio centro taryba renkama dvejiems metams.

51. Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybai vadovauja pirmininkas. Pirmininką renka ir atšaukia Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos nariai slaptu balsavimu pirmojo posėdžio metu. Mokinys negali būti Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos pirmininku.

52. Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos narį gali atšaukti jį išrinkusi institucija. Į atšaukto nario vietą išrenkamas naujas narys.

53. Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos dokumentus tvarko Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos sekretorius, išrenkamas iš Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos narių atviru balsavimu balsų dauguma.

54. Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

55. Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos posėdį šaukia pirmininkas savo iniciatyva arba Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos nutarimu. Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos posėdį gali inicijuoti Mokyklos-daugiafunkcio centro administracija (direktorius, direktoriaus pavaduotojai ugdymui).

56. Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos pasėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 3 kartus per metus. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos posėdis.

57. Į Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos posėdžius gali būti kviečiami kitų Mokyklos-daugiafunkcio centro savivaldos institucijų atstovai, administracija, mokytojai, ugdytinių tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys.

58. Mokyklos-daugiafunkcio centro taryba atlieka šias funkcijas:

58.1. nustato Mokyklos-daugiafunkcio centro veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, ugdymo ir mokymo organizavimo tvarką;

58.2. pritaria Mokyklos-daugiafunkcio centro metiniam veiklos planui, strateginiam planui, vidaus darbo tvarkos taisyklėms, ugdymo planui, nuostatams, kitiems veiklą reglamentuojantiems dokumentams, teikiamiems Mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus;

58.3. inicijuoja Mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenės ir visuomenės bendravimą, telkia Mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenę Mokyklos-daugiafunkcio centro uždaviniams spręsti, ugdo, plėtoja Mokyklos-daugiafunkcio centro kultūrą;

58.4. vertina Mokyklos-daugiafunkcio centro vadovų veiklą, pareikšdama nuomonę apie vadovų ketinimus atestuotis;

58.5. teikia siūlymus dėl Mokyklos-daugiafunkcio centro darbo tobulinimo, saugių darbo, mokinių ugdymo sąlygų sudarymo.

58.6. svarsto lėšų panaudojimo klausimus, pritaria Mokyklos-daugiafunkcio centro pajamų ir išlaidų sąmatai, analizuoja ūkinę, finansinę veiklą;

58.7. aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, mokinių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus;

58.8. mokytojų tarybos teikimu svarsto mokinių šalinimo iš Mokyklos-daugiafunkcio centro klausimus;

58.9. teikia pasiūlymus dėl mokytojų darbo krūvių paskirstymo;

58.10. nagrinėja ir vertina Mokyklos-daugiafunkcio centro psichologinio mikroklimato, demokratinių santykių formavimąsi, inicijuoja Mokyklos-daugiafunkcio centro, šeimos, visuomenės bendradarbiavimą, analizuoja bendradarbiavimo galimybes ir patirtį.

58.11. teikia siūlymus direktoriui dėl Mokyklos-daugiafunkcio centro nuostatų keitimo ar papildymo, vidaus struktūros tobulinimo; 

58.12. išklauso direktoriaus metines ataskaitas ir teikia siūlymus dėl Mokyklos-daugiafunkcio centro veiklos tobulinimo;

58.13. svarsto Mokytojų tarybos, mokinių ir tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucijų ar Mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenės narių iniciatyvas ir teikia siūlymus Mokyklos-daugiafunkcio centro  direktoriui;

58.14 pasirenka Mokyklos-daugiafunkcio centro veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką, analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo; 

58.15. sprendžia kitus klausimus, kurie nepriskiriami kitų Mokyklos-daugiafunkcio centro savivaldos institucijų ar administracijos kompetencijai.

59. Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos nariai privalo dalyvauti Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos posėdžiuose.

60. Mokyklos-daugiafunkcio centro taryba gali sustabdyti kitų Mokyklos-daugiafunkcio centro savivaldos institucijų sprendimų įgyvendinimą, kol jų teisingumą ir teisėtumą ištirs kompetentingos institucijos.

61. Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos nariai turi teisę gauti visą informaciją apie Mokyklos-daugiafunkcio centro veiklą.

62. Mokyklos-daugiafunkcio centro taryba už savo veiklą atsiskaito kartą per metus jos narius rinkusiems bendruomenės nariams: tėvai – tėvų susirinkime, mokytojai – mokytojų tarybos posėdyje, mokiniai – mokinių susirinkime.

63. Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos atsiskaitymo formas ir būdus nustato Mokyklos-daugiafunkcio centro taryba.

64. Mokyklos-daugiafunkcio centro taryba paleidžiama:

64.1. reikalaujant 2/3 Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos narių;

64.2. į tris posėdžius iš eilės nesusirinkus 2/3 jos narių;

64.3. likviduojant Mokyklą-daugiafunkcį centrą.

65. Mokytojų taryba yra nuolat veikianti Mokyklos-daugiafunkcio centro savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti.

66. Mokytojų taryba savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos norminiais aktais, Mokyklos-daugiafunkcio centro nuostatais, mokytojų tarybos nuostatais.

67. Mokytojų taryba vadovaujasi humaniškumo, demokratiškumo, viešumo, racionalumo principais.

68. Mokytojų tarybos nuostatus, pritarus Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybai, tvirtina Mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius.

69. Mokytojų tarybos nuostatų pakeitimą gali inicijuoti:

69.1. mokytojų tarybos narys (-iai);

69.2. Mokyklos-daugiafunkcio centro administracija;

69.3. Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

70. Mokytojų tarybą sudaro Mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius, direktoriaus pavaduotojai ugdymui, visi Mokykloje-daugiafunkciame centre dirbantys mokytojai, priešmokyklinės ar ikimokyklinės ugdymo  grupės pedagogai, bibliotekininkas, sveikatos priežiūros specialistai, pagalbos mokiniui specialistai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai.

71. Mokytojų tarybai vadovauja Mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius, jei jo nėra – Mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

72. Mokytojų tarybos dokumentus tvarko mokytojų tarybos sekretorius, išrenkamas atviru balsavimu balsų dauguma.

73. Mokytojų tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 mokytojų tarybos narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis balsas priklauso mokytojų tarybos pirmininkui.

74. Mokytojų tarybos posėdžius šaukia Mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokytojų tarybos posėdis.

75. Į mokytojų tarybos posėdžius gali būti kviečiami ir kitų Mokyklos-daugiafunkcio centro savivaldos institucijų atstovai, kiti asmenys. Jie turi patariamojo balso teisę.

76. Mokytojų taryba:

76.1. inicijuoja Mokyklos-daugiafunkcio centro kaitos procesus;

76.2. formuoja ir koreguoja Mokyklos-daugiafunkcio centro veiklos tikslus ir uždavinius;

76.3. dalyvauja planuojant Mokyklos-daugiafunkcio centro veiklą;

76.4. svarsto mokymo programų įgyvendinimą, ugdymo ir mokymo rezultatus;

76.5. aptaria skirtingų gebėjimų mokinių ugdymo organizavimo principus, jų ugdymo ir mokymo programas, metodus;

76.6. analizuoja mokinių krūvius, nepažangumo priežastis;

76.7. nustato bendrąją mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką;

76.8.  sprendžia kitus su mokinių ugdymu ir veikla susijusius klausimus;

76.9. aptaria švietimo reformos įgyvendinimo ir pedagoginės veiklos tobulinimo būdus, mokytojų pedagoginės ir dalykinės kompetencijos ugdymo galimybes;

76.10. priima nutarimus vadovaudamasi Švietimo ir mokslo ministerijos bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais;

76.11. priima sprendimus dėl mokinių kėlimo į aukštesnę klasę;

76.12. atviru balsavimu renka atstovus į Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybą;

76.13. svarsto mokytojų pedagoginius krūvius, neformaliojo ugdymo organizavimą;

76.14. vertina Mokyklos-daugiafunkcio centro vadovų veiklą, reikšdama nuomonę apie vadovų ketinimus atestuotis;

76.15. teikia Mokyklos-daugiafunkcio centro vadovybei, atestacijos komisijai siūlymus dėl mokytojų kvalifikacijos tobulinimo;

76.16. analizuoja, kaip Mokykla-daugiafunkcis centras vykdo veiklos ir ugdymo programas;

76.17. svarsto ir teikia Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybai siūlymus dėl pritarimo ugdymo planui ir vidaus darbo tvarkos taisyklėms.

77. Mokytojų tarybos teisės:

77.1. gauti iš Mokyklos-daugiafunkcio centro administracijos visą informaciją apie Mokyklos-daugiafunkcio centro veiklą;

77.2. dalyvauti kitų Mokyklos-daugiafunkcio centro savivaldos institucijų veikloje.

78. Mokytojų taryba nutraukia veiklą, likvidavus Mokyklą-daugiafunkcį centrą.

79. Mokyklos-daugiafunkcio centro mokinių savivaldos institucijos demokratiniais rinkimų principais kuriamos atsižvelgiant į mokinių poreikius, Mokyklos-daugiafunkcio centro veiklos tradicijas.

80. Mokykloje-daugiafunkciame centre veikia mokinių taryba.

81. Mokinių taryba yra aukščiausia mokinių savivaldos institucija, atstovaujanti visiems Mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniams.

82. Mokinių taryba:

82.1. pagal kompetenciją inicijuoja ir padeda organizuoti Mokyklos-daugiafunkcio centro  renginius, akcijas, vykdyti prevencines programas;

82.2. teikia siūlymus dėl ugdymo, vaikų  neformaliojo švietimo, laisvalaikio, socialinės veiklos ir paramos organizavimo;

82.3. priima sprendimus dėl mokinių pasitarimų, susirinkimų ar kitokių sambūrių sušaukimo;

82.4. bendradarbiauja su Mokyklos-daugiafunkcio centro administracija, kitomis savivaldos institucijomis, socialiniais partneriais, kitų mokyklų mokinių savivaldos institucijomis;

82.5. inicijuoja mokinių elgesio taisyklių kūrimą, svarstymą ir priėmimą, prižiūri jų laikymąsi;

82.6. padeda organizuoti rūkymo, alkoholizmo ir narkomanijos prevenciją;

82.7. svarsto ir suderina su Mokyklos-daugiafunkcio centro vadovybe, tvirtina svarbiausių Mokyklos-daugiafunkcio centro renginių planus;

82.8  inicijuoja ir organizuoja mokinių atstovų rinkimą į Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybą.

83. Mokinių tarybos veiklą reglamentuoja mokinių tarybos nuostatai, kuriuos, suderinus su Mokyklos-daugiafunkcio centro taryba, tvirtina Mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius.

84. Į mokinių tarybą renkami po 2 (du) 7 – 10 klasių mokiniai atviru balsavimu visuotiniame mokinių susirinkime.

85. Mokinių tarybos atstovai renkami 2 (dvejų) metų laikotarpiui.

86. Mokinių tarybai vadovauja mokinių tarybos pirmininkas, kurį slaptu balsavimu išrenka mokinių tarybos nariai.

87. Mokinių tarybos darbas organizuojamas mokinių tarybos nuostatų nustatyta tvarka.

88. Klasėse renkami klasių seniūnai. Jie renkami vieniems mokslo metams klasės mokinių susirinkime atviru balsavimu.

89. Mokykloje-daugiafunkciame centre yra klasių mokinių tėvų komitetai, kurie bendradarbiauja su klasės auklėtoju, mokytojais, kitomis Mokyklos-daugiafunkcio centro savivaldos institucijomis.

90. Mokinių tėvų komitetai bendradarbiauja su Mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriumi, aptaria svarbiausias Mokyklos-daugiafunkcio centro aktualijas, svarsto mokinių lankomumo, elgesio ir pažangumo, saugumo, maitinimo, informacijos gavimo apie vaikus klausimus, padeda organizuoti mokyklos renginius, išvykas, kurti edukacinę aplinką, vykdyti profesinį orientavimą;     

91. Mokyklos-daugiafunkcio centro mokinių tėvų visuotinis susirinkimas renka savo atstovus į Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybą. 

 

VI. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKA IR ATESTACIJA

 

92.  Darbuotojus į darbą Mokykloje-daugiafunkciame centre priima ir iš jo atleidžia Mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

93.  Mokyklos-daugiafunkcio centro darbuotojams už darbą mokama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

94.  Mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, mokytojai ir kiti pedagoginiai darbuotojai atestuojami ir kvalifikaciją tobulina Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

 

VII. Mokyklos-daugiafunkcio centro TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA, FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ IR VEIKLOS PRIEŽIŪRA

 

95.  Mokykla-daugiafunkcis centras patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus rajono savivaldybės perduotą turtą įstatymų ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka.

96. Mokykla-daugiafunkcis centras išlaikomas iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto ir valstybės tikslinių dotacijų, turi paramos ir labdaros gavėjo statusą, Mokyklą-daugiafunkcį centrą gali remti fiziniai ir juridiniai asmenys.

97. Mokykla-daugiafunkcis centras gali turėti kitų lėšų, naudojamų įstatymų numatyta tvarka. Jas sudaro fizinių ir juridinių asmenų parama ir labdara bei kitos teisėtai įgytos lėšos. Šios lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

98.  Mokyklos-daugiafunkcio centro lėšas sudaro:

98.1. valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų Vilniaus rajono savivaldybės biudžetui skirtos lėšos ir Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal patvirtintas sąmatas;

98.2. pajamos už teikiamas paslaugas;

98.3. fondų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtais būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos pagal pavedimus.

98.4. kitos teisėtu būdu įgytos lėšos.

99.  Lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

100. Mokykla-daugiafunkcis centras buhalterinę apskaitą organizuoja ir finansinę atskaitomybę tvarko teisės aktų nustatyta tvarka.

101. Mokyklos-daugiafunkcio centro finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

102. Mokyklos-daugiafunkcio centro veiklos priežiūrą atlieka Vilniaus rajono savivaldybės vykdomoji institucija, prireikus pasitelkdama išorinius vertintojus.

 

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

103. Mokykla-daugiafunkcis centras turi internetinę svetainę, atitinkančią teisės aktų nustatytus reikalavimus.

104. Mokyklos-daugiafunkcio centro vieši pranešimai, kuriuos pagal šiuos Nuostatus ar Lietuvos Respublikos teisės aktus reikia skelbti viešai, skelbiami Mokyklos-daugiafunkcio centro internetinėje svetainėje, vietinėje spaudoje, prireikus teisės aktų nustatyta tvarka įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos interneto svetainėje.

105. Mokyklos-daugiafunkcio centro nuostatus, jų pakeitimus ar papildymus svarsto ir derina Mokyklos-daugiafunkcio centro taryba, tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

106. Mokyklos-daugiafunkcio centro nuostatai keičiami ir papildomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos, Mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus ar Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos iniciatyva.

107. Mokykla-daugiafunkcis centras reorganizuojamas, likviduojamas ar pertvarkomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

108. Pranešimai apie Mokyklos-daugiafunkcio centro likvidavimą, reorganizavimą, bei kitais Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų ir kituose įstatymuose numatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir terminais skelbiami viešai ir (arba) pranešama visiems įstatymų numatytiems asmenis pasirašytinai ir (arba) registruotu laišku. Pranešimuose nurodoma visa informacija, kurią pateikti reikalauja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas.

109. Klausimai, neaptarti šiuose Nuostatuose, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministro įsakymais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

_______________________

 

 

 

 

SUDERINTA

Vilniaus r. Mostiškių Mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos

2018 m. balandžio 9 d. posėdžio

protokoliniu nutarimu Nr. 2

 

PATVIRTINTA

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos

2018 m. balandžio 25 d.

sprendimu Nr. T3-128

 

 

VILNIAUS R. GLITIŠKIŲ VAIKŲ DARŽELIO

NUOSTATAI

 

I.          BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vilniaus r. Glitiškių vaikų darželio nuostatai (toliau – nuostatai) reglamentuoja Vilniaus r. Glitiškių vaikų darželio (toliau –darželis) teisinę formą, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, darželio grupę, pagrindinę paskirtį, mokymo kalbą ir mokymo formas, veiklos teisinį pagrindą, sritį, rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, darželio teises ir pareigas, veiklos organizavimą ir valdymą, savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką, atestaciją, lėšų šaltinius, jų naudojimo tvarką ir finansinės veiklos kontrolę, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo tvarką.

2. Darželio oficialusis pavadinimas – Vilniaus r. Glitiškių vaikų darželis, trumpasis pavadinimas – Glitiškių vaikų darželis. Darželis įregistruotas Juridinių asmenų registre, kodas 191320623.

3. Darželio įsteigimo data, pagrista teisės aktais ar istoriniais šaltiniais – Glitiškių vaikų darželis įsteigtas  Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 20 d. Nr. T3-30 sprendimu „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrojo plano pakeitimo“ Glitiškių mokyklos-darželio pavadinimas pakeistas į Glitiškių vaikų darželio pavadinimą.

4. Teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

5. Savininkas – Vilniaus rajono savivaldybė, kodas 111104987, LT – 09318 Rinktinės g. 50, Vilnius.

6. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės taryba:

6.1. tvirtina  darželio nuostatus;

6.2. priima sprendimą dėl darželio buveinės pakeitimo;

6.3. priima sprendimą dėl darželio reorganizavimo ar likvidavimo;

6.4. priima sprendimą dėl darželio filialo steigimo ir jo veiklos nutraukimo.

7. Buveinė – Liepų al.20, Glitiškės, Paberžės  sen., LT – 14292  Vilniaus r.

8. Grupė – ikimokyklinio ugdymo mokykla.

9. Pagrindinė paskirtis – ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas.

10. Kita veiklos sritis – priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas.

11. Mokymo kalba – lietuvių, lenkų kalba.

12. Mokymo forma – dieninė.

13. Vykdoma ikimokyklinio ugdymo programa. Baigus programą mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai neišduodami.

14. Darželis yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su valstybės herbu ir  savo pavadinimu. Darželiui suteiktas paramos gavėjo statusas. Darželis turi sąskaitą Lietuvos Respublikos įregistruotame banke. Darželis savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo bei kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

 

II. DARŽELIO VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS

 

15. Darželio veiklos sritis – švietimas.

16. Darželio veiklos rūšys:

16.1. Pagrindinės veiklos rūšys:

16.1.1. ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.10;

17.  Kitos, ne švietimo veiklos rūšys:

17.1. kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas 56.29;

18. Darželio veiklos tikslas – teikti kokybišką, vaikų poreikius atitinkantį ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, pritaikytą specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams, ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią motyvaciją turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolimesniam, sėkmingam mokymui(-si) mokykloje.

19. Darželio uždaviniai:

19.1. saugoti ir stiprinti vaiko fizinę ir psichinę sveikatą, garantuoti jo socialinį saugumą;

19.2. puoselėti specialiųjų poreikių vaikų galias, lemiančias asmenybės brandą ir socializacijos sėkmę;

19.3. skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, atskleisti jo gebėjimus, puoselėti individualybę;

19.4. padėti vaikui suvokti ir perimti bendražmogiškąsias vertybes (tautiškumo, pilietiškumo, demokratiškumo ir kt.);

19.5. saugoti ir puoselėti vaiko kultūrą;

19.6. užtikrinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo tęstinumą;

19.7. sudaryti galimybes vaikui laiku pasiekti mokyklinę brandą;

19.8. kurti partneriškus vaiko tėvų (globėjų) ir  darželio santykius, padėti gerinti vaiko ugdymosi šeimoje kokybę;

19.9. užtikrinti saugią ir sveiką ugdymo(-si) aplinką.

20. Vykdydamas jam pavestus uždavinius  darželis atlieka tokias funkcijas:

20.1. rengia ikimokyklinio ugdymo programas;

20.2. vykdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą, mokymo sutartyse sutartus įsipareigojimus, užtikrina ugdymo kokybę;

20.3. vadovaudamasis švietimo ir mokslo ministro rekomendacijomis, atsižvelgdamas į vietos ir įstaigos bendruomenės reikmes, taip pat vaikų, tėvų (globėjų) poreikius ir interesus, konkretina ir individualizuoja ugdymo turinį;

20.4. rengia kvalifikacijos programas, švietimo projektus;

20.5. įvertina vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius, skiria specialųjį ugdymą teisės aktų nustatyta tvarka;

20.6. sudaro sąlygas darbuotojams profesiniam tobulėjimui;

20.7. bendradarbiauja su kitomis pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijomis, kartu organizuoja seminarus, diskusijas ir kt.;

20.8. užtikrina higienos normas, teisės aktų reikalavimus atitinkančią sveiką, saugią mokymosi ir darbo aplinką;

20.9. kuria ugdymo turinio reikalavimams įgyvendinti reikiamą materialinę bazę vadovaudamasis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Švietimo aprūpinimo standartais;

20.10. organizuoja vaikų maitinimą  darželyje;

20.11. viešai skelbia informaciją apie  darželio veiklą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

20.12. atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas funkcijas.

 

III. DARŽELIO TEISĖS IR PAREIGOS

 

21. Darželis, įgyvendindamas jam pavestus tikslus ir uždavinius, atlikdamas jam priskirtas funkcijas, turi teisę:

21.1. parinkti ugdymo metodus ir ugdymosi veiklos būdus, atitinkančius  darželio tikslus ir uždavinius;

21.2. kurti naujus ugdymo ir ugdymosi modelius, užtikrinančius kokybišką ugdymąsi;

21.3. stebėti ir vertinti ugdymo procesą, taikyti įvairias tyrimo metodikas vidiniam įsivertinimui ir ugdymo tobulinimui užtikrinti;

21.4. bendradarbiauti su savo veiklai įtakos turinčiais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

21.5. vykdyti šalies ir tarptautinius švietimo projektus;

21.6. stoti ir jungtis į asociacijas, dalyvauti jų veikloje;

21.7. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

21.8. sudaryti bendradarbiavimo sutartis su socialiniais partneriais, sutartis su juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl paslaugų ir prekių teikimo;

21.9. naudotis kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis.

22. Darželis privalo:

22.1. kurti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams aplinką;

22.2. užtikrinti kokybišką ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymą;

22.3. pripažinti kiekvieno ugdytinio individualumą, poreikių įvairovę, skirtingus gebėjimus ir potyrius;

22.4. garantuoti atvirumą vietos bendruomenei;

22.5. užtikrinti ugdymo sutarčių sudarymą ir sutartų įsipareigojimų vykdymą;

22.6. teikti geros kokybės paslaugas;

22.7. sudaryti darbuotojams tinkamas sąlygas, laiduojančias darbo efektyvumą;

22.8. efektyviai naudoti lėšas ir turtą nuostatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;

22.9. vykdyti kitas teisės aktais nustatytas pareigas.

 

 

IV. DARŽELIO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

 

23. Darželio veikla organizuojama pagal:

23.1. direktoriaus patvirtintą  darželio strateginį veiklos planą, kuriam yra pritarusi  darželio taryba ir  darželio savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo;

23.2. direktoriaus patvirtintą  darželio metinę veiklos programą, kuriai yra pritarusi  darželio taryba ir darželio savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo;

23.3. direktoriaus patvirtintą ikimokyklinio ugdymo programą, kuriai yra pritarusi darželio taryba ir darželio savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo.

24. Darželiui vadovauja direktorius:

24.1. vaikų darželiui vadovauja nepriekaištingos reputacijos darželio vadovas, kurį viešo konkurso būdu teisės aktu nustatyta tvarka į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia Savininko teises ir pareigas  įgyvendinanti institucija.

24.2. darželio direktorius pavaldus ir atskaitingas Vilniaus rajono savivaldybės tarybai arba jos įgaliotam asmeniui;

25.  Darželio direktoriaus funkcijos organizuojant ir koordinuojant darželio veiklą:

25.1. vadovauja darželio strateginio plano ir metinės veiklos programos rengimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;

25.2. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo darželio darbuotojus, skatina juos, skiria jiems drausmines nuobaudas;

25.3. tvirtina darželio struktūrą, darželio darbuotojų pareigybių sąrašą, neviršydamas savivaldybės tarybos nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, rengia ir tvirtina jų pareigybių aprašymus;

25.4. nustato direktoriaus pavaduotojo (-ų) ugdymui veiklos sritis, darželio tikslus, uždavinius, funkcijas;

25.5. priima vaikus, sudaro ugdymo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka;

25.6. inicijuoja darželio darbo tvarkos taisyklių rengimą, teikia jas darželio tarybai aprobuoti ir jas tvirtina;

25.7. rengia darbuotojų atostogų grafikus ir juos tvirtina;

25.8. sudaro darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su ugdymu ir darbu susijusiais aspektais;

25.9. organizuoja darželio darbą, kad būtų įgyvendinami darželio tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos;

25.10. leidžia įsakymus, kontroliuoja jų vykdymą;

25.11. sudaro teisės aktų nustatytas komisijas, darbo grupes;

25.12. sudaro ir nutraukia sutartis darželio funkcijoms atlikti;

25.13. organizuoja darželio dokumentų saugojimą ir valdymą teisės aktų nustatyta tvarka;

25.14. rūpinasi metodinės veiklos organizavimu, sudaro  galimybę atestuotis ir organizuoja atestaciją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

25.15. inicijuoja darželio savivaldos institucijų sudarymą ir skatina jų veiklą;

25.16. rūpinasi pedagoginio ir aptarnaujančio personalo kvalifikacijos tobulinimu, palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, formuoja demokratinius, bendradarbiavimu grindžiamus darželio bendruomenės santykius, skatina etikos normų laikymąsi darželyje;

25.17. bendradarbiauja su vaikų tėvais (globėjais, rūpintojais), pagalbą vaikui, mokytojui ir darželiui teikiančiomis įstaigomis, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigomis, vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis vaiko teisių apsaugos institucijomis;

25.18. atstovauja darželiui kitose institucijose;

25.19. dalį savo funkcijų teisės aktų nustatyta tvarka gali pavesti atlikti direktoriaus pavaduotojui ugdymui;

25.20. užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą;

25.21. vykdo kitas, teisės aktuose nustatytas, funkcijas.

26. Direktorius atsako už:

26.1. demokratinį ugdymo įstaigos valdymą;

26.2. mokytojo etikos normų laikymąsi;

26.3. skaidriai priimamus sprendimus;

26.4. bendruomenės narių informavimą;

26.5. sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir

žalingiems įpročiams aplinką;

26.6. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi;

26.7. darželio veiklos rezultatus.

27. Vaikų priėmimo į Vilniaus rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarką tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

28. Darželio metodinei veiklai organizuoti sudaroma mokytojų metodinė grupė.

29. Metodinę grupę sudaro grupių auklėtojai ir kiti pedagogai.

30. Metodinės grupės nutarimai priimami grupės susirinkime atviru balsavimu, balsų dauguma. Susirinkimas teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai visų grupės narių. Susirinkimai kviečiami ne rečiau kaip 3 kartus per metus.

31. Metodinės grupės funkcijos:

31.1. dalyvauja ir teikia pasiūlymus rengiant ikimokyklinio ugdymo programą;

31.2. padeda planuoti ir aptarti ugdymo turinį (programas, mokymo ir mokymosi metodus, vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, mokymo(-si) ir ugdymo(-si) priemones bei patyrimą, kurį vaikai sukaupia ugdymo procese, pritaiko jį vaikų individualioms reikmėms;

31.3. plėtoja mokytojų profesinės veiklos kompetencijas;

31.4. teikia darželio direktoriui siūlymus dėl ugdymo turinio formavimo ir jo įgyvendinimo, dėl mokytojų kvalifikacijos organizavimo gerinimo;

31.5. inicijuoja renginius, konkursus, varžybas, organizuoja projektus, užtikrina dalyvavimą juose.

V. DARŽELIO SAVIVALDA

 

32. Darželio taryba (toliau – taryba) yra aukščiausia  darželio savivaldos institucija.

33. Darželio taryba telkia mokytojus, vaikų tėvus (globėjus) demokratiniam darželio valdymui, darželio prioritetams, tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti. Už savo veiklą taryba atsiskaito darželio bendruomenės nariams.

34. Darželio tarybą sudaro: du mokytojai, du ugdytinių tėvai (globėjai) ir du kiti darbuotojai. Į darželio tarybą tėvus (globėjus) deleguoja tėvų susirinkimas, mokytojus – Mokytojų taryba. Darželio taryba renkama dvejiems mokslo metams.

35. Darželio tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Esant reikalui, šaukiami neeiliniai tarybos posėdžiai.

36. Posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto vienodai, sprendimą lemia pirmininko balsas. Darželio bendruomenės nariai ir kiti savivaldos institucijų atstovai gali dalyvauti tarybos posėdžiuose kviestinio nario teisėmis.

37. Darželio tarybai vadovauja pirmininkas. Pirmininkas ir sekretorius renkami atviru balsavimu tarybos narių posėdyje. Darželio direktorius negali būti tarybos pirmininkas.

38. Darželio taryba:

38.1. teikia siūlymus dėl darželio strateginių tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo priemonių;

38.2. pritaria darželio nuostatams, darželio strateginiam planui ir metinei veiklos programai, darželio darbo tvarkos taisyklėms, ikimokyklinio ugdymo programai ir kitiems darželio veiklą reglamentuojantiems dokumentams, kuriuos teikia darželio direktorius;

38.3. teikia siūlymus darželio direktoriui dėl darželio nuostatų pakeitimo ar papildymo, darželio vidaus struktūros tobulinimo;

38.4. svarsto darželio lėšų naudojimo klausimus;

38.5. išklauso darželio metines veiklos ataskaitas ir teikia siūlymus darželio direktoriui dėl darželio veiklos tobulinimo;

38.6. teikia siūlymus dėl darželio darbo tobulinimo, saugių vaikų ugdymo ir darbo sąlygų sudarymo, talkina formuojant darželio materialinius, finansinius ir intelektinius išteklius;

38.7. svarsto darželio direktoriaus teikiamus klausimus, inicijuoja vietos bendruomenės, šeimos ir darželio bendradarbiavimą.

39. Darželio tarybos nutarimai yra teisėti, jei jie neprieštarauja teisės aktams. Darželio direktorius, Vilniaus rajono savivaldybės taryba, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad darželio tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems darželio veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo tarybai juos svarstyti iš naujo. Tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų numatyta tvarka.

40. Mokytojų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija mokytojų profesiniams ir bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro darželio direktorius, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, visi įstaigoje dirbantys pedagogai, sveikatos priežiūros specialistas. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai.

41. Mokytojų tarybai vadovauja darželio direktorius. Mokytojų taryba tvirtinama direktoriaus įsakymu.

42. Mokytojų tarybos posėdžius šaukia darželio direktorius. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja du trečdaliai tuo metu dirbančių Mokytojų tarybos narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvavusių narių balsų dauguma.

43. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per metus prasidedant ir baigiantis mokslo metams. Prireikus šaukiamas neeilinis posėdis.

44. Mokytojų taryba:

44.1. aptaria praktinius švietimo organizavimo, vaikų ugdymo kokybės klausimus;

44.2. svarsto valstybės nustatytą švietimo standartų įgyvendinimą, ugdymo turinio atnaujinimą, optimalių ugdymosi sąlygų ir mokytojų veiklos tobulinimo būdus;

44.3. analizuoja ugdymo planų, darželio veiklos ir ugdymo programų realizavimą;

44.4. aptaria skirtingų gebėjimų vaikų ugdymo organizavimo principus, jų ugdymo programas, metodus;

44.5. sprendžia vaikų sveikatos, saugios aplinkos, ugdymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

44.6. teikia siūlymus darželio tarybai įvairiais darželio veiklos organizavimo ir ugdymo klausimais;

44.7. svarsto ir priima protokolinius nutarimus teisės aktų nustatytais ir darželio direktoriaus teikiamais klausimais;

44.8. renka atstovus į darželio tarybą;

44.9. pritaria ir teikia siūlymus dėl direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ugdymui ir mokytojų atestacijos.

45. Darželio savivaldos institucijos veikia bendradarbiaudamos tarpusavyje.           

46. Darželis pasilieka teisę prireikus keisti darželio susiformavusią savivaldos institucijų sistemą.

 

VI. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKA IR ATESTACIJA

 

47. Darbuotojai į darbą darželyje priimami ir atleidžiami iš jo Lietuvos Respublikos Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

48. Darželio darbuotojams už darbą mokama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

49. Darželio direktorius, mokytojai atestuojami ir kvalifikaciją tobulina Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymų nustatyta tvarka.

 

VII.  DARŽELIO TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA,  FINANSINĖ VEIKLOS KONTROLĖ IR DARŽELIO VEIKLOS PRIEŽIŪRA

 

50. Darželis patikėjimo teise valdo darželio savininko perduotą turtą, naudojasi ir disponuoja juo įstatymų nustatyta tvarka.

51. Darželis yra išlaikomas iš steigėjo biudžeto asignavimų ir specialiosios tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti.

52. Darželio lėšos:

52.1. valstybės biudžeto specialiosios tikslinės  dotacijos lėšos ir steigėjo biudžeto lėšos, skiriamos pagal patvirtintas sąmatas;

52.2. pajamos už teikiamas paslaugas;

52.3. fondų, organizacijų kitų juridinių ir fizinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtais būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos pagal pavedimus;

52.4. kitos, teisėtu būdu įgytos, lėšos.

53. Darželis gali turėti savo atsiskaitomąją sąskaitą banke. Tai savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai.

54. Darželio lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

55. Darželio finansines operacijas vykdo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojai.

56. Darželio apskaita organizuojama ir finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai sudaromi ir teikiami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

57. Darželio finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

58. Darželio veiklos ir išorės finansinį auditą atlieka Vilniaus rajono savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba). Darželio vidaus auditas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais vidaus auditą reglamentuojančiais teisės aktais.

59. Darželio veiklos priežiūrą vykdo Vilniaus rajono savivaldybės vykdomoji institucija, prireikus pasitelkdama išorinius vertintojus.

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

60. Darželis turi interneto svetainę, atitinkančią teisės aktų nustatytus reikalavimus, kurioje skelbiami pranešimai, kuriuos remiantis šiais Nuostatais ar Lietuvos Respublikos teisės aktais reikia paskelbti viešai, teikiama informacija visuomenei apie darželio veiklą ir darželyje vykdomas švietimo programas.

61. Darželio nuostatus, suderinus su darželio taryba, tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

62. Darželio nuostatų keitimą ir papildymą inicijuoja Vilniaus rajono savivaldybės taryba, darželio direktorius arba  darželio taryba.

63. Darželis reorganizuojamas, likviduojamas ar pertvarkomas teisės aktų nustatyta tvarka.

64. Klausimai, neaptarti šiuose nuostatuose, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministro įsakymais ir kitais teisės aktais.

 

__________________________

SUDERINTA

Darželio tarybos

2018 m. balandžio 10 d. posėdžio

protokoliniu nutarimu

(protokolas Nr. 3)

 

 

 

Darželio direktorė

 

Valerija Jaglinska

2018 m. balandžio 10 d.

 

PATVIRTINTA

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos

2018 m. balandžio 25 d.

sprendimu Nr. T3-128

 

 

 

VILNIAUS R. KABIŠKIŲ VAIKŲ LOPŠELIO-DARŽELIO NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelio-darželio nuostatai (toliau – nuostatai) reglamentuoja Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelio-darželio (toliau – lopšelis-darželis) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, lopšelio-darželio tipą, pagrindinę paskirtį, mokymo kalbą ir mokymo formas, veiklos teisinį pagrindą, sritį, rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, lopšelio-darželio teises ir pareigas, veiklos organizavimą ir valdymą, savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, lopšelio-darželio turtą, lėšas, jų naudojimo tvarką ir finansinės veiklos kontrolę, lopšelio-darželio veiklos priežiūrą, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo tvarką.

2. Lopšelio-darželio oficialusis pavadinimas Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelis-darželis; sutrumintas pavadinimas – Kabiškių lopšelis-darželis.

3. Švietimo įstaiga įsteigta 1981-06-04 Kabiškių tarybinio ūkio direktoriaus įsakymu Nr. 167.

4. Lopšelio-darželio teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

5. Lopšelio-darželio priklausomybė – Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaiga.

6. Lopšelio-darželio savininkė – Vilniaus rajono savivaldybė, identifikavimo kodas – 111104987, Rinktinės g. 50, LT- 09318 Vilnius. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės taryba, kuri:

6.1. tvirtina lopšelio-darželio nuostatus;

6.2. priima į pareigas ir iš jų atleidžia lopšelio-darželio vadovą;

6.3. priima sprendimą dėl lopšelio-darželio centro buveinės pakeitimo;

6.4. priima sprendimą dėl lopšelio-darželio reorganizavimo, struktūros pertvarkos ar likvidavimo;

6.5.priima sprendimą dėl lopšelio-darželio skyrių steigimo ir jų veiklos nutraukimo;

6.6. sprendžia kitus jos kompetencijai įstatymais priskirtus klausimus.

7. Lopšelio-darželio buveinė: Liepų g. 4, Didžiųjų Kabiškių k., Nemenčinės sen., LT-15153 Vilniaus r.

8. Lopšelio-darželio grupė – neformaliojo švietimo mokykla.

9. Lopšelio-darželio tipas – ikimokyklinio ugdymo mokykla.

10. Lopšelio-darželio pagrindinė paskirtis – ikimokyklinio ugdymo grupės įstaiga lopšelis-darželis, kurio pagrindinė veikla yra nuo 1,5 iki 5 (6) metų vaiko ugdymas pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas.

11. Lopšelio-darželio ugdymo kalbos – lietuvių ir lenkų.

12. Mokymo forma – pavienio mokymosi, grupinio mokymosi.

13. Lopšelyje-darželyje vykdomos ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programos.

14. Lopšelio-darželio darbo laikas – 10,5 valandų per dieną.

15. Lopšelis-darželis yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su Vilniaus rajono savivaldybės herbu ir savo pavadinimu, savo atributiką. Lopšeliui-darželiui suteiktas paramos gavėjo statusas. Lopšelis-darželis turi sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke.

16. Lopšelis-darželis savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministro įsakymais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais, kitais teisės aktais bei šiais Nuostatais.

 

II. LOPŠELIO-DARŽELIO VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS, FUNKCIJOS, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

17. Lopšelio-darželio veiklos sritis – švietimas.

18. Lopšelio-darželio pagrindinė švietimo veiklos rūšys – ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.10; priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.20.

19. Kita, ne švietimo veiklos rūšis – kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas 56.29.

20. Lopšelio-darželio veiklos tikslas – padėti vaikui tenkinti jo prigimtinius, kultūrinius poreikius, plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, bendrąsias ir esmines kompetencijas, būtinas tolesniam mokymuisi pagal pradinio ugdymo programą.

21. Lopšelio-darželio veiklos uždaviniai:

21.1. teikti vaikams kokybišką ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą;

21.2. telkti vaikus ir suaugusiuosius bendruomenės veiklai, atlikti visuomenės kultūrinio, dorinio ugdymo funkcijas;

21.3. užtikrinti sveiką ir saugią ugdymo(si) aplinką, tenkinti aktyvumo ir judėjimo poreikį, ugdyti sveikos gyvensenos nuostatas.

22. Kabiškių lopšelis-darželis vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintomis bei rekomenduojamomis ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programomis, atlieka šias funkcijas:

22.1. Teikia kokybišką, atitinkantį įvairių vaikų poreikius ankstyvąjį ikimokyklinį, ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą.

22.2. Formuoja ir įgyvendina vaikų ugdymo turinį, atliepiantį pagrindinius Lietuvos Respublikos švietimo sistemos principus (lygių galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo, tęstinumo) bei ugdymo principus (humaniškumo, demokratiškumo, tautiškumo, atsinaujinimo), individualius Kabiškių lopšelio-darželio tikslus, programas, planus, tenkina vaikų bei jų tėvų (globėjų) poreikių įvairoves.

22.3. Rengia Kabiškių lopšelio-darželio strateginį planą ir metinį veiklos planą.

22.4. Formuoja vaikų ugdymo turinį, atitinkantį pagrindines Lietuvos Respublikos ir Vilniaus rajono savivaldybės švietimo nuostatas, individualius Kabiškių vaikų lopšelio-darželio bendruomenės poreikius.

22.5. Sudaro vaikams higienines, materialines, pedagogines, psichologines ugdymosi sąlygas, laiduojančias psichinį, fizinį vaiko saugumą ir asmens brandą.

22.6. Suteikia vaikams doros, mandagaus elgesio ir sveikos gyvensenos pagrindus, supažindina su bendrosiomis žmogaus vertybėmis, lavina gebėjimą jomis grįsti savo gyvenimą.

22.7. Užtikrina sveikatos ir saugos darbe, civilinės ir priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymą.

22.8. Nustato darbo organizavimo tvarką.

22.9. organizuoja vaikų maitinimą lopšelyje-darželyje; rūpinasi tinkama vaikų mityba, sveikatos prevencija, teikia pirmąją medicinos pagalbą.

22.10. lopšelis-darželis vykdo įstaigos veiklos vertinimą ir įsivertinimą, siekiant tobulinti įstaigos veiklą, gerinti organizacijos kultūrą.

23. Lopšelio-darželio veikla organizuojama vadovaujantis strateginiu planu ir metiniu veiklos planu. Ikimokyklinis ugdymas organizuojamas pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą programą, lopšelio-darželio „Vaivorykštės“ programą ir pagrindinius (pilietiškumo, humaniškumo, demokratiškumo, atsinaujinimo) ugdymo principus. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą.

24. Ikimokyklinių grupių veikla vasaros laikotarpiu organizuojama pagal atskirą savivaldybės tarybos sprendimą.

25. Lopšelis-darželis dalyvauja projektinėje veikloje, įgyvendina pačių parengtus ugdymo kaitos projektus.

26. Socialiai remtinų šeimų vaikai ir vaikai iš mažas pajamas gaunančių šeimų, lankantys priešmokyklinio amžiaus grupes, gauna nemokamą maitinimą ir paramą mokymo priemonėms įsigyti teisės aktų nustatyta tvarka.

27. Lopšelis-darželis užtikrina interesantų ir svečių, apsilankančių įstaigoje, kontrolę, griežtai draudžia vartoti tabaką, alkoholį, narkotines, psichotropines ir kitas psichoaktyvias medžiagas, prekiauti jomis, platinti šia tema nelegalią literatūrą, spaudinius ir kitus leidinius.

28. Vaikų priėmimą į Kabiškių lopšelio-darželio grupes nustato Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

 

III. VAIKŲ LOPŠELIO-DARŽELIO TEISĖS IR PAREIGOS

 

29. Lopšelis-darželis, įgyvendindamas jam pavestą tikslą ir iškeltus uždavinius, vykdydamas jam priskirtas funkcijas:

29.1. turi teisę:

29.1.1. vykdyti neformaliojo švietimo programas;

29.1.2. parinkti ugdymo (-si) ir veiklos būdus;

29.1.3. kurti naujus ugdymo (-si ) modelius, užtikrinančius kokybišką ugdymą;

29.1.4. bendradarbiauti su savo veiklai įtakos turinčiais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

29.1.5. vykdyti šalies ir tarptautinius švietimo projektus;

29.1.6. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

29.1.7. naudotis kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis.

29.2. privalo:

29.2.1. užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;

29.2.2. teikti geros kokybės švietimą;

29.2.3. vykdyti patvirtintas neformaliojo švietimo programas;

29.2.4. palaikyti ryšius su vietos bendruomene;

29.2.5. sudaryti ugdymo sutartis ir vykdyti sutartus įsipareigojimus;

29.2.6. vykdyti kitas pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.

 

IV. VAIKŲ LOPŠELIO-DARŽELIO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

 

30. Lopšelio-darželio veiklos organizavimo teisinis pagrindas – Lpšelio-darželio strateginis planas, patvirtintas lopšelio-darželio direktoriaus, pritarus lopšelio-darželio tarybai ir Vilniaus rajono savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotam asmeniu; lopšelio-darželio metinis veiklos planas, patvirtintas lopšelio-darželio direktoriaus, pritarus lo1šelio-darželio tarybai;

31. Lopšeliui-darželiui vadovauja nepriekaištingos reputacijos direktorius, kurį viešo konkurso būdu teisės aktu nustatyta tvarka į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

32. Lopšelio-darželio direktorius tiesiogiai pavaldus ir atsakingas Vilnius rajono savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam asmeniui.

33. Lopšelio-darželio direktorius:

33.1. tvirtina lopšelio-darželio vidaus struktūrą, etatinių darbuotojų pareigybių sąrašą, neviršydamas savivaldybės biudžete lopšeliui-darželiui patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui;

33.2. nustato lopšelio-darželio direktoriaus pavaduotojų veiklos sritis, atsižvelgdamas į švietimo įstaigos metinio veiklos plano priemones arba su švietimo įstaigos metinio veiklos plano priemonėmis ir su įstaigos vidaus administravimu bei veiklos veiksmingumo didinimu susijusias priemones, iki einamųjų metų sausio 31 dienos – siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant užduotys gali būti neįvykdytos;

33.3. tvirtina mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų ir aptarnaujančio personalo pareigybių parašymus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo lopšelio-darželio darbuotojus, skatina juos, skiria jiems drausmines nuobaudas, atlieka kitas su darbo santykiais susijusias funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka;

33.4. priima ugdytinius Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;

33.5. sudaro ugdymo sutartis:

33.6. sudaro lopšelio-darželio vidaus darbo taisykles;

33.7. sudaro ugdytiniams ir darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su ugdymusi ir darbu susijusiais aspektais;

33.8. organizuoja ir koordinuoja lopšelio-darželio veiklą, analizuoja, vertina ir valdo materialinius ir intelektualinius išteklius;

33.9. leidžia įsakymus, kontroliuoja jų vykdymą, užtikrina, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų iš šių Nuostatų;

33.10. sudaro darbo grupes, metodines grupes ir komisijas;

33.11. lopšelio-darželio vardu sudaro sutartis lopšelio-darželio funkcijoms vykdyti;

33.12. organizuoja lopšelio-darželio dokumentų saugojimą ir valdymą teisės aktų nustatyta tvarka;

33.13. valdo, naudoja lopšelio-darželio turtą, lėšas ir jais disponuoja teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaudamasis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais;

33.14. rūpinasi metodinės veiklos organizavimu, darbuotojų profesiniu tobulėjimu, sudaro sąlygas pedagogams kelti kvalifikaciją ir atestuotis Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

33.15. inicijuoja lopšelio-darželio savivaldos institucijų sudarymą, skatina jų veiklą;

33.16. bendradarbiauja su ugdytinių tėvais (globėjais, rūpintojais), pagalbą lopšeliui-darželiui teikiančiomis organizacijomis, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigomis, vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;

33.17. atstovauja lopšeliui-darželiui kitose institucijose;

33.18. užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą;

33.19. dalį savo funkcijų teisės aktų nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti direktoriaus pavaduotojams;

33.20. organizuoja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo patikrinimą;

33.21. sudaro lopšelio-darželio vaiko gerovės komisiją ir tvirtiną jos darbo reglamentą;

33.22. vykdo kitas teisės aktuose ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

34. Lopšelio-darželio direktorius atsako už:

34.1. Lietuvos Respublikos įstatymų i kitų teisės aktų laikymąsi, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus įsakymų įgyvendinimą lopšelyje-darželyje;

34.2. demokratinį lopšelio-darželio valdymą, etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą;

34.3. pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą;

34.4. sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškos ir žalingiems įpročiams aplinką;

34.5. ugdymo proceso organizavimą ir jo kokybę;

34.6. administracinę, ūkinę ir finansinę veiklą, prekių, paslaugų ir darbų pirkimą, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir kitą su asignavimais susijusią veiklą;

34.7. darbo ir priešgaisrinės saugos taisyklių laikymąsi;

34.8. už tinkamą funkcijų atlikimą, nustatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, lopšelio-darželio veiklą ir jos rezultatus.

35. Lopšelio-darželio metodinei veiklai organizuoti ir koordinuoti sudaromos metodinės grupės. Metodinės grupės skirtos pedagogams kartu su pagalbos specialistais pasirengti ugdyti ugdytinius: planuoti ir aptarti ugdymo turinį (programas, ugdymosi metodus, kontekstą, pažangos vertinimo būdus), pritaikyti jį ugdymosi individualioms reikmėms, nagrinėti praktinę veiklą, plėtoti pedagogų profesinės veiklos kompetencijas, suderintais su lopšelio-darželio strateginiais tikslais, nustatyti pedagogų metodinės veiklos prioritetus, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, inicijuoti pedagoginių inovacijų diegimą, teikti direktoriui suderintus metodinių grupių siūlymus dėl ugdymosi turinio formavimo ir jo įgyvendinimo organizavimo derinimo.

36. Metodinės grupės nariai yra pedagogai. Metodinei grupei vadovauja grupės narių išrinktas vadovas. Metodinių grupių veiklą koordinuoja lopšelio-darželio direktorius arba direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

37. Metodinių grupių veiklą reglamentuoja jų nuostatai.

38. Metodinių grupių nuostatus tvirtina lopšelio-darželio direktorius.

39. Ugdymo turinio formavimo ir ugdymo proceso organizavimo, kitais lopšelio-darželio veiklos klausimais direktorius gali organizuoti pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų, kitų veiklos sričių specialistų, kurių veikla susijusi su nagrinėjimu klausimu, pasitarimus.

 

V. LOPŠELIO-DARŽELIO SAVIVALDA

 

40. Lopšelyje-darželyje veikia šios savivaldos institucijos: lopšelio-darželio taryba, mokytojų taryba, grupių tėvų komitetai.

41. Lopšelio-darželio taryba yra aukščiausioji lopšelio-darželio savivaldos institucija, atstovaujanti mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei, telkianti tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų ir kitų lopšelio-darželio bendruomenės narių atstovus svarbiausiems lopšelio-darželio veiklos sričių klausimams aptarti, kolegialiai nagrinėti ir spręsti.

42. Lopšelio-darželio taryba vadovaujasi humaniškumo, demokratiškumo, viešumo, racionalumo ir tęstinumo principais.

43. Lopšelio-darželio tarybos priimti nutarimai, neprieštaraujantys lopšelio-darželio veiklą reglamentuojantiems dokumentams, yra privalomi visai lopšelio-darželio bendruomenei.

44. Lopšelio-darželio direktorius gali teikti iš naujo svarstyti tuos lopšelio-darželio tarybos nutarimus, kurie prieštarauja lopšelio-darželio veiklą reglamentuojantiems dokumentams.

45. Jei Vilniaus rajono savivaldybės taryba ar švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustato, kad lopšelio-darželio tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, siūlo lopšelio-darželio tarybai juos svarstyti iš naujo.

46. Lopšelio-darželio tarybos nuostatus tvirtina lopšelio-darželio direktorius.

47. Lopšelio-darželio tarybos nuostatai gali būti keičiami ar papildomi lopšelio-darželio tarybos nutarimu paprasta balsų dauguma. Inicijuoti lopšelio-darželio tarybos nuostatų pakeitimą gali:

47.1. Lopšelio-darželio tarybos narys (-iai);

47.2. Lopšelio-darželio administracija;

47.3. Vilniaus rajono savivaldybės taryba;

48. Lopšelio-darželio tarybą sudaro 9 nariai: 3 pedagogai, 3 tėvai, (globėjai, rūpintojai), 3 darbuotojai.

49. Visuotiniame tėvų susirikime atviru balsavimu renkami trys tėvų atstovai.

50. Mokytojų tarybos posėdyje atviru balsavimu renkami trys mokytojų atstovai.

51. Lopšelio-darželio taryba renkama dvejiems metams.

52. Lopšelio-darželio tarybai vadovauja pirmininkas. Pirmininką renka ir atšaukia lopšelio-darželio tarybos nariai slaptu balsavimu pirmojo posėdžio metu.

53. Lopšelio-darželio tarybos narį gali atšaukti jį išrinkusi institucija. Į atšaukto nario vietą išrenkamas naujas narys.

54. Lopšelio-darželio tarybos dokumentus tvarko lopšelio-darželio tarybos sekretorius, išrenkamas iš lopšelio-darželio tarybos narių atviru balsavimu balsų dauguma.

55. Lopšelio-darželio tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

56. Lopšelio-darželio tarybos posėdį šaukia pirmininkas savo iniciatyva arba lopšelio-darželio tarybos nutarimu. lopšelio-darželio tarybos posėdį gali inicijuoti lopšelio-darželio administracija (direktorius, direktoriaus pavaduotojai ugdymui).

57. Lopšelio-darželio tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 3 kartus per metus. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis lopšelio-darželio tarybos posėdis.

58. Į Lopšelio-darželio tarybos posėdžius gali būti kviečiami kitų lopšelio-darželio savivaldos institucijų atstovai, administracija, mokytojai, ugdytinių tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys.

59. Lopšelio-darželio taryba atlieka šias funkcijas:

59.1. nustato lopšelio-darželio veiklos perspektyvas, pagrindinės darbo kryptis, ugdymo ir mokymo organizavimo tvarką;

59.2. pritaria lopšelio-darželio metiniam veiklos planui, strateginiam planui, vidaus darbo tvarkos taisyklėms, ugdymo planui, nuostatams, kitiems veiklą reglamentuojantiems dokumentams, teikiantiems lopšelio-darželio direktoriaus;

59.3. inicijuoja lopšelio-darželio bendruomenės ir visuomenės bendravimą, telkia lopšelio-darželio bendruomenę lopšelio-darželio uždaviniams spręsti, ugdo, plėtoja lopšelio-darželio kultūrą;

59.4. vertina lopšelio-darželio vadovų veiklą, pareikšdama nuomonę apie vadovų ketinimus atestuotis;

59.5. teikia siūlymus dėl lopšelio-darželio darbo tobulinimo, saugių darbo, ugdytinių ugdymo sąlygų sudarymo.

59.6. svarsto lėšų panaudojimo klausimus, pritaria lopšelio-darželio pajamų ir išlaidų sąmatai, analizuoja ūkinę, finansinę veiklą;

59.7. aptaria siūlymus dėl vertinio sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus;

59.8. teikia pasiūlymus dėl mokytojų darbo krūvių paskirstymo;

59.9. nagrinėja i vertina lopšelio-darželio psichologinio mikroklimato, demokratinių santykių formavimąsi, inicijuoja lopšelio-darželio, šeimos, visuomenės bendradarbiavimą, analizuoja bendradarbiavimo galimybės ir patirtį.

59.10. teikia siūlymus direktoriui dėl lopšelio-darželio nuostatų keitimo ar papildymo, vidaus struktūros tobulinimo;

59.11. išklauso direktoriaus metines ataskaitas ir teikia siūlymus dėl lopšelio-darželio veiklos tobulinimo;

59.12. svarsto Mokytojų tarybos, ugdytinių tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucijų ar lopšelio-darželio bendruomenės narių iniciatyvas ir teikia siūlymus lopšelio-darželio direktoriui;

59.13. pasirenka lopšelio-darželio veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką, analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo;

59.14. sprendžia kitus klausimus, kurie nepriskiriami kitų lopšelio-darželio savivaldos institucijų ar administracijos kompetencijai.

60. Lopšelio-darželio tarybos nariai privalo dalyvauti lopšelio-darželio tarybos posėdžiuose.

61. Lopšelio-darželio taryba gali sustabdyti kitų lopšelio-darželio savivaldos institucijų sprendimų įgyvendinimą, kol jų teisingumą ir teisėtumą ištirs kompetentingos institucijos.

62. Lopšelio-darželio tarybos nariai turi teisę gauti visą informaciją apie lopšelio-darželio veiklą.

63. Lopšelio-darželio taryba už savo veiklą atsiskaito kartą per metus jos narius rinkusiems bendruomenės nariams bendrame susirinkime arba mokytojų tarybos posėdyje.

64. Lopšelio-darželio tarybos atsiskaitymo formas ir būdus nustato lopšelio-darželio taryba.

65. Lopšelio-darželio taryba paleidžiama:

65.1. reikalaujant 2/3 lopšelio-darželio tarybos narių;

65.2. į tris posėdžius iš eilės nesusirinkus 2/3 jos narių;

65.3. likviduojant lopšelį-darželį.

66. Mokytojų taryba yra nuolat veikianti lopšelio-darželio savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti.

67. Mokytojų taryba savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos norminiais aktais, daugiafunkcio centro nuostatais, mokytojų tarybos nuostatais.

68. Mokytojų taryba vadovaujasi humaniškumo, demokratiškumo, viešumo, racionalumo principais.

69. Mokytojų tarybos nuostatus, pritarus lopšelio-darželio tarybai, tvirtina lopšelio-darželio direktorius.

70. Mokytojų tarybos nuostatų pakeitimą gali inicijuoti:

70.1. mokytojų tarybos narys (-iai);

70.2. Lopšelio-darželio administracija;

70.3. Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

71. Mokytojų tarybą sudaro lopšelio-darželio direktorius, direktoriaus pavaduotojai ugdymui, visi lopšelyje-darželyje dirbantys priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupių pedagogai, sveikatos priežiūros specialistai, pagalbos mokiniui specialistai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai.

72. Mokytojų tarybai vadovauja lopšelio-darželio direktorius, jei jo nėra – lopšelio-darželio direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

73. Mokytojų tarybos dokumentus tvarko mokytojų tarybos sekretorius, išrenkamas atviru balsavimu balsų dauguma.

74. Mokytojų tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 mokytojų tarybos narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis balsas priklauso mokytojų tarybos pirmininkui.

75. Mokytojų tarybos posėdžiu šaukia lopšelio-darželio direktorius. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokytojų tarybos posėdis

76. Į mokytojų tarybos posėdžius gali būti kviečiami ir kitų lopšelio-darželio savivaldos institucijų atstovai, kiti asmenys. Jie turi patariamojo balso teisę.

77. Mokytojų taryba:

77.1. inicijuoja lopšelio-darželio kaitos procesus;

77.2. formuoja ir koreguoja lopšelio-darželio veiklos tikslus ir uždavinius;

77.3. dalyvauja planuojant lopšelio-darželio veiklą;

77.4. svarsto mokymo programų įgyvendinimą, ugdymo ir ugdymosi rezultatus;

77.5. aptaria skirtingų gebėjimų ugdytinių ugdymo organizavimo principus, jų ugdymo ir ugdimosi programas, metodus;

77.6. sprendžia kitus su ugdymu ir veikla susijusius klausimus;

77.7. aptaria pedagoginės veiklos tobulinimo būdus, mokytojų pedagoginių ir dalykinių kompetencijų tobulinimo galimybes;

77.8. priima nutarimus vadovaudamasi Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais;

77.9. atviru balsavimu renka atstovus į lopšelio-darželio tarybą;

77.10. svarsto mokytojų pedagoginius krūvius;

77.11. vertina lopšelio-darželio vadovų veiklą, reikšdama nuomonę apie vadovų ketinimus atestuotis;

77.12. teikia lopšelio-darželio direktoriui, atestacijos komisijai siūlymus dėl mokytojų kvalifikacijos tobulinimo;

77.13. analizuoja, kaip lopšelio-darželio vykdo veiklos ir ugdymo programas;

77.14. svarsto ir teikia lopšelio-darželio tarybai siūlymus dėl pritarimo ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programoms, vidaus darbo tvarkos taisyklėms.

75. Mokytojų tarybos teisės:

73.1. gauti iš lopšelio-darželio administracijos visą informaciją apie lopšelio-darželio veiklą;

73.2. dalyvauti kitų lopšelio-darželio savivaldos institucijų veikloje.

74. Mokytojų taryba nutraukia veiklą, likvidavus lopšelį-darželį.

75. Lopšelyje-darželyje yra darželio grupių tėvų komitetai, kurie bendradarbiauja su grupių auklėtojais, kitomis lopšelio-darželio savivaldos institucijomis.

76. Darželio grupių tėvų komitetai bendradarbiauja su lopšelio-darželio direktoriumi, aptaria svarbiausias lopšelio-darželio aktualijas, padeda organizuoti renginius, išvykas, kurti edukacinę aplinką.

77. Lopšelio-darželio darželio grupių tėvų visuotinis susirinkimas renka savo atstovus į lopšelio-darželio tarybą. 

 

VI. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKA IR ATESTACIJA

 

78. Darbuotojus į darbą lopšelyje-darželuje priima ir iš jo atleidžia lopšelio-darželio direktorius Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

79. Lopšelio-darželio darbuotojams už darbą mokama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

80. Lopšelio-darželio direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, mokytojai ir kiti pedagoginiai darbuotojai atestuojami ir kvalifikaciją tobulina Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

 

VII. LOPŠELIO-DARŽELIO TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA, FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ IR DARŽELIO VEIKLOS PRIEŽIŪRA

 

81. Lopšelis-darželis patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus rajono savivaldybės perduotą turtą įstatymų ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka.

82. Lopšelis-darželis išlaikomas iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto ir valstybės tikslinių dotacijų, turi paramos ir labdaros gavėjo statusą, lopšelio-darželio gali remti fiziniai ir juridiniai asmenys.

83. Lopšelis-darželis gali turėti kitų lėšų, naudojamų įstatymų numatyta tvarka. Jas sudaro fizinių ir juridinių asmenų parama ir labdara bei kitos teisėtai įgytos lėšos. Šios lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

84. Lopšelio-darželio lėšas sudaro:

84.1. valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų Vilniaus rajono savivaldybės biudžetui skirtos lėšos ir Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal patvirtintas sąmatas;

84.2. pajamos už teikiamas paslaugas;

84.3. fondų, organizacijų, kitų juridinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtais būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos pagal pavedimus.

84.4. kitos teisėtu būdu įgytos lėšos.

85. Lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

86. Lopšelis-darželis buhalterinę apskaitą organizuoja ir finansinę atskaitomybę tvarko teisės aktų nustatyta tvarka.

87. Lopšelio-darželio finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

88. Lopšelio-darželio veiklos priežiūra atlieka Vilniaus rajono savivaldybės vykdomoji institucija, prireikus pasitelkdama išorinius vertintojus.

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

89. Lopšelis-darželis turi internetinę svetainę, atitinkančią teisės aktų nustatytus reikalavimus.

90. Lopšelio-darželio vieši pranešimai, kuriuos pagal šiuos Nuostatus ar Lietuvos Respublikos teisės aktus reikia skelbti viešai, skelbiami lopšelio-darželio internetinėje svetainėje, vietinėje spaudoje, prireikus, teisės aktų nustatyta tvarka įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos interneto svetainėje.

91. Lopšelio-darželio nuostatus, jų pakeitimus ar papildymus svarsto ir derina lopšelio-darželio taryba, tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

92. Lopšelio-darželio nuostatai keičiami ir papildomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos, lopšelio-darželio direktoriaus ar lopšelio-darželio tarybos iniciatyva.

93. Lopšelis-darželis reorganizuojamas, likviduojamas ar pertvarkomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

 

 

SUDERINTA

Mokyklos-darželio tarybos

2018 m. balandžio 5 d. posėdžio

protokoliniu nutarimu

(protokolas Nr.2)

 

PATVIRTINTA

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos

2018 m. balandžio 25 d.

sprendimu Nr. T3-128

 

 

VILNIAUS RAJONO MEDININKŲ VAIKŲ DARŽELIO NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Medininkų vaikų darželio (toliau – darželis) nuostatai skirti vaikų darželio veiklai, jos bendruomenės narių teisėms, pareigoms ir atsakomybei reglamentuoti.

2. Pilnas vaikų darželio pavadinimas – Vilniaus rajono Medininkų vaikų darželis. Sutrumpintas vaikų darželio pavadinimas  Medininkų vaikų darželis. Darželis įregistruotas Juridinių asmenų registre, kodas 291324640.

2.1. Medininkų vaikų darželis įsteigtas – 1994-07-07.                .

2.2. Veiklos pradžia –1994  m. rugsėjo 1 d.

2.3. Medininkų vaikų darželis — Vilniaus rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga, viešasis juridinis asmuo, turintis: antspaudą su savo pavadinimu, išlaidų sąmatą, sąskaitas Lietuvos Respublikos registruotuose bankuose.

2.4. Tipas – ikimokyklinio ugdymo mokykla,  kodas 3111.

2.5. Medininkų vaikų darželio adresas – Medaus g. 20, Medininkų k., Medininkų sen.; LT-13192, Vilniaus r.

2.6. Mokymo kalba – lietuvių, lenkų.

2.7. Mokymo forma – dieninė.

2.8. Medininkų vaikų darželio steigėjas Vilniaus rajono savivaldybė, identifikavimo kodas 111104987. Medininkų vaikų darželio steigėjo teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

2.9. Pagrindinė veiklos sritis – ikimokyklinis ugdymas, kodas 85.10.10.

2.10. Kitos veiklos rūšys:

2.10.1. priešmokyklinio  amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.20;

2.10.2. kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas 56.29;

2.10.3. ekskursijų organizatorių veikla, kodas 79.12;

2.10.4. kita programų ir poilsio organizavimo veikla, 93.29.

3. Medininkų vaikų darželis savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministro įsakymais,  Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, kitais aktais bei šiais nuostatais.

 

II. FUNKCIJOS, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

4. Medininkų vaikų darželio funkcijos:

Medininkų vaikų darželis vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintomis bei rekomenduojamomis ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programomis, atlieka šias funkcijas:

4.1. Teikia kokybišką, atitinkantį įvairių vaikų poreikius ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą.

4.2. Formuoja ir įgyvendina vaiko ugdymo turinį, atliepiantį pagrindinius  Lietuvos Respublikos švietimo sistemos principus (lygių galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo, tęstinumo) bei ugdymo principus (humaniškumo, demokratiškumo, tautiškumo, atsinaujinimo),

4.3. Rengia strateginį Medininkų vaikų darželio veiklos planą ir metinę veiklos programą.

4.4. Formuoja vaikų ugdymo turinį, atitinkantį pagrindines Lietuvos Respublikos ir Vilniaus rajono savivaldybės švietimo nuostatas, individualius Medininkų vaikų darželio bendruomenės poreikius.

4.5. Užtikrina sveikatos ir saugos darbe, civilinės ir priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymą.

4.6. Nustato darbo organizavimo tvarką.

4.7. Gali organizuoti sutrumpintos darbo dienos ikimokyklinio ugdymo grupių veiklą.

4.8. Rūpinasi tinkama vaikų mityba, sveikatos prevencija.

4.9. Medininkų vaikų darželis vykdo įstaigos veiklos vertinimą ir įsivertinimą (vidaus auditas), siekiant tobulinti įstaigos veiklą, gerinti organizacijos kultūrą. 

5. Medininkų vaikų darželio tikslai ir uždaviniai:

5.1. Tapti modernia, efektyviai dirbančia įstaiga, orientuota į vaiką, jo gebėjimus ir atitinkančią savo mikrorajono gyventojų poreikius.

5.2. Siekti įstaigos bendruomenės ir šeimos dermės, ugdant vaiką, nuolat plėtojant sąveikos su šeima formas.

5.3. Nuolat gerinti ugdomąją aplinką.

5.4. Ugdyti kiekvieną vaiką, atsižvelgiant į  jo individualius poreikius ir gebėjimus.

5.5.Stiprinti visuomenės galias užtikrinant savo krašto, aplinkos plėtrą, vidinį konkurencingumą.

6. Ugdymo organizavimas ir turinys:

6.1. Medininkų vaikų darželio veikla organizuojama vadovaujantis strategine ir metine įstaigos programomis.

Ikimokyklinių grupių veikla vasaros laikotarpiu organizuojama pagal atskirą savivaldybės tarybos sprendimą.

6.2. Ikimokyklinio ugdymo turinys planuojamas, vadovaujantis vaikų darželio parengta ikimokyklinio ugdymo programa, pritarus Vilniaus rajono savivaldybės tarybai.

6.3. Medininkų vaikų darželis diegia „ Geros pradžios‘ metodologiją.

7. Medininkų vaikų darželis užtikrina interesantų ir svečių, apsilankančių įstaigoje, kontrolę, griežtai draudžia vartoti tabaką, alkoholį, narkotines, psichotropines ir kitas psichoaktyvias medžiagas, prekiauti jomis, platinti šia tema nelegalią literatūrą, spaudinius ir kitus leidinius. 

 

III.  VAIKŲ PRIĖMIMAS Į MEDININKŲ VAIKŲ DARŽELĮ

 

8. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės  komplektuojamos tokia tvarka:

8.1. Mišraus amžiaus ikimokyklinio ugdymo grupės 2,5–5/6 m. vaikams.

8.2. Vaikai į Medininkų vaikų darželio ikimokyklinio ugdymo grupes priimami tėvams (globėjams) pateikus vaiko gimimo liudijimą, sveikatos pažymą bei prašymą raštu. Su visų ugdytinių tėvais sudaromos sutartys.

8.3. Specialiųjų poreikių vaikai į bendrojo ugdymo grupes priimami pateikus pedagoginės-psichologinės tarnybos išvadą apie vaiko raidos (vystymosi) sutrikimus.

8.4. Vaikai į ikimokyklinio ugdymo grupes priimami,  vadovaujantis  Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtinta Vaikų priėmimo į Vilniaus rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir grupes tvarka.

8.5. Ikimokyklinio amžiaus vaikų grupės formuojamos iš  įvairaus amžiaus vaikų kasmet nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 dienos ir, atsižvelgiant į grupių užpildomumo pokyčius, gali būti papildomos per mokslo metus. Vaikų skaičių grupėse nustato Lietuvos higienos normų HN 75:2002: „Ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“ IV skyriaus 7 punktas (nuo 2,5 iki 6 metų – ne daugiau kaip 20 vaikų).

9. Medininkų vaikų darželis sudaro sutartis su kitomis ugdymo institucijomis ir socialiniais partneriais.

 

IV. MEDININKŲ VAIKŲ DARŽELIO  BENDRUOMENĖS NARIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

 

10. Auklėtojas turi teisę:

10.1. Ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose.

10.2. Būti atestuotas ir įgyti kvalifikacinę kategoriją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

10.3. Dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą.

10.4. Dalyvauti darželio savivaldoje, vertinant darželio vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą.

10.5. Atostogauti vasarą ir naudotis Vyriausybės numatytomis lengvatomis.

10.6. Laisvai jungtis į profesines sąjungas ir dalyvauti jų veikloje.

11. Auklėtojas privalo:

11.1. Tobulinti savo kvalifikaciją.

11.2. Pripažinti ir gerbti vaiko teises.

11.3. Nuolat informuoti tėvus (globėjus) apie jų vaikų ugdymosi poreikius ir pasiekimus.

11.4. Tvarkyti savo pedagoginės veiklos dokumentus, lankomumo apskaitą.

11.5. Dalyvauti vykdant Medininkų vaikų darželio vidinį auditą.

11.6. Bendradarbiauti su Medininkų vaikų darželio savivaldos institucijomis.

11.7. Savo darbe vadovautis teisės norminiais aktais, pareiginiais nuostatais, saugos ir sveikatos darbe instrukcijomis, įstaigos darbo tvarkos taisyklėmis ir šiais nuostatais.

11.8. Pavienių Mokyklos bendruomenės narių teisės, pareigos ir atsakomybė nurodomos pareigybių aprašymuose.

12. Auklėtojo ( grupės kuratoriaus) teisės:

12.1. Informuoti tėvus (globėjus) apie jų vaikų ugdymosi poreikius ir pasiekimus, naudotis vaikų darželio ryšio priemonėmis (telefonu, internetu), gauti kitokią pagalbą.

12.2. Kreiptis pagalbos į kitus vaikų darželyje dirbančius specialistus.

12.3. Gauti reikiamą informaciją apie esamas švietimo naujoves ir įstatymų pasikeitimus bei nustatytas teises.

12.4. Atestuotis ir įgyti kvalifikacinę kategoriją įstatymų numatyta tvarka.

13. Auklėtojo ( grupės kuratoriaus) pareigos:

13.1. Pripažinti ir gerbti vaiko teises, jo asmenybę.

13.2. Užtikrinti vaikų saugumą visą jų buvimo įstaigoje metu ir įvairių renginių bei išvykų metu.

13.3. Domėtis ir rūpintis vaikų sveikata, jų sauga.

13.4. Puoselėti sveiką gyvenseną.

13.5. Suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti Medininkų vaikų darželio vadovybę bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. 

14. Tėvų (globėjų) teisės ir pareigos:

14.1. Tėvai turi teisę:

14.1.1. daryti įtaką vaikų darželio veiklai, dalyvaujant įvairiuose savivaldos organizacijose;

14.1.2. gauti informaciją apie vaiko ugdymosi sąlygas ir jo pasiekimus;

14.1.3. siekti, kad būtų sudarytos sąlygos visų socialinių, etninių ir kultūrinių grupių vaikams ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

15. Tėvų (globėjų) pareigos:

15.1. Sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo; užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą.

15.2. Bendradarbiauti su Medininkų vaikų darželio vadovu, kitais švietimo teikėjais, auklėtojais, sprendžiant vaiko ugdymo klausimus.

15.3. Laiku mokėti už institucijos teikiamas mokamas paslaugas (vaikų maitinimą, neformalųjį ugdymą, kitą steigėjo nustatytą papildomą mokestį ugdymo reikmėms).

15.4. Kontroliuoti ir koreguoti vaiko elgesį.

15.5. Apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo.

15.6. Apie vaiko ligą pranešti auklėtojai pirmą ligos dieną.

15.7. Apie vaiko neatvykimą į vaikų darželio grupes dėl kitų priežasčių informuoti grupės auklėtoją iki 8.30 val. arba iš anksto.

15.8. Atvesti vaiką į įstaigą sveiką, švarų ir tvarkingą.

15.9. Laikytis kultūringo elgesio taisyklių su įstaigos darbuotojais ir ugdytinių tėvais.

15.10. Laikytis pasirašytos sutarties tarp vaikų darželio ir įstaigą lankančių vaikų tėvų (globėjų) nuostatų.

 

V. SAVIVALDA

 

16. Medininkų vaikų darželio savivalda grindžiama švietimo tikslais, įstaigoje vykdomomis švietimo programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis.

17. Medininkų vaikų darželio savivaldos institucijos kolegialiai svarsto įstaigos veiklos bei finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją (apibrėžtą šiuose nuostatuose), priima sprendimus bei daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams. 

18. Medininkų vaikų darželio taryba:

18.1. Medininkų vaikų darželio taryba aukščiausioji savivaldos institucija, telkianti auklėtojus, tėvus (globėjus) ir kitus bendruomenės narių atstovus, rėmėjus. Už savo veiklą vaikų darželio taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams, ji renkama trejiems metams. Tarybą sudaro 5 nariai.

18.2. Auklėtojai į vaikų darželio tarybą renkami Mokytojų tarybos posėdyje slaptu balsavimu. Kelti kandidatus turi teisę kiekvienas auklėtojas.

18.3. Tėvus į Darželio tarybą siūlo visuotinis tėvų susirinkimas, kitus bendruomenės narius- visuotinis įstaigos susirinkimas.

18.4. Vaikų darželio taryba renkama dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

18.5. Vaikų darželio tarybos pirmininką renka tarybos nariai. Tarybos pirmininku negali būti vaikų darželio direktorius.

18.6. Vaikų darželio tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų tarybos narių. Nutarimai priimami vadovaujantis dalyvaujančių balsų dauguma. Posėdžiai šaukiami 3 kartus metuose.

18.7. Į vaikų darželio tarybos posėdžius gali būti kviečiami profesinės sąjungos atstovai, steigėjo atstovai.

19. Medininkų vaikų darželio tarybos funkcijos:

19.1. Plėtoja vaikų, tėvų, pedagogų ir kitų bendruomenės narių demokratinės gyvensenos patirtį.

19.2. Numato vaikų darželio veiklos perspektyvas, aprobuoja veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles.

19.3. Teikia pasiūlymus ir padeda organizuoti ūkinę ir finansinę veiklą, aprobuoja vaikų darželio sąmatą.

19.4. Gali sustabdyti kitų vaikų darželio savivaldos institucijų sprendimų įgyvendinimą, kol jų teisėtumą ištirs kompetentingos institucijos.

19.5. Inicijuoja vaikų darželio, šeimos ir kitų socialinių partnerių bendradarbiavimą.

20. Vaikų darželio taryba kartą metuose atsiskaito ją rinkusiems bendruomenės nariams.

21. Vaikų darželio steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos, nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams, siūlo tarybai svarstyti juos pakartotinai.

22. Medininkų vaikų darželio mokytojų taryba:

22.1. Vaikų darželio mokytojų taryba yra nuolat veikianti savivaldos institucija pagrindinėms mokytojų profesinėms bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro Medininkų vaikų darželio direktorius, visi dirbantys pedagogai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantis asmenys.

22.2. Vaikų darželio mokytojų tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

22.3. Vaikų darželio mokytojų tarybos posėdžiai kviečiami tris kartus per metus. Direktorius, kviesdamas Mokytojų tarybos posėdžius ne vėliau kaip prieš tris dienas supažindina mokytojus su posėdžio darbotvarke.

22.4. Vaikų darželio mokytojų tarybai vadovauja vaikų darželio direktorius.

22.5. Vaikų darželio mokytojų tarybos sekretorius renkamas iš mokytojų tarybos narių vieneriems metams.

23. Medininkų vaikų darželio mokytojų tarybos funkcijos:

23.1. Svarsto praktinius valstybės ir regiono švietimo politikos įgyvendinimo klausimus.

23.2.Svarsto įstaigos veiklos programą, analizuoja ikimokyklinio ugdymo programų pasirinkimo ir realizavimo, vaikų brandumo mokyklai.

23.3. Skatina inovacijų paiešką ir patirties sklaidą.

24. Mokytojų taryba priima nutarimus dėl:

24.1. Pasiekimų vertinimo vaikų darželyje.

 

VI. VALDYMAS

 

25. Medininkų vaikų darželiui vadovauja nepriekaištingos reputacijos vaikų darželio vadovas, kurį viešo konkurso būdu teisės aktu nustatyta tvarka į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia Savininko teises ir pareigas  įgyvendinanti institucija. 

26. Vaikų darželio direktoriaus funkcijos:

26.1. Aiškina vaikų darželio bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką, numato visuomenės poreikius atliepiančius ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklos tikslus, vadovauja įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos programų, įstaigos ugdymo programų, projektų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui.

26.2. Kartu su įstaigos bendruomene numato įstaigos veiklos kryptis, prioritetus, rengia įstaigos nuostatus, įstaigos darbo tvarkos taisykles ir teikia aprobuoti įstaigos tarybai.

26.3. Užtikrina švietimo kokybę; užtikrina bendradarbiavimu pagrįstus santykius, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą.

26.4 Nustatyta tvarka skiria ir atleidžia pedagogus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis bei nepedagoginį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus.

26.5. Analizuoja vaikų darželio veiklos valdymo išteklių būklę, inicijuoja įstaigos vidaus audito vykdymą ir atsako už veiklos rezultatus.

26.6. Rūpinasi pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinės kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas ir skatina pedagogus atestuotis.

26.7. Bendradarbiauja su vaikų tėvais (vaikų globėjais, rūpintojais).

26.8. Atstovauja Medininkų vaikų darželiui palaikant ryšius su socialiniais partneriais, švietimo valdymo institucijomis, įstaigos rėmėjais, reprezentuoja įstaigą visuomenėje, inicijuoja tarptautinius ryšius.

26.9. Rūpinasi įstaigos intelektualiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, racionaliu jų panaudojimu.

26.10. Atsako už mokinių duomenų bazės valdymą.

26.11. Atlieka vaikų darželio steigėjo priskirtas funkcijas, numatytas įstaigos nuostatuose ir pareigybės aprašyme.

26.12. Skatina bei skiria drausmines nuobaudas darbuotojams.

27. Vaikų darželio vadovas ir administracija tinkamai organizuoja darbuotojų darbą ir darbo saugą, rūpinasi darbuotojų poreikiais.

28. Darbo ir budėjimo grafikus, darbo poilsio ir švenčių dienomis tvarką ir kompensavimą sudaro administracija prieš savaitę iki jiems įsigaliojant.

29. Darbo tvarką Medininkų vaikų darželyje apibrėžia vidaus darbo taisyklės. Jas tvirtina direktorius, suderinęs su darbuotojų atstovais.

30. Ūkvedžio funkcijos:

30.1. Atsako už įstaigos ūkinę veiklą, pastatų, įrengimų ugdymo priemonių ir inventoriaus įsigijimą, apskaitą ir apsaugą.

30.2. Rūpinasi sanitarijos ir higienos priemonių įsigijimu, švara, tvarka patalpose, priešgaisrine apsauga ir civiline sauga, saugos ir sveikatos taisyklių ir norminių aktų vykdymu, aptarnaujančio personalo veiklos organizavimu.

30.3. Derina nepedagoginio personalo, atliekančio ūkines ir technines funkcijas, darbą su kokybišku paslaugų teikimu vaikui, šeimai, vaikų darželio bendruomenei.

30.4. Atlieka įstaigos nuostatuose, pareigybės aprašyme numatytas papildomas funkcijas bei užduotis.

 

VII. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

 

31.  Medininkų vaikų darželio direktorių skiria ir atleidžia steigėjas.

32. Medininkų vaikų darželio direktorius priima į darbą ir atleidžia pedagoginį ir kitą personalą.

33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu sudaro su darbuotojais darbo sutartis. Prieš pradedant dirbti darbuotojas supažindinamas su pareigybių aprašymu, darbo tvarkos taisyklėmis, darbo, priešgaisrinės saugos, civilinės saugos instrukcijomis.

34. Direktoriaus, auklėtojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai.

 

VIII. ATESTACIJA. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

 

35. Įstaigos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

36. Vaikų darželio direktorius atestuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų  atestacijos nuostatais.           

37. Vaikų darželio pedagogai atestuojami vadovaujantis Mokytojų atestacijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro.

38. Vadovai, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai renkasi įvairius kvalifikacijos tobulinimo būdus ir formas pagal poreikį bei atsižvelgdami į vaikų darželio strategiją, tikslus ir uždavinius.

39. Vadovų atestaciją vykdo Vilniaus rajono savivaldybės sudaryta mokyklų vadovų atestacijos komisija. 

 

IX. VAIKŲ DARŽELIO RYŠIAI

 

40. Medininkų vaikų darželis bendradarbiauja su jo veikla susijusiais juridiniais ir fiziniais asmenimis (sveikatos, kultūros, sporto, mokslo, švietimo, teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos institucijomis ir kt.), vietos bendruomenės nariais, asociacijomis, organizacijomis, gali dalyvauti įvairiose programose ir projektuose.

41. Vaikų darželis palaiko ryšius su kitomis švietimo įstaigomis, vietos bendruomene, socialiniais partneriais Respublikos ir užsienio šalyse, gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, savo kompetencijos ribose sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais, dėl bendrų renginių organizavimo ir kt., vadovaudamasis veikiančiais įstatymais, gali stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose ir projektuose.

42. Vaikų darželis yra pavaldus steigėjui (Vilniaus rajono savivaldybei) bei vykdo Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymus ir kitus norminius teisės aktus. 

 

X. VAIKŲ DARŽELIO VEIKLOS PRIEŽIŪRA

 

43. Švietimo stebėseną Medininkų vaikų darželyje vykdoma pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus švietimo stebėsenos rodiklius ir jų nustatytą tvarką.

44. Vidaus audito vykdymą inicijuoja Medininkų vaikų darželio direktorius.

45. Vaikų darželio veiklos priežiūrą pagal nustatytus įstaigos vadybinės ir pedagoginės veiklos išorinio audito metodiką atlieka steigėjas ar jo įgaliotas asmuo Bendrųjų švietimo įstaigų priežiūros nuostatų nustatyta tvarka.

46. Valstybinę Medininkų vaikų darželio veiklos priežiūrą vykdo Švietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos valstybinės švietimo priežiūros skyriai (tarnybos) pagal Valstybinės švietimo priežiūros nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

47. Įstaigos veiklą prižiūrinčios institucijos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka informuoja visuomenę, savivaldos ir valstybės valdžios institucijas apie įstaigos atliekamą ugdymo kokybę.

48. Vaikų darželio finansinės veiklos kontrolę  vykdo Valstybės kontrolės įgaliotos institucijos ir Vilniaus rajono savivaldybė.

 

XI. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS

 

49. Medininkų vaikų darželis Vilniaus rajono savivaldybės patikėjimo teise valdo, naudojasi ir įstatymų nustatyta tvarka disponuoja priskirta žeme, pastatu, finansiniais ištekliais, inventoriumi bei ugdymo priemonėmis.

50. Vaikų darželis gali turėti kitų lėšų. Jas sudaro juridinių ir fizinių asmenų parama ir labdara ir kitos lėšos. Kitos lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

51. Sveikatos priežiūra vaikų darželyje finansuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.

XII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS 

52. Vaikų darželio nuostatus tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba, mokyklos-darželio  tarybai pritarus.

53. Vaikų darželio nuostatai keičiami ir papildomi, pasikeitus Reikalavimams valstybinių ir savivaldybių mokyklų nuostatams arba vaikų darželio vadovybės (direktoriaus) ar vaikų darželio tarybos iniciatyva. Naują nuostatų redakciją, jų pakeitimus ir papildymus tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

54. Pakeitimai ar papildymai priimami vaikų darželio taryboje 2/3 balsų dauguma. Naują nuostatų redakciją arba jų pakeitimus tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

 

XIII. DOKUMENTŲ VALDYMAS IR SAUGOJIMAS

 

55. Vaikų darželio dokumentų valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.88, Dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30d. įsakymu Nr.19, Bendrojo lavinimo mokyklų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-1776/V-83, individualus dokumentacijos planas.

 

XIV. VAIKŲ DARŽELIO REGISTRAVIMAS

 

56. Vaikų darželis registruojamas, perregistruojamas ir išregistruojamas Juridinių asmenų registre Civilinio kodekso ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, nustatyta tvarka.

 

XV. VAIKŲ DARŽELIO PABAIGA  PERTVARKYMAS

 

57. Vaikų darželis reorganizuojamas, likviduojamas ir pertvarkomas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Švietimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 23-592; 2003, Nr. 63-2853) ir Biudžetinių įstaigų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 104-2322). Įstaigą reorganizuojant, likviduojant ar pertvarkant vadovaujamasi Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 (Žin., 2004, Nr. 95-3510), išdėstytais kriterijais.

58. Vilniaus rajono savivaldybės taryba apie įstaigos reorganizavimą, likvidavimą ar pertvarkymą privalo raštu pranešti įstaigos direktoriui ir kiekvienam ugdytinio tėvui (globėjui, rūpintojui), darbuotojui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki įstaigos reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo pradžios. Ji privalo įvykdyti visus ugdymosi sutartyse numatytus vaikų darželio įsipareigojimus ugdytiniams, Lietuvos Respublikos Darbo kodekso ir įstaigos darbuotojų sutartyse numatytus įsipareigojimus darbuotojams.

 

XVI. NUOSTATŲ ĮFORMINIMAS

 

59. Vaikų darželio nuostatai  keičiami ir papildomi,  laikantis Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 ir  Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimų.

 

 

SUDERINTA

Darželio tarybos

2018 m. balandžio 10 d. posėdžio

protokoliniu nutarimu

(protokolas Nr.2)

 

PATVIRTINTA

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos

2018 m. balandžio 25 d.

sprendimu Nr. T3-128

 

 

VILNIAUS R. RUDAUSIŲ DAUGIAFUNKCIO CENTRO

NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus r. Rudausių daugiafunkcio centro nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Vilniaus r Rudausių daugiafunkcio centro (toliau – daugiafunkcis centras) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, tipą, pagrindinę paskirtį, mokymo kalbą ir formas, vykdomas švietimo programas, veiklos teisinį pagrindą, sritį, rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, Daugiafunkcio centro teises ir pareigas, veiklos organizavimą ir valdymą, savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, Daugiafunkcio centro turtą, lėšas, jų naudojimo tvarką, finansinės veiklos kontrolę ir Daugiafunkcio centro veiklos priežiūrą, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo tvarką.

2. Daugiafunkcio centro oficialusis pavadinimas – Vilniaus r. Rudausių daugiafunkcis centras, trumpasis  pavadinimas – Rudausių daugiafunkcis centras, juridinio asmens kodas 191325741.

3. Švietimo įstaiga įsteigta 1994 m. liepos 7 d. Vilniaus rajono valdybos potvarkiu Nr. 400 p. Mokyklos veiklos pradžios data – 1994-09-01.

4. Daugiafunkcio centro teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

5. Daugiafunkcio centro priklausomybė – savivaldybės daugiafunkcis centras.

6. Daugiafunkcio centro savininkė – Vilniaus rajono savivaldybė, identifikavimo kodas – 11104987, Rinktinės g. 50, LT – 09318, Vilnius. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės taryba, kuri:

6.1. tvirtina Daugiafunkcio centro nuostatus;

6.2. priima sprendimą dėl Daugiafunkcio centro buveinės pakeitimo;

6.3. priima sprendimą dėl Daugiafunkcio centro reorganizavimo, struktūros pertvarkos ar likvidavimo;

6.4. priima sprendimą dėl Daugiafunkcio centro skyrių steigimo ir jų veiklos nutraukimo;

6.5. sprendžia kitus jos kompetencijai įstatymais priskirtus klausimus.

7. Daugiafunkcio centro buveinė: Mokyklos g. 2., Rudausių k., Nemenčinės sen., LT – 15166 Vilniaus r.

8. Švietimo įstaigos grupė – neformaliojo švietimo mokykla.

9. Švietimo įstaigos tipas – ikimokyklinio ugdymo mokykla.

10. Daugiafunkcio centro pagrindinė paskirtis – ikimokyklinio ugdymo grupės įstaiga darželis, skirtas ugdyti 6 (5) metų vaikus – pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikus iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Šiame daugiafunkciame centre vykdomos ir kitos neformaliojo vaikų švietimo ir (ar) suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos, sudaromos sąlygos vietos bendruomenei reikalingoms kultūros, socialinėms ir kitoms paslaugoms teikti.

11. Mokymo kalbos – lietuvių ir lenkų.

12. Mokymo forma – pavienio mokymosi, grupinio mokymosi.

13. Daugiafunkcis centras vykdo ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas.

14. Daugiafunkcis centras yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su Vilniaus rajono savivaldybės herbu ir savo pavadinimu, savo atributiką, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose. Daugiafunkciam centrui suteiktas paramos gavėjo statusas.

15. Daugiafunkcis centras savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministro įsakymais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais, kitais teisės aktais bei šiais Nuostatais..

 

II. DAUGIAFUNKCIO CENTRO VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS, TIKSKLAI, UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS

16. Daugiafunkcio centro veiklos sritis – švietimas.

17. Daugiafunkcio centro pagrindinė veiklos rūšys: ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.10; priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.20.

18. Kitos Daugiafunkcio centro švietimo veiklos rūšys:

18.1. sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas 85.5;

18.2. kultūrinis švietimas, kodas 85.52;

18.3. kitas, niekur nepriskirtas, švietimas, kodas 85.59;

18.4. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60.

19. Kitos ne švietimo veiklos rūšys:

19.1. kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas 56.29;

19.2. kita informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla, kodas 62.09;

19.3. nuosavo arba nuomojamo nekilnojamo turto nuoma ir eksploatavimas, kodas 68.20;

19.4. vaikų poilsio stovyklų veikla, kodas 55.20.20;

19.5. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla, kodas 86.90;

19.6. pramogų ir poilsio organizavimo veikla, 93.29;

19.7. bibliotekų ir archyvų veikla, kodas 91.01.

20. Daugiafunkcio centro tikslas: sudaryti sąlygas plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, ugdyti aktyvų, kūrybingą, atsakingą pilietį, įsigijusį kompetencijas, būtinas sėkmingai socialinei integracijai ir mokymuisi visą gyvenimą. Plėtoti socialinių, edukacinių, kultūrinių paslaugų infrastruktūrą kaimo bendruomenėje, teikiant kokybiškas socialines, edukacines, kultūrines paslaugas, atitinkančias vietos bendruomenės poreikius.

21. Daugiafunkcio centro uždaviniai:

21.1. ikimokyklinio ugdymo srityje:

21.1.1. saugoti ir stiprinti vaiko fizinę ir psichinę sveikatą, garantuoti jo socialinį saugumą;

21.1.2. skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvumą, atskleisti ir ugdyti jo gebėjimus puoselėti individualybę;

21.1.3. užtikrinti ikimokyklinio ugdymo tęstinumą, palengvinti vaiko perėjimą nuo ugdimosi šeimoje prie institucinio ugdymo;

21.1.4. kurti partneriškus vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) ir Daugiafunkcio centro santykius, padėti gerinti vaiko ugdimosi šeimoje kokybę.

21.2. priešmokyklinio ugdymo srityje:

21.2.1. sukurti ugdymu(si) palankų psichologinį klimatą ir ugdymo (si) erdvę;

21.2.3. ugdomąją veiklą organizuoti kaip vientisą procesą, neskaidyti į atskiras sritis;

21.2.4. individualizuoti ugdymo tikslus ir turinį atsižvelgiant į grupės specifiką, individualius vaikų poreikius, ypatumu;

21.2.5. padėti 5-6 metų vaikui įgyti kasdieniam gyvenimui bei sėkmingam ugdymusi mokykloje būtinas kompetencijas: socialines, pažinimo, komunikavimo, menines, sveikatos saugojimo.

22. Daugiafunkcis centras atlieka šias funkcijas:

22.1. sudaro ir vykdo neformaliojo švietimo programas;

22.2. pasirenka programų turinio perteikimo būdus;

22.3. sudaro ugdytiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

22.4. vykdo smurto ir patyčių prevenciją;

22.5. kuria Daugiafunkcį centrą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį;

22.6. nuolat kontroliuoja kaip vykdo sutartyse numatytus įsipareigojimus pedagogai, kiti administracijos darbuotojai, pagalbinis personalas ir Daugiafunkcio centro partneriai.

22.7. teikia informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę, specialiąją pagalbą, vykdo sveikatos priežiūrą.

22.8. užtikrina higienos normas, teisės aktų reikalavimus atitinkančią sveiką, saugią ugdimosi ir darbo aplinką;

22.9. vykdo Daugiafunkcio centro veiklos kokybės įsivertinimą;

22.10.organizuoja ugdytinių maitinimą Daugiafunkciame centre;

22.11. viešai skelbia informaciją apie Daugiafunkcio centro veiklą Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

22.12. rūpinasi vaikų ir jaunimo užimtum, meniniu ugdymu;

22.13. sudaro sąlygas Daugiafunkcio centro darbuotojų profesiniam tobulėjimui;

22.14. teikia bendrąsias socialines paslaugas (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, ir kitas socialines paslaugas);

22.15. rengia socialinius projektus, ieško rėmėjų socialiniams projektams įgyvendinti;

22.16. atlieka kitas įstatymų ir teisės aktų numatytas funkcijas.

 

III. DAUGIAFUNKCIO CENTRO TEISĖS IR PAREIGOS

23. Daugiafunkcis centras, įgyvendindamas jam pavestą tikslą ir uždavinius, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, turi teisę:

23.1 sudaryti ugdymo(si) ir kitas sutartis;

23.2. įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas, dalyvauti jų veikloje;

23.3. parinkti ugdymo(si) metodus ir ugdymo(si) veiklos būdus;

23.4. kurti naujus ugdymo ir ugdymo(si) modelius;

23.5. dalyvauti šalies ir tarptautiniuose švietimo projektuose;

23.6. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

23.7. naudotis kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis.

24. Daugiafunkcis centras, siekdamas tikslo ir įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, atlikdamas jam paskirtas funkcijas privalo:

24.1. užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;

24.2. teikti geros kokybės švietimą;

24.3. vykdyti patvirtintas neformaliojo švietimo programas;

24.4. palaikyti ryšius su vietos bendruomene;

24.5. sudaryti ugdymo sutartis ir vykdyti sutartus įsipareigojimus;

24.6. sudaryti palankias veiklos sąlygas Daugiafunkciame centre veikiančioms jaunimo organizacijoms;

24.7. vykdyti kitas pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.

 

IV. DAUGIAFUNKCIO CENTRO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

25. Daugiafunkcio centro veiklos organizavimo teisinis pagrindas:

25.1. Daugiafunkcio centro strateginis planas, patvirtintas Daugiafunkcio centro direktoriaus, pritarus Daugiafunkcio centro tarybai ir Vilniaus rajono savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotam asmeniu;

25.2. Daugiafunkcio centro metinis veiklos planas, patvirtintas Daugiafunkcio centro direktoriaus, pritarus Daugiafunkcio centro tarybai;

26. Daugiafunkciam centrui vadovauja nepriekaištingos reputacijos direktorius, kurį viešo konkurso būdu teisės aktu nustatyta tvarka į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

27. Daugiafunkcio centro direktorius tiesiogiai pavaldus ir atsakingas Vilnius rajono savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam asmeniui.

28. Daugiafunkcio centro direktorius:

28.1. tvirtina Daugiafunkcio centro vidaus struktūrą, etatinių darbuotojų pareigybių sąrašą, neviršydamas savivaldybės biudžete Daugiafunkciam centrui patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui;

28.2. nustato Daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotojų veiklos sritis, atsižvelgdamas į švietimo įstaigos metinio veiklos plano priemones arba su švietimo įstaigos metinio veiklos plano priemonėmis ir su įstaigos vidaus administravimu bei veiklos veiksmingumo didinimu susijusias priemones, iki einamųjų metų sausio 31 dienos – siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant užduotys gali būti neįvykdytos;

28.3. tvirtina mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų ir aptarnaujančio personalo pareigybių parašymus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo Daugiafunkcio centro darbuotojus, skatina juos, skiria jiems drausmines nuobaudas, atlieka kitas su darbo santykiais susijusias funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka;

28.4. priima ugdytinius Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;

28.5. sudaro ugdymo sutartis:

28.6. sudaro Daugiafunkcio centro vidaus darbo taisykles;

28.7. sudaro ugdytiniams ir darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su ugdymusi r darbu susijusiais aspektais;

28.8. organizuoja ir koordinuoja Daugiafunkcio centro veiklą, analizuoja, vertina ir valdo materialinius ir intelektualinius išteklius;

28.9. leidžia įsakymus, kontroliuoja jų vykdymą, užtikrina, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų iš šių Nuostatų;

28.10. sudaro darbo grupes, metodines grupes ir komisijas;

28.11. Daugiafunkcio centro vardu sudaro sutartis Daugiafunkcio centro funkcijoms vykdyti;

28.12. organizuoja Daugiafunkcio centro dokumentų saugojimą ir valdymą teisės aktų nustatyta tvarka;

28.13. valdo, naudoja Daugiafunkcio centro turtą, lėšas ir jais disponuoja teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaudamasis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais;

28.14. rūpinasi metodinės veiklos organizavimu, darbuotojų profesiniu tobulėjimu, sudaro sąlygas pedagogams kelti kvalifikaciją ir atestuotis Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

28.15. inicijuoja Daugiafunkcio centro savivaldos institucijų sudarymą, skatina jų veiklą;

28.16. bendradarbiauja su ugdytinių tėvais (globėjais, rūpintojais), pagalbą centrui teikiančiomis organizacijomis, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigomis, vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;

28.17. atstovauja Daugiafunkciam centrui kitose institucijose;

28.18. užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą;

28.19. dalį savo funkcijų teisės aktų nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti direktoriaus pavaduotojams;

28.20. organizuoja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo patikrinimą;

28.21. sudaro Daugiafunkcio centro vaiko gerovės komisiją ir tvirtiną jos darbo reglamentą;

28.22. vykdo kitas teisės aktuose ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

29. Daugiafunkcio centro direktorius atsako už:

29.1. Lietuvos Respublikos įstatymų i kitų teisės aktų laikymąsi, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus įsakymų įgyvendinimą Daugiafunkciame centre;

29.2. demokratinį Daugiafunkcio centro valdymą, etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą;

29.3. pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą;

29.4. sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškos ir žalingiems įpročiams aplinką;

29.5. ugdymo proceso organizavimą ir jo kokybę;

29.6. administracinę, ūkinę ir finansinę veiklą, prekių, paslaugų ir darbų pirkimą, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir kitą su asignavimais susijusią veiklą;

29.7. darbo ir priešgaisrinės saugos taisyklių laikymąsi;

29.8. už tinkamą funkcijų atlikimą, nustatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, Daugiafunkcio centro veiklą ir jos rezultatus.

30. Daugiafunkcio centro metodinei veiklai organizuoti ir koordinuoti sudaromos metodinės grupės. Metodinės grupės skirtos pedagogams kartu su pagalbos specialistais pasirengti ugdyti ugdytinius: planuoti ir aptarti ugdymo turinį (programas, ugdymosi metodus, kontekstą, pažangos vertinimo būdus), pritaikyti jį ugdymosi individualioms reikmėms, nagrinėti praktinę veiklą, plėtoti pedagogų profesinės veiklos kompetencijas, suderintais su Daugiafunkcio centro strateginiais tikslais, nustatyti pedagogų metodinės veiklos prioritetus, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, inicijuoti pedagoginių inovacijų diegimą, teikti direktoriui suderintus metodinių grupių siūlymus dėl ugdymosi turinio formavimo ir jo įgyvendinimo organizavimo derinimo.

31. Metodinės grupės nariai yra pedagogai. Metodinei grupei vadovauja grupės narių išrinktas vadovas. Metodinių grupių veiklą koordinuoja Daugiafunkcio centro direktorius arba direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

32. Metodinių grupių veiklą reglamentuoja jų nuostatai.

33. Metodinių grupių nuostatus tvirtina Daugiafunkcio centro direktorius.

34. Ugdymo turinio formavimo ir ugdymo proceso organizavimo, kitais Daugiafunkcio centro veiklos klausimais direktorius gali organizuoti pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų, kitų veiklos sričių specialistų, kurių veikla susijusi su nagrinėjimu klausimu, pasitarimus.

 

V. DAUGIAFUNKCIO CENTRO SAVIVALDA

35. Daugiafunkciame centre veikia šios savivaldos institucijos: Daugiafunkcio centro taryba, mokytojų taryba, grupių tėvų komitetai.

36. Daugiafunkcio centro taryba yra aukščiausioji Daugiafunkcio centro savivaldos institucija, atstovaujanti mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei, telkianti tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų ir kitų Daugiafunkcio centro bendruomenės narių atstovus svarbiausiems Daugiafunkcio centro veiklos sričių klausimams aptarti, kolegialiai nagrinėti ir spręsti.

37. Daugiafunkcio centro taryba vadovaujasi humaniškumo, demokratiškumo, viešumo, racionalumo ir tęstinumo principais.

38. Daugiafunkcio centro tarybos priimti nutarimai, neprieštaraujantys Daugiafunkcio centro veiklą reglamentuojantiems dokumentams, yra privalomi visai Daugiafunkcio centro bendruomenei.

39. Daugiafunkcio centro direktorius gali teikti iš naujo svarstyti tuos Daugiafunkcio centro tarybos nutarimus, kurie prieštarauja Daugiafunkcio centro veiklą reglamentuojantiems dokumentams.

40. Jei Vilniaus rajono savivaldybės taryba ar švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustato, kad Daugiafunkcio centro tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, siūlo Daugiafunkcio centro tarybai juos svarstyti iš naujo.

41. Daugiafunkcio centro tarybos nuostatus tvirtina Daugiafunkcio centro direktorius.

42. Daugiafunkcio centro tarybos nuostatai gali būti keičiami ar papildomi Daugiafunkcio centro tarybos nutarimu paprasta balsų dauguma. Inicijuoti Daugiafunkcio centro tarybos nuostatų pakeitimą gali:

42.1. Daugiafunkcio centro tarybos narys (-iai);

42.2. Daugiafunkcio centro administracija;

42.3. Vilniaus rajono savivaldybės taryba;

43. Daugiafunkcio centro tarybą sudaro 9 nariai: 3 pedagogai, 3 tėvai, (globėjai, rūpintojai), 3 darbuotojai.

44. Visuotiniame tėvų susirikime atviru balsavimu renkami trys tėvų atstovai.

45. Mokytojų tarybos posėdyje atviru balsavimu renkami trys mokytojų atstovai.

46. Daugiafunkcio centro taryba renkama dvejiems metams.

47. Daugiafunkcio centro tarybai vadovauja pirmininkas. Pirmininką renka ir atšaukia Daugiafunkcio centro tarybos nariai slaptu balsavimu pirmojo posėdžio metu.

48. Daugiafunkcio centro tarybos narį gali atšaukti jį išrinkusi institucija. Į atšaukto nario vietą išrenkamas naujas narys.

49. Daugiafunkcio centro tarybos dokumentus tvarko Daugiafunkcio centro tarybos sekretorius, išrenkamas iš Daugiafunkcio centro tarybos narių atviru balsavimu balsų dauguma.

50. Daugiafunkcio centro tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

51. Daugiafunkcio centro tarybos posėdį šaukia pirmininkas savo iniciatyva arba Daugiafunkcio centro tarybos nutarimu. Daugiafunkcio centro tarybos posėdį gali inicijuoti Daugiafunkcio centro administracija (direktorius, direktoriaus pavaduotojai ugdymui).

52. Daugiafunkcio centro tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 3 kartus per metus. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis Daugiafunkcio centro tarybos posėdis.

53. Į Daugiafunkcio centro tarybos posėdžius gali būti kviečiami kitų Daugiafunkcio centro savivaldos institucijų atstovai, administracija, mokytojai, ugdytinių tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys.

54. Daugiafunkcio centro taryba atlieka šias funkcijas:

54.1. nustato Daugiafunkcio centro veiklos perspektyvas, pagrindinės darbo kryptis, ugdymo ir mokymo organizavimo tvarką;

54.2. pritaria Daugiafunkcinio centro metiniam veiklos planui, strateginiam planui, vidaus darbo tvarkos taisyklėms, ugdymo planui, nuostatams, kitiems veiklą reglamentuojantiems dokumentams, teikiantiems Daugiafunkcio centro direktoriaus;

54.3. inicijuoja Daugiafunkcio centro bendruomenės ir visuomenės bendravimą, telkia Daugiafunkcio centro bendruomenę Daugiafunkcio centro uždaviniams spręsti, ugdo, plėtoja Daugiafunkcio centro kultūrą;

54.4. vertina Daugiafunkcio centro vadovų veiklą, pareikšdama nuomonę apie vadovų ketinimus atestuotis;

54.5. teikia siūlymus dėl Daugiafunkcio centro darbo tobulinimo, saugių darbo, ugdytinių ugdymo sąlygų sudarymo.

54.6. svarsto lėšų panaudojimo klausimus, pritaria Daugiafunkcio centro pajamų ir išlaidų sąmatai, analizuoja ūkinę, finansinę veiklą;

54.7. aptaria siūlymus dėl vertinio sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus;

54.8. teikia pasiūlymus dėl mokytojų darbo krūvių paskirstymo;

54.9. nagrinėja i vertina Daugiafunkcio centro psichologinio mikroklimato, demokratinių santykių formavimąsi, inicijuoja Daugiafunkcio centro, šeimos, visuomenės bendradarbiavimą, analizuoja bendradarbiavimo galimybės ir patirtį.

54.10. teikia siūlymus direktoriui dėl Daugiafunkcio centro nuostatų keitimo ar papildymo, vidaus struktūros tobulinimo;

54.11. išklauso direktoriaus metines ataskaitas ir teikia siūlymus dėl Daugiafunkcio centro veiklos tobulinimo;

54.12. svarsto Mokytojų tarybos, ugdytinių tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucijų ar Daugiafunkcio centro bendruomenės narių iniciatyvas ir teikia siūlymus Daugiafunkcio centro direktoriui;

54.13. pasirenka Daugiafunkcio centro veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką, analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo;

54.14. sprendžia kitus klausimus, kurie nepriskiriami kitų Daugiafunkcio centro savivaldos institucijų ar administracijos kompetencijai.

55. Daugiafunkcio centro tarybos nariai privalo dalyvauti Daugiafunkcio centro tarybos posėdžiuose.

56. Daugiafunkcio centro taryba gali sustabdyti kitų Daugiafunkcio centro savivaldos institucijų sprendimų įgyvendinimą, kol jų teisingumą ir teisėtumą ištirs kompetentingos institucijos.

57. Daugiafunkcio centro tarybos nariai turi teisę gauti visą informaciją apie Daugiafunkcio centro veiklą.

58. Daugiafunkcio centro taryba už savo veiklą atsiskaito kartą per metus jos narius rinkusiems bendruomenės nariams bendrame susirinkime arba mokytojų tarybos posėdyje.

59 Daugiafunkcio centro tarybos atsiskaitymo formas ir būdus nustato Daugiafunkcio centro taryba.

60. Daugiafunkcio centro taryba paleidžiama:

60.1. reikalaujant 2/3 Daugiafunkcio centro tarybos narių;

60.2. į tris posėdžius iš eilės nesusirinkus 2/3 jos narių;

60.3. likviduojant Daugiafunkcį centrą.

61. Mokytojų taryba yra nuolat veikianti Daugiafunkcio centro savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti.

62. Mokytojų taryba savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos norminiais aktais, daugiafunkcio centro nuostatais, mokytojų tarybos nuostatais.

63. Mokytojų taryba vadovaujasi humaniškumo, demokratiškumo, viešumo, racionalumo principais.

64. Mokytojų tarybos nuostatus, pritarus Daugiafunkcio centro tarybai, tvirtina Daugiafunkcio centro direktorius.

65. Mokytojų tarybos nuostatų pakeitimą gali inicijuoti:

65.1. mokytojų tarybos narys (-iai);

65.2. Daugiafunkcio centro administracija;

65.3. Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

66. Mokytojų tarybą sudaro Daugiafunkcio centro direktorius, direktoriaus pavaduotojai ugdymui, visi Daugiafunkciame centre dirbantys priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupių pedagogai, sveikatos priežiūros specialistai, pagalbos mokiniui specialistai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai.

67. Mokytojų tarybai vadovauja Daugiafunkcio centro direktorius, jei jo nėra – Daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

68. Mokytojų tarybos dokumentus tvarko mokytojų tarybos sekretorius, išrenkamas atviru balsavimu balsų dauguma.

69. Mokytojų tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 mokytojų tarybos narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis balsas priklauso mokytojų tarybos pirmininkui.

70. Mokytojų tarybos posėdžiu šaukia Daugiafunkcio centro direktorius. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokytojų tarybos posėdis

71. Į mokytojų tarybos posėdžius gali būti kviečiami ir kitų Daugiafunkcio centro savivaldos institucijų atstovai, kiti asmenys. Jie turi patariamojo balso teisę.

72. Mokytojų taryba:

72.1. inicijuoja Daugiafunkcio centro kaitos procesus;

72.2. formuoja ir koreguoja Daugiafunkcio centro veiklos tikslus ir uždavinius;

72.3. dalyvauja planuojant Daugiafunkcio centro veiklą;

72.4. svarsto mokymo programų įgyvendinimą, ugdymo ir ugdymosi rezultatus;

72.5. aptaria skirtingų gebėjimų ugdytinių ugdymo organizavimo principus, jų ugdymo ir ugdimosi programas, metodus;

72.6. sprendžia kitus su ugdymu ir veikla susijusius klausimus;

72.7. aptaria pedagoginės veiklos tobulinimo būdus, mokytojų pedagoginių ir dalykinių kompetencijų tobulinimo galimybes;

72.8. priima nutarimus vadovaudamasi Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais;

72.9. atviru balsavimu renka atstovus į Daugiafunkcio centro tarybą;

72.10. svarsto mokytojų pedagoginius krūvius;

72.11. vertina Daugiafunkcio centro vadovų veiklą, reikšdama nuomonę apie vadovų ketinimus atestuotis;

72.12. teikia Daugiafunkcio centro direktoriui, atestacijos komisijai siūlymus dėl mokytojų kvalifikacijos tobulinimo;

72.13. analizuoja, kaip Daugiafunkcis centras vykdo veiklos ir ugdymo programas;

72.14. svarsto ir teikia Daugiafunkcio centro tarybai siūlymus dėl pritarimo ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programoms, vidaus darbo tvarkos taisyklėms.

73. Mokytojų tarybos teisės:

73.1. gauti iš Daugiafunkcio centro administracijos visą informaciją apie Daugiafunkcio centro veiklą;

73.2. dalyvauti kitų Daugiafunkcio centro savivaldos institucijų veikloje.

74. Mokytojų taryba nutraukia veiklą, likvidavus Daugiafunkcį centrą.

75. Daugiafunkciame centre yra darželio grupių tėvų komitetai, kurie bendradarbiauja su grupių auklėtojais, kitomis Daugiafunkcio centro savivaldos institucijomis.

76. Darželio grupių tėvų komitetai bendradarbiauja su Daugiafunkcio centro direktoriumi, aptaria svarbiausias Daugiafunkcio centro aktualijas, padeda organizuoti renginius, išvykas, kurti edukacinę aplinką.

77. Daugiafunkcio centro darželio grupių tėvų visuotinis susirinkimas renka savo atstovus į Daugiafunkcio centro tarybą.

 

VI. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKA IR ATESTACIJA

78. Darbuotojus į darbą Daugiafunkciame centre priima ir iš jo atleidžia Daugiafunkcio centro direktorius Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

79. Daugiafunkcio darbuotojams už darbą mokama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

80. Daugiafunkcio centro direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, mokytojai ir kiti pedagoginiai darbuotojai atestuojami ir kvalifikaciją tobulina Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

 

VII. DAUGIAFUNKVIO CENTRO TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA, FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ IR DARŽELIO VEIKLOS PRIEŽIŪRA

81. Daugiafunkcis centras patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus rajono savivaldybės perduotą turtą įstatymų ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka.

82. Daugiafunkcis centras išlaikomas iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto ir valstybės tikslinių dotacijų, turi paramos ir labdaros gavėjo statusą, Daugiafunkcį centrą gali remti fiziniai ir juridiniai asmenys.

83. Daugiafunkcis centras gali turėti kitų lėšų, naudojamų įstatymų numatyta tvarka. Jas sudaro fizinių ir juridinių asmenų parama ir labdara bei kitos teisėtai įgytos lėšos. Šios lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

84. Daugiafunkcio centro lėšas sudaro:

84.1. valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų Vilniaus rajono savivaldybės biudžetui skirtos lėšos ir Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal patvirtintas sąmatas;

84.2. pajamos už teikiamas paslaugas;

84.3. fondų, organizacijų, kitų juridinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtais būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos pagal pavedimus.

84.4. kitos teisėtu būdu įgytos lėšos.

85. Lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

86. Daugiafunkcis centras buhalterinę apskaitą organizuoja ir finansinę atskaitomybę tvarko teisės aktų nustatyta tvarka.

87. Daugiafunkcio centro finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

88. Daugiafunkcio centro veiklos priežiūra atlieka Vilniaus rajono savivaldybės vykdomoji institucija, prireikus pasitelkdama išorinius vertintojus.

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

89. Daugiafunkcis centras turi internetinę svetainę, atitinkančią teisės aktų nustatytus reikalavimus.

90. Daugiafunkcio centro vieši pranešimai, kuriuos pagal šiuos Nuostatus ar Lietuvos Respublikos teisės aktus reikia skelbti viešai, skelbiami Daugiafunkcio centro internetinėje svetainėje, vietinėje spaudoje, prireikus, teisės aktų nustatyta tvarka įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos interneto svetainėje.

91. Daugiafunkcio centro nuostatus, jų pakeitimus ar papildymus svarsto ir derina Daugiafunkcio centro taryba, tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

92. Daugiafunkcio centro nuostatai keičiami ir papildomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos, Daugiafunkcio centro direktoriaus ar Daugiafunkcio centro tarybos iniciatyva.

93. Daugiafunkcis centras reorganizuojamas, likviduojamas ar pertvarkomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

94. Pranešimai apie Daugiafunkcio centro likvidavimą, reorganizavimą, bei kitais Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų ir kituose įstatymuose numatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir terminais skelbiami viešai (Lietuvos teritorijoje leidžiamame dienraštyje) ir ( arba) pranešama visiems įstatymų numatytiems asmenims pasirašytinai ir (arba) registruotu laišku. Pranešimuose nurodoma visa informacija, kurią pateikti reikalauja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas.

95. Klausimai, neaptarti šiuose Nuostatuose, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministro įsakymais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

___________________________________

 

 

 

SUDERINTA

Vilniaus r. Rudusių mokyklos daugiafunkcio centro

2018 m. balandžio 5 d.

Posėdžio protokoliniu nutarimu Nr. MT -2

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T3-144, 2020-05-15, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10948

Dėl specialiųjų klasių Vilniaus r. Zujūnų gimnazijos Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyriuje ir Vilniaus r. Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pradinio ugdymo skyriuje steigimo ir šių įstaigų nuostatų patvirtinimo

 

2.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T3-143, 2020-05-15, paskelbta TAR 2020-06-15, i. k. 2020-13067

Dėl Kai kurių Vilniaus rajono ugdymo įstaigų reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašų bei nuostatų patvirtinimo