Sprendimas netenka galios 2018-09-06:

Druskininkų savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T1-148, 2018-08-31, paskelbta TAR 2018-09-05, i. k. 2018-14041

Dėl Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų organizavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo ir Druskininkų savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T1-9 „Dėl Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų organizavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo“ pripažinimo netekusiu galios

Suvestinė redakcija nuo 2018-02-14 iki 2018-09-05

Sprendimas paskelbtas: TAR 2015-02-02, i. k. 2015-01448

hERBAS_bmp

DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO IR MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO

2015 m. sausio 29 d. Nr. T1-9

Druskininkai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, 16 straipsnio 6 dalimi, 17 straipsniu, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Socialinių paslaugų katalogu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ ir Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“, Druskininkų savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų organizavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Druskininkų savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. T1-276 „Dėl Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų organizavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo tvirtinimo“.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybės meras Ričardas Malinauskas

PATVIRTINTA

Druskininkų savivaldybės tarybos

2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T1-9

DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO IR MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šis Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų organizavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) apima Druskininkų savivaldybės gyventojų kreipimosi dėl socialinių paslaugų tvarką, socialinių paslaugų poreikio nustatymą, socialinių paslaugų skyrimo tvarką, sprendimų dėl socialinių paslaugų skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priėmimo tvarką, informacijos apie socialinių paslaugų gavėją saugojimą bei mokėjimą už socialines paslaugas, finansinių galimybių vertinimą, pagalbos pinigų mokėjimo savivaldybės gyventojams atvejus, ir kitas sąlygas.

2. Aprašo nuostatos taikomos toms socialinėms paslaugoms, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Druskininkų savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.

3. Šis aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Socialinių paslaugų katalogu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, ir Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“.

4. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

5. Savivaldybėje gali būti teikiamos Socialinių paslaugų katalogo nustatytos socialinės paslaugos pagal gyventojų poreikį.

6. Savivaldybės administracijos padalinys - Socialinės paramos skyrius (toliau - Socialinės paramos skyrius) administruoja socialinių paslaugų organizavimą, pagal gyventojų socialinių paslaugų poreikius prognozuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, kasmet sudaro ir savivaldybės tarybai teikia tvirtinti savivaldybės socialinių paslaugų planą bei kontroliuoja bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.

7. Socialines paslaugas savivaldybėje teikia biudžetinė įstaiga Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centras (toliau - Socialinių paslaugų centras) ir kiti Socialinių paslaugų katalogo nustatyti socialinių paslaugų teikėjai.

8. Savivaldybės administracija tiesiogiai finansuoja Socialinių paslaugų centrą pagal biudžetų asignavimų valdytojo patvirtintas programas. Taip pat tiesiogiai finansuoja socialinės globos įstaigas, kurias pasirenka pats socialinės globos gavėjas (globėjas, rūpintojas, kiti teisėti asmens atstovai) ar socialinės globos įstaigas, kurias globėjais (rūpintojais) įstatymų nustatyta tvarka paskiria teismas, sudarydama sutartis dėl asmeniui teikiamos trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo socialinės globos įstaigai. Kitus socialinių paslaugų teikėjus savivaldybės administracija, atsižvelgdama į gyventojų socialinių paslaugų poreikius, parenka viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

II. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SKYRIMAS IR TEIKIMAS

Kreipimosi dėl socialinių paslaugų tvarka

9. Savivaldybėje socialinės paslaugos teikiamos socialinės rizikos vaikams ir jų šeimoms, vaikams su negalia ir jų šeimoms, likusiems be tėvų globos vaikams, suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms, socialinės rizikos suaugusiems asmenims ir jų šeimoms, socialinės rizikos šeimoms, vaikus globojančioms šeimoms, krizinėje situacijoje esančioms šeimoms ir jų nariams, kitiems asmenims ir jų šeimoms, atsižvelgiant į individualius asmens (šeimos) interesus ir nustatytus socialinių paslaugų poreikius.

10. Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu kreipiasi į Socialinės paramos skyrių arba Socialinių paslaugų centrą ir pateikia šiuos dokumentus:

10.1. užpildytą Prašymą – paraišką socialinėms paslaugoms gauti, patvirtintą Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu;

10.2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

10.3. informaciją apie asmens (šeimos narių) turimas pajamas (išskyrus informaciją, kurią Savivaldybės administracija gauna pagal duomenų teikimo sutartis);

10.4. kitus dokumentus, patikslinančius socialinių paslaugų poreikį.

11. Asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo, rūpintojo prašymas nebūtinas, kai kreipiamasi dėl informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinių bei kitų bendrųjų socialinių paslaugų.

12. Kitų savivaldybių gyventojai į Socialinės paramos skyrių arba Socialinių paslaugų centrą gali kreiptis dėl bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros skyrimo tuo atveju, jei asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą ar kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui.

13. Kai asmuo dėl sveikatos, neįgalumo ir kitų objektyvių priežasčių negali kreiptis dėl socialinių paslaugų skyrimo į Socialinės paramos skyrių arba Socialinių paslaugų centrą, jis gali kreiptis į savivaldybės seniūnijos socialinio darbo organizatorių pagal gyvenamą vietą.

14. Veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai) gali pateikti bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.

Socialinių paslaugų poreikio nustatymas

15. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį nustato savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas socialinis darbuotojas.

16. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis dėl socialinės priežiūros nustatomas per 7 kalendorines dienas, dėl socialinės globos – per 30 kalendorinių dienų nuo asmens (šeimos) raštiško prašymo gavimo dienos. Esant reikalui, savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens įsakymu socialinei globai asmens poreikio vertinimo terminas gali būti pratęsiamas.

17. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu, pasikeitus aplinkybėms ar asmens sveikatos būklei, peržiūri socialinių paslaugų įstaigos socialinis darbuotojas.

18. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu ir Socialinės globos poreikio likusiam be tėvų globos vaikui, socialinės rizikos vaikui, vaikui su negalia, suaugusiam asmeniui su negalia, senyvo amžiaus asmeniui, socialinės rizikos suaugusiam asmeniui nustatymo metodikomis.

19. Socialinių paslaugų, kurios teikiamos papildomai asmens (šeimos) pageidavimu, poreikis nevertinamas. Taip pat poreikio vertinti nebūtina, jei asmuo (šeima) pageidauja gauti bendrąsias socialines paslaugas.

Socialinių paslaugų skyrimas ir teikimas

20. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį nustato Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas socialinis darbuotojas. Tais atvejais, kai asmens (šeimos) poreikiui nustatyti reikalingos kitų sričių specialistų išvados, socialinių paslaugų poreikį nustato Savivaldybės socialinių paslaugų komisija (toliau - Komisija).

21. Komisijos sudėtį įsakymu tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

22. Komisijos pirmininkas veikia Komisijos vardu, organizuoja Komisijos darbą, pirmininkauja Komisijos posėdžiams, pasirašo Komisijos posėdžio protokolą.

23. Komisijos posėdžiai atviri – posėdyje savo nuomonę turi teisę pareikšti pageidaujantis paslaugų asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), jo globėjas, rūpintojas, institucijų, asociacijų ir bendruomenės atstovai.

24. Socialinio darbuotojo ar Komisijos teikimu savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimus dėl:

24.1. socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo, tęsimo ir nutraukimo;

24.2. pagalbos pinigų asmeniui (šeimai) skyrimo ir nutraukimo.

25. Sprendimas dėl bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros skyrimo priimamas per 14 kalendorinių dienų, dėl socialinės globos – per 30 kalendorinių dienų.

26. Jeigu laikinai nėra galimybės teikti socialines paslaugas savivaldybės pavaldumo socialinėse įstaigose, asmuo įrašomas į laukiančiųjų gauti paslaugas eilę pagal sprendimo dėl socialinių paslaugų skyrimo datą (kai yra tos pačios datos sprendimų – pagal asmens prašymo-paraiškos gavimo datą).

27. Asmeniui (šeimai) socialinės paslaugos sustabdomos ar nutraukiamos šiais atvejais:

27.1. asmens (šeimos), globėjo ar rūpintojo raštišku prašymu;

27.2. pasibaigus sutarties dėl socialinių paslaugų teikimo terminui;

27.3. grubiai pažeidus socialinių paslaugų įstaigos vidaus tvarkos taisykles;

27.4. paaiškėjus, kad asmuo (šeima), globėjas ar rūpintojas sąmoningai pateikė neteisingą informaciją socialinių paslaugų poreikiui nustatyti arba dirbtinai pablogino sąlygas, norėdamas gauti socialines paslaugas;

27.5. išvykus nuolat gyventi į kitą savivaldybę, užsienio valstybę;

27.6. išvykus gydytis;

27.7. išvykus paviešėti pas gimines, artimuosius, draugus ir kt.

27.8. atsisakius mokėti už socialines paslaugas;

27.9. mirus;

27.10. pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikiui tenkinti;

27.11. nesudarant sąlygų teikti socialines paslaugas (neįsileidžiant darbuotojo, nepriimant teikiamos pagalbos ir pan.);

27.12. susirgus užkrečiama liga;

27.13. kitais atvejais, kai paslaugų gavėjas netenka teisės gauti socialines paslaugas.

28. Sprendimas sustabdyti ar nutraukti socialinių paslaugų teikimą priimamas nuo tos dienos, kai gaunama informacija apie Aprašo 28 punkte nurodytų aplinkybių atsiradimą.

29. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo sustabdytos socialinės paslaugos, socialinių paslaugų įstaiga pakartotinai nustato asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį ir teikia išvadas šio Aprašo 25 punkte nurodytam asmeniui.

30. Socialinės paramos skyrius sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo, sustabdymo ar nutraukimo per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikia (išsiunčia) asmeniui. Sprendimo originalas įsegamas į asmens bylą.

31. Socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytomis socialinių paslaugų teikimo asmeniui (šeimai) nuostatomis, atsižvelgiant į individualius asmens (šeimos) interesus, poreikius ir savarankiškumo lygį.

32. Socialines paslaugas teikia socialiniai darbuotojai, jų padėjėjai ir kiti specialistai.

Informacijos apie socialinių paslaugų gavėją saugojimas

33. Informacijai kaupti Socialinės paramos skyriuje užvedama asmens (šeimos) registracijos kortelė, kurios formą ir galiojimo terminą nustato savivaldybės administracijos direktorius.

34. Kortelės duomenys atnaujinami atsižvelgiant į duomenų pasikeitimus. Asmeniui (šeimai) pakartotinai kreipiantis dėl socialinių paslaugų, kortelė papildoma.

35. Asmeniui (šeimai) pakeitus gyvenamąją vietą, kortelės ir dokumentų kopijos persiunčiamos naujos gyvenamosios vietos savivaldybei.

36. Socialinių paslaugų įstaigoje informacija apie asmenį (šeimą), gaunantį socialines paslaugas, kaupiama ir saugoma asmens (šeimos) byloje.

37. Asmens (šeimos) bylą suformuoja ir perduoda socialinių paslaugų įstaigai Socialinės paramos skyrius. Pasibaigus socialinių paslaugų teikimo laikotarpiui, socialinių paslaugų įstaiga grąžina asmens (šeimos) bylą Socialinės paramos skyriui.

III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINES PASLAUGAS

Bendrosios mokėjimo nuostatos

38. Mokėjimas už socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu ir šiuo Aprašu.

39. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.

40. Už Socialinių paslaugų centro suteiktas socialines paslaugas asmuo (šeima) moka savivaldybės tarybos nustatytas socialinių paslaugų kainas.

41. Asmeniui taikant mokėjimo už socialines paslaugas lengvatas, socialinių paslaugų teikimo kaštai yra dengiami iš savivaldybės biudžeto lėšų ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.

42. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali viršyti asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydžio.

43. Asmuo (šeima) atleidžiamas nuo mokėjimo už socialines paslaugas, jei apskaičiuotas mokestis už jam suteiktas paslaugas yra mažesnis nei 0,3 euro.

44. Jei asmuo (šeima) neturi finansinių galimybių mokėti už teikiamas socialines paslaugas, už jas moka (dalinai moka) asmens artimieji giminaičiai, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo rūpintis jais ir juos išlaikyti arba kiti suinteresuoti asmenys.

45. Jei asmuo (šeima) naudojasi socialinių paslaugų įstaigos teikiamomis socialinėmis paslaugomis ne pilną mėnesį, už socialines paslaugas moka proporcingai teikiamų paslaugų skaičiui ar trukmei.

46. Mokestis už socialines paslaugas imamas po paslaugos suteikimo.

47. Tarp Socialinių paslaugų centro ir paslaugų gavėjo, jo globėjo, rūpintojo pasirašoma socialinių paslaugų teikimo sutartis, kurioje aptariama mokėjimo už socialines paslaugas dydis ir kitos socialinių paslaugų teikimo sąlygos. Sutartis pasirašoma dėl transporto paslaugų, pagalbos į namus paslaugų (taip pat atskirų paslaugų iš pagalbos į namus paslaugų), apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose ir dienos globos paslaugų.

48. Aprašo 27 punkte nustatytu atveju sutartis pasirašoma atsiradus galimybei teikti paslaugas.

49. Jei paslaugų gavėjas dėl objektyvių priežasčių (ligos, negalios) negali pats pasirašyti sutarties ir nėra jam teisėtai atstovaujančio ar už paslaugas sutinkančio mokėti asmens, socialinių paslaugų įstaigos vadovas ir socialinis darbuotojas ar jo padėjėjas, teikiantis paskirtas socialines paslaugas, savo parašais patvirtina, jog socialinių paslaugų gavėjui išaiškintas ir jam suprantamas sutarties turinys.

Mokėjimas už bendrąsias socialines paslaugas

50. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.

51. Už kitas bendrąsias socialines paslaugas (transporto, skalbimo, aprūpinimo drabužiais ir avalyne, maitinimo organizavimo, asmeninės higienos ir priežiūros, sociokultūrines paslaugas ir kt.) nemoka:

51.1. socialinės rizikos vaikai;

51.2. likę be tėvų globos vaikai;

51.3. asmuo (šeima) teisės aktų nustatyta tvarka gaunantis socialinę pašalpą, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;

51.4. asmuo (šeima), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų (VRP) dvigubą dydį išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą“.

52. Už transporto paslaugas iš dalies mokama, kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį:

52.1. 2-3 VRP – mokama 10 proc. socialinės paslaugos kainos, bet ne daugiau kaip 5 proc. asmens (šeimos) pajamų.

52.2. 3-4 VRP – mokama 20 proc. socialinės paslaugos kainos;

52.3. 4-5 VRP – mokama 30 proc. socialinės paslaugos kainos;

52.4. virš 5 VRP – mokama 40 proc. socialinės paslaugos kainos.

53. Už atskiras paslaugas iš pagalbos į namus paslaugų ir kitas Aprašo 54 punkte nurodytas socialines paslaugas mokama, kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį:

53.1. 2-3 VRP – mokama 50 proc. socialinės paslaugos kainos, bet ne daugiau kaip 5 proc. asmens (šeimos) pajamų;

53.2. 3-4 VRP – mokama 50 proc. socialinės paslaugos kainos;

53.3. virš 4 VRP - mokama 100 proc. socialinės paslaugos kainos.

54. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.

55. Asmuo (šeima) moka visą bendrųjų socialinių paslaugų kainą ir tais atvejais, kai išnaudoja savivaldybės tarybos nustatytą socialinių paslaugų teikimo normą ir (ar) pageidauja socialinių paslaugų papildomai.

Mokėjimas už socialinę priežiūrą

56. Už socialinę priežiūrą (socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, laikino apnakvindinimo, pagalbos į namus, apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose ir kitas socialines paslaugas) nemoka:

56.1. socialinės rizikos vaikai;

56.2. likę be tėvų globos vaikai;

56.3. asmuo (šeima) teisės aktų nustatyta tvarka gaunantis (gaunanti) socialinę pašalpą, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;

56.4. asmuo (šeima), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų (VRP) dvigubą dydį išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.

56.5. asmuo (šeima) 7 pirmąsias kalendorines dienas krizių atvejais, kai patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo emociniam ar fiziniam saugumui, sveikatai ar gyvybei.

57. Už Aprašo 59 punkte nurodytas socialines paslaugas mokama, kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį:

57.1. 2-3 VRP – mokama 50 proc. socialinės paslaugos kainos, bet ne daugiau kaip 5 proc. asmens (šeimos) pajamų.

57.2. 3-4 VRP – mokama 50 proc. socialinės paslaugos kainos;

57.3. virš 4 VRP – mokama 100 proc. socialinės paslaugos kainos.

58. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, o socialinės rizikos suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.

59. Mokėjimo už socialinę priežiūrą asmeniui dydis neturi viršyti 20 procentų asmens (šeimos) pajamų. Asmens, kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti daugiau kaip 5 procentų asmens pajamų.

60. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų. Šeimos, kurios pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti daugiau kaip 5 procentų šeimos pajamų.

61. Asmuo (šeima) moka visą socialinės priežiūros kainą ir tais atvejais, kai išnaudoja savivaldybės tarybos nustatytą socialinių paslaugų teikimo normą ir (ar) pageidauja socialinių paslaugų papildomai.

Mokėjimas už dienos socialinę globą

62. Už dienos socialinės globos paslaugas nemoka teismo sprendimu neveiksniais (iš dalies veiksniais) pripažinti asmenys, kuriems nustatyta psichikos sutrikimai ar protinė negalia.

63. Už dienos socialinės globos paslaugas iš dalies mokama, kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį:

63.1. iki 2 VRP – mokama 10 proc. socialinės paslaugos kainos, bet ne daugiau kaip 10 proc. asmens pajamų;

63.2. 2-3 VRP – mokama 15 proc. socialinės paslaugos kainos;

63.3. 3-4 VRP – mokama 20 proc. socialinės paslaugos kainos;

63.4. 4-5 VRP – mokama 25 proc. socialinės paslaugos kainos;

63.5. virš 5 VRP - mokama 30 proc. socialinės paslaugos kainos.

64. Asmuo (šeima) moka visą dienos socialinės globos kainą, kai išnaudoja savivaldybės tarybos nustatytą socialinių paslaugų teikimo normą ir (ar) pageidauja socialinių paslaugų papildomai.

65. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.

66. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos neviršija trigubo valstybės remiamų pajamų dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.

67. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija trigubą valstybės remiamų pajamų dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.

68. Mokėjimo už trumpiau nei kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei.

Mokėjimas už trumpalaikę socialinę globą

69. Už trumpalaikę socialinę globą nemoka:

69.1. socialinės rizikos vaikai;

69.2. likę be tėvų globos vaikai;

69.3. socialinės rizikos suaugęs asmuo krizių atvejais 30 kalendorinių dienų, kai patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei.

70. Kiti asmenys (suaugę asmenys su negalia, senyvo amžiaus asmenys, vaikai su negalia, socialinės rizikos asmenys) už trumpalaikę socialinę globą moka 80 procentų realiai gaunamų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.

71. Asmuo (šeima) moka visą trumpalaikės socialinės globos kainą, kai išnaudoja savivaldybės tarybos nustatytą socialinių paslaugų teikimo normą ir (ar) pageidauja socialinių paslaugų papildomai.

72. Mokėjimo už trumpiau nei kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.

Mokėjimas už ilgalaikę socialinę globą

73. Už ilgalaikę socialinę globą nemoka likę be tėvų globos vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa.

74. Kiti asmenys (suaugę asmenys su negalia, senyvo amžiaus asmenys ir vaikai su negalia) už ilgalaikę socialinę globą moka 80 procentų realiai gaunamų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

75. Jeigu suaugusiojo asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.

76. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip trims paroms, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.

Asmens (šeimos narių) finansinių galimybių vertinimas

77. Socialinės paramos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu ir šiuo Aprašu, vertina pageidaujančio socialinių paslaugų asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas.

78. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybes nevertinamos, kai asmuo (šeima):

78.1. pageidauja socialinių paslaugų papildomai;

78.2. pageidauja bendrųjų socialinių paslaugų, išskyrus tuos atvejus kai nesutinka su savivaldybės tarybos nustatytu mokėjimo dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai;

78.3. sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.

79. Duomenis apie asmens (šeimos) pajamas ir turtą pateikia pats asmuo (šeima), ar jo globėjas, rūpintojas, išskyrus duomenis, kuriuos Socialinės paramos skyrius gauna pagal duomenų teikimo sutartis.

IV. PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMO ATVEJAI IR TVARKA

80. Kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, budintys globotojai arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, budintiems globotojams per globos centrą arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai. Pagalbos pinigai mokami šiais atvejais:

80.1. vaikus globojančiai šeimai ir budinčiam globotojui, už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą). Skiriamų pagalbos pinigų suma vaikus globojančiai šeimai ir budinčiam globotojui diferencijuojama atsižvelgiant į vaikus globojančioje šeimoje globojamų (rūpinamų) ar prižiūrimų, budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje su globos centru įsipareigojamų vienu metu prižiūrėti vaikų skaičių ir amžių. Pagalbos pinigų suma: už vieną vaiką iki 18 metų ir vyresnį, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, − 3 bazinių socialinių išmokų (toliau − BSI) dydžiai per mėnesį, už du vaikus – 5 BSI dydžiai per mėnesį, už tris ir daugiau vaikų – 8 BSI dydžiai per mėnesį. Už kiekvieną prižiūrimą ar globojamą (rūpinamą) vaiką iki 3 metų pagalbos pinigų suma didinama papildomai 1 BSI dydžiu per mėnesį;

80.2. asmeniui (šeimai), kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą yra veiksmingiau organizuoti pinigais:

80.2.1. kai socialinių paslaugų poreikis nustatytas bendrosioms paslaugoms – iki 1 BSI dydžio per mėnesį;

80.2.2. kai socialinių paslaugų poreikis nustatytas socialinės priežiūros paslaugoms – iki 4 BSI dydžių per mėnesį.

Punkto pakeitimai:

Nr. T1-21, 2018-02-08, paskelbta TAR 2018-02-13, i. k. 2018-02185

81. Konkretų pagalbos pinigų dydį ir mokėjimo trukmę, kai socialinės paslaugos keičiamos į išmoką, nustato Socialinių paslaugų komisija, atsižvelgdama į asmeniui pagal poreikį nustatytą socialinės paslaugos rūšį ir asmens (šeimos) išlaidas pagalbai, analogiškai socialinėms paslaugoms.

82. Pagalbos pinigai neskiriami ir nemokami jeigu vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos.

83. Išmoka mokama vaiko globėjui (rūpintojui), budinčiam globotojui, kuriam vaiko globa (rūpyba) nustatyta vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu.

84. Dėl pagalbos pinigų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusiųjų šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) kreipiasi į Socialinės paramos skyrių ir pateikia šiuos dokumentus atsižvelgiant į aplinkybes:

84.1. prašymą - paraišką socialinėms paslaugoms gauti, patvirtintą Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu;

84.2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

84.3. dokumentus apie globos (rūpybos) nustatymą ir asmens paskyrimą globėju (rūpintoju);

84.4. bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, jei kreipiasi budintis globotojas;

84.5. kitus papildomus, tam tikras aplinkybes patikslinančius dokumentus.

85. Sprendimas dėl pagalbos pinigų skyrimo priimamas, nustačius socialinių paslaugų poreikį, per 5 darbo dienas.

86. Pagalbos pinigai skiriami nuo sprendimo priėmimo dienos, išskyrus pagalbos pinigus vaikus globojančiai šeimai ir budinčiam globotojui, kurie skiriami nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo dienos.

Punkto pakeitimai:

Nr. T1-21, 2018-02-08, paskelbta TAR 2018-02-13, i. k. 2018-02185

87. Jei periodinė išmoka skiriama ne už visą mėnesį, jos dydis apskaičiuojamas proporcingai to mėnesio kalendorinių dienų, už kurias išmoka skiriama, skaičiui.

88. Pagalbos pinigus moka Socialinių paslaugų centras.

89. Socialinės paramos skyrius apie priimtą sprendimą dėl pagalbos pinigų skyrimo ar nutraukimo informuoja Socialinių paslaugų centrą ir pagalbos pinigų gavėją per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

90. Pagalbos pinigai globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams mokami kas mėnesį iki einamo mėnesio paskutinės darbo dienos.

91. Pakeitus socialines paslaugas į išmoką, pagalbos pinigai mokami:

91.1. vienkartine išmoka prieš vienkartinės paslaugos gavimą;

91.2. periodine išmoka iki einamo mėnesio paskutinės darbo dienos.

92. Pagalbos pinigai mokami iš savivaldybės biudžeto lėšų.

93. Pagalbos pinigų gavėjas privalo naudoti pagalbos pinigus pagal jų tikslinę paskirtį.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. T1-127, 2017-07-10, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11895

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

94. Socialinės paramos skyriaus socialinio darbuotojo išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio skirti socialines paslaugas nustatymo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti savivaldybės administracijos direktoriui.

95. Sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusiųjų šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

96. Ginčai dėl Savivaldybės administracijos priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

97. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

98. Socialinių paslaugų įstaigos atsako už lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti, tinkamą panaudojimą.

99. Savivaldybės kontrolierius kontroliuoja savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų socialinių paslaugų įstaigoms socialinių paslaugų teikimui, panaudojimą pagal paskirtį.

_____________

Pakeitimai:

Druskininkų savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T1-127, 2017-07-10, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11895

Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T1-9 „Dėl Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų organizavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo“ pakeitimo

Druskininkų savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T1-21, 2018-02-08, paskelbta TAR 2018-02-13, i. k. 2018-02185