Suvestinė redakcija nuo 2023-01-01 iki 2023-10-03
Įstatymas paskelbtas: TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15136
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2020 m. birželio 25 d. Nr. XIII-3158
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII‑1183 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą Nr. VIII-1183 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ
ĮSTATYMAS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato mokesčio už aplinkos teršimą objektą, mokėtojus, mokėtojų teises ir pareigas, lengvatas, tarifų nustatymo ir indeksavimo tvarką, mokestinį laikotarpį, tarifus, mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarką, mokestinio patikrinimo tvarką, taip pat įplaukų paskirstymą ir tikslinį panaudojimą.
2. Šio įstatymo paskirtis – ekonominėmis priemonėmis siekti mažinti aplinkos teršimą, riboti aplinką teršiančių medžiagų gamybą ir pardavimą, skatinti naudoti naujas, aplinką tausojančias technologijas, remti tvarią ekonomikos plėtrą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, skatinti gaminių daugkartinį naudojimą, užtikrinti, kad nebūtų viršyti nustatyti teršalų išmetimo į aplinką normatyvai, taip pat sudaryti sąlygas iš mokesčio už aplinkos teršimą kaupti lėšas aplinkos apsaugos priemonėms įgyvendinti.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Akumuliatorius – daugkartinis cheminis elektros srovės šaltinis, kurio veikimas grindžiamas grįžtamosiomis elektrocheminėmis reakcijomis ir kurį iškrautą vėl galima įkrauti, leidžiant per jį priešingos krypties nuolatinę srovę.
2. Galvaninis elementas (baterija) – vienkartinis neįkraunamas cheminis elektros srovės šaltinis, kuriame cheminės reakcijos energija paverčiama nuolatine elektros srove.
3. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas tam tikrų gaminių ar pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo kiekis, išreiškiamas procentais nuo mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekto tam tikrų gaminių ar pakuočių kiekio.
4. Gamintojas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris gamina apmokestinamuosius gaminius ir (ar) pakuoja gaminius (išskyrus ūkininkavimo veiklai naudojamą šienainį) į apmokestinamąsias pakuotes, net jeigu pakavimo operacijas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo.
5. Kilimo ir tūpimo ciklas – ciklas, apimantis orlaivio riedėjimą žeme, kilimą, aukštėjimą, artėjimą, tūpimą ir visus kitus jo manevrus, atliekamus mažesniame negu 3 000 pėdų (914,4 metro) aukštyje.
7. Laikinai leidžiamos taršos normatyvas – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime (toliau – leidimas) konkrečiam objektui ar įrenginiui konkrečiu atveju ir konkrečiam laikotarpiui nustatomo tam tikro teršalo kiekio, tam tikrą laiką, kol bus galima nustatyti didžiausios leidžiamos taršos normatyvą, galimo išmesti į aplinką per laiko vienetą, rodiklis.
8. Mobilusis taršos šaltinis – kelių, geležinkelių, oro, vandens transporto priemonė, ne keliais judantis mechanizmas, turintis degalus naudojantį vidaus degimo variklį.
9. Ne keliais judantis mechanizmas – 19 kW ar didesnės etaloninės galios vidaus degimo variklį turinti savaeigė mašina, kilnojamoji įranga arba transporto priemonė su kėbulu ar be jo, su ratais ar be jų, neskirta keleiviams arba kroviniams vežti keliais, įskaitant mechanizmus, įrengtus ant transporto priemonės, skirtos keleiviams arba kroviniams vežti keliais, važiuoklės, išskyrus geležinkelio, oro, vandens transporto priemones.
10. Neperdirbamoji pakuotė – pakuotė, kuri, tapusi atlieka, gali būti naudojama tik energijai gauti arba tik šalinama.
11. Nuslėpta tarša:
2) nedeklaruotas ar deklaruotas pradėjus mokestinį patikrinimą: į aplinką išmesto teršalo faktinis kiekis, leidime nustatyto teršalo metinio normatyvo ir (ar) didžiausios leidžiamos momentinės ar paros vidutinės teršalo koncentracijos ir (ar) ribinės vertės neviršijantis ir (ar) faktinis leidime nustatytą metinį normatyvą ir (ar) didžiausią leidžiamą momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją ir (ar) ribinę vertę viršijantis teršalo kiekis; Lietuvos Respublikoje sunaudotų degalų kiekis; kilimo ir tūpimo ciklų skaičius; tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekis; pašalintų sąvartyne atliekų kiekis, ir (ar)
12. Perdirbamoji pakuotė – pakuotė, kuri:
1) pagaminta taip, kad ją sudarančias medžiagas būtų galima perdirbti į produktus, atitinkančius tiems produktams Europos Sąjungoje ir (ar) tik Lietuvos Respublikoje taikomus standartus, arba ją sudarančias medžiagas būtų galima biologiškai suskaidyti taip, kad didžioji pagaminto komposto dalis galėtų skaidytis į anglies dioksidą, biomasę ir vandenį, ir (ar)
2) tapusi atlieka, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nurodytame Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąraše nurodytų atliekų naudotojų (perdirbėjų) perdirbama ar tokiame sąraše nurodytų atliekų eksportuotojų išvežama (eksportuojama) į Europos Sąjungos valstybes nares perdirbti į produktus, atitinkančius tiems produktams Europos Sąjungoje ir (ar) tik Lietuvos Respublikoje taikomus standartus.
13. Sąvartyne šalinamos atliekos – nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos, išskyrus nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamas asbesto atliekas; inertinių atliekų sąvartyne šalinamos atliekos ir nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamos asbesto atliekos; pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos pavojingosios atliekos.
14. Sąvartyno operatorius – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys atliekų šalinimo sąvartyne veiklą (eksploatuojantis sąvartyną).
15. Stacionarusis taršos šaltinis – taršos objektas, kuris negali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės.
16. Taršos normatyvas – nustatyta tvarka leidime nustatytas tam tikro teršalo kiekio, mokestiniu laikotarpiu leidžiamo išmesti į aplinką, rodiklis.
17. Teršalai – į aplinką išmetamos taršiosios medžiagos ar tokių medžiagų mišinys, kurie dėl žmonių veiklos ar neveikimo patenka į aplinką ir, darydami poveikį atskirai ar su aplinkos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai, turtui ir (ar) aplinkai.
18. Tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai:
1) Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių perleidimas atlygintinai arba neatlygintinai, taip pat naudojant ir nuotolinio ryšio prekybos priemones, bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas gamintojo reikmėms arba
2) importuotų ir (ar) įvežtų į Lietuvos Respublikos teritoriją, įskaitant muitinės sandėlius, laikinojo saugojimo sandėlius ir laisvąsias zonas, gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių perleidimas atlygintinai arba neatlygintinai, taip pat naudojant ir kitas nuotolinio ryšio prekybos priemones, bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas importuotojo reikmėms, arba
19. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/632.
3 straipsnis. Mokestis už aplinkos teršimą
4 straipsnis. Mokesčio objektas
Mokesčio objektas yra:
1) iš stacionariųjų taršos šaltinių, kuriems teršalų išmetimui į aplinką privalomas leidimas, kuriame nustatyti taršos normatyvai, išmesti į aplinką (orą, vandens telkinius ir žemės paviršių bei jos gelmes) teršalai, nurodyti šio įstatymo 1 ir 2 prieduose;
2) Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekti gaminiai, nurodyti šio įstatymo 3 priede, kurie buvo tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai kaip atskiri gaminiai, neįeinantys į kito gaminio sudėtį;
3) Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektos pripildytos pakuotės, nurodytos šio įstatymo 4 priede;
4) mobiliųjų taršos šaltinių, išskyrus oro transporto priemones, naudojamas keleiviams ir kroviniams vežti, ir žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, eksploatavimui Lietuvos Respublikoje sunaudoti degalai, nurodyti šio įstatymo 5 priede;
5) oro transporto priemonių, naudojamų keleiviams ir kroviniams vežti, kilimo ir tūpimo ciklai, nurodyti šio įstatymo 5 priede;
5 straipsnis. Mokesčio mokėtojai
1. Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių moka fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie įstatymų nustatytais atvejais privalo turėti leidimą, kuriame nustatyti taršos normatyvai.
2. Mokestį už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių moka fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie komercinei veiklai naudoja mobiliuosius taršos šaltinius, siekdami gauti ir (ar) uždirbti pajamų ar kitos ekonominės naudos.
3. Mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis moka gamintojas ir (ar) importuotojas.
6 straipsnis. Mokesčio lengvatos
1. Mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys aplinkos apsaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionariųjų taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leidžiamos taršos normatyvo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais, išskyrus atvejus, kai aplinkos apsaugos priemonei įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat kai įgyvendinamos aplinkos apsaugos priemonės, skirtos biokurui naudoti. Atleidimas nuo mokesčio galioja ne ilgiau kaip 3 metus nuo aplinkos apsaugos priemonės įgyvendinimo pradžios. Jeigu aplinkos apsaugos priemonė nustatytu laiku neįgyvendinama arba negaunamas planuotas efektas, mokestis už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už visą laikotarpį sumokamas arba išieškomas šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių atleidžiami:
1) mokesčio mokėtojai, teršiantys: iš M1 ir N1 kategorijos kelių transporto priemonių, varomų benzinu ir (ar) dujomis, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 4 metus, ir iš M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 3 metus. Transporto priemonės naudojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo transporto priemonės pirmosios registracijos dienos iki mokestinio laikotarpio paskutinės dienos;
2) mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių Lietuvos techninės specifikacijos standartus atitinkančius biodegalus: biodyzeliną, atitinkantį standartą LST EN 14214, ir sintetinį dyzeliną, atitinkantį standartą LST EN 15940, – už sunaudotą biodegalų kiekį, kurio sunaudojimas patvirtintas biodegalų įsigijimo dokumentais.
3. Mokesčio mokėtojai, kurie patys išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes arba kurių gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes iš Lietuvos Respublikos teritorijos išveža tretieji asmenys, yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tokį gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, koks buvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos teritorijos per mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka pateikus dokumentus, patvirtinančius išvežtą iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį.
4. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tą gaminių ar pripildytų pakuočių kiekį, kuris proporcingas įvykdytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą.
5. Mokesčio mokėtojai, turintys dokumentus, įrodančius, kad buvo deginamas biokuras, atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už išmetamą į aplinkos orą leidime nustatytą teršalo kiekį, susidarantį naudojant biokurą.
6. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą daugkartinio naudojimo pakuočių atliekomis, kai įvykdo visą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatytą surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai turi turėti dokumentus, patvirtinančius daugkartinių pakuočių surinkimą (susigrąžinimą) ir susigrąžintų daugkartinių pakuočių daugkartinį naudojimą.
7. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą vienkartinių pakuočių atliekomis atleidžiami mokesčio mokėtojai, per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos visų pripildytų vienkartinių pakuočių, kurioms netaikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, ir tvarkantys pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą aplinkos ministro nustatyta tvarka.
8. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidžiami sąvartynų operatoriai už:
2) šalintas pavojingųjų atliekų sąvartyne po pavojingųjų atliekų deginimo susidariusias pavojingąsias atliekas (dugno ir lakiuosius pelenus);
3) šalintas pavojingųjų atliekų sąvartyne cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų atliekas, kurių sąrašą tvirtina aplinkos ministras;
9. Po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo likusios netinkamos pakartotinai panaudoti ir perdirbti, energetinę vertę turinčios atliekos, kurios iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo perduotos saugoti sąvartyne, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintos pašalintomis, apmokestinamos mokesčiu už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, taikant tarifą, galiojusį šių atliekų perdavimo saugoti dieną.
7 straipsnis. Mokesčio tarifų nustatymo ir jų indeksavimo tvarka
1. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių tarifai, mokant mokestį už išmestą normatyvo neviršijantį teršalo ar teršalų junginio kiekį, nustatyti teršalams ar teršalų junginiams įstatymu ar priskirti vienai iš teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai šio įstatymo 1 priede, o už normatyvą viršijantį teršalo kiekį – šio įstatymo 2 priede.
2. Iš stacionariųjų taršos šaltinių išmetamiems į aplinką teršalams ir teršalų junginiams, kuriems nustatytas laikinai leidžiamos taršos normatyvas, mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių tarifai, nurodyti šio įstatymo 1 ir 2 prieduose, didinami taikant koeficientą 1,2.
3. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių tarifai už degalus, sunaudotus Lietuvos Respublikoje, o oro transporto priemonėms, skirtoms keleiviams ir kroviniams vežti, – už kilimo ir tūpimo ciklų skaičių, nurodyti šio įstatymo 5 priede. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių tarifai, atsižvelgiant į transporto priemonių, išskyrus kelių ir oro transporto priemones, technines savybes, yra koreguojami (mažinami ar didinami) taikant šio įstatymo 7 priede nustatytus koeficientus. Mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų tarifai nustatyti šio įstatymo 6 priede; šie tarifai, atsižvelgiant į technines ne keliais judančių mechanizmų savybes, koreguojami taikant šio įstatymo 7 priede nustatytus koeficientus.
4. Apmokestinamuosius teršalus, išskyrus šio įstatymo 1 priede nurodytus teršalus ar teršalų junginius, šiuo įstatymu nustatytoms teršalų grupėms, atsižvelgiant į teršalo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat į Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas teršalų ribines ar kitas aplinkos užterštumo vertes ir jų normavimo reikalavimus, priskiria Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.
5. Mokesčio už aplinkos teršimą gaminių atliekomis tarifai ir gaminių sąrašas nurodyti šio įstatymo 3 priede.
6. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifai ir pakuočių rūšių sąrašas nurodyti šio įstatymo 4 priede.
7. Mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifai ir šalinamų atliekų rūšių sąrašas nurodyti šio įstatymo 8 priede.
8. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai indeksuojami kiekvienais metais, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2018 metų gruodžio mėnesio kainomis.
8 straipsnis. Mokestinis laikotarpis
9 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimas
1. Mokesčio mokėtojai aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdo iš stacionariųjų taršos šaltinių išmestų į aplinką teršalų, mobiliuosiuose taršos šaltiniuose Lietuvos Respublikoje sunaudotų degalų, oro transporto atliktų kilimo ir tūpimo ciklų, tiektų vidaus rinkai gaminių ir (ar) pakuočių ir sąvartyne šalintų atliekų apskaitą ir yra atsakingi už mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijose pateiktų duomenų teisingumą.
2. Mokestis už aplinkos teršimą ir nuslėptą taršą apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
3. Mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas:
1) iš stacionariųjų taršos šaltinių išmestą į aplinką teršalų kiekį, kuris nustatomas pagal instrumentinio matavimo, kai juos privaloma atlikti vadovaujantis teisės aktuose nustatytais teršalų apskaitos reikalavimais, rezultatus arba taikant aplinkos ministro patvirtintas išmetamų į aplinką (orą, vandens telkinius ir žemės paviršių bei žemės gelmes) teršalų kiekio apskaičiavimo metodikas ir (arba) į aplinkos ministro įsakymu patvirtintą metodikų sąrašą įtrauktas metodikas, kurios buvo naudojamos apskaičiuojant normatyvinį teršalo kiekį leidimui gauti (toliau – teršalų nustatymo metodikos), dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 1 priede, ir indeksavimo koeficiento;
2) iš stacionariųjų taršos šaltinių išmestą į aplinką leidime nustatytą taršos normatyvą viršijantį teršalo kiekį dauginant iš mokesčio tarifo, nurodyto šio įstatymo 2 priede, ir indeksavimo koeficiento;
3) mobiliųjų taršos šaltinių, išskyrus oro transporto priemones, skirtas keleiviams ir kroviniams vežti, ir žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, Lietuvos Respublikoje sunaudotą degalų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 5 priede, tarifo koregavimo koeficiento, kai transporto priemonė atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 priede nustatytų techninių ypatumų, ir indeksavimo koeficiento;
4) oro transporto priemonių, skirtų keleiviams ir kroviniams vežti, atliktų kilimo ir tūpimo ciklų skaičių dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 5 priede, ir indeksavimo koeficiento;
5) Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą gaminių kiekį, kuris mažinamas proporcingai įvykdytai gaminių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai, dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 3 priede, ir indeksavimo koeficiento;
6) Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą pripildytų pakuočių kiekį, kuris mažinamas proporcingai įvykdytai pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai, dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 4 priede, ir indeksavimo koeficiento;
7) Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą ir nesusigrąžintą pripildytų daugkartinių pakuočių kiekį, kai neįvykdoma visa aplinkos ministro nustatyta surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotis, dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 4 priede, ir indeksavimo koeficiento;
4. Mokestis už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija). Laikoma, kad mokestinė prievolė įvykdyta tik pateikus deklaraciją ir sumokėjus mokėtiną mokestį.
5. Mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiuojamas ir sumokamas:
1) mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiuojamas šio įstatymo 6 priede nustatytą tarifą dauginant iš tarifo koregavimo koeficiento, kai ne keliais judantis mechanizmas atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 priede nustatytų techninių ypatumų, ir iš indeksavimo koeficiento;
2) registruojant žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas prieš jų įregistravimą Registre;
3) keičiantis žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo valdytojui, išskyrus atvejus, kai keičiamas žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo valdytojo, juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir (ar) pavardė, o pakeitus duomenis faktinis žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo valdytojas nesikeičia, mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas prieš Registro duomenų pakeitimą;
4) mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą;
5) nesumokėjus mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, jie neregistruojami Registre ir nekeičiami Registro duomenys;
6) mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolę vykdo valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras;
7) Valstybinė mokesčių inspekcija ir valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras keičiasi mokesčiui administruoti reikalinga informacija. Keitimosi mokesčiui administruoti reikalinga informacija tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras, suderinęs su Valstybine mokesčių inspekcija;
8) valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro sprendimai dėl mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjami Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai gali būti skundžiami teismui.
6. Aplinkos ministras ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas tvirtina mokesčio už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, deklaracijų formas ir jų pildymo taisykles.
7. Nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami, permokėta mokesčio suma grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
8. Mokestis už nuslėptą taršą apskaičiuojamas:
1) mokesčio mokėtojui, kuris netvarkė privalomos teršalų išmetimo į aplinką apskaitos, – išmestą į aplinką teršalo kiekį, kuris nustatomas leidime nustatytą teršalo kiekį, padidintą pusantro karto, dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 1 priede, iš indeksavimo koeficiento ir iš koeficiento 2;
2) mokesčio mokėtojui, kuris nuslėpė faktinį iš stacionariųjų taršos šaltinių į aplinką išmestą teršalo kiekį, – nuslėptą teršalo kiekį, bet ne didesnį už leidime nustatytą teršalo metinį taršos normatyvą, ir (ar) didžiausią leidžiamą momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją ir (ar) ribinę vertę dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 1 priede, iš indeksavimo koeficiento, iš koeficiento 1,2, jeigu nustatytas teršalo laikinai leidžiamos taršos normatyvas, ir iš koeficiento 2;
3) mokesčio mokėtojui, kuris nuslėpė leidime nustatytą metinį normatyvą ir (ar) didžiausią leidžiamą momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją ir (ar) vienkartinį normatyvą viršijantį teršalo kiekį ir (ar) kuris neturi leidimo, – išmestą teršalo kiekį, nuslėptą leidime nustatytą metinį ir (ar) didžiausią leidžiamą momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją ir (ar) vienkartinį normatyvą viršijantį teršalo kiekį, o jeigu neturi leidimo, kuriame nustatyti teršalų išmetimo į aplinką normatyvai, kai toks leidimas yra privalomas, – visą faktinį išmestą iš stacionariųjų taršos šaltinių teršalo kiekį, kuris nustatomas pagal teršalų nustatymo metodikas arba instrumentinio matavimo būdu gautus duomenis, dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 2 priede, iš indeksavimo koeficiento, iš koeficiento 1,2, jeigu nustatytas teršalo laikinai leidžiamos taršos normatyvas, ir iš koeficiento 2;
4) mokesčio mokėtojui, kuris nuslėpė degalų kiekį, sunaudotą mobiliųjų taršos šaltinių, išskyrus žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, eksploatuojamų Lietuvos Respublikoje, – nuslėptą degalų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 5 priede, iš indeksavimo koeficiento, iš tarifo koregavimo koeficiento, jeigu transporto priemonė atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 priede nustatytų techninių ypatumų, ir iš koeficiento 2;
5) mokesčio mokėtojui, kuris nuslėpė oro transporto priemonių kilimo ir tūpimo ciklų skaičių, – nuslėptą kilimo ir tūpimo ciklų skaičių dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 5 priede, iš indeksavimo koeficiento ir iš koeficiento 2;
6) mokesčio mokėtojui, kuris nuslėpė sąvartyne šalintų atliekų kiekį, – nuslėptą sąvartyne šalintų atliekų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 8 priede, iš indeksavimo koeficiento ir iš koeficiento 2;
7) mokesčio mokėtojui, kuris nuslėpė Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, kai mokesčio mokėtojas aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdė gaminių ir (ar) pakuočių apskaitą, – nuslėptą gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 3 ir (ar) 4 prieduose, iš indeksavimo koeficiento ir iš koeficiento 2;
8) mokesčio mokėtojui, kuris nuslėpė Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, kai mokesčio mokėtojas nevykdė gaminių ir (ar) pakuočių apskaitos ir nepateikė gaminių ir (ar) pakuočių apskaitos dokumentų mokesčio administratoriui (jo pareigūnui) ir neteikė deklaracijos iki mokestinio patikrinimo pradžios, – mokesčio mokėtojo per tikrinamąjį mokestinį laikotarpį gautas pajamas dauginant iš koeficiento 0,02. Jeigu apskaičiuota mokėtina mokesčio suma yra mažesnė už 10 000 eurų, mokamas 10 000 eurų mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis. Duomenis apie mokesčio mokėtojo gautas pajamas per mokestinį laikotarpį teikia Valstybinė mokesčių inspekcija;
9) mokesčio mokėtojui, kuris nurodė fiktyvų (neegzistuojantį) atliekų tvarkytojo ir (ar) gamintojų ir importuotojų organizacijos tariamai išrašytą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą ir (ar) patvirtinimą (toliau – dokumentas), kuriuo remiantis buvo pasinaudota mokesčio lengvata, ir sutvarkytą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, – Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, kuriam netaikomos šiame įstatyme nustatytos mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis lengvatos, dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 3 ir (ar) 4 prieduose, iš indeksavimo koeficiento ir iš koeficiento 2.
10 straipsnis. Mokesčio mokėtojų konsultavimas
1. Konsultacijas ir informaciją mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo klausimais, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, mokesčio mokėtojui teikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka.
11 straipsnis. Mokestinio patikrinimo tvarka
1. Mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek tai nenumatyta šiame ir kituose įstatymuose.
2. Vyriausybės įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka vykdo iš stacionariųjų taršos šaltinių išmestų į aplinką teršalų, mobiliųjų taršos šaltinių, išskyrus žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, sunaudotų Lietuvos Respublikoje degalų, atliktų kilimo ir tūpimo ciklų, sąvartyne šalintų atliekų, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų gaminių ir (ar) pakuočių apskaitos ir mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo kontrolę.
3. Valstybinė mokesčių inspekcija ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, taip pat Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos keičiasi mokesčiui už aplinkos teršimą administruoti reikalinga informacija. Keitimosi mokesčiui už aplinkos teršimą administruoti reikalinga informacija tvarką nustato aplinkos ministras, suderinęs su Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku.
4. Mokestiniai patikrinimai atliekami vadovaujantis paskutine priimta deklaracija iki mokestinio patikrinimo pradžios. Patikslinti deklaracijos duomenys, turintys įtakos prievolės dydžiui, nevertinami, jeigu jie buvo pateikti jau prasidėjus mokestiniam patikrinimui, kurio pradžia laikoma pranešimo dėl mokestinio patikrinimo išsiuntimo elektroniniu paštu arba registruotu laišku diena.
12 straipsnis. Mokesčio paskirstymas ir tikslinis panaudojimas
1. Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionariųjų ir mobiliųjų taršos šaltinių paskirstomas taip:
1) 30 procentų įskaitoma į valstybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos pagal tikslinę paskirtį Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšoms administruoti ir šioje programoje numatytiems aplinkos apsaugos investicijų projektams finansuoti aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) 70 procentų įskaitoma į savivaldybės, kurios teritorijoje yra stacionarusis taršos objektas (įrenginys), o teršiant iš mobiliojo taršos šaltinio – į savivaldybės, kurios teritorijoje registruotas mokesčio mokėtojas, eksploatuojantis (naudojantis) mobilųjį taršos šaltinį, biudžetą. Šios lėšos naudojamos pagal tikslinę paskirtį Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje numatytoms priemonėms finansuoti.
2. Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis mokamas į valstybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti.
Lietuvos Respublikos
mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
1 priedas
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ STACIONARIŲJŲ TARŠOS ŠALTINIŲ LEIDŽIAMOS TARŠOS TARIFAI
I SKYRIUS
TERŠALAI, IŠMETAMI Į ATMOSFERĄ
| Teršalai |
Tarifas, Eur/t |
||
| 2021 m. |
2022 m. |
nuo 2023 m. |
|
| SO2 (sieros dioksidas) |
136 |
136 |
136 |
| NOx (azoto oksidai) |
256 |
256 |
256 |
| Dioksinai ir furanai |
5 000 000 |
5 000 000 |
5 000 000 |
| Sunkieji metalai ir jų junginiai deginant atliekas |
700 |
1 000 |
1 300 |
| Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės)* |
145 |
175 |
225 |
| Kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas |
320 |
390 |
450 |
| Asbesto turinčios kietosios dalelės |
700 |
1 000 |
1 300 |
| NH3 (amoniakas) |
20 |
20 |
20 |
| Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius) |
105 |
200 |
330 |
| Teršalų grupės |
|
|
|
| I |
700 |
1 000 |
1 300 |
| II |
320 |
390 |
450 |
| III |
60 |
60 |
60 |
| IV |
20 |
20 |
20 |
II SKYRIUS
TERŠALAI, IŠMETAMI Į VANDENS TELKINIUS, ŽEMĖS PAVIRŠIŲ IR JOS GELMES
| Teršalai |
Tarifas, Eur/t |
| BDS7 |
500 |
| Bendras azotas |
600 |
| Bendras fosforas |
3 500 |
| Suspenduotos medžiagos |
135 |
| Sulfatai |
15 |
| Chloridai |
30 |
| Teršalų grupės |
|
| I |
3 814 146 |
| II |
347 511 |
| III |
56 661 |
| IV |
12 839 |
| V |
1 258 |
*Išskyrus kietąsias daleles, susidarančias deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas, ir asbesto turinčias kietąsias daleles.
Lietuvos Respublikos
mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
2 priedas
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ STACIONARIŲJŲ TARŠOS ŠALTINIŲ NORMATYVUS VIRŠIJANČIOS TARŠOS TARIFAI
I SKYRIUS
TERŠALAI, IŠMETAMI Į ATMOSFERĄ
| Teršalai |
Tarifas, Eur/t |
||
| 2021 m. |
2022 m. |
nuo 2023 m. |
|
| SO2 (sieros dioksidas) |
204 |
204 |
204 |
| NOx (azoto oksidai) |
384 |
384 |
384 |
| Dioksinai ir furanai |
50 000 000 000 |
50 000 000 000 |
50 000 000 000 |
| Sunkieji metalai ir jų junginiai deginant atliekas |
210 000 |
300 000 |
390 000 |
| Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės)* |
218 |
263 |
338 |
| Kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas |
16 000 |
19 500 |
22 500 |
| Asbesto turinčios kietosios dalelės |
210 000 |
300 000 |
390 000 |
| NH3 (amoniakas) |
30 |
30 |
30 |
| Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius) |
158 |
300 |
495 |
| Teršalų grupės |
|
|
|
| I |
210 000 |
300 000 |
390 000 |
| II |
16 000 |
19 500 |
22 500 |
| III |
1 800 |
1 800 |
1 800 |
| IV |
30 |
30 |
30 |
II SKYRIUS
TERŠALAI, IŠMETAMI Į VANDENS TELKINIUS, ŽEMĖS PAVIRŠIŲ IR JOS GELMES
| Teršalai |
Tarifas, Eur/t |
| BDS7 |
5 000 |
| Bendras azotas |
3 000 |
| Bendras fosforas |
35 000 |
| Suspenduotos medžiagos |
203 |
| Sulfatai |
23 |
| Chloridai |
45 |
| Teršalų grupės |
|
| I |
381 414 600 |
| II |
17 375 550 |
| III |
566 610 |
| IV |
64 195 |
| V |
2 516 |
*Išskyrus kietąsias daleles, susidarančias deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas, ir asbesto turinčias kietąsias daleles.
Lietuvos Respublikos
mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
3 priedas
GAMINIŲ SĄRAŠAS IR MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ TARIFAI
| Gaminys |
Kodas* |
Tarifas, Eur/t |
||
| naujos |
restauruotos |
naudotos |
||
| 1. Motociklų ir lengvųjų automobilių padangos |
4011 10, 4011 40 |
4012 11, ex 4012 19 |
ex 4012 20 |
300 |
| 2. Autobusų, krovininių automobilių, žemės ūkio, miško ūkio, orlaivių, statybos ir pramonės paskirties transporto priemonių padangos ir kitos padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg |
4011 20, 4011 30, 4011 70, 4011 80, ex 4011 90 |
4012 12, 4012 13, ex 4012 19 |
ex 4012 20 |
600 |
| 4012 90 20 |
||||
| 3. Akumuliatoriai |
8507 |
222 |
||
| 4. Galvaniniai elementai (baterijos) |
8506 |
4 469 |
||
| 5. Vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai, jų dalys ir komponentai |
8421 23, ex 8421 99 90 |
714 |
||
| 6. Vidaus degimo variklių įsiurbiamo oro filtrai, jų dalys ir komponentai |
8421 31, ex 8421 99 90 |
714 |
||
| 7. Autotransporto priemonių amortizatoriai |
ex 8708 80 |
535 |
||
*Prekių kodai pateikti pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1925, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas.
Pastaba. Prie kodo nurodomas raidžių junginys ex reiškia, kad apmokestinami tik tie atitinkamam Kombinuotosios nomenklatūros kodui priskiriami gaminiai, kurie atitinka lentelės pirmoje skiltyje pateiktų atitinkamų gaminių aprašymą.
Lietuvos Respublikos
mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
4 priedas
PAKUOČIŲ SĄRAŠAS IR MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ TARIFAI
| Pakuotės rūšis |
Pakuotės tarifas, Eur/t
|
Daugkartinės pakuotės ir perdirbamosios vienkartinės pakuotės tarifas, Eur/t
|
Neperdir-bamosios vienkarti-nės pakuotės tarifas, Eur/t
|
| 2021 m. |
nuo 2022 m. |
||
| Stiklinė pakuotė |
225 |
279 |
395 |
| Plastikinė pakuotė |
618 |
618 |
875 |
| PET (polietileno tereftalatas) pakuotė |
618 |
618 |
875 |
| Kombinuota pakuotė |
900 |
900 |
1 200 |
| Metalinė (įskaitant aliumininę) pakuotė |
186 |
186 |
263 |
| Popierinė ir kartoninė pakuotė |
125 |
133 |
188 |
| Medinė pakuotė |
159 |
189 |
225 |
| Kita pakuotė |
299 |
299 |
423 |
Lietuvos Respublikos
mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
5 priedas
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ MOBILIŲJŲ TARŠOS ŠALTINIŲ TARIFAI
| Transporto priemonė |
Degalų rūšis arba ciklas |
Tarifas, Eur/t arba už kilimo ir tūpimo ciklą |
| 1. Kelių transporto priemonės ir kiti ne keliais judantys mechanizmai, išskyrus naudojamus žemės ūkio veiklai |
benzinas |
8 |
| dyzelinas ir gazolis |
10 |
|
| suskystintos naftos dujos |
8 |
|
| suslėgtos gamtinės dujos |
7 |
|
| 2. Vandenų transporto priemonės |
benzinas |
13 |
| dyzelinas |
14 |
|
| mazutas ir gazolis, kurio sieringumas ≤ 0,5 proc. |
3 |
|
| mazutas ir gazolis, kurio sieringumas > 0,5 proc., bet ≤ 1,5 proc. |
6 |
|
| mazutas ir gazolis, kurio sieringumas > 1,5 proc. |
8 |
|
| 3. Geležinkelių transporto priemonės |
dyzelinas |
11 |
| 4. Oro transporto priemonės, naudojamos keleiviams ir kroviniams vežti |
už vieną kilimo ir tūpimo ciklą |
2 |
| 5. Kitos oro transporto priemonės |
žibalas arba kita |
10 |
Lietuvos Respublikos
mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
6 priedas
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ ŽEMĖS ŪKIO VEIKLAI NAUDOJAMŲ NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ TARIFAI
| Ne keliais judančių mechanizmų, naudojamų žemės ūkio veiklai, galia, kW |
Tarifas, Eur |
|
| nuo |
iki |
|
| 0 |
70 |
0 |
| 71 |
90 |
40 |
| 91 |
110 |
80 |
| 111 |
130 |
120 |
| 131 |
150 |
160 |
| 151 |
170 |
200 |
| 171 |
190 |
240 |
| 191 |
210 |
280 |
| 211 |
230 |
320 |
| 231 |
250 |
360 |
| 251 |
270 |
400 |
| 271 |
290 |
440 |
| 291 |
310 |
480 |
| 311 |
330 |
520 |
| 331 |
350 |
560 |
| 351 ir daugiau |
600 |
|
Lietuvos Respublikos
mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
7 priedas
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ MOBILIŲJŲ TARŠOS ŠALTINIŲ TARIFŲ KOREGAVIMO KOEFICIENTAI
| Transporto priemonės apibūdinimas |
Koeficientas |
| 1. Geležinkelių, vidaus vandenų transporto priemonės ir ne keliais judantys mechanizmai, kuriuose įrengtas vidaus degimo variklis, atitinkantis V etapo išmetamų teršalų ribines vertes, nustatytas 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1628 dėl reikalavimų, susijusių su ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis ir tipo patvirtinimu, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1024/2012 ir (ES) Nr. 167/2013 ir iš dalies keičiama bei panaikinama Direktyva 97/68/EB |
0,5 |
| 2. Kiti, neatitinkantys 1 punkte nurodyto apibūdinimo, ne keliais judantys mechanizmai, kuriuose įrengtas vidaus degimo variklis, geležinkelių ir vidaus vandenų transporto priemonės, pagamintos: |
|
| 2.1. mažiau kaip prieš 5 metus |
0,4 |
| 2.2. prieš 5 metus ir daugiau, bet ne daugiau kaip prieš 10 metų |
0,8 |
| 3. Geležinkelių ir vidaus vandenų transporto priemonės, pagamintos daugiau kaip prieš 10 metų |
1,2 |
Lietuvos Respublikos
mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
8 priedas
SĄVARTYNE ŠALINAMŲ ATLIEKŲ SĄRAŠAS IR MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ TARIFAI
| Atliekų rūšis |
Tarifas, Eur/t |
|||
| 2021 m. |
2022 m. |
2023 m. |
2024 m. |
|
| 1. Nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos, išskyrus atskirose sekcijose šalinamas asbesto atliekas |
10,00 |
15,00 |
20,00 |
25,00 |
| 2. Nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamos asbesto atliekos |
10,00 |
10,00 |
10,00 |
10,00 |
| 3. Inertinių atliekų sąvartyne šalinamos atliekos |
30,41 |
30,41 |
30,41 |
30,41 |
| 4. Pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos |
50,00 |
50,00 |
50,00 |
50,00 |
Lietuvos Respublikos
mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
9 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/852.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima:
1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas patvirtina mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų formas ir jų pildymo taisykles iki 2021 m. birželio 30 d.;
2) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija patvirtina Konsultacijų ir informacijos teikimo mokesčio už aplinkos teršimą žemės ūkio veiklai naudojamais ne keliais judančiais mechanizmais klausimais tvarkos aprašą ir Mokesčio už aplinkos teršimą žemės ūkio veiklai naudojamais ne keliais judančiais mechanizmais apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos aprašą iki 2020 m. gruodžio 31 d.;
3) Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio 5 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus;
3. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio redakcija:
„6 straipsnis. Mokesčio lengvatos
1. Mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys aplinkos apsaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionariųjų taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais, skaičiuojant nuo faktinio, tačiau ne didesnio už nustatytą didžiausios leidžiamos taršos normatyvą, kiekio, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais, išskyrus atvejus, kai aplinkos apsaugos priemonei įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat kai įgyvendinamos aplinkos apsaugos priemonės, skirtos biokurui naudoti. Atleidimas nuo mokesčio galioja ne ilgiau kaip 3 metus nuo aplinkos apsaugos priemonės įgyvendinimo pradžios. Jeigu aplinkos apsaugos priemonė nustatytu laiku neįgyvendinama arba negaunamas planuotas efektas, mokestis už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už visą laikotarpį, kurį buvo atleidžiama nuo mokesčio, sumokamas šio įstatymo nustatyta tvarka arba išieškomas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių atleidžiami:
1) mokesčio mokėtojai, teršiantys: iš M1 ir N1 kategorijos kelių transporto priemonių, varomų benzinu ir (ar) dujomis, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 4 metus, ir iš M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 3 metus. Transporto priemonės naudojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo transporto priemonės pirmosios registracijos dienos iki mokestinio laikotarpio paskutinės dienos;
2) mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių Lietuvos techninės specifikacijos standartus atitinkančius biodegalus: biodyzeliną, atitinkantį standartą LST EN 14214, ir sintetinį dyzeliną, atitinkantį standartą LST EN 15940, bioetanolį E85, atitinkantį standartą LST EN 15293, – už sunaudotą biodegalų kiekį, kurio sunaudojimas patvirtintas biodegalų įsigijimo dokumentais.
3. Mokesčio mokėtojai, kurie patys išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes arba kurių gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes iš Lietuvos Respublikos teritorijos išveža tretieji asmenys, yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tokį gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, koks buvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos teritorijos per mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka pateikus dokumentus, patvirtinančius išvežtą iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį.
4. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tą gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, kuris proporcingas įvykdytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą.
5. Mokesčio mokėtojai, turintys dokumentus, įrodančius, kad buvo deginamos biodujos, atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už išmetamą į aplinkos orą leidime nustatytą teršalo kiekį, susidarantį naudojant biodujas.
6. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą daugkartinio naudojimo pakuočių atliekomis, kai įvykdo visą aplinkos ministro nustatytą surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai turi turėti dokumentus, patvirtinančius daugkartinių pakuočių surinkimą (susigrąžinimą) ir susigrąžintų daugkartinių pakuočių daugkartinį naudojimą.
7. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą vienkartinių pakuočių atliekomis atleidžiami mokesčio mokėtojai, per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos visų pripildytų vienkartinių pakuočių, kurioms netaikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, ir tvarkantys pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą aplinkos ministro nustatyta tvarka.
8. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidžiami sąvartynų operatoriai už:
2) šalintas pavojingųjų atliekų sąvartyne po pavojingųjų atliekų deginimo susidariusias pavojingąsias atliekas (dugno ir lakiuosius pelenus);
3) šalintas pavojingųjų atliekų sąvartyne cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų atliekas, kurių sąrašą tvirtina aplinkos ministras;
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1709, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27558
3 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1709, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27558
Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymas