LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO 2008 M. LIEPOS 9 D. ĮSAKYMO NR. D1-370/1K-230 „DĖL MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ APSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO TVARKOS APRAŠŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2015 m. sausio 19 d. Nr. D1-38/K1-023

Vilnius

 

 

 

P a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“:

1. Pakeičiame nurodytu įsakymu patvirtintą Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą:

1.1. pakeičiame 3 punktą ir jį išdėstome taip:

3. Mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių, išskyrus oro transporto priemones (lėktuvus, orlaivius ir pan.), apskaičiuojamas:

 

M = Q × T × I × k,                                                      (1)

čia:

M – mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių (Eur);

Q – mobiliuose taršos šaltiniuose Lietuvos Respublikoje per mokestinį laikotarpį sunaudotas atitinkamos rūšies degalų kiekis (t), įskaitant ir kitose valstybėse įsigytus, bet Lietuvoje sunaudotus degalus. Degalų sunaudojimas nustatomas pagal kelionės maršrutą (km) ir pagal įmonės vykdomą degalų sunaudojimo apskaitą konkrečiai transporto priemonei, atsižvelgus į transporto priemonės eksploatavimo sąlygas. Tuo atveju, kai degalų kiekio apskaita vykdoma tūrio vienetais – litrais, kiekis iš tūrio vienetų į masės vienetus perskaičiuojamas taikant perskaičiavimo koeficientą, kuris yra nustatomas pagal gamintojo kokybės pažymėjime (sertifikate arba pase) nurodytą degalų tankį. Neturint tikslaus degalų perskaičiavimo koeficiento, degalų kiekiui perskaičiuoti iš litrų į tonas naudojami šie perskaičiavimo koeficientai: benzinui – 0,75, dyzelinui – 0,84, suskystintoms naftos dujoms – 0,54, suslėgtoms gamtinėms dujoms – 0,69;

T – mokesčio tarifas (Eur/t), nustatytas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 priedėlyje;

I – mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas, nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento vartotojų kainų indeksą, apskaičiuotą pagal Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarkos aprašą, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo įgyvendinimo“, padalijus iš 100. Vartotojų kainų indeksas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui skelbiamas Oficialiame statistikos portale. Bankroto ar restruktūrizavimo atveju, kada mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracija teikiama nepasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikomas prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas;

k – mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifų koregavimo koeficientas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53. Šiuo nutarimu patvirtintų Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifų koregavimo koeficientų 1 punktas taikomas motorinėms M2, M3, N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonėms, kurių sąvokos apibrėžtos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo.“;

1.2. pakeičiame 4 punktą ir jį išdėstome taip:

„4. Mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą iš oro transporto priemonių (orlaivių, lėktuvų ir pan.) pakilimo ir nusileidimo ciklo metu apskaičiuojamas:

 

Mc = T × I × k × s,                                                       (2)

čia:

Mc – mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą iš oro transporto (orlaivių, lėktuvų ir pan.) pakilimo ir nusileidimo ciklo metu (Eur);

s – oro transporto (orlaivių, lėktuvų ir pan.) pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičius.“;

1.3. pakeičiame 5 punktą ir jį išdėstome taip:

5. Mokėtinas mokestis taikant didesnį tarifą už nuslėptą taršą iš mobilių taršos šaltinių (išskyrus oro transporto priemones, t. y. lėktuvus, orlaivius), kai mokesčio mokėtojas nedeklaravo ar deklaravo mažesnį nei buvo sunaudotas degalų kiekį, apskaičiuojamas:

 

Mp = Qp × T × k × I × K,                                             (3)

čia:

Mp – mokėtinas mokestis taikant didesnį tarifą už nuslėptą taršą iš mobilių taršos šaltinių (Eur);

Qp – nuslėptas ir (ar) nedeklaruotas atitinkamos rūšies degalų kiekis (t);

K – mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifo koeficientas, nustatytas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 priedėlyje.“;

1.4. pakeičiame 9 punktą ir jį išdėstome taip:

„9. Išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos kelių transporto priemonėse su vidaus degimo varikliu, buvimą ir jos veikimą patvirtina šie dokumentai:

9.1. transporto priemonei, turinčiai vidaus degimo variklį, varomą benzinu ir (ar) dujomis, išskyrus 9.3 papunktyje nurodytą, transporto priemonės gamintojo, jo oficialiai įgalioto atstovo ar platintojo Lietuvoje išduotas dokumentas (pažyma, tipo atitikties sertifikatas, atitikties liudijimas ir pan.), patvirtinantis, kad transporto priemonėje yra įrengta veikianti išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, pateiktas su galiojančiu privalomos techninės apžiūros dokumentu (techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita). Pakeitus arba sumontavus transporto priemonėje naują išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą, pateikiamas dokumentas (detalės sertifikatas, detalės pirkimo sąskaita faktūra ir pan.), patvirtinantis, kad detalė sertifikuota. Pažymoje turi būti ši informacija: pažymą išdavusio gamintojo ar jo įgalioto atstovo Lietuvoje identifikavimo rekvizitai, transporto priemonės identifikavimo rekvizitai, pažymint, kad pažymoje nurodytoje (- ose) transporto priemonėje (-se) yra įrengta ir veikianti išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, pažymos išdavimo data ir pažymos registracijos numeris. Pažyma turi būti patvirtinta ją išdavusio asmens parašu ir antspaudu, jeigu jis antspaudą privalo turėti. Pažyma turi būti pateikiama kartu su galiojančiu privalomos techninės apžiūros dokumentu (techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita);

arba privalomos techninės apžiūros įmonės išduota techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita), arba jos kopija su nurodyta anglies monoksido CO koncentracija automobiliams su varikliais, varomais benzinu ir (ar) dujomis ir kuri neturi viršyti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų“ anglies monoksidui CO nustatytų normų. Privalomos techninės apžiūros rezultatų kortelė (arba kopija) su nurodyta teršalo koncentracija galioja, jeigu nurodyta teršalo koncentracija atitinka centralizuotos techninės apžiūros duomenų bazės duomenis;

9.2. transporto priemonei, turinčiai dyzelinį variklį, išskyrus 9.3 papunktyje nurodytą, – transporto priemonės gamintojo, jo oficialiai įgalioto atstovo ar platintojo Lietuvoje išduotas dokumentas (pažyma, tipo atitikties sertifikatas, atitikties liudijimas ir pan.), patvirtinantis, kad transporto priemonėje yra įrengta veikianti išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, pateiktas su galiojančiu privalomos techninės apžiūros dokumentu (techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita).  Pakeitus arba sumontavus transporto priemonėje naują išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą, pateikiamas dokumentas (detalės sertifikatas, detalės pirkimo sąskaita faktūra ir pan.), patvirtinantis, kad detalė sertifikuota. Pažymoje turi būti ši informacija: pažymą išdavusio gamintojo ar jo įgalioto atstovo Lietuvoje identifikavimo rekvizitai, transporto priemonės identifikavimo rekvizitai, pažymint, kad pažymoje nurodytoje (-ose) transporto priemonėje (-ėse) yra įrengta ir veikianti išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, pažymos išdavimo data ir pažymos registracijos numeris. Pažyma turi būti patvirtinta ją išdavusio asmens parašu ir antspaudu, jeigu jis antspaudą privalo turėti. Pažyma turi būti pateikiama kartu su galiojančiu privalomos techninės apžiūros dokumentu (techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita);

9.3. M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms (su dyzeliniu varikliu ar su Otto tipo varikliu), pirmą kartą registruotoms Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse 2005 metais ir vėliau, kurios atitinka 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/69/EEB dėl priemonių, kurių turi būti imamasi prieš oro taršą motorinių transporto priemonių išmetamosiomis dujomis, iš dalies pakeičiančioje Tarybos direktyvą 70/220/EEB (OL 1998 L 350, p.l), nustatytus reikalavimus automobiliams su išmetamųjų teršalų norma „Euro IV“ su vėlesniais jos pakeitimais, kuri perkelta į nacionalinę teisę Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3-169 „Dėl Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo atlikimo taisyklių patvirtinimo“ – automobilio galiojančią techninę apžiūrą patvirtinantis dokumentas, t. y. techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita).“.

2. Pakeičiame nurodytu įsakymu patvirtintą Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą:

2.1. pakeičiame 2 punktą ir jį išdėstome taip:

2. Mokėtinas mokestis už faktinį iš stacionarių taršos šaltinių išmestą į atmosferą (aplinkos orą) arba išleistą į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius (toliau – Aplinka) teršalų kiekį tonomis (toliau – t) susideda iš mokesčio už išmestą ar išleistą į Aplinką leistiną teršalo kiekį, neviršijusį Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) ir (ar) taršos leidime teršalui nustatyto leistinos taršos normatyvo, ir mokesčio, apskaičiuojamo taikant didesnį tarifą už išmestą ar išleistą į Aplinką teršalo kiekį, viršijusį TIPK ir (ar) taršos leidime teršalui nustatytą leistiną taršos normatyvą, ir yra lygus:

 

M = Mn + Mv,                                                               (1)

čia:

M – mokėtinas mokestis (Eur) už išmestą ar išleistą į Aplinką teršalo kiekį (t) per mokestinį laikotarpį;

Mn – mokėtinas mokestis (Eur) už išmestą ar išleistą į Aplinką teršalo kiekį (t) per mokestinį laikotarpį, neviršijusį TIPK ir (ar) taršos leidime teršalui nustatyto leistinos taršos normatyvo;

Mv – mokėtinas mokestis (Eur) už išleistą ar išmestą į Aplinką teršalo kiekį (t) per mokestinį laikotarpį, viršijusį TIPK ir (ar) taršos leidime teršalui nustatytą leistinos taršos normatyvą.

Kai neviršijami TIPK ir (ar) taršos leidime teršalams nustatyti leistinos taršos normatyvai, Mv = 0.“;

2.2. pakeičiame 3 punktą ir jį išdėstome taip:

3. Mokestis už TIPK ir (ar) taršos leidime nustatytą leistiną išmesti ar išleisti į Aplinką teršalo kiekį per mokestinį laikotarpį apskaičiuojamas:

 

Mn = Q × T × I × [k],                                           kai                 Q ≤ N

Mn = (Q – ∑ Qnt) × T × I × [k],                           kai                 Qt > Nt, o Q ≤ N                (2)

Mn = (N – ( ∑ Qnt – Qnp)) × T × I × [k],              kai                 Q > N, o ∑ Qnt > Qnp

Mn = N × T × I × [k],                                           kai                 Q > N, o ∑Qnt ≤ Qnp;

 

čia:

Q – faktinis per mokestinį laikotarpį išmestas ar išleistas į Aplinką atitinkamo teršalo kiekis (t);

T – teršalo tarifas (Eur/t), nustatytas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje;

I – mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas, nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento vartotojų kainų indeksą, apskaičiuotą pagal Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53, padalijus iš 100. Vartotojų kainų indeksas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui skelbiamas Oficialiame statistikos portale. Bankroto ar restruktūrizavimo atveju, kada mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracija teikiama nepasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikomas prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas;

[k] – koeficientas (lygus 1,2), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, taikomas apskaičiuojant mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už teršalus, kuriems TIPK ir (ar) taršos leidime yra nustatytas laikinai leistinos taršos (toliau – LLT) normatyvas;

Qnp – normatyvą viršijantis teršalo kiekis (t), viršijus TIPK ir (ar) taršos leidime nustatytą per mokestinį laikotarpį leistiną išmesti ar išleisti į Aplinką teršalo kiekį (t), kuris yra lygus faktinio ir normatyvinio teršalo kiekio skirtumui (Q – N);

Qnt – normatyvą viršijantis teršalo kiekis (t), viršijus TIPK ir (ar) taršos leidime nustatytą didžiausią leistiną momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją ir (ar) vienkartinį leistinos taršos normatyvą per visą mokestinio laikotarpio normatyvo viršijimo laiką. Teršalo kiekis, išleistas į paviršinius vandens telkinius ir žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius, apskaičiuojamas: nuotekų kiekį, išleistą į paviršinius vandens telkinius ir (ar) žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius, per visą mokestinio laikotarpio normatyvo viršijimo laikotarpį padauginus iš nustatytos faktinės teršalo koncentracijos ir iš gauto kiekio atėmus leistiną per viršijimo laikotarpį išmesti į paviršinius vandens telkinius arba žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius teršalo kiekį. Teršalo kiekis, išmestas į atmosferą (aplinkos orą), apskaičiuojamas: per visą normatyvo viršijimo laikotarpį išmestą į atmosferą (aplinkos orą) dujų kiekį (m3) padauginus iš nustatytos per viršijimo laikotarpį faktinės teršalo koncentracijos, perskaičiuotos esant normalioms sąlygoms – 101,3 kPa slėgiui ir 0° C temperatūrai, (mg/Nm3) arba faktinį per viršijimo laikotarpį išmestą teršalo kiekį per laiko vienetą (g/s) padauginus iš laiko (s), per kurį buvo viršytas teršalo normatyvas, ir iš gauto kiekio atėmus per viršijimo laikotarpį leistiną išmesti į atmosferą (aplinkos orą) teršalo kiekį;

N – leistinas išmesti arba išleisti į Aplinką per mokestinį laikotarpį normatyvinis teršalo kiekis (t), nustatytas TIPK ir (ar) taršos leidime. Jeigu TIPK ir (ar) taršos leidime nustatyti metiniai teršalų išmetimo į Aplinką normatyvai mokestiniu laikotarpiu buvo tikslinti, apskaičiuojant mokestį už išmestą į aplinką per mokestinį laikotarpį teršalų kiekį, turi būti vadovaujamasi perskaičiuotu (atnaujinant arba tikslinant leidimą) leidžiamo išmesti į aplinką per mokestinį laikotarpį teršalo normatyvu. Šio mokestinio laikotarpio metinis teršalo normatyvas nustatomas sumuojant leidžiamą išmesti į Aplinką teršalo kiekį, kuris išskaičiuojamas atskiriems normatyvo galiojimo (taikymo) laikotarpiams, jei per mokestinį laikotarpį teršalui buvo taikyti keli skirtingi metiniai leidžiamos taršos normatyvai. Metinis teršalo normatyvas apskaičiuojamas: TIPK ir (ar) taršos leidime nustatytą vidutinį per parą leidžiamą išmesti į Aplinką teršalo normatyvą (kiekį) padauginus iš dienų skaičiaus, per kurias šis normatyvas buvo taikytas. Kai TIPK ir (ar) taršos leidime nenustatytas vidutinis per parą leidžiamas išmesti į Aplinką teršalo normatyvas, metinis leidžiamas išmesti į Aplinką teršalo normatyvas apskaičiuojamas: metinį leidžiamą išmesti į Aplinką teršalo normatyvą (kiekį) dalinant iš metinio kalendorinių dienų skaičiaus ir gautą teršalo kiekį dauginant iš dienų skaičiaus, per kurį šis normatyvas buvo taikytas;

Nt – didžiausias leistinas išmesti arba išleisti į Aplinką momentinis ir (ar) paros vidutinis ir (ar) vienkartinis leistinos taršos normatyvinis teršalo kiekis (t). Leistinas išmesti arba išleisti į vandens telkinius ar žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius normatyvinis teršalo kiekis apskaičiuojamas: leistiną per parą išmesti arba išleisti į aplinką teršalo kiekį padauginus iš skaičiaus parų, per kurias buvo viršytas teršalo normatyvas. Leistinas išmesti į atmosferą (aplinkos orą) teršalo kiekis apskaičiuojamas: vienkartinį leistinos taršos normatyvinį teršalo kiekį, nustatytą g/s, padauginus iš laiko (s), per kurį buvo viršytas teršalo normatyvas, arba vienkartinį leistinos taršos normatyvinį teršalo kiekį, nustatytą mg/Nm3, padauginus iš debito (Nm3/s) ir iš laiko (s), per kurį buvo viršytas teršalo normatyvas;

Qt – faktinis teršalo kiekis (t), išmestas arba išleistas į Aplinką per didžiausios leistinos momentinės ar paros vidutinės teršalo koncentracijos ir (ar) vienkartinės leistinos taršos normatyvo viršijimo laikotarpį. Teršalo kiekis, išleistas į vandens telkinius ar žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius, viršijus didžiausią leistiną momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją normatyvo viršijimo laikotarpiu, apskaičiuojamas: faktinį per viršijimo laikotarpį išleistą nuotekų kiekį dauginant iš faktinės teršalo koncentracijos. Teršalo kiekis, išmestas į atmosferą (aplinkos orą) viršijus vienkartinį leistinos taršos normatyvą per normatyvo viršijimo laikotarpį, apskaičiuojamas: faktinį per viršijimo laikotarpį išmestą dujų kiekį (Nm3) padauginus iš faktinės teršalo koncentracijos (mg/Nm3) arba, kai TIPK ir (ar) taršos leidime vienkartinis leistinos taršos normatyvas nustatytas g/s, – faktinį per normatyvo viršijimo laikotarpį išmestą teršalo kiekį g/s padauginus iš laiko (s), per kurį buvo viršytas teršalo normatyvas.“;

2.3. pakeičiame 14 punktą ir jį išdėstome taip:

14. Mokėtinas mokestis taikant didesnį tarifą už nuslėptą taršą iš stacionarių taršos šaltinių, kai mokesčio mokėtojas nedeklaravo ar deklaravo mažesnį nei buvo išmestas ar išleistas į Aplinką atitinkamo teršalo kiekis, apskaičiuojamas:

 

MNUS = QNUS × T × b × I × [k],                                            (6)

 

čia:

MNUS – mokamas mokestis už nuslėptą atitinkamo teršalo kiekį (Eur);

QNUS – atitinkamo teršalo kiekis (t), kurį mokesčio mokėtojas per mokestinį laikotarpį išmetė arba išleido iš stacionaraus taršos šaltinio į Aplinką ir nedeklaravo ar deklaravo mažesnį teršalo kiekį.“;

2.4. pakeičiame 16 punktą ir jį išdėstome taip:

„16. Asmenys, kurie naudoja biokurą energijai, įskaitant energiją, kuri panaudojama technologiniuose (gamybiniuose) įrenginiuose, gaminti nuo mokesčio už išmetamus į aplinką teršalus, kurie neviršija TIPK ir taršos leidime nustatytų normatyvų, gali būti atleidžiami, jeigu turi šiuos biokuro panaudojimą patvirtinančius dokumentus:

– biokuro įsigijimo dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, pirkimo pardavimo sutartys ir pan.) – kai biokuras įsigyjamas (perkamas);

– nurašymo aktai, atliekų tvarkymo apskaitos ataskaita ir energijos gamybos iš atliekų biologiškai skaidžios dalies ataskaita, ataskaita apie bioskaidžių atliekų susidarymą gamybos proceso metu, kurias leidžiama deginti kuro deginimo įrenginiuose – kai naudojami paties veiklos vykdytojo gamybos procese susidarę cheminėmis medžiagomis neapdoroti ir neužteršti (nedažyti, nelakuoti, neimpregnuoti, neklijuoti ir pan.) šalutiniai produktai, t. y. bioskaidžios atliekos, kurios pagal savo kilmę gali būti priskiriamos biokurui (pvz., medžio žievė, medienos mechaninio apdirbimo liekanos (atraižos, pjuvenos, drožlės ir pan.), iš medienos pagamintos granulės, mediniai padėklai, dėžės, kitokia iš medžio masyvo pagaminta pakuotė, šių gaminių dalys, lūženos, grikių ar kt. augalų stiebai, lukštai ar kitos dalys ir pan.).

Biokuro įsigijimo ir sunaudojimo energijai gaminti dokumentai turi būti pateikiami vykdant mokesčio kontrolę įmonėje, kai to pareikalauja aplinkos apsaugos ir (ar) mokesčių inspekcijos pareigūnas.“.

3. Pakeičiame nurodytu įsakymu patvirtintą Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą:

3.1. pakeičiame 7 punktą ir jį išdėstome taip:

7. Mokėtinas mokestis už atitinkamos rūšies apmokestinamuosius gaminius apskaičiuojamas:

 

M = Q x d x T x k                                               (5),

čia:

M – mokėtinas mokestis už apmokestinamuosius gaminius, Eur;

T – mokesčio tarifas, nurodytas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 priedėlyje, Eur/t;

k – mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas, gaunamas Lietuvos statistikos departamento vartotojų kainų indeksą, apskaičiuotą pagal Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53, padalijus iš 100.“;

3.2. pakeičiame 8 punktą ir jį išdėstome taip:

8. Mokesčio didesniu tarifu už nuslėptą taršą atitinkamos rūšies apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimas:

 

MNUS = (Q x dFAK – QDEK x dDEK ) x T x k x 2,    kai mokesčio mokėtojas pateiktoje deklaracijoje nurodė neteisingą panaudotų ar perdirbtų apmokestinamųjų gaminių atliekų kiekį (QSUT) ir (ar) nurodė teisingą ar neteisingą vidaus rinkai tiektų apmokestinamųjų gaminių kiekį (Q);

MNUS = QNUS x T x k x 2,                                     kai mokesčio mokėtojas pateiktoje deklaraciją nurodė teisingą panaudotų ar perdirbtų apmokestinamųjų gaminių atliekų kiekį (QSUT) ir nurodė neteisingą vidaus rinkai tiektų apmokestinamųjų gaminių kiekį (Q);       (6),

MNUS = QNUS x dFAK x T x k x 2,                         kai mokesčio mokėtojas neteikė deklaracijos.

čia:

MNUS – mokamas mokestis už nuslėptą taršą atitinkamos rūšies apmokestinamųjų gaminių atliekomis, Eur;

QNUS – mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektų apmokestinamųjų gaminių nedeklaruotas (nuslėptas) kiekis, t;

QDEK – mokesčio mokėtojo deklaruotas per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektų apmokestinamųjų gaminių kiekis, t;

dFAK perskaičiuotas mokėtino mokesčio sumažinimo koeficientas (d), remiantis faktiniu užduoties įvykdymu (F), kuris apskaičiuojamas įvertinus faktinį mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektų apmokestinamųjų gaminių kiekį (Q);

dDEK – mokėtino mokesčio sumažinimo koeficientas (d), apskaičiuotas remiantis deklaracijoje nurodytu užduoties įvykdymu (F), kuris apskaičiuojamas įvertinus mokesčio mokėtojo deklaruotą per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektų apmokestinamųjų gaminių kiekį (Q).“.

4. Pakeičiame nurodytu įsakymu patvirtintą Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą:

4.1. pakeičiame 7 punktą ir jį išdėstome taip:

7. Mokėtinas mokestis už atitinkamos rūšies pakuotę apskaičiuojamas:

 

M = Q x d x T x k                                               (5),

čia:

M – mokėtinas mokestis už pakuotę, Eur;

T – mokesčio tarifas, nurodytas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedėlyje, Eur/t;

k – mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas, gaunamas Lietuvos statistikos departamento vartotojų kainų indeksą, apskaičiuotą pagal Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53, padalijus iš 100.“;

4.2. pakeičiame 11 punktą ir jį išdėstome taip:

11. Mokėtinas mokestis už atitinkamos rūšies pakartotinio naudojimo pakuotę apskaičiuojamas:

 

MPAK = 0,                                       kai FP ≥ UP;  (9),

MPAK = QLIK x T x k, kai FP < UP.  (10),

čia:

MPAK – mokėtinas mokestis už vidaus rinkoje likusią (vidaus rinkai tiektą) pakartotinio naudojimo pakuotę, Eur;

U– pakartotinio naudojimo pakuotės surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduotis, %, nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. D1-618 „Dėl pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduočių nustatymo.“;

4.3. pakeičiame 12 punktą ir jį išdėstome taip:

„12. Mokesčio didesniu tarifu už nuslėptą taršą atitinkamos rūšies gaminių pripildytos pakuotės atliekomis apskaičiavimas:

 

MNUS = (Q x dFAK – QDEK x dDEK) x T x k x 2,     kai mokesčio mokėtojas pateiktoje deklaracijoje nurodė neteisingą panaudotos ar perdirbtos pakuotės atliekų kiekį (QSUT) ir (ar) nurodė teisingą ar neteisingą vidaus rinkai tiektos gaminių pripildytos pakuotės kiekį (Q);

MNUS = QNUS x T x k x 2,                                     kai mokesčio mokėtojas pateiktoje deklaraciją nurodė teisingą panaudotos ar perdirbtos pakuotės atliekų kiekį (QSUT) ir nurodė neteisingą vidaus rinkai tiektos gaminių pripildytos pakuotės kiekį (Q)              ;                     (11),

MNUS = QNUS x dFAK x T x k x 2,                         kai mokesčio mokėtojas neteikė deklaracijos.

čia:

MNUS – mokamas mokestis už nuslėptą pakuotės kiekį, Eur;

QNUS – mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektos gaminių pripildytos pakuotės nedeklaruotas (nuslėptas) kiekis, t;

QDEK – mokesčio mokėtojo deklaruotas per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektų gaminių pripildytos pakuotės kiekis, t;

dFAK – perskaičiuotas mokėtino mokesčio sumažinimo koeficientas (d), remiantis faktiniu užduoties įvykdymu (F), kuris apskaičiuojamas įvertinus faktinį mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektos gaminių pripildytos pakuotės kiekį (Q);

dDEK – mokėtino mokesčio sumažinimo koeficientas (d), apskaičiuotas remiantis deklaracijoje nurodytu užduoties įvykdymu (F), kuris apskaičiuojamas įvertinus mokesčio mokėtojo deklaruotą per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektos gaminių pripildytos pakuotės kiekį (Q).“.

 

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                   Kęstutis Trečiokas

 

 

 

Finansų ministras                                                                                                       Rimantas Šadžius