KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS

Suvestinė redakcija nuo 2022-03-26 iki 2022-08-26

Sprendimas paskelbtas: TAR 2021-03-01, i. k. 2021-03936

Kaunor-m

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

3 POSĖDIS

SPRENDIMAS

Dėl KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS

2021–2025 M. BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

2021 m. vasario 25 d. Nr. TS-55

Kaunas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2020 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. SR-5187 „Dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo“, Kauno rajono savivaldybės taryba nusprendžia:

Patvirtinti Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 m. bendrąjį planą (pridedama).

Savivaldybės meras Valerijus Makūnas

PATVIRTINTA

Kauno rajono savivaldybės tarybos

2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-55

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2021–2025 M.

BENDRASIS PLANAS

Bendrasis planas reglamentuoja Kauno rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybės) bendrojo ugdymo mokyklų vykdomų švietimo programų koordinavimą, jų prieinamumo ir įvairovės kaitą, mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, vidaus struktūros pertvarkymo kryptis, terminus ir vykdymą. Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarka vykdoma vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ ir Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. bendruoju planu, patvirtintu Savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-61 „Dėl Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. bendrojo plano patvirtinimo”. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2020 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. SR-5187 „Dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo“ savivaldybės buvo įgaliotos planuoti savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2021–2025 metų tinklo pertvarką.

Mokyklų tinklo kūrimo tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, valstybei ir Savivaldybei pakeliamą kainą, naudoti turimus materialinius ir intelektinius išteklius.

I. KAUNO RAJONO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS
2016-2020 M. ANALIZĖ IR PROGNOZĖS

Demografinis ir socialinis kontekstas.

Kauno rajono savivaldybė yra žiedinė, išsidėsčiusi aplink Kauno miestą. Rajono plotas – 146,2 tūkst. kv. km. 2020 m. pabaigoje Savivaldybėje gyvenamąją vietą buvo deklaravę 102,27 tūkst. gyventojų, t. y. 5,84 proc. daugiau nei 2016 m. (96,63 tūkst.) (1 pav.) Gyventojų tankumas – 64,5 gyv. / kv. km(šalies vidurkis – 43,8). Tai vienas tankiausiai apgyvendintų rajonų Lietuvoje, tankiausias iš žiedinių savivaldybių. Kauno rajone yra 25 seniūnijos, kuriose išsidėstęs 371 kaimas, 9 miesteliai ir 3 miestai.

1 pav. Savivaldybės gyventojų skaičiaus kaita 2016–2020 m.

Registrų centro duomenimis, per paskutiniuosius penkerius metus Savivaldybė padidėjo 5784 gyventojais. Didžiausias prieaugis buvo Užliedžių (+1868), Ringaudų (+1684), Domeikavos (+1435), Garliavos apylinkių (+1060) seniūnijose. Daugėja gyventojų Batniavos (+649), Akademijos (+369), Samylų (+360), Lapių (+294), Alšėnų (+134), Karmėlavos (+127), Raudondvario (+108) seniūnijose, o Babtų (-250), Garliavos (-245), Čekiškės (-212), Vilkijos apylinkių (-186), Vilkijos (-174), Vandžiogalos (-28) seniūnijose mažėja (2 pav.).

*duomenys fiksuoti metų pradžioje

2 pav. Gyventojų skaičiaus kaita seniūnijose 2016–2021 m.

Urbanistikos skyriaus duomenimis, nuo 2016 m. Savivaldybės teritorijoje baigtų statyti gyvenamųjų būstų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai:

3 pav. 2016–2019 m. baigtų statyti gyvenamųjų namų skaičius.

Didžiausia gyvenamųjų statybų plėtra numatoma Domeikavos, Užliedžių, Vijūkų, Ringaudų, Pyplių, Raudondvario, Garliavos apylinkių, t. y. aplink Kauno miestą esančiose teritorijose. Čekiškės, Vandžiogalos seniūnijose nenumatomos jokios gyvenamųjų namų statybos.

2019 m. 1399 mokiniai gavo nemokamą maitinimą, t. y. 13,6 proc. (2015 m. – 19 proc.) visų mokinių (su priešmokyklinio amžiaus vaikais). Šio rodiklio kaita rodo šeimų socialinės ekonominės būklės gerėjimą.

4 pav. Mokinių, gavusių nemokamą maitinimą, skaičiaus kaita 2016–2020 m.

2020 m. nemokamą maitinimą gaunančių mokinių skaičius žymiai išaugo, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymu, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokiniai, kurie mokosi mokyklose pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje, turi teisę į nemokamus pietus, nevertinant gaunamų pajamų. Iš 2940 2020–2021 m. m. nemokamai maitinamų mokinių 146 yra iš šeimų, gaunančių socialinę pašalpą.

Savivaldybės socialinis, ekonominis kontekstas yra vertinamas kaip vienas palankiausių, artimas Lietuvos didžiųjų miestų kontekstams (ŠMSM duomenys, LŠŠR).

Gimstamumo tendencijos.

Nuo 2002 m. (688) bendra gimstamumo tendencija Savivaldybėje yra didėjanti. Didžiausias gimusiųjų skaičius fiksuojamas pastaraisiais metais: 2018 m. – 1265, 2019 m. – 1276, 2020 m. – 1199 (5 pav.). Seniūnijose deklaruotų vaikų iki 1 m. skaičius skiriasi: 2018 m. – 1063 (-202), 2019 m. – 1128 (-148), 2020 m. – 1081 (-118). 2020 m. daugiausia vaikų iki 1 metų deklaruota Užliedžių (146), Domeikavos, (140), Ringaudų (128) seniūnijose.

Šaltinis: Civilinės metrikacijos skyrius

5 pav. Savivaldybėje gimusių vaikų skaičiaus pokytis 2002–2020 m.

Šaltinis: Seniūnijų duomenys

6 pav. Seniūnijose deklaruotų 2016–2020 m. gimusių vaikų skaičius.

švietimo įstaigų skaičiaus ir tipų kaita.

Savivaldybės taryba šiuo metu yra 48 švietimo įstaigų steigėja. 2020 m. Kauno rajone švietimo paslaugas teikė 27 Savivaldybės bendrojo ugdymo (6 tipų), 1 sanatorinė, 3 neformaliojo švietimo mokyklos, 17 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, 9 privatūs lopšeliai-darželiai ir 2 privačios pagrindinės, 1 pradinė mokyklos (1 lentelė).

1 lentelė. Savivaldybės švietimo įstaigų skaičiaus kaita 2016–2020 m.

Įstaigos tipas	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
Ikimokyklinio ugdymo	19 (+7*)	19 (+8*)	17 (+9*)	17 (+9*)	17 (+9*)
Daugiafunkcis centras	1	1	1	1	-
Mokykla-daugiafunkcis centras		2	2	2	3
Mokyklos-darželiai	4	4	3	4	4
Pradinės mokyklos	1	2	3	3 (+1*)	2 (+1*)
Pagrindinės mokyklos	9	6	6 (+1*)	6 (+1*)	6 (+2*)
Gimnazijos	12	12	12	12	11
Progimnazijos	1	1	1	1	1
Neformaliojo švietimo mokyklos	3	3	3	3	3
Sanatorinės mokyklos	2	2	1	1	1
Iš viso ugdymo įstaigų:	52	52	*49 (+10)**	*50 (+11)**	*48 (+12)**

*privačios įstaigos

Įgyvendinant Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos
2016–2020 metų bendrąjį planą buvo įvykdyta daug pokyčių:

2016 m.

· Girininkų pagrindinė mokykla pertvarkyta į Rokų mokyklą-darželį;

2017 m.

· Kačerginės pagrindinė mokykla pertvarkyta į Kačerginės pradinę mokyklą;

· Batniavos pagrindinė mokykla pertvarkyta į Batniavos mokyklą-daugiafunkcį centrą;

· Panevėžiuko pagrindinė mokykla pertvarkyta į Panevėžiuko mokyklą-daugiafunkcį centrą;

· Pertvarkyta Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija: likviduotas Liučiūnų skyrius ir įsteigtas ikimokyklinis ugdymas (prijungtos Čekiškės lopšelio-darželio grupės);

· Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų mokykla-darželis pertvarkytas į Raudondvario lopšelį-darželį;

· Likviduota Kulautuvos vaikų sanatorijos mokykla.

2018 m.

· Įsteigta Raudondvario A. ir A. Kriauzų pradinė mokykla;

· Pertvarkyta Zapyškio pagrindinė mokykla: likviduotas Altoniškių skyrius ir įsteigtas ikimokyklinis ugdymas (prijungtos Zapyškio lopšelio-darželio grupės);

· Vandžiogalos gimnazijoje įsteigtas ikimokyklinis ugdymas (prijungtos Vandžiogalos lopšelio-darželio grupės).

2019 m.

· Įsteigta Akademijos mokykla-darželis „Gilė“;

· Pertvarkyta Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija – pradinio ugdymo programa perkelta į Akademijos mokyklą-darželį „Gilė“.

2020 m.

· Likviduota Garliavos Jonučių gimnazija;

· Prie Kačerginės pradinės mokyklos prijungtas Kačerginės daugiafunkcis centras ir ji tapo Kačerginės mokykla-daugiafunkciu centru;

· Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija pertvarkyta į VšĮ VDU Akademijos Ugnės Karvelis gimnaziją.

2020–2021 m. m. 18-oje bendrojo ugdymo mokyklų ir viename mokyklos skyriuje teikiamos priešmokyklinio ugdymo paslaugos, net 13-oje – ikimokyklinio. Savivaldybės ugdymo įstaigose sudarytos sąlygos privalomam priešmokykliniam ugdymui, tačiau ikimokyklinio ugdymo poreikis vis dar netenkinamas.

Likvidavus Garliavos Jonučių gimnaziją nebeliko ir suaugusiųjų klasių, kuriose 2020 m. mokėsi 25 mokiniai. Kauno rajone gyvenantys ir bendrojo ugdymo mokykloje norintys mokytis suaugusieji nukreipiami į Kauno miesto suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrą.

Savivaldybėje veikia trys neformaliojo švietimo mokyklos: Garliavos meno mokykla (828 mokiniai), Sporto mokykla (844 mokiniai), Dziudo ir jojimo sporto mokykla (205 mokiniai). Jas lanko apie 19,4 proc. (2016 m. buvo 14 proc.) Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių.

Kauno rajone įsikūrė 3 privačios mokyklos: VšĮ „Žalioji gamtos mokykla“ Smiltynuose, Lapių seniūnijoje, VšĮ Kauno Montessori mokykla Ringauduose, VšĮ mokykla „Atradimai“ Rokų Miško Kelmyno kaime. Jose vaikai mokomi netradiciniais ugdymo metodais.

mokinių skaičiaus kaita.

Savivaldybės mokyklose mokinių mažėjo nuo 2003 m. iki 2015 metų. Nuo 2016 m. mokinių kasmet daugėja. 2020 m. Savivaldybės ugdymo įstaigose mokėsi 9683 1–12 klasių mokiniai (279 mokiniais daugiau negu 2019 m., 662 mokiniais daugiau negu 2016 m.), buvo ugdoma 3880 (2019 m. – 3356) priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikų. Priešmokyklinis ugdymas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. tapo privalomas. 2020 m. jis buvo teikiamas 437 (2019 m. – 545) vaikams darželiuose ir 395 (2019 m. – 346) bendrojo ugdymo mokyklose, iš viso – 832 vaikams (2019 m. – 891).

7 pav. Savivaldybės ugdymo įstaigų mokinių ir vaikų skaičiaus kaita 2016–2020 m.

Per penkerius metus, kaip ir buvo prognozuota, labiausiai išaugo pradinio ugdymo mokinių skaičius – 21 proc. (nuo 3245 mokinių 2015 m. iki 3941 mokinio 2020 m.) Paskutiniaisiais metais jau daugėja 5-tų klasių mokinių skaičius (8 pav.). 2016–2020 m. į 5 klasę atėjo mokytis beveik tiek pat mokinių, kiek baigė pradinio ugdymo programą (- 1,43 proc.).

8 pav. Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių ir vaikų skaičiaus kaita pagal programas 2016–2020 m.

Prognozuojama, kad 2023 m. 5–8 klasėse mokysis panašus skaičius mokinių, kiek dabar mokosi 1–4 klasėse, t. y. beveik 4 tūkst. mokinių. Pagal 2020 m. seniūnijose deklaruotą 2014–2017 m. gimusių vaikų skaičių (4040) ir atsižvelgiant į tai, kad dalis mokinių lanko Kauno miesto mokyklas, prognozuojama, kad pradinių klasių mokinių per ketverius metus galėtų sumažėti iki 3800. Pradinio ugdymo mokinių skaičių dar gali pakoreguoti priešmokyklinio ir pradinio mokymo paankstinimas.

2020–2021 m. m. 1–4 klasėse mokosi 3941 mokinys, t. y. tik 70 proc. seniūnijose deklaravusių gyvenamąją vietą 7–10 metų vaikų (5666). Atitinkamai 5–8 klasėse mokosi 3462 mokiniai – 75,2 proc. nuo seniūnijose deklaruotų 11–14 m. vaikų (4604). 3-jose privačiose Savivaldybėje veikiančiose bendrojo ugdymo mokyklose mokosi tik 45 1–10 klasių mokiniai. Vadinasi, apie 1700 pradinių klasių ir apie 1120 5–8 klasių mokinių mokosi kitose savivaldybėse, daugiausia – Kauno mieste. Kauno rajono mokyklas lanko beveik 800 kitose savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravusių mokinių.

9 pav. Seniūnijose deklaruotų 7–14 m. vaikų skaičiaus ir Savivaldybės mokyklų 1–8 klases lankančių mokinių skaičiaus palyginimas.

Į Savivaldybės mokyklų 9 (1g) klases 2016–2020 m. atėjo apie 13 proc.
(2013–2015 m. buvo apie 10 proc.) mokinių mažiau nei baigė 8 klases. Dalis jų renkasi arti esančio Kauno miesto gimnazijas. Palyginus 2016–2020 metais baigusiųjų 10 (2g) klasę ir tęsiančiųjų mokslą gimnazijų 3g klasėse duomenis galima teigti, kad Savivaldybės mokyklose tęsia mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą vidutiniškai 78,5 proc. mokinių, baigusių pagrindinio ugdymo programą (2008–2011 m. buvo 77,5 proc., o 2013–2015m. – 81,4 proc.). Pagal turimus duomenis galima prognozuoti, kad mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, skaičius gali nuosekliai pradėti augti nuo 2023 m.

10 pav. Mokinių skaičiaus kaita 2009–2020 m.

Mažėjant mokinių skaičiui 2016–2020 m. buvo pertvarkytos Kačerginės, Batniavos ir Panevėžiuko pagrindinės mokyklos ir Kauno rajono savivaldybė tapo viena iš nedaugelio savivaldybių, kuriose nebeliko jungtinių klasių pagrindiniame ugdyme. Nebeliko pagrindinių mokyklų, turinčių iki 120 mokinių (ŠMSM duomenimis šalyje 2019 m. tokių pagrindinių mokyklų buvo 63 proc.). Likviduoti mažiausi Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos Liučiūnų ir Zapyškio pagrindinės mokyklos Altoniškių pradinio ugdymo skyriai, kuriuose mokėsi po 2 jungtinius klasių komplektus. Kitas mokyklas reikėjo pertvarkyti dėl mokinių skaičiaus didėjimo. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos pradinių klasių mokiniai perkelti į naujai įsteigtą Akademijos mokyklą-darželį „Gilė”, likvidavus Garliavos Jonučių gimnaziją atlaisvintose patalpose pagerintos ugdymosi sąlygos Garliavos Jonučių progimnazijos mokiniams. Per 2018–2020 metus ypač išaugo Domeikavos gimnazijos mokinių skaičius (+298), padaugėjo besimokančiųjų VšĮ VDU Ugnės Karvelis (+120), Karmėlavos Balio Buračo (+45), Raudondvario (+46) gimnazijose, Garliavos Adomo Mitkaus (+107), Kulautuvos (+35), Šlienavos (+29), Zapyškio (+15) pagrindinėse mokyklose, Kačerginės mokykloje-daugiafunkciame centre (+38). Per paskutiniuosius dvejus metus labiausiai sumažėjo Lapių pagrindinėje mokykloje (-37, nebeliko 9–10 klasių), Babtų (-31), Čekiškės Prano Dovydaičio (-21) gimnazijose besimokančių 1–12 klasių mokinių.

Klasės komplektų ir vidutinio mokinių skaičiaus klasėje pokytis.

2020–2021 m. m. 9683 1–12 klasių mokiniai mokosi 457 klasių komplektuose. Vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte – 21,2 (2016–2017 m. m. buvo 20,3). Nuo 2016 m. iki 2020 m. padaugėjo 13 klasių komplektų, t. y. 2,9 proc., o mokinių – 7,3 proc. (+662). Taigi, vidutinis bendrojo ugdymo klasės komplekto mokinių skaičius Savivaldybės mokyklose truputį padidėjo (+0,9) ir yra didesnis (+2,5) už šalies vidurkį (18,7).

2 lentelė. Klasės komplektų ir vidutinio mokinių skaičiaus klasėje pokytis

Mokinių skaičius			Klasių komplektų skaičius			Vidutinis mokinių skaičius klasėje
2016	2018	2020	2016	2018	2020	2016	2018	2020
9021	9231	9683	444	447	457	20,3	21,7	21,2
Šalyje						19,2	18,8	18,7

Mokytojai.

2020–2021 m. m. bendrojo ugdymo įstaigose dirba 23 direktoriai, 42 direktoriaus pavaduotojai ugdymui, 3 skyriaus vedėjai ir 5 asmenys, laikinai vykdantys direktoriaus funkcijas. 2020 m. pabaigoje nuolatinių vadovų nebuvo 5 bendrojo ugdymo įstaigose (Lapių pagrindinėje mokykloje, Akademijos mokykloje-darželyje „Gilė“, Linksmakalnio mokykloje-darželyje, Batniavos ir Panevėžiuko mokyklose-daugiafunkciuose centruose). Konkursas Panevėžiuko mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus pareigoms eiti nebus organizuojamas, nes planuojama įstaigos reorganizacija.

2020 m. mokyklose dirbo 821 pedagoginis darbuotojas (iš jų – 735 mokytojai ir 70 pagalbos mokiniui specialistų). Kokybiškas ugdymo procesas labiausiai priklauso nuo pedagoginių darbuotojų dalykinės ir profesinės kompetencijos. Bendrojo ugdymo įstaigose dirba 23 mokytojai ekspertai, 336 mokytojai metodininkai, 310 vyresniųjų mokytojų, 152 mokytojai (11 pav.).

11 pav. Kauno rajono mokytojų kvalifikacinės kategorijos 2020 m.

Vidutinis mokytojui tenkantis kontaktinių valandų skaičius per savaitę
2019–2020 m. m. buvo 723,8 ir Savivaldybė pateko tarp trečdalio Lietuvos savivaldybių, kuriose šis rodiklis geriausias.

12 pav. Vidutinis mokytojo kontaktinių darbo valandų skaičius per savaitę 2019–2020 m. m.

Mokytojų ir mokinių santykio nustatytos normos nėra, tačiau tai vienas rodiklių, kurį didinant mažinamos švietimo išlaidos. Lyginant Kauno rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų ir mokinių skaičių, tenkantį vienam mokytojui, su šalies savivaldybių mokyklų vidurkiu, šis santykis rajono mokyklose yra geresnis. Kauno rajono bendrojo ugdymo mokyklose dirbančiam vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičius didėja ir viršija šio rodiklio šalies savivaldybių mokyklose vidurkį. Pokytis gerėja ne tik dėl Kauno rajone augančio gyventojų bei mokinių skaičius, bet ir dėl savalaikės ugdymo įstaigų tinklo pertvarkos.

3 lentelė. Mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui

Mokslo metai	2017–2018	2018–2019	2019–2020
Kauno r.	14,2	14,4	14,9
Lietuvoje	13,0	13,1	13,0

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Kauno rajono mokyklos, kaip ir visos Lietuvos mokyklos, susiduria su mokytojų senėjimo problema – didėja vyresnio amžiaus ir didesnę pedagoginio darbo patirtį turinčių pedagoginių darbuotojų skaičius. 2019–2020 m. m. Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis – 50,5 metų, Kauno rajono – 51,0 metai. Mokyklose dirba 36 pensinio amžiaus mokytojai (10 pradinio ugdymo, 6 matematikos, 4 anglų kalbos, 3 lietuvių kalbos, po 2 fizikos, chemijos, kūno kultūros, kitų dalykų, po 1 etikos, geografijos, istorijos, rusų kalbos, priešmokyklinio ugdymo), iš jų 16 vyresni nei 65 metai. Nuo 2015 m. Kauno rajono savivaldybė dalyvauja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vykdomoje Bendrojo ugdymo mokyklų pedagoginių darbuotojų optimizavimo programoje. Pagal šią programą iš darbo buvo atleisti 57 pensinio amžiaus mokytojai.

13 pav. Bendrojo ugdymo pedagoginio personalo pasiskirstymas pagal amžių (proc.)

Mokyklose reguliariai vyksta natūralūs mokytojų kaitos procesai. Dėl darbo vietų stokos per pastaruosius trejus mokslo metus mokyklose įdarbinama tik po kelis aukštąsias mokyklas baigusių jaunų pedagoginių darbuotojų (2018 m. – 3 (chemijos, prancūzų kalbos mokytojai ir logopedas), 2019 m. – 2 (lietuvių kalbos mokytojas ir psichologas), 2020 m. – 7 (2 pradinių klasių, po 1 tikybos, anglų kalbos, istorijos, matematikos ir neformaliojo vaikų švietimo mokytoją)).

Švietimo pagalbos specialistai.

Didėjant mokinių skaičiui, daugėja ir vaikų, kuriems reikalinga švietimo pagalba. Padaugėjo iš užsienio grįžusių mokinių, neturinčių lietuvių kalbos tarties įgūdžių. Jiems taip pat reikalinga logopedo pagalba. Laiku nesuteikus mokiniui pagalbos, nukenčia ugdymosi pasiekimai, savijauta. 2016–2020 m. Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose įsteigti 65 nauji pagalbos specialistų etatai: 30,5 mokytojo padėjėjo, 16,5 psichologo, 6,75 logopedo, 6,75 socialinio pedagogo, 4,5 specialiojo pedagogo.

14 pav. Pagalbos specialistų pokytis 2016–2020 m. bendrojo ugdymo mokyklose.

2020 m. bendrojo ugdymo mokyklose papildomai įsteigta 14 pagalbos specialistų etatų (be mokytojų padėjėjų), tačiau iš 4 lentelės (žr. žemiau) duomenų matyti, kad mokyklose šių specialistų vis dar nepakanka, o esantieji dirba padidintais krūviais, neatitinkančiais valstybiniuose dokumentuose nustatytų normų. Kita problema – dalis Savivaldybės mokykloms skirtų etatų yra neužimti, nes trūksta specialistų (ypač psichologų, logopedų) arba dėl nedidelio darbo krūvio jie nesutinka važinėti į nutolusias mažas mokyklas. Savivaldybės mokyklose vienam specialiosios pedagoginės pagalbos specialistui tenkantis specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) mokinių skaičius yra didesnis nei panašiose savivaldybėse: 2016 m. buvo 39, 2019 m. – 65 (panašiose savivaldybėse 2016 m. – 41, 2019 m. – 49), o vidutinis švietimo pagalbos specialisto darbo užmokestis – mažesnis: 2016 m. buvo 421 Eur, 2019 m. – 641 Eur (panašiose savivaldybėse 2016 m. – 423 Eur, 2019 m. – 666 Eur) (ŠMSM leidinys „Lietuva. Švietimas regionuose 2020“).

4 lentelė. Vienai etatinei pareigybei tenkančių mokinių skaičiaus atitikimas nustatytoms normoms

27 BUM mokyklos, *10944 mokinys (su PU ir IU)**	Skirtų / užimtų etatų skaičius	Mokinių skaičius, kuriems teikiama pagalba	Vienai etatinei pareigybei tenkantis mokinių skaičius pagal skirtų / užimtų etatų skaičių	Mokinių, tenkančių vienai etatinei pareigybei, norma
Logopedas	29 / 25	1565	53,97 / 62,6	50
Specialusis pedagogas	13,75 / 12	496	36,07 / 41,33	27
Psichologas	26 /19,88	10944	420,92 / 550,5	400
Socialinis pedagogas	27,5 / 25,87	10944	397,96 / 423,04	400

* PU – priešmokyklinis ugdymas, IU – ikimokyklinis ugdymas

Kai kuriose bendrojo ugdymo mokyklose dėl mažo mokinių skaičiaus įsteigti ne visi pagalbos mokiniui specialistų etatai. Ilgakiemio mokykloje-darželyje nėra specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, Linksmakalnio mokykloje-darželyje ir Batniavos mokykloje-daugiafunkciame centre – specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo. Mokyklose, kuriose nėra reikiamo specialisto, pagalbą turi teikti pedagoginė psichologinė tarnyba.

Visos Savivaldybės mokyklos įgyvendina bent po vieną prevencinę programą, tačiau tik šiek tiek daugiau nei pusė mokinių mokykloje jaučiasi gerai. NMPP klausimynų analizės duomenimis, mokinių, kurie mokykloje jautėsi gerai, dalis 2017 m. buvo 51,2, 2018 m. – 52,8, 2019 m. – 52,0. ŠMSM leidinyje „Lietuva. Švietimas regionuose 2020“ Savivaldybei pateiktose rekomendacijose siūloma „siekti pokyčių gerinant mokinių savijautą, keičiant mokyklos klimatą ir kultūrą, gerinant smurto ir patyčių situaciją mokykloje“, „daugiau dėmesio skirti SUP turinčių mokinių ugdymui, didinant švietimo pagalbos specialistų skaičių ir vidutinį darbo užmokestį“.

Rūpinantis vidutinių, didelių ar labai didelių SUP mokiniais, negalinčiais savarankiškai dalyvauti ugdymo procese, 2020 m. bendrojo ugdymo mokyklose buvo įsteigta 15,25 mokytojo padėjėjo etatų. Iš viso 2020 m. pabaigoje BUM dirbo 34 mokytojai padėjėjai.

2018 m. 2 mokyklos (Rokų mokykla-darželis ir Kačerginės pradinė) pradėjo įgyvendinti projektą „Visos dienos mokyklos modeliai“, kuriuo siekiama padėti mokykloms užtikrinti kiekvieno vaiko saugumą ir visapusišką ugdymą, didinti mokymosi motyvaciją, gerinti pasiekimus, mažinti atskirtį, formuoti ir stiprinti sveikos gyvensenos įgūdžius.
2019–2020 m. prie jų prisijungė dar 4 mokyklos.

Profesinis orientavimas.

Bendrojo ugdymo mokyklose įgyvendinama ugdymo karjerai programa integruojama į ugdymo procesą arba vykdoma per tikslingai numatytas veiklas. Ja siekiama veiksmingai ugdyti ir sudaryti sąlygas visiems mokiniams ugdytis karjeros kompetencijas. Pradėta įgyvendinti Kauno rajono savivaldybės 2020–2022 m. STEAM krypties profesinio orientavimo programa, kurios paskirtis – užtikrinti kryptingą į STEAM mokslo sritis orientuotų profesinio orientavimo paslaugų prieinamumą ir veiksmingumą ir sudaryti sąlygas mokiniams įgyti karjeros kompetencijų, atliepiančių šalies ir Kauno rajono darbo rinkos poreikius. Programos įgyvendinimo metu bus sukurta informacinė duomenų platforma STEAM profesinio orientavimo paslaugų teikimui, mokiniai, jų tėvai bus įtraukti į STEAM krypties profesinio orientavimo veiklas, bus organizuoti kvalifikacijos tobulinimo renginiai karjeros specialistams.

Įgijusieji pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą.

Per paskutiniuosius trejus metus daugėjo mokinių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą.

Lyginant Kauno rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą su šalies savivaldybių mokyklomis, šis rodiklis rajono mokyklose yra geresnis.

5 lentelė. Pagrindinio išsilavinimo įgijimo lygis (proc.)

Metai	2017	2018	2019
Kauno r.	95,4	96,4	97,2
Lietuvoje	91,6	92,0	92,4

Kasmet vis daugiau mokinių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, tęsia mokslą bendrojo ugdymo mokyklose (2017 m. tęsė 84,5 proc., 2018 m. – 85,9 proc., 2019 m. – 88,19 proc.).

Įgijusių vidurinį išsilavinimą mokinių dalis per trejus metus kito – tai sumažėjo, tai padidėjo. Pastaraisiais metais rajono gimnazijose vidurinį išsilavinimą įgijusių mokinių dalis net 2,2 proc. buvo didesnė nei šalies mokyklų.

6 lentelė. Vidurinio išsilavinimo įgijimo lygis (proc.)

Metai	2017	2018	2019
Kauno r.	91,3	89,1	92,0
Lietuvoje	89,3	89,4	89,8

Kasmet vis daugiau mokinių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, tęsia mokslą (2017 m. tęsė 66,6 proc., 2018 m. – 66,8 proc., 2019 m. – 70,0 proc.).

Mokinių rezultatai.

Bendrųjų programų įgyvendinimo kokybę rodo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) ir brandos egzaminų rezultatai. Kauno rajono mokinių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatų vidurkiai iki 2016 m. buvo aukštesni nei šalies, o nuo 2017 m. žemėja ir vis didesniu skirtumu tolsta nuo šalies vidurkio. 2020 m. PUPP nevyko dėl karantino ribojimų.

7 lentelė. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatų palyginimas 2015–2019 m.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas	Pasiekimų patikrinimo vidurkis Savivaldybėje (šalyje)
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.
Lietuvių kalba ir literatūra	6,56 (6,33)	6,56 (6,54)	6,46 (6,49)	6,15 (6,26)	6,13 (6,28)
Matematika	5,73 (5,59)	5,84 (5,76)	5,75 (5,84)	4,52 (4,74)	5,05 (5,29)

Padidėjo nepasiekusių patenkinamo pasiekimų lygio mokinių dalis. 2016 m. šis Kauno rajono mokinių rodiklis buvo geresnis nei panašiose savivaldybėse, o 2019 m. – prastesnis.

8 lentelė. PUPP patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių mokinių dalies palyginimas 2016 m. ir 2019 m. (proc.)

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas	Lietuvių kalba ir literatūra		Matematika
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas	2016 m.	2019 m.	2016 m.	2019 m.
Savivaldybėje	1,5	10,0	12,9	26,2
Panašiose savivaldybėse	3,3	9,5	15,0	19,1

Norintys gauti brandos atestatą abiturientai turi išlaikyti privalomą lietuvių kalbos valstybinį arba mokyklinį ir dar vieną pasirinkto dalyko egzaminą. Pastaraisiais metais daugiausia mokinių renkasi anglų kalbos, matematikos, lietuvių kalbos ir istorijos valstybinius brandos egzaminus (VBE).

9 lentelė. Valstybinių brandos egzaminų išlaikymo palyginimas 2016–2020 m.

Valstybinis brandos egzaminas	Valstybinių brandos egzaminų išlaikymo proc.
Valstybinis brandos egzaminas	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
Anglų kalba	99,0	97,7	100	98,6	97,71
Biologija	94,4	99,0	97,6	98,6	97,06
Chemija	98,0	100	95,7	100	100
Fizika	100	98,1	94,1	97,9	87,5
Geografija	97,2	100	92,6	96,4	100
Informacinės technologijos	92,2	91,5	90,2	94,9	89,58
Istorija	98,1	98,0	98,3	100	99,39
Lietuvių kalba ir literatūra	87,5	91,5	93	92,6	92,06
Matematika	86,2	93,1	87,11	76,1	65,46
Rusų kalba	100	100	100	100	100
Vokiečių kalba	100	100	100	100	-

2019 m. 9 dalykų (anglų, biologijos, chemijos, fizikos, geografijos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, rusų, vokiečių kalbų) rajono abiturientų brandos egzaminų rezultatai buvo geresni nei šalies vidurkiai, o informacinių technologijų ir matematikos – prastesni. 2020 m. tik keturių dalykų (lietuvių kalbos ir literatūros, rusų kalbos, chemijos ir geografijos) egzaminų išlaikymo proc. buvo geresnis nei Lietuvos vidurkis, o visų egzaminų rezultatai buvo žemesni nei šalies balų vidurkiai. Didžiausias rezultatų atotrūkis informacinių technologijų (-12,8 balo), fizikos (-8,1 balo), chemijos (-7,5 balo), matematikos (-4,2 balo) egzaminuose (10 lentelė).

10 lentelė. 2020 metų valstybinių brandos egzaminų rezultatų palyginimas su šalies rezultatais

Eil.Nr.	Egzaminas	Lietuvoje		Rajone
Eil.Nr.	Egzaminas	Išlaikė (proc.)	Balo vidurkis	Išlaikė (proc.)	Balo vidurkis
1.	Lietuvių kalba ir literatūra	89,23	44,4	91,64	42,7
2.	Matematika	67,62	26,6	57,3	22, 4
3.	Anglų kalba	98,95	71,0	97,47	69,3
4.	Biologija	97,74	55,1	97,2	52,4
5.	Chemija	97,38	52,3	100	44,8
6.	Fizika	94,73	46,5	87,5	38,4
7.	Istorija	99,78	54,2	99,4	52,1
8.	Geografija	98,97	48,1	100	46,1
9.	Informacinės technologijos	92,03	46,7	87,5	33,9
10.	Rusų kalba	99,94	79,67	100	76,57

Duomenų šaltinis: NŠA

Atitinkamai ir Savivaldybės abiturientų standartizuoto visų VBE balų vidurkio nuokrypis nuo šalies rezultatų vidurkio 2020 m. buvo šiek tiek prastesnis – -0,3 (2016 m. – -0,1, 2018 m. – +0,3).

2020 m. 34 (2016 m. – 23, 2017 m. – 38, 2018 m. – 40, 2019 m. – 30) rajono mokiniai iš įvairių mokomųjų dalykų gavo 38 (2016 m. – 25, 2017 m. – 43, 2018 m.– 50, 2019 m. –32) šimto balų įvertinimus.

Apibendrinti Savivaldybės abiturientų VBE rezultatai, skaičiuojami naudojant standartizuotus taškus, pastaraisiais metais buvo artimi šalies rodikliams, o 2020 m. atitiko šalies vidurkį (nuokrypis nuo šalies vidurkio 2016 m. – -0,1, 2018 m. – +0,3,). NEC paskaičiuotas standartizuotas apibendrintas VBE rodiklis rodo mišrią Savivaldybės rezultatų, pasiektų rengiant mokinius brandos egzaminams, charakteristiką, jis atspindi ir darbo kokybę, ir efektyvumą. Kuo daugiau mokinių laiko VBE ir geriau juos išlaiko, tuo šis rodiklis būna aukštesnis. Atsižvelgiant į Savivaldybės gerą socialinį, ekonominį kontekstą, reikėtų siekti, kad apibendrinti VBE rezultatai būtų aukštesni nei šalies vidurkis.

15 pav. Apibendrintų savivaldybės mokyklų 2020 m. VBE rezultatų palyginimas su šalies rezultatais, naudojant standartizuotus taškus.

*Standartizuotas apibendrintas VBE rodiklis apskaičiuojamas paverčiant standartizuotais taškais apibendrintą VBE rodiklį. Pastarasis apskaičiuojamas sudedant du dėmenis. Pirmasis dėmuo – vidutinis VBE balų skaičius, tenkantis vienam mokyklos abiturientui. Jis apskaičiuojamas visų egzaminus laikiusių mokyklos abiturientų gautų VBE balų sumą dalijant iš bendro savivaldybės abiturientų skaičiaus. Antrasis dėmuo – vidutinis mokinių gautas VBE balų skaičius. Jis apskaičiuojamas visų egzaminus laikiusių mokinių gautų VBE įvertinimų balais sumą padalijant iš įvertinimų skaičius.

Savivaldybė organizuoja Nacionalinio egzaminų centro (NEC) rengiamą nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą (NMPP) visose rajono mokyklose. NEC pateikti 2019 m. lyginamieji mokinių standartizuotų testų ir klausimynų rezultatai rodo, kad mūsų rajono 2 klasių mokinių pasiekimai, 6 klasės matematikos ir skaitymo rezultatai yra geresni nei šiuose testavimuose dalyvavusių 56 savivaldybių mokinių rezultatų vidurkis, o 4 klasės visų sričių bei 6 klasės rašymo pasiekimai – truputį prastesni (16,17,18 pav.).

16, 17, 18 pav. NMPP procentiniai rodikliai pagal mokomuosius dalykus (proc.).

88,8 proc. ketvirtų klasių mokinių pasiekė matematikos pagrindinį ir aukštesnįjį pasiekimų lygį, 89,0 proc. – pasaulio pažinimo. 82,1 proc. šeštų klasių mokinių pasiekė skaitymo pagrindinį ir aukštesnįjį lygį, 76,5 proc.– matematikos. 2019 m. aštuntoje klasėje NMPP pirmą kartą buvo vykdomas elektroniniu būdu. Gauti rezultatai parodė, kad matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai yra aukštesni nei kitų tyrime dalyvavusių savivaldybių mokinių.

Kaip ir visoje šalyje, berniukų rezultatai prastesni nei mergaičių (išskyrus matematikos).

2019 m. NMPP ataskaitos duomenimis, Savivaldybės mokyklų vidutinė pridėtinė vertė, lyginant su šalies mokyklų sukuriama vidutine pridėtine verte, 4 klasėje buvo -10 (standartizuotas pridėtinės vertės rodiklis -0,17), 6 klasėje – -16 (standartizuotas pridėtinės vertės rodiklis -0,11). Iš tyrime dalyvavusių 25 mokyklų 4 klasėje tik 7, o 6 klasėje – tik 6 (iš 24) įstaigos labiau nei kitos šalies mokyklos, kuriose mokosi mokiniai iš panašios socialinės aplinkos, sugeba minimizuoti mokinių namų aplinkos įtaką. Mokyklų sukuriama pridėtinė vertė, t. y. tiesioginis vidutinis mokyklos indėlis į kiekvieno tos mokyklos mokinio mokymosi pasiekimus, apskaičiuojamas atsižvelgiant į skirtingas mokinių socialines ekonomines sąlygas namuose ir kai kurias asmenines mokinio savybes. Pridėtinė vertė apskaičiuojama naudojantis mokinių užpildytų klausimynų duomenimis.

Atlikta mokinių rezultatų analizė rodo, kad rajone akivaizdžiai dideli skirtumai ir tarp mokyklų, ir tarp atskirų mokinių. Daugiau dėmesio nuo 1 iki 12 klasės reikėtų skirti matematikai, informacinėms technologijoms, fizikai, vykdyti mokinių pažangos stebėseną ir teikti pagalbą žemų ir nepakankamų pasiekimų mokiniams, daugiau dirbti su gabiaisiais, keisti mokinių požiūrį į mokymąsi.

Neformalusis vaikų švietimas.

Mokyklų duomenimis, 2020 m. neformaliojo švietimo būrelius Kauno rajono bendrojo ugdymo mokyklose lankė 56 proc. (2015 m. – 73 proc., 2019 m. – 60,7) mokinių. Žinoma, 2020 m. būrelių lankymui didelės įtakos turėjo įvesti karantino apribojimai. Mažiausiai neformaliojo švietimo būrelius lankė Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos (30 proc.), Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos (34 proc.) mokiniai. Mažiausiai mokinių, užsiimančių bent viena kokia nors neformaliojo švietimo veikla mokykloje ar už jos ribų, buvo Piliuonos gimnazijoje (44 proc.), o 100 proc. – mažose Rokų, Linksmakalnio mokyklose-darželiuose, Batniavos mokykloje-daugiafunkciame centre.

Įgyvendinant Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-883, iš ES projektų ir valstybės biudžeto neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšeliui skirtų lėšų 2016–2020 m. Neformaliojo vaikų švietimo teikėjų akredituotose programose per mėnesį dalyvavo iki 2840 (2019 m. balandį) Kauno rajono mokinių. Vidutiniškai per mėnesį 2020 m. NVŠ užsiėmimus lankė 2153 mokiniai (2019 m. – 2805, 2018 m. – 2755, 2017 m. – 2611, 2016 m. – 2013).

19 pav. Vidutiniškai per mėnesį NVŠ programas lankiusių mokinių skaičiaus kaita 2016–2020 m.

Pasirinktų programų skaičius išaugo nuo 22 2015 m. pabaigoje iki 82 2020 m.
(2016 m. – 51, 2017 m. – 40, 2018 m. – 61, 2019 m. – 71).

20 pav. NVŠ programų skaičiaus kaita 2016–2020 m.

2020 m. lapkričio mėn. nuotoliniu būdu vykdytos 55 programos, kontaktiniu – 3, sustabdytos – 24. Programoms įgyvendinti 2020 m. panaudota 290,6 tūkst. Eur (2019 m. – 285,1 tūkst. Eur, 2018 m. – 268,2 tūkst. Eur, 2017 m. – 196,0 tūkst. Eur, 2016 m – 196,2 tūkst. Eur) lėšų. 2019–2020 m. vienoje neformaliojo vaikų švietimo programoje dalyvaujančiam vaikui buvo skirta 13,5 Eur per mėnesį (galima skirti iki 15 Eur). Veiklos kryptys: sportas, šokis, muzika, robotika, informacinės technologijos, kalbos, sveika gyvensena, ebru menas, šachmatų pamokos ir kt. Dėl sistemos „pinigai paskui vaiką“ buvo pritraukti privatūs švietimo teikėjai. Pagerėjo neformaliojo vaikų švietimo prieinamumas, paslaugų įvairovė, daugiau mokinių įsitraukė į veiklas. Neformaliojo švietimo teikėjų programos vykdomos visose bendrojo ugdymo mokyklose. Sunkiau surinkti programai reikiamą mokinių skaičių mažose (Batniavos, Linksmakalnio, Ilgakiemio) mokyklose. Mokyklų duomenimis, bent viena (kokia nors) neformaliojo vaikų švietimo veikla 2020 m. užsiėmė 78,5 proc. mokinių (2019 m. – 83 proc.). XVIII LRV programoje numatyta plėsti „neformalaus ugdymo krepšelio aprėptį, kad 80 proc. vaikų lankytų bent vieną neformalaus ugdymo veiklą”.

Mokinių vežimas.

Vykdant mokyklų tinklo pertvarką labai svarbus mokinių vežimo klausimas. 2020 m. kasdien į mokyklas buvo vežama per 3000 rajono mokinių. Iš Savivaldybės biudžeto išleista beveik 244 tūkst. Eur (2019 m. – 520 tūkst. Eur) važiavimo bilietams išpirkti. Dėl šalyje taikomo karantino 2020 m. į mokyklas ir iš jų vežamų mokinių skaičius skirtingais mėnesiais žymiai skyrėsi. Rugsėjo mėnesį buvo išpirkti 1887 bilietai mokiniams važiuoti visuomeniniu transportu reguliariais reisais. Iš šių mokinių 247 mokiniams išpirkti bilietai važiuoti į vieną pusę. Dar 30 mokinių buvo pavėžėti autobusais specialiais reisais. Mokykliniais ir geltonaisiais autobusais vežama apie 1400 mokinių, šis skaičius kasmet auga, nes didėja ir mokyklų valdomų autobusų parkas, kuriame šiuo metu yra 38 autobusai.

21 pav. Mokinių vežimo priemonių procentinis pasiskirstymas.

2016–2020 m. ŠMSM savivaldybės mokykloms skyrė 11 geltonųjų autobusų. Dar 4 autobusus per tą laikotarpį nupirko Savivaldybė. 2020 m. ŠMSM geltonieji autobusai atiteko Karmėlavos ir Raudondvario gimnazijoms, o Kauno rajono savivaldybės biudžeto lėšomis įsigytas mokyklinis autobusas buvo skirtas Akademijos mokyklai-darželiui „Gilė“. 2020 m. Kauno rajono mokyklos valdė jau 38 autobusus, jais į mokyklą buvo vežama apie 40 procentų visų pavežamų mokinių.

11 lentelė. 2020 m. mokyklų valdomų autobusų skaičius.

Valdomų autobusų skaičius

3 autobusai

2 autobusai

1 autobusas

Mokykla

Čekiškės Prano Dovydaičio, Vilkijos gimnazijos, Garliavos A. Mitkaus pagrindinė mokykla (su Mastaičių skyriumi)

Babtų,

Karmėlavos Balio Buračo,

VDU Ugnės Karvelis,

Domeikavos,

Neveronių,

Piliuonos,

Raudondvario,

Vandžiogalos gimnazijos,

Garliavos Jonučių progimnazija,

Zapyškio pagrindinė mokykla

Garliavos J. Lukšos gimnazija,

Kulautuvos,

Ežerėlio,

Šlienavos,

Lapių pagrindinės mokyklos,

Rokų mokykla-darželis,

Akademijos mokykla-darželis „Gilė“, Panevėžiuko,

Kačerginės mokyklos-daugiafunkciai centrai

Nė vieno autobuso neturi Raudondvario A. ir A. Kriauzų, Ringaudų pradinės mokyklos, Ilgakiemio ir Linksmakalnio mokyklos-darželiai, Batniavos mokykla-daugiafunkcis centras. Geltonieji ir mokykliniai autobusai naudojami ne tik mokiniams vežti į mokyklą ir iš jos, bet ir ugdomajame procese – mokiniai vežami į pamokas, organizuojamas už mokyklos ribų, Kultūros paso veiklas, ekskursijas, varžybas, įvairius Savivaldybės ir šalies renginius.

Reorganizuojant mokyklas tenka peržiūrėti ne tik mokyklų valdomų autobusų, bet ir visuomeninio reguliaraus transporto maršrutus. Dalis mokinių yra vežami skirtingomis transporto priemonėmis: į mokyklą visuomeniniu transportu, o iš mokyklos – mokykliniu autobusu, arba atvirkščiai: į mokyklą mokykliniu autobusu, iš mokyklos visuomeniniu transportu. Ieškoma įvairių vežimo būdų, kad mokiniai galėtų atvykti į mokyklą tinkamu laiku. Pavyzdžiui, Vilkijos gimnazija mokykliniu autobusu iš atokių vietovių priveža mokinius iki visuomeninio transporto stotelių, o toliau mokiniai važiuoja viešuoju transportu.

Mokyklų materialinės bazės atnaujinimas.

Tinkama mokyklų pastatų ir patalpų būklė yra svarbus ugdymo sąlygų ir kokybės veiksnys. 2016–2020 m. didelis dėmesys buvo skirtas ugdymo įstaigų modernizavimui, ilgalaikio turto įsigijimui. Įgyvendinant investicinius projektus Raudondvaryje buvusios Žemės ūkio inžinerijos instituto patalpos, Instituto g. 20, buvo pritaikytos naujai įsteigtai Raudondvario A. ir A. Kriauzų pradinei mokyklai, VDU Žemės ūkio akademijos bendrabučio patalpos – naujai Akademijos mokyklai-darželiui „Gilė“; modernizuota Piliuonos gimnazija, aplinkos pritaikytos sportui ir laisvalaikiui; renovuota Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija, mokyklos patalpos pritaikytos ir ikimokykliniam ugdymui; rekonstruotos Domeikavos gimnazijos priestate įsikūrė ir bendruomenės centras. Šlienavos pagrindinėje mokykloje kartu su ŠMSM Nacionaline švietimo agentūra įgyvendintas 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų projektas „Bendrojo ugdymo mokyklų (progimnazijų, pagrindinių mokyklų) modernizavimas: šiuolaikinių mokymosi erdvių kūrimas“, sukurtos modernios edukacinės erdvės paskatino mokyklos bendruomenę susitelkti ir siekti geresnių rezultatų. Savivaldybės lėšomis šiuo metu vykdoma tolesnė mokyklos patalpų rekonstrukcija. Šiuolaikiškai atnaujintos Ilgakiemio mokyklos-darželio patalpos. Renovuojamose Domeikavos gimnazijos Užliedžių skyriaus patalpose planuojama įsteigti mokyklą-daugiafunkcį centrą su ikimokyklinio ugdymo grupėmis. Atnaujinimo darbai vyksta Ramučių kultūros centre, į praplėstas patalpas sugrįš ne tik Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos skyriaus pradinių klasių mokiniai, bet įsikurs ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupės, valgykla. Pertvarkoma erdvė prie Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos ją pritaikant ne tik mokiniams, bet ir vietos bendruomenės poreikiams. Dar 3 mokyklos bus modernizuotos viešos ir privačios partnerystės būdu (PPP), parengti investiciniai projektai: Zapyškio pagrindinės mokyklos modernizavimas ir sporto salės statyba, plaukimo baseino Mastaičiuose modernizavimas ir pradinės mokyklos-daugiafunkcio centro statyba, Kačerginės pradinės mokyklos modernizavimas ir sporto salės statyba.

Rūpinamasi ir sporto infrastruktūra. Rekonstruoti Neveronių gimnazijos, Ežerėlio pagrindinės mokyklos sporto stadionai, modernūs Vilkijos gimnazijos, Jonučių progimnazijos sporto aikštynai, atnaujintas Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos aikštynas, stadionas atitinka tarptautinius futbolo varžyboms keliamus reikalavimus. Įrengti sporto aikštynai prie Raudondvario A. ir A. Kriauzų pradinės mokyklos, Domeikavos gimnazijos, prie Linksmakalnio mokyklos-darželio mokiniai naudojasi atnaujintu seniūnijos sporto aikštynu. Vyksta Čekiškės stadiono su kordinių automodelių trasa, Raudondvario ir Babtų gimnazijų sporto aikštynų rekonstrukcijų darbai. Šiems sporto aikštynams atnaujinti 2018–2020 m. skirta beveik 4,5 mln. Eur Savivaldybės, Europos Sąjungos, Vyriausybės, Lietuvos futbolo federacijos lėšų. 2020 m. parengtas Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos stadiono atnaujinimo projektas, pateikta ir laimėta paraiška Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto rėmimo fondui dėl Zapyškio ir Kulautuvos sporto aikštynų renovacijos.

Įvairūs kapitaliniai remonto darbai atlikti Raudondvario, VDU Akademijos Ugnės Karvelis, Karmėlavos Balio Buračo, Neveronių, Vilkijos gimnazijose, Ežerėlio, Garliavos Adomo Mitkaus, Kulautuvos, Zapyškio pagrindinėse mokyklose, Linksmakalnio mokykloje-darželyje ir kt.

Modernizuojant ir remontuojant mokyklas, aplinkos vis labiau pritaikomos žmonėms su negalia. ŠVIS duomenimis, 2020–2021 m. m. savivaldybėje 9 bendrojo ugdymo mokyklos yra pritaikytos, 15 – iš dalies pritaikytos žmonėms su negalia. 20 bendrojo ugdymo mokyklų yra įrengtos nuovažos, 2 – vietoj nuovažų įrengti keltuvai. 26 ugdymo įstaigų visiškai arba iš dalies pritaikytos vidinės klasių durys žmonėms su negalia judantiems vežimėliuose. 18 mokyklų pritaikytas patekimas į valgyklą žmonėms su negalia, 7 – iš dalies pritaikytas, nes yra nepritaikytų elementų ar kliūčių. 3 ugdymo įstaigose visi sanitariniai mazgai pritaikyti neįgaliesiems, 15 – pritaikytas bent vienas sanitarinis mazgas.

2020 m. dėl COVID-19 pandemijos atsiradus nuotoliniam mokymui, labai svarbus tapo mokyklų aprūpinimas kompiuterinėmis mokymo priemonėmis. Iš ES SF projekto „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ per 2017–2020 m. 17 mokyklų gavo priemonių daugiau kaip už 300 tūkst. Eur, iš jų ŠMSM 2020 m. pavasarį nupirko ir perdavė rajono bendrojo ugdymo mokykloms 875 planšetinius ir 31 nešiojamąjį kompiuterį už 176 tūkst. Eur. Vasarą ŠMSM skyrė dar 68 nešiojamuosius kompiuterius mokytojams už beveik 40 tūkst. Eur valstybės lėšų. Skaitmeninio ugdymo plėtrai pagal DNR planą rajono BUM 2020 m. skirta 97,7 tūkst. Eur, 2021 m. numatyta dar skirti 293 tūkst. Eur. Mokyklos naudoja įvairias virtualias mokymosi aplinkas: Moodle, Google Classroom, Eduka klasė, EMA, Edmodo, o 2020 m. visos mokyklos, išskyrus Garliavos Juozo Lukšos gimnaziją (jau anksčiau įgudusią naudotis Google Classroom / Google G suite for education), pradėjo dirbti su Microsoft teams / Microsoft Office 365 platforma. Savivaldybė pagal švietimo įstaigų modernizavimo programą 2016–2020 m. informacinėms komunikacinėms priemonėms skyrė daugiau kai 350 tūkst. Eur, už kuriuos įsigyta kompiuterių, spausdintuvų, televizorių, projektorių, išmaniųjų lentų, vaizdo konferencinės įrangos ir kt.

Ruošiantis naujiems mokslo metams kasmet visose mokyklose atliekami einamieji remonto darbai iš mokyklų aplinkos, rėmėjų, specialiųjų lėšų. Savivaldybė kasmet finansuoja Švietimo įstaigų remonto ir avarinės būklės likvidavimo bei Mokyklų tinklo optimizavimo programas. Mokykloms modernizuoti, aplinkoms gerinti, paslaugoms plėsti iš viso per 5 metus Savivaldybė skyrė per 26 mln. Eur.

Mokyklų tinklo efektyvumas.

Mokyklų tinklo efektyvumas yra susijęs su mokyklų dydžiais, mokyklų patalpų užpildymu, klasių komplektų dydžiais, vidutinėmis vieno mokinio ugdymo išlaidomis. Mokyklose, kuriose neužpildomos patalpos, neracionaliai naudojamos lėšos.

Vidutinės vieno mokinio išlaikymo lėšos susideda iš specialiosios tikslinės valstybės biudžeto dotacijos (Mokinio krepšelio (MK), nuo 2018 m. – Mokymo lėšų (ML)) ir savivaldybės skiriamų ūkio (ugdymo aplinkos – UA) lėšų.

22 pav. Mokinio krepšelio / Mokymo lėšų ir ugdymo aplinkos lėšų, tenkančių vienam mokiniui, kaita (Eur).

Vieno mokinio išlaikymo lėšos didėja dėl Vyriausybės nustatyto Mokinio krepšelio vienam sutartiniam mokiniui / Mokymo lėšų, skiriamų klasės komplektui, didinimo. Didėjant mokinių skaičiui ir klasių komplektų užpildomumui (2019 m. vidutinis klasės komplektas 20,8 mokinio, 2020 m. – 21,2 mokinio) 2020 m. ūkio lėšos, tenkančios 1 mokinio išlaikymui, sumažėjo. Mažiau ūkio lėšų 2020 m. išleista ir dėl nuotolinio mokymo.

Vieno mokinio išlaikymas brangiausias mažose Panevėžiuko (7115 Eur) ir Batniavos (5363 Eur) mokyklose-daugiafunkciuose centruose, o pigiausias didžiausiose mokyklose: Jonučių progimnazijoje (1736 Eur) ir Domeikavos gimnazijoje (1887 Eur).

Mokymo lėšos. Didžiausią ir mažiausią mokinių skaičių klasėje reglamentuoja Mokymo lėšų apskaičiavimo ir panaudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ML tvarkos aprašas). Mažiausias mokinių skaičius klasėje pagal pradinio ugdymo programą (1–4 klasėse), pagal pagrindinio ugdymo programą (5–10, I–II gimnazijos klasėse) gali būti 8 mokiniai, pagal vidurinio ugdymo programą (III–IV gimnazijos klasėse) – 12 mokinių. Galimas didžiausias mokinių skaičius 1–4 klasėse gali būti po 24 mokinius, o 5–10, I–II ir III–IV gimnazijos klasėse – po 30 mokinių. 2020–2021 m. m. mažesnis klasės komplektas yra tik Vandžiogalos gimnazijoje (7 mokiniai 4 klasėje).

Didžiausias pagal ML tvarkos aprašą skiriamų ir mokyklos ugdymo reikmėms reikalingų lėšų skirtumas 2020 m. buvo: pradinėse mokyklose nuo 1098 Eur Kačerginės mokykloje-daugiafunkciame centre iki 2360 Eur Panevėžiuko mokykloje-daugiafunkciame centre; pagrindinėse mokyklose nuo 1418 Eur Jonučių progimnazijoje iki 3356 Eur Kačerginės vaikų sanatorijos „Žibutė“ mokykloje; gimnazijose nuo 1537 Eur Domeikavos gimnazijoje iki 2425 Eur Vandžiogalos gimnazijoje.

Didelis lėšų poreikis rodo vidutinio mokinių skaičiaus klasėje neatitikimą ML tvarkos aprašo reikalavimams, aukštą mokytojų, vadovų kvalifikaciją (mokamus didesnius atlyginimus) arba ne pagal galimybes skirtą ugdymo plano valandų skaičių. ML tvarkos aprašas leidžia Savivaldybei perskirstyti specialiosios tikslinės valstybės biudžeto dotacijos dalį dėl objektyvių priežasčių atsiradusiam mokyklų lėšų trūkumui kompensuoti.

Ugdymo aplinkų finansavimas. Ūkio lėšų dydį vienam mokiniui lemia bendras mokyklos patalpų plotas ir mokymo patalpų plotas. Mokyklos patalpų plotas, tenkantis 1 mokiniui, rajono mokyklose 2019 m. buvo vienas mažiausių Lietuvoje – 10,07 kv. m (mažesnis tik Vilniaus mieste – 9,93 kv. m), o 1 mokiniui tenkantis mokymosi patalpų plotas – pats mažiausias – 3,97.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

23 pav. 1 mokiniui tenkantis mokyklos ir mokymosi patalpų plotas (kv. m)

Savivaldybės mokyklose vidutinė 1 mokiniui tenkanti ūkio lėšų suma 2020 m. skyrėsi: pradinėse mokyklose nuo 629 Eur Raudondvario A. ir A. Kriauzų pradinėje mokykloje iki 4567 Eur Panevėžiuko mokykloje-daugiafunkciame centre; pagrindinėse mokyklose nuo 311 Eur Jonučių progimnazijoje iki 1484 Eur Ežerėlio pagrindinėje mokykloje; gimnazijose nuo 347 Eur Domeikavos gimnazijoje iki 1724 Eur Vandžiogalos gimnazijoje.

Pastaraisiais metais didėjant mokinių skaičiui augo ir Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių išlaikymui skiriamos lėšos (24 pav.). 2020 m. jos viršijo 28 mln. Eur, 524 tūkst. Eur šios sumos sudarė specialiosios mokyklų surinktos lėšos.

24 pav. Bendrojo ugdymo mokykloms skirtų mokymo ir ūkio lėšų pokytis 2016–2020 m.

Iš Kauno rajono savivaldybės biudžeto švietimui skiriamos lėšos išaugo nuo 32 mln. Eur 2016 m. iki 47 mln. 2020 m., t. y. 46 proc. viso Savivaldybės biudžeto.

Išvados.

Apibendrinant Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos
2016–2020 m. bendrojo plano įgyvendinimą galima teigti, kad nuosekliai pertvarkomas mokyklų tinklas tapo efektyvesnis ir tai sudaro prielaidas veiksmingiau naudoti ugdymo ir ūkio lėšas, gerinti mokinių mokymosi pasiekimus. Nebeliko pagrindinių mokyklų, turinčių iki 120 mokinių, jungtinių 5–8 klasių komplektų. Kauno rajono savivaldybė yra viena iš kelių šalies savivaldybių, kuriose mokinių skaičius didėja. Plečiantis šalia Kauno miesto esančioms gyvenvietėms, buvo įsteigta Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinė mokykla, Akademijos mokykla-darželis „Gilė“, į šią įstaigą perkelti Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos pradinių klasių mokiniai. Laipsniškai likviduotos Garliavos Jonučių gimnazijos mokiniai telpa Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje, o jų atlaisvintas patalpas didžiausia rajone mokinių skaičiumi Garliavos Jonučių progimnazija prisitaiko jaunesnio amžiaus mokinių ugdymui. Plėtojant paslaugų įvairovę 2 gimnazijose ir 1 pagrindinėje mokykloje pradėtos teikti ikimokyklinio ugdymo paslaugos, atsirado 3 mokyklos-daugiafunkciai centrai, 6 ugdymo įstaigos įgyvendina Visos dienos mokyklos modelį. Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos pastate įsikūrė Garliavos meno mokyklos filialas, biblioteka. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija, siekdama sudaryti sąlygas kokybiškesniam mokinių ugdymui, tapo pirmąja rajone bendrojo ugdymo mokykla-viešąja įstaiga.

Mokyklų tinklo pertvarka buvo vykdoma užtikrinant švietimo paslaugų prieinamumą, sudarant sąlygas mokytis arčiau gyvenamosios vietos esančioje mokykloje pagal pradinio ugdymo programą, sprendžiant ugdymo kokybės problemas pagrindinio ir pradinio ugdymo koncentruose, plečiant mokyklų teikiamas paslaugas, modernizuojant ugdymo aplinkas, tenkinant bendruomenių poreikius.

Bendrojo ugdymo mokyklų tinklas Savivaldybėje suformuotas racionaliai, tolygiai išplėtotas, mažesniems vaikams sudarytos sąlygos ugdytis kuo arčiau namų: pradinio ugdymo programos vykdomos visose seniūnijose (išskyrus Vilkijos apylinkių sen.).

2016–2020 M. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMAS

Uždavinys

2016 m.

2020 m.

1. Plėtoti paslaugų įvairovę bendrojo ugdymo mokyklose.

· Ikimokyklinio ugdymo paslaugos – 7 mokyklose,

· priešmokyklinio ugdymo paslaugos –18 mokyklų,

· kultūros paslaugos – 1 mokykloje (Ringaudų pradinėje)

· Ikimokyklinio ugdymo paslaugos – 13 mokyklų,

· priešmokyklinio ugdymo paslaugos – 18 mokyklų,

· kultūros paslaugos – 3 mokyklose-daugiafunkciuose centruose, 1 pradinėje mokykloje.

· Neformaliojo švietimo teikėjų programos vykdomos visose mokyklose.

· Sukurta pirmoji bendrojo ugdymo mokykla-VšĮ – VDU Ugnės Karvelis gimnazija. Plati modulių pasiūla, galimybės naudotis universiteto laboratorijomis.

· Visos dienos mokyklos modelis įgyvendinamas 6 mokyklose.

2. Modernizuoti ir humanizuoti mokyklų ugdymo aplinkas.

· Nauja Lapių pagrindinė mokykla – 2004 m.

· 2004–2015 m. rekonstruotos mokyklos:

1. Zapyškio pagrindinė mokykla;

2. Babtų gimnazija;

3. Ringaudų pradinė mokykla;

4. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija;

5. Batniavos pagrindinė mokykla;

6. Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla;

7. Garliavos meno mokykla;

8. Renovuotas Garliavos vidurinės mokyklos pastatas;

9. Vilkijos gimnazijos Saulėtekio dienos centras;

10. Kulautuvos pagrindinės mokyklos vaikų dienos centras su atvira jaunimo erdve;

· Atnaujintas Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos sporto aikštynas.

· 2016–2020 rekonstruotos ir modernizuotos mokyklų patalpos:

1. Raudondvario A. ir A. Kriauzų pradinė mokykla ir tame pačiame pastate įsikūręs Garliavos meno mokyklos skyrius;

2. Akademijos mokykla-darželis „Gilė“;

3. Piliuonos gimnazija (bendros su kultūros centru laisvalaikio salės patalpos);

4. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija;

5. Domeikavos gimnazija su bendruomenės laisvalaikio sale;

6. Ilgakiemio mokykla-darželis;

7. Šlienavos pagrindinė mokykla (+ tęsiama priestato statyba);

8. Domeikavos gimnazijos Užliedžių skyrius (vyksta darbai).

· Visos rekonstruotos mokyklos pritaikytos judėjimo negalią turintiems asmenims, kitos mokyklos aplinkas neįgaliesiems pritaiko laipsniškai.

· Visos mokyklos naudojasi virtualia biblioteka, e. mokymosi platformomis, priemonėmis.

· Atnaujintos sporto erdvės:

Rekonstruoti Neveronių gimnazijos, Ežerėlio pagrindinės mokyklos sporto stadionai, Vilkijos gimnazijos, Garliavos Jonučių progimnazijos, Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos sporto aikštynai. Įrengti sporto aikštynai prie Raudondvario A. ir A. Kriauzų pradinės mokyklos, Domeikavos gimnazijos, prie Linksmakalnio mokyklos-darželio (seniūnijos). Vyksta Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos stadiono su automodelių trasa, Raudondvario ir Babtų gimnazijų sporto aikštynų rekonstrukcijų darbai.

3. Siekti, kad visose mokyklose mokiniai gautų savalaikę ir kvalifikuotą psichologinę, specialiąją, socialinę pedagoginę, profesinio informavimo ir orientavimo pagalbą.

· specialiojo pedagogo – 9,25 etato,

· logopedo – 22,25 etato,

· psichologo – 9,5 etato,

· socialinio pedagogo – 20,75 etato,

· mokytojo padėjėjo – 3,5 etato.

· specialiojo pedagogo – 13,75 etato,

· logopedo – 29 etatai,

· psichologo – 26 etatai,

· socialinio pedagogo – 27,5 etato,

· mokytojo padėjėjo – 34 etatai.

· Pradėta įgyvendinti Kauno rajono savivaldybės 2020–2022 m. STEAM krypties profesinio orientavimo programa.

II. 2021–2025 M. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS TIKSLAS,
UŽDAVINIAI

Mokyklų tinklo pertvarkos tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, valstybei ir savivaldybei pakeliamą kainą.

Uždaviniai:

1. Sukurti palankias mokymosi aplinkas kokybiškam ugdymo programų įgyvendinimui.

2. Stiprinti mokyklų vadybą, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą.

3. Sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus.

III. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PAGRINDIMAS

Įvertinus Savivaldybės švietimo būklę, akivaizdu, kad būtina racionaliai ir apdairiai tvarkyti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą atsižvelgiant į gyvenamąją vietovę, demografinę, socialinę bei ekonominę situaciją, bendruomenės poreikius. Savivaldybės geografinė padėtis lemia tam tikrus mokyklų tinklo pertvarkos dėsningumus. Vykstant intensyviai gyvenamųjų namų kvartalų plėtrai arti Kauno miesto esančiose gyvenvietėse, jose esančiose mokyklose nuo 2016 m. mokinių sparčiai daugėja, ypač jaunesnio amžiaus. Nuo 2019 m. vis didesnis mokinių skaičius ateina į 5 klases. Nutolusiose seniūnijose ir gyventojų, ir mokinių mažėja. Nors bendras mokinių skaičius Savivaldybėje nuo 2016 m. vis sparčiau auga, tačiau pokyčiai atskirose mokyklose yra labai nevienodi. Vietovėse, kur mokinių mažėja, siekiama išlaikyti galimybes mažiems vaikams lankyti mokyklą kuo arčiau namų. Mažėjant ugdymo įstaigose mokinių, didėja jų išlaikymo kaštai. Siekiant mažose mokyklose mokiniams užtikrinti įvairių švietimo paslaugų prieinamumą, jos prijungiamos prie artimiausių didesnių mokyklų. Orientuojantis į bendruomenės poreikius, steigiami daugiafunkciai centrai, kuriuose vykdomas ne tik ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis ugdymas, bet ir teikiamos kultūros, sporto paslaugos. Šalia Kauno miesto esančiose Akademijos, Ringaudų, Domeikavos, Užliedžių, Garliavos seniūnijų mokyklose mokinių daugėja, klasėms išnaudojamos visos galimos edukacinės erdvės, todėl trūksta patalpų kokybiškam ugdymui. Gimstamumo duomenys rodo, kad ugdymo įstaigų plėtra būtina Užliedžių, Domeikavos, Ringaudų seniūnijose. Sparčiausiai auganti Domeikavos gimnazija jau 2021–2022 m. m. nebegalės sutalpinti mokinių iš jos aptarnaujamos teritorijos – būtinos naujos patalpos pradiniam ugdymui. Siekiant sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus, plečiamas bendrojo ugdymo mokyklų bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis, planuojamas universitetinių gimnazijų tinklas. Numatyta sukurti palankias aplinkas profesinių modulių mokymuisi.

Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, vidaus struktūros pertvarkymo 2021–2025 metų plane (žr. 1 priedą) aptariami konkrečių mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ar vidaus struktūros pertvarkymo būdai ir etapai, nurodomos institucijų teisinės formos po steigimo, reorganizavimo ar vidaus struktūros pertvarkymo. Pagal teritorijas mokyklos suskirstytos „piramidės“ principu į 8 zonas. Kiekvienoje iš jų mokiniai gali gauti išsilavinimą pagal visas bendrojo ugdymo programas. Pagal šias zonas formuojami mokinių judėjimo srautai nuo pradinio iki vidurinio ugdymo programų, sudaromos bendradarbiavimo sutartys, derinamas mokinių vežiojimas.

Panevėžiuko mokyklą-daugiafunkcį centrą planuojama prijungti prie Babtų gimnazijos. Dėl mažo mokinių skaičiaus 2020–2021 m. m. jau nebuvo įsteigta pirmoji klasė. Batniavos mokyklą-daugiafunkcį centrą siūloma prijungti prie Kulautuvos pagrindinės mokyklos. Užliedžiuose, rekonstruojamose Domeikavos gimnazijos Užliedžių pradinio ugdymo skyriaus patalpose planuojama įsteigti Užliedžių mokyklą-daugiafunkcį centrą. Kačerginės sanatorijos „Žibutė“ mokykla šiuo metu veikia kaip pagrindinė mokykla, o atsiradus vidurinio ugdymo programos mokinių, paslaugas teikia VšĮ VDU Ugnės Karvelis gimnazijos mokytojai pagal trišalę sutartį. Šią mokyklą planuojama reorganizuoti prijungiant prie Zapyškio pagrindinės mokyklos kaip skyrių.

Piliuonos gimnazijos buvusį pradinių klasių pastatą pritaikius ikimokykliniam ugdymui, į jį numatyta perkelti Viršužiglio skyrių. Mastaičiuose bus statoma nauja pradinė mokykla-daugiafunkcis centras, nes Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos Mastaičių skyriaus mokiniai mokosi Lietuvos policijos mokyklai priklausančiose patalpose (panaudos sutartis sudaryta iki 2023 m. rugpjūčio mėn.). 5–10 klasių mokiniams bus sudarytos sąlygos mokytis Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos patalpose (Vytauto g. 4, Garliava). Šios mokyklos Pažėrų skyrius bus uždarytas dėl prastos pastato būklės, o vaikai perkelti į naujai pastatytą Mastaičių mokyklą-daugiafunkcį centrą. Reikėtų svarstyti Linksmakalnio mokyklos-darželio prijungimo prie tokio paties tipo Ilgakiemio mokyklos-darželio galimybes, numatoma vykdyti stebėseną. Vandžiogalos gimnazijoje, nedideliuose VšĮ VDU Ugnės Karvelis ir Raudondvario gimnazijų vidurinio ugdymo skyriuose, esančiuose Ežerėlio bei Kulautuvos pagrindinių mokyklų patalpose, taip pat vykdoma stebėsena. Plečiantis statyboms Lapių seniūnijoje reikėtų svarstyti klausimą dėl Lapių pagrindinės mokyklos plėtros. Rekonstruojamoje Šlienavos pagrindinėje mokykloje numatyta vykdyti stebėseną dėl mokyklos perspektyvos.

Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo plane (žr. 2 priedą) pateikiami Savivaldybės veiksmai mokytojų, neteksiančių darbo dėl mokyklų tinklo pertvarkos, įsidarbinimo problemoms spręsti.

Mokinių vežimo užtikrinimo plane (žr. 3 priedą) numatytos visų toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvenančių mokinių saugaus vežimo užtikrinimo sąlygos.

Koreguojant Savivaldybės mokyklų tinklą bus reguliuojami mokinių srautai, sudarytos sąlygos mokiniams judėti tarp skirtingų bendrojo ugdymo mokyklų tipų tolesnio mokymosi link, laiduojamas švietimo paslaugų prieinamumas, sudarytos sąlygos mokytis arčiau gyvenamosios vietos esančioje mokykloje pagal pradinio ugdymo programą, tenkinami ugdymosi poreikiai, bus sprendžiama ugdymo kokybės problema pagrindinio ir vidurinio ugdymo koncentruose.

Mokyklų tinklo pertvarka – sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl sunku tiksliai numatyti būsimus ekonominius, demografinius, socialinius ir kitus pokyčius, kurie tiesiogiai veikia švietimo kaitą. Norint sėkmingai įgyvendinti Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrąjį planą kasmet bus vertinami vykstantys procesai ir, esant pasikeitimams, tikslinamas mokyklų struktūrinių pokyčių planas, pedagogų įdarbinimo galimybės, sprendžiami naujai iškilę mokinių vežimo klausimai.

__________________________________

Priedų pakeitimai:

2021-02-25 06 1m keistas, pagal TS-101

Priedo pakeitimai:

Nr. TS-437, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-21, i. k. 2021-26398

Nr. TS-101, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-25, i. k. 2022-05847

Pakeitimai:

Kauno rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. TS-437, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-21, i. k. 2021-26398

Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. TS-55 „Dėl Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 m. bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo

Kauno rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. TS-101, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-25, i. k. 2022-05847