Suvestinė redakcija nuo 2024-05-21
Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-02-11, i. k. 2015-02065
Nauja redakcija nuo 2024-05-21:
Nr. 5-V-520, 2024-05-17, paskelbta TAR 2024-05-20, i. k. 2024-09068
LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIS KOMISARAS
ĮSAKYMAS
DĖL POLICIJOS AREŠTINIŲ APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO
2015 m. vasario 10 d. Nr. 5-V-139
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 19 straipsniu ir įgyvendindamas 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji, nuostatas bei siekdamas tinkamai reglamentuoti policijos areštinių veiklą:
PATVIRTINTA
Lietuvos policijos generalinio komisaro
2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139
(Lietuvos policijos generalinio komisaro
2024 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-520
redakcija)
POLICIJOS AREŠTINIŲ APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS INSTRUKCIJA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – instrukcija) nustato policijos įstaigų areštinėse (toliau – policijos areštinė) dirbančių policijos pareigūnų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, taip pat policijos areštinėse laikomų asmenų uždarymo į policijos areštinę, jų apsaugos ir priežiūros tvarką.
2. Organizuojant policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir priežiūrą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais, kitais susijusiais teisės aktais ir šia instrukcija.
3. Pagrindinės instrukcijoje vartojamos sąvokos:
3.1. Apsaugos budinčioji pamaina – policijos areštinės budėtojo, jo padėjėjo, policijos areštinės postinio funkcijas atliekantys pareigūnai, kiti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, policijos areštinėje atliekantys policijos areštinės ir joje laikomų asmenų apsaugos funkcijas.
3.2. Daiktų apžiūra – asmens drabužių, avalynės, turimų daiktų apžiūra, atliekama siekiant patikrinti, ar nėra draudžiamų turėti daiktų.
3.3. Dalinė asmens krata – į policijos areštinę uždaromų, iš policijos areštinės paleidžiamų, konvojuojamų ir policijos areštinėje laikomų asmenų apieškojimas neišrengiant.
3.4. Nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno ar kito apsaugos budinčiosios pamainos pareigūno (darbuotojo) sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo priemonės su galimybe transliuoti vaizdą ir telefonspynės, skirtos susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu ar kitu apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnu (darbuotoju), stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje.
3.5. Policijos areštinė – vieta, skirta suimtiems ir kitiems teisės aktuose nustatytiems asmenims laikyti.
3.6. Policijos areštinės apsaugos postas – apibrėžta teritorija, objektas arba vieta, kurioje apsaugos budinčioji pamaina atlieka policijos areštinėje laikomų asmenų stebėjimo ir saugojimo funkcijas.
3.7. Policijos registruojamų įvykių registro modulis policijos areštinėse ir sulaikymo patalpose laikomiems asmenims registruoti (toliau – elektroninis registras) – elektroninis registras, skirtas policijos areštinėse ir sulaikymo patalpose laikomiems asmenims registruoti.
II SKYRIUS
ASMENŲ UŽDARYMO Į POLICIJOS AREŠTINĘ PAGRINDAS
4. Policijos areštinėje gali būti laikomi šie asmenys:
4.1. sulaikyti įtariamieji, padarę nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu;
4.2. kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;
4.3. nubausti areštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsniu;
4.4. nubausti areštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 103, 108 straipsniais;
4.5. užsieniečiai, kurie negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 114 straipsniu;
5. Asmenų uždarymo į policijos areštinę pagrindas yra:
5.1. įtariamojo laikino sulaikymo protokolas (forma patvirtinta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. I-288 „Dėl baudžiamojo proceso dokumentų formų patvirtinimo“), surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio reikalavimais;
5.3. įsiteisėjęs teismo nuosprendis skirti laisvės atėmimą asmenims, kuriems nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas;
5.5. ikiteisminio tyrimo teisėjo arba teismo nutartis skirti areštą asmeniui, priimta remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 103, 108 straipsniais;
5.6. sprendimas dėl užsieniečio, kuris negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, sulaikymo, patvirtintas apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko ar jo įgalioto policijos pareigūno arba teisės aktų nustatyta tvarka kitos institucijos ar įstaigos vadovo ar jo įgalioto pareigūno.
6. Instrukcijos 5.1 papunktyje nurodytu atveju įtariamam padarius nusikalstamą veiką asmeniui sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo asmens faktinio sulaikymo laiko, kuris turi būti užfiksuotas įtariamojo laikino sulaikymo protokole.
7. Instrukcijos 5.2 papunktyje nurodytu atveju kardomosios priemonės suėmimo laikas skaičiuojamas nuo to laiko, kai nutartis skirti kardomąją priemonę – suėmimą buvo paskelbta suimtajam. Nutarties paskelbimo laikas turi būti įrašomas nutartyje ir patvirtintas suimto asmens parašu.
8. Instrukcijos 5.1–5.6 papunkčiuose nurodyti dokumentai turi būti pasirašyti atitinkamų pareigūnų ir patvirtinti institucijų antspaudais. Jeigu instrukcijos 5.1, 5.2, 5.5 papunkčiuose nurodyti dokumentai rengiami Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – IBPS), IBPS priemonėmis perduodami šių elektroninių dokumentų nuorašai su metaduomenimis arba suskaitmeninta dokumento kopija (tokiu atveju dokumento originalo pateikti nebūtina).
9. Pasibaigus instrukcijos 4.2 papunktyje įvardytų asmenų Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytiems laikymo policijos areštinėje terminams, tokie asmenys privalo būti grąžinti į Lietuvos kalėjimų tarnybai (toliau – Kalėjimų tarnyba) pavaldžias laisvės atėmimo vietų įstaigas.
III SKYRIUS
ASMENŲ UŽDARYMO Į POLICIJOS AREŠTINĘ TVARKA
10. Asmenis į policijos areštinę uždaro policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas. Į policijos areštinę uždaryti asmenys registruojami elektroniniame registre (registrui neveikiant – į policijos areštinę uždarytų asmenų registracijos žurnale (1 priedas).
11. Prieš uždarant į policijos areštinę asmenį, kurio gyvenamoji vieta yra kitoje Lietuvos Respublikos savivaldybėje nei policijos areštinė, išsiaiškinama, ar šis asmuo paleidimo metu turės galimybę pasirūpinti grįžimu namo, t. y. ar jis turi lėšų viešojo transporto bilietui įsigyti, ar jo grįžimu galės pasirūpinti artimieji ar kiti asmenys. Jei asmuo informuoja, kad neturi lėšų viešojo transporto bilietui įsigyti ir neturės kitų galimybių pats pasirūpinti grįžimu namo, apie tai pažymima elektroniniame registre (registrui neveikiant, pažymima į policijos areštinę uždarytų asmenų registracijos žurnale).
12. Asmenį uždarant į policijos areštinę, jam atliekama visuminė asmens krata ir jo turimų daiktų apžiūra. Asmens krata privalo būti atliekama kiekvieną kartą asmeniui atvykstant į policijos areštinę ir išvykstant iš jos, tai pažymint elektroniniame registre (registrui neveikiant, pildomas asmens kratos protokolas (2 priedas). Asmenį uždarant į policijos areštinę ir iš jos paleidžiant, iš elektroninio registro atspausdintas išrašas apie asmens kratos ir daiktų apžiūros rezultatus pateikiamas asmeniui susipažinti pasirašytinai. Asmeniui atsisakius pasirašyti, asmens kratą atlikęs policijos pareigūnas apie tai pažymi elektroninio registro išraše ar asmens kratos protokole (registrui neveikiant).
13. Uždaromo į policijos areštinę asmens kratą ir daiktų apžiūrą atliekantis pareigūnas elektroniniame registre fiksuoja matomus asmens kūno sužalojimus, sumušimus, nubrozdinimus (registrui neveikiant, pildoma į policijos areštinę uždaromo asmens apžiūros kortelė (3 priedas). Asmens kūno sužalojimai, sumušimai, nubrozdinimai fiksuojami kiekvieną kartą asmeniui atvykstant į policijos areštinę ir išvykstant iš jos. Esant įtarimų, kad prieš asmenį galėjo būti naudojama fizinė prievarta, apie tai tarnybiniu pranešimu informuojamas policijos įstaigos viršininkas.
14. Iš asmens paimti pinigai ar daiktai, pasirašius juos paėmusiems pareigūnams, saugomi areštinės daiktų saugykloje. Esant būtinumui, specialiai tam skirtame maišelyje supakuoti iš asmens paimti daiktai gali būti išvežti asmenį konvojuojant iš policijos areštinės, konvojavimo metu juos pasirašytinai perduodant asmens konvojavimą vykdantiems pareigūnams.
15. Į policijos areštinę uždaromi asmenys fotografuojami (iš priekio, dešiniojo profilio ir visu ūgiu), matuojami, imami jų pirštų atspaudai, aprašomi jų išorės požymiai, esant poreikiui – daromi garso ir vaizdo įrašai, paimami ėminiai genetiniam tipizavimui ar pavyzdžiai lyginamajam tyrimui ir identifikavimui atlikti. Nuotraukos įkeliamos į elektroniniame registre esančią į policijos areštinę uždaromo asmens kortelę, taip pat elektroniniame registre pažymima apie atliktą daktiloskopinį tyrimą, ėminių genetiniam tipizavimui ar pavyzdžių lyginamajam tyrimui ir identifikavimui atlikti paėmimą. Elektroninėje asmens kortelėje esant žymoms apie atliktą daktiloskopinį tyrimą, ėminių genetiniam tipizavimui ar pavyzdžių lyginamajam tyrimui ir identifikavimui atlikti paėmimą, pakartotinai jų atlikti nereikia. Tęsiant elektroninės asmens kortelės pildymą, asmuo pakartotinai nefotografuojamas.
Daktiloskopinė kortelė ir paimti ėminiai genetiniam tipizavimui ar pavyzdžiai lyginamajam tyrimui ir identifikavimui atlikti išsiunčiami Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybai.
16. Į policijos areštinę uždaromus asmenis policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas pasirašytinai supažindina su policijos areštinės vidaus tvarkos taisyklėmis, kurios iškabinamos kiekvienoje areštinės kameroje.
17. Asmenis į policijos areštinės kameras paskirsto policijos areštinės vadovo ar policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas.
19. Į policijos areštinę nepriimami asmenys:
19.2. turintys gydytojo išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jiems šiuo metu būtinas stacionarinis gydymas sveikatos priežiūros įstaigoje ir jų laikymas policijos areštinėje gali būti pavojingas jų sveikatai ar gyvybei;
19.3. neįgalieji, turintys gydytojo išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jiems šiuo metu reikalinga priežiūra ir jų laikymas policijos areštinėje gali būti pavojingas jų sveikatai ar gyvybei;
IV SKYRIUS
POLICIJOS AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ PASKIRSTYMAS
20. Policijos areštinėje laikomi asmenys į policijos areštinės kameras paskirstomi laikantis šių reikalavimų:
20.2. nepilnamečiai – atskirai nuo pilnamečių. Jei nepilnamečiui būnant policijos areštinėje sukanka 18 metų, šis asmuo, esant jo pageidavimui, iki jo paleidimo ar išvežimo iš policijos areštinės toliau laikomas atskirai nuo pilnamečių asmenų.
Jei į policijos areštinę iš Kalėjimų tarnybai pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos perkelto pilnametystės sulaukusio asmens byloje yra informacija apie tai, kad jis ir toliau laikomas nepilnamečiams skirtoje Kalėjimų tarnybai pavaldžioje laisvės atėmimo vietų įstaigoje, šis asmuo, esant jo pageidavimui, yra laikomas atskirai nuo pilnamečių asmenų;
20.5. buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai – atskirai nuo kitų asmenų;
20.6. asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, – atskirai nuo kitų asmenų;
20.8. nubausti areštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsniu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 103, 108 straipsniais – atskirai nuo kitų asmenų;
V SKYRIUS
POLICIJOS AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ, LINKUSIŲ PABĖGTI, ŽUDYTIS, ŽALOTIS, UŽPULTI AR PRIEŠINTIS, PRIEŽIŪRA
21. Policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas ar kitas pareigūnas, gavęs informacijos apie asmens, laikomo policijos areštinėje, galimą ketinimą pabėgti, nedelsdamas raštu informuoja apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką ar jo įgaliotą pareigūną, nurodo, iš kur ir kokiu būdu gauta ši informacija, kokie asmenys ar pareigūnai arba kokie dokumentai ar asmens veiksmai gali patvirtinti galimo ketinimo pabėgti sumanymą. Informacijos šaltiniais apie galimą ketinimą pabėgti gali būti, pavyzdžiui, policijos areštinėje laikomo asmens grasinimas esant galimybei bandyti pabėgti, policijos pareigūnų, kitų darbuotojų, kitų policijos areštinėje laikomų asmenų pateikta informacija apie galimą pabėgimą, pas asmenį rasti galimam pabėgimui pritaikyti draudžiami daiktai, kurie gali būti panaudoti pjovimui, kasimui, sienų gremžimui ir pan., ar jau pradėti vykdyti veiksmai (pradėtos pjauti grotos, ardyti grindys ir pan.), kurie byloja apie ketinimą pabėgti, jų visuma, kiti informacijos šaltiniai.
22. Policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas, gavęs informacijos apie galimą asmens pabėgimą, surašo tarnybinį pranešimą dėl asmens galimo ketinimo pabėgti bei siūlymo jį priskirti linkusių pabėgti asmenų kategorijai, nurodydamas argumentus, ir jį pateikia svarstyti apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui ar jo įgaliotam pareigūnui. Apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas ar jo įgaliotas pareigūnas, gavęs minėtą tarnybinį pranešimą, privalo per dvi darbo dienas priimti sprendimą dėl asmens priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai.
23. Linkusių pabėgti asmenų kategorijai asmuo priskiriamas apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko ar jo įgalioto pareigūno nutarimu. Asmenį priskyrus šiai kategorijai, jis supažindinamas su nutarimu pasirašytinai, nutarimas saugomas asmens byloje.
24. Apie asmens priskyrimą linkusių pabėgti asmenų kategorijai pažymima elektroniniame registre ir ant asmens bylos viršelio.
25. Užtikrinant asmens, priskirto linkusių pabėgti asmenų kategorijai, apsaugą taikomos papildomos apsaugos priemonės, tokios kaip papildomas stebėjimas, dažnesnės asmens kratos, jo turimų daiktų apžiūros, kameros apžiūros.
26. Jei per 6 mėnesius po asmens priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai šio asmens elgesys leidžia teigti, kad jis atsisakė anksčiau buvusio galimo ketinimo pabėgti, nutartį priėmęs apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas ar jo įgaliotas pareigūnas asmens prašymu arba savo iniciatyva gali atšaukti nutarimą dėl asmens priskyrimo šiai kategorijai.
27. Esant informacijai apie galimą asmens ketinimą žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis policijos areštinės pareigūnams ar jam bandžius žudytis, žalotis, užpulti ar pasipriešinus policijos areštinės pareigūnams, policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas surašo tarnybinį pranešimą apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui ar jo įgaliotam pareigūnui, o šis per dvi darbo dienas gali priimti nutarimą dėl tokio asmens priskyrimo linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis asmenų kategorijai. Tokiems asmenims gali būti taikomos tokios pačios papildomos apsaugos priemonės kaip ir asmenims, kurie priskirti linkusių pabėgti asmenų kategorijai.
VI SKYRIUS
POLICIJOS AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS
29. Policijos areštinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma periodiškai juos stebint, atliekant asmens kratas, daiktų apžiūras, kamerų apžiūras.
30. Jei policijos areštinėje yra įrengta nuotolinio asmenų stebėjimo sistema, periodinis asmenų stebėjimas per kamerų duryse esančius langelius gali būti nevykdomas.
31. Policijos areštinėje laikomus asmenis išvedant iš kamerų, būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi instrukcijos 20 punkte nustatytų reikalavimų.
32. Keičiantis policijos areštinės apsaugos budinčiosioms pamainoms, privaloma atlikti areštinės kamerų apžiūras, esant būtinumui, atlikti dalines asmenų kratas ir jų daiktų apžiūras, sutikrinti visus policijos areštinėje laikomus asmenis.
33. Kamerų, kuriose laikomi asmenys, duris gali atidaryti tik policijos areštinės vadovo ar policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas dalyvaujant dar mažiausiai vienam apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnui.
34. Policijos areštinėje laikomi asmenys iš kamerų išvedami:
35. Išvestą iš kameros asmenį lydi policijos areštinės pareigūnas (-ai). Išvedant asmenis iš kameros ir uždarant juos į kamerą, policijos pareigūnai turi imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta užpuolimo ar bandymo pabėgti. Įvykdyti prašymai išvesti asmenis iš kamerų (4 priedas) ir atvesti į apklausos kabinetus ar pasimatymų kambarį saugomi asmens byloje.
36. Išvesti asmenį iš kameros ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti galima tik esant bylą tiriančio pareigūno rašytiniam prašymui. Nesant minėto prašymo, leidimą atlikti neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus gali suteikti bylą tiriančio pareigūno padalinio vadovas.
37. Esant tarnybiniam būtinumui, veiksmams, nesusijusiems su ikiteisminiu tyrimu, atlikti į areštinės apklausos kabinetą asmenį atvesti iš kameros galima policijos įstaigos viršininko ar jo įgalioto pareigūno prašymu.
38. Procesiniai veiksmai su policijos areštinėje laikomais asmenimis atliekami policijos areštinės apklausos kabinetuose. Asmenys procesiniams veiksmams atlikti iš policijos areštinės gali būti išvesti ar išvežti tik tuo atveju, jei šių procesinių veiksmų atlikti policijos areštinėje nėra galimybės.
39. Kiekvienas asmenų išvedimas iš areštinės kameros pažymimas elektroniniame registre (registrui neveikiant, pildomas asmenų išvedimo iš kamerų registracijos žurnalas (5 priedas).
40. Kiekvieną kartą asmenį išvedus iš saugomos policijos areštinės teritorijos ir grąžinus jį atgal į policijos areštinę, atliekama visuminė šio asmens krata ir jo turimų daiktų apžiūra. Jei iš policijos areštinės kameros išvestas ir į ją grąžinamas asmuo nebuvo išvestas iš saugomos policijos areštinės teritorijos, atliekama dalinė asmens krata.
42. Policijos areštinės vadovo, policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno nurodymu, jei yra duomenų apie asmens galimą ketinimą pabėgti arba yra įtarimų, kad areštinės kameroje gali būti asmenims draudžiamų turėti daiktų, gali būti daromos papildomos policijos areštinėje laikomų asmenų kratos ir jų turimų daiktų bei kamerų apžiūros.
43. Į policijos areštinę įleidžiami:
43.1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitą žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą atstovai, inspektuojantys policijos areštines, pateikę tarnybinius pažymėjimus ir (ar) asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus;
43.2. ikiteisminiam tyrimui vadovaujantys ar jį atliekantys prokurorai, pateikę tarnybinius pažymėjimus;
43.3. ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, pateikę tarnybinius pažymėjimus – į apklausos kabinetus;
43.4. gynėjai, pateikę advokato orderį arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, advokato ar jo padėjėjo pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – į apklausos kabinetus;
43.5. giminės arba kiti asmenys – į pasimatymų kambarį, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jei nėra ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio nurodymo neleisti jiems pasimatyti su asmeniu;
43.6. medicinos darbuotojai, iškviesti suteikti policijos areštinėje laikomiems asmenims medicinos pagalbos, kuriuos pas asmenį lydi vienas iš apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnų;
43.7. policijos areštinių higieninę būklę vertinantys specialistai, atliekantys policijos areštinės patalpų higieninę kontrolę, pateikus pažymėjimus, kuriuos areštinėje lydi vienas iš apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnų;
44. Policijos areštinės budėtojų funkcijas atliekančių pareigūnų patalpose privalo būti schemos, kuriose turi būti nurodytos policijos areštinės patalpos, pažymėta posto teritorija. Schemas tvirtina apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas ar jo įgaliotas pareigūnas.
45. Policijos pareigūnams ir kitiems asmenims į policijos areštinės apsaugos posto teritoriją draudžiama įnešti ginklus arba daiktus, kuriais galima pasinaudoti kaip ginklu (išskyrus atvejus, numatytus šios instrukcijos 48 punkte), alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines, toksines medžiagas ir stipriai veikiančius medikamentus be gydytojo recepto, įvairios paskirties elektros ir mechaninius prietaisus, garso ir vaizdo aparatūrą (išskyrus į apklausos kabinetą), dauginimo techniką, mobiliojo ryšio telefonus.
46. Areštinėje besilankantys asmenys draudžiamus į policijos areštinę įsinešti daiktus palieka policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinyje ar policijos areštinėje įrengtoje daiktų saugojimo spintoje.
Įtaręs, kad asmenys į policijos areštinę bando neteisėtai įnešti ar iš jos išnešti draudžiamus daiktus, policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas to asmens gali paprašyti parodyti turimo krepšio, rankinės ar kito dėklo, skirto daiktams laikyti, turinį. Jei įtarimas pasitvirtino, informuojamas apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas ar jo įgaliotas pareigūnas.
47. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar kitas asmuo, atvykęs į policijos areštinę su ginklu, jį privalo palikti policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiam pareigūnui saugoti ginklinėje arba seife.
VII SKYRIUS
POLICIJOS AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ PALEIDIMO
PAGRINDAS IR TVARKA
49. Sulaikytas, suimtas, areštu nubaustas asmuo iš policijos areštinės paleidžiamas, kai:
49.1. per įstatymo nustatytą sulaikymo laiką nebuvo išspręstas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo asmeniui, įtariamam padarius nusikalstamą veiką, klausimas;
49.3. pasibaigė kardomosios priemonės – suėmimo terminas, jei jis nepratęstas įstatymo nustatyta tvarka;
50. Jei yra gautas prokuroro nutarimas, teismo nutartis ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno nutarimas paleisti sulaikytą ar suimtą asmenį, policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas privalo tuoj pat paleisti šį asmenį.
51. Apie policijos areštinėje laikomo sulaikyto asmens sulaikymo termino pabaigą policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 valandas, informuoja ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną. Jeigu per įstatymo nustatytą sulaikymo terminą nebuvo gauta nutartis sulaikytajam skirti kardomąją priemonę – suėmimą, policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas privalo savo nutarimu (6 priedas) paleisti sulaikytąjį ir apie tai pranešti ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui.
52. Apie kardomosios priemonės suėmimo termino pabaigą policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 paras, informuoja ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną. Jei per įstatymo nustatytą terminą nebuvo gautas nutarimas ar nutartis pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas privalo savo nutarimu (7 priedas) paleisti suimtą asmenį ir apie tai pranešti bylą tiriančiam pareigūnui ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui.
53. Jei ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, jo vadovas ar kitas įgaliotas pareigūnas, pateikęs policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekančiam pareigūnui nutarimą paleisti sulaikytąjį, suimtąjį, nedalyvauja jį paleidžiant, asmenį policijos areštinės pareigūnai paleidžia tik prieš tai susisiekę su nutarimą paleisti surašiusiu pareigūnu arba jo vadovu. Jeigu nutarimas paleisti sulaikytąjį, suimtąjį policijos areštinei pateikiamas IBPS priemonėmis, papildomai susisiekti su pareigūnu, atliekančiu ikiteisminį tyrimą, ar jo vadovu nereikia.
54. Asmens paleidimas iš policijos areštinės vykdomas, kai yra pateikiamas nutarimo, nuosprendžio ar nutarties dėl asmens paleidimo dokumento originalas arba gaunamas skenuotas asmens paleidimo dokumentas elektroniniu paštu, o jei toks dokumentas rengiamas IBPS – vadovaujamasi IBPS įkeltu šio elektroninio dokumento nuorašu su metaduomenimis.
55. Prieš paleisdamas asmenį, policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas privalo patikrinti paleidžiamo asmens tapatybę ir įsitikinti, kad paleidžiamas nutarime, nuosprendyje ar nutartyje nurodytas asmuo. Paleidžiamiems iš policijos areštinės asmenims jų prašymu gali būti išduodama pažyma apie buvimo policijos areštinėje laiką.
56. Asmenį išvežant iš policijos areštinės į Kalėjimų tarnybai pavaldžią laisvės atėmimo vietų įstaigą, iš elektroninio registro atspausdinamas asmens kortelės išrašas.
57. Asmenį, kuriam pasibaigė arešto nuobaudos terminas, savo nutarimu (8 priedas) paleidžia policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas.
58. Nuteisti asmenys, kuriems bausmės terminas pasibaigia jiems esant policijos areštinėje, paleidžiami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka.
59. Jeigu paleidžiant asmenį iš policijos areštinės, esančios kitame mieste nei paleidžiamo asmens gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje, asmuo neturi artimųjų ar kitų asmenų, kurie galėtų pasirūpinti jo grįžimu į gyvenamąją vietą, ir su savimi neturi lėšų, būtinų grįžti, jis pateikia laisvos formos rašytinį prašymą policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekančiam pareigūnui dėl viešojo transporto, vykstančio iki jo gyvenamosios vietos savivaldybės Lietuvos Respublikoje, bilieto nupirkimo.
60. Policijos areštinės vadovas (jo nesant – policijos areštinės budėtojas), įvertinęs paleidžiamo asmens prašyme nurodytus argumentus ir surašęs tarnybinį pranešimą dėl paleidžiamo asmens grąžinimo į gyvenamąją vietą aplinkybių, iš viešojo transporto įmonės policijos įstaigos pasirinktu būdu (pagal sudarytą viešojo pirkimo sutartį, pagal metinę pirkimo inicijavimo paraišką, tiesioginio elektroninio atsiskaitymo būdu ar kt.) nuperka viešojo transporto, vykstančio iki paleidžiamo asmens gyvenamosios vietos savivaldybės Lietuvos Respublikoje, bilietą. Atspausdinęs elektroniniu būdu įsigytą viešojo transporto bilietą, pasirašytinai (prašyme) įteikia jį paleidžiamam asmeniui. Bilietą nupirkęs pareigūnas jo kopiją pateikia už paslaugų sutarties ar pirkimo inicijavimo paraiškos vykdymą atsakingiems darbuotojams, kurie pateiktos ataskaitinio laikotarpio viešojo transporto įmonės sąskaitos duomenis sutikrina su bilietų kopijų duomenimis ir nustatyta tvarka suderinę sąskaitą pateikia ją apmokėti.
61. Tais atvejais, kai paleidžiamas asmuo neturi artimųjų ar kitų asmenų, kurie galėtų pasirūpinti jo grįžimu į gyvenamąją vietą, ir su savimi neturi lėšų, būtinų grįžti, ir nėra galimybės jam nupirkti viešojo transporto bilieto (dėl maršruto nebuvimo ar kita), policijos areštinės vadovas (jo nesant – policijos areštinės budėtojas) turi pasirūpinti, kad paleidžiamas asmuo būtų parvežtas į savo gyvenamąją vietą policijos transportu.
62. Asmenys išvežimui iš policijos areštinės planiniu konvojumi yra paruošiami iš anksto, t. y. dar iki atvykstant konvojaus pareigūnams yra atliekama išvežamų asmenų dalinė asmens krata ir jų turimų daiktų apžiūra. Apie konvojuoti parengtų asmenų atliktas asmens kratas ir jų daiktų apžiūras pasirašytinai pažymima konvojaus pareigūnams perduodamame konvojuojamų asmenų sąraše. Į policijos areštinę planiniu konvojumi atvežtų asmenų kratos ir jų daiktų apžiūros atliekamos bei duomenys apie atvežtus asmenis į elektroninį registrą įvedami perėmus asmenis iš konvojavimą vykdančių pareigūnų ir šiems išvykus.
VIII SKYRIUS
POLICIJOS AREŠTINĖS VADOVO, POLICIJOS AREŠTINĖS BUDĖTOJO IR POLICIJOS AREŠTINĖS POSTINIO FUNKCIJAS ATLIEKANČIŲ PAREIGŪNŲ PAREIGOS
63. Policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas:
63.2. periodiškai tikrina (ar dalyvauja tikrinant) policijos areštinės kameras ir kitas patalpas, jų įrangą ir apsaugos inžinerinių, techninių priemonių būklę, esant būtinumui, teikia pasiūlymus dėl policijos areštinės remonto, ryšių ir signalizacijos priemonių tobulinimo, taip pat dėl areštinėje laikomų asmenų materialinio aprūpinimo;
63.3. nustato periodinio asmenų stebėjimo areštinės kamerose intervalą, esant būtinumui, asmenims, priskirtiems linkusių pabėgti, žudytis ar žalotis asmenų kategorijoms, skiria nuolatinį stebėjimą;
63.4. organizuoja ir kontroliuoja tinkamą policijos areštinės dokumentų tvarkymą bei elektroninio registro pildymą, nustatyta tvarka nagrinėja policijos areštinėje laikomų asmenų skundus ir pareiškimus arba organizuoja jų nagrinėjimą;
63.5. organizuoja policijos areštinėje laikomiems asmenims patiekiamo maisto kiekio ir kokybės patikrinimus, užtikrindamas, kad į policijos areštinę patiekiamas maistas būtų visapusiškai įvertinamas (vertinant maisto kvapą, išvaizdą, skonį, tekstūrą, maistą pasveriant bei pamatuojant karšto maisto temperatūrą);
63.6. užtikrina, kad naujai į policijos areštinę uždarytus asmenis per 24 val. apžiūrėtų policijos areštinės bendruomenės slaugytojas ar kitas asmens sveikatos priežiūros specialistas;
63.7. užtikrina, kad naujai į policijos areštinę uždaryti asmenys gautų geriamo vandens ir būtų pamaitinti. Jei naujai į policijos areštinę uždarytam asmeniui nėra galimybės papildomai užsakyti maisto iš maitinimo paslaugas užtikrinančios įmonės, jam išduodamas sauso maisto davinys;
63.8. periodiškai, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį, atlieka netikėtus policijos areštinėse dirbančių pareigūnų ir kitų darbuotojų atsinešamų į darbo vietą ir išsinešamų iš jos daiktų patikrinimus, apie patikrinimų rezultatus pažymi elektroninio registro skiltyje „Bendros žymos“, pasirinkdamas žymos rūšį „Tarnybos patikrinimai“;
63.9. užtikrina, kad policijos areštinės gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos būtų šalinamos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, reikalavimais.
64. Policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas:
64.1. tiesiogiai atsako už policijos areštinės apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnams ir kitiems darbuotojams pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą;
64.2. pradėdamas pamainą, kartu su perduodančiu pamainą budėtojo funkcijas vykdančiu pareigūnu atlieka kamerų apžiūras, patikrina kitas policijos areštinės patalpas, įsitikina, ar nesugadintos ryšio, signalizacijos ir vaizdo stebėjimo priemonės, pagal turimus dokumentus sutikrina asmenis, laikomus policijos areštinėje. Apie areštinės kamerų ir kitų patalpų, policijos areštinėje laikomų asmenų bei jų dokumentų patikrinimo rezultatus pažymima ir pasirašoma iš elektroninio registro atspausdintoje pamainos perdavimo ataskaitoje (elektroniniam registrui neveikiant – asmenų, laikomų policijos areštinėje, paskirstymo žurnale (9 priedas);
64.3. policijos areštinės postinių funkcijas atliekantiems pareigūnams pateikia informaciją apie policijos areštinėje laikomus asmenis, į kuriuos tarnybos metu reikės atkreipti ypatingą dėmesį;
64.4. atlikdamas kamerų apžiūrą, išveda asmenis iš kameros į koridorių (kameros apžiūros metu vienas asmuo paliekamas kameroje), siekdamas aptikti draudžiamų turėti daiktų laikymo slėptuves, apžiūri sienas, grindis, langus, palanges, lubas, elektros instaliacijos taškus, patikrina, ar gerai pritvirtintas stalas, gultai, spintelės ir kiti kameroje esantys daiktai, patikrina durų užraktus, grotas, blokavimo ir vaizdo stebėjimo priemones, signalizaciją, apžiūri lovas, patalynę, spinteles;
64.5. asmeniškai dalyvauja pasikeičiant postinių funkcijas atliekantiems pareigūnams, periodiškai patikrina areštinės postinių funkcijas atliekančius pareigūnus tarnybos metu;
64.6. uždaro asmenis į policijos areštinę, paskirsto juos į kameras, įformina jų asmens bylas ir kitus dokumentus, išduoda juos konvojui;
64.7. iš anksto informuoja policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantį pareigūną apie asmenis, kurių sulaikymo ar suėmimo terminas baigiasi;
64.8. tikrina į policijos areštinę atvykusių pareigūnų ir kitų asmenų dokumentus, neįleidžia į policijos areštinę pašalinių asmenų;
65. Policijos areštinės postinio funkcijas atliekantis pareigūnas:
65.1. pradėdamas pamainą, kartu su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu patikrina areštinės kameras;
65.2. priėmęs postą, pasirašo iš elektroninio registro atspausdintoje budėjimo perdavimo ataskaitoje (registrui neveikiant – asmenų, laikomų policijos areštinėje, paskirstymo žurnale (9 priedas), kad susipažino su asmenų, kuriuos reikės stebėti ir saugoti, ypatumais;
65.3. jeigu šioje instrukcijoje nenustatyta kitaip, periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 30 minučių pro durų stebėjimo langelius patikrina asmenis, esančius kamerose. Jei tam tikriems asmenims yra skirtas nepertraukiamas stebėjimas, vykdo nepertraukiamą jų stebėjimą;
65.4. išgirdęs triukšmą kameroje, nustatęs galimą ketinimo pabėgti ar žalotis atvejį, apie tai nedelsdamas informuoja policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantį pareigūną;
65.6. prieš atvesdamas asmenis į pasivaikščiojimo kiemelį, patikrina, ar jame nėra pašalinių daiktų, periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 15 minučių patikrina asmenų elgesį pasivaikščiojimo metu, neleidžia asmenims šiukšlinti, mėtyti daiktų per užtvarą, kalbėtis su kituose pasivaikščiojimų kiemeliuose esančiais asmenimis. Jei tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis stebėjimas, vykdo nepertraukiamą jų stebėjimą;
65.7. policijos areštinėje, kurioje įrengta nuotolinio asmenų stebėjimo sistema, pagal poreikį atlieka kitas su asmenų apsauga susijusias funkcijas, tokias kaip asmenų lydėjimas policijos areštinės teritorijoje, jų stebėjimas pasimatymų metu, šių asmenų krata, kamerų apžiūra, perduodamų daiktų tikrinimas, dokumentų pildymas.
IX SKYRIUS
APSAUGOS BUDINČIOSIOS PAMAINOS VEIKSMAI YPATINGŲJŲ
SITUACIJŲ METU
66. Policijos areštinės pareigūnų veiksmai užpuolimo atveju:
66.1. jei asmenys, laikomi policijos areštinėje, mėgina užpulti ar užpuola apsaugos budinčiosios pamainos pareigūną ar kitą asmenį, nedelsiant susisiekiama su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, kuris nedelsiant apie tai informuoja policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantį pareigūną (jo darbo metu) ir apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo padalinio pareigūnus, bei, esant būtinumui, iškviečia papildomas policijos pajėgas. Policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas, kol atvyks papildomos policijos pajėgos, imasi priemonių tokiems veiksmams užkardyti ir užpuolimo padariniams likviduoti;
66.2. policijos areštinę užpuolus iš išorės, policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas nedelsdamas apie tai praneša apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo padalinio pareigūnams ir iki tol, kol atvyks papildomos pajėgos, vadovauja policijos areštinės apsaugai;
67. Policijos areštinės pareigūnų veiksmai bandymo pabėgti ar pabėgimo atveju:
67.1. gavus informacijos apie galimą policijos areštinėje laikomų asmenų rengimąsi pabėgti, imamasi šių priemonių: asmenys perkeliami į kitas kameras, daromos papildomos asmens kratos, kamerų apžiūros, tikrinamos policijos areštinės patalpos, uždraudžiami pasivaikščiojimai ir pasimatymai. Įtariami rengimusi pabėgti asmenys gali būti perkelti į kitą policijos areštinę ar išvežti į Kalėjimų tarnybai pavaldžią laisvės atėmimo vietų įstaigą;
67.2. esant bandymui pabėgti, areštinės budinčiosios pamainos pareigūnai imasi būtinų priemonių pabėgimui užkardyti;
67.3. nustačius pabėgimo faktą, identifikuojami pabėgę asmenys ir apie tai nedelsiant pranešama apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo padalinio pareigūnams, kurie apie įvykį informuoja apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką ir pagal nustatytą tvarką organizuoja pabėgusių asmenų paiešką.
68. Policijos areštinės pareigūnų veiksmai gaisro atveju:
68.1. apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai ar kiti darbuotojai, pastebėję policijos areštinės patalpose gaisro židinį, nedelsdami kviečia ugniagesių gelbėtojų pagalbą, o kol ji atvyks, imasi priemonių gaisro židiniui likviduoti. Sustiprinamas įleidimo į policijos areštinę režimas (įleidžiami tik ugniagesiai gelbėtojai, medicinos darbuotojai ir įvykį dokumentuojantys pareigūnai);
68.2. policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas, esant būtinumui, perkelia policijos areštinėje laikomus asmenis į saugesnes kameras, taip pat imasi priemonių apsaugoti jų daiktus, dokumentus. Esant būtinumui, kartu su apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo padalinio pareigūnais organizuoja asmenų perkėlimą į kitą policijos areštinę ar Kalėjimų tarnybai pavaldžią laisvės atėmimo vietų įstaigą. Apie įvykį informuojamas apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas.
69. Ypatingųjų situacijų metu asmenys į policijos areštinę nepriimami ir nekonvojuojami, išskyrus atvejus, kai tai susiję su šių asmenų pervežimu į kitą saugią vietą.
X SKYRIUS
POLICIJOS AREŠTINĖS DARBUOTOJŲ VEIKSMAI AREŠTINĖJE LAIKOMAM ASMENIUI PAREIŠKUS APIE BADAVIMĄ
71. Areštinėje laikomam asmeniui rašytiniu pareiškimu pareiškus apie badavimą, policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas per 12 valandų privalo asmeniškai pasikalbėti su asmeniu, išsiaiškinti priežastis ir apie tai raštu pranešti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam ar jį atliekančiam prokurorui arba teismui, kurio žinioje yra byla. Jei areštinėje laikomas asmuo apie badavimą pareiškia žodžiu ar veiksmais, policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas surašo tarnybinį pranešimą, nurodydamas, kas, nuo kada ir dėl kokių priežasčių (jei tokios žinomos) pareiškė apie badavimą, ir su šiuo tarnybiniu pranešimu pasirašytinai supažindina apie badavimo faktą pareiškusį asmenį.
Apie badavimą pareiškusio areštinėje laikomo asmens rašytinis pareiškimas ar pareigūno surašytas tarnybinis pranešimas registruojamas policijos dokumentų valdymo sistemoje. Apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, gavęs minimus dokumentus, pavaldiems pareigūnams paveda kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas išsiaiškinti badavimą pareiškusio asmens reikalavimų ir pretenzijų pagrįstumą. Paaiškėjus, kad badaujančio asmens reikalavimai ar pretenzijos yra pagrįstos, apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas imasi neatidėliotinų priemonių šiems reikalavimams ar pretenzijoms patenkinti.
72. Policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas per vieną darbo dieną nuo areštinėje laikomo asmens badavimo pradžios organizuoja šio asmens sveikatos būklės patikrinimą. Policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas kartu su medicinos specialistu (policijos areštinės bendruomenės slaugytoju ar valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros specialistu) privalo supažindinti badaujantį asmenį su galimais padariniais jo sveikatai ir pasiūlyti atsisakyti badauti. Badaujantis asmuo, kuris ir toliau atsisako valgyti, esant galimybei, laikomas atskirai nuo kitų areštinėje laikomų asmenų.
73. Ilgiau kaip tris dienas badavusį areštinėje laikomą asmenį kasdien apžiūri ir pasiūlo nutraukti badavimą policijos areštinės bendruomenės slaugytojas ar valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros specialistas, kuris duomenis apie badaujančio asmens sveikatos būklę įrašo elektroniniame registre ar sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnale.
74. Jeigu, asmeniui pareiškus apie badavimo nutraukimą, dienos maisto pagaminimo užsakymas maistą tiekiančiai įmonei jau būna pateiktas ir nėra galimybės jo pakoreguoti, jam išduodamas sausas maisto davinys. Maitinimas pagal valgiaraštį nustojusiam badauti asmeniui turi būti užtikrinamas ne vėliau kaip kitą dieną po to, kai asmuo apie badavimo nutraukimą informuoja policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantį pareigūną.
75. Areštinėje laikomam asmeniui nustojus badauti, jį apžiūri policijos areštinės bendruomenės slaugytojas ar valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir pateikia rekomendacijas dėl maitinimosi. Apie badavimo nutraukimą įrašoma elektroniniame registre ar sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnale.
Priedo pakeitimai:
Nr. 5-V-889, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-04, i. k. 2016-26251
Priedų pakeitimai:
1 priedas
2 priedas
3 priedas
4 priedas
5 priedas
6 priedas
7 priedas
8 priedas
9 priedas
Pakeitimai:
1.
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 5-V-889, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-04, i. k. 2016-26251
Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo
2.
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 5-V-1100, 2016-12-27, paskelbta TAR 2016-12-27, i. k. 2016-29544
Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 5-V-593, 2018-06-26, paskelbta TAR 2018-06-26, i. k. 2018-10498
Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo
4.
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 5-V-1016, 2018-11-30, paskelbta TAR 2018-11-30, i. k. 2018-19452
Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo
5.
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 5-V-468, 2021-06-18, paskelbta TAR 2021-06-18, i. k. 2021-13941
Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo
6.
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 5-V-675, 2021-08-16, paskelbta TAR 2021-08-16, i. k. 2021-17601
Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 5-V-468 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo
7.
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 5-V-520, 2024-05-17, paskelbta TAR 2024-05-20, i. k. 2024-09068
Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo