Suvestinė redakcija nuo 2016-07-23

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2016-05-02, i. k. 2016-10996

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL KLAIPĖDOS APSKRITIES ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANO PATVIRTINIMO

 

2016 m. balandžio 27 d. Nr. V-534

Vilnius

 

 

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1290 „Dėl Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano patvirtinimo“ 2.1.3 papunktį, 

1.       T v i r t i n u  Klaipėdos apskrities asmens sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo planą (pridedamas).

2.   P a v e d u   įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministras                                                                                            Juras Požela

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2016 m. balandžio 27 d.

įsakymu Nr. V-534

 

 

KLAIPĖDOS APSKRITIES ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Klaipėdos apskrities asmens sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo planas (toliau – Planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1290 „Dėl Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) 2.2 punktą.

2. Planas parengtas vadovaujantis Nutarimu patvirtinto Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano tikslais, uždaviniais, siekiamais rezultatais ir įgyvendinimo kryptimis (toliau – Nutarimu patvirtintas planas).

3. Planas bus įgyvendinamas iki 2017 m. gruodžio 31 dienos.

 

II SKYRIUS

PLANO TIKSLAS

 

4. Plano tikslas – gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų (toliau – paslaugos) kokybę, saugumą ir prieinamumą, tam racionaliai naudoti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos finansinius, žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius.

 

III SKYRIUS

PLANO UŽDAVINIAI

 

5. Plano uždaviniai:

5.1. konsoliduoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų struktūrą;

5.1.1. taikyti nesudėtingoms paslaugoms geografinio prieinamumo principą;

5.1.2. netaikyti geografinio prieinamumo principo sudėtingoms paslaugoms (kai ligoms ir sveikatos sutrikimams būdingi įvairūs simptomai arba požymiai, dėl kurių būtinos asmens sveikatos priežiūros specialistų komandų teikiamos kelių profilių paslaugos); šiuo atveju taikytinas kokybiškų ir saugių paslaugų prieinamumo principas, šių ligų ir sveikatos sutrikimų diagnostika ir gydymas turi būti sutelkti universitetų, kitose respublikos ir regiono lygmens ligoninėse, turinčiose aukščiausios kvalifikacijos specialistus, naudojančiose naujausias technologijas ir moderniausią įrangą;

5.2. plėtoti koordinuotą ir integruotą ligų valdymą (klasterius);

5.3. didinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir optimaliai paskirstyti paslaugas tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų, ypač atkreipti dėmesį į racionalesnį jų paskirstymą apskričių teritorijose;

5.4. gerinti paslaugų prieinamumą, nenaudojamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų lovas pirmiausia naudoti paslaugoms, kurių trūksta (slaugos, ilgalaikio gydymo, geriatrijos, paliatyviosios pagalbos), teikti.

 

 

 

 

IV SKYRIUS

ESAMA SITUACIJA

 

6. Klaipėdos apskritis – tai 7 savivaldybės su 362850 gyventojų:

6.1. Klaipėdos miesto savivaldybė;

6.2. Kretingos rajono savivaldybė;

6.3. Klaipėdos rajono savivaldybė;

6.4. Šilutės rajono savivaldybė;

6.5. Skuodo rajono savivaldybė;

6.6. Palangos miesto savivaldybė;

6.7. Neringos miesto savivaldybė;

7. Pagrindinis veiksnys įtakojantis sveikatos priežiūros sektoriaus ateities poreikius yra įvykę reikšmingi demografiniai pokyčiai tiek visoje Lietuvoje, tiek ir Klaipėdos apskrityje t.y. gyventojų mažėjimas, gyventojų senėjimas:

7.1. 2015 m.  Klaipėdos apskrityje prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų buvo prisirašę 362850 žmonių, tai sudarė 12,6 proc. Lietuvos populiacijos. Vaikai iki 17 metų amžiaus sudarė 17,9 proc. visų Klaipėdos apskrities gyventojų, 18 – 49 m. amžiaus asmenys sudarė 43,82 proc. gyventojų, 50 – 64 m. – 21,08 proc., 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenys – 17,2 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų. Lyginant su 2011 metais Klaipėdos apskrityje gyventojų skaičius sumažėjo 3 proc.

7.2. Klaipėdos apskrities savivaldybių gyventojų skaičius 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. buvo pasiskirstęs:

 

Savivaldybės pavadinimas

2011-12-31

2015-12-31

Prisirašiusiųjų gyventojų pokytis 2015/2011 proc.

Prisirašiusiųjų gyventojų skaičius

Neapdraustųjų procentas

Gyventojų virš 65 m. proc.

Prisirašiusiųjų gyventojų skaičius

Neapdraustųjų procentas

Gyventojų virš 65 m. proc.

Klaipėdos miesto

200170

13.3%

15.2%

199491

9.3%

16.5%

-0.3%

Kretingos rajono

42286

10.1%

17.0%

40252

7.4%

18.3%

-4.8%

Klaipėdos rajono

41769

11.9%

15.8%

40352

7.8%

16.5%

-3.4%

Šilutės rajono

49042

13.6%

15.4%

44360

9.0%

16.8%

-9.5%

Skuodo rajono

20657

11.1%

19.2%

18569

9.3%

21.2%

-10.1%

Palangos miesto

17904

10.2%

18.3%

17836

7.4%

20.4%

-0.4%

Neringos miesto.

2126

9.4%

15.5%

1990

7.2%

18.5%

-6.4%

Iš viso

373954

12.5%

15.9%

362850

8.8%

17.2%

-3.0%

 

8. Klaipėdos apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų resursų ir veiklos rodikliai.

8.1. Klaipėdos apskrities aktyvaus stacionarinio gydymo hospitalizacijos rodiklis 2014 m. buvo vienas iš didžiausių Lietuvoje. Palyginus su Lietuvos vidurkiu Klaipėdos apskrities rodiklis yra 11 proc. didesnis. 2014 m. Klaipėdos apskrityje 100 gyventojų teko – 22,44 paciento, Lietuvos vidurkis – 20,21 paciento.

8.2. Hospitalizacijos rodiklis pagal savivaldybes 2014 m.:

8.2.1. Klaipėdos miesto savivaldybė - 22,03;

8.2.2. Kretingos rajono savivaldybė - 22,08;

8.2.3. Klaipėdos rajono savivaldybė - 22,25;

8.2.4. Šilutės rajono savivaldybė - 24,77;

8.2.5. Skuodo rajono savivaldybė - 21,46;

8.2.6. Palangos miesto savivaldybė - 23,12;

8.2.7. Neringos miesto savivaldybė - 21,71.

8.3. Klaipėdos apskrityje naudojama 92 proc. stacionarinių lovų. Neefektyviausiai 2015 m. buvo naudojamos lovos rajonų savivaldybių stacionarines paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ligoninė) - 86 proc. lovų, kadangi atstumas nuo rajono lygmens ligoninės iki Klaipėdos mieste esančių ligoninių nedidelis. Tokios rajono lygmens ligoninės turi nedaug pacientų, dėl to negali, o mažėjant gyventojų, tikėtina, ir ateityje negalės lovų naudoti efektyviau ir pasiekti geresnių ligoninės veiklos rodiklių. Lovų naudojimo rodikliai pagal savivaldybes yra:

8.3.1. Klaipėdos miesto savivaldybė - 94 proc.;                                   

8.3.2. Kretingos rajono savivaldybė - 80 proc.;

8.3.3. Klaipėdos rajono savivaldybė - 96 proc.;

8.3.4. Šilutės rajono savivaldybė - 88 proc.;

8.4. Rajonų savivaldybių ligoninės blogai tenkina savivaldybės gyventojų aktyvaus gydymo poreikį. 94 proc. Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų paslaugos suteikiamos Klaipėdos miesto savivaldybės ligoninėse, o rajono savivaldybių gyventojai savo savivaldybės ligoninėse gauna tik 39 proc. aktyvaus gydymo paslaugų. Rodiklis pagal savivaldybes:

8.4.1. Klaipėdos miesto savivaldybė - 94 proc.;

8.4.2. Kretingos rajono savivaldybė  - 43 proc.;

8.4.3. Klaipėdos rajono savivaldybė - 39 proc.;

8.4.4. Šilutės rajono savivaldybė - 54 proc.

8.5. 2015 m. Klaipėdos apskrities ligoninių aktyvaus gydymo lovos užimtumo rodiklis buvo 282 dienos per metus:

8.5.1. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė - 241;

8.5.2. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė - 272;

8.5.3. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė - 303;

8.5.4. VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė - 377;

8.5.5. Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninė - 303;

8.5.6. Kretingos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos ligoninė - 262;

8.5.7. VšĮ Šilutės ligoninė - 263.

8.6. Esant aktyvaus gydymo lovų pertekliui, šių lovų trūksta slaugos ir palaikomojo gydymo, paliatyviosios pagalbos ir geriatrijos paslaugoms teikti. Klaipėdos apskrityje tenka – 1,6 lovos 1 000 gyventojų:

8.6.1. Klaipėdos miesto savivaldybė - 1,4lovos;                                  

8.6.2. Kretingos rajono savivaldybė - 1,6lovos;

8.6.3. Klaipėdos rajono savivaldybė - 1,6 lovos;

8.6.4. Šilutės rajono savivaldybė - 1,4 lovos;

8.6.5. Skuodo rajono savivaldybė - 2,2 lovos;

8.6.6. Palangos miesto savivaldybė - 3,3 lovos;

8.6.7. Neringos miesto savivaldybė - 5,4 lovos.

8.7. 2015 m. Klaipėdos apskrities ligoninių slaugos lovos užimtumo rodiklis yra 336 dienos per metus:

8.7.1. Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninė - 327 dienos;

8.7.2. VšĮ Paupių pirminės asmens sveikatos priežiūros centras - 321 dienos;

8.7.3. VšĮ Salantų pirminės asmens sveikatos priežiūros centras - 377 dienos;

8.7.4. VšĮ Kartenos pirminės asmens sveikatos priežiūros centras - 335 dienos;

8.7.5. Kretingos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos ligoninė - 358 dienos;

8.7.6. VšĮ Neringos pirminės asmens sveikatos priežiūros centras - 149 dienos;

8.7.7. VšĮ Jūrininkų ligoninė - 264 dienos;

8.7.8. VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė - 320 dienos;

8.7.9. VšĮ Skuodo pirminės asmens sveikatos priežiūros centras - 333 dienos;

8.7.10. VšĮ Šilutės ligoninė - 373 dienos;

8.7.11. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė - 396 dienos;

8.7.12. VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė - 350 dienos;

8.7.13. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė - 161 dienos.

9. Atliktų ankstesnių trijų restruktūrizavimo etapų rezultatai Klaipėdos apskrityje:

9.1. uždarytas 1 rajono lygmens ligoninės - Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės, kurioje per vienus metus didžiųjų operacijų, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, atlikta mažiau nei nustatyta, chirurgijos skyrius;

9.2. centralizuotas greitosios medicinos pagalbos paslaugų valdymas – viena dispečerinė Klaipėdos mieste;

9.3. greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų sumažėjo 1 juridiniu asmeniu – VšĮ Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centru, o šios sveikatos priežiūros įstaigos, esančios Palangos savivaldybėje, greitosios medicinos pagalbos paslaugos perduotos Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stočiai;

9.4. pradėtos teikti, vėliau nuolat plėtotos dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugos, taip pat plėtotos ambulatorinės, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos. Nuo 2010 m. iki 2015 m. ambulatorinės (dienos stacionaro, dienos chirurgijos, priėmimo-skubios pagalbos, stebėjimo, ambulatorinės chirurgijos ir ambulatorinės specializuotos) paslaugos Klaipėdos apskrityje išaugo 20,6 proc., slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos – 15 proc.

9.5. Aktyvaus gydymo lovų skaičius Klaipėdos apskrities ligoninėse sumažėjo nuo 2133 lovų 2014 metais iki 2075 lovų 2015 metais, kas sudaro 3 proc. Atitinkamai pokyčiai pagal įstaigas:

 

Ligoninės pavadinimas

2014 m.

2015 m.

VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė

187

160

VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė

903

903

VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė

352

352

VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė

377

377

Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninė

58

53

Kretingos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos ligoninė

126

100

VšĮ Šilutės ligoninė

130

130

Iš viso:

2133

2075

 

 

V SKYRIUS

PLANO ĮGYVENDINIMO KRYPTYS

 

10. Planas bus įgyvendinamas šiomis kryptimis:

10.1. pirmoji kryptis – ambulatorinių paslaugų plėtra, ypač pirminės sveikatos priežiūros ir ligų profilaktikos stiprinimas;

10.2. antroji kryptis – slaugos, ilgalaikio gydymo, paliatyviosios pagalbos ir geriatrijos paslaugų plėtra, intensyvesnė dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo paslaugų plėtra;

10.3. trečioji kryptis – stacionarinių paslaugų optimizavimas, nesudėtingų paslaugų perkėlimas į dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir ambulatorinį lygmenį, nebloginant šių paslaugų kokybės ir saugumo.

11. Pagal pirmąją kryptį numatoma didinti prioritetinių ambulatorinių specializuotų paslaugų apimtis; siekti didžiumą žmonių sveikatos problemų sprendimų iš gydytojų specialistų grandies perkelti į pirminės sveikatos priežiūros grandį, kad šeimos gydytojai spręstų iki 80 procentų šių problemų (priemonės, atsakingi vykdytojai ir terminai pateikiami Plano 1 priede).

12. Atsižvelgiant į padėtį rajono lygmens ligoninėse, pagal antrąją ir trečiąją kryptis pirmenybę teikti efektyvesnės veiklos priemonių įgyvendinimui šiose ligoninėse; numatoma ligoninių tinklą konsoliduoti ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą racionalizuoti apskrities mastu (priemonės, atsakingi vykdytojai ir terminai pateikiami Plano 2 ir 3 prieduose).

 

VI SKYRIUS

SIEKIAMI PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

 

13. Iki 2016 m. kovo 31 dienos:

13.1. padidėjęs slaugos lovų skaičius – nuo 2 iki 3 lovų 1 000 gyventojų;

13.2. nustatytas ilgalaikio gydymo paslaugų poreikis ir jų paskirstymas apskrityje;

14. Iki 2016 m. gruodžio 31 dienos:

14.1. iki 1 procento padidėjusi ambulatorinių paslaugų apimtis apskrityje;

14.2. įsteigta ne mažiau kaip 2 geriatrijos padaliniai.

15. Iki 2017 m. gruodžio 31 dienos:

15.1. padidėjusi ambulatorinių paslaugų apimtis – iki 2 procentų (palyginti su Nutarimu patvirtinto plano įgyvendinimo pradžia);

15.2. padidėjusi slaugos paslaugų apimtis – 4 procentais;

15.3. siekiamas hospitalizacijos rodiklis –19,4 atvejų 100 gyventojų;

15.4. padidėjęs aktyvaus gydymo lovų užimtumas – iki 300 dienų per metus;

16. Įgyvendinus Planą Klaipėdos apskrityje sumažės aktyvaus gydymo lovų skaičius nuo 2075 lovų 2015 metais iki 1996 lovų 2017 metais. Atitinkamai asmens sveikatos priežiūros įstaigose aktyvaus gydymo lovų skaičius pasikeis:

16.1. VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė – nuo 377 iki 371;

16.2. Klaipėdos universitetinė ligoninė nuo 903 iki 858;

16.3. Klaipėdos vaikų ligoninė nuo 160 iki 159;

16.4. Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninė nuo 53 iki 48;

16.5. Kretingos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos ligoninė nuo 100 iki 90;

16.6. VšĮ Šilutės ligoninė nuo 130 iki 118;

17. Plano įgyvendinimo rezultatai, kurie turi būti pasiekti per nustatytus terminus Klaipėdos apskrities gydymo įstaigose pateikiami Plano 1, 2, 3 ir 4 prieduose.

18. Pertvarkomų gydymo įstaigų bendrieji rodikliai, gydytojų, slaugytojų ir kai kurie veiklos rodikliai pateikiami Plano 5 priede.

 

–––––––––––––––––––––––––––

 

 

 

 

Priedų pakeitimai:

 

V-534 pakeitimo V-969 2 priedo papildymas

Priedo pakeitimai:

Nr. V-969, 2016-07-21, paskelbta TAR 2016-07-22, i. k. 2016-20972

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-969, 2016-07-21, paskelbta TAR 2016-07-22, i. k. 2016-20972

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-534 „Dėl Klaipėdos apskrities asmens sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo plano patvirtinimo“ pakeitimo