Suvestinė redakcija nuo 2024-06-22

Įsakymas paskelbtas: TAR 2023-06-16, i. k. 2023-12013

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL NACIONALINIŲ FIZINIO AKTYVUMO PROGRAMŲ SĄRAŠO IR NACIONALINĖMS FIZINIO AKTYVUMO PROGRAMOMS KELIAMŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

2023 m. birželio 15 d. Nr. V-838

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi:

1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1. Nacionalinių fizinio aktyvumo programų sąrašą;

1.2. Reikalavimus nacionalinei fizinio aktyvumo programai, skirtai mokyti vaikus plaukti ir formuoti saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens įgūdžius;

1.3. Reikalavimus nacionalinei fizinio aktyvumo programai, skirtai masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti;

1.4. Reikalavimus nacionalinei fizinio aktyvumo programai, skirtai įtraukiojo sportinio švietimo plėtotei.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-707, 2024-06-21, paskelbta TAR 2024-06-21, i. k. 2024-11412

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. lėšos šio įsakymo 1.1 papunkčiu patvirtintoms programoms įgyvendinti skiriamos iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimų, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimus nacionalinėms fizinio aktyvumo programoms ir preliminarų lėšų poreikį.

2.2. Neteko galios nuo 2023-06-27

Papunkčio naikinimas:

Nr. V-898, 2023-06-26, paskelbta TAR 2023-06-26, i. k. 2023-12735

2.3. Neteko galios nuo 2023-09-08

Papunkčio naikinimas:

Nr. V-1180, 2023-09-07, paskelbta TAR 2023-09-07, i. k. 2023-17746

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-898, 2023-06-26, paskelbta TAR 2023-06-26, i. k. 2023-12735

2.4. Neteko galios nuo 2023-09-08

Papunkčio naikinimas:

Nr. V-1180, 2023-09-07, paskelbta TAR 2023-09-07, i. k. 2023-17746

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-898, 2023-06-26, paskelbta TAR 2023-06-26, i. k. 2023-12735

2.5. šio įsakymo 1.3 papunkčiu patvirtintų Reikalavimų nacionalinei fizinio aktyvumo programai, skirtai masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti, 5 punkte nurodyti renginiai, kurie pagal minėtame 5 punkte nurodytas datas turėjo būti įvykdyti iki programos įgyvendinimo sutarties pasirašymo, 2024 metais nevykdomi.

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-1, 2024-01-02, paskelbta TAR 2024-01-02, i. k. 2024-00011

Teisingumo ministrė, laikinai einanti

švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas Ewelina Dobrowolska

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo

ir sporto ministro 2023 m. birželio 15 d.

įsakymu Nr. V-838

(Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir

sporto ministro 2024 m. birželio 21 d. įsakymo

Nr. V-707 redakcija)

NACIONALINIŲ FIZINIO AKTYVUMO PROGRAMŲ SĄRAŠAS

1. Nacionalinė fizinio aktyvumo programa, skirta mokyti vaikus plaukti ir formuoti saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens įgūdžius.

2. Nacionalinė fizinio aktyvumo programa, skirta masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti.

3. Nacionalinė fizinio aktyvumo programa, skirta įtraukiojo sportinio švietimo plėtotei.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo

ir sporto ministro 2023 m. birželio 15 d.

įsakymu Nr. V-838

REIKALAVIMAI NACIONALINEI FIZINIO AKTYVUMO PROGRAMAI, SKIRTAI MOKYTI VAIKUS PLAUKTI IR FORMUOTI SAUGAUS ELGESIO VANDENYJE IR PRIE VANDENS ĮGŪDŽIUS

1. Nacionaline fizinio aktyvumo programa, skirta mokyti vaikus plaukti ir formuoti saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens įgūdžius (toliau – Mokymo plaukti programa), turi būti pasiekti šie tikslai:

1.1. išmokyti dalyvius saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens;

1.2. išmokyti dalyvius adaptuotis vandens aplinkoje;

1.3. išmokyti dalyvius judėjimo vandenyje įgūdžių ir juos tobulinti Mokymo plaukti programos vykdymo metu;

1.4. išmokyti dalyvius plaukti.

2. Mokymo plaukti programa turi būti vykdoma laikantis Mokinių, besimokančių pagal pradinio ugdymo programas, mokymo plaukti proceso vykdymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-1087 „Dėl Mokinių, besimokančių pagal pradinio ugdymo programas, mokymo plaukti proceso vykdymo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), skirtų įgyvendinti aštuoniolika mokymo plaukti užsiėmimų.

3. Mokymo plaukti programos veiklos turi būti vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje.

4. Mokymo plaukti programoje turi dalyvauti vaikai, besimokantys pagal pradinio ugdymo programas (antros arba trečios klasės mokiniai).

5. Esant galimybei, atsižvelgiant į ribotą vietų skaičių, prioritetas dalyvauti užsiėmimuose turėtų būti suteikiamas vaikams, turintiems mažiausiai (arba neturintiems jokių) plaukimo įgūdžių. Dalyvių plaukimo įgūdžiai turi būti vertinami prieš ir po dalyvavimo Mokymo plaukti programos veiklose.

6. Mokymo plaukti programa turi būti vykdoma ne mažiau kaip trisdešimtyje Lietuvos savivaldybių.

7. Mokymo plaukti programoje turi dalyvauti: 2023 m. – ne mažiau nei 13 300 dalyvių; 2024 m. – ne mažiau nei 13 500 dalyvių; 2025 m. – ne mažiau nei 14 000 dalyvių; 2026 m. – ne mažiau nei 16 000 dalyvių (iš viso per 4 metus – ne mažiau nei 56 800 unikalių dalyvių). Unikaliu Mokymo plaukti programos dalyviu laikomas vaikas, dalyvaujantis aštuoniolikoje mokymo plaukti užsiėmimų programoje vieną kartą visu Mokymo plaukti programos įgyvendinimo laikotarpiu.

8. Vienas Mokymo plaukti programos dalyvis turi dalyvauti ne mažiau nei aštuoniolikoje praktinių plaukimo užsiėmimų (vieno užsiėmimo trukmė – 45 min.) ir ne mažiau nei penkiuose teoriniuose užsiėmimuose.

9. Mokymo plaukti programa kasmet turi būti pradėta vykdyti ne anksčiau nei rugsėjo 1 d. ir baigta ne vėliau nei gruodžio 13 d.

10. Mokymo plaukti programos užsiėmimai gali būti jungiami, bet ne daugiau kaip po

du.

11. Vienas treneris vieno užsiėmimo metu gali dirbti su ne daugiau kaip 12 dalyvių grupe, dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais dalyviais, – ne daugiau kaip su 6 dalyvių grupe.

12. Plaukimo užsiėmimai turi būti vykdomi baseine, kurio ilgis ne trumpesnis nei 15 metrų, ir užsiėmimui skiriami ne mažiau kaip du nuo kitų baseino vartotojų atskirti plaukimo takeliai. Įgytų praktinių plaukimo gebėjimų patikrinimas vykdomas baseine, kurio gylis bent vienoje pusėje ne mažesnis nei 1,5 metro.

13. Mokymo plaukti programos vykdytojas privalo užtikrinti, kad Mokymo plaukti programos dalyvis būtų pasitikrinęs sveikatą pagal Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (turi gauti tėvų / globėjų patvirtinimą, kad vaikas turi  027-1/a formos pažymą).

14. Mokymo plaukti užsiėmimų metu turi būti registruojamas dalyvių lankomumas, užtikrinant jų registravimo kontrolę.

15. Mokymo plaukti programos vykdytojas yra atsakingas už dalyvių saugumą plaukimo

užsiėmimų metu.

16. Mokymo plaukti programos dalyviui mokymo plaukti užsiėmimo metu turi būti užtikrintos reikiamos higienos paslaugos (spintelė, rūbinė, dušo ir tualeto patalpos).

17. Mokymo plaukti programos vykdytojui draudžiama imti bet kokį papildomą atlygį

už mokymo plaukti paslaugų teikimą Mokymo plaukti programos dalyviams, taip pat jis privalo užtikrinti, kad tokio atlygio iš vaikų ir kitų asmenų neims ir jokie kiti įgyvendinant Mokymo plaukti programą dalyvaujantys asmenys.

18. Mokymo plaukti programos vykdytojas yra atsakingas už plaukimo užsiėmimų organizavimą bei administravimą (dalyvių paiešką, baseinų nuomą, trenerių samdymą, pamokų vykdymą, dalyvių teorinių žinių ir praktinių gebėjimų įvertinimą, bendradarbiavimą su bendrojo ugdymo mokyklomis ir plaukimo temų suderinamumą su bendrųjų ugdymo programų tematika, dalyvių pavėžėjimo į baseinus ir iš jų koordinavimą, bendros mokymo plaukti metodikos naudojimo pamokose užtikrinimą, dokumentacijos tvarkymą ir kt.).

19. Mokymo plaukti programos veiklomis turi būti ugdomi šie dalyvių gebėjimai:

19.1. laikytis saugaus elgesio taisyklių prie vandens ir vandenyje;

19.2. laikytis higienos įgūdžių baseine;

19.3. įvertinti judėjimo vandenyje ypatumus, judėti pirmyn ir atgal, šonu, keičiant kryptį, šuoliuoti, kai vandens gylis yra iki krūtinės;

19.4. netrikdomai, be baimės nuleisti veidą į vandenį, visu kūnu pasinerti po vandeniu, stebėti aplinką po vandeniu;

19.5. sulaikyti kvėpavimą pasinėrus po vandeniu (bent 5 sek.), ritmingai įkvėpti pakėlus galvą virš vandens ir išpūsti orą po vandeniu;

19.6. plūduriuoti vandenyje horizontalioje (ant krūtinės ir ant nugaros) ir vertikalioje padėtyse (bent 10 sek., jas keičiant);

19.7. slinkti vandens paviršiumi ant krūtinės ir ant nugaros, atsispirti nuo dugno ar sienelės ir slinkti vandeniu nuo baseino sienelės ar link jos, slinkti vandenyje be pagalbinių priemonių bent 10 metrų, pranerti bent 5 metrus sulaikius kvėpavimą;

19.8. atlikti taisyklingus judesius kojomis ir rankomis taip, kad būtų judama į priekį, nuplaukti be pagalbinės priemonės ar su viena pagalbine priemone bent 50 metrų;

19.9. įšokti į vandenį nuo baseino krašto ir panerti į 1–1,5 metro gylį, paimti nuo dugno

daiktus, saugiai išlipti iš vandens;

19.10. žaisti vandenyje nesiužetinius ir siužetinius, estafečių tipo žaidimus.

20. Mokymo plaukti programos veiklomis turi būti išugdyti šie dalyvių gebėjimai:

20.1. priprasti prie vandens, įveikti vandens baimę;

20.2. įgyti kvėpavimo kontrolės vandenyje įgūdžių (gebėti sulaikyti kvėpavimą pasinėrus, atlikti 5–6 įkvėpimus ir iškvėpimus į vandenį pakaitom – „burbulai“). Iškvėpimo pratimai atliekami per burną ir per nosį;

20.3. gebėti sulaikyti kvėpavimą ir orientuotis po vandeniu (ištraukti ant dugno gulintį daiktą iš ne mažiau kaip 1 metro gylio);

20.4. gebėti plūduriuoti horizontalioje ir vertikalioje padėtyje (15 sek.), keisti kūno padėtį;

20.5. gebėti slinkti ant krūtinės ir nugaros, kai skirtinga rankų padėtis, keisti kūno padėtį, išlaikyti pusiausvyrą vandenyje;

20.6. gebėti atlikti šuoliuką į vandenį nuo bortelio ant kojų (negilioje ir gilioje baseino dalyje);

20.7. gebėti saugiai išlipti iš vandens arba pasiekti saugią vietą, t. y. sienelę, takelį ar negilią baseino vietą;

20.8. gebėti judėti į priekį (25 metrus) atliekant ritmingus kojų judesius su lenta ant nugaros ir iškvepiant į vandenį ant krūtinės;

20.9. gebėti nuplaukti 25 metrus ant nugaros arba ant krūtinės be pagalbinės priemonės.

21. Programos teorinė dalis turi apimti šias temas:

21.1. saugaus elgesio taisyklės baseine;

21.2. kaip tinkamai pasirengti plaukimo pamokoms (higiena ir asmeniniai plaukimo reikmenys);

21.3. mokėjimo plaukti svarba, teigiamas vandens ir plaukimo poveikis sveikatai;

21.4. pavojai vandenyje;

21.5. saugus ir ekologiškas elgesys prie atvirų vandens telkinių;

21.6. pagalba ištikus nelaimei vandenyje, skęstančiųjų gelbėjimas ir gelbėtojų veikla;

21.7. plaukimas – olimpinė sporto šaka.

22. Papildomai teorinės žinios dalyviams turi būti perteiktos ir kitų renginių metu: diskusijose klasėje, popietėje, konkursuose, susitikimuose su profesionaliais gelbėtojais ir kt., tam kasmet skiriant ne mažiau kaip 5 valandas kiekvienai vaikų grupei.

23. Mokymo plaukti programos veiklomis turi būti užtikrinta, kad dalyviai supras ir žinos:

23.1. saugaus elgesio taisykles baseine ir atviruose vandens telkiniuose;

23.2. vandens teikiamus malonumus ir galimus pavojus, skendimų priežastis;

23.3. higienos reikalavimus lankant baseiną, reikalingų socialinių įgūdžių – prausimosi prieš pratybas ir po jų – svarbą, aprangos maudantis ir plaukiojant baseine specifiškumą, asmeninių daiktų (kostiumėlių, glaudžių, maudymosi kepuraitės, akinukų, rankšluosčio, muilo, kempinės, baseino šlepečių) saugos tvarką;

23.4. dėl didelio vandens klampumo apsunkinto judėjimo vandenyje ypatumus;

23.5. povandeninės aplinkos vaizdą ir potyrius pasinėrus;

23.6. kvėpavimo judant vandenyje specifiškumą;

23.7. kvėpavimo sulaikymo pasinėrus būtinumą ir ritmingo kvėpavimo judant vandenyje būdus;

23.8. kaip išpūsti orą per nosį ir burną, panardinus veidą į vandenį;

23.9. apie žmogus kūno plūdumą, kaip apsisukti iš plūduriavimo ant krūtinės į plūduriavimo ant nugaros padėtį ir atvirkščiai, po to pereinant į vertikalią padėtį, kaip laikytis vandens paviršiuje;

23.10. aptakios padėties vandenyje ypatumus slenkant horizontalioje padėtyje ant krūtinės ir ant nugaros, gulint šonu, žinos taisyklingą kūno padėtį plaukiant, rankų padėtį slenkant vandenyje, kaip pasinerti po vandeniu;

23.11. kaip atlikti kojų ir rankų judesius gulint ant krūtinės ir ant nugaros;

23.12. saugaus nušokimo į vandenį taisykles, panirimo po vandeniu nedideliame gylyje

ypatumus, kaip pranerti pro kliūtį, esančią vandenyje;

23.13. žaidimų vandenyje taisykles.

24. Mokymo plaukti programos vykdytojas privalo užtikrinti programos proceso įvertinimą pagal Rekomendacijų 5 priede pateikiamą formą.

25. Mokymo plaukti programos vykdytojas privalo užtikrinti, kad po 18 užsiėmimų Mokymo plaukti programos dalyvių gebėjimai bus įvertinti 3 balų skale: 3 – „gerai“, 2 – „vidutiniškai“, 1 – „silpnai“.

26. Mokymo plaukti programos vykdytojas privalo užtikrinti, kad po 18 užsiėmimų mokymo plaukti dalyvių praktiniai plaukimo gebėjimai įveikiant 25 metrus nuotolį baseine bus įvertinti pagal tris lygius: „I lygis – gebėjimas nuplaukti 25 metrus be pagalbinių plaukimo priemonių“, „II lygis – gebėjimas nuplaukti 25 metrus su viena pagalbine plaukimo priemone“, „III lygis – gebėjimas nuplaukti 25 metrus su dviem ir daugiau pagalbinių plaukimo priemonių“.

27. Mokymo plaukti programos vykdytojas privalo užtikrinti, kad po 18 programos užsiėmimų ne mažiau nei 60 procentų programos dalyvių gebės nuplaukti 25 metrus ant nugaros arba ant krūtinės be pagalbinių plaukimo priemonių (I lygiu).

28. Mokymo plaukti programos vadovas turi turėti ne mažesnę nei 3 metų vadovavimo vaikų mokymo plaukti ne mažesnėms nei 12 vaikų grupėms patirtį.

29. Kiekvienas plaukimo užsiėmimus vedantis treneris turi turėti ne mažesnę nei 2 metų mokymo plaukti patirtį ir per metus būti dalyvavęs bent 1 kvalifikacijos tobulinimo renginyje, susijusiame su vaikų mokymu plaukti ir (ar) saugaus elgesio, susijusio su mokymu plaukti, taisyklėmis.

30. Ne mažiau nei 50 procentų programos užsiėmimų turi būti pritaikyta vaikams, turintiems negalią (regėjimo, klausos, judėjimo ir kt.).

31. Vienas vaikas gali dalyvauti aštuoniolikoje Mokymo plaukti programos užsiėmimų vieną kartą.

_____________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo

ir sporto ministro 2023 m. birželio 15 d.

įsakymu Nr. V-838

REIKALAVIMAI NACIONALINEI FIZINIO AKTYVUMO PROGRAMAI, SKIRTAI MASINIAMS FIZINIO AKTYVUMO RENGINIAMS ORGANIZUOTI

1. Nacionaline fizinio aktyvumo programa, skirta masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti (toliau – Renginių organizavimo programa), turi būti pasiekti šie tikslai:

1.1. suteikti galimybę gyventojams dalyvauti teigiamas emocijas teikiančiose ir jų judėjimo poreikius atitinkančiose fizinio aktyvumo veiklose;

1.2. per fizinį aktyvumą paminėti valstybei reikšmingas datas;

1.3. didinti fizinio aktyvumo naudos žinomumą.

2. Renginių organizavimo programą turi sudaryti dviejų tipų renginiai:

2.1. varžybinis nacionalinio lygmens masinio fizinio aktyvumo renginys (toliau – žaidynės);

2.2. šventinio pobūdžio sporto renginiai.

3. Žaidynėms keliami šie reikalavimai:

3.1. žaidynėse turi dalyvauti ne mažiau kaip 30 Lietuvos savivaldybių;

3.2. žaidynių dalyvių amžius – 18 metų (imtinai) ir vyresni asmenys;

3.3. žaidynės turi vykti kasmet ne trumpiau nei pusę metų;

3.4. žaidynės turi būti vykdomos etapais, taikant dalyvių atrankos metodą:

3.4.1. pirmasis etapas turi būti įgyvendinamas ne mažiau kaip 30 Lietuvos savivaldybių ir įtraukti ne mažiau kaip 10 000 unikalių dalyvių;

3.4.2. antrasis etapas turi būti įgyvendinamas visose 10-yje Lietuvos apskričių ir įtraukti ne mažiau kaip 3 000 dalyvių;

3.4.3. finaliniame etape turi dalyvauti ne mažiau kaip 1 000 dalyvių;

3.5. žaidynių programoje turi būti įtraukta ne mažiau kaip:

3.5.1. 60 procentų komandinių sporto šakų;

3.5.2. 40 procentų individualių sporto šakų.

4. Šalies mastu žaidynes turi koordinuoti Renginių organizavimo programos vykdytojo paskirtas fizinis arba juridinis asmuo.

5. Šventinio pobūdžio sporto renginiams keliami reikalavimai:

5.1. renginiai turi būti kompleksiniai (įvairios fizinio aktyvumo / sporto veiklos);

5.2. kasmet turi būti vykdomi ne mažiau kaip penki renginiai, skirti šioms datoms paminėti:

5.2.1. Vaikų gynimo diena (birželio 1 d. arba artima šiai dienai data);

5.2.2. Pasaulinė sveikatos diena (balandžio 7 d. arba artima šiai dienai data);

5.2.3. Kūno kultūros ir sporto diena (pirmasis spalio šeštadienis);

5.2.4. Laisvės gynėjų diena (sausio 13 d. arba artima šiai dienai data);

5.2.5. Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena (rugpjūčio 23 d. arba artima šiai dienai data).

5.3. Renginys, skirtas paminėti Vaikų gynimo dieną, turi atitikti šiuos reikalavimus:

5.3.1. renginyje kasmet turi dalyvauti ne mažiau kaip 3 000 unikalių dalyvių, iš jų ne mažiau kaip 50 proc. turi sudaryti dalyviai iki 18 metų amžiaus (imtinai);

5.3.2. kasmet ne mažiau kaip 90 proc. renginio veiklų turi vykti atvirose erdvėse;

5.3.3. kasmet renginio programą turi sudaryti ne mažiau kaip 50 skirtingo pobūdžio sporto šakų, fizinio aktyvumo priemonių ar sveikatingumo užsiėmimų.

5.4. Renginys, skirtas paminėti Pasaulinę sveikatos dieną, turi atitikti šiuos reikalavimus:

5.4.1. renginyje kasmet turi dalyvauti ne mažiau kaip 1 000 unikalių dalyvių;

5.4.2. visos renginio veiklos turi vykti atvirose erdvėse;

5.4.3. kasmet renginio programą turi sudaryti ne mažiau kaip 10 skirtingo pobūdžio sporto šakų, fizinio aktyvumo priemonių ar sveikatingumo užsiėmimų.

5.5. Renginys, skirtas paminėti Kūno kultūros ir sporto dieną, turi atitikti šiuos reikalavimus:

5.5.1. renginyje kasmet turi dalyvauti ne mažiau kaip 1 000 unikalių dalyvių;

5.5.2. kasmet ne mažiau kaip 30 procentų renginio veiklų turi vykti atvirose erdvėse;

5.5.3. kasmet renginio programą turi sudaryti ne mažiau kaip 10 skirtingo pobūdžio sporto šakų, fizinio aktyvumo priemonių ar sveikatingumo užsiėmimų.

5.6. Renginys, skirtas paminėti Laisvės gynėjų dieną, turi atitikti šiuos reikalavimus:

5.6.1. renginio organizavimo klausimais Renginių organizavimo programos vykdytojai turi bendradarbiauti ir renginio nuostatus derinti su XX amžiaus Lietuvos istorinių įvykių ir jų sukakčių minėjimo darbo grupės nariais (sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. SV-S-1672 „Dėl XX amžiaus Lietuvos istorinių įvykių ir jų sukakčių minėjimo darbo grupės sudarymo“);

5.6.2. renginyje kasmet turi dalyvauti ne mažiau kaip 6 000 unikalių dalyvių;

5.6.3. renginys turi vykti masinio bėgimo (toliau – masinis bėgimas) formatu;

5.6.4. visi masinio bėgimo dalyviai turi būti apdovanoti Renginių organizavimo programos vykdytojo įsteigtais simboliniais atminimo medaliais arba kitais prizais. Dalyviai gali būti apdovanojami ir kitų subjektų įsteigtais apdovanojimais;

5.6.5. masinis bėgimas turi vykti Vilniaus mieste;

5.6.6. masinio bėgimo maršrutas turi driektis nuo Vilniaus Antakalnio kapinių iki Vilniaus televizijos bokšto;

5.6.7. masinio bėgimo dalyviams negali būti skiriami apdovanojimai už greičiausiai įveiktą trasos laiką.

5.7. Renginys, skirtas paminėti Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, turi atitikti šiuos reikalavimus:

5.7.1. renginys turi vykti bėgimo (toliau – bėgimas) formatu;

5.7.2. bėgimas turi vykti estafetiniu principu pagal Renginių organizavimo programos vykdytojo parengtus renginio nuostatus;

5.7.3. bėgimo metu turi dalyvauti ne mažiau kaip 200 unikalių dalyvių, iš jų ne mažiau kaip 10 – Lietuvos kariuomenės karių;

5.7.4. bėgimo dalyviai turi startuoti istoriškai arba politiškai svarbioje valstybei vietoje, kurioje būtų pakankamai vietos susirinkti Bėgimo dalyviams ir žiūrovams (Vilniaus Katedros aikštė, Nepriklausomybės aikštė, Lukiškių aikštė, V. Kudirkos aikštė ir kt.);

5.7.5. renginio dalyvius renginio atidarymo šventės metu turi pasveikinti ne mažiau kaip 1 vadovaujamas pareigas valstybinėje institucijoje užimantis asmuo;

5.7.6. bėgimo metu per Lietuvos teritoriją iki Lietuvos–Latvijos sienos turi būti nešama Lietuvos vėliava.

6. Renginių organizavimo programoje kasmet turi dalyvauti ne mažiau kaip 21 200 dalyvių.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-898, 2023-06-26, paskelbta TAR 2023-06-26, i. k. 2023-12735

Nr. V-1180, 2023-09-07, paskelbta TAR 2023-09-07, i. k. 2023-17746

7. Šventiniuose renginiuose ne mažiau kaip 50 procentų Renginių organizavimo programos užsiėmimų turi būti pritaikyti asmenims, turintiems negalią.

8. Skirtinguose renginiuose dalyvaujantis tas pats asmuo laikomas unikaliu to renginio dalyviu.

9. Renginių organizavimo programos vykdytojas turi užtikrinti renginių dalyvių registraciją.

10. Renginių organizavimo programos vykdytojas gali pasitelkti savanorius Renginių organizavimo programos veikloms įgyvendinti.

__________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo

ir sporto ministro 2023 m. birželio 15 d.

įsakymu Nr. V-838

(Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto

ministro 2024 m. birelio 21 d. įsakymo

Nr. V-707 redakcija)

REIKALAVIMAI NACIONALINEI FIZINIO AKTYVUMO PROGRAMAI, SKIRTAI ĮTRAUKIOJO SPORTINIO ŠVIETIMO PLĖTOTEI

1. Nacionaline fizinio aktyvumo programa, skirta įtraukiojo sportinio švietimo plėtotei (toliau – Įtraukiojo sportinio švietimo programa), turi būti pasiekti šie tikslai:

1.1. padidintas žinomumas apie asmenų su negalia sportą, paralimpinio, kurčiųjų sporto ir specialiosios olimpiados judėjimus Lietuvoje bei gyventojų suvokimas apie šiais judėjimais ugdomas bendražmogiškąsias vertybes;

1.2. paskatintas vaikų ir jaunimo įtraukusis fizinis aktyvumas.

2. Turi būti užtikrinta, kad Įtraukiojo sportinio švietimo programos veiklos kiekvienais Įtraukiojo sportinio švietimo programos vykdymo metais vyks ne mažiau kaip 30-yje Lietuvos savivaldybių.

3. Įgyvendinant Įtraukiojo sportinio švietimo programą, turi būti įvykdytos šios veiklos:

3.1. parengtas ir paskelbtas šviečiamasis-informacinis sporto leidinys (toliau – sporto leidinys). Sporto leidiniui keliami reikalavimai detalizuojami šių reikalavimų 5 punkte;

3.2. įvykdytos visuomenės informavimo kampanijos asmenų su negalia sporto ir fizinio aktyvumo tematika (toliau – kampanijos). Kampanijoms keliami reikalavimai detalizuojami šių reikalavimų 6 punkte;

3.3. įvykdytos sporto infrastruktūros prieinamumo asmenims su negalia švietimo veiklos (toliau – infrastruktūros prieinamumo švietimo veikla). Infrastruktūros prieinamumo švietimo veiklai keliami reikalavimai detalizuojami šių reikalavimų 7 punkte;

3.4. paviešinta informacija sporto ir fizinio aktyvumo tematika, skirta asmenims su negalia (toliau – viešinimas). Viešinimui keliami reikalavimai detalizuojami šių reikalavimų 8 punkte;

3.5. įgyvendinta mentorystės programa, skirta vaikams su negalia ir / ar turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – mentorystės programa). Mentorystės programai keliami reikalavimai detalizuojami šių reikalavimų 9 punkte;

3.6. įvykdytas šviečiamasis projektas mokyklose, skirtas supažindinti su asmenų su negalia sportu (toliau – pažintinis projektas). Pažintiniam projektui keliami reikalavimai detalizuojami šių reikalavimų 10 punkte;

3.7. surengtos vaikų sporto stovyklos pagal sporto šakas ir įtraukiosios vaikų fizinio aktyvumo stovyklos (toliau kartu – sporto stovyklos). Sporto stovykloms keliami reikalavimai detalizuojami šių reikalavimų 11 punkte;

3.8. įvykdyti kvalifikacijos tobulinimo renginiai, skirti asmenims, turintiems teisę vykdyti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto pratybas, mokytojams ir kitiems švietimo darbuotojams, darbui su negalią turinčiais asmenimis (toliau – renginiai). Renginiams keliami reikalavimai detalizuojami šių reikalavimų 12 punkte.

4. Skirtingose Įtraukiojo sportinio švietimo programos veiklose dalyvaujantis tas pats asmuo laikomas unikaliu kiekvienos atskiros Įtraukiojo sportinio švietimo programos veiklos dalyviu.

5. Sporto leidiniui, skirtam asmenų su negalia sporto tematikai, keliami reikalavimai:

5.1. kiekvienais Įtraukiojo sportinio švietimo programos vykdymo metais turi būti parengti ne mažiau kaip 4 sporto leidinio numeriai ir kiekvienais Įtraukiojo sportinio švietimo programos vykdymo metais jie turi būti išleisti ne mažiau kaip 1 000 vienetų spausdintu tiražu;

5.2. sporto leidinys turi būti parengtas skaitmeniniu ir garso, vaizdo su titrais ir vertimu į gestų kalbą, lengvai suprantamos kalbos (naudojant QR kodą) formatais, kurie turi atitikti reikalavimus, nurodytus Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-784 „Dėl Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), ir pristatytas bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštosioms mokykloms, sporto šakų federacijoms, asociacijoms, kitoms sporto organizacijoms;

5.3. sporto leidinys turi būti paskelbtas Įtraukiojo sportinio švietimo programos vykdytojo arba jo partnerio interneto svetainėje asmeniui su negalia prieinamais, Rekomendacijose nurodytais, informacijos gavimo būdais;

5.4. kiekvieną spausdintą sporto leidinio egzempliorių turi sudaryti ne mažiau nei 32 puslapiai (įskaitant viršelius);

5.5. rengiant straipsnius sporto leidiniui, turi būti bendradarbiaujama su atitinkamam sportiniam judėjimui (paralimpiečių, kurčiųjų, specialiosios olimpiados sportui) atstovaujančia sporto organizacija, pateikiant derinti straipsnio projektą atitinkamai organizacijai, susijusiai su straipsnyje minima negalia;

5.6. kiekvienais Įtraukiojo sportinio švietimo programos vykdymo metais turi būti užtikrintas asmenų su negalia sporto, paralimpinio, kurčiųjų sporto ir specialiosios olimpiados judėjimų viešinimas sporto leidinyje.

6. Kampanijoms keliami reikalavimai:

6.1. kiekvienais Įtraukiojo sportinio švietimo programos vykdymo metais turi būti įvykdyta ne mažiau kaip 1 kampanija, kuri turi apimti:

6.1.1. asmenų su negalia aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo skatinimo tematiką;

6.1.2. įtraukiojo fizinio aktyvumo skatinimą;

6.2. bent viena kampanijos dalis turi būti vykdoma kartu su nacionalinės televizijos kanalu;

6.3. bent viena kampanijos dalis turi būti vykdoma kartu su vienu iš Lietuvos interneto naujienų portalų, turinčių ne mažiau nei 1 mln. per mėnesį realių vartotojų skaičių;

6.4. turi būti parengti ne mažiau kaip 4 reprezentaciniai-pristatomieji vaizdo klipai ir ne mažiau kaip po vieną informacinę žinutę per metus iš šių reikalavimų 6.5 papunktyje nurodytų formatų apie asmenų su negalia įtraukųjį sportą, kurie turi būti pritaikyti asmenims, turintiems klausos negalią, su titrais ir su vertimu į lietuvių gestų kalbą pagal Rekomendacijose nurodytus reikalavimus;

6.5. kampanijos turi būti vykdomos pasirinktu formatu (tekstas, vaizdo, garso reportažas, tinklalaidė arba televizijos laida) asmenims su negalia prieinamais bendravimo būdais, vadovaujantis Rekomendacijomis, ir transliuojamos šiais kanalais:

6.5.1. nacionalinės televizijos eteryje, kai jos vidutinis žiūrimumas yra ne mažesnis nei 4 procentai auditorijos;

6.5.2. Lietuvos interneto naujienų portale (pirmame jo puslapyje) darbo dieną nuo 8.00 iki 14.00 val.

7. Infrastruktūros prieinamumo švietimo veiklai keliami reikalavimai:

7.1. infrastruktūros prieinamumo švietimo veiklos turi būti skirtos aplinkos prieinamumui gerinti asmenims su negalia ir jų fiziniam aktyvumui skatinti;

7.2. įgyvendindamas infrastruktūros prieinamumo švietimo veiklai iniciatyvą, Įtraukiojo sportinio švietimo programos vykdytojas turi bendradarbiauti su Lietuvos paralimpiniu komitetu ir vadovautis „Gilės“ ženklui nustatytais kriterijais dėl sporto objektų ir prieinamos aplinkos asmenims su negalia:

7.2.1. išorinė sporto objekto aplinka (automobilių statymo vieta turi būti kuo arčiau sporto objekto (ne toliau kaip 50 m atstumu), judėjimo takas pritaikytas vežimėliu judančiam asmeniui) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ keliamus reikalavimus;

7.2.2. patekimas į sporto objektą (laiptai pažymėti ryškia spalva, įrengti laiptų turėklai, įrengtos rampos esant judėjimo trasos lygio skirtumams ir pan.) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ keliamus reikalavimus);

7.2.3. vidinė sporto objekto aplinka (laiptai pažymėti ryškia spalva, įrengti laiptų turėklai, rampa, sanitarinis mazgas, persirengimo ir dušo kambariai pritaikyti asmenims su negalia) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ keliamus reikalavimus;

7.3. šių reikalavimų 7.2 papunktyje nurodytus kriterijus atitinkantys sporto objektai turi būti pažymėti „Gilės“ ženklu, kiekvieno objekto kriterijų atitiktį „Gilės“ ženklui suderinus su Lietuvos paralimpiniu komitetu;

7.4. kiekvienais Įtraukiojo sportinio švietimo programos vykdymo metais „Gilės“ ženklu turi būti pažymėta ne mažiau kaip 5 nauji sporto objektai (jei vienu adresu yra keli sporto objektai, jie skaičiuojami kaip vienas sporto objektas);

7.5. informacija apie infrastruktūros prieinamumo švietimo veiklą turi būti parengta prieinamu bendravimo būdu ir atitikti Rekomendacijose nurodytus reikalavimus.

8. Viešinimui keliami reikalavimai:

8.1. Įtraukiojo sportinio švietimo programos vykdytojo ir jo partnerio (-ių) interneto svetainėje (-ėse) ir socialiniuose tinkluose turi būti skelbiama informacija asmenims su negalia aktualiomis temomis (ne mažiau nei 36 straipsniai ir / ar vaizdo reportažai per metus):

8.1.1. patarimai, kaip sportuoti žmonėms su negalia;

8.1.2. asmenų su negalia sporto naujienos;

8.1.3. kita asmenims su negalia aktuali informacija apie įtraukiojo sporto ir fizinio aktyvumo galimybes;

8.1.4. aplinkos, kur bus vykdoma sporto veikla, prieinamumo asmenims su negalia fizinis prieinamumas: pateikiama informacija apie artimiausias viešojo transporto stoteles, stovėjimo aikštelę ir stovėjimo vietas asmenims su negalia; pateikiama informacija apie renginio vietos prieigose esančias kliūtis (pakopas, nuolydžius, vykstantį gatvės ar šaligatvio remontą); pateikiama informacija apie pagrindinio įėjimo prieinamumą asmeniui, judančiam neįgaliojo vežimėliu, ir, esant atskiram įėjimui, nuorodos link atskiro įėjimo; nurodyta, ar yra keltuvų arba liftų ir, jei taip, ar jais pasiekiamos visos erdvės; nurodyta, ar pritaikytos sanitarinės patalpos ir kaip jas rasti; nurodyta galimybė / draudimas lankytis su šunimi vedliu / pagalbininku;

8.2. informacija turi būti parengta vadovaujantis Rekomendacijose nurodytais asmenims su negalia prieinamais bendravimo būdais;

8.3. turi būti viešinamos naujienos apie sportininkų, turinčių įvairių tipų negalių (klausos, judėjimo, regos ir intelekto sutrikimo), pasiekimus aukšto meistriškumo sporto varžybose.

9. Mentorystės programai keliami reikalavimai:

9.1. turi būti programos vykdytojo parengta ir patvirtinta mentorystės programa, skirta užtikrinti, kad vaikai ir (ar) jauni žmonės iki 21 m. su negalia ir (ar) turintys specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – vaikai ar jauni žmonės) gautų pagalbą didinant jų sportinę įtrauktį (pagalba sudarant individualų sportavimo planą ir dienotvarkę, bendraujant su fizinio ugdymo ir kitų dalykų mokytojais, konsultuojantis su tėvais ar globėjais (rūpintojais) sportavimo klausimais, prasmingai leidžiant laiką, skatinant vaikų ar jaunų žmonių tarpusavio bendravimą ir kt.), kuri turi atitikti Rekomendacijose nurodytus bendravimo su asmenimis su negalia būdus ir būti skelbiama programos vykdytojo arba jo partnerio (-ių) interneto svetainėje (-ėse);

9.2. mentoriumi turi būti asmuo su negalia, atitinkantis Lietuvos Respublikos sporto įstatyme įtvirtintą sąvoką „sportininkas“;

9.3. mentoriams turi būti organizuoti ne mažiau kaip 1 mokymai kiekvienais Įtraukiojo sportinio švietimo programos vykdymo metais apie skirtingų negalių specifiką, darbą su vaikais ar jaunais žmonėmis;

9.4. mentorystės programai turi būti sukurtas originalus pavadinimas, kuris nebuvo vartojamas iki Įtraukiojo sportinio švietimo programos vykdymo pradžios ir kuris motyvuotų vaikus ar jaunus žmones įsitraukti į programą;

9.5. mentorystės programoje kiekvienais Įtraukiojo sportinio švietimo programos vykdymo metais turi dalyvauti ne mažiau kaip 10 vaikų ar jaunų žmonių;

9.6. mentorystės programa kiekvienais Įtraukiojo sportinio švietimo programos vykdymo metais turi būti vykdoma ne mažiau nei 2 savivaldybėse;

9.7. kasmet vienas mentorius turi praleisti su vaikais ar jaunais žmonėmis ne mažiau nei 10 valandų;

9.8. vienas mentorius kasmet turi bendrauti su ne mažiau nei vienu ir ne daugiau nei penkiais vaikais ar jaunais žmonėmis;

9.9. turi būti užtikrinta, kad:

9.9.1. yra gautas vaiko ar jauno žmogaus tėvų ar globėjų (rūpintojų) sutikimas vaiko ar jauno žmogaus bendravimui su mentoriumi;

9.9.2. sporto treniruočių ar bendrojo ugdymo pamokų metu kartu su mentoriumi dalyvauja vaiko ar jauno žmogaus treneris ar mokytojas;

9.9.3. mentorius neturi darbo su vaikais apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje.

10. Pažintiniam projektui keliami reikalavimai:

10.1. kiekvienais Įtraukiojo sportinio švietimo programos vykdymo metais turi būti suorganizuotas ne mažiau kaip 1 pažintinis projektas;

10.2. pažintinio projekto metu turi būti organizuojami aukšto meistriškumo sportininkų su negalia (paralimpiečių, kurčiųjų, specialiosios olimpiados sportininkų, pasaulio ir Europos čempionatų dalyvių ir kt.) vizitai į bendrojo ugdymo mokyklas, kurių metu prieinamu bendravimo būdu vaikai būtų supažindinami su asmenų su negalia sportu, galimybėmis užsiimti patinkančiu sportu, asmeniniais ir Lietuvos sportininkų su negalia pasiekimais, fizinio aktyvumo svarba asmeniniam tobulėjimui ir jo įtaka sportininkų karjeros pradžiai ir kt.;

10.3. pažintiniame projekte turi dalyvauti ne mažiau kaip 3 000 vaikų;

10.4. pažintinis projektas turi vykti ne mažiau nei 30-yje bendrojo ugdymo mokyklų.

11. Sporto stovykloms keliami reikalavimai:

11.1. sporto stovykloms pagal sporto šakas keliami reikalavimai:

11.1.1. turi būti suorganizuotos ne mažiau kaip 3 sporto stovyklos vaikams ir (ar) jauniems žmonėms iki 21 metų su negalia ir (ar) turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, dalyvaujantiems reguliariose sporto pratybose (toliau – dalyvaujantieji pratybose vaikai ir jaunimas) ne rečiau kaip 2–3 kartus per savaitę, kurių kiekvienos trukmė – ne trumpesnė kaip 5 dienos;

11.1.2. kiekvienoje sporto stovykloje turi dalyvauti ne mažiau kaip 15 dalyvaujančiųjų pratybose vaikų ir jaunimo, iš kurių ne mažiau kaip 50 procentų turi būti asmenys su negalia ir (ar) turintys specialiųjų ugdymosi poreikių;

11.1.3. sporto stovyklose kartu turi dalyvauti ne mažiau kaip vienas suaugęs atitinkamos sporto šakos aukšto meistriškumo sportininkas su negalia;

11.2. įtraukiosioms vaikų fizinio aktyvumo stovykloms keliami reikalavimai:

11.2.1. turi būti suorganizuotos ne mažiau kaip 3 įtraukiosios fizinio aktyvumo stovyklos vaikams ir (ar) jauniems žmonėms iki 21 metų su negalia ir (ar) turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, nedalyvaujantiems reguliariose sporto pratybose, kurių kiekvienos trukmė – ne trumpesnė kaip 5 dienos;

11.2.2. kiekvienoje įtraukiojoje vaikų fizinio aktyvumo stovykloje turi dalyvauti ne mažiau kaip 10 vaikų ir (ar) jaunų žmonių iki 21 metų su negalia ir (ar) turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, iš kurių ne mažiau kaip 50 procentų turi būti vaikai su negalia ir (ar) turintys specialiųjų ugdymosi poreikių;

11.2.3. kiekvienais Įtraukiojo sportinio švietimo programos vykdymo metais įtraukiosiose vaikų fizinio aktyvumo stovyklose turi dalyvauti unikalūs dalyviai (nedalyvavę ankstesniais Įtraukiojo sportinio švietimo programos vykdymo metais vykusiose įtraukiosiose vaikų fizinio aktyvumo stovyklose);

11.3. pirmenybė priimant į sporto stovyklas turi būti teikiama vaikams ir (ar) jauniems žmonėms iki 21 metų su negalia.

12. Renginiams keliami reikalavimai:

12.1. kiekvienais Įtraukiojo sportinio švietimo programos vykdymo metais turi būti suorganizuoti ne mažiau kaip 3 renginiai;

12.2. renginių metu asmenims turi būti suteiktos žinios, gebėjimai ir įgūdžiai apie įtraukųjį fizinio aktyvumo didinimą ir treniravimą;

12.3. renginiai turi vykti gyvai;

12.4. kiekvienas renginys turi trukti ne trumpiau nei 3 valandas;

12.5. kiekvienais Įtraukiojo sportinio švietimo programos vykdymo metais renginiuose turi dalyvauti ne mažiau kaip 60 unikalių dalyvių;

12.6. per visą Įtraukiojo sportinio švietimo programos vykdymo laikotarpį renginiuose turi dalyvauti asmenys iš ne mažiau kaip pusės Lietuvos apskričių.

13. Šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme, Sporto įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

_________________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-898, 2023-06-26, paskelbta TAR 2023-06-26, i. k. 2023-12735

Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. V-838 „Dėl Nacionalinių fizinio aktyvumo programų sąrašo ir Nacionalinėms fizinio aktyvumo programoms keliamų reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-1180, 2023-09-07, paskelbta TAR 2023-09-07, i. k. 2023-17746

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-1, 2024-01-02, paskelbta TAR 2024-01-02, i. k. 2024-00011

Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. V-838 „Dėl Nacionalinių fizinio aktyvumo programų sąrašo ir nacionalinėms fizinio aktyvumo programoms keliamų reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-707, 2024-06-21, paskelbta TAR 2024-06-21, i. k. 2024-11412