PATVIRTINTA

Suvestinė redakcija nuo 2015-08-20 iki 2015-09-09

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-03-06, i. k. 2015-03468

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2014–2020 mETŲ europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetŲ įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO patvirtinimo

2015 m. kovo 6 d. Nr. 1V-164

Vilnius

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, 6.2.3 papunkčiu ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 119 punktu ir 177.2 papunkčiu bei Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1K-341 „Dėl stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, 54 punktu,

t v i r t i n u pridedamus:

1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą.

2. Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-01-23 raštu Nr. (24.37)-5K-1427183-6K-1500603,

2015-01-28 raštu Nr. (24.39)-5K-1425385)-6K-1500981,

2015-02-25 raštu Nr. (24.39)-5K-1502478)-6K-1501826

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2015 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.1V-164

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO Priemonių įgyvendinimo planas

I skyrius

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 5 PRIORITETO „APLINKOSAUGA, GAMTOS IŠTEKLIŲ DARNUS NAUDOJIMAS IR PRISITAIKYMAS PRIE KLIMATO KAITOS“ PRIEMONĖ

NR. 05.1.1-CPVA-V-901 „GYVENTOJŲ PERSPĖJIMO APIE PAVOJUS IR GELBĖJIMO SISTEMŲ TOBULINIMAS IR PLĖTRA“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Gyventojų perspėjimo apie pavojus sistemos tobulinimas ir plėtra, modernizuojant gyventojų perspėjimo sirenomis potencialiai pavojingose zonose sistemą;

1.3.2. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgų stiprinimas, aprūpinant gelbėjimo tarnybas modernia technika ir įranga, skirta naudoti potvynių ir kitų dėl klimato kaitos kylančių nelaimių metu.

1.4. Galimas pareiškėjas yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš Europos Sąjungos (toliau – ES) bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Netaikoma.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.323	„Neigiamų potvynių padarinių potenciali žala ekonominei veiklai“	mln. Eur	86,5	69,5
P.S.327	„Įsigyta gyventojų perspėjimo įranga ir gelbėjimo technika“	Skaičius	21	22

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
3 820 169,00	674 148,00	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
243 841,00	43 031,00	0	0	0	0	0
3. Iš viso
4 064 010,00	717 179,00	0	0	0	0	0.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-639, 2015-08-19, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12410

II SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 7 PRIORITETO „KOKYBIŠKO UŽIMTUMO IR DALYVAVIMO DARBO RINKOJE SKATINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

NR. 07.1.1-CPVA-V-902 „PEREINAMOJO LAIKOTARPIO TIKSLINIŲ TERITORIJŲ VYSTYMAS. I“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. miesto viešųjų erdvių plėtra;

1.3.2. miesto gyvenamosios aplinkos gerinimas;

1.3.3. esamų pramoninių ir kitų pažeistų (apleistų) teritorijų regeneracija;

1.3.4. miestų viešųjų traukos centrų infrastruktūros atnaujinimas, pritaikant patalpas bendruomenės poreikiams.

1.4. Galimi pareiškėjai – pereinamojo laikotarpio tikslinių teritorijų (miestų) – Alytaus miesto, Marijampolės, Tauragės rajono, Telšių rajono, Mažeikių rajono, Utenos rajono ir Visagino savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešosios įstaigos, kurių dalininkai – valstybė arba savivaldybė;

1.5.2. biudžetinės įstaigos;

1.5.3. religinės bendrijos / bendruomenės, religiniai centrai.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Projektai turi būti įgyvendinami pereinamojo laikotarpio tikslinių teritorijų miestų – 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirtų regioninių ekonomikos augimo centrų (Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Utenos, Mažeikių ir Visagino) – teritorijose. Priemonė – ribotos apimties (angl. phasing out).

Pagal priemonę finansuojamos tik veiklos, kurios nebuvo finansuotos iš 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonės „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ lėšų.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.347	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	tūkst. Eur	2 555	8 518
R.S.348	„Dirbančiųjų dalis įmonėse, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi savivaldybėse, kuriose yra išskirtų tikslinių teritorijų“	proc.	40 proc.	40 proc.
P.B.238	„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“	m²	170 000	170 000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
7 240 500	638 868	638 868	0	638 868	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
7 240 500	638 868	638 868	0	638 868	0	0

antrasis SKIRSNIS

NR. 07.1.1-CPVA-R-903 „PEREINAMOJO LAIKOTARPIO TIKSLINIŲ TERITORIJŲ VYSTYMAS. II“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. miesto viešųjų erdvių plėtra;

1.3.2. miesto gyvenamosios aplinkos gerinimas;

1.3.3. miestų viešųjų traukos centrų infrastruktūros atnaujinimas, pritaikant patalpas bendruomenės poreikiams.

1.4. Galimi pareiškėjai - pereinamojo laikotarpio tikslinių teritorijų (miestų) – Druskininkų, Lazdijų rajono, Jonavos rajono, Skuodo rajono, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono, Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Jurbarko rajono, Ignalinos rajono, Šalčininkų rajono, Švenčionių rajono - savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešosios įstaigos, kurių dalininkai – valstybė arba savivaldybė;

1.5.2. biudžetinės įstaigos;

1.5.3 religinės bendrijos / bendruomenės, religiniai centrai.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Projektai turi būti įgyvendinami pereinamojo laikotarpio tikslinių teritorijų (miestų) – 2007 –2013 m. programavimo laikotarpiu išskirtų probleminių teritorijų (Druskininkų, Lazdijų rajono, Jonavos rajono, Skuodo rajono, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono, Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Jurbarko rajono, Ignalinos rajono, Šalčininkų rajono, Švenčionių rajono) – savivaldybių teritorijose. Priemonė – ribotos apimties (angl. phasing out).

Pagal priemonę finansuojamos tik veiklos, kurios nebuvo finansuotos iš 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonės „Probleminių teritorijų plėtra“ lėšų.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.347	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	tūkst. EUR	1 560	5 200
R.S.348	„Dirbančiųjų dalis įmonėse, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi savivaldybėse, kuriose yra išskirtų tikslinių teritorijų“	proc.	28	28
P.B.238	„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“	m²	34 530	115 100

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
5 646 730	498 241	498 241	0	498 241	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
5 646 730	498 241	498 241	0	498 241	0	0

trečiasis skirsnis

NR. 07.1.1-CPVA-R-904 „didžiųjų miestų KOMPLEKSINĖ PLĖTRA“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. neišnaudotos, apleistos infrastruktūros ir teritorijų konversija, sukuriant sąlygas pritraukti į jas naujas komercines veiklas, pritaikant socialinei infrastruktūrai, bendruomenių veiklai;

1.3.2. viešųjų erdvių modernizavimas, kuriant papildomus ar naujus miestų traukos centrus ar stiprinant esamus;

1.3.3. gyvenamosios aplinkos gerinimas gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose, kuriant ar atnaujinant mažos apimties bendruomeninę infrastruktūrą, sutvarkant aplinką, investuojant į žaliąją infrastruktūrą ir šių teritorijų pasiekiamumą.

1.4. Galimi pareiškėjai – penkių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešosios įstaigos, kurių dalininkai – valstybė arba savivaldybė;

1.5.2. biudžetinės įstaigos;

1.5.3 religinės bendrijos / bendruomenės, religiniai centrai;

1.5.4. nevyriausybinės organizacijos;

1.5.5. asociacijos, kurių nariai yra privatūs juridiniai asmenys;

1.5.6. privatūs juridiniai asmenys.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Netaikoma

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.347	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	tūkst. Eur	32 573	162 868
P.B.237	„Gyventojai, gyvenantys vietovėse, kuriose įgyvendinamos integruotos miestų plėtros strategijos“	Asmenys	250 000	250 000
P.B.238	„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“	m²	667 680	3 338 400
P.B.239	„Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“	m²	2 919	14 596

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
138 438 367	12 215 150		12 215 151		0	12 215 151	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0		0	0		0	0	0
3. Iš viso
138 438 367	12 215 150		12 215 151		0	12 215 151	0	0

KETVIRTASIS skirsnis

NR. 07.1.1-CPVA-R-905 „MIESTŲ KOMPLeKSINĖ PLĖTRA“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.2. viešųjų erdvių modernizavimas, kuriant papildomus ar naujus miestų traukos centrus ar stiprinant esamus;

1.4. Galimi pareiškėjai – tikslinių teritorijų, išskirtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažesnių savivaldybių centrų“, savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešosios įstaigos, kurių dalininkai – valstybė arba savivaldybė;

1.5.2. biudžetinės įstaigos;

1.5.3. religinės bendrijos / bendruomenės, religiniai centrai;

1.5.4. privatūs juridiniai asmenys;

1.5.5. nevyriausybinės organizacijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Reikalavimai, susiję su paramos pagal kitas veiksmų programos priemones, iš ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamas programas atskyrimu netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.347	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	tūkst. Eur	23 217	116 086
R.S.348	„Dirbančiųjų dalis įmonėse, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi savivaldybėse, kuriose yra išskirtų tikslinių teritorijų“	proc.	30	36
P.B.238	„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“	m²	475 300	2 376 500
P.B.239	„Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“	m²	2 081	10 404

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
98 673 540	8 706 489	8 706 489		8 706.489	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
98 673 540	8 706 489	8 706 489	0	8 706 489	0	0

penktasis skirsnis

NR. 07.1.1-CPVA-V-906 „KOMPLEKSINĖ PASLAUGŲ PLĖTRA INTEGRUOTŲ TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMŲ TIKSLINĖSE TERITORIJOSE“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. daugiafunkcinės socialinės infrastruktūros, skirtos neformaliam ugdymui, sveikai gyvensenai ir laisvalaikiui, sukūrimas formuojant naujus miestų traukos centrus ar stiprinant esamus, įskaitant apleistos infrastruktūros konversiją;

1.3.2. apleistos infrastruktūros ir teritorijos konversija sukuriant naują daugiafunkcinę infrastruktūrą, skatinančią verslumą, sveiką gyvenseną, neformalaus ugdymo, ikimokyklinio ugdymo prieinamumą, kultūrinę veiklą ir vietos gyventojų bendruomeniškumą.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija;

1.4.2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos;

1.5.2. viešieji juridiniai asmenys, kurių savininko (dalininko) teises ir pareigas įgyvendina valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga;

1.5.3. privatūs juridiniai asmenys.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
P.B.238	„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“	m²	0	100 000
P.B.239	„Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“	m²	0	35 930
R.S.347	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	Tūkstančiai (eurų)	15 433	77 166

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
46 655 918	4 116 698	4 116 698	0	4 116 698	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
18 935 429	1 670 773	1 670 772	0	1 670 772	0	0
3. Iš viso
65 591 347	5 787 471	5 787 470	0	5 787 470	0	0“

Papildyta skirsniu:

Nr. 1V-527, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-06-30, i. k. 2015-10475

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 1V-527, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-06-30, i. k. 2015-10475

III SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 8 PRIORITETO „SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS IR KOVA SU SKURDU“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 08.2.1-CPVA-R-908 „KAIMO GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ ATNAUJINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. atvirų viešųjų erdvių urbanistinės infrastruktūros pertvarkymas;

1.3.2. apleistų ar neefektyviai naudojamų pastatų, kitos infrastruktūros ir teritorijų konversija, funkcionalumo didinimas.

1.4. Galimi pareiškėjai – savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešosios įstaigos, kurių dalininkai – valstybė arba savivaldybė;

1.5.2. biudžetinės įstaigos;

1.5.3. religinės bendrijos / bendruomenės, religiniai centrai.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Viešosios infrastruktūros atnaujinimas kaimo vietovėse numatytas ir Žemės ūkio ministerijos pagal kompetenciją administruojamoje Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (Europos žemės ūkio fondas), tačiau joje investicijos numatomos gyvenamosiose vietovėse, turinčiose mažiau kaip 1 tūkstantį gyventojų. Pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamą priemonę 08.2.1-CPVA-R-908 investicijos galimos gyvenamosiose vietovėse nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.364	„Užimtųjų dalis tikslinėse teritorijose“	proc.	50,5 proc.	54,5
R.S.365	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	tūkst. Eur	11 000	55 000
P.S.364	„Naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus)“	m²	400 000	2 000 000
P.S.365	„Atnaujinti ir pritaikyti naujai paskirčiai pastatai ir statiniai kaimo vietovėse“	m²	600	3000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
44 920 065	3 963 535	3 963 535	0	3 963 535	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
2 867 238	252 992	252 992	0	252 992	0	0
3. Iš viso
47 787 303	4 216 527	4 216 527	0	4 216 527	0	0

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 08.6.1-ESFA-T-909 „VIETOS PLĖTROS STRATEGIJŲ RENGIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. vietos plėtros strategijų rengimas;

1.3.2. vietovės tiriamųjų studijų vykdymas, remiamas tiek, kiek jo reikia vietos plėtros strategijai parengti;

1.3.3. vietos bendruomenės įtraukimas į vietos plėtros strategijos rengimą (renginių organizavimas, kitų informavimo ir viešinimo priemonių kūrimas, vykdymas);

1.3.4. miesto vietos veiklos grupės valdymo organų atstovų, darbuotojų mokymas remiamas tiek, kiek jo reikia vietos plėtros strategijai parengti.

1.4. Galimi pareiškėjai - miesto vietos veiklos grupės.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Tęstinė projektų atranka.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią priemonę finansuojamos miesto vietos veiklos grupės, kurios veikia miestuose, turinčiuose nuo 6 tūkstančių gyventojų arba esančiuose savivaldybių centrais, vietos plėtros strategijų rengimo projektai.

Siekiant išvengti dvigubo finansavimo, projektų vykdytojai privalo koordinuoti numatomas veiklas persidengiančiose teritorijose su toje teritorijoje veikiančiomis vietos veiklos grupėmis, finansuojamomis iš kitų ES programų priemonių.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
P.N.901	„Parengtos vietos plėtros strategijos“	Skaičius	60	60
R.N.902	„Savivaldybės, kuriose parengtos vietos plėtros strategijos“	Procentai	50	50

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
220 320	19 440	19 440		9 720		9 720
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

3. Iš viso
220 320	19 440	19 440		9 720		9 720

IV SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 10 PRIORITETO „VISUOMENĖS POREIKIUS ATITINKANTIS IR PAŽANGUS VIEŠASIS VALDYMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 10.1.1-ESFA-V-912 „NACIONALINIŲ REFORMŲ SKATINIMAS IR VIEŠOJO VALDYMO INSTITUCIJŲ VEIKLOS GERINIMAS

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti valdymo orientaciją į rezultatus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. pasirengimo įgyvendinti nacionalines viešojo valdymo reformas veiksmai;

1.3.2. nacionalinių viešojo valdymo reformų įgyvendinimo koordinavimas;

1.3.3. atskirų viešosios politikos sričių valdymo procesams (t. y. planavimui, organizavimui, koordinavimui, įgyvendinimui, stebėsenai, vertinimui) gerinti reikalingų priemonių (įrankių) kūrimas, tobulinimas, diegimas, projekto metu sukurtų inovatyvių priemonių (įrankių) išbandymas;

1.3.4. priemonių (įrankių) valstybės ištekliams efektyviau valdyti kūrimas, tobulinimas, diegimas;

1.3.5. įrodymais grįsto valdymo priemonių koordinuotas taikymas;

1.3.6. pokyčių, susijusių su viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimu, skatinimas ir koordinavimas;

1.3.7. viešojo valdymo institucijų darbuotojų kompetencijų stiprinimas (mokymo programų rengimas, mokymas, keitimasis gerąja patirtimi), remiamas tiek, kiek jo reikia priemonės tikslui pasiekti.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. valstybės institucijos ir įstaigos, taip pat kitos biudžetinės įstaigos, kurių savininkė – valstybė ir kurios dalyvauja formuojant arba įgyvendina valstybės politiką atskirose viešojo valdymo srityse.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. biudžetinės įstaigos, kurių savininkė – valstybė;

1.5.2. viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė – valstybė (kai valstybė visuotiniame dalininkų susirinkime turi daugiau nei 50 proc. balsų);

1.5.3. valstybės įmonės.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

5.1. Pagal priemonę nefinansuojama:

5.1.1. ES struktūrinių fondų, kitos ES finansinės paramos ar kitos tarptautinės paramos programų vertinimas;

5.1.2. veiklos, kurios tinkamos finansuoti pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamą priemonę Nr. 07.3.2-ESFA-V-403 „Lietuvos darbo biržos administracinių gebėjimų ugdymas“, taip pat švietimo politikos ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo, neformalaus ugdymo, aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą srityse stebėsena ir vertinimas, bei šiems procesams gerinti reikalingų priemonių (įrankių) kūrimas, tobulinimas, diegimas, išskyrus veiksmus, susijusius su:

- Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamos Stebėsenos informacinės sistemos (SIS) plėtra;

- mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) infrastruktūros plėtros, MTEPI politikos prioritetų įgyvendinimo ir švietimo pasiūlos planavimo, analizės ir (ar) vertinimo sistemų sukūrimu;

5.1.3. žmogiškųjų išteklių paklausos prognozavimui gerinti reikalingų įrankių (priemonių) plėtra;

5.1.4. veiksmai, skirti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų, skirtų gyventojams ir (arba) verslui, kūrimui, tobulinimui ir plėtrai, taip pat kitų informacinių technologijų sprendimų, kurie numatyti Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane, kūrimas, tobulinimas, diegimas.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.394	„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones, dalis“	proc.	0	33
R.N.901	„Įgyvendintų rekomendacijų, parengtų taikant įrodymais grįsto valdymo priemones, dalis“	proc.	63	70
P.S.409	„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios veiklos valdymo tobulinimo priemones“	Skaičius	0	30
P.S.410	„Įrodymais grįsto valdymo priemonės, kurias pagal veiksmų programą ESF lėšomis taikė viešojo valdymo institucijos“	Skaičius	20	80
P.S.411	„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti įrodymais grįsto valdymo priemonių taikymui ar institucijų veiklos valdymo tobulinimui reikalingas kompetencijas“	Skaičius	500	1500
P.N.902	„Įgyvendinti projektai, skirti pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą“.	Skaičius	0	4

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas			Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
34 145 834		6 137 226	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
9 239 246		1 518 965	0	0	0	0	0
3. Iš viso
43 385 080		7 656 191	0	0	0	0	0“

Papildyta skyriumi:

Nr. 1V-527, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-06-30, i. k. 2015-10475

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2015 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1V-164

(Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2015 m. birželio 30 d. įsakymo Nr.1V-527

redakcija)

NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS

Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Skaičiavimo būdas	Apskaičiavimo tipas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Atsakinga institucija
1	2	3	4	5	6	7	8	9
R.N.901	„Įgyvendintų rekomendacijų, parengtų taikant įrodymais grįsto valdymo priemones, dalis“	Procentai	Įrodymais grįsto valdymo priemonės – tai funkcijų peržiūra ir programų vertinimas – skirti išanalizuoti ir įvertinti viešojo valdymo institucijų funkcijas, vykdomas programas ir remiantis šių analizių išvadomis (įrodymais) priimti atitinkamus viešojo valdymo (jo tobulinimo) sprendimus. Įrodymais grįsto valdymo priemonės taikomos vadovaujantis šiais metodiniais dokumentais: Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodikos patvirtinimo“; Programų vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1K-281 „Dėl Programų vertinimo metodikos patvirtinimo“. Rekomendacijos – įrodymais grįsto valdymo priemonių taikymo rezultatais (išvadomis) pagrįsti pasiūlymai, kaip spręsti viešojo valdymo problemas. Rekomendacija laikoma parengta, kai institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo patvirtina pasiūlymus dėl vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo ar rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą. Rekomendacija laikoma įgyvendinta, kai už rekomendacijos įgyvendinimą atsakinga institucija ar įstaiga patvirtina, kad rekomendacija yra įgyvendinta.	Skaičiuojamas nustatant įgyvendintų rekomendacijų dalį (procentais) nuo bendro rekomendacijų, parengtų projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones, skaičiaus, pagal formulę	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: Projekto vykdytojo parengta ataskaita dėl projekto įgyvendinimo metu parengtų rekomendacijų įgyvendinimo. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai; ataskaita po projekto finansavimo pabaigos	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai už rekomendacijos įgyvendinimą atsakinga institucija ar įstaiga patvirtina, kad rekomendacija yra įgyvendinta ir projekto vykdytojas kasmet projekto įgyvendinimo laikotarpiu ir 3 metus po projekto finansavimo pabaigos parengia ataskaitą dėl praėjusiais kalendoriniais metais parengtų ir (ar) įgyvendintų rekomendacijų.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.901-1	B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Rekomendacijos, parengtos projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones“	Skaičius		Sumuojamos rekomendacijos, kurios buvo parengtos projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones
R.N.901-2	P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Įgyvendintos rekomendacijos, kurios buvo parengtos projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones“	Skaičius		Sumuojamos įgyvendintos rekomendacijos, kurios buvo parengtos projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones
R.N.902	„Savivaldybės, kuriose parengtos vietos plėtros strategijos“	Procentai	Savivaldybė suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta miesto VVG teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir poreikių analizė, miesto VVG misija, miesto ar miesto dalies plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą ir telkiant miesto VVG, kitų miesto gyventojų pastangas. Vietos plėtros strategija rengiama vadovaujantis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Vietos plėtros strategija laikoma parengta, kai visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, vadovaudamasis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, patvirtina miesto VVG parengtą vietos plėtros strategiją.	Skaičiuojamas taikant formulę: F = A/B*100 proc., kai: F – savivaldybių, kurių teritorijoje esančių miestų vietovių plėtrai parengta bent viena vietos plėtros strategija, dalis (procentais); A – savivaldybės, kurių teritorijoje esančių miestų vietovių plėtrai parengta bent viena vietos plėtros strategija, skaičius; tuo atveju, kai savivaldybės teritorijoje yra parengiama daugiau nei viena vietos plėtros strategija, savivaldybė skaičiuojama vieną kartą; B – Lietuvos savivaldybių skaičius.	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: įgyvendinančiosios institucijos (VšĮ Europos socialinio fondo agentūros) skaičiavimų suvestinė . Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Stebėsenos rodiklio pasiekta reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pabaigoje įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra), vadovaudamasi produkto rodiklio P.N.001 „Parengtos vietos plėtros strategijos“ pasiekimais ir informacija apie bendrą savivaldybių skaičių Lietuvoje, apskaičiuoja pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).
R.N.903	„Pagerėjusių Vyriausybei atskaitingų institucijų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo kriterijų dalis“	Procentai	Bendrosios funkcijos – funkcijos, užtikrinančios įstaigos vidaus administravimą (įstaigos struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), taip pat kitos įstaigos nuostatuose nenustatytos funkcijos, padedančios užtikrinti įstaigos funkcionavimą (teisė, išskyrus teisėkūrą specialiosiose veiklos srityse, viešieji ryšiai, tarptautiniai ryšiai, viešųjų pirkimų organizavimas, informacinių ir komunikacinių sistemų priežiūra, vidaus auditas ir kita). Vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą (šaltinis: Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 3 d.). Vyriausybei atskaitingos institucijos – Vyriausybės įstaigos, ministerijos, įstaigos prie ministerijų ir kitos ministerijoms pavaldžios biudžetinės įstaigos (šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodikos patvirtinimo“). Vyriausybei atskaitingų institucijų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1K-330 „Dėl Strateginio planavimo dokumentuose naudojamų vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodikos patvirtinimo.	Skaičiuojamas Finansų ministerijai rengiant Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo ataskaitą pagal Strateginio planavimo dokumentuose naudojamų vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1K-330 „Dėl Strateginio planavimo dokumentuose naudojamų vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodikos patvirtinimo“.	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: Finansų ministerijos parengta Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo ataskaita. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus 2016, 2020 ir 2023 metams Finansų ministerija parengia Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija.
P.N.901	„Parengtos vietos plėtros strategijos“	Skaičius	Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta miesto vietos veiklos grupės (toliau – miesto VVG) teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir poreikių analizė, miesto VVG misija, miesto ar miesto dalies plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą ir telkiant miesto VVG, kitų miesto gyventojų pastangas. Vietos plėtros strategija rengiama vadovaujantis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1V-36 „Dėl Vietos plėtros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklės), nustatyta tvarka. Vietos plėtros strategija laikoma parengta, kai visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, vadovaudamasis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, patvirtina miesto VVG parengtą vietos plėtros strategiją.	Skaičiuojamas susumuojant įgyvendinant projekto veiklas parengtas vietos plėtros strategijas.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: parengtos ir patvirtintos vietos plėtros strategijos kopija bei jos patvirtinimą įrodančio dokumento kopija (visuotinio miesto VVG narių susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, sprendimas, kuriuo patvirtinta įgyvendinant projekto veiklas parengta vietos plėtros strategija). Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, vadovaudamasis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, patvirtina miesto VVG parengtą vietos plėtros strategiją.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.902	„Įgyvendinti projektai, skirti pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą“	Skaičius	Nacionalinė viešojo valdymo reforma – tai Seimo ar Vyriausybės sprendimu (įstatymu, Seimo ar Vyriausybės nutarimu, Vyriausybės protokoliniu sprendimu) inicijuota tam tikros valstybės politikos srities (ar jos dalies) tobulinimo iniciatyva, kuria siekiama nustatyti naują ar iš esmės pakeisti esamą minėtos valstybės politikos srities (ar jos dalies) reguliavimą, nustatyti ar pakeisti valstybės politikos srities (ar jos dalies) vystymosi kryptis, jų įgyvendinimo būdus ir priemones ir šias įgyvendinti. Projektas, skirtas pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, susijusius su pasirengimu įgyvendinti nacionalinę viešojo valdymo reformą (nacionalines viešojo valdymo reforma) ir (ar) jos (jų) įgyvendinimo koordinavimo užtikrinimu. Pasirengimas įgyvendinti nacionalinę viešojo valdymo reformą – tai nacionalinės viešojo valdymo reformos etapas, kurio metu: nustatomas poreikis įgyvendinti reformą (-as), atliekama valstybės politikos srities analizė, vykdomos viešosios konsultacijos, nustatomos valstybės politikos srities probleminės sritys ir jų tobulinimo veiksmai, rengiami pasiūlymai dėl valstybės politikos srities reguliavimo tobulinimo, vystymosi krypčių/prioritetų nustatymo (tikslinimo), nustatomi galimi reformos įgyvendinimo būdai, priemonės, atliekami planuojamos reformos ekonominio poveikio vertinimai ir (ar) kt. nacionalinei viešojo valdymo reformai (-oms) pasirengti reikalingi veiksmai. Pasirengimas nacionalinei viešojo valdymo reformai neapima veiksmų, susijusių su reformos įgyvendinimui skirtų priemonių vykdymu; Nacionalinių viešojo valdymo reformų įgyvendinimo koordinavimas – kompleksiniai veiksmai, kuriais suteikiama metodinė pagalba kitoms institucijoms ir koordinuojama jų veikla, kad šios aktyviau ir tinkamai įgyvendintų nacionalines viešojo valdymo reformas.	Skaičiuojamas sumuojant įgyvendintus projektus, skirtus pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą (projektų skaičius).	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojui ar projekto vykdytojui kartu su partneriu (-iais) baigus įgyvendinti projektą, kuriuo siekta pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą, Įgyvendinančioji institucija patvirtina galutinį projekto mokėjimo prašymą.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1V-527, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-06-30, i. k. 2015-10475

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas

Nr. 1V-527, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-06-30, i. k. 2015-10475

Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 1V-164 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas

Nr. 1V-559, 2015-07-17, paskelbta TAR 2015-07-20, i. k. 2015-11472

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas

Nr. 1V-639, 2015-08-19, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12410