Suvestinė redakcija nuo 2024-06-01 iki 2024-08-31

Įsakymas paskelbtas: TAR 2023-02-08, i. k. 2023-02381

LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIS KOMISARAS

ĮSAKYMAS

DĖL POLICIJOS PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ ĮFORMINANT NEĮSKAITINĮ EISMO Įvykį TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2023 m. vasario 8 d. Nr. 5-V-120

Vilnius

Siekdamas reglamentuoti policijos pareigūnų veiksmus įforminant eismo įvykį, per kurį nežuvo žmogus ir nebuvo sutrikdyta žmogaus sveikata:

1. T v i r t i n u Policijos pareigūnų veiksmų įforminant neįskaitinį eismo įvykį tvarkos aprašą (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u  netekusiu galios Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 5-V-119 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų įforminant eismo įvykį, per kurį nežuvo žmogus ir nebuvo sutrikdyta žmogaus sveikata, tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

Policijos generalinis komisaras                                                                                      Renatas Požėla

PATVIRTINTA

Lietuvos policijos generalinio komisaro

2023 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 5-V-120

POLICIJOS PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ ĮFORMINANT Neįskaitinį EISMO Įvykį TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Policijos pareigūnų veiksmų įforminant neįskaitinį eismo įvykį tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja policijos veiksmus reaguojant į pranešimą apie eismo įvykį, per kurį nežuvo žmogus ir nebuvo sutrikdyta žmogaus sveikata, ir įforminant tokį įvykį.

2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme.

II SKYRIUS

veiksmai REAGUOJANT Į EISMO ĮVYKĮ IR JĮ ĮFORMINANT

3. Policijos pareigūnas, atvykęs į eismo įvykio vietą:

3.1. nustato transporto priemonių vairuotojus, kitus su eismo įvykiu susijusius asmenis ir liudytojus;

3.2. esant įtarimui, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka patikrina, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs. Nustatęs, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs arba vengia neblaivumo ar apsvaigimo tikrinimo, atlieka su šio teisės pažeidimo įforminimu susijusius veiksmus ir Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti ja toliau važiuoti tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti ja toliau važiuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka priima sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo;

3.3. Ieškomų transporto priemonių registre patikrina, ar eismo įvykyje dalyvaujančios transporto priemonės nėra ieškomos. Nustačius, kad transporto priemonė ieškoma, toliau atliekami veiksmai atsižvelgiant į Rekomendacijas dėl transporto priemonių, kurios, įtariama, yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteisminį tyrimą ir vykdant tarptautinius įsipareigojimus, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. I-55 „Dėl Rekomendacijų dėl transporto priemonių, kurios, įtariama, yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteisminį tyrimą ir vykdant tarptautinius įsipareigojimus patvirtinimo“;

3.4. patikrina, ar vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemones, ar transporto priemonės atitinka dalyvavimui viešajame eisme keliamus reikalavimus. Nustatęs, kad vairuotojas neturi teisės vairuoti ar transporto priemonė neatitinka dalyvavimui viešajame eisme keliamų reikalavimų, teisės aktų nustatyta tvarka įformina nustatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus;

3.5. nustato eismo įvykio koordinates pagal globalinę padėties nustatymo sistemą (GPS);

3.6. informuoja operatyvaus valdymo padalinio pareigūną apie kliūtis, trukdančias ir keliančias grėsmę saugiam eismui (jei šių kliūčių tuoj pat pašalinti neįmanoma), taip pat apie poreikį informuoti atsakingus asmenis apie sugadintus statinius ar partrenktus gyvūnus.

4. Kai eismo įvykio aplinkybės neaiškios ar nė vienas transporto priemonės vairuotojas nesutinka, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, policijos pareigūnas:

4.1. nufotografuoja eismo įvykio vietą, kad būtų matomi eismo įvykio tyrimui reikšmingi objektai (transporto priemonių padėtys po eismo įvykio, susidūrimo vieta, kiti pėdsakai ir transporto priemonių apgadinimai);

4.2. sudaro Eismo įvykio vietos schemą (1 priedas) arba, jeigu eismo įvykio vieta apžiūrima naudojant bepilotį orlaivį, užpildo Eismo įvykio vietos apžiūros naudojant bepilotį orlaivį protokolą (2 priedas). Eismo įvykio vietos schemai sudaryti (matavimams atlikti) taikomas „stačiakampio metodas“, išskyrus atvejus, kai matavimus atlieka ir eismo įvykio schemą sudaro policijos įstaigos kriminalistinių tyrimų padalinio pareigūnas, kuris tinkamiausią metodą pasirenka pats. Pareigūnas eismo įvykio vietos schemoje arba atlikdamas eismo įvykio vietos apžiūrą naudodamas bepilotį orlaivį:

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 5-V-578, 2024-05-31, paskelbta TAR 2024-05-31, i. k. 2024-09877

4.2.1. fiksuoja tikslią transporto priemonių padėtį pagal stacionarius orientyrus (objektus);

4.2.2. fiksuoja transporto priemonių ratų pėdsakus, šių pėdsakų pradžią ir pabaigą važiuojamosios kelio dalies pločio ir ilgio atžvilgiu;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 5-V-578, 2024-05-31, paskelbta TAR 2024-05-31, i. k. 2024-09877

4.2.3. nurodo važiuojamosios kelio dalies dangos rūšį, paviršių, defektus;

4.2.4. fiksuoja transporto priemonių stiklų šukes, plastikinių dalių nuolaužas, nubyrėjusią žemę, tepalų, degalų, aušinimo skysčio ir kitas dėmes kelio ilgio ir pločio bei stacionarių orientyrų (objektų) atžvilgiu;

4.2.5. fiksuoja kelio ženklus, horizontalųjį ir vertikalųjį kelio ženklinimą, jo būklę;

4.2.6. fiksuoja šviesoforus ir kitas eismo reguliavimo priemones, nurodydamas atstumus nuo jų iki sankryžose kertamų gatvių važiuojamųjų dalių;

4.2.7. įvardija grafiškai pažymėtus daiktus, pėdsakus, transporto priemones ir kitus daiktinius įrodymus. Jeigu pažymima transporto priemonių susidūrimo vieta, nurodoma, pagal kokius požymius ji nustatyta;

4.3. eismo įvykio vietos schemos arba eismo įvykio vietos apžiūros naudojant bepilotį orlaivį protokolo antrame lape aprašo transporto priemonių apgadinimus ir apgadinimų pobūdį;

4.4. jei įvykio vietoje tvarkingai sudaryti eismo įvykio vietos schemos neįmanoma (blogos oro sąlygos, reikia kuo greičiau patraukti transporto priemones ir pan.), pirma sudaro schemos juodraštį (tai pažymėdamas), kuriame turi pasirašyti eismo įvykio dalyviai. Schemos juodraštyje gali pasirašyti ir liudytojai. Pagal juodraštį pareigūnas sudaro eismo įvykio vietos schemą ir jį kartu su schema prideda prie eismo įvykio medžiagos;

4.5. sudaręs eismo įvykio vietos schemą arba užpildęs eismo įvykio vietos apžiūros naudojant bepilotį orlaivį protokolą, juose pasirašo. Juose taip pat pasirašo ir eismo įvykio dalyviai. Jeigu bent vienas eismo įvykio dalyvis atsisako pasirašyti, tai pažymima jam pasirašyti skirtoje vietoje;

4.6. paima vairuotojų, kitų su eismo įvykiu susijusių asmenų, liudytojų rašytinius paaiškinimus. Paaiškinimuose turi būti įvardytos transporto priemonių judėjimo kryptys, greitis, atstumas iki atsiradusių kliūčių, pėsčiųjų judėjimo kryptys ir sparta, matomumo, oro sąlygos ir kitos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant eismo įvykio aplinkybes. Jeigu galimybės paimti paaiškinimų nėra, užsirašo jų vardus, pavardes, adresus, telefono numerius, elektroninio pašto adresus;

4.7. išsiaiškina eismo įvykio aplinkybes, nustato eismo įvykio kaltininką (-us) ir atlieka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus veiksmus. Jei dėl eismo įvykio sudėtingumo be papildomo tyrimo nėra galimybės nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl kurio iš eismo dalyvių kaltės įvyko eismo įvykis, surašo tarnybinį pranešimą, kuriame nurodo eismo įvykio vietoje nustatytas aplinkybes;

4.8. informaciją apie eismo įvykį suveda į Eismo įvykių informacinę sistemą, o nuotraukas ir dokumentus (eismo įvykio schemą, paaiškinimus ir kt.) įkelia į Administracinių nusižengimų registrą.

5. Kai eismo įvykio aplinkybės aiškios ir eismo įvykio schemos braižymas arba eismo įvykio vietos apžiūra naudojant bepilotį orlaivį įtakos eismo įvykio tyrimui neturi (aiškus susidūrimo mechanizmas, nėra reikšmingas transporto priemonių tikslus išsidėstymas ir kt.), policijos pareigūnas:

5.1. nufotografuoja eismo įvykio vietą, kad būtų matomi eismo įvykio tyrimui reikšmingi objektai (transporto priemonių padėtys po eismo įvykio, susidūrimo vieta, kiti pėdsakai ir transporto priemonių apgadinimai);

5.2. užpildo eismo įvykio fiksavimo protokolą (3 priedas), kuriame: 

5.2.1. trumpai aprašo eismo įvykio aplinkybes;

5.2.2. nurodo grafišką (matavimas neatliekamas) transporto priemonių išsidėstymą eismo įvykio vietoje;

5.2.3. pažymi transporto priemonės eismo įvykio metu padarytų apgadinimų vietą;

5.3. atlieka Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus veiksmus;

5.4. informaciją apie eismo įvykį suveda į Eismo įvykių informacinę sistemą, o nuotraukas ir dokumentus (eismo įvykio fiksavimo protokolą ir kt.) įkelia į Administracinių nusižengimų registrą.

6. Kai dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala ir transporto priemonės vairuotojas sutinka, kad žala padaryta dėl jo kaltės, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, taip pat tais atvejais, kai išsiaiškinus eismo įvykio aplinkybes nenustatoma, kad eismo įvykis galėjo įvykti dėl transporto priemonės vairuotojo kaltės ir (ar) nenustatoma administracinio nusižengimo požymių (pavyzdžiui, transporto priemonei susidūrus su laukiniu gyvūnu nenustatoma, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus), ir šiais atvejais reagavimo pajėgos į eismo įvykio vietą nesiunčiamos, pranešimą apie eismo įvykį gavęs operatyvaus valdymo padalinio pareigūnas arba pareigūnas ar darbuotojas, kuriam pavesta į įvykius reaguoti nuotoliniu būdu:

6.1. nustato apie eismo įvykį pranešusio asmens, eismo įvykį sukėlusio transporto priemonės vairuotojo tapatybę, įvertina, ar nėra požymių, kad vairuotojas gali būti neblaivus ar apsvaigęs (pvz., nerišli kalba), atitinkamuose registruose ar informacinėse sistemose patikrina, ar vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemones, ar transporto priemonė atitinka dalyvavimui viešajame eisme keliamus reikalavimus, surenka kitą svarbią informaciją (eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių markė, modelis, valstybinis numeris, sugadintas turtas, apie eismo įvykį pranešusio, eismo įvykį sukėlusio asmens kontaktinė informacija ir kt.);

6.2. imasi priemonių susisiekti su nukentėjusiu asmeniu (sugadintos transporto priemonės ar kito turto savininku (valdytoju) arba įgaliotu asmeniu) ir informuoti jį apie eismo įvykį;

6.3. esant poreikiui, informuoja atsakingus asmenis dėl kliūties kelyje pašalinimo, partrenkto gyvūno patraukimo ir pan.;

6.4. kai požymių, kad vairuotojas gali būti neblaivus ar apsvaigęs, nėra, kai vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemonę, o su nukentėjusiu asmeniu (kai dėl vairuotojo kaltės nukentėjo kitas asmuo) susisiekti nepavyksta ar susisiekus jis neturi galimybės atvykti į eismo įvykio vietą:

6.4.1. paprašo vairuotojo nufotografuoti ir atsiųsti eismo įvykio vietos, transporto priemonių ar kito turto sugadinimų nuotraukas. Jei vairuotojas galimybės atsiųsti nuotraukų neturi, paprašo vairuotojo apibūdinti transporto priemonių ar kito turto sugadinimus;

6.4.2. kai turtinė žala padaryta dėl vairuotojo kaltės, informuoja vairuotoją, kad jis turi užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir nurodo jam Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – PRĮR) užregistruoto registruojamo objekto identifikacinį kodą, kurį vairuotojui pasiūlo įrašyti į jo užpildytą eismo įvykio deklaraciją;

6.4.3. nustatęs, kad transporto priemonė neatitinka dalyvavimui viešajame eisme keliamų reikalavimų, atlieka Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus veiksmus ir (arba) Aprašo 10 punkte numatytus veiksmus (darbuotojas, kuriam pavesta į įvykius reaguoti nuotoliniu būdu, perduoda atlikti šiuos veiksmus įgaliotam pareigūnui);

6.4.4. informaciją apie eismo įvykį suveda ir nuotraukas įkelia (jei buvo fotografuota) į PRĮR, o transporto priemonei susidūrus su laukiniu gyvūnu – į Eismo įvykių informacinę sistemą;

6.5. esant požymiams, kad vairuotojas gali būti neblaivus ar apsvaigęs, arba jeigu vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones, nėra galimybės naudojant registrus ar informacines sistemas nustatyti eismo įvykį sukėlusio asmens tapatybės, transporto priemonės duomenų, dokumentų autentiškumo, organizuoja policijos pajėgų siuntimą į eismo įvykio vietą. Policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą ir nustatę, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs arba jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, įformina eismo įvykį atlikdami Apraše nurodytus veiksmus, o nenustatę šių aplinkybių – atlieka Aprašo 3 punkte, 6.4.2, 6.4.3, 6.4.4 papunkčiuose, 8 punkte nurodytus veiksmus (kiti Apraše nurodyti veiksmai neprivalomi);

6.6. apie nukentėjusio asmens informavimą (ar pavyko susisiekti, koks buvo informavimo būdas) pažymi PRĮR.

7. Jei eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens surasti nepavyksta ar jis nesikreipė į policiją, policijos pareigūnas ar darbuotojas, kuriam pavestas šio įvykio tyrimas, per tris darbo dienas Administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnyje nustatyta tvarka jam išsiunčia pranešimą.

8. Eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės savininkui (valdytojui) paprašius išduodama pažyma dėl eismo įvykio (4 priedas).

9. Jeigu vairuotojas su transporto priemone pasišalino iš eismo įvykio vietos, policijos pareigūnas papildomai turi:

9.1. apie tai nedelsdamas informuoti operatyvaus valdymo padalinio pareigūną;

9.2. apklausti su eismo įvykiu susijusius asmenis, liudytojus ir pagal jų parodymus bei įvykio vietoje likusius pėdsakus (glaisto, dažų likučiai, padangų žymės, žibintų, stiklų šukės, detalės, nukritusios nuo transporto priemonės, ir kt.) imtis priemonių pasitraukusios transporto priemonės markei, modeliui, spalvai, valstybiniam numeriui, kitiems galimiems požymiams (užrašai ant transporto priemonės, apdailos elementai, apgadinimai, transporto priemone važiavusių asmenų skaičius ir kt.), krypčiai, kuria nuvažiavo transporto priemonė, nustatyti ir apie nustatytas aplinkybes informuoti operatyvaus valdymo padalinio pareigūną;

9.3. suderinęs su operatyvaus valdymo padalinio pareigūnu, persekioti pasitraukusią transporto priemonę arba ieškoti jos netoli įvykio vietos;

9.4. suradęs pasišalinusią transporto priemonę ir (ar) pasišalinusį vairuotoją, nedelsdamas informuoti už įvykio tyrimą atsakingą pareigūną arba operatyvaus valdymo padalinio pareigūną, surašyti surastos transporto priemonės apžiūros protokolą (5 priedas).

10. Policijos pareigūnas, nustatęs, kad po eismo įvykio motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba neatitinka techninių reikalavimų (deformuotas statramstis, lonžeronas ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos arba pakaba ir (ar) suveikė oro pagalvių sistema) ar priekaba negali būti velkama, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka priima administracinį sprendimą uždrausti transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme, panaikina privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimą ir užtikrina, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) nedelsdamas patrauktų motorinę transporto priemonę arba jos priekabą nuo važiuojamosios kelio dalies, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

___________________

Pakeitimai:

1.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 5-V-578, 2024-05-31, paskelbta TAR 2024-05-31, i. k. 2024-09877

Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 5-V-120 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų įforminant neįskaitinį eismo įvykį tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo