2. Aprašas yra parengtas atsižvelgiant į:
2.1. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą;
2.2. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą;
2.3. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos sąjungos fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės);
2.4. 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“ aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V–1877 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“ aprašo patvirtinimo“;
2.5. Lietuvos mokslo tarybos ekspertų ir jų veiklos bendrąsias taisykles, patvirtintas Lietuvos mokslo tarybos primininko 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-42 “Dėl Lietuvos mokslo tarybos ekspertų ir jų veiklos bendrųjų taisyklių patvirtinimo” (toliau – Ekspertų ir jų veiklos bendrosios taisyklės);
2.6. Projektų ir jų ataskaitų ekspertinio vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2018 m. sausio 29 d. Nr. V-43 “Dėl Projektų ir jų ataskaitų ekspertinio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – Ekspertinio vertinimo tvarkos aprašas);
2.7. Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrąsias taisykles, patvirtintas Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2019 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-176 “Dėl Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo” (toliau – Konkursinio finansavimo bendrosios taisyklės);
2.8. Projektų, įgyvendinamų pagal 2022-2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo plėtros programos bei Švietimo plėtros programos pažangos priemones, partnerių atrankos taisykles, patvirtintas Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2023 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-186 “Dėl Projektų, įgyvendinamų pagal 2022-2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo plėtros programos bei Švietimo plėtros programos pažangos priemones, partnerių atrankos taisyklių patvirtinimo” (toliau – Partnerių atrankos taisyklės).
3. Apraše vartojamos sąvokos:
3.1. Antrinė analizė (angl. secondary analysis) – analizė, apimanti turimų duomenų, surinktų per įvairius vykdytus tyrimus ir pan., naudojimą, siekiant įgyvendinti mokslinį, politinį, visuomeninį interesą, kuris skiriasi nuo pirminio tyrimo ar duomenų rinkimo intereso. Antrinė analizė apima duomenų ir literatūros, kurią organizavo ir paskelbė kiti, apibendrinimą arba sintezę;
3.2. Aukšto lygio dėstytojas – tai aktyvus mokslininkas, skelbiantis mokslo straipsnius tarptautinio lygio mokslo leidiniuose, vadovavęs sėkmingai baigtiems MTEP projektams, vadovavęs doktorantams ir (ar) podoktorantūros stažuotę atliekantiems mokslininkams;
3.3. Edukaciniai tyrimai – tai valstybei ir visuomenei strategiškai svarbūs švietimo ir ugdymo srities kompleksiniai (apimantys grupę, kompleksą reiškinių, procesų) tarpdalykiniai (apimantys skirtingų mokslo sričių atstovų bendradarbiavimą bei jų tyrimo metodų panaudojimą iškeltai mokslinei problemai spręsti) moksliniai tyrimai, tyrimų pirminės (atlikto tyrimo rezultatų ataskaita) ir antrinės analizės, kurių paskirtis – atlikti būklės analizę, modeliuoti ir prognozuoti švietimo procesus, pagrįsti aktualių švietimo ir ugdymo problemų sprendimus ir galimas alternatyvas, siūlyti inovacijas, orientuojantis į švietimo kokybę ir tvarų proveržį;
3.4. Edukacinių tyrimų projektas – edukologijos krypties moksliniai tyrimai, skirti spręsti aktualias švietimo ir ugdymo problemas ir atitinkantys bent vieną iš Aprašo 18 punkte nurodytų švietimo ir ugdymo srities mokslinių tyrimų tematikų;
3.5. Edukacinių tyrimų tarptautinis tinklas (angl. International Educational Research Network) - tai įvairių šalių bendradarbiaujanti mokslininkų grupė, tirianti konkrečią edukacinių tyrimų temą. Edukacinių tyrimų tarptautinis tinklas grindžiamas žinojimu ir partneryste. Edukacinių tyrimų tarptautinio tinklo tikslas – skatinti švietimą ir mokymą(si) analizuojančius mokslininkus visame pasaulyje jungtis į tiriamąsias grupes; bendradarbiauti nagrinėjant konkrečias edukologijos temas; visapusiškai ir nuodugniai įvertinti švietimo ir mokymo(si) kontekstą, procesus bei poveikį pasiekimams; palaikyti profesinį meistriškumą; užtikrinti aukštą tyrimų kokybę;
3.6. Mokslinio tyrimo rezultatų ataskaita, parengta po dalyvavimo tarptautinėse švietimo ir ugdymo tyrimų programose ir (ar) projektuose – ataskaita, kurioje turi būti nurodyti apibendrinti mokslinio tyrimo rezultatai, rekomendacijos ir siūlymai, įrodymais paremti sprendimai ir jų alternatyvos švietimo politikai įgyvendinti, pasiūlytos priemonės švietimo bei ugdymo praktikai tobulinti;
3.7. Mokslinio tyrimo grupė – projekto mokslinį tyrimą vykdantys mokslinio tyrimo vadovas, pagrindiniai ir nepagrindiniai mokslinio tyrimo grupės nariai;
3.8. Mokslinio tyrimo vadovas – mokslininkas, atitinkantis Aprašo 15 punkte nustatytus reikalavimus, kartu su mokslinio tyrimo grupės nariais įgyvendinantis projektą ir vadovaujantis jo įgyvendinimui;
3.9. Nepagrindinis mokslinio tyrimo grupės narys – asmuo, kuris atlieka jam paskirtą darbą mokslinio tyrimo tikslams pasiekti ir taip prisideda prie projekto įgyvendinimo;
3.10. Pagrindinis mokslinio tyrimo grupės narys – asmuo, kuris atlieka esminius edukacinių tyrimų projekto mokslinio tyrimo darbus, paprastai trunkančius visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, ir kurio mokslinė kompetencija svarbi vertinant paraišką. Mokslinio tyrimo vadovas taip pat yra laikomas projekto pagrindiniu mokslinio tyrimo grupės nariu;
3.11. Pareiškėjas – Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri yra įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą;
3.12. Paraiška – dokumentas, parengtas pagal Aprašo reikalavimus ir Aprašo 1 priede nustatytą formą ir kuriuo siekiama gauti finansavimą edukacinių tyrimų projekto vykdymui;
3.13. Publikacija – tai mokslo straipsnis, paskelbtas (priimtas spausdinti) tarptautiniame leidžiamame recenzuojamame mokslo leidinyje arba paskelbtas (priimtas spausdinti) vienkartiniame tarptautiniame leidžiamame recenzuojamame mokslo leidinyje;
3.14. Tarptautinės švietimo ir ugdymo tyrimų programos ir (ar) projektai – tai programos ir/ar projektai, kuriuose dalyvauja Lietuvos tyrėjai ir juos vykdo kartu su tarptautinių organizacijų, asociacijų, aljansų, kitais tarptautinio daugiašalio bendradarbiavimo formatais, dirbančiais švietimo ir mokslo srityje, ar su tarptautiniais tyrėjais ar jų grupėmis. Dalyvavimas užtikrina galimybes Lietuvos tyrėjams įsitraukti į tarptautines tyrėjų komandas sprendžiant aktualias Lietuvos švietimo ir ugdymo problemas, naudotis nacionaliniais ir tarptautiniais moksliniais, kitais ištekliais, siekiant didinti edukacinių tyrimų kokybę ir jų poveikį Lietuvos švietimo politikai formuoti, ugdymo ir švietimo praktikai tobulinti;
3.15. Tarptautinės organizacijos, kiti tarptautinio daugiašalio bendradarbiavimo formatai, asociacijos, aljansai – tarptautinės organizacijos (pvz. UNESCO, EBPO, Europos Taryba) ir kiti tarptautinio daugiašalio bendradarbiavimo formatai (įskaitant ir ES), dirbantys su švietimo ir mokslo klausimais, taip pat tarptautinės edukacinių tyrimų organizacijos, vienijančios švietimo ir ugdymo tyrėjus (Europos edukacinių tyrimų asociacija (EERA), Pasaulio edukacinių tyrimų asociacija (WERA), aljansai stiprinantys Europos aukštojo mokslo, profesinio rengimo ir mokymo, įmonių ir kitų sektorių inovacijų pajėgumus suteikiant galimybes įgyti tarptautinio bendradarbiavimo patirties, stiprinti savo gebėjimus;
3.16. Viešosios politikos siūlymai (angl. policy brief) – glausta problemos santrauka, kurioje pateikiamos problemos sprendimo politikos galimybės ir geriausio pasirinkimo rekomendacijos.
