Suvestinė redakcija nuo 2021-08-28 iki 2021-10-21

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-01-08, i. k. 2015-00346

Nauja redakcija nuo 2015-02-24:

Nr. D1-132, 2015-02-18, paskelbta TAR 2015-02-23, i. k. 2015-02651

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO

2014 m. gruodžio 19 d. Nr. D1-1050

Vilnius

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, 6.2.3 papunkčiu, 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 119 punktu ir 177.2 papunkčiu, atsižvelgdamas į Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 28 punktą ir Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1K-341 „Dėl stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, 54 punktą, tvirtinu:

1. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą.

2. Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą.

Aplinkos ministras                                                                                             Kęstutis Trečiokas

SUDERINTA:

1. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2014 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. ((24.41)-5K-1425738-6K-1409327

2. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2014 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. ((24.41)-5K-1426187)-6K-1409620

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. D1-1050

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2015 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. D1-132

redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO Priemonių įgyvendinimo planas

I SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 4 PRIORITETO „ENERGIJOS EFEKTYVUMO IR ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO SKATINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.3.1-FM-F-001 „DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMAS

1. Priemonės Nr. 04.3.1-FM-F-001 „Daugiabučių namų atnaujinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos Sąjungos (toliau – ES) Europos regioninės plėtros fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“ įgyvendinimo;

1.3. remiama veikla – daugiabučių namų atnaujinimas didinant energinį efektyvumą;

1.4. galimi galutiniai naudos gavėjai – daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai.

2. Priemonės finansavimo forma

Finansinės priemonės įgyvendinimas

3. Projektų atrankos būdas

Nepildoma

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Vadovaujančioji institucija

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.317	„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“	tūkst. tne	1.948	1.680
P.B.231	„Namų ūkių, priskirtų geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei, skaičius“	namų ūkiai	20.000	52.000
P.B.234	„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“	t CO2 ekvivalentu	28.000	110.000
P.N.001	„Paskolų ar garantijų, suteiktų daugiabučių namų atnaujinimui, skaičius“	skaičius	1.300	2.400

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

                                                                                                                                              (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldy-bės biudžeto lėšos	Kitos viešo-sios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
314.000.000	0	68.463.051	0		0	0	68.463.051
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0		0	0	0	0
3. Iš viso
314.000.000	0	68.463.051	0		0	0	68.463.051

ANTRASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.3.1-APVA-V-003 „DAUGIABUČIŲ NAMŲ IR SAVIVALDYBIŲ VIEŠŲJŲ PASTATŲ MODERNIZAVIMO SKATINIMAS“

1. Priemonės Nr. 04.3.1-APVA-V-003 „Daugiabučių namų ir savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo skatinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Europos regioninės plėtros fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. viešinimo priemonių įgyvendinimas, skatinant daugiabučių namų ir savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimą, siekiant pastatų energinio naudingumo didinimo;

1.3.2. investicijų projektų rengimas savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimui ir jų įgyvendinimo stebėsena;

1.3.3. atnaujinamų (modernizuojamų) pastatų statybos kokybės priežiūra ir kontrolė.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra;

1.4.2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

1.5. galimi partneriai – savivaldybių administracijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.N.004	„Daugiabučių namų gyventojų dalis, pritarianti daugiabučių namų modernizavimui“	Procentai	51	60
2.	P.N.005	„Įgyvendintos daugiabučių namų modernizavimo viešinimo priemonės“	Skaičius	7	14
3.	P.N.006	„Įgyvendintos viešųjų pastatų modernizavimo viešinimo priemonės“	Skaičius	1	2
4.	P.N.007	„Atlikti atnaujinamų (modernizuojamų) pastatų patikrinimai“	Skaičius	1200	2500
5.	P.N.008	„Parengti investicijų projektai savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimui“	Skaičius	48	48

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva- čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
5.044.300	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
2.844.300	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
7.888.600	0	0	0	0	0	0

TREČIASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 04.3.1-FM-F-002 „SAVIVALDYBIŲ VIEŠŲJŲ PASTATŲ ATNAUJINIMAS“

1. Priemonės Nr. 04.3.1-FM-F-002 „Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Europos regioninės plėtros fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“ įgyvendinimo;

1.3. remiama veikla – savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų atnaujinimas didinant energinį efektyvumą;

1.4. galimi galutiniai naudos gavėjai – savivaldybių administracijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Finansinės priemonės įgyvendinimas

3. Projektų atrankos būdas

Nepildoma

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Vadovaujančioji institucija

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.317	„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“	tūkst. tne	1.948	1.680
P.B.232	„Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas“	kWh/metai	0	17.816.935
P.B.234	„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“	t CO2 ekvivalentu	0	2.000
P.N.003	„Paskolų ar garantijų, suteiktų savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimui, skaičius“	skaičius	0	25

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
515.554	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
16.753.138	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
17.268.692	0	0	0	0	0	0

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.3.1-APVA-V-023 „DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO TECHNINĖ PARAMA“

1. Priemonės Nr. 04.3.1-APVA-V-023 „Daugiabučių namų modernizavimo techninė parama“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1.   priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2.   įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“ įgyvendinimo.

1.3.   remiama veikla – techninė parama daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui):

1.3.1. daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planų rengimui;

1.3.2. daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) techninių darbo projektų rengimui (įskaitant atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdymo priežiūrai ir atnaujinimo (modernizavimo) projekto ekspertizei);

1.3.3. daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimui;

1.3.4. daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos techninei priežiūrai.

1.4. galimas pareiškėjas – viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Šios priemonės lėšomis parama teikiama atnaujinimo projekto daliai parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizę, jeigu šioms išlaidoms apmokėti nebuvo suteikta paskola ar garantija pagal priemonę Nr. 04.3.1-FM-F-001 „Daugiabučių namų atnaujinimas“

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.317	„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“	tūkst. tne	1.948	1.680
2.	P.N.002	„Techninę paramą gavę  daugiabučiai namai“	Skaičius	0	1400

7. Priemonės finansavimo šaltiniai                                                                             

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūri-nių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva- čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
45.120.000	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
3.680.000	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
48.800.000	0	0	0	0	0	0

II SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 5 PRIORITETO „APLINKOSAUGA, GAMTOS IŠTEKLIŲ DARNUS NAUDOJIMAS IR PRISITAIKYMAS PRIE KLIMATO KAITOS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 05.3.2-APVA-V-013 „GERIAMOJO Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“

1. Priemonės Nr. 05.3.2-APVA-V-013 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Padidinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. geriamojo vandens tiekimo tinklų rekonstrukcija ir (arba) nauja statyba;

1.3.2. geriamojo vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija ir (arba) nauja statyba;

1.3.3. nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcija ir (arba) nauja statyba;

1.3.4. nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija ir (arba) nauja statyba;

1.3.5. nuotekų dumblo apdorojimo įrenginių nauja statyba;

1.3.6. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo planų rengimas;

1.3.7. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo priemonių įgyvendinimas;

1.3.8. investicijų į vandentvarkos sektorių plano parengimas.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės;

1.4.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija;

1.4.3. savivaldybių administracijos;

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. savivaldybių administracijos;

1.5.2. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią priemonę nefinansuojami projektai, kurie finansuojami pagal priemones Nr. 05.3.2-APVA-R-014 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“, Nr. 05.3.2-FM-F-015 „Vandentvarkos fondas“ ir Nr. 05.3.2-VIPA-T-024 „Nuotekų surinkimo tinklų plėtra“ bei pagal Lietuvos kaimo plėtros programos 2014‑2020 m. 7 priemonę „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“, pagal kurią investuojama į vandens tiekimo infrastruktūrą kaimo gyvenamosiose vietovėse iki 200 gyventojų.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.328	„Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas“	procentai	87	90
2.	R.S.329	„Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas“	procentai	80	90
3.	P.B.218	„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos“	asmenys	71.500	169.000
4.	P.B.219	„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“	gyventojų ekvivalentas	12.000	562.304
5.	P.N.050	„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“	gyventojų skaičius	8.500	9.090
6.	P.N.051	„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių“	gyventojų skaičius	71.500	163.000
7.	P.N.053	„Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“	gyventojų ekvivalentas	12.000	13.876
8.	P.N.054	„Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“	gyventojų ekvivalentas	8.000	554.304
9.	P.N.055	„Naujai pastatyti nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai“	skaičius	0	2
10.	P.S.333	„Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis“	km	2,0	3,0
11.	P.S.334	„Parengtas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių veiklos tobulinimo planas“	vienetai	0	1
12.	P.N.058	„Parengtas investicijų į vandentvarkos sektorių planas“	vienetai	0	1

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respubli-kos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respubli-kos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
121.741.431	0	22.790.579	0	2.005.367	0	20.785.212
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
121.741.431	0	22.790.579	0	2.005.367	0	20.785.212

ANTRASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.3.2-APVA-R-014 „GERIAMOJO Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, ĮMONIŲ VALDYMO tobulinimas“

1. Priemonės Nr. 05.3.2-APVA-R-014 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. geriamojo vandens tiekimo tinklų rekonstrukcija ir (arba) nauja statyba;

1.3.2. geriamojo vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija ir (ar) nauja statyba;

1.3.3. nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcija ir (arba) nauja statyba;

1.3.4. nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija ir (arba) nauja statyba;

1.3.5. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros inventorizacija;

1.4. galimi pareiškėjai – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės;

1.5. galimi partneriai – savivaldybių administracijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią priemonę nefinansuojami projektai, kurie finansuojami pagal priemonę Nr. 05.3.2-APVA-V-013 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ ir vietinių vandens tiekimo sistemų, vandens gerinimo, geležies šalinimo sistemų sukūrimo arba atnaujinimo projektai kaimo gyvenamosiose vietovėse iki 200 gyventojų, įgyvendinami pagal Lietuvos kaimo plėtros programos 2014–2020 m. projekto 8.2.6.3.1.1 papunkčio „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ 1.3 papunkčio nuostatas.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.328	„Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas“	procentai	87	90
2.	R.S.329	„Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas“	procentai	80	90
3.	P.B.218	„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos“	asmenys	0	180.000
4.	P.B.219	„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“	gyventojų ekvivalentas	0	448.340
5.	P.N.050	„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“	gyventojų skaičius	0	20.000
6.	P.N.051	„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių“	gyventojų skaičius	0	163.000
7.	P.N.053	„Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“	gyventojų ekvivalentas	0	32.000
8.	P.N.054	„Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“	gyventojų ekvivalentas	0	427.780
9.	P.S.333	„Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis“	kilometrai	0	367

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
127.633.896	0	94.527.600	0	22.112.600	0	72.415.000
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
127.633.896	0	94.527.600	0	22.112.600	0	72.415.000

TREČIASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.1.1-APVA-R-007 „PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ SISTEMŲ TVARKYMAS“

1. Priemonės Nr. 05.1.1-APVA-R-007 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas“ (toliau –priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. miestų paviršinių nuotekų tinklų ir kitos infrastruktūros, įskaitant infrastruktūrą, skirtą užtvindymo rizikos mažinimui, rekonstrukcija ir / ar nauja statyba;

1.3.2. miestų paviršinių nuotekų tvarkymo sistemų inventorizacija.

1.4. galimi pareiškėjai – savivaldybės kontroliuojamos įmonės – paviršinių nuotekų tvarkytojai.

1.5. galimi partneriai – savivaldybių administracijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.N.029	„Be valymo išleistų paviršinių nuotekų kiekio sumažėjimas“	procentai	86	79
2.	P.S.328	„Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti, įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra“	hektarai	1500	5500
3.	P.N.028	„Inventorizuota neapskaityto paviršinių nuotekų nuotakyno dalis“	procentai	5	20

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
79.605.005	0	14.047.942		0	14.047.942	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
79.605.005	0	14.047.942		0	14.047.942	0	0

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.2.1-APVA-R-008 „Komunalinių ATLIEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA“

1. Priemonės Nr. 05.2.1-APVA-R-008 „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį ir užtikrinti tinkamą radioaktyvių atliekų saugojimą“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1.  biologinių atliekų surinkimo konteinerių ir (arba) kompostavimo priemonių individualioms valdoms plėtra;

1.3.2.  konteinerinių aikštelių įrengimas / rekonstrukcija ir konteinerių konteinerinėms aikštelėms įsigijimas;

1.3.3.  didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas / atnaujinimas ir (arba) jų pritaikymas atliekų paruošimui naudoti pakartotinai;

1.3.4.  atliekų paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūros sukūrimas / atnaujinimas;

1.3.5.  visuomenės informavimas atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais;

1.3.6. rūšiuojamuoju būdu iš gyventojų surenkamų maisto / virtuvės atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas ir (ar) esamos komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros pritaikymas maisto / virtuvės atliekų apdorojimui;

1.3.7. gyventojų informavimas maisto / virtuvės atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais;

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybių administracijos;

1.4.2. regionų atliekų tvarkymo centrai;

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. regionų atliekų tvarkymo centrai;

1.5.2. savivaldybių administracijos.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-329, 2020-06-03, paskelbta TAR 2020-06-04, i. k. 2020-12242

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3.  Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.324	„Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis“	procentai	55	30
2.	R.S.325	„Komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus, plastiko, metalo, stiklo atliekų dalis, paruošta pakartotinai naudoti ar perdirbti“	procentai	45	50
3.	P.S.329	„Sukurti / pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai“	tonos / metai	75.000	175.000
4.	P.S.330	„Sukurti / pagerinti maisto / virtuvės atliekų apdorojimo pajėgumai“	tonos / metai	0	43.176

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-329, 2020-06-03, paskelbta TAR 2020-06-04, i. k. 2020-12242

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
91.749.736	0	16.191.130		0	9.897.882	0	6.293.248
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
91.749.736	0	16.191.130		0	9.897.882	0	6.293.248

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-329, 2020-06-03, paskelbta TAR 2020-06-04, i. k. 2020-12242

PENKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.2.1-APVA-V-010 „ATLIEKŲ tvarkymo sistemos valdymas“

1. Priemonės Nr. 05.2.1-APVA-V-010 „Atliekų tvarkymo sistemos valdymas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį ir užtikrinti tinkamą radioaktyvių atliekų saugojimą“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos sukūrimas;

1.3.2. Atliekų tyrimų laboratorijos poreikio vertinimas;

1.3.3. Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos likvidavimas.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.4.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija;

1.4.3. VĮ Ignalinos atominė elektrinė.

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.5.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią priemonę nefinansuojami projektai, kurie finansuojami pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ 2.3 investicinį prioritetą „Taikomųjų IRT e. valdžios, e. mokymosi, e. įtraukties, e. kultūros ir e. sveikatos programų tobulinimas“.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėse-nos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.034	„Subjektų dalis, besinaudojanti vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema“	procentai	0	95
P.S.331	„Sutvarkytas radioaktyviųjų atliekų kiekis“	m^3	0	300
P.N.035	„Sukurta ir įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema“	skaičius	0	1
P.N.036	„Parengta atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo galimybių studija“	skaičius	1	1

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešo-sios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
16.714.257	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
792.544	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
17.506.801	0	0	0	0	0	0

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-623, 2020-10-13, paskelbta TAR 2020-10-13, i. k. 2020-21285

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.4.1-APVA-V-017 „VISUOMENĖS INFORMAVIMAS APIE APLINKĄ IR APLINKOSAUGINIŲ–REKREACINIŲ OBJEKTŲ TVARKYMAS“

1.  Priemonės Nr. 05.4.1-APVA-V-017 „Visuomenės informavimas apie aplinką ir aplinkosauginių–rekreacinių objektų tvarkymas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. visuomenės informavimo ir švietimo aplinkos klausimais priemonių įgyvendinimas;

1.3.2. aplinkosauginių-rekreacinių objektų statyba, įrengimas ir / ar atnaujinimas;

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos ministerija;

1.4.2. Lietuvos zoologijos sodas, Lietuvos geologijos tarnyba, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus, VĮ Valstybinių miškų urėdija, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos universitetų botanikos sodai (atstovaujami Lietuvos universitetų);

1.5. galimi partneriai: įstaigos prie Aplinkos ministerijos ir kitos pavaldžios biudžetinės įstaigos.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-704, 2020-11-20, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24504

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5.    Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.330	„Gerai informuotų apie aplinkos išteklius šalies gyventojų dalis“	procentai	59	65
2.	P.S.336	„Įgyvendintos visuomenės informavimo apie aplinką priemonės“	skaičius	4	30
3.	P.B.209	„Numatomo apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas“	apsilan-kymai per metus	0	70 000
4.	P.N.074	„Pastatyti ir / ar atnaujinti aplinkosauginiai- rekreaciniai objektai“	skaičius	0	6

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
24.227.289	4.074.480	0	0		0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
4.004.010	706.590	0		0	0	0	0
3. Iš viso
28.231.299	4.781.070	0	0		0	0	0

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-792, 2020-12-17, paskelbta TAR 2020-12-17, i. k. 2020-27672

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.5.1-APVA-R-019 „KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA“

1.  Priemonės Nr. 05.5.1-APVA-R-019 „Kraštovaizdžio apsauga“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti vietinės augalijos ir gyvūnijos rūšių, buveinių ir kraštovaizdžio arealų būklę“ įgyvendinimo.

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. kraštovaizdžio ir (ar) gamtinio karkaso sprendinių koregavimas arba keitimas savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose;

1.3.2. etaloninių kraštovaizdžių formavimas pasienio teritorijose;

1.3.3. kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas gamtinio karkaso teritorijose;

1.3.4. bešeimininkių apleistų pastatų ir įrenginių likvidavimas;

1.3.5. kasybos darbais pažeistų žemių (karjerų ir durpynų) tvarkymas.

1.4. galimi pareiškėjai – savivaldybių administracijos.

1.5. galimi partneriai – valstybinių parkų direkcijos.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3.  Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.N.091	„Teritorijų, kuriose įgyvendintos kraštovaizdžio formavimo priemonės, plotas“	hektarai	40	814
2.	P.S.338	„Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai“	skaičius	4	55
3.	P.N.092	„Kraštovaizdžio ir (ar) gamtinio karkaso formavimo aspektais pakeisti ar pakoreguoti savivaldybių ar jų dalių bendrieji planai“	skaičius	15	30
4.	P.N.093	„Likviduoti kraštovaizdį darkantys bešeimininkiai apleisti statiniai ir įrenginiai“	skaičius	20	674
5.	P.N.094	„Rekultivuotos atvirais kasiniais pažeistos žemės“	skaičius	2	20

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-383, 2020-06-29, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14237

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės  biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
22.300.741	0	3.935.425	0	3.935.425		0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0		0	0
3. Iš viso
22.300.741	0	3.935.425	0	3.935.425		0	0

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.6.1-APVA-V-020 „UŽTERŠTŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS“

1. Priemonės Nr. 05.6.1-APVA-V-020 „Užterštų teritorijų tvarkymas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti miestuose kietųjų dalelių ore ir cheminių medžiagų grunte pavojaus sveikatai ir aplinkai taršos lygį“ įgyvendinimo.

1.3. remiamos veiklos – cheminėmis medžiagomis užterštų urbanizuotų teritorijų tvarkymas.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybių administracijos;

1.4.2. Lietuvos kariuomenė.

1.5. galimi partneriai – juridiniai asmenys.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.335	„Ypatingai didelio pavojaus potencialūs taršos židiniai“	vienetai	1180	1250
2.	P.B.222	„Bendras rekultivuotos žemės plotas“	hektarai	3	20
3.	P.N.096	„Išvalytos ir sutvarkytos praeityje užterštos teritorijos“	skaičius	7	45

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės  biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
17.325.301	0	911.858	15.296	896.562		0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0		0	0
3. Iš viso
17.325.301	0	911.858	15.296	896.562		0	0

DEVINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.1.1-APVA-V-005 „PAJŪRIO JUOSTOS TVARKYMAS“

1.  Priemonės Nr. 05.1.1-APVA-V-005 „Pajūrio juostos tvarkymas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius“ įgyvendinimo;

1.3. remiama veikla – krantotvarkos priemonių pajūrio juostoje įgyvendinimas;

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija;

1.4.2. Palangos miesto savivaldybė;

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. Neringos savivaldybė;

1.5.2. Klaipėdos miesto savivaldybė.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.N.021	„Sutvarkyto jūros kranto dalis“	Procentai	2,2	22,3
2.	P.N.022	„Sutvarkyto jūros kranto ilgis“	Kilometrai	2	20

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
5.819.704	0	0	0		0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0		0	0	0	0
3. Iš viso
5.819.704	0	0	0		0	0	0

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-623, 2020-10-13, paskelbta TAR 2020-10-13, i. k. 2020-21285

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.6.1-APVA-V-021 „APLINKOS ORO KOKYBĖS GERINIMAS“

1.  Priemonės Nr. 05.6.1-APVA-V-021 „Aplinkos oro kokybės gerinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti miestuose kietųjų dalelių ore ir cheminių medžiagų grunte pavojaus sveikatai ir aplinkai taršos lygį“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1.  aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planų parengimas;

1.3.2.  gatvių priežiūros ir valymo technologijų (įrenginių) įsigijimas;

1.3.3.  visuomenės informavimas apie galimybes gyventojams prisidėti prie aplinkos oro taršos mažinimo, aplinkos oro kokybės gerinimo ir galimas neatsakingo elgesio pasekmes;

1.4. galimi pareiškėjai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybių administracijos.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.334	„Dienų, kai buvo viršyta kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos paros ribinė vertė, skaičius 5 didžiuosiuose miestuose“	Dienos	200	190
2.	P.S.339	„Įsigyti gatvių valymo įrenginiai“	Vienetai	10	30
3.	P.N.097	„Parengti aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planai“	Skaičius	3	5
4.	P.N.098	„Įvykdytos visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybės gerinimą kampanijos“	Skaičius	4	7

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
5.940.179	0	1.048.267		0	1.048.267	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
5.940.179	0	1.048.267		0	1.048.267	0	0

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-623, 2020-10-13, paskelbta TAR 2020-10-13, i. k. 2020-21285

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR.  05.4.1-APVA-V-016 „SAUGOMŲ TERITORIJŲ IR VALSTYBINĖS REIKŠMĖS PARKŲ TVARKYMAS, PRITAIKYMAS LANKYMUI“

1. Priemonės Nr. 05.4.1-APVA-V-016 „Saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymas, pritaikymas lankymui“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis;

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką“ įgyvendinimo;

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. saugomų teritorijų, įskaitant kultūros ir gamtos paveldo vertybes, tvarkymas, pritaikymas lankymui ir gamtosauginiam švietimui;

1.3.2. saugomų teritorijų rinkodaros plėtra;

1.3.3. valstybinės reikšmės parkų tvarkymas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos;

1.4.2. savivaldybių administracijos;

1.4.3. saugomų teritorijų direkcijos;

1.4.4. Lietuvos nacionalinis muziejus.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. saugomų teritorijų direkcijos;

1.5.2. savivaldybių administracijos;

1.5.3. VĮ Valstybinių miškų urėdija;

1.5.4. viešosios ir biudžetinės įstaigos;

1.5.5. akcinės bendrovės.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Projektai pagal šią Aplinkos ministerijos priemonę nefinansuojami, jei jie finansuojami pagal Ūkio ministerijos administruojamas Veiksmų programos priemones Nr. 05.4.1-LVPA-K-829 „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“, Nr. 05.4.1-LVPA-V-830 „Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra“ ir Nr. 05.4.1-LVPA-R-831 „Savivaldybes jungiančių turizmo trasų ir turizmo maršrutų informacinės infrastruktūros plėtra“.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.072	„Lankytojų skaičiaus padidėjimas lankytojų centruose“	Procentai	3	20
P.B.209	„Numatomo apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas“	Apsilan-kymai per metus	25 000	280 000
P.S.335	„Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos“	Vienetai	7	100
P.S.336	„Įgyvendintos visuomenės informavimo apie aplinką priemonės“	Skaičius	0	38
P.N.070	„Sutvarkyti valstybinės reikšmės parkai“	Skaičius	0	8

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respubli- kos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
38.502.195	6.995.429	1.200.000	0	1.200.000	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
38.502.195	6.995.429	1.200.000	0	1.200.000	0	0

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-792, 2020-12-17, paskelbta TAR 2020-12-17, i. k. 2020-27672

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 05.1.1-APVA-V-004 „Aplinkos monitoringo ir kontrolės stiprinimas“

1. Priemonės Nr. 05.1.1-APVA-V-004 „Aplinkos monitoringo ir kontrolės stiprinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. klimato kaitos valdymui, nacionalinei oro teršalų ir ŠESD apskaitos sistemai tobulinti reikalingų dokumentų parengimas ir priemonių įsigijimas;

1.3.2. hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų, prognozavimo, modeliavimo, hidrometeorologinių ir klimato paslaugų teikimo, informacijos koordinavimo ir informavimo pajėgumų stiprinimas;

1.3.3. aplinkos oro monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo stočių tinklo ir laboratorijų atnaujinimas;

1.3.4. miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo, apsaugos kontrolės ir priešgaisrinės apsaugos techninių pajėgumų atnaujinimas ir tobulinimas;

1.3.5. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės techninių pajėgumų stiprinimas.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.4.2. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos;

1.4.3. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos;

1.4.4. Valstybinė miškų tarnyba;

1.4.5. Aplinkos ministerija;

1.4.6. VĮ Valstybinių miškų urėdija.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėse-nos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.009	„Numatytų pavojingų, stichinių ir katastrofinių meteorologinių reiškinių dalis“	Procentai	87	91
P.S.326	„Įrengtos arba atnaujintos aplinkos oro monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo, hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų stotys“	Vienetai	17	199
P.N.010	„Įsigyti ir (ar) atnaujinti priemonių komplektai aplinkos monitoringui, kontrolei ir (ar) apsaugai vykdyti“	Skaičius	78	329
P.N.011	„Atlikti klimato kaitos valdymo, oro teršalų apskaitos ir ŠESD apskaitos vertinimai“	Skaičius	0	20
P.N.012	„Sukurtas klimato paslaugų ir informacijos koordinavimo portalas“	Skaičius	1	1
P.N.013	„Modernizuota aplinkos informacinė sistema“	Skaičius	0	1

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
23.073.961	0	0	0		0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0		0	0	0	0
3. Iš viso
23.073.961	0	0	0		0	0	0

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 05.3.1-APVA-V-011 „VANDENS IŠTEKLIŲ VALDYMAS IR APSAUGA“

1. Priemonės Nr. 05.3.1-APVA-V-011 „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Pagerinti Baltijos jūros ir kitų paviršinių vandens telkinių būklę“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. įrangos ir priemonių, reikalingų jūriniams ir vidaus vandenų būklės tyrimams atlikti, įsigijimas;

1.3.2. jūros ir vidaus vandenų aplinkos būklės tyrimai ir vertinimai;

1.3.3. taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo sistemos tobulinimas;

1.3.4. priemonių, reikalingų Baltijos jūros biologinei įvairovei išsaugoti, įgyvendinimas;

1.3.5. vandens telkinių būklės valdymo ir apsaugos nuo neigiamo poveikio dokumentų rengimas;

1.3.6. požeminio vandens būklės monitoringo sistemos stiprinimas;

1.3.7. individualių nuotekų tvarkymo sistemų inventorizacija.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.4.2. Lietuvos geologijos tarnyba;

1.4.3. Lietuvos jūrų muziejus;

1.4.4. Lietuvos kariuomenė;

1.4.5. Aplinkos ministerija.

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. Žemės ūkio ministerija;

1.5.2. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.326	„Vidutinė bendra azoto koncentracija Lietuvos Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse“	mg/l	0,50	0,25
P.N.040	„Įsigyti įrangos ir priemonių, reikalingų jūriniams ir vidaus vandenų tyrimams atlikti, komplektai“	Skaičius	0	15
P.N.041	„Parengti jūros ir vidaus vandenų aplinkos būklės vertinimai“	Skaičius	0	19
P.N.043	„Parengti vandens telkinių būklės valdymo ir apsaugos dokumentai“	Skaičius	0	14
P.N.044	„Įrengtas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras“	Skaičius	0	1
P.N.045	„Įsigytos priemonės požeminio vandens būklės monitoringui ir laboratoriniams tyrimams vykdyti“	Skaičius	2	2
P.N.046	„Atlikta individualių nuotekų tvarkymo sistemų inventorizacija“	Vienetai	0	1
P.S.437	„Įsigytos priemonės (laivas) taršos incidentams Baltijos jūroje likviduoti“	Vienetai	0	1

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
2.705.304	0	1.600.000	0	0	0	1.600.000
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
46.991.233	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
49.696.537	0	1.600.000	0	0	0	1.600.000

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-623, 2020-10-13, paskelbta TAR 2020-10-13, i. k. 2020-21285

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 05.5.1-APVA-V-018 „BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGA“

1. Priemonės Nr. 05.5.1-APVA-V-018 „Biologinės įvairovės apsauga“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Pagerinti vietinės augalijos ir gyvūnijos rūšių, buveinių ir kraštovaizdžio arealų būklę“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. saugomų teritorijų dokumentų ir saugomų rūšių veisimo programų, saugomų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo dokumentų parengimas;

1.3.2. saugomų teritorijų monitoringo ir tvarkymo pajėgumų stiprinimas;

1.3.3. gamtosaugos ir gamtotvarkos priemonių saugomose (įskaitant Natura 2000 teritorijas) ir kitose, saugomų teritorijų statuso neturinčiose, teritorijose, kuriose taikytinos saugomų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių reguliavimo priemonės, įgyvendinimas;

1.3.4. genetiškai modifikuotų organizmų rizikos vertinimas ir kontrolės stiprinimas;

1.3.5. augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo ir atkūrimo užtikrinimui reikalingų priemonių įgyvendinimas;

1.3.6. saugomų rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas;

1.3.7. Saugomų teritorijų valstybės kadastro modernizavimas;

1.3.8. ekosistemų ir jų paslaugų vertinimas;

1.3.9. biologinės įvairovės informacinės platformos sukūrimas;

1.3.10. infrastruktūros, reikalingos laukinių gyvūnų globai ir gerovei užtikrinti, sukūrimas;

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos ministerija;

1.4.2. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.4.3. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos;

1.4.4. Augalų genų bankas;

1.4.5. Saugomų teritorijų direkcijos;

1.4.6.  Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas;

1.4.7. Lietuvos zoologijos sodas;

1.4.8. Gamtos tyrimų centras;

1.4.9. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. Aplinkos ministerija;

1.5.2. saugomų teritorijų direkcijos;

1.5.3. savivaldybių administracijos;

1.5.4. VĮ Valstybinių miškų urėdija;

1.5.5. viešosios įstaigos;

1.5.6. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.5.7. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos;

1.5.8. Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai;

1.5.9. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos;

1.5.10. asociacijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.333	„Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų, kurių palanki apsaugos būklė, dalis“	Procentai	20	40
P.B.223	„Buveinių, kurių palankiai apsaugos būklei palaikyti ar atkurti buvo skirtos investicijos, plotas“	Hektarai	0	1 150
P.N.080	„Parengti saugomų teritorijų planavimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo dokumentai “	Skaičius	143	306
P.N.081	„Įsigyti įrangos, reikalingos saugomų teritorijų ir genetinių išteklių apsaugai, komplektai“	Komplektų skaičius	0	161
P.N.082	„Įgyvendintos gamtotvarkinės ir (ar) gamtosauginės priemonės“	Skaičius	0	21
P.N.084	„Atnaujinta GMO kontrolės laboratorija“	Skaičius	0	1
P.N.085	„Modernizuotas Saugomų teritorijų valstybės kadastras“	Skaičius	0	1
P.N.086	„Įvertintos ekosisteminės paslaugos“	Skaičius	0	5
P.N.087	„Sukurta biologinės įvairovės informacinė platforma“	Skaičius	0	1
P.N.088	„Įkurtas laukinių gyvūnų globos centras“	Skaičius	-	1

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-383, 2020-06-29, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14237

Nr. D1-623, 2020-10-13, paskelbta TAR 2020-10-13, i. k. 2020-21285

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
27.782.509	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
27.782.509	0	0	0	0	0	0

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-623, 2020-10-13, paskelbta TAR 2020-10-13, i. k. 2020-21285

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 05.1.1-APVA-V-006 „POTVYNIŲ RIZIKOS VALDYMAS“

1. Priemonės Nr. 05.1.1-APVA-V-006 „Potvynių rizikos valdymas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. potvynių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimas;

1.3.2. potvynių rizikos valdymo plano, įskaitant jam parengti būtinus dokumentus, atnaujinimas;

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybių administracijos;

1.4.2. Aplinkos apsaugos agentūra.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.323	„Neigiamų potvynių padarinių potenciali žala ekonominei veiklai“	mln. Eur	86,5	69,5
P.B.220	„Gyventojai, kuriems yra naudingos apsaugos nuo potvynių priemonės“	asmenys	0	7.000
P.N.025	„Atnaujintas potvynių rizikos valdymo planas“	vienetai	0	1

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
14.192.198	0	1.110.151	0	1.110.151	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
14.192.198	0	1.110.151	0	1.110.151	0	0

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-623, 2020-10-13, paskelbta TAR 2020-10-13, i. k. 2020-21285

16 skirsnis. Neteko galios nuo 2020-06-05

Skirsnio naikinimas:

Nr. D1-329, 2020-06-03, paskelbta TAR 2020-06-04, i. k. 2020-12242

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 05.3.1-APVA-V-012 „VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS GERINIMAS“

1.  Priemonės Nr. 05.3.1-APVA-V-012 „Vandens telkinių būklės gerinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Pagerinti Baltijos jūros ir kitų paviršinių vandens telkinių būklę“ įgyvendinimo;

1.3. remiama veikla – vandens telkinių geros būklės atstatymo priemonių įgyvendinimas (žuvų pralaidų įrengimas arba rekonstravimas, migracijos kliūčių pašalinimas, įskaitant upės vagos sutvarkymą, įžuvinimas plėšriosiomis ir fitoplanktonu mintančiomis žuvimis, susmulkėjusių karpinių žuvų išgaudymas, perteklinės makrofitų biomasės šalinimas, ežere susikaupusių nuosėdų šalinimas, ežero tvarkymas surišant ežero vandenyje ar dugno nuosėdose esantį perteklinį fosforą į stabilius cheminius junginius, vandens pralaidų rekonstravimas, upių vagų renatūralizavimas arba kitų hidrologinio režimo natūralizavimo priemonių taikymas, vandens išsiliejimo galimybių Nemuno žemupio slėnyje didinimas siekiant nusėdinti biogenines medžiagas ir sumažinti jų patekimą į Kuršių marias ir Baltijos jūrą);

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybių administracijos;

1.4.2. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos;

1.4.3. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.4.4. regioninių parkų direkcijos.

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.5.2. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos;

1.5.3. savivaldybių administracijos.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Šios priemonės lėšomis finansuojami Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinami žuvų pralaidų įrengimo arba rekonstravimo darbai objektuose, nurodytuose Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-375/3D-312, ir kuriems nenumatytas finansavimas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšomis.“

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S. 327	„Geros būklės paviršinių vandens telkinių dalis“	Procentai	54	72
P.S.332	„Vandens telkiniai, kuriems taikytos būklės gerinimo priemonės“	Vienetai	0	49

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-623, 2020-10-13, paskelbta TAR 2020-10-13, i. k. 2020-21285

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respubli- kos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
7.525.801	0	110.835	0	110.835	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
7.525.801	0	110.835	0	110.835	0	0

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-623, 2020-10-13, paskelbta TAR 2020-10-13, i. k. 2020-21285

AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 05.3.2-FM-F-015 „VandenTVARKOS FONDAS“

1. Priemonės Nr. 05.3.2-FM-F-015 „Vandentvarkos fondas“ (toliau - priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Padidinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą“ įgyvendinimo;

1.3. remiama veikla – geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų surinkimo tinklų plėtra ir (arba) rekonstrukcija;

1.4. galutiniai naudos gavėjai – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės.

2.  Priemonės finansavimo forma

Finansinės priemonės įgyvendinimas

3.  Projektų atrankos būdas

Nepildoma

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Vadovaujančioji institucija

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią priemonę nefinansuojami projektai, kurie finansuojami pagal priemones Nr. 05.3.2-APVA-V-013 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ ir Nr. 05.3.2-APVA-R-014 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ bei pagal Lietuvos kaimo plėtros programos 2014–2020 m. 7 priemonę „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“, pagal kurią investuojama į vandens tiekimo infrastruktūrą kaimo gyvenamosiose vietovėse iki 200 gyventojų.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai
Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S. 328	„Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas“	procentai	87	90
R.S. 329	„Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas“	procentai	80	90
P.B. 218	„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos“	asmenys	0	4000
P.B. 219	„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“	gyventojų ekvivalentas	0	7000
P.N. 050	„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“	gyventojų skaičius	0	4000
P.N. 053	„Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“	gyventojų ekvivalentas	0	7000
P.S.333	„Rekonstruotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis“	kilometrai	0	10

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respubli- kos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
30.000.000	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
30.000.000	0	0	0	0	0	0

DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 05.2.1- APVA-V-022 „KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ DEGINIMO PAJĖGUMŲ PLĖTRA“

1. Priemonės Nr. 05.2.1-APVA-V-022 „Komunalinių atliekų deginimo pajėgumų plėtra“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį ir užtikrinti tinkamą radioaktyvių atliekų saugojimą“ įgyvendinimo;

1.3. remiama veikla – komunalinių atliekų deginimo (naudojimo energijai gauti) įrenginių statyba;

1.4. galimas pareiškėjas – UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“;

1.5. galimas partneris –UAB „Lietuvos energija“.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nefinansuojami atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo bendrai šilumos ir elektros gamybai projektai, kurie finansuojami pagal priemonę Nr. 04.1.1-LVPA-V-108.

Kai pagal sudarytas viešųjų pirkimų sutartis patiriamos išlaidos dvejiems pagal skirtingas priemones įgyvendinamiems projektams finansuoti, jos finansuojamos pro rata principu projektų finansavimo sąlygų aprašuose numatyta tvarka.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.324	„Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis“	Proc.	55	30
P.S.433	„Sukurti komunalinių atliekų panaudojimo energijai gauti pajėgumai“	Tonos per metus	0	160.000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
48.553.044	0	93.373.421	0		0	0	93.373.421
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0		0	0	0	0
3. Iš viso
48.553.044	0	93.373.421	0		0	0	93.373.421

DVIDEŠIMTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 05.3.2-VIPA-T-024 „nuotekų SURINKIMO TINKLŲ plėtra“

1. Priemonės Nr. 05.3.2-VIPA-T-024 „Nuotekų surinkimo tinklų plėtra“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Padidinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą“ įgyvendinimo;

1.3. remiama veikla – centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimas (vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribose) aglomeracijose, kuriose susidaro 2000 ir daugiau gyventojų ekvivalentų atitinkanti apkrova;

1.4. galimi pareiškėjai – geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai.

2. Priemonės finansavimo forma

2.1. grąžinamoji subsidija;

2.2. grįžusios lėšos bus naudojamos nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo ir sistemos efektyvumo tikslams siekti.

3. Projektų atrankos būdas

Tęstinė projektų atranka

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Uždaroji akcinė bendrovė Viešųjų investicijų plėtros agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią priemonę nefinansuojami projektai, kurie finansuojami pagal priemones Nr. 05.3.2-APVA-V-013 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ ir Nr. 05.3.2-APVA-R-014 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“.

Pagal šią priemonę projektai derinami su priemone Nr. 05.3.2-FM-F-015 „Vandentvarkos fondas“ ir finansuojami pro rata principu.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S. 329	„Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas“	procentai	80	90
P.B. 219	„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“	gyventojų ekvivalentas	0	7.300
P.N. 053	„Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“	gyventojų ekvivalentas	0	7.300

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respubli- kos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
22.553.044	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
22.553.044	0	0	0	0	0	0

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-132, 2015-02-18, paskelbta TAR 2015-02-23, i. k. 2015-02651

Nr. D1-329, 2020-06-03, paskelbta TAR 2020-06-04, i. k. 2020-12242

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. D1-1050

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2015 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. D1-356

redakcija)

NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS

Eil. Nr.

Rodiklio kodas

Rodiklio pavadinimas

Matavi-mo vienetai

Sąvokų apibrėžtys

Apskaičia-vimo tipas

Skaičiavimo būdas

Duomenų šaltinis

Pasiekimo momentas

Institucija

1.

Priemonė Nr. 04.3.1-FM-F-001 „Daugiabučių namų atnaujinimas“

1.1.

P.N.001

„Paskolų ar garantijų, suteiktų daugiabučio namo atnaujinimui, skaičius“

Skaičius

Paskola – lėšų skolinimosi arba skolinimo priemonė, kai paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui grąžinti tokią pat pinigų sumą ir mokėti palūkanas, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip Garantija – susitarimas, apsaugantis kreditorių, jei skolininkas negrąžintų paskolos Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas sumuojant daugiabučių namų atnaujinimui suteiktas paskolas ir garantijas

Pirminiai šaltiniai: daugiabučių namų atnaujinimo paskolų ar garantijų sutartys (pagal finansinių tarpininkų pateiktus duomenis apibendrinta informacija apie sutarčių skaičių) Antriniai šaltiniai: ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai finansinis tarpininkas su projekto administrato-riumi pasirašo daugiabučių namų atnaujinimo paskolų ar garantijų sutartį

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

2.

Priemonės: Nr. 05.3.2-APVA-V-013 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“, Nr. 05.3.2-APVA-R-014 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“, Nr. 05.3.2-FM-F-015 „Vandentvarkos fondas“, Nr. 05.3.2-VIPA-T-024 „Nuotekų surinkimo tinklų plėtra“

2.1.

P.N.050

„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“

Gyven-tojų skai-čius

Gyventojas, kuriam teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais – asmuo, gyvenantis būste, kurio vidaus tinklai prijungti prie naujų vandens tiekimo skirstomųjų tinklų, ir gaunantis geriamojo vandens tiekimo paslaugą kaip vartotojas pagal vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, sudarytą asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms Geriamojo vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas) Geriamojo vandens tiekimo tinklai – tai vandentiekio skirstomasis tinklas ir komunikacijos nuo įvado iki vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos vidaus tinklų Vandentiekio skirstomasis tinklas – lauko vamzdynas, geriamajam vandeniui patiekti nuo jo paruošimo įrenginių iki vartotojo įvado (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas)

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas būstų/vartot-jų, naujai prijungtų prie įgyvendinus projekto veiklas naujai pastatytų geriamojo vandens tiekimo tinklų, skaičių dauginant iš projekto paraiškoje nurodyto gyventojų būste koeficiento (dešimtosios tikslumu). Gyventojų būste koeficientas – santykis tarp projektinio pasiūlymo rengimo metu naujausių Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų konkrečios savivaldybės teritorijoje esančių gyventojų ir būstų skaičiaus

Pirminiai šaltiniai: geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutartys, sudarytos su vartotojais, kurių būstai prijungti prie naujai pastatytų tinklų, ir sutarčių sąrašas (sutarties data, sutarties numeris, vartotojo gyvenamosios vietos adresas) Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai; ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai: 1) projekto veiklų, kurias vykdant statomi vandentiekio skirstomieji tinklai, o prie šių tinklų vartotojai prijungia nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo komunikacijas savo lėšomis, įgyvendinimo pabaigoje ir po projekto įgyvendinimo pabaigos geriamojo vandens tiekėjas ir (arba) nuotekų tvarkytojas su nauju vartotoju sudaro geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį 2) projekto veiklų, kurias vykdant statomi nauji vandentiekio skirstomieji tinklai ir geriamojo vandens tiekimo komunikacijos vartotojui nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame ar kitaip valdomame sklype iki vartotojui priklausančio pastato (būsto) ar teritorijos vidaus tinklų, įgyvendinimo pabaigoje geriamojo vandens tiekėjas ir (arba) nuotekų tvarkytojas su nauju vartotoju sudaro geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

2.2.

P.N.051

„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių“

Gyven-tojų skai-čius

Gyventojas, kuriam teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių – asmuo, gyvenantis būste, kuriam, kaip vartotojui, pagal vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, sudarytą asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, tiekiamas saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantis geriamasis vanduo iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių arba kuriam esama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra perjungiama prie vandens gerinimo įrenginių, užtikrinančių geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus, nutiesiant naujus geriamojo vandens tiekimo tinklus Geriamojo vandens gerinimo įrenginys (toliau – VGĮ) – tai stacionarus technikos objektas, kuriame vykdomas gamtinio vandens savybių gerinimas fizikiniais, cheminiais ir biologiniais metodais, kad jis atitiktų teisės aktų nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus bei tenkintų vandens vartotojų poreikius

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojamas būstų/namų ūkių, aptarnaujamų įgyvendinus projekto veiklas naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais geriamojo vandens gerinimo įrenginiais arba naujai nutiestais geriamojo vandens tiekimo tinklais (sąvokose nurodytu atveju), skaičių dauginant iš projekto paraiškoje nurodyto gyventojų būste koeficiento (dešimtosios tikslumu). Gyventojų būste koeficientas – santykis tarp projektinio pasiūlymo rengimo metu naujausių Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų konkrečios savivaldybės teritorijoje esančių gyventojų ir būstų skaičiaus. Tais atvejais, kai VGĮ rekonstruo-jamas atskirais projektais, siekiant nesumuoti tų pačių gyventojų kelis kartus, rodiklio reikšmė – gyventojų skaičius – nustatomas proporcingai projekto investicijų dydžiui.

Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai; Aplinkos apsaugos agentūros per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (toliau – IS AIVIKS) priimtos paskutinės vandens naudojimo apskaitos metinės ataskaitos, nurodančios rekonstruotais ir (arba) naujai pastatytais VGĮ aptarnaujamų namų ūkių skaičių gyvenamojoje vietovėje. Tais atvejais, kai rodiklio pasiekimo deklaravimo momentu yra daugiau aptarnaujamų namų ūkių nei nurodyta paskutinėje IS AIVIKS ataskaitoje, teikiamas įmonės vadovo patvirtintas papildomai prijungtų ir šiais įrenginiais aptarnauja-mų namų ūkių sąrašas. Tais atvejais, kai IS AIVIKS ataskaitoje pateiktas bendras gyvenvietės visų VGĮ aptarnaujamų namų ūkių skaičius, teikiama įmonės vadovo patvirtinta konkrečios VGĮ vandens tiekimo teritorijos schema ir aptarnaujamų namų ūkių skaičius. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

2.3.

P.N.053

„Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“

Gyven-tojų ekviva-lentas

Gyventojas, kuriam teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais – asmuo, gyvenantis būste, kurio vidaus tinklai prijungti prie naujų nuotekų surinkimo tinklų, ir gaunantis nuotekų tvarkymo paslaugą kaip vartotojas pagal geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, sudarytą asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms Nuotekų surinkimo tinklai – tai nuotekų surinkimo sistema (nuotakynas) ir komunikacijos nuo įvado iki vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos vidaus tinklų Nuotekų surinkimo sistema (nuotakynas) – vamzdynų ir kitų inžinerinių įrenginių ir statinių sistema, nuotekoms surinkti ir transportuoti (nuotekų surinkimas mobiliomis cisternomis nelaikomas nuotekų surinkimo sistema) (šaltinis: Nuotekų tvarkymo reglamentas)

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas būstų/varto-tojų, naujai prijungtų prie įgyvendinus projekto veiklas naujai pastatytų nuotekų surinkimo tinklų skaičių dauginant iš projekto paraiškoje nurodyto gyventojų būste koeficiento (dešimtosios tikslumu). Gyventojų būste koeficientas – santykis tarp projektinio pasiūlymo rengimo metu naujausių Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus

Pirminiai šaltiniai: geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutartys, sudarytos su vartotojais, kurių būstai prijungti prie naujai pastatytų tinklų, ir sutarčių sąrašas (sutarties data, sutarties numeris, vartotojo gyvenamo-sios vietos adresas) Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, ir ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai: 1) projekto veiklų, kurias vykdant statomi nuotekų surinkimo tinklai, o prie šių tinklų vartotojai prijungia nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas nuotekų išleidimo komunikacijas, savo lėšomis, įgyvendinimo pabaigoje ir po projekto įgyvendinimo pabaigos geriamojo vandens tiekėjas ir (arba) nuotekų tvarkytojas su nauju vartotoju sudaro geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį 2) projekto veiklų, kurias vykdant statomi nauji nuotekų surinkimo tinklai ir nuotekų išleidimo komunikacijos vartotojui nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame ar kitaip valdomame sklype iki vartotojui priklausančio pastato (būsto) ar teritorijos vidaus tinklų, įgyvendinimo pabaigoje geriamojo vandens tiekėjas ir (arba) nuotekų tvarkytojas su nauju vartotoju sudaro geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

2.4.

P.N.054

„Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruo-tais nuotekų valymo įrenginiais“

Gyven-tojų ekviva-lentas

Gyventojas, kuriam teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais – asmuo, gyvenantis būste, kuriam kaip vartotojui, pagal vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, sudarytą asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, pagerinta nuotekų tvarkymo paslauga naujai pastačius ir (arba) rekonstravus nuotekų valymo įrenginius arba kuriam esama nuotekų surinkimo infrastruktūra perjungiama prie nuotekų valymo įrenginių, užtikrinančių nuotekų tvarkymo reikalavimus, nutiesiant naujus nuotekų surinkimo tinklus Nuotekų valymo įrenginiai (toliau – NVĮ) – inžinerinių įrenginių kompleksas nuotekoms valyti. Valymo įrenginiams priklauso mechaninio, biologinio, fizikocheminio ir cheminio valymo, nuosėdų apdorojimo, dezinfekavimo ir kiti specialieji įrenginiai (šaltinis: terminų bankas)

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojamas būstų/namų ūkių, aptarnaujamų įgyvendinus projekto veiklas naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais arba naujai nutiestais nuotekų surinkimo tinklais (sąvokose nurodytu atveju), skaičių, dauginant iš projekto paraiškoje nurodyto gyventojų būste koeficiento (dešimtosios tikslumu). Gyventojų būste koeficientas – santykis tarp projektinio pasiūlymo rengimo metu naujausių Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų konkrečios savivaldybės teritorijoje esančių gyventojų ir būstų skaičiaus. Tais atvejais, kai NVĮ rekonstruoja-mas atskirais projektais, siekiant nesumuoti tų pačių gyventojų kelis kartus, rodiklio reikšmė – gyventojų skaičius – nustatomas proporcingai projekto investicijų dydžiui. Tais atvejais, kai NVĮ rekonstruoja-mas atskirais projektais, siekiant nesumuoti tų pačių gyventojų kelis kartus, rodiklio reikšmė – gyventojų skaičius – nustatomas proporcingai projekto investicijų dydžiui.

Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai; Aplinkos apsaugos agentūros per IS AIVIKS priimtos paskutinės nuotekų tvarkymo apskaitos metinės ataskaitos, nurodančios rekonstruotais ir (arba) naujai pastatytais NVĮ aptarnaujamų namų ūkių skaičių gyvenamojoje vietovėje. Tais atvejais, kai rodiklio pasiekimo deklaravimo momentu yra daugiau aptarnauja-mų namų ūkių nei nurodyta paskutinėje IS AIVIKS ataskaitoje, teikiamas įmonės vadovo patvirtintas papildomai prijungtų ir šiais įrenginiais aptarnauja-mų namų ūkių sąrašas. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

2.5.

P.N.055

„Naujai pastatyti nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai“

Skaičius

Nuotekų dumblas – nuotekų valymo įrenginiuose nusėdęs dumblas Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti Nuotekų valymo įrenginiai – inžinerinių įrenginių kompleksas nuotekoms valyti Statyba suprantama, kaip aprašyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas sumuojant naujai pastatytus nuotekų dumblo apdorojimo įrenginius

Pirminiai šaltiniai: darbų priėmimo perdavimo aktas, statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas (pagal statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“) (kopijos) Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas pasirašomas priėmimo perdavimo aktas arba statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

2.6.

P.N.058

„Parengtas investicijų į vandentvarkos sektorių planas“

Vienetai

Investicijų į vandentvarkos sektorių planas – dokumentas, kuriame atliktas 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo ir 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės įgyvendinimo dabartinės padėties vertinimas; visų viešųjų investicijų nustatymas ir planavimas; nustatytas investicijų, kurių reikia siekiant atnaujinti esamą nuotekų ir vandentiekos infrastruktūrą, įskaitant tinklus, įvertis, kuris pagrįstas jų amžiumi ir nusidėvėjimo planais; išanalizuoti visi galimi viešojo finansavimo šaltiniai

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojamas parengtas investicijų į vandentvarkos sektorių planas

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

3.

Priemonė Nr. 05.1.1-APVA-R-007 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas“

3.1.

R.N.029

„Be valymo išleistų paviršinių nuotekų kiekio sumažėjimas“

Procentai

Paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui) Be valymo išleistos paviršinės nuotekos suprantamos kaip paviršinės nuotekos, kurios pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, turi būti valomos, tačiau yra išleidžiamos iš paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos, neturinčios paviršinių nuotekų valymo įrenginių

Įvedamasis

Rodiklio reikšmė skaičiuojama vadovaujantis Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1120 „Dėl vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“

Pirminiai šaltiniai: Aplinkos apsaugos agentūros oficialiai pateikti duomenys dėl be valymo išleistų paviršinių nuotekų kiekio Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Aplinkos apsaugos agentūra oficialiai pateikia duomenis apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą per praėjusius kalendorinius metus

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

3.2.

P.N.028

„Inventorizuo-ta neapskaityto paviršinių nuotekų nuotakyno dalis“

Procen-tai

Inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir faktiškai rastų jų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis Paviršinių nuotekų nuotakynas – paviršinių nuotekų surinkimo, transportavimo, išleidimo inžineriniai įrenginiai (nuotakai, siurblinės)

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojama pagal formulę: P/B*100%

Pirminiai šaltiniai: Inventorizavi-mo dokumentai (inventoriza-vimo aprašas, sutikrinimo žiniaraštis ir kiti apskaitos registrai inventorizaci-jos rezultatams įforminti) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamo-jo turto registro išrašai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje Lietuvos Respublikos nekilnojamo- jo turto registre užregistruo- jamas inventorizuotas turtas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

3.2.1.

P.N.028-1

B – bazinis stebėsenos rodiklis (fiksuotasis): „Neapskaityto (neinventori-zuoto) paviršinių nuotekų nuotakyno ilgis“

Kilo-metrai

Fiksuojamas bendras neapskaityto (neinventori-zuoto) paviršinių nuotekų nuotakyno ilgis projekto pradžioje

3.2.2.

P.N.028-2

P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Inventorizuo-to paviršinių nuotekų nuotakyno ilgis“

Kilo-metrai

Sumuojamas inventorizuoto paviršinių nuotekų nuotakyno ilgis

4.

Priemonė Nr. 05.2.1-APVA-V-010 „Atliekų tvarkymo sistemos valdymas“

4.1.

R.N.034

„Subjektų dalis, besinaudojanti vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema“

Procentai

Subjektai – įmonės, kurioms Atliekų tvarkymo įstatyme, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatyta pareiga teikti deklaracijas, ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą, pakuočių ir gaminių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai (toliau – ataskaitos ir (arba) deklaracijos) Įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema – sukurta ir realiai veikianti gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojama pagal formulę: P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo ataskaita, parengta pasibaigus ataskaitų ir (arba) deklaracijų teikimo terminui Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai antraisiais ir trečiaisiais metais po sistemos įdiegimo, projekto vykdytojas parengia ataskaitą per vieną mėnesį pasibaigus ataskaitų ir (arba) deklaracijų teikimo terminui, kurioje nurodomos pasiektos bazinio ir pokyčio stebėsenos rodiklių reikšmės

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

4.1.1.

R.N.034-1

B – bazinis stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Subjektai, pateikę ataskaitas ir (ar) deklaracijas“

Skaičius

Sumuojami subjektai, poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka pateikę ataskaitas ir (ar) deklaracijas

4.1.2.

R.N.034-2

P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Subjektai, pateikę ataskaitas ir (ar) deklaracijas, pasinaudojant įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema“

Skaičius

Sumuojami subjektai, pateikę ataskaitas ir (ar) deklaracijas, pasinaudojant įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema

4.2.

P.N.035

„Sukurta ir įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema“

Skaičius

Sukurta ir įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema – sukurta ir realiai veikianti gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema Informacinė sistema – sistema, apimanti infrastruktūrą, organizaciją, personalą ir priemones, techninius bei programinius komponentus informacijai surinkti, apdoroti, saugoti, persiųsti, pateikti, skleisti, naudoti Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti Pakuotė – grąžintinas ar negrąžintinas gaminys iš bet kokių medžiagų, skirtas daiktams, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, pakuoti (fasuoti), apsaugoti, tvarkyti, transportuoti ir pateikti vartotojams ar produktų naudotojams Gaminiai – alyva, elektros ir elektroninės įranga, transporto priemonės, kurių sąvokos nustatytos Atliekų tvarkymo įstatyme bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamieji gaminiai

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojama įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

4.3.

P.N.036

„Parengta atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo galimybių studija“

Skaičius

Parengta atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo galimybių studija – atlikta detali atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo techninė, finansinė, ekonominė ir institucinė analizė Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti Tyrimai – objekto charakteristikų ir (arba) parametrų nustatymas biologiniais, cheminiais, fizikiniais, jusliniais ir kitokiais būdais Laboratorija – patalpa bandymams ar tyrimams atlikti

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojama parengta atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo galimybių studija

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

5.

Priemonė Nr. 05.4.1-APVA-V-017 „Visuomenės informavimas apie aplinką ir aplinkosauginių rekreacinių objektų tvarkymas“

5.1.

P.N.074

„Pastatyti ir / ar atnaujinti aplinkosaugi-niai–rekreaciniai objektai“

Skaičius

Aplinkosauginiai–rekreaciniai objektai – objektai, turintys gamtinių, kultūrinių, aplinkos savybių ir sąlygų žmonių visaverčiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui organizuoti, ir (arba) vykdantys veiklą, apimančią aplinkos apsaugos nuostatų diegimą, žinių teikimą, įgūdžių lavinimą, aplinkai nepavojingo gyvenimo būdo propagavimą. Aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas). Rekreacija – žmogaus fizinių ir dvasinių jėgų atgavimo procesas, žmogaus laisvalaikio veikla, kurios tikslas – poilsiauti, keliauti bei gydytis sanatorijose, kurortuose (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas). Pastatyti ir / ar atnaujinti aplinkosauginiai–rekreaciniai objektai – tai objektai, kuriuose: 1) įvykdyti pastatų, statinių ar jų dalių statybos ar atnaujinimo (modernizavimo) darbai ir (arba) 2) įrengtos ir (arba) atnaujintos (modernizuotos) ir (arba) rekonstruotos ekspozicijos, laboratorijos ir kitos būtinos patalpos, ir (arba) 3) sukurtos ir (arba) atnaujintos kolekcijos, 4) sukurta ir (arba) atnaujinta objekto infrastruktūra (pažintiniai takai, informaciniai ženklai ir pan.), siekiant užtikrinti gamtos ir rekreacinių išteklių apsaugą ir racionalų naudojimą, prisidėti prie visuomenės gamtosauginio, ekologiško ir darnaus vystymo švietimo, sudaryti sąlygas lankytojams saugioje aplinkoje pažinti Lietuvos bei pasaulio gamtinį paveldą.

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojamas sumuojant pastatytus ir / ar atnaujintus aplinkosaugi-nius–rekreacinius objektus

Pirminiai šaltiniai: perdavimo–priėmimo aktai, statinio užbaigimo aktai (kopijos) Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinus projekto veiklas pasirašomi dokumentai, kuriais patvirtinama, kad aplinkosaugi-niai ir rekreaciniai objektai buvo pastatyti ir / ar atnaujinti

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas

6.

Priemonė Nr. 05.5.1-APVA-R-019 „Kraštovaizdžio apsauga“

6.1.

R.N. 091

„Teritorijų, kuriose įgyvendintos kraštovaizdžio formavimo priemonės, plotas“

Hektarai

Kraštovaizdis – tai žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų ir reljefo, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvūnų organizmų) ir/ar antropogeninių (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų ir informacinio lauko) komponentų, susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys Kraštovaizdžio formavimas – kraštovaizdžio politikos krypčių įgyvendinimo veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti, tobulinti, atkurti arba kurti kraštovaizdį ir kurie apima kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, naudojimo, planavimo priemones

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Sumuojamas (nurodant šimtosiomis hektaro dalimis): 1. bendras teritorijos plotas, kuriame įgyvendintos kraštovaizdžio formavimo priemonės pagal kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijose projektą arba kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijose projektą arba atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektą arba statinio projektą arba pažeistų žemių rekultivavimo projektą,  2. nugriautų bešeimininkių statinių užimamas plotas, nurodytas griovimo apraše, supaprastintame griovimo apraše, griovimo projekte, 3. likviduotų įrenginių (gręžinių) sutvarkytas plotas, apskaičiuotas pagal vandenvietės apsaugos zonos griežto režimo apsaugos juostą, nurodytą požeminio vandens gavybos gręžinio likvidavimo projekte, kuris rengiamas Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento „Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas“ (LAND 4-99), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento „Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas“ (LAND 4-99) patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Jei nugriautų bešeimininkių statinių užimamas plotas nėra nurodytas griovimo apraše, supaprastintame griovimo apraše, griovimo projekte ir jo negalima apskaičiuoti iš dokumentuose pateiktų duomenų, jis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytus duomenis apie statinio užimamą plotą arba, jei statiniai neįtraukti į Nekilnojamojo turto kadastrą – pagal nugriautų bešeimininkių statinių apskaitos aktus, užpildytus ir užregistruotus Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Likviduoto  įrenginio (gręžinio) sutvarkytą plotą sudaro vandenvietės apsaugos zonos griežto režimo apsaugos juostos plotas. Jei požeminio vandens gavybos gręžinio likvidavimo projekte vandenvietės apsaugos zona nenurodyta ir jos griežto režimo apsaugos juostos ploto negalima apskaičiuoti iš likvidavimo projekte pateiktų duomenų, likviduoto  įrenginio (gręžinio) sutvarkytas plotas apskaičiuojamas pagal vandenvietės sanitarinę apsaugos zoną, nurodytą Žemės gelmių registre. Jei tokių duomenų nėra,  likviduoto  įrenginio (gręžinio) sutvarkytą plotą sudaro 0,01 (viena šimtoji) hektaro (Tai numatoma pagal vandenvietės apsaugos zonos minimalią griežto režimo apsaugos juostą Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-912 „Dėl Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3.1 papunktyje nustatyta tvarka). Jeigu teritorijoje vykdomi keli projektai, persidengianti teritorija du kartus nesumuojama (didesniosios teritorijos plotas skaičiuojamas atėmus persidengiančios pagal kitą projektą teritorijos plotą).

Pirminiai šaltiniai: darbų priėmi-mo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų priėmimo–perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

6.2.

P.N.092

„Kraštovaiz-džio ir (ar) gamtinio karkaso formavimo aspektais pakeisti ar pakoreguoti savivaldybių ar jų dalių bendrieji planai“

Skaičius

Kraštovaizdis – tai žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų ir reljefo, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvūnų organizmų) ir/ar antropogeninių (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų ir informacinio lauko) komponentų, susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys Kraštovaizdžio formavimas – kraštovaizdžio politikos krypčių įgyvendinimo veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti, tobulinti, atkurti arba kurti kraštovaizdį ir kurie apima kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, naudojimo, planavimo priemones Gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų. Gamtinis karkasas formuojamas valstybės, apskrities, savivaldybės ar jos dalies bendraisiais planais, teritorijų specialiojo planavimo dokumentais. Jis formuojamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka Bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Sumuojami pakeisti ar pakoreguoti savivaldybių ar jų dalių bendrieji planai. Vienas pakoreguotas ar pakeistas bendrasis planas lygus 1 vienetui

Pirminiai šaltiniai: savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano pakeitimo ar pakoregavimo patvirtinimo Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje priimamas savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano pakeitimo ar pakoregavimo patvirtinimo

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

6.3.

P.N.093

„Likviduoti kraštovaizdį darkantys bešeimininkiai apleisti statiniai ir įrenginiai“

Skaičius

Bešeimininkis daiktas – daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas ir yra pripažintas bešeimininkiu teismo sprendimu, arba turtas, kuris yra perduotas savivaldybei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka Statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas Įrenginys –  požeminio vandens gavybos gręžinys su jam priklausančiais įtaisais Bešeimininkių apleistų statinių ir įrenginių likvidavimas – kraštovaizdį darkančių, apleistų statinių ir įrenginių nugriovimas, likvidavimas ir teritorijos sutvarkymas

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojama likviduotų bešeimininkių statinių ir įrenginių suma. Vienas likviduotas bešeimininkis statinys ar įrenginys lygus 1 vienetui

Pirminiai šaltiniai: darbų priėmi-mo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų priėmimo–perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

6.4.

P.N.094

„Rekultivuotos atvirais kasiniais pažeistos žemės“

Skaičius

Pažeista žemė – žemė, dėl technogeninės veiklos (naudingųjų iškasenų gavybos) praradusi derlingąjį dirvožemio sluoksnį, o durpynuose – durpių sluoksnį ir neužstatyta statiniais ar įrenginiais Atviras kasinys – dirbtinė Žemės plutos ertmė (griovys, kanalas, tranšėja, karjeras), daroma naudingųjų iškasenų paieškai ir jų eksploatacijai Atvirais kasiniais pažeistos žemės – atvirais karjerais ir durpių gavybos laukais pažeistos žemės Pažeistos žemės rekultivavimas – techninių, inžinerinių, statybos darbų ir biologinių priemonių, kuriomis siekiama pažeistą žemę padaryti tinkamą žmogaus ūkinei veiklai, jos teritoriją pritaikyti rekreacijai ar kt., visuma .

Automatiškai apskaičiuoja-mas.

Skaičiuojama rekultivuotų karjerų ir durpynų suma. Vienas rekultivuotas karjeras ar durpynas lygus 1 vienetui.

Pirminiai šaltiniai: darbų priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų priėmimo perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

7.

Priemonė 05.6.1-APVA-V-020 „Užterštų teritorijų tvarkymas“

7.1.

P.N.096

„Išvalytos ir sutvarkytos praeityje užterštos teritorijos“

Skaičius

Užterštos teritorijos išvalymas ir sutvarkymas – dirvožemio, grunto ir (ar) požeminio vandens išvalymas, jų būklės atkūrimas ir (ar) apsaugojimas nuo tolesnės taršos, siekiant sumažinti pavojų žmonėms ir ekosistemoms. Cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas apima priemones, skirtas šioms medžiagoms pašalinti, jų koncentracijai sumažinti arba cheminių medžiagų sklidimui sustabdyti ar sumažinti Cheminėmis medžiagomis užteršta teritorija – teritorija, kurioje cheminių medžiagų koncentracija dirvožemyje, grunte ir (ar) požeminiame vandenyje viršija ribinę vertę Tarša – ūkinės veiklos sukeliamas cheminių medžiagų tiesioginis arba netiesioginis patekimas į žemę ar požeminį vandenį, kuris gali kenkti žmonių sveikatai arba aplinkai

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Sumuojamos cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos, kurios įgyvendinant projekto veiklas buvo išvalytos ar sutvarkytos ir po išvalymo gali būti pritaikytos ekonominei (išskyrus netinkamas veiklas, pvz., žemės ūkis, miškų ūkis) ar visuomeninei veiklai

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai; statybos užbaigimo aktai arba deklaracijos apie užbaigtus darbus; Lietuvos geologijos tarnybos teigiama išvada dėl užterštos teritorijos sutvarkymo Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai ir pateikiama teigiama Lietuvos geologijos tarnybos išvada apie užterštos teritorijos išvalymą/ sutvarkymą

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas

8.

Priemonė Nr. 05.1.1-APVA-V-005 „Pajūrio juostos tvarkymas“

8.1.

R.N.021

„Sutvarkyto jūros kranto dalis“

Procentai

Jūros krantas – zona, kurią sudaro pakrantės sausumos juosta ir kranto povandeninis šlaitas su jūros bangų ir srovių sukurtomis reljefo formomis (smėlio sėkliais, tarpsėkliais, povandeninėmis terasomis). Sutvarkytas jūros krantas suprantamas kaip krantas, kuriam pritaikyta krantotvarka, t. y. natūralioms, svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti skirtų priemonių visuma, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme. Lietuvos Baltijos jūros krantas skiriamas į dvi dalis: 38,49 km žemyno ir 51,03 km Kuršių nerijos krantą taip, kaip apibrėžta Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2014-2020 m., patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. D1-360 „Dėl pajūrio juostos tvarkymo programos patvirtinimo“. Ilgis – atstumas tarp dviejų viena nuo kitos nutolusių vietų.

Automatiškai apskaičiuoja-jamas.

Skaičiuojama pagal formulę: P / B*100 proc.

Pirminiai šaltiniai: sąskaitos faktūros, priėmimo – perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas priėmimo –perdavimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.

8.1.1.

R.N.021-1

B – bazinis stebėsenos rodiklis (fiksuotasis) „Bendras Lietuvos Baltijos jūros kranto ilgis“

Kilomet-rai

Fiksuojamas Lietuvos Baltijos jūros kranto ilgis (89,52 km).

8.1.2.

R.N.021-2

P – pokyčio stebėsenos rodiklis (susietasis) „Sutvarkyto jūros kranto ilgis“

Kilomet-rai

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto rodiklio P.N.022 „Sutvarkyto jūros kranto ilgis“ pasiekimus.

8.2.

P.N.022

„Sutvarkyto jūros kranto ilgis“

Kilo-metrai

Jūros krantas – zona, kurią sudaro pakrantės sausumos juosta ir kranto povandeninis šlaitas su jūros bangų ir srovių sukurtomis reljefo formomis (smėlio sėkliais, tarpsėkliais, povandeninėmis terasomis). Sutvarkytas jūros krantas suprantamas kaip krantas, kuriam pritaikyta krantotvarka, t. y. natūralioms, svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti skirtų priemonių visuma, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme. Lietuvos Baltijos jūros krantas skiriamas į dvi dalis: 38,49 km žemyno ir 51,03 km Kuršių nerijos krantą, taip, kaip apibrėžta Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2014-2020 m., patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. D1-360 „Dėl pajūrio juostos tvarkymo programos patvirtinimo“. Ilgis – atstumas tarp dviejų viena nuo kitos nutolusių vietų.

Automatiš-kai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas sumuojant Kuršių nerijos ir žemyno kranto ilgius. Kuršių nerijos kranto ilgis skaičiuojamas sumuojant miško kvartalų, kuriuose pritaikytos visos krantotvarkos priemonės, numatytos einamųjų metų Apsauginio kopagūbrio būklės Kuršių nerijoje monitoringo ataskaitos „krantotvarkos darbų programa“ dalyje, vakarinių kraštinių ilgius ir su kraštine besiribojančios 1 kvartalinės pločius. Kvartalai, kuriuose pakartotinai pritaikytos krantotvarkos priemonės, neskaičiuojami. Žemyno kranto ilgis skaičiuojamas, sumuojant kranto ilgį, kuriam pritaikytos priekrantės ir paplūdimio sąnašų papildymo atvežtiniu smėliu krantotvarkos priemonės ir kranto ilgį, kuriam pritaikytos visos krantotvarkos priemonės, numatytos Baltijos jūros kranto ruožo nuo Pajūrio regioninio parko šiaurinės ribos iki Būtingės geomorfologinio draustinio pietinės ribos būklės monitoringo programoje (toliau – Monitoringo programa) (sumuojami Monitoringo programoje numatyti kranto ilgiai). Kranto ilgis, kuriame pakartotinai pritaikytos krantotvarkos priemonės, neskaičiuojamas.

Pirminiai šaltiniai: sąskaitos faktūros, priėmimo – perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendini-mo metu atlikus visas krantot-varkos priemones Kuršių nerijos ir žemyno krante, numatytas einamųjų metų Apsauginio kopagūbrio būklės Kuršių nerijoje monitoringo ataskaitos „kranto-tvarkos darbų programa“ dalyje ir Monitorin-go progra-moje, ir, pritaikius žemyno krante priekrantės ir paplūdimio sąnašų papildymo atvežtiniu smėliu krantotvar-kos priemones, pasirašomas priėmimo – perdavimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.

9.

Priemonė Nr. 05.6.1-APVA-V-021 „Aplinkos oro kokybės gerinimas“

9.1.

P.N.097

„Parengti aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planai“

Skaičius

Aplinkos oras – troposferos oras, išskyrus darbo aplinkos orą. Aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planai – Aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti savivaldybės strateginiai plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiai veiklos planai, kuriuose numatytos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės.

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Sumuojamas parengtų ir savivaldybės tarybos patvirtintų aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planų skaičius.

Pirminiai šaltiniai: savivaldybės tarybos sprendimai dėl savivaldybės strateginio plėtros ir (ar) savivaldybės strateginio veiklos plano, kuriame numatytos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės, patvirtinimo. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje priimamas savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės strateginio plėtros ir (ar) savivaldybės strateginio veiklos plano, kuriame numatytos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės, patvirtinimo

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

9.2.

P.N.098

„Įvykdytos visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybės gerinimą kampanijos“

Skaičius

Visuomenės informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei. Visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybės gerinimą kampanija – tai visuomenės informavimo priemonių grupė, kuri turi konkretų tikslą, uždavinį, gali būti nukreipta į tikslinę grupę ir skirta paskleisti informaciją, žinią apie galimybes gyventojams prisidėti prie aplinkos oro taršos mažinimo, aplinkos oro kokybės gerinimo ir galimas neatsakingo elgesio pasekmes. Visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybės gerinimą kampanija neapima Visuomenės, suinteresuotų institucijų ir įstaigų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. D1-265/V-436, nustatyta tvarka vykdomų visuomenės informavimo priemonių apie aplinkos oro užterštumo lygius.

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Sumuojamas įvykdytų visuomenės informavimo kampanijų apie aplinkos oro kokybės gerinimą skaičius.

Pirminiai šaltiniai: priėmimo –perdavimo aktai. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas“

Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija.

10.

Priemonė Nr. 04.3.1-APVA-V-003 „Daugiabučių namų ir savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo skatinimas“

10.1.

R.N.004

Daugiabučių namų gyventojų dalis, pritarianti daugiabučių namų moderniza-vimui

Procentai

Daugiabučio namo gyventojas – nuolatinis Lietuvos gyventojas, kurio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gyvenantis daugiabučiame name, pastatytame pagal statybos leidimą, išduotą iki 1993 metų Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas) Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas (Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas)

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojama pagal formulę: P/B*100%

Pirminiai šaltiniai: atlikto tyrimo ataskaita Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto įgyvendinimo metu parengiama tyrimo ataskaita

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

10.1.1.

R.N.004-1

B – bazinis stebėsenos rodiklis (kintamasis): bendras apklausoje dalyvavusių respondentų skaičius

Skaičius

Skaičiuojamas bendras kiekybiniame sociologiniame visuomenės nuomonės tyrime daugiabučių namų modernizavimo programos klausimais dalyvavusiųjų respondentų skaičius

10.1.2.

R.N.004-2

P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis): pozityviai atsakiusiųjų respondentų skaičius

Skaičius

Skaičiuojami respondentai, pozityviai atsakiusieji į klausimą „Ar pritariate daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) ir esant tinkamoms aplinkybėms ketinate dalyvauti savo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) procesuose?“

10.2.

P.N.005

Įgyvendintos daugiabučių namų modernizavi-mo viešinimo priemonės

Skaičius

Daugiabučių namų modernizavimo viešinimas – informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (teikiamų galimybių ir įgyvendinimo rezultatų) skleidimas (šaltinis: LR terminų bankas). Viešinimo priemonė – informacijos perdavimo forma, pasitelkiant visuomenės informavimo priemones (visuomenės informavimo priemonės suprantamos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme) ir (ar) kitas informacijos sklaidos formas (pvz., renginiai, diskusijos, seminarai, reklaminiai suvenyrai, lankstinukai ir pan.). Įgyvendinta viešinimo priemonė – viešinimo priemonė, kuri turi konkretų tikslą, uždavinį, susideda iš vienos ar kelių konkrečių įgyvendinimo iniciatyvų, turi pradžią ir pabaigą, gali būti skirta tikslinei grupei ir informacijai, susipažinti, visuomenės nuomonei tam tikru klausimu skleisti, aktualioms problemoms atskleisti, gyventojų įpročiams keisti, organizacijos indėliui atskleisti ir pan. Pvz., informacijos sklaida televizijoje, leidinių parengimas ir išleidimas, akcijų organizavimas laikomi priemonėmis, kurių kiekviena susideda iš konkrečių įgyvendinimo iniciatyvų, t. y. ištransliuota viena TV laida ar kelių laidų ciklas tam tikromis temomis, išleistas leidinys tikslinei auditorijai, įvykusi viena akcija ar kelios akcijos, skirtos tikslinei auditorijai konkrečia tematika ar jų kompleksas, kai vieną viešinimo priemonę sudaro kelios įgyvendinimo iniciatyvos.

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojamas sumuojant daugiabučių namų modernizavimo viešinimo priemones, kurios įgyvendintos projekto veiklų įgyvendinimo metu.

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.

10.3.

P.N.006

Įgyvendintos viešųjų pastatų modernizavi-mo viešinimo priemonės

Skaičius

Viešųjų pastatų modernizavimo viešinimas – informacijos apie Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą (teikiamų galimybių ir įgyvendinimo rezultatų) skleidimas. Viešinimo priemonė – informacijos perdavimo forma, pasitelkiant visuomenės informavimo priemones (visuomenės informavimo priemonės suprantamos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme) ir (ar) kitas informacijos sklaidos formas (pvz., renginiai, diskusijos, seminarai ir pan.). Įgyvendinta viešinimo priemonė – viešinimo priemonė, kuri turi konkretų tikslą, uždavinį, susideda iš vienos ar kelių konkrečių įgyvendinimo iniciatyvų, turi pradžią ir pabaigą, gali būti skirta tikslinei grupei ir informacijai, susipažinti, visuomenės nuomonei tam tikru klausimu skleisti, aktualioms problemoms atskleisti, gyventojų įpročiams keisti, organizacijos indėliui atskleisti ir pan. Pvz., leidinių parengimas ir išleidimas, akcijų organizavimas laikomi priemonėmis, kurių kiekviena susideda iš konkrečių įgyvendinimo iniciatyvų, t. y. išleistas leidinys tikslinei auditorijai, įvykusi viena akcija ar kelios akcijos, skirtos tikslinei auditorijai konkrečia tematika ar jų kompleksas, kai vieną viešinimo priemonę sudaro kelios įgyvendinimo iniciatyvos.

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojamas sumuojant viešųjų pastatų modernizavimo viešinimo priemones, kurios buvo įgyvendintos projekto veiklų įgyvendinimo metu.

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

10.4.

P.N.007

Atlikti atnaujinamų (modernizuo- jamų) pastatų patikrinimai

Skaičius

Pastato atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. Patikrinimas – teisės aktų reglamentuoti, įstatymų nustatyta tvarka įgaliotų atlikti viešąjį administravimą subjektų vykdomi veiksmai (ūkio subjekto dokumentų, darbų patikrinimas, tyrimas, inspektavimas, dokumentų poėmis ir kiti), kuriais tikrinama ūkio subjekto veikla (šaltinis: Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašas)

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojamas sumuojant po modernizuojamo pastato patikrinimo užpildytus pastato patikrinimo aktus. Skaičiuojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę 1 pastato patikrinimo aktas = 1 patikrinimas.

Pirminiai šaltiniai: patikrinimo aktai. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia pastato patikrinimo aktų sąrašą, patvirtintą projekto vykdytojo institucijos vadovo arba įgalioto asmens.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.

10.5.

P.N.008

„Parengti investicijų projektai savivaldybių viešųjų pastatų modernizavi-mui“

Skaičius

Investicijų projektas – išsamiojo energijos vartojimo audito pagrindu, vadovaujantis Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika, kurią tvirtina viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktorius, parengtas pastato energinio efektyvumo didinimo projektą pagrindžiantis dokumentas, finansiškai (ekonomiškai), techniškai ir socialiai pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis investicijų grąžą ir kitus rodiklius, nurodantis projektui įgyvendinti reikalingas lėšas bei finansavimo šaltinius ir terminus (šaltinis: Savivaldybių viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektų rengimo ir atrankos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. D1-410 „Dėl savivaldybių viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektų rengimo ir atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“). Viešasis pastatas –  valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys šildomi ir (arba) vėsinami administracinės, kultūros, mokslo, sporto, gydymo, viešbučių, bendrabučių, specialiosios ir gyvenamosios (įskaitant įvairių socialinių grupių namus) paskirties pastatai (šaltinis: Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328 „Dėl viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“). Ši apibrėžtis taikoma tik savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimui. Pastato atnaujinimas (modernizavimas) –  statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojamas sumuojant investicijų projektus, parengtus projekto veiklų įgyvendinimo metu.

Pirminiai šaltiniai: priėmimo – perdavimo aktai. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu ar pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

11.

Priemonė Nr. 05.4.1-APVA-V-016 „Saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymas, pritaikymas lankymui“

11.1.

P.N.070

„Sutvarkyti valstybinės reikšmės parkai“

Skaičius

Valstybinės reikšmės parkas – parkas, turintis ypatingą istorinę, architektūrinę, kultūrinę, mokslinę, estetinę, ekologinę ir dendrologinę vertę. (šaltinis: Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas). Sutvarkytu parkas laikomas, kai sutvarkyta parko dendrologinė dalis, žolinė augalija (vejos, gėlynai ir kita), parko mažosios kraštovaizdžio architektūros ir kiti statiniai, infrastruktūros elementai

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojamas sumuojant sutvarkytus valstybinės reikšmės parkus. . Vienas sutvarkytas valstybinės reikšmės parkas - 1 vienetas.

Pirminiai šaltiniai: deklaracijos apie užbaigtus darbus, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, deklaracija apie užbaigtus darbus. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

11.2.

R.N.072

„Lankytojų skaičiaus padidėjimas lankytojų centruose“

Procentai

Lankytojų centras – saugomos teritorijos (toliau – ST) lankytojams skirtos patalpos (pastatas ar jo dalis), kuriose pateikiama informacija apie gamtos ir kultūros paveldo vertybes, išskirtinę saugomų teritorijų vertę, organizuojamas visuomenės aplinkosauginis (ekologinis) ugdymas, puoselėjamos etnokultūros tradicijos. Lankytojas – asmuo, kurio svarbiausias apsilankymo tikslas yra pažintinis turizmas ar rekreacija, pvz., gamtos, kultūros paveldo bei kitų objektų lankymas, ekskursijos, žygiai, poilsis prie vandens telkinių. (šaltinis: Lietuvos saugomų teritorijų lankytojų monitoringo programa, patvirtinta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-114). Lankytojų skaičius parodo kiekvienos ST naudojimo mastą (t. y. lankytojų ar lankymų skaičių) (šaltinis:

Įvedamasis

Lankytojų skaičius lankytojų centruose skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos saugomų teritorijų lankytojų monitoringo programa, patvirtinta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-114. Padidėjimas nustatomas lyginant su 2012 m. duomenimis, t. y. lankytojų skaičiaus lankytojų centruose reikšmė – 218.854

Pirminiai šaltiniai: saugomų teritorijų lankytojų monitoringo ataskaitos. Antriniai šaltiniai: Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis.

Pasiekta rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kalendori- niams metams Aplinkos ministerija pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateiktus duomenis apie praėjusių metų suminį lankytojų skaičių lankytojų centruose apskaičiuoja praėjusiais metais pasiektą rodiklio reikšmę.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose  atsakinga Aplinkos ministerija, kuriai duomenis teikia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.“

Lietuvos saugomų teritorijų lankytojų monitoringo programa, patvirtinta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-114).

12.

Priemonė Nr. 04.3.1-FM-F-002 „Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimas“

12.1.

P.N.003

Paskolų ar garantijų, suteiktų savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimui, skaičius

Skaičius

Paskola – lėšų skolinimosi arba skolinimo priemonė, kai paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui grąžinti tokią pat pinigų sumą ir mokėti palūkanas, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymas) Garantija – susitarimas, apsaugantis kreditorių, jei skolininkas negrąžintų paskolos (šaltinis: Europos terminų žodynas „EUROVOC“) Savivaldybės viešasis pastatas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis šildomas ir (arba) vėsinamas administracinės, kultūros, mokslo, sporto, gydymo, specialiosios ir gyvenamosios (vaikų namai, prieglaudos, globos namai) paskirties pastatas. (šaltinis: Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa) Pastato atnaujinimas – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas)

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojamas sumuojant savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimui suteiktas paskolas ir garantijas

Pirminiai šaltiniai: savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimo paskolų ar garantijų sutartys (pagal finansinių tarpininkų pateiktus duomenis apibendrinta informacija apie sutarčių skaičių) Antriniai šaltiniai: ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai finansinis tarpininkas su projekto administra-toriumi pasirašo savivaldybės viešojo pastato atnaujinimo paskolų ar garantijų sutartį

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas

13.

Priemonė Nr. 05.1.1-APVA-V-004 „Aplinkos monitoringo ir kontrolės stiprinimas“

13.1.

R.N.009

„Numatytų pavojingų, stichinių ir katastrofinių meteorologinių reiškinių dalis“

Procentai

Prie pavojingų, stichinių ir katastrofinių reiškinių Lietuvos Respublikos teritorijoje priskiriami tokie meteorologiniai reiškiniai, kurie savo intensyvumu ir trukme pasiekia pavojingų, stichinių ir katastrofinių reiškinių rodiklius bei apima ≥  ⅓ Lietuvos Respublikos teritorijos. Pavojingų meteorologinių reiškinių rodikliai patvirtinti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-28. Stichinių ir katastrofinių meteorologinių reiškinių rodikliai patvirtinti  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870.

Įvedamasis

Skaičiuojama numatytų pavojingų, stichinių ir katastrofinių meteorologinių reiškinių dalis (procentais) nuo faktinių reiškinių skaičiaus per metus. Rodiklio reikšmė apskaičiuojama vadovaujantis Meteorologinių prognozių instrukcija, patvirtinta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. V-62. Rodiklio reikšmė įvedama remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos oficialiai pateikta informacija.

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos hidrometeo-rologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos oficialiai pateikti duomenys dėl numatytų pavojingų, stichinių ir katastrofinių meteorologinių reiškinių dalies (procentais) Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos hidrometeo-rologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą per praėjusius kalendorinius metus

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

13.2.

P.N.010

„Įsigyti ir (ar) atnaujinti priemonių komplektai aplinkos monitoringui ir kontrolei ir (ar) apsaugai vykdyti“

Skaičius

Aplinkos monitoringas – sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas) Priemonė – daiktas, įrankis, prietaisas, reikalingas kam nors atlikti, padaryti. (šaltinis: Terminų žodynas) Komplektas – vienos paskirties daiktų rinkinys. (šaltinis: Terminų žodynas) Įsigijimas – produktų, paslaugų ar procesų per pirkimą įsigijimas Atnaujinimas – esamų priemonių ar jų dalių pakeitimas naujomis ar jų atkūrimas, siekiant pagerinti jų veikimą Skaičiuojami komplektai: 1. Hidrometeorologinėms ir klimato paslaugoms teikti. Hidrometeorologinės paslaugos – hidrometeorologinės veiklos sukuriamos informacijos pagrindu ir paslaugos gavėjo prašymu teikiamos paslaugos. Hidrometeorologinė veikla – hidrometeorologiniai stebėjimai (matavimai), duomenų analizė ir patikimumo nustatymas, kaupimas ir saugojimas, hidrometeorologinių (tarp jų klimato kaitos) prognozių sudarymas. (šaltinis: Lietuvos Respublikos hidrometeorologijos įstatymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 187 „Dėl Lietuvos Respublikos hidrometeorologijos įstatymo koncepcijos patvirtinimo“). Klimato paslaugos apima veiklas, kuriančias ir teikiančias informaciją, paremtą praeities, dabarties ir ateities klimatu ir jo įtaka gamtinei ir visuomeninei aplinkai. Klimato paslaugoms kurti naudojami istoriniai klimatologiniai duomenys, ilgalaikės (mėnesių, sezonų ar dešimtmečių trukmės) klimatinių elementų prognozės bei įvairūs ilgalaikių klimato kaitos scenarijų, tokių kaip ateities šiltnamio dujų emisijos, duomenys. Sudedamoji klimato paslaugų dalis yra papildoma informacija ir pagalba vartotojams: sprendimų priėmimo procesui darančios įtaką klimatinės informacijos aprašymas, apimantis jos panaudojimo reikiamose sferose galimybes bei reikiamo produkto pasirinkimo rekomendacijas (šaltinis: Pasaulio meteorologijos organizacijos 2011 m. išleista ataskaita Nr. 1065 „Žinios apie klimatą tolimesniems veiksmams: pasaulinė klimato paslaugų sistema – suteikiant galimybes labiausiai pažeidžiamiems“, angl. „Climate knowledge for action: a global framework for climate services - empowering the most vulnerable“). 2. Oro kokybės tyrimams atlikti Oro kokybė – aplinkos oro užterštumas urbanizuotose teritorijose. Prognozuojant oro kokybę reikia vertinti šalies klimatinius pokyčius, ozono sluoksnio pokyčius, nustatyti aerozolinių radionuklidų šaltinius, vertinti į atmosferą išmetamų antropogeninės kilmės teršalų kiekį, apkrovų ekosistemoms mastą, išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio dujų kiekį ir kt. (šaltinis:  Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos,  patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2005-2010 metų programos patvirtinimo“, 1 priedas) 3. Miškų kontrolei ir priešgaisrinei apsaugai vykdyti. Miškų kontrolė – valstybinė visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolė. Miškų kontrolė taip pat apima miškotvarkos darbų kokybės kontrolę bei miško valdytojų ir naudotojų konsultavimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 str. 3 dalies 3, 5, 9 punktai). Miškas turi būti atkurtas ir įveistas miško sodmenimis, kurių kilmė ir kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus. Miškų priešgaisrinė apsauga – Lietuvos Respublikos teritorijos miškuose taikoma vientisa valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones (šaltinis: Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500 „Dėl miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“) Priešgaisrinė sauga – veikla, kuria įgyvendinama gaisrų prevencija ir jų gesinimas, žmonių ir turto gelbėjimas gaisro metu (Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas). 4. Aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu, kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas).

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Rodiklio apskaičiavimui sumuojami šie komplektai: 1. Hidrometeo-rologinėms ir klimato paslaugoms teikti: 1.1. įsigyta aukštos skiriamosios gebos meteorologinių sąlygų skaičiavimo sistema ir jos funkcionavimą užtikrinančios įrangos komplektas; 1.2. sukurtas skaitmeninis klimato stebėjimų duomenų archyvas Lietuvoje nuo stebėjimų pradžios iki 2011 m; 1.3. atnaujinta ir praplėsta hidrometeo-rologinio tinklo informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūra: įrengta telekomunikacijų patalpa su elektros tiekimo, vėsinimo ir gesinimo įranga; įdiegtas ir pajungtas elektros generatorius; atnaujinta hidrometeo-rologinių duomenų bazė; įsigyta telekomunikacinių ryšių ir elektroninės saugos sistema; atnaujinta hidrometeorologinės informacijos valdymo sistema; atnaujinta meteorologinių pranešimų perdavimo sistema; 1.4. atnaujintos hidrometeo-rologinių reiškinių prognozavimo sistemos: sinoptikų darbo vietų techninė ir programinė įranga; hidrologinio modeliavimo kompiuterinė ir programinė įranga; 1.5. įsigytos priemonės hidrometeo-rologinių stebėjimų tinklui aptarnauti: valtys su varikliais, darbo saugos priemonių komplektai; 1.6. įgyvendintos klimato, meteorologinės ir hidrologinės informacijos teikimo gerinimo priemonės: įrengta nuolatinė ekspozicija apie klimato stebėjimus, kaitą, jos padarinius ir prisitaikymą prie klimato kaitos; sukurtos ir įdiegtos priemonės, skirtos įvairiems gamtos reiškiniams ir procesams interaktyviai pristatyti, informacijai visuomenei skleisti; 1.7. atnaujintas metrologinės hidrometeoro-loginių stebėjimų tinklo priežiūros priemonių komplektas. 2. Oro kokybės tyrimams atlikti: 2.1. oro taršos kontrolės įrangos komplektas; 2.2. įrangos oro mėginiams iš foninių stočių tirti komplektas; 2.3. įrangos oro mėginiams iš miesto oro kokybės matavimo stočių tirti komplektas. 3. Miškų kontrolei ir priešgaisrinei apsaugai vykdyti: 3.1. įsigytos padidinto ar didelio pravažumo transporto priemonės su specialia įranga (įrankių ir prietaisų komplektais), su kuriomis galima visiškai atlikti Miškų įstatymo nustatytas miškų kontrolės funkcijas. Įrankiai ir prietaisai, skirti galimiems miškų pažeidimams fiksuoti, lokaliai pozicijai nustatyti ir vykdyti miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos bei miškotvarkos darbų kokybės kontrolę (matavimo, pozicionavimo, vaizdinės medžiagos fiksavimo, vaizdo ar judesio aptikimo sudėtingomis aplinkos sąlygomis, skaičiavimo, rašymo, spausdinimo, kopijavimo, skenavimo ir taksacinių rodiklių nustatymo prietaisai ir priemonės); 3.2. įsigytos specializuotos miško gaisrų gesinimo transporto priemonės, su kuriomis užtikrinamas Miškų įstatymu nustatytų miško gaisrų gesinimo visų nuosavybės formų miškuose funkcijų vykdymas. 4. Aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti: 4.1.  komplektas įrangos emisijų ir aplinkos oro tyrimams atlikti; 4.2. mobilių darbo vietų įrangų komplektai; 4.3. mobilių priemonių kontrolei vykdyti vandens telkiniuose ir jūroje komplektai; 4.4. specialiųjų priemonių komplektai tūrio nustatymui ir stebėjimui iš oro.

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

13.3.

P.N.011

„Atlikti klimato kaitos valdymo, oro teršalų apskaitos ir ŠESD apskaitos vertinimai“

Skaičius

Klimato kaita – klimato pokyčiai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai atsiranda dėl žmogaus veiklos, keičiančios Žemės atmosferos sudėtį, ir kurie netelpa į natūralių klimato svyravimų, stebimų reguliariais laiko tarpais, ribas (šaltinis: Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas) Valdymas – tai priemonė ar visuma priemonių valdymo tikslams pasiekti; valdymo sprendimų paruošimas, priėmimas ir bendravimas visose darbo veiklos srityse; tai specifinė žmonių veiklos funkcija (šaltinis: Ekonomikos pagrindai, 2001) Nacionalinė oro teršalų apskaita yra kiekvienais kalendoriniais metais į aplinkos orą išmesto teršalų kiekio įvertinimas (šaltinis: Europos aplinkos agentūros į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos metodika, 2016) Nacionalinė apskaitos sistema – Europos Sąjungos valstybėje narėje nustatyta institucinių, teisinių ir procedūrinių priemonių sistema, kuria siekiama vertinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms netaikomas Monrealio protokolas, dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo kiekį, taip pat teikti ir saugoti apskaitų informaciją pagal sprendimą 19/CMP.1 arba kitus atitinkamus JTBKKK ar Kioto protokolo organų sprendimus (šaltinis: EP ir ET Reglamentas Nr. 525/2013) Teršalas – medžiaga, esanti aplinkos ore ir galinti pakenkti žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai (šaltinis: Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl Aplinkos oro kokybės vertinimo“) Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) – anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC), sieros heksafluoridas (SF6) ir azoto trifluoridas (NF3) (šaltinis: Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas bei EP ir ET Reglamentas 525/2013) Vertinimas – sistemiškas įvairaus pobūdžio duomenų kaupimas, kad jų pagrindu būtų galima priimti sprendimus (šaltinis: Terminų bankas)

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Rodiklio apskaičiavimui sumuojami: 1. Nacionalinės oro teršalų apskaitos tam tikrame sektoriuje vertinimai 2. Nacionalinių išmetamo oro teršalų kiekio vertinimai 3. Tolimųjų oro teršalų pernašų poveikio bendram oro užterštumo lygiui vertinimai 4. Tolimųjų oro teršalų pernašų poveikio ekosistemoms vertinimai 5. Oro užterštumo lygio vertinimai 6. Tam tikrų ŠESD apskaitos vertinimai 7. Klimato kaitos valdymo vertinimai

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

13.4.

P.N.012

„Sukurtas klimato paslaugų ir informacijos koordinavimo portalas“

Skaičius

Klimato kaitos informacijos koordinavimo mechanizmas – interaktyvus informacinis portalas apie klimato kaitą, skirtas valstybės ir savivaldybių institucijoms, mokslo įstaigoms, pramonei, visuomenei ir gyventojams gauti ir pasidalinti informacija apie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos politiką ir jos įgyvendinimą visuose Lietuvos (ūkio) ekonomikos sektoriuose (energetikos, pramonės, transporto, žemės ūkio ir kt.) Portale numatomos teikti klimato paslaugos, skirtos klimato kaitos politikos formavimui ir įgyvendinimui, t. y. apjungiant valstybės ir savivaldybių bei kitų institucijų, susijusių su klimato kaitos politikos formavimu ir įgyvendinimu, internetinius tinklapius, teisės aktus, studijas, ataskaitas, informaciją apie įgyvendinamus investicinius projektus, atliekamus mokslinius tyrimus, parengtus spaudos pranešimus, vykdomas visuomenes informavimo kampanijas ir kt. Portalas – svetainė, teikianti lankytojui įvairią internetui būdingą informaciją ir paslaugas, kad jis galėtų laikyti savo lankymosi internete pradiniu tašku, atveriančiu vartus į internetą. Portale paprastai publikuojamos naujienos, įvairi informacinė medžiaga (orų prognozės, kelionių informacija, biržų naujienos ir kt.). Būna daug nuorodų į kitas svetaines, gali būti ir paieškos sistema (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Sukurtas ir veikiantis klimato paslaugų ir informacijos koordinavimo portalas

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje įvykdomi testavimo darbai ir įsitikinama, kad portalu galima naudotis pagal jam numatytas funkcijas bei pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

13.5.

P.N.013

„Modernizuota aplinkos informacinė sistema“

Skaičius

Aplinkos informacinė sistema – Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema (sistemos nuostatai patvirtinti Aplinkos ministro 2006 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. D1-397) Modernizuota – pakeista pagal šių dienų reikalavimus: seni įrengimai pakeisti naujais, našesniais, modernesniais (šaltinis: Terminų žodynas www.zodynas.lt)

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Modernizuota Aplinkos informacinė sistema (posistemės – oras, vanduo, ūkio subjektų ataskaitų teikimo, cheminių medžiagų ir kt.)

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

14.

Priemonė Nr. 05.3.1-APVA-V-011 „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“

14.1.

P.N.040

„Įsigyti įrangos ir priemonių, reikalingų jūriniams ir vidaus vandenų tyrimams atlikti, komplektai“

Skaičius

Jūrinių vandenų tyrimas – jūros rajone vykdomi kokybės elementų rodiklių stebėjimai, mėginių ėmimas, matavimai ir analizė Vidaus vandenų tyrimas – vidaus vandens telkinio kokybės elementų rodiklių stebėjimas, mėginių ėmimas, matavimai, analizė Vidaus vandenys – vandenys (upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai, išskyrus pajūrio teritorinius vandenis), esantys valstybės teritorijoje (šaltinis: Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas) Įranga –  visi vieno gamybinio ar technologinio proceso įrankiai, prietaisai, įtaisai ir kt. (šaltinis: Terminų žodynas) Priemonės - daiktas, įrankis, prietaisas, reikalingas kam nors atlikti, padaryti (šaltinis: Terminų žodynas) Komplektas – vienos paskirties daiktų rinkinys (šaltinis: Terminų žodynas)

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojami šie įrangos ir priemonių komplektai: 1. vandens ir biotos mėginių ėmimo ir saugojimo įrangos komplektas; 2. vandens fizikinių parametrų matavimo įrangos komplektas; 3. hidrocheminių tyrimų laboratorinės įrangos komplektas; 4. biologinių tyrimų laboratorinės įrangos komplektas; 5. hidrometeorologinių tyrimų įrangos komplektas; 6. jūros vandenų tyrimų, sietinų su jūros monitoringo praplėtimu įgyvendinant 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL 2008 L 164, p. 19), įrangos komplektas; 7. įrangos komplektas vandens ir dugno nuosėdų mėginių paėmimui, saugojimui, transportavimui, paruošimui; 8. vandens tyrimų įrangos komplektas; 9. pagalbinės laboratorinės įrangos, skirtos nuotekų, paviršinio vandens, makrozoobentoso ir dugno nuosėdų mėginių paėmimui ir tyrimams, komplektas; 10.  įrangos balastinių vandenų paėmimui iš laivų ir tyrimams komplektas. Vienas įrangos komplektas lygus vienam vienetui.

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

14.2.

P.N. 041

„Parengti jūros ir vidaus vandenų aplinkos būklės vertinimai“

Skaičius

Jūros aplinka – gyvosios ir negyvosios gamtos elementai, esantys jūroje, virš jūros ir žemės gelmėse po jūra (oras, vanduo, dugnas ir žemės gelmės po jūros dugnu, jų gamtos ištekliai) (šaltinis: Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas) Vidaus vandenys – vandenys (upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai, išskyrus pajūrio teritorinius vandenis), esantys valstybės teritorijoje (šaltinis: Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas) Jūros aplinkos būklės įvertinimas – jūros aplinkos būklės ir žmogaus veiklos poveikio jūros aplinkai nustatymas, kurį sudaro: 1) jūros rajono pagrindinių savybių ir esamos jūros aplinkos būdingų savybių, analizė; 2) vyraujančių pavojų ir poveikio, jūros aplinkos būklei analizė, apimanti kokybinį ir kiekybinį pavojų, pastebimų tendencijų, pagrindinio kaupiamojo (skirtingų pavojų ir poveikio jungtinis poveikis) ir sąveikiojo (pavojaus ar poveikio padidėjimas esant ar veikiant kitam pavojui ar problemai) poveikio apibūdinimą; 3) ekonominė ir socialinė jūros rajono naudojimo ir dėl jūros aplinkos blogėjimo atsirandančių išlaidų analizė (šaltinis: Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas) Vidaus vandenų aplinkos būklės vertinimas – vandens telkinio būklės nustatymas pagal kokybės elementus apibūdinančių rodiklių vertes Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojamos parengtos vertinimo ataskaitos. 1 ataskaita lygi 1 vienetui.

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

14.3.

Neteko galios nuo 2020-05-07

14.4.

P.N. 043

„Parengti vandens telkinių būklės valdymo ir apsaugos dokumentai“

Skaičius

Paviršinis vandens telkinys – identifikuota reikšminga vandens aplinkos dalis, esanti žemės paviršiuje, tai yra: upė ar jos dalis, kanalas, ežeras, tvenkinys, kūdra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras. Prie paviršinių vandens telkinių taip pat priskiriami tarpinių ir priekrantės vandenų plotai (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas) Požeminio vandens telkinys – sąlygines ribas turinti vandeningojo sluoksnio ar sluoksnių dalis, kurioje yra susitelkęs pakankamas kiekis požeminio vandens, kurio per dieną būtų galima išgauti 10 m3 (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas) Valdymas – tai priemonė ar visuma priemonių valdymo tikslams pasiekti; valdymo sprendimų paruošimas, priėmimas ir bendravimas visose darbo veiklos srityse; tai specifinė žmonių veiklos funkcija (šaltinis: Ekonomikos pagrindai, 2001) Vandens apsauga  – teisinių aktų ir techninių priemonių visuma, sauganti vandenis nuo taršos ir kenksmingo poveikio (šaltinis: Terminų bankas) Gruntinio vandens apsauga – priemonių visuma gruntiniam vandeniui nuo taršos apsaugoti (šaltinis: Terminų bankas) Požeminio vandens telkinio būklė – bendra požeminio vandens telkinio kokybė, nustatoma įvertinus jo kiekybinę ir cheminę būklę ir tapatinama su blogiau įvertinta (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas) Paviršinio vandens telkinio būklė – bendra paviršinio vandens telkinio kokybė, nustatoma įvertinus jo ekologinę ir cheminę būklę ir tapatinama su blogiau įvertinta (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas) Jūros aplinkos būklė – jūros ekosistemų struktūra, funkcijos ir procesai, natūralios ir dėl žmogaus veiklos tam tikroje akvatorijoje ar už jos ribų susidarančios geomorfologinės, geografinės, biologinės, geologinės, klimatinės, fizinės, akustinės ir cheminės sąlygos (šaltinis: Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas)

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojami šie parengti dokumentai: 1. programos (planai) 2. galimybių studijos 3.  metodikos 4. techniniai sprendiniai

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

14.5.

P.N. 044

„Įrengtas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras“

Skaičius

Įkurtas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras Lietuvos jūrų muziejuje siekiant teikti pagalbą taršos ir kitų incidentų metu nukentėjusiems jūrų gyvūnams ir vykdyti jų populiacijos monitoringo programas Reabilitacija – gyvūno fizinio savarankiškumo atstatymo programa, taikoma iš laisvės paimtam gyvūnui, nepažeidžiant gyvūnų teisių, iki paleidimo laisvėn

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Rodiklio vertė bus pasiekta, įrengtus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą

Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas, priėmimo–perdavimo aktai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarinis patvirtinimas ir (arba) Aplinkos ministerijos patvirtinimas Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas, priėmimo–perdavimo aktai ir suteikiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarinis patvirtinimas ir (arba) Aplinkos ministerijos patvirtinimas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

14.6.

P.N. 045

„Įsigytos priemonės požeminio vandens būklės monitoringui ir laboratori-niams tyrimams vykdyti“

Skaičius

Laboratoriniai tyrimai – laboratorinėmis sąlygomis atliekamas objekto charakteristikų ir (arba) parametrų nustatymas biologiniais, cheminiais, fizikiniais, jusliniais ir kitokiais būdais (šaltinis: Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas, 2006) Požeminis vanduo – žemės gelmėse natūraliai susikaupęs ar dirbtinai infiltruotas vanduo Valstybinis aplinkos monitoringas – valstybės lygmeniu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomas aplinkos monitoringas. Vykdant aplinkos monitoringą, stebima, vertinama ir prognozuojama aplinkos oro, vandens, žemės gelmių, dirvožemio, gyvosios gamtos būklė (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas). Priemonės - daiktas, įrankis, prietaisas, reikalingas kam nors atlikti, padaryti (šaltinis: Terminų žodynas)

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojamos priemonės: 1. padidinto pravažumo automobilis; 2. laboratorinė įranga – chromatografas

Pirminis šaltinis – priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

14.7.

P.N.046

„Atlikta individualiųnuotekų tvarkymo sistemų inventori-zacija“

Vienetai

Individualių nuotekų tvarkymo sistemų inventorizacija – preliminarios individualių nuotekų tvarkymo sistemų inventorizacijos metu surinktų duomenų suvedimas į sukurtą individualių nuotekų tvarkymo sistemų registravimo sistemą Individualusis nuotekų tvarkymas – teisės aktų nustatyta tvarka namų ūkio nuotekų arba nuotekų, susidarančių vykdant ūkinę komercinę veiklą, išleidimas į nuosavybės teise ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus nuotekų kaupimo ar valymo įrenginius, nuotekų valymas, išleidimas į aplinką, valant nuotekas susidariusių atliekų (dumblo), sukauptų nuotekų perdavimas nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas) Individualusis nuotekų tvarkymas vykdomas atskirąja ir (ar) grupine nuotekų tvarkymo sistema, neprijungta prie centralizuoto nuotakyno Atskiroji nuotekų tvarkymo sistema – ne daugiau kaip dviejų gyvenamųjų namų ar kitų objektų nuotekoms tvarkyti  skirta sistema, iš kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos mobiliosiomis priemonėmis (šaltinis: Nuotekų tvarkymo reglamentas) Grupinė nuotekų tvarkymo sistema – grupės (daugiau kaip dviejų) objektų nuotekoms tvarkyti skirta sistema, iš kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos mobiliosiomis priemonėmis (šaltinis: Nuotekų tvarkymo reglamentas) Inventorizacija - turto surašymas (šaltinis: Terminų žodynas) Inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktiškai rastų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis (šaltinis: Terminų bankas) Individualių nuotekų tvarkymo sistemų registravimo sistema – informacinė sistema, apimanti individualių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, jų tipų ir būklės registravimą, analizės ir kontrolės funkcionalumus

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Rodiklio apskaičiavimui sumuojama: 1. atlikta preliminari individualių nuotekų tvarkymo sistemų inventorizaci-ja – 0,5 vnt. 2. sukurta ir įdiegta individualių nuotekų tvarkymo sistemų registravimo sistema ir suvesti preliminarios individualių nuotekų tvarkymo sistemos inventoriza-cijos duomenys -0,5 vnt.

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

15.

Priemonė Nr. 05.5.1-APVA-V-018 „Biologinės įvairovės apsauga“

15.1.

P.N.080

„Parengti saugomų teritorijų planavimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo dokumentai“

Skaičius

Saugomų teritorijų dokumentai suprantami kaip: Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės (šaltinis: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas) Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentai – gamtotvarkos planai, tikslinės programos, veiksmų planai, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų stebėsenos (monitoringo) programos, rengiami prireikus ir nustatantys prioritetinius tikslus ir veiksmus, saugomose teritorijose arba vietovėse, atitinkančiose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, esančių objektų tvarkymo ir apsaugos priemones, jų įgyvendinimo eiliškumą, lėšų poreikį ir atsakingas institucijas (šaltinis: Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709) Biologinė įvairovė reiškia visų gyvų organizmų, įskaitant, šalia kitų, antžemines, jūros ir kitų vandenų ekosistemas ir ekologinius kompleksus, kurių dalis jie yra; ši sąvoka jungia rūšių, tarprūšinę ir ekosistemų įvairovę (šaltinis: Biologinės įvairovės konvencija). Metodikos, studijos, rekomendacijos ir kt. dokumentai – saugomų teritorijų ir Europos bendrijos svarbos rūšių ir kitų rūšių būklės vertinimui, apsaugos ir tvarkymo efektyvumui skirti dokumentai Saugomos rūšies apsaugos planas – dokumentas, kuriame nustatomos tam tikros saugomų gyvūnų, augalų ar grybų rūšies, jos radaviečių ir augaviečių apsaugos ir tvarkymo prioritetinės kryptys, planuojamos priemonės, finansavimo šaltiniai ir veiksmų planai (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas) Saugoma rūšis – nykstanti, pažeidžiama, reta arba endeminė gyvūnų, augalų arba grybų rūšis, šio įstatymo nustatyta tvarka įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir (arba) Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus arba saugoma pagal tarptautinius susitarimus, taip pat visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas) Saugomų rūšių veisimo programos – tai dokumentai, kuriuose numatomi saugomų rūšių veisimo ir adaptavimo gyventi laisvėje reikalavimai Kai kurių saugomų rūšių būklės ataskaita – tai dokumentas, kuriame įvertinta kai kurių saugomų rūšių būklė Lietuvoje. Ataskaita parengta atlikus mokslinius stebėjimus. Invazinė rūšis – augalų, gyvūnų ar grybų svetimžemė rūšis, porūšis arba žemesnio taksono egzemplioriai, introdukuoti už jų natūralaus paplitimo arealo ribų ir kurių įsikūrimas arba plitimas kelia grėsmę arba daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, ekosistemoms, ekonomikai ar kenkia žmonių sveikatai (šaltinis: Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352) Svetimžemė rūšis – augalų, grybų ar mikroorganizmų rūšies, porūšio arba žemesnio taksono individai, dėl žmogaus veiklos patekę už savo natūralaus arealo ribų (šaltinis: Terminų bankas) Invazinių ir kitų svetimžemių rūšių būklės ataskaitos – tai dokumentai, kuriuose įvertinta invazinių ir kitų svetimžemių rūšių būklė Lietuvoje. Ataskaitos parengtos atlikus mokslinius stebėjimus. Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – organizmas, išskyrus žmogų, kuriame genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos būdu (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas) Rizikos aplinkai vertinimas – tiesioginės arba netiesioginės, greitos arba uždelstos rizikos, kurią žmonių sveikatai ir aplinkai gali kelti apgalvotai į aplinką išleisti ar tiekti rinkai genetiškai modifikuoti organizmai, įvertinimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas) Augalų genetiniai ištekliai – faktiškai ir potencialiai naudingi augalai bei jų dalys, pasižyminčios funkcionaliomis generatyvinio ar vegetatyvinio dauginimosi savybėmis (šaltinis: Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas). Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai – atrinkti ir į augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę įtraukti augalų genetiniai ištekliai, turintys ekologinę, selekcinę bei ekonominę svarbą Lietuvos Respublikai (šaltinis: Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant parengtus saugomų teritorijų dokumentus; biologinės įvairovės išsaugojimo dokumentus: saugomų rūšių veisimo programas;  dokumentus, numatančius saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones; dokumentus, numatančius invazinių rūšių gausos reguliavimo priemones; ataskaitas apie kiekvienos tiriamos saugomos, invazinės ir kitos svetimžemės rūšies būklę; galimai genetiškai modifikuotų augalų rūšių rizikos aplinkai vertinimo dokumentus; augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimui reikalingus dokumentus

Pirminiai šaltiniai: paslaugų suteikimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas paslaugų suteikimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas

15.2.

P.N.081

„Įsigyti įrangos, reikalingos saugomų teritorijų ir genetinių išteklių apsaugai, komplektai“

Komp-lektų skaičius

Saugomų teritorijų apsauga – procesas, susidedantis iš saugomų teritorijų planavimo bei projektavimo, konkrečių apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimo, kontrolės, taip pat aplinkosauginio švietimo (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas) Prie apsaugos priemonių įskaitomas ir monitoringas. Aplinkos monitoringas – sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė Valstybinių parkų kraštovaizdžio monitoringas – kaip sudedamoji aplinkos monitoringo dalis yra sistemingas kraštovaizdžio komponentų būklės ir kitimo stebėjimas, antropogeninio poveikio aplinkai vertinimas ir prognozė. Kraštovaizdžio monitoringas būtinas ne tik kaip priemonė įgyvendinant nacionalinę monitoringo sistemą, bet jis yra viena iš priemonių vidinei parko savikontrolei. Gyvosios gamtos monitoringas – kaip sudedamoji aplinkos monitoringo dalis, skirta gyvosios gamtos būklės vertinimui, taip pat Europos Bendrijai svarbių rūšių, buveinių ir paukščių migracijos susitelkimo vietų būklės vertinimui Techninė ir programinė įranga – informacijos apdorojimo sistemos įrenginiai su operacinėmis sistemomis ir taikomosiomis programomis, skirti monitoringui atlikti saugomose teritorijose Saugomų teritorijų tvarkymas – veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti, racionaliai naudoti ir atkurti pažeistus gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), pritaikyti juos pažintiniam turizmui Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai – atrinkti ir į Augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę įtraukti augalų genetiniai ištekliai, turintys ekologinę, selekcinę ir ekonominę svarbą Lietuvos Respublikai (šaltinis: Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas). Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai saugomi lauko kolekcijose ir sėklų saugyklose (šaldikliuose -20ºC temperatūroje). Jų vertingoms savybėms nustatyti ir ilgalaikiam išsaugojimui užtikrinti reikalinga atitinkama įranga ir priemonės. Technika – įranga, įrenginiai, mašinos, įtaisai, įrankiai ir priemonės (įskaitant specialią aprangą), skirtos aplinkos monitoringui ir saugomų teritorijų apsaugai ir tvarkymui. Komplektas – vienos paskirties daiktų rinkinys (šaltinis: Terminų žodynas).

Automa-tiškai apskai-čiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant: 1) įsigytos technikos, techninės ir programinės įrangos aplinkos monitoringui ir saugomų teritorijų apsaugai ir tvarkymui vykdyti komplektus. Vienas komplektas – stambiosios (sunkesnės kaip 30 kg) technikos vienetas su susijusiomis priemonėmis; kompiuterinės įrangos rinkinys; įrankių, įrangų ir kitų priemonių, kurių vieneto svoris neviršija 30 kg, rinkinys, reikalingas vienai institucijai aplinkos monitoringui ir (ar) teritorijų apsaugai ir tvarkymui. Komplektų sudėtis gali skirtis atsižvelgiant į konkrečios institucijos veiklos specifiką ir (ar) darbuotojų skaičių; 2) įrangos ir priemonių augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams išsaugoti ir atnaujinti komplektus.

Pirminiai šaltiniai: prekių / įrangos priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašo-mas prekių / įrangos priėmimo–perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai atsakingas projekto vykdytojas

15.3.

P.N.082

„Įgyvendintos gamtotvarkinės ir/ar gamtosauginės priemonės“

Skaičius

Gamtotvarkinės ir/ar gamtosauginės priemonės skaičiuojamos saugomose (įskaitant Natura 2000 teritorijas) ir saugomų teritorijų statuso neturinčiose teritorijose, kuriose taikytinos saugomų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonės. Saugomos teritorijos – sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas) Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ – Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis Europos Bendrijos teritorijoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas) Gamtotvarkos planas – strateginio planavimo dokumentas, kuriame įvertinta ir apibūdinta saugomos teritorijos arba jos dalies ekologinė būklė, kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo problemos ir galimybės, saugomos nykstančių gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, jų buveinės ir natūralios buveinės, nustatyti teritorijos tvarkymo tikslai, tvarkymo ir apsaugos priemonės, joms įgyvendinti reikalingos lėšos ir vykdytojai (šaltinis: Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašas). Gamtotvarkos priemonė – kryptingas veiksmas, vykdomas konkrečioje teritorijoje pagal gamtotvarkos planą. Gamtotvarkos priemonės taip pat gali būti vykdomos konkrečioje teritorijoje vadovaujantis atitinkamos teritorijos galiojančiu tvarkymo planu (specialiojo teritorijų planavimo dokumentu) arba tvarkymo programa. Gamtosaugos priemonė – tai saugomų rūšių apsaugos ir / arba invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonė arba tokių priemonių kompleksas. Saugomų teritorijų statuso neturinčios teritorijos – tai Lietuvos teritorijos sausumos ir (ar) vandens plotai, neturintys saugomų teritorijų apibrėžime nurodytų savybių. Saugomų rūšių apsaugos priemonės – priemonės, kurių taikymas prisideda prie rūšies apsaugos būklės palaikymo ar pagerinimo. Invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonės – tai biologinės, mechaninės, cheminės ar kt. priemonės, kurias taikant ribojamas invazinių rūšių plitimas (išvestinis apibrėžimas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352 patvirtinto Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo). Rūšis – visuma vienos kilmės panašiomis morfologinėmis, fiziologinėmis, biocheminėmis, ekologinėmis ir etologinėmis ypatybėmis pasižyminčių gyvūnų, augalų, grybų individų, paplitusių tam tikroje teritorijoje, turinčių identišką kariotipą, galinčių tarpusavyje kryžmintis ir vesti vaisingus palikuonis. Pagal šį įstatymą rūšies sąvoka apima ir žemesniuosius taksonominius vienetus (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas). Rūšių apsauga – priemonių visuma Lietuvos Respublikoje saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšims, jų natūralių buveinių palankiai apsaugos būklei išsaugoti ar atkurti (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas) Apsaugos priemonės – būdai, veiksmai, įranga aplinkos ir jos sudedamosioms dalims apsaugoti ir racionaliai naudoti (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas) Apsaugos priemonės – priemonės, kurių taikymas prisideda prie rūšies apsaugos būklės (t.y. tinkamos gyvenamosios aplinkos parinkimo, rūšies veisimo nelaisvėje, aptvaruose ir jų adaptavimo gyventi laisvėje ir išleidimo gyventi tinkamoje teritorijoje) palaikymo ar pagerinimo

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Apskaičiuoja-mas teritorijų (arba atskirų jų dalių), kuriose įgyvendintos gamtotvarkos ir /ar gamtosaugos priemonės, skaičius. Gamtotvarkinės ir/ar gamtosauginės priemonės skaičiuojamos saugomose (įskaitant Natura 2000 teritorijas) ir saugomų teritorijų statuso neturinčiose teritorijose, kuriose taikytinos saugomų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonės.

Pirminiai šaltiniai: atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, suteiktų paslaugų aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas

15.4

Neteko galios nuo 2018-01-25.

15.5.

P.N.084

„Atnaujinta GMO  kontrolės laboratorija“

Skaičius

Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – organizmas, išskyrus žmogų, kuriame genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos būdu (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas) Genetiškai modifikuoto organizmo ar  produkto saugos kontrolė –  valstybės institucijų ir įstaigų vykdoma genetiškai modifikuoto  organizmo ar produkto saugos kontrolė, siekiant nustatyti, ar  apgalvotai išleidžiamas į aplinką genetiškai modifikuotas  organizmas  atitinka privalomus saugos reikalavimus (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas) Laboratorija – bandymams ir tyrimams įrengta patalpa,  aprūpinta reikiama įranga gamybos ar mokslo bandymams, tyrimams, kontrolei ir kt. darbams atlikti, tuos darbus atliekantis padalinys ar įstaiga (šaltinis: Terminų bankas)

Automatiškai apskaičiuojamas

Rodiklio vertė bus pasiekta, atnaujinus GMO laboratoriją

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai, laboratorijos akreditavimo pažymėjimas Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai išduodamas laboratorijos akreditavimo pažymėjimas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas

15.6.

P.N.085

„Modernizuotas Saugomų teritorijų valstybės kadastras“

Skaičius

Saugomų teritorijų valstybės kadastras – tai saugomų teritorijų apsaugai ir racionaliam tvarkymui organizuoti skirtas valstybės kadastras (duomenų sistema), kuriame registruojamos saugomos teritorijos, išskyrus kultūros paveldo objektus, kiti duomenys, reikalingi saugomų teritorijų apsaugai ir tvarkymui organizuoti. (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas) (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras (toliau - ST kadastras) yra duomenis apie saugomas teritorijas registruojanti, apdorojanti, analizuojanti ir teikianti juos duomenų gavėjams informacinė sistema, veikianti geografinių informacinių sistemų pagrindu.).

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojamas modernizuotas Saugomų teritorijų valstybės kadastras. (Modernizuotas ST kadastras – padidintas teikiamų viešųjų elektroninių paslaugų prieinamumas ir kokybė, praplėstas ST kadastro duomenų teikimo funkcionalumas bei sukurta saugomų teritorijų archyvinių duomenų posistemė bei kadastro duomenų naudotojo klasterių posistemė).

Pirminiai šaltiniai: Priėmimo – perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo - perdavimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendinančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas.

15.7.

P.N.086

„Įvertintos ekosisteminės paslaugos“

Skaičius

Ekosistema – funkcinė gyvųjų ir negyvųjų aplinkos elementų, kuriuos sieja tarpusavio ryšiai, medžiagų apykaitos ir energijos kaitos sistema (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas). Ekosisteminės paslaugos – tiesioginiai ir netiesioginiai ekosistemų teikiniai žmonių gerovei, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 6 punkte (šaltinis: Terminų bankas). Vertinimas – sistemiškas įvairaus pobūdžio duomenų kaupimas, kad jų pagrindu būtų galima priimti sprendimus (šaltinis: Terminų bankas)

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant ekosistemines paslaugas, kurioms atliktas tiek būklės vertinimas, tiek socioekonominis vertinimas.

Pirminiai šaltiniai: ekosisteminių paslaugų socioekonominio vertinimo atlikimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomi ekosisteminių paslaugų socioekonominio vertinimo atlikimo aktai

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas

15.8.

P.N.087

„Sukurta biologinės įvairovės informacinė platforma“

Skaičius

Biologinė įvairovė reiškia visų gyvų organizmų, įskaitant, šalia kitų, antžemines, jūros ir kitų vandenų ekosistemas ir ekologinius kompleksus, kurių dalis jie yra; ši sąvoka jungia rūšių, tarprūšinę ir ekosistemų įvairovę (šaltinis: Biologinės įvairovės konvencija) Biologinės įvairovės informacinė platforma – tai informacinė sistema, kurioje yra duomenys apie  Europos Bendrijos svarbos ir saugomas rūšis, invazines ir kitas svetimžemes rūšis ir pan. Platforma (informacinė) – programinė ir (arba) aparatinė kompiuterinė sistema, reikalinga tam tikrai programinei įrangai paleisti ir naudoti. Yra įvairių lygių platformų: aparatinės įrangos, operacinės sistemos, virtualiosios mašinos, dinaminių bibliotekų arba kitos programinės įrangos (šaltinis: Terminų bankas)

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama įdiegta informacinė platforma

Pirminiai šaltiniai: informacinės platformos priėmimo–perdavimo aktas Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas įdiegtos informacinės platformos priėmimo-perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas

15.9.

P.N.088

„Įkurtas laukinių gyvūnų globos centras“

Skaičius

Laukinių gyvūnų globos centras – sukurta infrastruktūra, siekiant visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje užtikrinti  sužeistų, sergančių ar kitokios pagalbos reikalaujančių laukinių gyvūnų gydymą, reabilitaciją, adaptaciją, kitais būdais užtikrinti jų globą ir gerovę, kol juos bus galima išleisti į laisvę ar perduoti kitiems ūkio subjektams, turintiems tinkamas sąlygas perduodamų gyvūnų laikymui Laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinio gyvūno rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas (Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas) Gyvūnų globa – asmens veikla, skirta gyvūno gerovei ir apsaugai užtikrinti (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas)

Automatiškai apskai-čiuojamas

Skaičiuojamas įkurtas laukinių gyvūnų globos centras

Pirminiai šaltiniai: laukinių gyvūnų globos centro infrastruktūros statybos darbų užbaigimą patvirtinantys dokumentai;   įrangos įsigijimą  patvirtinantys dokumentai; priėmimo–perdavimo aktai; Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarinis patvirtinimas Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašius visus darbų užbaigimą ir įrangos įsigijimą patvirtinan-čius dokumentus, suteikiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarinis patvirtinimas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas

16.

Neteko galios nuo 2020-11-11

17.

Priemonė Nr. 04.3.1-APVA-V-023 „Daugiabučių namų modernizavimo techninė parama“

17.1.

P.N.002

„Techninę paramą gavę  daugiabučiai namai“

Skaičius

Techninė parama – tai dalis valstybės paramos, teikiamos pasirašius Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo sutartį (toliau – Valstybės paramos sutartis) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 1 dalį: - pagal 2 punktą – daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano ir techninio darbo projekto rengimui, įskaitant projekto vykdymo priežiūrą ir ekspertizę; - pagal 3 punktą – projekto įgyvendinimo administravimui ir (ar) statybos techninei priežiūrai. Valstybės paramos sutartis pasirašoma atskirai kiekvienam daugiabučiui namui. Valstybės paramos sutartį pasirašo viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administratorius. Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų (šaltinis: Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojama sumuojant įvykdytas Valstybės paramos sutartis, t. y. kai išmokėta techninė parama pagal visas Valstybės paramos sutartyje numatytas finansuoti veiklas.

Pirminiai šaltiniai: techninės paramos mokėjimo prašymai, Valstybės paramos sutartys. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas patvirtina Valstybės paramos sutarties įvykdymo pabaigą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

18.

Priemonė Nr. 05.1.1-APVA-V-006 „Potvynių rizikos valdymas“

18.1.

P.N.025

„Atnaujintas potvynių rizikos valdymo planas“

Vienetai

Atnaujintame potvynių rizikos valdymo plane nustatomi siektini tikslai potvynių grėsmės teritorijose, daugiausia dėmesio skiriant numatomų potvynių neigiamų padarinių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai mažinimui ir, jeigu tikslinga, neinžinerinėms iniciatyvoms ir (arba) potvynio tikimybės mažinimui bei numatomos priemonės šiems tikslams pasiekti (šaltinis: Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558 „Dėl potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“) Potvynių rizikos valdymo plano atnaujinimui reikalinga atnaujinti: ‒   preliminarų potvynių rizikos vertinimą, kurio ataskaitoje pateikiamas apibūdinimas praeityje įvykusių potvynių, turėjusių didelių neigiamų padarinių, bei  numatomų potvynių galimų neigiamų padarinių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai įvertinimas atsižvelgiant į topografiją, vandentakių padėtį ir jų bendras hidrologines ir geomorfologines ypatybes, esamos žmonių sukurtos apsaugos nuo potvynių infrastruktūros veiksmingumą, miestų, miestelių ir kitų gyvenamųjų vietovių padėtį, ekonominės veiklos teritorijas ir ilgalaikius pokyčius, įskaitant klimato kaitos poveikį potvyniams; ‒   potvynių grėsmės žemėlapius, kuriuose turi būti nustatytos teritorijos, kurios gali būti užtvindytos pagal ekstremalių situacijų arba mažos tikimybės, vidutinės tikimybės bei didelės tikimybės potvynio scenarijus ir kuriuose pateikiama informacija: potvynio mastas, potvynio vandens lygis arba gylis, kai tikslinga, tvinimo greitis arba atitinkamas vandens srautas; ‒   potvynių rizikos žemėlapius, kuriuose pagal aukščiau minimus scenarijus pateikiama informacija: orientacinis galinčių nukentėti gyventojų skaičius, galinčioje užtvinti teritorijoje vykdoma ekonominė veikla, užtvindymo atveju atsitiktinę taršą galintys sukelti įrenginiai, kuriems reikia teisės aktų nustatyta tvarka išduodamo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, vandens telkiniai, iš kurių imama daugiau kaip 10 m^3 geriamojo vandens per parą arba jis tiekiamas daugiau kaip 50 žmonių, vandens telkiniai, naudojami rekreaciniams tikslams, įskaitant maudyklas, saugomos teritorijos, tarp jų Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, tikėtiną didelį pernešamų nuosėdų kiekį (šaltinis: Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558 „Dėl potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“)

Automa-tiškai apskai-čiuojamas

Skaičiuojamas atnaujintas potvynių rizikos valdymo planas

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

_____________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-132, 2015-02-18, paskelbta TAR 2015-02-23, i. k. 2015-02651

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

Nr. D1-468, 2015-06-12, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09755

Nr. D1-533, 2015-07-08, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11186

Nr. D1-742, 2015-10-14, paskelbta TAR 2015-10-16, i. k. 2015-15511

Nr. D1-848, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-26, i. k. 2015-18798

Nr. D1-109, 2016-02-17, paskelbta TAR 2016-02-17, i. k. 2016-02998

Nr. D1-242, 2016-04-06, paskelbta TAR 2016-04-11, i. k. 2016-08648

Nr. D1-292, 2016-04-28, paskelbta TAR 2016-04-29, i. k. 2016-10719

Nr. D1-474, 2016-07-05, paskelbta TAR 2016-07-05, i. k. 2016-18815

Nr. D1-574, 2016-08-30, paskelbta TAR 2016-09-01, i. k. 2016-23031

Nr. D1-730, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-04, i. k. 2016-26264

Nr. D1-618, 2017-07-24, paskelbta TAR 2017-07-25, i. k. 2017-12578

Nr. D1-58, 2018-01-24, paskelbta TAR 2018-01-24, i. k. 2018-01081

Nr. D1-90, 2018-02-08, paskelbta TAR 2018-02-09, i. k. 2018-02085

Nr. D1-297, 2018-04-16, paskelbta TAR 2018-04-17, i. k. 2018-06159

Nr. D1-376, 2018-05-10, paskelbta TAR 2018-05-14, i. k. 2018-07739

Nr. D1-819, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-13, i. k. 2018-14454

Nr. D1-1002, 2018-11-28, paskelbta TAR 2018-11-29, i. k. 2018-19317

Nr. D1-193, 2019-04-02, paskelbta TAR 2019-04-04, i. k. 2019-05534

Nr. D1-652, 2019-11-04, paskelbta TAR 2019-11-05, i. k. 2019-17556

Nr. D1-261, 2020-05-06, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09640

Nr. D1-383, 2020-06-29, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14237

Nr. D1-593, 2020-10-06, paskelbta TAR 2020-10-06, i. k. 2020-20826

Nr. D1-676, 2020-11-09, paskelbta TAR 2020-11-10, i. k. 2020-23530

Nr. D1-485, 2021-08-27, paskelbta TAR 2021-08-27, i. k. 2021-18158

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-132, 2015-02-18, paskelbta TAR 2015-02-23, i. k. 2015-02651

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

3.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-468, 2015-06-12, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09755

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

4.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-533, 2015-07-08, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11186

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

5.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-742, 2015-10-14, paskelbta TAR 2015-10-16, i. k. 2015-15511

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

6.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-848, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-26, i. k. 2015-18798

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

7.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-109, 2016-02-17, paskelbta TAR 2016-02-17, i. k. 2016-02998

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

8.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-242, 2016-04-06, paskelbta TAR 2016-04-11, i. k. 2016-08648

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

9.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-292, 2016-04-28, paskelbta TAR 2016-04-29, i. k. 2016-10719

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

10.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-474, 2016-07-05, paskelbta TAR 2016-07-05, i. k. 2016-18815

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

11.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-574, 2016-08-30, paskelbta TAR 2016-09-01, i. k. 2016-23031

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

12.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-649, 2016-10-03, paskelbta TAR 2016-10-03, i. k. 2016-24430

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

13.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-730, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-04, i. k. 2016-26264

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

14.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-232, 2017-03-17, paskelbta TAR 2017-03-20, i. k. 2017-04618

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

15.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-379, 2017-05-08, paskelbta TAR 2017-05-09, i. k. 2017-07843

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

16.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-618, 2017-07-24, paskelbta TAR 2017-07-25, i. k. 2017-12578

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

17.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-58, 2018-01-24, paskelbta TAR 2018-01-24, i. k. 2018-01081

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

18.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-90, 2018-02-08, paskelbta TAR 2018-02-09, i. k. 2018-02085

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

19.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-297, 2018-04-16, paskelbta TAR 2018-04-17, i. k. 2018-06159

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

20.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-376, 2018-05-10, paskelbta TAR 2018-05-14, i. k. 2018-07739

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

21.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-520, 2018-06-18, paskelbta TAR 2018-06-19, i. k. 2018-10070

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

22.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-649, 2018-07-02, paskelbta TAR 2018-07-03, i. k. 2018-11101

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

23.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-819, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-13, i. k. 2018-14454

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

24.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-1002, 2018-11-28, paskelbta TAR 2018-11-29, i. k. 2018-19317

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

25.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-1055, 2018-12-06, paskelbta TAR 2018-12-07, i. k. 2018-20065

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

26.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-103, 2019-02-22, paskelbta TAR 2019-02-25, i. k. 2019-03112

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

27.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-193, 2019-04-02, paskelbta TAR 2019-04-04, i. k. 2019-05534

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

28.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-454, 2019-08-01, paskelbta TAR 2019-08-06, i. k. 2019-12877

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

29.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-652, 2019-11-04, paskelbta TAR 2019-11-05, i. k. 2019-17556

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

30.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-90, 2020-02-14, paskelbta TAR 2020-02-14, i. k. 2020-03420

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

31.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-261, 2020-05-06, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09640

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

32.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-329, 2020-06-03, paskelbta TAR 2020-06-04, i. k. 2020-12242

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

33.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-383, 2020-06-29, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14237

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

34.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-593, 2020-10-06, paskelbta TAR 2020-10-06, i. k. 2020-20826

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

35.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-623, 2020-10-13, paskelbta TAR 2020-10-13, i. k. 2020-21285

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

36.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-676, 2020-11-09, paskelbta TAR 2020-11-10, i. k. 2020-23530

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

37.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-704, 2020-11-20, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24504

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

38.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-792, 2020-12-17, paskelbta TAR 2020-12-17, i. k. 2020-27672

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

39.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-485, 2021-08-27, paskelbta TAR 2021-08-27, i. k. 2021-18158

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo