Suvestinė redakcija nuo 2016-07-01 iki 2020-11-02
Sprendimas paskelbtas: TAR 2015-02-23, i. k. 2015-02590
Pasvalio rajono savivaldybės taryba
Sprendimas
DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. vasario 19 d. Nr. T1-31
Pasvalys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo VII skirsniu, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su visais pakeitimais) , Pasvalio rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Pripažinti netekusiu galios Savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. T1-206 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su visais pakeitimais).
PATVIRTINTA
Pasvalio rajono savivaldybės tarybos
2015 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T1-31
MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą Pasvalio rajono savivaldybėje (toliau – Savivaldybė). Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu bei Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
2. Šis Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (globėjo, rūpintojo, įgalioto asmens) ir socialinių paslaugų įstaigos, teikiančios paslaugas, tarpusavio rašytiniu susitarimu.
3. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
4. Asmens (šeimos) pajamos ir turtas apskaičiuojamas, turimo turto vertė ir turto vertės normatyvas nustatomi vadovaujantis Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su visais aktualiais pakeitimais).
5. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
7. Savivaldybės ir asmens (šeimos) tarpusavio teisės ir pareigos:
7.1. susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už specialiąsias socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo, rūpintojo, įgalioto asmens ir Savivaldybės socialines paslaugas teikiančios įstaigos sutartimi. Sutartyje privalo būti nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška, mokėjimo tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos, paslaugų sudėtis.
7.2. susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu ir kompensavimu už ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas, teikiamas socialinių paslaugų įstaigose, kurių steigėjas yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitos savivaldybės, VšĮ Pasvalio ligoninės socialinės globos padalinys, nustatomos ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutartimi. (Pastaba – sutartį visada pasirašo ją sudariusios šalys, dėl šios priežasties to nurodyti nereikia) Sutartyje privalo būti nustatyti konkretūs Savivaldybės kompensavimo, asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška, mokėjimo tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos.
8. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, socialinių paslaugų įstaigų yra apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
II. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
10. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, atstovavimo paslaugos teikiamos nemokamai. Už visas kitas bendrąsias socialines paslaugas asmenys (šeimos) moka pagal patvirtintus tų paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jas tvarkų aprašus.
11. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (gaunančiai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (kurios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dvigubą dydį, bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
14. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų. Asmens, kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis – 5 procentai asmens pajamų.
Punkto pakeitimai:
Nr. T1-135, 2016-06-22, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17547
15. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų. Šeimos, kurios pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 5 procentų šeimos pajamų.
Punkto pakeitimai:
Nr. T1-135, 2016-06-22, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17547
16. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmąsias kalendorines dienas teikiama nemokamai.
17. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už VRP dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
18. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už VRP dvigubą dydį, o socialinės rizikos suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 VRP dydžio.
19. Už socialinės priežiūros paslaugą – pagalbą į namus: vaikai su negalia ir jų šeimos, suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos, senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP dvigubą dydį, už teikiamų paslaugų 1 valandą moka:
20. Kai socialinės priežiūros paslaugų gavėjas yra gydomas arba jam teikiamos reabilitacijos paslaugos sveikatos priežiūros įstaigoje, jis yra atleidžiamas nuo mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas proporcingai gydymo laikui.
IV. PAGALBOS PINIGŲ SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS
22. Pagalbos pinigai skiriami atsižvelgiant į seniūnijos socialinio darbo organizatoriaus socialinių paslaugų poreikio vertinimo išvadą, rekomendaciją bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) teikti skiriant pagalbos pinigus.
23. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus, kuriais asmuo (šeima) susimoka už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, tik asmens (šeimos) sutikimu raštu.
24. Prašymus dėl pagalbos pinigų skyrimo svarsto Savivaldybės Socialinės paramos teikimo komisija. Pagalbos pinigų mokėjimas skiriamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto asmens sprendimu.
25. Pagalbos pinigai gali būti skiriami asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už VRP dvigubą dydį.
28. Pagalbos pinigų suma asmeniui (šeimai) negali būti didesnė už bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros paslaugų, kurioms asmeniui (šeimai) nustatytas poreikis, kainą.
29. Pagalbos pinigai nemokami asmeniui, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir asmuo (jo rūpintojas, globėjas) gauna specialiosios nuolatinės slaugos ar specialiosios nuolatinės priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją.
30. Pagalbos pinigų, skirtų asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, naudojimą pagal paskirtį kontroliuoja seniūnijų socialinio darbo organizatoriai. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, seniūnijos socialinio darbo organizatorius raštu informuoja Skyrių dėl pagalbos pinigų mokėjimo nutraukimo. Nutraukus pagalbos pinigų mokėjimą Savivaldybės Socialinės paramos teikimo komisijoje sprendžiamas klausimas dėl jų pakeitimo į bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą.
31. Kontroliuodami pagalbos pinigų naudojimo tikslingumą, seniūnijų socialinio darbo organizatoriai 2 kartus per metus lankosi pagalbos pinigų gavėjų gyvenamojoje vietoje, rašo apsilankymo aktus, kurių kopijas pateikia Skyriaus atsakingam specialistui.
32. Pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto asmens sprendimu:
32.4. atlikus poreikio socialinėms paslaugoms naują vertinimą, kai nebėra poreikio bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai;
V. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
34. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis – 20 procentų asmens pajamų.
Punkto pakeitimai:
Nr. T1-135, 2016-06-22, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17547
35. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija VRP trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis – 20 procentų asmens pajamų.
Punkto pakeitimai:
Nr. T1-135, 2016-06-22, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17547
36. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija VRP trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis – 50 procentų asmens pajamų.
Asmens, gyvenančio šeimoje, kuriam nustatytas specialusis nuolatinis slaugos poreikis, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą mokėjimo dydis Pasvalio specialiosios mokyklos socialinės globos padalinyje ir Pasvalio rajono paslaugų ir užimtumo centre pagyvenusiems ir neįgaliesiems – 20 proc. asmens pajamų, nevertinant šeimos pajamų, tenkančių vienam šeimos nariui.
Punkto pakeitimai:
Nr. T1-135, 2016-06-22, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17547
37. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
VI. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
39. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis – 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
Asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ar specialusis nuolatinis slaugos poreikis mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą (iki 5 parų per savaitę) mokėjimo dydis Pasvalio rajono sutrikusio intelekto žmonių užimtumo centre „Viltis“ ir Pasvalio specialiosios mokyklos socialinės globos padalinyje – 40 20 proc. asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
Asmens, kuriam nenustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ar specialusis nuolatinis slaugos poreikis, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą (iki 5 parų per savaitę) mokėjimo dydis Pasvalio rajono sutrikusio intelekto žmonių užimtumo centre „Viltis“ ir Pasvalio specialiosios mokyklos socialinės globos padalinyje – 40 proc. asmens pajamų.
Punkto pakeitimai:
Nr. T1-135, 2016-06-22, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17547
40. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
41. Mokestis už trumpalaikę socialinę globą skaičiuojamas atsižvelgiant į įstaigos steigėjo patvirtintą socialinės globos kainą.
42. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
VII. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
44. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į turtą.
45. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį – 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
Punkto pakeitimai:
Nr. T1-135, 2016-06-22, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17547
46. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
47. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas, neatsižvelgiant į asmens turtą, – 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
Punkto pakeitimai:
Nr. T1-135, 2016-06-22, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17547
48. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
49. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už tris pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
50. Mokestis už ilgalaikę socialinę globą skaičiuojamas atsižvelgiant į įstaigos steigėjo patvirtintą socialinės globos kainą.
51. Mokėjimo už ilgalaikės socialinės globos paslaugas šaltiniai – asmens pajamos ir turtas, išreikštas pinigais. Kai asmens turimų pajamų ir piniginių lėšų nepakanka, mokėjimo šaltiniu nustatomas asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų – turto perėmėjų ar būsimų paveldėtojų piniginės lėšos, kurios naudojamos sutartyje nustatyto asmens mokėjimo dydžio teikiamoms socialinės globos išlaidoms apmokėti.
52. Skiriant asmeniui ilgalaikę socialinę globą institucijoje tarp Skyriaus ir numatomo socialinės globos paslaugų gavėjo suaugusių vaikų ar kitų suinteresuotų asmenų pasirašoma socialinių paslaugų apmokėjimo už socialines paslaugas sutartis. Sutartis pasirašoma tik tuo atveju kai šiems suinteresuotiems asmenims pageidaujant jų piniginės lėšos naudojamos sutartyje numatyto paslaugų gavėjo ilgalaikės socialinės globos išlaidoms iš dalies apmokėti. Sutarties formą tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu.
VIII. ASMENS (ŠEIMOS) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ, MOKĖTI UŽ SOCIALINES PASLAUGAS, VERTINIMAS
54. Asmens, pageidaujančio gauti socialinės priežiūros paslaugas, pajamas vertina seniūnijų socialinio darbo organizatoriai, konkrečią paslaugos kainą asmeniui apskaičiuoja socialinių paslaugų įstaigos atsakingas specialistas.
55. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir apie turimą turtą.
56. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia kartu su prašymu (forma SP8) skirti socialines paslaugas. Prašyme nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.
57. Asmens (šeimos narių), kuriam skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis. Socialinių paslaugų teikimo metu pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
58. Ypatingais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, finansinės galimybės gali būti vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
59. Asmens, pageidaujančio gauti socialinės globos paslaugas, pajamas ir turtą vertina Skyriaus atsakingas specialistas.
60. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
61. Asmens (šeimos narių), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
62. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) raštu sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
63. Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su Savivaldybės nustatytu mokėjimu už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
64. Seniūnijų socialinio darbo organizatoriai, socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.
65. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pagal sutartyje numatytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos praneša socialines paslaugas teikiančiai įstaigai apie asmens (šeimos) pajamų, turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
66. Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigų atsakingi specialistai, gavę informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo. Gavus informaciją apie ilgalaikę socialinę globą gaunančio asmens turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per vienerius metus nuo minėtos informacijos gavimo.
67. Skyrius, gavęs informaciją apie socialinės globos namuose, kurių steigėjas yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, VšĮ Pasvalio ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo socialinės globos padalinyje, gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo minėtos informacijos gavimo. Gavus informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per trumpalaikės socialinės globos paslaugų gavimo laiką tose institucijose, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
68. Skyrius ar Savivaldybės institucijos, teikiančios socialines paslaugas, turi teisę asmens (šeimos), gaunančio socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo iniciatyva.
69. Vertinant finansines galimybes mokėti už socialinės globos paslaugas pildoma nustatytos formos pažyma, patvirtinta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
70. Užpildyta finansinių galimybių mokėti už socialinės globos paslaugas pažyma su asmens pajamų ir turto vertės apskaičiavimu bei nustatytu mokėti už socialines paslaugas dyžiu pateikiama pasirašyti paslaugos gavėjui (jo globėjui, rūpintojui ar įgaliotam asmeniui), savo parašu jis patvirtina, kad sutinka mokėti nustatytą dydį už jam teikiamas socialinės globos paslaugas.
IX. MOKESČIO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS SUMAŽINIMAS AR ATLEIDIMAS NUO MOKESČIO
71. Asmuo (šeima), pageidaujantis, kad būtų sumažintas mokestis už gaunamas socialines paslaugas ar jos teikiamos nemokamai, pateikia laisvos formos prašymą Skyriui. Prašymai svarstomi Savivaldybės socialinės paramos teikimo komisijoje.
72. Socialinės paramos teikimo komisija, atsižvelgdama į seniūnijos ir kitų įstaigų rekomendacijas, pateiktus dokumentus, įvertina asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir savo sprendimu rekomenduoja Savivaldybės administracijos direktoriui sumažinti mokestį arba atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už konkrečią socialinę paslaugą.
73. Mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas galimybės:
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
75. Skyrius ir socialinių paslaugų įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina asmens (šeimos) pateiktų duomenų konfidencialumą.
76. Socialinių paslaugų įstaigos vadovas atsako už teisingą mokėjimo už socialines paslaugas apskaičiavimą paslaugų gavėjams, sutarčių sudarymą ir jų pakeitimą, gautų lėšų skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti panaudojimą teisės aktų nustatyta tvarka.
Pakeitimai:
1.
Pasvalio rajono savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T1-135, 2016-06-22, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17547
Dėl Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. T1-31 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo