Suvestinė redakcija nuo 2024-07-01
Įsakymas paskelbtas: TAR 2020-06-04, i. k. 2020-12229
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SAUGOMŲ TERITORIJŲ SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2020 m. birželio 3 d. Nr. D1-330/ĮV-706
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 8 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 597 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ 5.3 papunkčiu,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. D1-330/VĮ-706
SAUGOMŲ TERITORIJŲ SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (toliau – Dokumentai) struktūrą, Dokumentų rengimo organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarką ir taikomos rengiant:
1.1. valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus) (toliau – planavimo schemos);
1.2. valstybinių ir savivaldybių draustinių, rezervatinių apyrubių, atkuriamųjų ir genetinių sklypų ir biosferos poligonų ribų planus;
2. Taisyklės netaikomos rengiant kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planus, Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą ir saugomų teritorijų sistemos ar jos dalių schemas. Šių taisyklių 1.1–1.3 papunkčiuose nurodytose saugomose teritorijose esančių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių ribos, taip pat valstybiniuose parkuose (išskyrus valstybiniuose parkuose esančiuose rezervatuose, draustiniuose ir kultūros paveldo vietovėse) esančių kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribos pažymimos Dokumentuose pagal nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte apibrėžtas šių objektų, vietovių ir jų apsaugos zonų ribas.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-49/ĮV-130, 2023-02-13, paskelbta TAR 2023-02-13, i. k. 2023-02630
3. Rengiant Dokumentus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymu ir Taisyklėmis.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-178/ĮV-440, 2024-05-27, paskelbta TAR 2024-05-27, i. k. 2024-09470
4. Dokumentai rengiami siekiant nustatyti Taisyklių 1.1–1.3 papunkčiuose nurodytų saugomų teritorijų ir jų buferinės apsaugos zonų ribas pagal Taisyklių 1 priede nustatytus kriterijus, funkcinio prioriteto ir (ar) kraštovaizdžio tvarkymo zonas, kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus, nustatytus Taisyklių 2 priede; patikslinti apribojimus bei nustatyti priemones gamtos ir (ar) kultūros paveldo teritoriniams kompleksams ir objektams (vertybėms) išsaugoti, atkurti ir racionaliai naudoti, rekreacijai, ypač pažintiniam turizmui, organizuoti.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-178/ĮV-440, 2024-05-27, paskelbta TAR 2024-05-27, i. k. 2024-09470
II SKYRIUS
PLANAVIMO ORGANIZATORIAI IR DOKUMENTŲ RENGĖJAI
6. Planavimą organizuoja:
6.1. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) – rengiant valstybinių parkų, valstybinių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių, valstybinių gamtinių ir kompleksinių draustinių, biosferos rezervatų, biosferos poligonų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų Dokumentus, išskyrus šių Taisyklių 6.2 papunktyje nurodytus atvejus;
6.2. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – Kultūros ministerija) ar Kultūros ministerijos teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija – rengiant valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių Dokumentus;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-653/ĮV-1291, 2021-11-09, paskelbta TAR 2021-11-11, i. k. 2021-23395
8. Dokumentus rengti turi teisę Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba arba Planavimo organizatoriaus parinktas Dokumentų rengėjas. Planavimo organizatorius Dokumentų rengėjus parenka vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir Saugomų teritorijų įstatymo 29 straipsnio nuostatomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-178/ĮV-440, 2024-05-27, paskelbta TAR 2024-05-27, i. k. 2024-09470
III SKYRIUS
PLANAVIMO PROCESAS
9. Dokumentai pradedami rengti Dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Sprendimą dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų priima:
9.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) – dėl rezervatinių apyrubių ir valstybinių draustinių ribų planų, valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų);
9.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) – dėl biosferos poligonų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų ribų planų, valstybinių gamtinių ir kompleksinių draustinių tvarkymo planų;
10. Sprendimo dėl Dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų projektas ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos turi būti skelbiamas savivaldybės ar sprendimą rengti Dokumentą ketinančios priimti valstybės institucijos (kai sprendimą rengti atitinkamą Dokumentą priima valstybės institucija, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybę) interneto svetainėje, o rengiant savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens Dokumentą, – ir seniūnijų, kurių teritorijoms rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, skelbimų lentoje, informuojant, iki kada ir kur galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo dėl Dokumento rengimo ir planavimo tikslų projektas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-653/ĮV-1291, 2021-11-09, paskelbta TAR 2021-11-11, i. k. 2021-23395
11. Planavimo procesą sudaro parengiamasis, rengimo ir baigiamasis etapai. Kiekvienas naujas planavimo proceso etapas pradedamas tik užbaigus ankstesnįjį.
12. Parengiamajame etape planavimo organizatorius parengia ir patvirtina planavimo darbų programą, kurioje:
12.4. nurodo, ar bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, tai nustatęs vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
13. Parengiamajame etape planavimo organizatorius Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Visuomenės informavimo nuostatai), nustatyta tvarka viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl Dokumento rengimo pradžios, planavimo tikslų ir paskelbia planavimo darbų programą.
14. Patvirtinęs planavimo darbų programą, prieš pradėdamas rengti Dokumentą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengia planavimo sąlygas ir kreipiasi į Taisyklių 15 punkte nurodytas institucijas, kad šios išduotų teritorijos planavimo sąlygas.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-653/ĮV-1291, 2021-11-09, paskelbta TAR 2021-11-11, i. k. 2021-23395
15. Planavimo sąlygas išduoda:
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-653/ĮV-1291, 2021-11-09, paskelbta TAR 2021-11-11, i. k. 2021-23395
15.1. Dokumentams, kurie rengiami valstybės lygmeniu ir (ar) kuriuos tvirtina Vyriausybė:
15.1.1. saugomos teritorijos direkcija;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-49/ĮV-130, 2023-02-13, paskelbta TAR 2023-02-13, i. k. 2023-02630
15.1.2. Kultūros ministerija, kai planuojamoje teritorijoje yra registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių;
15.1.3. savivaldybių, į kurių teritorijas patenka Dokumentu planuojama teritorija, administracijų direktoriai;
15.1.5. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-178/ĮV-440, 2024-05-27, paskelbta TAR 2024-05-27, i. k. 2024-09470
15.1.7. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos;
Papildyta papunkčiu:
Nr. D1-49/ĮV-130, 2023-02-13, paskelbta TAR 2023-02-13, i. k. 2023-02630
15.1.8. Valstybinė miškų tarnyba;
Papildyta papunkčiu:
Nr. D1-49/ĮV-130, 2023-02-13, paskelbta TAR 2023-02-13, i. k. 2023-02630
15.2. savivaldybės ar vietovės lygmens Dokumentams rengti:
15.2.1. Neteko galios nuo 2023-02-14
Papunkčio naikinimas:
Nr. D1-49/ĮV-130, 2023-02-13, paskelbta TAR 2023-02-13, i. k. 2023-02630
15.2.2. Aplinkos apsaugos agentūra – Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – tvarkos aprašas), numatytais atvejais;
15.2.4. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos – tvarkos apraše numatytais atvejais;
15.2.6. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis skyrius - kai į planuojamą teritoriją patenka nekilnojamasis kultūros paveldas, jo teritorijos ar jų apsaugos zonos;
15.2.7. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kai planuojamoje teritorijoje yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė;
15.2.8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, jeigu planuojamoje teritorijoje (ar jos dalyje) yra pasienio ruožas;
16. Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas per 10 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų) arba per 15 darbo dienų (dėl valstybės lygmens ir (ar) Vyriausybės tvirtinamų teritorijų planavimo dokumentų) nuo prašymo gavimo dienos.
17. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti Dokumentą.
18. Planavimo organizatorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, su Dokumento rengėju sudaro sutartį Dokumentui parengti. Sutartis su Dokumento rengėju gali būti sudaroma visam planavimo procesui arba atskiriems jo etapams ar stadijoms atlikti.
19. Planavimo organizatorius, sudarydamas sutartį su Dokumento rengėju, jam pateikia Dokumentui rengti reikalingus duomenis ir dokumentus (kiekvienu konkrečiu atveju pateikiamų duomenų ir dokumentų sąrašas priklauso nuo planavimo tikslų ir Dokumento uždavinių, planuojamos teritorijos geografinės padėties bei ypatumų, o jų gavimas gali būti numatytas viešųjų pirkimų konkurso sąlygose ar Dokumento rengimo sutartyje):
20. Planavimo organizatorius, priimdamas sprendimus, o Dokumento rengėjas, rengdamas pasiūlymus dėl saugomos teritorijos kategorijos, tipo ar rūšies pasirinkimo, jos ribų nustatymo, taip pat dėl konkrečių funkcinio prioriteto ar kraštovaizdžio tvarkymo zonų bei jų ribų nustatymo, atsižvelgia į gamtos ir kultūros vertybių išsidėstymą teritorijoje, jų apsaugos ekologinius ir kitus poreikius, kad būtų užtikrinta jų palanki apsaugos būklė ir racionalus naudojimas. Funkcinio prioriteto zonos, apimančios valstybinio parko ar biosferos rezervato teritorijoje esančią kultūros paveldo vietovę ir/ar kompleksinį kultūros paveldo objektą, kuriam kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka gali būti rengiamas tvarkymo planas (toliau – kompleksinis kultūros paveldo objektas), ribos nustatomos taip, kad sutaptų su nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu nustatytomis kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų ribomis. Valstybinių kultūrinių rezervatų ir valstybinių bei savivaldybių kultūrinių draustinių ribos nustatomos taip, kad jų ribos sutaptų su kultūros paveldo vietovių, kurių apsaugai steigiamos šios saugomos teritorijos, ribomis, nustatytomis nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte.
21. Rengimo etapo:
21.1. esamos būklės įvertinimo stadijoje, atsižvelgiant į planavimo tikslus ir planavimo darbų programą, atliekama esamos būklės analizė:
21.1.1. surenkami duomenys apie teritorijos išskirtinę vertę, kraštovaizdžio, gamtos vertybes, rekreacinį potencialą, atliktus teritorijos tyrimus;
21.1.2. surenkami duomenys apie kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų vertingąsias savybes, planuojamoje teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus ir vertingųjų savybių požymių turinčius objektus, kultūros paveldo objektų tyrimus ir būklę, parengtus šių objektų apskaitos ir apsaugos dokumentus;
21.1.3. atliekama planuojamoje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių, darančių poveikį saugomai teritorijai, analizė;
21.1.6. paaiškėjus, kad planuojamoje teritorijoje esančiai kultūros paveldo vietovei ar kompleksiniam kultūros paveldo objektui nėra parengtas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo taryba) aktas, jis neatitinka tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų arba kultūros paveldo vietovė ar kompleksinis kultūros paveldo objektas ar jų dalis neatitinka nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių reikšmingumo kriterijų ir vertingųjų savybių, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka inicijuojamas vertinimo tarybos akto parengimas ar patikslinimas;
21.2. bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje:
21.2.1. pasiūlomos saugomos teritorijos ir funkcinio prioriteto zonų ribos, taip pat nustačius poreikį – buferinės apsaugos zonos ribos;
21.2.3. atsižvelgiant į kraštovaizdžio gamtinį pobūdį, sukultūrinimo intensyvumą ir naudojimo prioritetus, nustatomos konservacinio, pelkinio, miškingo, agrarinio, užstatyto (kompaktiškai užstatytų teritorijų), rekreacinio ir edukacinio, technogenizuoto, vandens telkinių (akvatorijų) kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės. Planavimo dokumentuose kraštovaizdžio tvarkymo zonos nustatomos vienodomis vietos sąlygomis ir ypatumais pasižyminčioms teritorijoms pagal vertybių išsidėstymą, poreikį jas apsaugoti, atsižvelgiant į kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, žemės naudmenas ir galimą teritorijos naudojimo intensyvumą. Taisyklių 2 priede pateikti kraštovaizdžio tvarkymo zonų apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai nustatomi konkrečiame planavimo dokumente;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-178/ĮV-440, 2024-05-27, paskelbta TAR 2024-05-27, i. k. 2024-09470
21.2.4. jeigu planavimo darbų programoje numatyta, parengiama koncepcija, kuriai raštu turi pritarti planavimo organizatorius;
IV SKYRIUS
DOKUMENTŲ STRUKTŪRA IR TURINYS
23. Dokumentą sudaro grafiškai (ribų plano ir (arba) tvarkymo plano brėžinys) ir raštu išreikšti sprendiniai ir planavimo procedūrų dokumentai, nurodyti Taisyklių 31 punkte. Valstybiniams parkams, valstybiniams rezervatams ir biosferos rezervatams rengiamo Dokumento grafiškai išreiškiamus sprendinius sudaro ribų plano ir tvarkymo plano brėžiniai.
24. Ribų plano brėžinyje pateikiama:
24.1. planuojamos saugomos teritorijos, taip pat buferinės apsaugos zonos ir funkcinio prioriteto zonų ribos, jeigu tokios nustatomos pagal Saugomų teritorijų įstatymą, pažymėti ant ortofotografinio pagrindo su georeferencinio erdvinių duomenų rinkinio elementais (keliais, gyvenvietėmis, hidrografinio tinklo elementais bei jų pavadinimais) ir administracinėmis ribomis;
24.2. Dokumento pavadinimas, savivaldybių, į kurias patenka saugoma teritorija, ribos ir pavadinimai;
25. Ribų plano brėžinys pateikiamas masteliu M 1:10000, išskyrus atvejus, kai planavimo organizatorius planavimo darbų programoje numato kitokį mastelį, kuris būtinas sprendiniams aiškiai ir įskaitomai išreikšti. Rengiamas miškų grupių priskyrimo brėžinys, jeigu yra pateikiami pasiūlymai pakeisti miškų grupes. Valstybinių parkų ir biosferos rezervatų funkcinio prioriteto zonų, apimančių kultūros paveldo vietovių ar kompleksinių kultūros paveldo objektų teritorijas, ribos gali būti pateikiamos atskiruose ribų planą papildančiuose kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų ribų plano brėžiniuose masteliu M 1:2500.
26. Papildomai ribų plano brėžinyje gali būti pateikiami sprendinius pagrindžiantys elementai: izohipsės, žemėvaldos ribos, papildomos (jei reikalingos) įkarpos (lentelės, schemos, diagramos, tekstas).
27. Ribų plano aiškinamąjį raštą sudaro:
27.1. įvadas (saugomos teritorijos steigimo, statuso ar ribų nustatymo ar keitimo tikslai ir uždaviniai, planavimo eiga);
27.2. bendroji dalis – bendra planuojamos teritorijos apžvalga pagal planavimo organizatoriaus planavimo darbų programoje nustatytą apimtį ir turinį;
27.4. ūkinės veiklos saugomoje teritorijoje apribojimų pokyčio analizė (įskaitant planuojamus miškų grupių pasikeitimus), lėšų poreikis kompensavimui už reikalingą nutraukti veiklą (jeigu tai būtina), žemės išpirkimui, pažeistų teritorijų atkūrimui, kompensavimui už ūkinės veiklos apribojimus;
28. Tvarkymo plano brėžinyje pateikiama:
28.1. planuojamos saugomos teritorijos, taip pat buferinės apsaugos zonos ir funkcinio prioriteto zonų ribos, jeigu tokios nustatomos pagal Saugomų teritorijų įstatymą, pažymėtos ant ortofotografinio pagrindo su georeferencinio erdvinių duomenų rinkinio elementais (keliais, gyvenvietėmis, hidrografinio tinklo elementais bei jų pavadinimais) ir administracinėmis ribomis;
28.5. valstybinio parko atveju – rekreacinio naudojimo sistema (ji gali būti pateikiama atskiru brėžiniu), kurią sudaro nustatytos zonos ar vietos rekreacinių objektų statybai, pažintinio turizmo trasų, takų, regyklų sistema, kiti rekreacinės infrastruktūros objektai;
28.7. buferinės apsaugos zonos nustatymo atveju numatomos priemonės, mažinančios neigiamą ūkinės veiklos poveikį saugomai teritorijai ir saugančios regimąją aplinką, reikalingos atkurti ir palaikyti gerą rūšių ir buveinių būklę;
29. Tvarkymo plano brėžinys pateikiamas masteliu M 1:10000, išskyrus atvejus, kai planavimo organizatorius planavimo darbų programoje numato kitokį mastelį, kuris būtinas sprendiniams aiškiai ir įskaitomai išreikšti. Jeigu pateikiami pasiūlymai pakeisti miškų grupes, rengiamas miškų grupių priskyrimo brėžinys. Valstybinių parkų ir biosferos rezervatų funkcinio prioriteto zonų, apimančių kultūros paveldo vietovių ar kompleksinių kultūros paveldo objektų teritorijas, sprendiniai pateikiami atskiruose tvarkymo planą papildančiuose kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo plano brėžiniuose, parengtuose vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės) nuostatomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-49/ĮV-130, 2023-02-13, paskelbta TAR 2023-02-13, i. k. 2023-02630
30. Tvarkymo plano aiškinamąjį raštą sudaro:
30.1. įvadas (saugomos teritorijos vystymo prioritetai, apsaugos ir tvarkymo tikslai, uždaviniai ir kryptys);
30.2. bendroji dalis – bendra planuojamos teritorijos apžvalga pagal planavimo organizatoriaus planavimo darbų programoje nustatytą apimtį ir turinį;
30.3. raštu išreikšti sprendiniai:
30.3.3. kultūros paveldo apsaugos kryptys ir priemonės, planuojamoje teritorijoje esančių kultūros paveldo vietovių ir (ar) kompleksinių kultūros paveldo objektų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai bei tvarkybos priemonės, skirti vietovės ar objekto vertingosioms savybėms apsaugoti ir tvarkyti, kultūriniam kraštovaizdžiui ir visumos darnai ir (ar) dermei su gamtine aplinka išsaugoti, kiti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir tvarkymo sprendiniai, nurodyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-49/ĮV-130, 2023-02-13, paskelbta TAR 2023-02-13, i. k. 2023-02630
30.4. ūkinės veiklos saugomoje teritorijoje apribojimų pokyčio analizė (įskaitant planuojamus miškų grupių pasikeitimus), lėšų poreikis kompensavimui už reikalingą nutraukti veiklą (jeigu tai būtina), žemės išpirkimui, pažeistų teritorijų atkūrimui, kompensavimui už ūkinės veiklos apribojimus;
31. Planavimo procedūrų dokumentus sudaro:
31.1. Dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimas dėl Dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų;
31.4. strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita (jeigu tokį vertinimą atlikti numatyta planavimo darbų programoje);
31.7. derinimo ir (ar) išvadų dokumentai, teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolas (savivaldybės ir vietovės lygmens Dokumentų);
32. Dokumentų grafinės dalys rengiamos skaitmeniniame formate pagal 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos (LKS-94), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“, reikalavimus. Reikalingi erdviniai duomenys esamoms saugomų teritorijų riboms keisti imami iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro. Rengiant ribų planus, ribų plano rengėjas paruošia naujus erdvinius duomenis apie ribas. Visos ribos turi atitikti M 1:10000 (urbanizuotoje teritorijoje – M 1:5000) tikslumo reikalavimus, t. y. turi būti įskaitmenintos naudojant tikslų ne smulkesnio mastelio nei M 1: 10000 (urbanizuotoje teritorijoje – M 1:5000) kartografinį pagrindą - naujausius ortofotografinius žemėlapius, georeferencinio pagrindo kadastro (GRPK) erdvinių duomenų rinkinį bei kitus valstybinių erdvinių duomenų rinkinius ir žemėlapius. Ribos, kurios nustatomos žemės paviršiaus arba menamais elementais, atsispindinčiais georeferencinių erdvinių duomenų rinkiniuose arba registruose, turi būti sutapatinamos su tuose rinkiniuose arba registruose esančiomis ribomis. Visas erdvinių duomenų rinkinys turi būti paruoštas kaip geoinformacinė duomenų bazė, remiantis Integruotos geoinformacinės sistemos (toliau – InGIS) geoduomenų specifikacija, patvirtinta valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro ir Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 46/32 „Dėl Integruotos geoinformacinės sistemos geoduomenų specifikacijos patvirtinimo“. InGIS specifikacijoje nenurodytų temų informacija koduojama laisvai, tačiau kodavimo specifikacija aprašoma ir pateikiama kartu su duomenimis.
33. Erdvinius duomenis apie ribas Dokumento rengėjas ruošia ir pateikia planavimo organizatoriui skaitmeniniu formatu, tinkančiu atviram duomenų apsikeitimui (shp formatu), taip pat kitais su planavimo organizatoriumi suderintais formatais. Rengėjo planavimo organizatoriui pateikiami plotiniai zonų duomenys turi būti topologiškai tvarkingi.
34. Saugomų teritorijų ir jų zonų ribos nustatomos, keičiamos, saugomų teritorijų ir jų buferinių apsaugos zonų ribos brėžiamos ir ribų brėžimo klaidos taisomos pagal Taisyklių 1 priede nustatytus kriterijus.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-178/ĮV-440, 2024-05-27, paskelbta TAR 2024-05-27, i. k. 2024-09470
V SKYRIUS
DOKUMENTO SPRENDINIŲ VIEŠINIMAS, DOKUMENTO DERINIMAS, TIKRINIMAS IR TVIRTINIMAS
36. Dokumento sprendinių viešinimas atliekamas Visuomenės informavimo nuostatuose nustatyta bendrąja teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka.
Kai Dokumentu nustatomos naujos ir (ar) keičiamos esamos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (atsiranda nauji žemės ir kito nekilnojamojo turto naudojimo ar ūkinės veiklos apribojimai), viešinimas ir informavimas apie tokių teritorijų nustatymą turi atitikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnyje ir Visuomenės informavimo nuostatuose nustatytus reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-653/ĮV-1291, 2021-11-09, paskelbta TAR 2021-11-11, i. k. 2021-23395
37. Dokumentai Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka derinami:
37.1. valstybės lygmens ir (ar) Vyriausybės tvirtinami Dokumentai derinami su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, nurodytomis Taisyklių 15.1 papunktyje. Šios institucijos teikia išvadas dėl Dokumento sprendinių derinimo ar nederinimo. Sprendinių derinimo ar atsisakymo juos derinti išvada pateikiama per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti Dokumentą pateikimo dienos. Jeigu Dokumentas nederinamas, nurodomi neįvykdyti planavimo sąlygų ir teisės aktų reikalavimai; visuomenės dalyvavimo ataskaita teikiama su Dokumentais.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-49/ĮV-130, 2023-02-13, paskelbta TAR 2023-02-13, i. k. 2023-02630
37.2. savivaldybės ir vietovės lygmens Dokumentų derinimo procedūra kompleksiškai atliekama savivaldybės Teritorijų planavimo komisijoje ir turi būti baigta ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti Dokumentą pateikimo dienos. Teritorijų planavimo komisijos sudėtis, įgaliojimai ir darbo tvarka nustatyti Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4–12 dalyse. Dokumentai teikiami derinti kartu su visuomenės dalyvavimo ataskaita.
38. Suderintą Dokumentą planavimo organizatorius teikia tikrinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija). Kartu su parengtu Dokumentu pateikiama ir visuomenės dalyvavimo ataskaita. Inspekcija Dokumentą patikrina Teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
39. Tuo atveju, kai Inspekcija Dokumento patikrinimo aktu nepritaria Dokumento teikimui tvirtinti, Dokumentas tvirtinti neteikiamas. Dokumentas teikiamas tvirtinti tik tuomet, kai ištaisomi patikrinimo akte nurodyti Dokumento trūkumai ir Inspekcija pritaria Dokumento teikimui tvirtinti.
40. Planavimo organizatorius, gavęs teigiamą patikrinimo išvadą, teikia Dokumentą tvirtinti. Dokumentai tvirtinti teikiami Saugomų teritorijų įstatyme, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nurodytoms ir (ar) Vyriausybės įgaliotoms institucijoms, atsižvelgiant į Dokumentų rūšis. Valstybinių rezervatų, biosferos rezervatų, valstybinių parkų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus), rezervatinių apyrubių ir valstybinių draustinių ribų planus tvirtina Vyriausybė. Valstybinių gamtinių ir kompleksinių draustinių tvarkymo planus, biosferos poligonų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų ribų planus tvirtina aplinkos ministras, valstybinių kultūrinių draustinių tvarkymo planus tvirtina kultūros ministras, savivaldybių draustinių ribų ir tvarkymo planus tvirtina savivaldybių tarybos.
41. Patvirtinti Dokumentai registruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – Registras) ne vėliau kaip per Teritorijų planavimo įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo“, reikalavimus.
42. Dokumentą tvirtinančios institucijos teisės aktas dėl Dokumento tvirtinimo ir juo patvirtintas Dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Registre, jeigu pačiame teisės akte nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos ar institucijų teisės aktai, kuriais patvirtinti Dokumentai, su nuoroda į šiuos Dokumentus skelbiami Teisės aktų registre. Oficialus informacinis pranešimas apie Dokumento patvirtinimą skelbiamas Dokumentą tvirtinančios institucijos svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-653/ĮV-1291, 2021-11-09, paskelbta TAR 2021-11-11, i. k. 2021-23395
VI SKYRIUS
DOKUMENTŲ KEITIMAS, KOREGAVIMAS
44. Dokumentas keičiamas sprendimą rengti atitinkamą Dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl Dokumento keitimo, taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nurodytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią Dokumento tvirtinimo procedūrą.
45. Dokumentas keičiamas, kai planavimo organizatorius nusprendžia iš esmės keisti Dokumento sprendinius visoje Dokumentu suplanuotoje teritorijoje.
46. Dokumentas koreguojamas planavimo organizatoriaus sprendimu, kai:
46.1. Dokumente taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir tekstinėje dalyje pastebėtos spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ir kitos klaidos, kuriuos ištaisius nekinta Dokumente nustatytų sprendinių esmė ir jo atitiktis teritorijos planavimo sąlygoms, pateiktoms rengiant šį teritorijų planavimo dokumentą);
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-653/ĮV-1291, 2021-11-09, paskelbta TAR 2021-11-11, i. k. 2021-23395
46.2. išsprendžiamos pastebėtos Dokumente numatytų vienas kitam prieštaraujančių sprendinių turinio neatitiktys;
46.4. Dokumente panaikinami sprendinių prieštaravimai įstatymų reikalavimams, aukštesnio lygmens ir (ar) Vyriausybės patvirtintų kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams;
47. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą dėl Dokumento koregavimo, sprendime arba pridedamoje schemoje (jei koreguojama grafinė dalis) nurodoma koreguojama teritorija, parengiama ir patvirtinama Dokumento koregavimo planavimo darbų programa, Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenkamas Dokumento koregavimo rengėjas. Šio punkto reikalavimai neprivalomi koreguojant Dokumentą Taisyklių 46.1 papunktyje numatytu atveju. Šiuo atveju Dokumento koregavimą gali parengti galiojančio Dokumento rengėjas arba planavimo organizatorius (kai nereikia koreguoti Dokumento grafinės dalies). Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba turi teisę koreguoti Dokumentus, kurių planavimą organizuoja.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-653/ĮV-1291, 2021-11-09, paskelbta TAR 2021-11-11, i. k. 2021-23395
Nr. D1-178/ĮV-440, 2024-05-27, paskelbta TAR 2024-05-27, i. k. 2024-09470
48. Iki Dokumento koregavimo planavimo organizatorius konkrečiu atveju įvertina, ar Dokumento koregavimo rengimo etape reikalinga esamos būklės įvertinimo ir (ar) bendrųjų sprendinių formavimo stadijos.
49. Dokumentą koreguojant Taisyklių 46.2–46.5 papunkčiuose nurodytais atvejais (įvertinus Taisyklių 53 punkte nustatytą sąlygą dėl teismo sprendimo), planavimo organizatorius kreipiasi dėl planavimo sąlygų į Taisyklių 15 punkte nurodytas institucijas (dalį institucijų) dėl planavimo sąlygų, kai planavimo sąlygos, pateiktos patvirtintam Dokumentui, netinka numatomiems koreguojamo Dokumento sprendiniams arba jų galiojimo laikas yra pasibaigęs.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-653/ĮV-1291, 2021-11-09, paskelbta TAR 2021-11-11, i. k. 2021-23395
50. Koreguojamo Dokumento sprendiniai viešinami Visuomenės informavimo nuostatuose nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka. Ši tvarka netaikoma Dokumentą koreguojant Dokumentą patvirtinusios institucijos sprendimu Taisyklių 46.1 papunktyje nurodytu atveju, kai informacija apie priimtą sprendimą ir koreguotas Dokumentas visuomenei skelbiami planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-653/ĮV-1291, 2021-11-09, paskelbta TAR 2021-11-11, i. k. 2021-23395
51. Dokumentą koreguojant taisyklių 46.1 papunktyje numatytu atveju, kai nereikia koreguoti Dokumento grafinės dalies, Dokumento aiškinamajame rašte pateikti sprendiniai koreguojami tik Dokumentą patvirtinusios institucijos sprendimu, kuriame nurodomi koreguojami Dokumento sprendiniai. Šio sprendimo projektą parengia ir pateikia Dokumentą patvirtinusiai institucijai planavimo organizatorius kartu su šio sprendimo aiškinamuoju raštu, kuris skelbiamas kartu su sprendimu.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-653/ĮV-1291, 2021-11-09, paskelbta TAR 2021-11-11, i. k. 2021-23395
52. Dokumentą koreguojant Taisyklių 46.1 papunktyje numatytu atveju, koreguotas Dokumentas tvirtinamas Dokumentą patvirtinusios institucijos sprendimu, neatlikus derinimo ir tikrinimo procedūrų. Kitais atvejais Dokumentas derinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir registruojamas Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-653/ĮV-1291, 2021-11-09, paskelbta TAR 2021-11-11, i. k. 2021-23395
53. Kai įsigaliojusiame teismo sprendime nurodyti konkretūs Dokumento sprendiniai, kurie turi būti panaikinti ar pakeisti, ir nustatyta, į kokius konkrečius sprendinius jie keičiami, koreguojamo Dokumento sprendiniai Taisyklių 46.3 papunktyje nurodytu atveju viešinami Taisyklių 50 punkte nurodyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-653/ĮV-1291, 2021-11-09, paskelbta TAR 2021-11-11, i. k. 2021-23395
54. Koreguotą Dokumentą sudaro:
54.1. aiškinamasis raštas, kuriame apibūdinama esama būklė, jei planavimo darbų programoje numatyta esamos būklės įvertinimo stadija, paaiškinami koregavimo sprendiniai, pateikiamos koreguojamo Dokumento aiškinamojo rašto dalys (puslapiai) su pakoreguotais sprendiniais;
54.2. brėžiniai, apibūdinantys esamą būklę (jei planavimo darbų programoje numatyta esamos būklės įvertinimo stadija) ir koregavimo sprendinius;
54.3. procedūrų dokumentai (neprivalomi koreguojant Dokumentą Taisyklių 46.1 papunktyje numatytu atveju):
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-653/ĮV-1291, 2021-11-09, paskelbta TAR 2021-11-11, i. k. 2021-23395
54.3.5. derinimo ir (ar) išvadų dokumentai, teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolas (savivaldybės ir vietovės lygmens Dokumentų);
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
56. Rengiant Dokumentus, ginčus, kylančius dėl planavimo proceso procedūrų, nagrinėja ir sprendžia Inspekcija Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.
57. Dokumento rengimo metu gauti asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu). Bet kokie gauti asmens duomenys neviešinami.
Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių
1 priedas
SAUGOMŲ TERITORIJŲ RIBŲ NUSTATYMO IR KEITIMO, RIBŲ BRĖŽIMO IR KLAIDŲ TAISYMO, BUFERINIŲ APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMO KRITERIJAI
I SKYRIUS
SAUGOMŲ TERITORIJŲ RIBŲ NUSTATYMO IR KEITIMO KRITERIJAI
| Kriterijų grupė |
Kriterijai |
|
1. Atitikties vertybių išsaugojimo tikslams kriterijų grupė
|
1.1. saugomos teritorijos ribos nustatomos taip, kad į saugomą teritoriją patektų visas vertingas kraštovaizdžio kompleksas, gamtos ir (ar) kultūros paveldo vertybės teritorija ir kultūros paveldo vertybės apsaugos zona |
| 1.2. saugomos teritorijos ribos keičiamos, kai saugomą teritoriją reikia praplėsti įtraukiant gretimoje teritorijoje nustatytus vertingus gamtinius ir (ar) kultūrinius kraštovaizdžio kompleksus, unikalias ekosistemas, Europos Bendrijos svarbos buveinių ir (ar) paukščių apsaugai svarbias teritorijas, kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes |
|
| 1.3. saugomos teritorijos ribos keičiamos, kai dalis saugomų vertybių sunyko neatstatomai dėl natūralių procesų ir siūlomoje sumažinti teritorijoje nėra kitų vertybių, o gamtos ar kultūros paveldo vertybės negali būti atkurtos gamtotvarkos ar paveldotvarkos priemonėmis |
|
| 1.4. saugomos teritorijos ribos keičiamos, kai yra pagrįstas poreikis įtraukti gretimą tiesioginiais gamtiniais ryšiais susijusią natūralią teritoriją arba teritorijas, kuriose gamtos vertybės gali būti atkurtos gamtotvarkos priemonėmis; |
|
| 1.5. saugomos teritorijos ribos keičiamos, kai dėl natūraliai pasikeitusių gamtinių sąlygų pasikeičia saugomų gamtinių vertybių dislokacija (upės vagai, slėnio briaunai), o pakeitus ribas saugomos teritorijos reikšmė ir vertė nesumažės ir bus užtikrintas teigiamas poveikis saugomoms vertybėms. |
|
| 1.6. saugomos teritorijos ribos keičiamos esant pagrįstam poreikiui užtikrinti palankią saugomų vertybių būklę |
|
| 2. Integralumo ir darnaus vystymosi, užtikrinimo kriterijų grupė |
2.1. saugomos teritorijos ribos keičiamos, kai, kompleksiškai įvertinus visuomenės ir vertybių išsaugojimo poreikius, reikia keisti saugomos teritorijos tipą ar rūšį, atitinkamai koreguojant saugomos teritorijos ribas pagal saugomas ir (ar) planuojamas išsaugoti vertybes |
| 2.2. saugomos teritorijos funkcinio prioriteto zonų ribos keičiamos esant poreikiui plėsti konservacinio funkcinio prioriteto zonas, pakeisti vertybių išsaugojimo tikslų neatitinkantį apsaugos režimą, išskirti kito funkcinio prioriteto zonas, reikalingas rekreacinio naudojimo plėtrai, gyvenamųjų vietovių plėtrai, krašto apsaugai, ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti |
|
| 3. Ribų aiškumo kriterijų grupė |
3.1. saugomos teritorijos ribos keičiamos, jei jos neatitinka 1.1-1.6 papunkčiuose nustatytų kriterijų |
|
|
3.2. saugomos teritorijos ribos keičiamos, jei jos neatitinka saugomų teritorijų ribų brėžimo kriterijų |
II SKYRIUS
SAUGOMŲ TERITORIJŲ RIBŲ BRĖŽIMO IR RIBŲ BRĖŽIMO KLAIDŲ TAISYMO KRITERIJAI
| Kriterijų grupė
|
Kriterijai |
| 4.Ribų brėžimo kriterijų grupė
|
4.1. kai saugomų teritorijų ribos nustatomos inžinerinės infrastruktūros objektais (keliais, geležinkeliais), jos brėžiamos infrastruktūros objekto pakraščiu taip, kad infrastruktūros objektai patektų į mažesnių apribojimų teritorijas. Keliu arba geležinkeliu nustatoma riba brėžiama ortofotografiniame žemėlapyje matomu kelkraščiu (geležinkelio pylimo arba sankasos briauna). Miesto teritorijoje riba nustatoma važiuojamosios dalies arba šaligatvio (jei jis yra) pakraščiu; |
| 4.2. kai saugomos teritorijos ribos nustatomos hidrografinio tinklo elementais, ribos brėžiamos tų elementų kranto linijomis. Upės ar kanalo krantu nustatoma riba sutapatinama su Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinyje esančia upės kranto linija arba ašine linija, jei upė yra labai siaura, ir Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinyje išsaugoma tik ašinė linija. Ribą nustatant melioracijos grioviu, ji brėžiama griovio šlaito viršumi. Ežero, tvenkinio ar jūros krantu nustatoma riba sutapatinama su Georeferencinio pagrindo kadastre esančia vandens telkinio kranto linija; |
|
| 4.3. brėžiant ribas, nustatomas miško pakraščiu, prioritetas teikiamas jas sutapatinant su Georeferencinio pagrindo kadastre esančiomis miško ribomis arba Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – Miškų kadastras) įregistruotomis taksacinių miško sklypų ribomis. Ribos miško viduje brėžiamos miško kvartalų ar miško sklypų ribomis; |
|
| 4.4. ribos, nustatomos pagal raiškias reljefo formas, brėžiamos vienodo aukščio taškų linijomis (izohipsėmis) naudojant topografinius žemėlapius; |
|
| 4.5. ribos gali būti nustatomos ir brėžiamos žemės sklypų ribomis; |
|
| 4.6. ribos jūros akvatorijoje gali būti brėžiamos gylio linijomis (izobatomis) |
|
| 5. Ribų klaidų taisymo kriterijų grupė |
5.1. ribos netiksliai sutapatintos su gamtinėmis (vandens kranto linijos, miško ribos, reljefo) ar antropogeninėmis (esamų žemės sklypų matuotų tiksliais matavimais) linijomis, t. y. ribos ankstesniuose ribų ar tvarkymo planuose buvo nustatytos netiksliai dėl tuo metu turimų ne visai korektiškų erdvinių duomenų arba buvo skaitmeninamos remiantis popieriniais žemėlapiais, kurių mastelis neleido užtikrinti reikalaujamo tikslumo tokio tipo planuose |
| 5.2. ribos persidengia (saugomos teritorijos persidengia viena su kita, funkcinio prioriteto zona nepilnai padengia teritoriją, kuriai ji priklauso, buferinės apsaugos zona patenka į teritoriją, kuriai ji yra nustatyta arba priešingai, nepadengia pilnai teritorijos tarp išorinės saugomos teritorijos ir buferinės apsaugos zonos ribų) |
|
| 5.3. ribos nustatytos taip, kad kerta kultūros paveldo vertybių teritorijas ar jų apsaugos zonas |
III SKYRIUS
BUFERINIŲ APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMO KRITERIJAI
| Kriterijų grupė |
Kriterijai |
|
| 6. Neigiamo tiesioginio poveikio išvengimo (fizinės apsaugos) kriterijų grupė |
6.1. reikia reguliuoti veiklą, kurios plėtra gali turėti tiesioginį neigiamą fizinį poveikį saugomoms vertybėms |
|
| 6. 2. reikia išvengti taršos, užtikrinti natūralų hidrologinį režimą saugomoje teritorijoje, mažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį paviršiniams ir požeminiams vandenims |
||
| 7. Regimosios aplinkos išsaugojimo (vizualinės apsaugos) kriterijų grupė |
7.1. reikia išsaugoti vizualinę (regimąją) aplinką, užtikrinti saugomų vertybių apžvelgiamumą, iš saugomoje teritorijoje esančių regyklų matomo kraštovaizdžio vientisumą ir jo vizualinę estetinę vertę |
|
| 7.2. reikia išsaugoti vizualinę (regimąją) aplinką, t. y. saugomų vertybių apžvelgiamumą iš saugomai teritorijai gretimų teritorijų |
||
|
|
||
| 8. Ekologinės kraštovaizdžio pusiausvyros išsaugojimo kriterijų grupė |
8.1. reikia užtikrinti tinkamą saugomoje teritorijoje saugomų rūšių ir buveinių apsaugą, buferinės apsaugos zoną nustatant saugomai teritorijai gretimose teritorijose, betarpiškai susijusiose su galimu neigiamu ūkinės veiklos poveikiu saugomoms rūšims ir buveinėms |
|
| 8.2. reikia nustatyti mažesnio neigiamo ūkinės veiklos poveikio teritorijas, jungiančias atskiras (nesusijungiančias) saugomos teritorijos dalis |
||
|
|
Papildyta priedu:
Nr. D1-178/ĮV-440, 2024-05-27, paskelbta TAR 2024-05-27, i. k. 2024-09470
Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių
2 priedas
KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO ZONŲ APSAUGOS, NAUDOJIMO IR TVARKYMO REIKALAVIMAI
| Kraštovaizdžio pobūdis |
Kraštovaizdžio tvarkymo zona |
Indeksas |
Reikalavimai |
| 1. Konservacinio apsaugos prioriteto
|
1.1. Gamtiniuose rezervatuose: |
|
|
| 1.1.1. griežtos apsaugos
|
KGn
|
Išsaugoti gamtinį kraštovaizdį. Sudaryti prielaidas natūralių gamtinių procesų eigai. |
|
| 1.1.2. reguliuojamos apsaugos
|
KGr
|
Išsaugoti gamtinį kraštovaizdį. Sudaryti prielaidas pažeistam gamtiniam kraštovaizdžiui, ekosistemoms bei objektams, natūralioms buveinėms ir saugomoms rūšims atkurti ir gerai jų būklei palaikyti, invazinėms rūšims naikinti, numatyti kitas priemones, atitinkančias rezervato steigimo tikslus. Esant poreikiui, numatyti statinių ir (ar) įrenginių, kurių reikia rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti, statybos vietas. |
|
| 1.2. Kultūriniuose rezervatuose: |
|
|
|
| 1.2.1. griežtos apsaugos
|
KKn
|
Išsaugoti kultūrinį kraštovaizdį. Sudaryti prielaidas kultūriniam kraštovaizdžiui ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti, pritaikyti lankymui ir eksponavimui. |
|
| 1.2.2. reguliuojamos apsaugos
|
KKr
|
Išsaugoti kultūrinį kraštovaizdį, sudaryti prielaidas muziejinėms ekspozicijoms kurti ir su jų aptarnavimu susijusiai infrastruktūrai įrengti, atkurti pažeistas vertybes, atitinkamo laikotarpio istorinio kraštovaizdžio fragmentą/fragmentus. |
|
| 1.3. Gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose: |
|
|
|
| 1.3.1. griežtos apsaugos
|
KOn
|
Išsaugoti gamtinio, kultūrinio ar gamtinio/kultūrinio kraštovaizdžio akcentus. Sudaryti prielaidas paveldo objektų gerai būklei ir autentiškumui išsaugoti, išryškinti saugomus objektus/vertybes ir pritaikyti juos/jas reguliuojamam (ribotam) pažinimui bei lankymui. |
|
| 1.3.2. reguliuojamos apsaugos
|
KOr
|
Išsaugoti gamtinio, kultūrinio ar gamtinio/kultūrinio kraštovaizdžio akcentus. Sudaryti prielaidas tvarkyti ir pritaikyti saugomus objektus, vertybes siekiant palaikyti/atkurti gerą jų būklę. Numatyti priemones, skirtas paveldo objektų gerai būklei ir autentiškumui išsaugoti, palaikyti, išryškinti saugomus objektus/vertybes ir pritaikyti juos/jas naudojimui (šiuolaikiniams poreikiams), pažinimui bei lankymui. |
|
| 2. Pelkinis |
2.1. Pelkėse: |
|
|
| 2.1.1. griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona |
PLn |
Išsaugoti gamtinį kraštovaizdį. Sudaryti prielaidas būklei gerinti. |
|
| 2.1.2. reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona |
PLr |
Išsaugoti gamtinį kraštovaizdį. Sudaryti prielaidas renatūralizuoti nusausintas pelkes, atkurti hidrologinį režimą. |
|
| 3. Miškingas |
3.1. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių ar jų dalių miškuose, kitų rūšių draustinių dalyse, kuriose randamos, saugomos arba siekiamos atkurti gyvosios gamtos vertybės, įskaitant Europos Bendrijos svarbos natūralias miškų buveines ir su mišku susijusių Europos Bendrijos svarbos rūšių buveines, esančias buveinių apsaugai svarbiose teritorijose ir vietovėse (Europos Bendrijos svarbos teritorijose), priešeroziniuose miškuose: |
|
|
| 3.1.1. išsaugančio ūkininkavimo
|
MEk
|
Išsaugoti miškingą kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, taikant IIA – ekosistemų apsaugos miškų grupės ūkininkavimo režimą. Numatyti priemones biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio vertybėms išsaugoti bei eksponuoti, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių palankiai apsaugos būklei išlaikyti. |
|
| 3.1.2. atkuriančio ūkininkavimo
|
MEr
|
Išsaugoti miškingą kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, taikant IIA – ekosistemų apsaugos miškų grupės ūkininkavimo režimą. Numatyti priemones, sudarančias sąlygas gamtos vertybėms, gamtos ištekliams, degraduotoms ar išnykusioms ekosistemoms ar jų dalims, biocenozių struktūroms, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių palankiai apsaugos būklei atkurti, numatyti kraštovaizdžio formavimo kirtimus, atitinkamai formuojant miško rūšinę ir erdvinę struktūrą. Numatyti priemones natūralaus hidrologinio režimo išsaugojimui ir atkūrimui vietose, kur jis buvo pažeistas. |
|
| 3.2. Genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių ir kraštovaizdžio draustinių ar jų dalių miškuose, kuriose esančių gyvosios gamtos vertybių išsaugojimui tikslinga taikyti III grupės režimą, valstybinių parkų ekologinės apsaugos zonų miškuose, valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų (biosferos rezervatų, valstybinių draustinių) buferinės apsaugos zonų miškuose, kelių apsauginės ir estetinės reikšmės miškuose, laukų apsauginiuose miškuose, miško sėkliniuose ir genetiniuose medynuose ir vandens telkinių apsaugos zonų miškuose: |
|
|
|
| 3.2.1. apsauginio ūkininkavimo
|
MAb
|
Išsaugoti miškingą kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, taikant III – apsauginių miškų grupės ūkininkavimo režimą. Numatyti priemones, didinančias ekologinės apsaugos miško funkcijas, užtikrinančias miško apsaugines funkcijas (vandens telkinių, laukų, biologinės įvairovės, inžinerinių komunikacijų, kultūrinių kompleksų ir panašios specializuotos apsaugos). Numatyti priemones, didinančias miškų natūralumą ir atsparumą klimato kaitos sukeltiems veiksniams. Numatyti priemones, užtikrinančias genetinės įvairovės atkūrimą ir medynų įvairiaamžiškumą. |
|
| 3.3. Regioninių parkų ir biosferos rezervatų ūkinio prioriteto zonų miškuose, kituose miškuose išimtiniais atvejais, nustačius, kad ūkinės veiklos šios grupės miškuose apribojimai pakankami saugomų vertybių požiūriu: |
|
|
|
| 3.3.1.ūkinių miškų
|
MŪa
|
Išsaugoti miškingą kraštovaizdį, taikant IV – ūkinių miškų grupės ūkininkavimo režimą. Numatyti priemones, didinančias miškų natūralumą, biologinę įvairovę. |
|
| 4. Agrarinis |
4.1. Žemės ūkio teritorijose, kuriose yra saugomų ar saugotinų kraštovaizdžio ir (ar) gyvosios gamtos vertybių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, kraštovaizdžio draustinių ir ekologinės apsaugos zonų žemės ūkio teritorijose, natūraliose pievose ir ganyklose, kitose atvirose buveinėse: |
|
|
| 4.1.1. išsaugančio ūkininkavimo
|
ŽEk
|
Išsaugoti agrarinį kraštovaizdį, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę. Numatyti priemones stiprinančias agrarinio kraštovaizdžio ekologines funkcijas ir didinančias kraštovaizdžio bei biologinę įvairovę, priemones kraštovaizdžio mozaikiškumui palaikyti ir didinti, atvirų buveinių gerai būklei palaikyti, erozijos procesams mažinti, ekstensyviam ir didelės gamtinės vertės ūkininkavimui plėtoti, ekologiniu požiūriu jautriose vietose formuoti gamtinių teritorijų intarpus, galima numatyti ir apsodinti žemės ūkio naudmenų plotus mišku. |
|
| 4.1.2. atkuriančio ūkininkavimo
|
ŽEr
|
Išsaugoti agrarinį kraštovaizdį ir biologinę įvairovę. Numatyti priemones vertingiems gamtiniams ir kultūriniams kraštovaizdžio objektams ir kompleksams, būdingai kraštovaizdžio struktūrai, vandentėkmių vagoms, pažeisto ekologinio potencialo teritorijoms, šlapynėms atkurti, ekologiniam kraštovaizdžio stabilumui stiprinti, biologinei įvairovei išsaugoti, gerai aplinkos kokybei užtikrinti, ekstensyviam ir didelės gamtinės vertės ūkininkavimui plėtoti. |
|
| 4.1.3. apsauginio ūkininkavimo
|
ŽAb
|
Išsaugoti agrarinį kraštovaizdį ir biologinę įvairovę. Numatyti priemones, palaikančias neintensyvaus ir ekologinio ūkininkavimo plėtrą, gerinančias kraštovaizdžio struktūrą, mažinančias ariamos žemės dalį ir didinančias pievų ir ganyklų plotus, užtikrinančias gamtinio kraštovaizdžio stabilumą, konkrečius vandenų, laukų, inžinerinių komunikacijų, kultūrinių kompleksų ir kitokios apsaugos tikslus. Galima tikslingai formuoti specialioms ekologinės apsaugos funkcijoms tinkančią gamtinę aplinką. |
|
| 4.2. Žemės ūkio teritorijose, nepasižyminčiose gamtinėmis vertybėmis ar svarbiomis apsauginėmis funkcijomis: |
|
|
|
| 4.2.1. gamybinio ūkininkavimo
|
ŽŪn |
Išsaugoti agrarinį kraštovaizdį. Numatyti ūkininkavimo priemones, palaikančias produktyvias agroekosistemas, nekeičiančias istoriškai susiklosčiusios mozaikiško žemės sklypų agrarinio kraštovaizdžio struktūros, pritaikant ją žemės ūkio veiklos reikmėms |
|
| 4.2.2. mėgėjų sodų teritorijų
|
ŽSb
|
Išsaugoti agrarines funkcijas mėgėjų sodų teritorijose, plėtoti mėgėjų sodininkystę, puoselėjančią ir tausojančią gamtą ir kraštovaizdį. Numatyti bendrų mėgėjų sodų plotų apželdinimą želdynais, atitinkančiais vietovės sąlygas, miškais, numatyti invazinių rūšių plitimo ribojimo ir naikinimo priemones. |
|
| 5. Rekreacinis ir edukacinis |
5.1. Rekreacinio funkcinio prioriteto zonose:
|
|
|
| 5.1.1. neužstatyta ir neužstatoma pastatais (poilsio parkai, miško parkai, žemės ūkio naudmenos, rekreaciniai vandenys) rekreacinio kraštovaizdžio
|
RNe
|
Formuoti rekreacijai pritaikytą, lankytojų srautams atsparų kraštovaizdį. Numatyti priemones, sudarančias sąlygas poilsiui, pasivaikščiojimui gamtoje, rekreacinę infrastruktūrą, skirtą trumpalaikiam (be apgyvendinimo paslaugų) poilsiui, atokvėpiui. Poilsio, miško parkuose numatyti takų sistemą, mažuosius architektūros elementus: informacinius skydus, stendus, ženklus ir riboženklius; šiukšliadėžes; dviračių stovus, sūpynes, laipynes, dekoratyvines skulptūras, šviestuvus, stebėjimo įrenginius (žiūronus, teleskopus); atramines sieneles, tvoreles, platformas, pakylas; laiptus, lieptus, tiltelius, pavėsines (stogines), kitus teritorijos vientiso stiliaus tvarkymo ir puošybos objektus. Kraštovaizdžio formavimo kirtimais atidengti reginius bei lankomus objektus. Numatyti priemones miško rekreacinėms savybėms palaikyti ir gerinti, priemones, minimaliai pritaikančias vandens telkinius ir jų pakrantes poilsiui, nesudarant prielaidų vizualiai vandens telkinio ir jo pakrantės taršai. Numatyti poilsiavietes, stovyklavietes, skirtas nakvynei palapinėse (be pastatų). Numatyti priemones pritaikančias vandens telkinius ir jų pakrantes ekstensyviai rekreacijai, neperkraunant inžineriniais įrenginiais. |
|
| 5.1.2. užstatyta ar užstatoma pastatais rekreacinio kraštovaizdžio
|
RNi
|
Numatyti ir formuoti poilsiui, su apgyvendinimo paslaugomis skirtas teritorijas, kuriose galimas stovyklaviečių įrengimas bei rekreacinių pastatų statyba, išsaugant vietos kraštovaizdžio savitumą ir siekiant, kad užstatymas nenustelbtų natūralių kraštovaizdžio erdvių, nepažeistų natūralių kraštovaizdžio elementų, struktūrų. Tikslingai formuoti gamtinę aplinką, pritaikytą intensyviam lankymui, siekiant išvengti rekreacinės digresijos. Numatyti infrastuktūrą, skirtą mėgėjų žūklei, vandens sportui, poilsiui ir turizmui. |
|
| 5.2. Mokslo ar muziejinių įstaigų kompleksų sklypuose: |
|
|
|
| 5.2.1. neužstatyta ir (ar) užstatyta pastatais edukacinio kraštovaizdžio
|
NDn/u
|
Formuoti edukacijai pritaikytą kraštovaizdį. Planuoti, kurti temines lauko ekspozicijas, skansenus, įskaitant muziejines, edukacijai skirtą infrastruktūrą (aikštes, lauko erdves, stogines, lauko klases, kt.), sukuriant ryšius tarp eksponuojamų, edukacijai skirtų elementų, objektų. |
|
| 6. Užstatytas (kompaktiškai užstatytų teritorijų) |
6.1. Konservacinio funkcinio prioriteto zonose esančiuose miestuose, miesteliuose, kaimuose ar jų dalyse: |
|
|
| 6.1.1. išsaugančio
|
GEk
|
Numatyti priemones, saugančias ir palaikančias bendrą aplinkos geoekologinį stabilumą, želdynų būklės gerinimą. Formuoti tik tokį užstatymą, kuris išryškintų gamtinio ir /ar kultūrinio kraštovaizdžio vertybes, savitumą, kultūros paveldo objektų, kompleksų, ar vietovių vertingąsias savybes, nepažeistų kultūros paveldo objektų, kompleksų, ar vietovių vertingųjų savybių. |
|
| 6.1.2. pertvarkomojo
|
GEp
|
Numatyti transformavimo bei renovavimo priemones, užtikrinančias urbanistiniu požiūriu vertingo gatvių tinklo ar kitų planinės struktūros elementų išsaugojimą, mažiau vertingose ar nevertingose teritorijose numatyti reglamentuotos užstatymo plėtros ir pertvarkymo galimybes, sugrąžinant prarastą savitumą, nepažeidžiant i r išryškinant kultūros paveldo objektų, kompleksų, ar vietovių vertingąsias savybes. Numatyti galimybes pašalinti (perstatyti) susiformavusiam urbanistiniam kraštovaizdžiui nebūdingus pastatus |
|
| 6.2. Rekreacinio funkcinio prioriteto zonose esančiuose miestuose, miesteliuose, kaimuose ar jų dalyse: |
|
|
|
| 6.2.1. ekstensyvaus užstatymo (kaimai ar jų dalys) |
GRe
|
Išlaikyti istoriškai susiformavusį kaimiško (sodybinio) užstatymo tipą, atitinkamų kaimų (jų dalių) planinę struktūrą, numatyti priemones atnaujinti (atkurti) pažeistus kraštovaizdžio objektus ir kompleksus, numatyti galimybes pritaikyti sodybas, kitus pastatus poilsiui, įgyvendinti priemones, padedančias gerinti poilsio sąlygas, nekeičiant kaimiško (sodybinio) kraštovaizdžio. |
|
| 6.2.2. intensyvaus užstatymo (miestų dalys, miesteliai ar jų dalys)
|
GRi
|
Numatyti užstatymo plėtros galimybes ir tvarkymo priemones, atitinkančias susiformavusio urbanistinio (miesto, miestelio) kraštovaizdžio struktūrą, gerinančias poilsio sąlygas ir aplinkos kokybę. Keisti esamo užstatymo pobūdį, tvarkyti želdinius galima tikslingai, išlaikant ir didinant estetinę kraštovaizdžio vertę, nesudarant neigiamo vizualinio poveikio saugomoms vertybėms. Numatyti galimybes pašalinti (perstatyti) susiformavusiam urbanistiniam kraštovaizdžiui nebūdingus pastatus. Esamus ir naujus pastatus pritaikyti apgyvendinimo paslaugoms teikti, viešas erdves pritaikyti rekreacijai. Plėtoti rekreacinę infrastruktūrą. |
|
| 6.3. Ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zonose esančiuose miestuose, miesteliuose, kaimuose ar jų dalyse: |
|
|
|
| 6.3.1. ekologinio reguliavimo
|
GAe
|
Numatyti žaliosios infrastruktūros ir kitas priemones, saugančias ir palaikančias bendrą aplinkos ekologinį stabilumą, didinančias želdynų plotą ir gerinančias jų būklę. Užstatymo plėtros galimybes numatyti, išsaugant vertingas teritorijas, gamtinį ar kultūrinį kraštovaizdį, jo savitumą. |
|
| 6.3.2. vizualinio reguliavimo
|
GAi
|
Užstatymo plėtros galimybes formuoti, numatant priemones, išsaugančias konkrečiai teritorijai būdingą pastatų ir erdvių struktūrą pagal vyraujantį kraštovaizdžio tvarkymo zonos užstatymą, formuoti ar išryškinti kraštovaizdžio erdvinės struktūros raiškumą. Želdinius tvarkyti taip, kad nebūtų pažeidžiamos, užstojamos estetinės ir kitos kraštovaizdžio vertybės. Nedidinti kraštovaizdžio tvarkymo zonoje vyraujančio pastatų aukščio ir užstatymo ploto, bet galima numatyti pavienes dominantes. |
|
| 6.4. Gyvenamojo funkcinio prioriteto zonose esančiuose miestuose, miesteliuose, kaimuose ar jų dalyse: |
|
|
|
| 6.4.1. ekstensyvaus užstatymo (kaimai ar jų dalys)
|
GŪe
|
Užstatymo plėtros galimybes planuoti išlaikant susiformavusį kaimišką užstatymo tipą. Galima planuoti naujas tradicinį kaimo planavimą ir architektūrą atitinkančias sodybas, jų pastatus, pagal galimybes atkuriant buvusią ar papildant planinę erdvinę struktūrą. |
|
| 6.4.2. intensyvaus užstatymo (miestai, miesteliai ar jų dalys)
|
GŪi
|
Užstatymo plėtros galimybes planuoti tęsiant susiklosčiusią miesto, miestelio planinę ir erdvinę struktūras. Užtikrinti harmoningą dermę tarp esamo ir naujo užstatymo. Pasiūlyti galimybes likviduoti (perstatyti, rekonstruoti) užstatyme nederančius statinius. Formuoti želdynų sistemą. |
|
| 7. Technogenizuotas |
7.1. Naudojamų atviru kasybos būdu (nuo žemės paviršiaus karjerais) išgaunamų žemės gelmių išteklių telkinių ir požeminio vandens vandenviečių teritorijose: |
|
|
| 7.1.1. eksploatacinio (gavybinio) neužstatyta
|
NLn |
Naudoti, tvarkyti teritoriją pagal žemės gelmių naudojimo planuose ar naudojimo projektuose nustatytus sprendinius, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytus geriamo vandens eksploatavimo technologijų reikalavimus, veiklą derinant su saugomos teritorijos steigimo tikslais. Atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius, numatyti perspektyvinę kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Baigus eksploatuoti gamtos išteklius, numatyti priemones, kuriomis pažeistoje žemėje bus sudarytos sąlygos gamtinėms ekosistemoms atsikurti arba formuoti kultūrinį kraštovaizdį, tinkamą miškų ūkio veiklai, vandens telkiniui įrengti ir (ar) pritaikyti poilsio reikmėms. |
|
| 7.1.2. eksploatacinio (gavybinio) užstatyta
|
NLu |
Naudoti, tvarkyti teritoriją pagal žemės gelmių naudojimo planuose ar naudojimo projektuose nustatytus sprendinius, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytus geriamo vandens eksploatavimo technologijų reikalavimus, veiklą derinant su saugomos teritorijos steigimo tikslais. Atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius, numatyti perspektyvinę kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Baigus eksploatuoti gamtos išteklius, numatyti priemones, kuriomis pažeistoje žemėje bus sudarytos sąlygos gamtinėms ekosistemoms atsikurti arba formuoti kultūrinį kraštovaizdį, tinkamą miškų ūkio veiklai, vandens telkiniui įrengti ir (ar) pritaikyti poilsio reikmėms. Kai numatoma užstatymo plėtra, numatomos priemonės, kad užstatymo plėtra nenustelbtų kraštovaizdžio erdvių, nepažeistų natūralių kraštovaizdžio elementų, struktūrų. |
|
| 7.2. Energetikos, pramonės, komunalinės infrastruktūros teritorijose: |
|
|
|
| 7.2.1. gamybinio-komunalinio-energetikos, pramonės komunalinės infrastruktūros
|
NFn
|
Numatyti priemones tvarkyti teritoriją pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus, atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius ir veiklą derinant su saugomos teritorijos steigimo tikslais. |
|
| 7.2.2. gamybinio-komunalinio-energetikos, pramonės komunalinės infrastruktūros
|
NFu |
Numatyti priemones tvarkyti teritoriją pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus, atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius ir veiklą derinant su saugomos teritorijos steigimo tikslais. Kai numatoma užstatymo plėtra, numatomos priemonės, kad užstatymo plėtra nenustelbtų kraštovaizdžio erdvių, nepažeistų natūralių kraštovaizdžio elementų, struktūrų. |
|
| 7.3. Transporto ir inžinerinės infrastruktūros teritorijose: |
|
|
|
| 7.3.1. inžinerinės infrastruktūros
|
NTn
|
Numatyti priemones tvarkyti teritoriją pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus; atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius ir veiklą derinant su saugomos teritorijos steigimo tikslais. |
|
| 7.3.2. inžinerinės infrastruktūros
|
NTu |
Numatyti priemones tvarkyti teritoriją pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus; atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius ir veiklą derinant su saugomos teritorijos steigimo tikslais. Kai numatoma užstatymo plėtra, numatomos priemonės, kad užstatymo plėtra nenustelbtų kraštovaizdžio erdvių, nepažeistų natūralių kraštovaizdžio elementų, struktūrų. |
|
| 7.4. Krašto ir pasienio apsaugai skirtose teritorijose: |
|
|
|
| 7.4.1. gynybinio (karinio)
|
NHn
|
Numatyti priemones tvarkyti teritoriją pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius ir veiklą derinant su saugomos teritorijos steigimo tikslais. Įvertinti galimybę iškelti gynybinį (karinį) iš saugomos teritorijos. |
|
| 7.4.2. gynybinio (karinio) |
NHu |
Numatyti priemones tvarkyti teritoriją pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius ir veiklą derinant su saugomos teritorijos steigimo tikslais. Įvertinti galimybę iškelti gynybinį (karinį) iš saugomos teritorijos. Kai numatoma užstatymo plėtra, numatomos priemonės, kad užstatymo plėtra nenustelbtų kraštovaizdžio erdvių, nepažeistų natūralių kraštovaizdžio elementų, struktūrų. |
|
| 7.4.3. pasienio apsaugos |
NVASn |
Numatyti priemones tvarkyti teritoriją pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius ir veiklą derinant su saugomos teritorijos steigimo tikslais. |
|
| 7.4.4. pasienio apsaugos |
NVASu |
Numatyti priemones tvarkyti teritoriją pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius ir veiklą derinant su saugomos teritorijos steigimo tikslais. Kai numatoma užstatymo plėtra, numatomos priemonės, kad užstatymo plėtra nenustelbtų kraštovaizdžio erdvių, nepažeistų natūralių kraštovaizdžio elementų, struktūrų. |
|
| 8. Vandens telkinių (akvatorijos) |
8.1. Ekosistemas saugančiuose ir apsauginiuose vandenyse – gamtinių ir kompleksinių draustinių, ekologinės apsaugos zonose esantys vandens telkiniai, kuriuose randamos ir saugomos gyvosios gamtos vertybės, įskaitant Europos Bendrijos svarbos natūralias gėlųjų vandenų ir jūrų buveines ir Europos Bendrijos svarbos rūšių buveines: |
|
|
|
|
8.1.1. išsaugančio ūkininkavimo
|
VEk
|
Numatyti priemones vandens telkinių ekosistemų stabilumui palaikyti, biologinei įvairovei išsaugoti. |
|
|
8.1.2. atkuriančio ūkininkavimo |
VEr |
Numatyti priemones geros būklės vandens ekosistemoms atkurti. |
|
|
8.1.3. apsauginio ūkininkavimo
|
VAe
|
Numatyti priemones, gerinančias vandens telkinių kaip gamtinio karkaso elementų, išsaugojimą ir svarbiausias ekokompensacines funkcijas. |
|
|
8.2. Tvenkininei žuvininkystei, pramonei ar kitokiam intensyviam ūkiniam naudojimui skirtuose vandens telkiniuose: |
|
|
|
|
8.2.1. ypatingoje bioekologinėje situacijoje – paukščių migracijos keliuose – esančių tvenkinių ekologine svarba (perintiems, migruojantiems paukščiams) pasižyminčių tvenkinių |
VŪs
|
Numatyti vandens telkinių naudojimo reguliavimo priemones, siekiant apsaugoti migruojančius ir perinčius paukščius ir jiems svarbias ekologines sąlygas.
|
|
|
8.2.2. intensyvaus (tvenkininio) ūkininkavimo
|
VŪt
|
Numatyti vandens telkinių ūkinio naudojimo reguliavimo priemones, derinant jas su saugomos teritorijos steigimo tikslais. |
Papildyta priedu:
Nr. D1-178/ĮV-440, 2024-05-27, paskelbta TAR 2024-05-27, i. k. 2024-09470
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Įsakymas
Nr. D1-653/ĮV-1291, 2021-11-09, paskelbta TAR 2021-11-11, i. k. 2021-23395
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. D1-330/ĮV-706 „Dėl Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Įsakymas
Nr. D1-49/ĮV-130, 2023-02-13, paskelbta TAR 2023-02-13, i. k. 2023-02630
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. D1-330/ĮV-706 „Dėl Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Įsakymas
Nr. D1-178/ĮV-440, 2024-05-27, paskelbta TAR 2024-05-27, i. k. 2024-09470
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. D1-330/ĮV-706 „Dėl Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo